I.F.B.B. GOES ON PLAYING WITH DOPING TESTS. NOTHING NEW.

I.F.B.B. GOES ON PLAYING WITH DOPING TESTS. NOTHING NEW.

I.F.B.B. OFFICIAL ARUNAS PETRAITIS ARTICLE.

И.Ф.Б.Б. ПРОДОЛЖАЕТ МАНИПУЛИРОВАТЬ ТЕСТАМИ НА ДОПИНГ. НИЧЕГО НОВОГО.

СТАТЬЯ ПРЕДСТАВИТЕЛЯ И.Ф.Б.Б.АРУНАСА ПЕТРАЙТИСА.

I.F.B.B. MANIPULIACIJOS DOPINGO TESTAIS. NIEKO NAUJO.

ILGAMEČIO I.F.B.B. ATSTOVO ARŪNO PETRAIČIO STRAIPSNIS.

“ifbb.ltu Teisėjavimas kultūrizmo varžybose

Gegužės 21 d., 05:40  · 

KARŠTAS KOMENTARAS / 8

Kultūrizmo „dievai“ ginkluojasi...švirkštais ir naujų įstatų „paniatkėmis“.

Nors besivadovaujantieji stereotipais daugelis kultūrizmą priskirtų prie labiausiai „chemizuotų“ užsiėmimų, argumentų turi ir galvojantys kitaip. Dopingo kontrolės procedūra – vienas jų. Pastaroji Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijoje, kaip ir jos motininėje įmonėje – tarptautinėje IFBB – jau seniai nebėra kažkoks ypatingas reiškinys. Dopingo testai vykdomi jau ne vieną dešimtį metų, o minimos federacijos yra vienintelės kultūrizmo organizacijos, kurių varžybose lankosi dopingo kontrolieriai. Tokio vizito būta ir 2021-ųjų balandį Kėdainiuose vykusiame šalies kultūrizmo čempionate, kur buvo paimti keli mėginiai.

Atrodytų, jog visa tai jau virto paprasta rutinine procedūra. Tiesa, ją paįvairina nebent vienas-kitas nutikimas, kai, pasirodžius Lietuvos Antidopingo agentūros kontrolieriams, ne kuris atletas atsisakydavo atlikti testą ar bandydavo „dingti“ iš varžybų. Suprantama, susilaukdavo sankcijų, kaip kad ir teigiamo testo (iš šlapimo mėginio) atvejais.

Tačiau tikros sumaišties įnešė vienose Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos varžybose Tauragėje pasirodę ne šalies Antidopingo agentūros specialistai, o varžybose budėjusi tauragiškė medikė. Mat pastaroji, net nesuabejojusi savo „įgaliojimais“ (?), švirkštu atliko „dopingo procedūrą“ - kraujo mėginio paėmimą. Tiesa, tai vyko ne jos, o vieno iš varžybų teisėjų ir organizatorių iniciatyva.

Gal ir nevertėtų rašyti apie tai, jei savo laiku būtų padarytos atitinkamos išvados ir sprendimai. Kai šito nebuvo, žinia, situacija visada gali pasikartoti...

Tuomet kraujo „testui“ buvo pasirinktas nepilnametis (!?) sportininkas, kurio treneris, turintis bemaž 20 metų dalyvavimo varžybose ir ne vienos dopingo kontrolės procedūros patirtį, sakė supratęs, kad tokie veiksmai – neteisėti. Bandęs protestuoti, bet galiausiai grasinant, kad jam nesutikus bus „tikrinami“ visi klubo atletai, nusileido ir neužkardė šio „dopingo kontrolės“ eksperimento. Jokio lydinčio dokumento po „testo“ irgi nebuvo gauta. Po kelių savaičių treneriui pranešta, jog „viskas gerai“ – nieko draudžiamo nerasta.

Atleto trenerio bandymas federacijos Valdyboje iškelti ir svarstyti šį klausimą, apčiuopiamų rezultatų irgi nedavė, nes nesugebėta (greičiau – net nenorėta (?!) išsiaiškinti, ar tokie veiksmai atitinka dopingo kontrolės procedūros aprašą ir taisykles. Galiausiai „įjungus durniuką“ visa tai buvo „numuilinta“...

Kultūrizmo bendruomenės nariai citavo ir viešus tokių „dopingo testų” iniciatoriaus žodžius, kad „ant dopingo bus tikrinami visi, kurie uždavinės klausimus”….Užsiminta, jog ir Lietuvos antidopingo agentūroje turima „savų žmonių“, ir kad žinoma iš kokio numerio buvo skambinama į agentūrą...Ir išties, norėdami sužinoti, kaip visa tai dera su teisiniais dalykais, treneriai skambino į LAA, tačiau reakcijos iš agentūros...nebuvo.

Girdint panašias, prisipažinsiu, skambančias fantasmagoriškai, istorijas, beliko sužinoti, kaip tokią Tauragėje vykusią „dopingo kontrolės procedūrą“ reglamentuoja Lietuvos antidopingo agentūros dokumentai, kurių kaip ir privalu laikytis Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai.

Ir ką sako antidopingo kodekso taisyklės. Taip pat - kaip agentūroje dirbantys profesionalai vertina tokias Federacijoje užgimstančias iniciatyvas?

Lakoniškas LAA direktorės, nieko nežinojusios apie tokius „dopingo tyrimus“, atsakymas bylojo, jog svarbiausia dopingo procedūroje yra du dalykai: akredituoti specialistai ir Pasaulinės antidopingo agentūros sertifikuota įranga. Jei šito nėra, kaip kad ir šiuo atveju, tai apie jokius legalius veiksmus negali būti nė kalbos. Tai - paprasčiausia savivalė!

Aiškiau nebūna. Tačiau matant, kaip federacijoje buvo „sureaguota“ į tokį rimtą incidentą, nebėra ir abejonių valdybos narių nekompetencija bei neprofesionalumu. Mat šis į jokius rėmus netelpantis atvejas nebuvo ne tik kad deramai išnagrinėtas, bet ir atitinkamai įvertintas!?

Kodėl etikos standartus visiems peršančiai federacijai pakeliui su tokiais saviveiklininkais, besivadovaujančiais savo „paniatkėmis“? Nes kai nedaromos išvados, tai pati valdyba, nors ir bando (demagogiškai) deklaruoti kažkokius reputacijos, etikos ar profesionalumo standartus, tampa „vieno artisto teatro“ bendrininke!

Gal atsakymas – tiesiog paviršiuje: elgiamasi kaip „šeima“, kur vienas dangsto kitą. Žinia, kad peržengus vertybinį Rubikoną ir taip įrodžius ištikimybę, susaistai save nuožniomis taisyklėmis. Pagrindinė jų yra susijusi su lojalumu pagal „savas-svetimas“ kodą: kas ne „šeimoje“, tas – priešas. Gi „šeimos“ žmonės – neliečiami, kaip ir naujienos apie juos – tik arba „geros“, arba „gražios“.

Todėl ir nebestebina, jog vietoje reiklumo sau užsiimama kitokiais „rimtais“ reikalais: bausmių dalinimu už pasakytą „neteisingą“, kritišką ar išprovokuotą išsprūdusį žodį, įžeistą „karalienišką“ savimeilę ir pan. Tada ir visa kita atrodo kaip neverta dėmesio „smulkmė”, o esant garantuotam „šeimos“ pritarimui ir nebaudžiamumui, ne kurie kultūrizmo „dievai“ jau nesibodi ginkluotis…švirkštais.

Po tokios dvigubų standartų dozės su „nepastebėtu“ rąstu savo akyje, atėjo ir federacijos įstatų eilė, bandant ypatingos skubos tvarka, be atitinkamų argumentuotų išaiškinimų ir išdiskutuotų formuluočių, prastumti naują federacijos įstatų redakciją. Taip siekiant įteisinti „paniatkes“, padėsiančias galutinai užčiaupti bei išguiti nepriklausančius „šeimai“. Jau vien ko vertas „perliukas“, kai dėl narystės federacijoje reikės „rekomendacijų“. Taip desperatiškai bandoma kurti užtvaras naujiems galimai „nelojaliems“. Tuo pat metu tęsiant, kaip ir anksčiau, bandymus išeliminuoti iš organizacijos nepatogius vadovybei asmenis, tam pasitelkiant „krislo“ kitų akyse bei „nelojalumo“ įrodymų paieškas ir taip siekiant vieno - bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje. Tuo pat metu pradeda lįsti ir finansiniai interesai.

Akivaizdu: trūksta elementaraus suvokimo, jog tik demokratiniu būdu išsakant ir keičiantis nuomonėmis, išklausant ir priimant kritiką, sutarimu ir kompromisų paieška, o ne „karų“ kurstymu galima mažinti priešpriešą bei susiskaldymą. Ir taip visiems kartu judėti pirmyn. Kai prasmė – noras rasti susitarimą neaštrinant santykių.

Dabar vietoje šito – „putinšenko“ ideologija grįstos kreivų veidrodžių karalystės kūrimas, kur tylėjimas, baimė ir nuolankumas – siekiamybė, kaip ir akcijos prieš kitaip mąstančius (t.y. nelojalius), juodieji sąrašai, „banai“ socialiniuose tinkluose, asmeniškumai, kompromato rinkimas, spaudimas ir kitos panašios priemonės. Juokaujama, jog jei jau ne kurios „užsikompleksavusios moterėlės užsiraukė – tai čia visam likusiam gyvenimui“?

Sakoma, jog norint pamatyti tikrąjį veidą, duok žmogui paragauti valdžios ir (ar) pinigų. Būtent tokios transformacijos dabar stebimos federacijoje.

Žinia, jog mus visur lydi pasirinkimai. Tačiau ar šiandien pasirinktas toks federacijos veikimo modelis jau neprimena juodojo humoro komedijos „Zero“ veikėjų, persirengusių iš po skverno nusipirktomis policininkų uniformomis ir taip įvedinėjančių savo „tvarką bei taisykles”.

Pasirinkimą, ar jiems pakeliui su panašių „vertybių“ propaguotojais, visada turi ir federacijos nariai.

Arūnas Petraitis, 2021 05 20”.