ARŪNO PETRAIČIO KNYGOS PRISTATYMAS.

TĘSIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

RUOŠIAMĖS 60-TAM “GINTARINIAM PRIZUI”.

Šiandien sporto bendruomenė susirinko į žurnalisto ir sporto istoriko Arūno Petraičio knygos pristatymą. Knyga vadinasi „Lietuvos kultūrizmas 1965–2015. Iliustruota „Geležinio“ sporto istorija“.
Renginio metu taip pat buvo prisimintas legendinis „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris pirmą kartą surengtas dar 1967 metais. Džiugu, kad ši graži tradicija yra tęsiama – jau gegužės 1–2 dienomis „Gintarinis prizas“ vyks 59-ąjį kartą.
Todėl tai buvo ne tik knygos pristatymas, bet ir prasminga diskusija bei idėjų aptarimas artėjančiam „Gintarinio prizo“ 60-mečiui, kuris vyks jau kitais, 2027 metais Klaipėdoje.
Tai ypatingai reikšmingas įvykis Klaipėda miestui – tarptautinis turnyras šiame mieste vyksta jau 60 metų, ir visa tai didžiąja prasme yra Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. Prezidento Edmundo Daubaro nuopelnas. Jau padarytus ir atliekamus darbus jubiliejiniam turnyrui pristatė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos generalinė sekretorė Ugnė Raudytė Daubarienė bei oficialus federacijos asmuo Alina Pelepko.
Susitikimo metu prisiminėme senąjį kultūrizmą – laikus, kai ši sporto šaka buvo ne tik fizinės formos demonstravimas, bet ir tikras meniškumo, plastikos bei sceninės kultūros menas, kurį puoselėjo mūsų W.F.F. – W.B.B.F. bendruomenė. Knygoje atskleidžiami Lietuvos aukščiausi pasiekimai ir ypatingas dėmesys skiriamas Natalijai Murnikovienei, kuri iki šiol turi aukščiausio lygio pasiekimus.
Kalbėjome apie tai, kaip anuomet ypatingą reikšmę turėjo plastiški pozų perėjimai, judesio estetika ir harmonija scenoje, o pasirodymas buvo kur kas daugiau nei vien išėjimas į sceną ir standartinių pozų demonstravimas – tai buvo kultūrizmo meno viršūnė.
Šią dvasią ypatingai įprasmino Aretas Kolmakovas, kuris susitikimo metu pademonstravo elegantiškus ir plastiškus perėjimus, priminusius legendinius „Gintarinio prizo“ laikus. Dar prasmingiau tai, kad jis pats apie dešimt kartų dalyvavo „Gintarinio prizo“ turnyruose su savo individualia pozavimo programa, todėl jo pasirodymas tapo gyvu mūsų istorijos ir tradicijų atspindžiu.
Būtent tai įkvėpė ypatingą idėją artėjančiam 60-mečiui 2027 metais – atkurti klasikinį „Gintarinio prizo“ meninį pozavimą kaip atskirą kategoriją, pagerbiant mūsų ištakas, estetiką ir unikalią W.F.F. – W.B.B.F. lengvojo ir natūralaus kultūrizmo filosofiją. Čia jau Gargždų veterano Alekso Stankaus ir kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Klaipėdos politiko Romualdo Milės graži iniciatyva. Tai būtų ne tik duoklė istorijai, bet ir tikrojo klasikinio kultūrizmo meno sugrįžimas į sceną.
Nuotraukos: Audriaus Kundroto

Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2026 INTERNATIONAL MEGA EVENTS

OVER ALL WINNERS

May 1-2; Klaipeda Zveju Palace, Republic Lithuania

289 competitors from 11 countries

59 -th "AMBER PRIX"

Jasmin Norgard (Kingdom of Denmark)

Grazvydas Narusevicius (Republic Lithuania)

27-th PRO "UNIVERSE"

Over All Women Categories Olga Bogacz (Republic of Poland)

Over All Bikini Champion Valeria Nilova (Republic Estonia)

Over All All Men Categories Maros Kanasz (Republic Slovakia)

21-st PRO EUROPE CHAMPIONSHIP

Evelina Pranauske (Republic Lithuania)

Vidmantas Malakauskas (Republic Lithuania)

27-th AMATEUR "UNIVERSE"

Olga Bogacz (Republic of Poland)

Piotr Sevcenko (Republic Lithuania)

30-th AMATEUR EUROPE CHAMPIONSHIP

Ruta Karpaite (Republic Lithuania)

Mantas Lunskys (Republic Lithuania)

32-d BALTIC CUP INTERNATIONAL

Sirle Lileleht (Republic Estonia)

35-th NATIONAL CHAMPIONSHIP REPUBLIC LITHUANIA

Rima Vaskiene (Republic Lithuania)

Tadas Jefisovas (Republic Lithuania)

EUROPE AERIAL FITNESS WINNERS

All Groups Aerial Fitness Over All Champion Lisandra Kaarma (Republic Estonia)

Men Aerial Fitness Over All Champion Edvardas Korciaginas (Republic Lithuania)

Hammocks Fitness Over All Champion Meda Zemgulyte (Republic Lithuania)

Silks Fitness Over All Champion Teja Jonaityte (Republic Lithuania)

Hoop Fitness Over All Champion Lisandra Kaarma (Republic Estonia)

Pole Dance Fitness Over All Champion Sofi Anette Elissaar (Republic Estonia)

Fit Kids Over All Champion Julia Szeffs (Republic Poland)

Aerobic Fitness Over All Champion Weronika Schreiber (Republic Poland)

Mini Trampolini Solo Over All Champion Anna Sidlovska (Republic Latvia)

Mini Trampoline Group Over All Champiuons Ieva Pazereckiene, Sartune Stone, Ligita Maciulske, Inga Naujioke, Sigita Stankuviene (Republic Lithuania)

JUDGES INTERNATIONAL

LILLEHT SIRET (Republic Estonia)

KRUSCIUNAITE VIKTORIJA (Republic Lithuania)

KHALED SHAABAN BEDINY (Egypt)

LUNDER KRAJER ANITA (Kingdom of Denmark)

SUNOKAITE SMAILIENE ALINA (Republic Lithuania)

AIZELMANN LORA (Israel)

STALIULIONYTE GINTARE (Republic Lithuania)

SIMAK GODULA ANNA (Republic Poland)

URUSOVAITE SKAIVA (Republic Lithuania)

VJAZOVKINA MARGARITA (Republic Latvia)

VARIAKOJYTE-REINSTROM IEVA (Republic Lithuania)

RAMANAUSKIENE LIUDMILA (Republic of Ireland)

JURANS NORMUNDS (Republic Latvia)

SCHREIBER OSCAR (Re[public Poland)

PELEPKO ALINA (Republic Lithuania)

SADAUSKAS VYTAUTAS (Republic Lithuania)

BAGAZKOVA KARINA (Republic Latvia_

STEPANOV JURIJ (Republic Lithuania)

MIKUCKIS VYTAUTAS (Republic Lithuania)

IVANOVA JELENA (Republic Latvia)

TOMAŠEVIČ-JAKOVIČ JUZEF (Republic Lithuania)

GUSAROVA INNA (Republic Latvia)

JUDGES CHAIRMAN INTERNATIONAL

PUGACHEVA SVETLANA (Republic Lithuania)

GENERAL SECRETARY INTERNATIONAL

UGNE RAUDYTE DAUBARIENE

SECRETARIES INTERNATIONAL

GOSTEVA ASTA

UTARAITE SMILTE

BACKSTAGE JUDGE

DARIUS DAUBARAS

NOTE: Category Winners we will publish in parts every next day. Follow

International Sites www.wff.lt and www.worldfitness.lt

ĮŽANGA Į KNYGĄ
TRUMPA „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO ISTORIJOS APŽVALGA

Artėja istorinio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro šešiasdešimtmetis. Jo istoriją šiame leidinyje pristatysime nuosekliai, atskleidžiant svarbiausius raidos etapus. Jubiliejų ketiname pažymėti ne tik iškilmingais renginiais, bet ir šia knyga.

Tai ne vien pasakojimas apie fizinę jėgą ar sportinius pasiekimus. Klaipėdoje gimęs ir išaugęs tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras yra išskirtinis reiškinys – reikšmingas miestui, Lietuvai ir visam pasauliniam kultūrizmo judėjimui. Įžangoje glaustai apžvelgsime pagrindines temas bei išryškinsime svarbiausius politinius, sportinius ir visuomeninius kontekstus.

Turnyro ištakos siekia laikotarpį, kai pasaulyje vyko spartūs civilizaciniai pokyčiai: žmogus leidosi į vandenynų gelmes, kilo į kosmosą. Šiame kontekste kultūrizmas atvėrė naujas galimybes – jis leido ne tik ugdyti jėgą ir ištvermę, bet ir kryptingai formuoti žmogaus kūną.

Pirmosios varžybos surengtos 1967 metais Klaipėdos politechnikumo patalpose. Jose sportininkai atliko jėgos pratimus ir demonstravo savo fizinę formą. Turnyro iniciatorius ir organizatorius buvo klaipėdietis Antanas Jonuškutis.

Po nesėkmingų bandymų įtvirtinti kultūrizmą anksčiau, 1968 metais Kaune vykusio tarptautinio turnyro metu buvo įkurta antroji TSRS kultūrizmo federacija (atletinės gimnastikos komisija). Pirmąjį posėdį nuspręsta surengti Klaipėdoje, „Gintarinio prizo“ turnyro metu – šis sprendimas buvo įgyvendintas.

Po 1967–1968 metų renginių, kultūrizmui sparčiai populiarėjant, vadovaujant Antanui Jonuškutui, „Gintarinio prizo“ varžybos Klaipėdoje surengtos ir 1969 bei 1970 metais. Vėliau jis pasitraukė iš aktyvios organizacinės veiklos.

1973 metais dėl politinių priežasčių TSRS ir kitose socialistinėse šalyse kultūrizmas buvo uždraustas ir imtas persekioti. Dalis sportininkų nutraukė treniruotes, tačiau atkakliausieji jas tęsė pogrindyje – dažniausiai namų rūsiuose.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2010–2026 PASAULIO GERIAUSI PROFESIONALŪS ATLETAI.

W.F.F. – W.B.B.F. International „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų analizė.

17 metų profesionalaus kultūrizmo istorijos: čempionai, šalys ir išskirtiniai sportininkų pasiekimai

Įvadas

2010–2026 m. laikotarpis atskleidžia tarptautinio profesionalaus kultūrizmo įvairovę, skirtingų šalių sportininkų pasiekimus ir individualių atletų gebėjimą išsiskirti aukščiausio lygio varžybose.

Pasaulio fitneso federacijos (World Fitness Federation, W.F.F. – International) ir Pasaulio kultūrizmo federacijos (World Bodybuilding Federation, W.B.B.F. – International) skelbiamame „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų sąraše pateikiami vyrų ir moterų čempionai nuo 2010 iki 2026 metų.

Šie rezultatai leidžia pažvelgti ne tik į atskirų metų nugalėtojus, bet ir į platesnes tendencijas: sportininkų dominavimą skirtingais laikotarpiais, tarptautinę geografiją ir čempionų kaitą.

1. Vyrų kategorija: ryškiausi čempionai ir jų pasiekimai

2010–2026 m. vyrų absoliučiųjų nugalėtojų sąraše įrašyta 17 pergalių, atstovaujančių septynioms valstybėms: Slovakijai, Prancūzijai, Indijai, Rusijai, Estijai, Pietų Afrikos Respublikai, Lenkijai ir Iranui. Iš tikrųjų tai aštuonios valstybės, atspindinčios platų geografinį čempionų pasiskirstymą.

Vienas ryškiausių šio laikotarpio sportininkų – Maros Kanasz iš Slovakijos. Jo vardas absoliučiųjų nugalėtojų sąraše įrašytas 2016, 2023 ir 2026 metais. Trys pergalės per dešimtmetį rodo ilgalaikį sportinį konkurencingumą ir gebėjimą sugrįžti į aukščiausią poziciją skirtingais metais.

Rahul Joshi iš Indijos čempionu tapo 2018 ir 2024 metais. Jo rezultatai atskleidžia Indijos atstovų reikšmę tarptautinėje profesionalaus kultūrizmo scenoje.

Svarbus ir Rusijos sportininkų indėlis. Dmitrijus Antonovas, Michailas Malekas, Nikolajus Vorobjovas ir Jevgenijus Kločkovas skirtingais metais užėmė pirmąją vietą. Tai rodo, kad Rusijos atstovai buvo konkurencingi ne vienu konkrečiu laikotarpiu.

Estijos sportininkai taip pat paliko ryškų pėdsaką. Romanas Polšinas, Andrejus Rumiancevas ir Aleksandras Ševcovas atstovavo šiai šaliai skirtingais laikotarpiais. Lenkijai absoliučiųjų nugalėtojų sąraše atstovavo Andžejus Rakas ir Andžejus Bžezinskis.

2017 m. nugalėtoju tapo Johnas Leslie iš Pietų Afrikos Respublikos, o 2011 m. – Ali Imani iš Irano. Šie rezultatai papildo Europos sportininkų dominavimo vaizdą tarptautine geografine įvairove.

2025 m. titulą iškovojo Mickaelis Louvelis iš Prancūzijos, o 2026 m. čempionu vėl tapo Marosz Kanasz iš Slovakijos. Taigi paskutiniųjų dvejų metų rezultatai rodo skirtingų šalių atstovų kaitą aukščiausioje pozicijoje.

2. Moterų kategorija: čempionių įvairovė ir ilgalaikė konkurencija

Moterų absoliučiųjų nugalėtojų istorija taip pat pasižymi tarptautine įvairove. 2010–2026 m. sąraše pateiktos 17 pergalių, o čempionėms atstovaujamos devynios valstybės: Lenkija, Latvija, Rusija, Suomija, Lietuva, Argentina, Baltarusija, Brazilija ir dar viena iš šiame sąraše nurodytų Europos valstybių – iš viso aštuonios skirtingos valstybės, jei kiekvienos čempionės pilietybė vertinama pagal pateiktus duomenis.

Svetlana Pugačiova iš Rusijos yra viena ryškiausių šio laikotarpio čempionių. Ji laimėjo 2017 ir 2024 m. nurodytas varžybas pagal pateiktą sąrašą. Jos pasiekimai rodo, kad aukščiausio lygio sportininkės gali išlikti konkurencingos net ir po kelerių metų pertraukos.

Hanna Skytta iš Suomijos absoliučiąja nugalėtoja tapo 2019 ir 2021 metais. Šie rezultatai išskiria ją iš kitų sportininkių ir patvirtina Suomijos atstovavimo svarbą šiame laikotarpyje.

2010–2016 m. čempionių sąraše matoma plati geografija. Rusijai atstovavo Liudmila Kolesnikova ir Julija Glazyčeva, Lietuvai – Jolanta Mileriūtė, Baltarusijai – Valentina Kozlovskaja, Argentinai – Yamila Toledo, Brazilijai – Dalvaniza Aquino ir Crecky Chaves.

Ši įvairovė rodo, kad moterų kategorijoje absoliučiųjų nugalėtojų titulą skirtingais metais pelnė sportininkės iš įvairių Europos ir Pietų Amerikos valstybių.

2018 m. nugalėtoja tapo Asta Butkutė iš Lietuvos, 2022 m. – Marija Sivkova iš Rusijos, o 2023 m. – Anna Sobolewska-Kucharska iš Lenkijos. Šie rezultatai papildo čempionių istoriją naujomis pavardėmis ir pabrėžia nuolatinę konkurenciją.

2025 m. titulą pelnė Jelena Ivanova iš Latvijos, o 2026 m. nugalėtoja tapo Olga Bogacz iš Lenkijos. Pastarieji rezultatai dar kartą išryškina Rytų ir Vidurio Europos sportininkių vaidmenį tarptautinėje profesionalaus kultūrizmo scenoje.

3. Šalių atstovavimas: tarptautinis profesionalaus kultūrizmo žemėlapis

Vyrų ir moterų absoliučiųjų nugalėtojų sąrašai atskleidžia platų tarptautinį atstovavimą.

Tarp vyrų ryškiai matomos Slovakija, Rusija, Estija, Indija ir Lenkija. Tarp moterų dažnai minimos Rusija, Lenkija, Suomija, Lietuva, Brazilija ir kitos valstybės.

Ypač pastebimas Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos sportininkų vaidmuo. Slovakijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos atstovai laimėjo skirtingais metais.

Tačiau sąraše yra ir kitų regionų sportininkų: Indijos, Irano, Pietų Afrikos Respublikos, Argentinos ir Brazilijos atstovai. Tai leidžia „Pro Universe“ istoriją vertinti kaip tarptautinį sporto reiškinį, kuriame susitinka skirtingų sporto mokyklų atstovai.

Svarbu pabrėžti, kad čempionų sąrašas parodo tik pirmąsias vietas. Jis neatskleidžia viso dalyvių skaičiaus, kiekvienos šalies atstovų skaičiaus varžybose ar kitų sportininkų užimtų vietų. Todėl nugalėtojų geografija negali būti tiesiogiai tapatinama su visų šalių sportiniu pajėgumu.

4. Pakartotinės pergalės: ką jos atskleidžia?

Vienas įdomiausių analizės aspektų – sportininkai, kurių vardai absoliučiųjų nugalėtojų sąraše pasikartoja.

Vyrų kategorijoje:

Maros Kanasz (Slovakija) – 2016, 2023 ir 2026 m. Rahul Joshi (Indija) – 2018 ir 2024 m.

Moterų kategorijoje:

Hanna Skytta (Suomija) – 2019 ir 2021 m. Svetlana Pugačiova (Rusija) – 2017 m. ir 2024 m.

Pakartotinės pergalės yra svarbios todėl, kad jos išskiria sportininkus, kuriems pavyko tapti absoliučiaisiais nugalėtojais daugiau nei vieną kartą.

Vis dėlto vien pagal laimėjimų metus negalima nustatyti sportininkų karjeros trukmės, pasirengimo metodikos ar fizinių pranašumų. Tam reikėtų išsamesnių varžybų rezultatų, sportininkų biografijų ir duomenų apie jų dalyvavimą kitose varžybose.

5. 2020–2026 m.: naujesnio laikotarpio tendencijos

Nuo 2020 m. vyrų ir moterų kategorijose matoma čempionų kaita.

Vyrų kategorijoje 2020 m. laimėjo Michailas Malekas iš Rusijos, 2021 m. – Romanas Polšinas iš Estijos, 2022 m. – Dmitrijus Antonovas iš Rusijos, o 2023 m. – Marosz Kanasz iš Slovakijos.

2024 m. pirmąją vietą iškovojo Rahul Joshi iš Indijos, 2025 m. – Mickaelis Louvelis iš Prancūzijos, o 2026 m. – Marosz Kanasz iš Slovakijos.

Moterų kategorijoje 2020 m. laimėjo Marina Vlasova iš Rusijos, 2021 m. – Hanna Skytta iš Suomijos, 2022 m. – Marija Sivkova iš Rusijos, o 2023 m. – Anna Sobolewska-Kucharska iš Lenkijos.

2024 m. nugalėtoja tapo Svetlana Pugačiova iš Rusijos, 2025 m. – Jelena Ivanova iš Latvijos, o 2026 m. – Olga Bogacz iš Lenkijos.

Šie rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais absoliučiųjų nugalėtojų pozicijose keitėsi įvairių valstybių atstovai. Vyrų kategorijoje išsiskiria Marosz Kanasz sugrįžimas į pirmąją vietą 2026 m., o moterų kategorijoje matoma nuosekli skirtingų sportininkių kaita.

Tačiau norint nustatyti, ar ši kaita reiškia didėjančią konkurenciją, reikėtų analizuoti ir kitų vietų rezultatus, dalyvių skaičių bei varžybų sudėtį.

6. Kodėl absoliučiųjų nugalėtojų istorija svarbi?

Absoliučiojo nugalėtojo titulas išskiria sportininką ar sportininkę, kuriam konkrečiose varžybose skiriama aukščiausia bendroji pozicija.

Tokio pobūdžio istoriniai sąrašai svarbūs dėl kelių priežasčių.

Pirma – jie leidžia dokumentuoti sporto istoriją. Išsaugotos pavardės, metai ir atstovaujamos valstybės padeda atkurti profesionalaus kultūrizmo raidą.

Antra – jie leidžia įvertinti sportininkų pasiekimų tęstinumą. Pakartotinės pergalės išryškina tuos atletus, kuriems pavyko daugiau nei kartą pasiekti aukščiausią poziciją.

Trečia – jie atskleidžia tarptautinį sporto pobūdį. Čempionų sąrašuose matomi skirtingų žemynų ir regionų atstovai, todėl ši istorija neapsiriboja viena valstybe ar viena sporto tradicija.

Ketvirta – jie sudaro pagrindą tolesniems tyrimams. Sujungus absoliučiųjų nugalėtojų sąrašus su varžybų protokolais, dalyvių skaičiais, svorio kategorijomis ir sportininkų biografijomis, būtų galima parengti išsamesnę profesionalaus kultūrizmo statistinę apžvalgą.

Išvados

2010–2026 m. „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų sąrašas atskleidžia 17 metų profesionalaus kultūrizmo istoriją, kurioje išsiskiria tiek pakartotinai laimėję sportininkai, tiek nauji čempionai.

Vyrų kategorijoje ryškiausiai išsiskiria Maros Kanasz iš Slovakijos, kurio vardas čempionų sąraše nurodytas tris kartus. Rahul Joshi iš Indijos taip pat laimėjo du kartus.

Moterų kategorijoje pakartotinėmis pergalėmis išsiskiria Hanna Skytta iš Suomijos ir Svetlana Pugačiova iš Rusijos.

Bendra analizė rodo platų tarptautinį atstovavimą ir skirtingų šalių sportininkų kaitą aukščiausioje pozicijoje. Kartu ji primena, kad absoliučiųjų nugalėtojų sąrašas yra tik viena sporto istorijos dalis: išsamesniam konkurencingumo vertinimui būtini ir kitų varžybų rezultatų duomenys.

W.F.F. – W.B.B.F. International „Pro Universe“ istorija – tai sportininkų vardų, pergalių ir tarptautinio atstovavimo kronika, kurią verta nuosekliai dokumentuoti ir analizuoti.

Informacijos šaltinis

Išsamesnė informacija apie W.F.F. – W.B.B.F. International veiklą, varžybas ir istorinius rezultatus skelbiama oficialioje tarptautinėje svetainėje www.wff.lt, ypač federacijų forumo temose.

1975–2026 „LITHUANIA CUP OPEN“.

PENKIŲ DEŠIMTMEČIŲ KULTŪRIZMO ISTORIJA IR ČEMPIONŲ PALIKIMAS.

Pasaulio fitneso federacijos (W.F.F. – International) ir Pasaulio kultūrizmo federacijos (W.B.B.F. – International) tarptautinio turnyro „Lithuania Cup Open“ absoliutūs nugalėtojai – sporto istorija, ryškiausi čempionai ir Lietuvos dominavimo tradicija.

Penkiasdešimt metų tarptautinės sporto istorijos

1975–2025 m. laikotarpis „Lithuania Cup Open“ istorijoje atskleidžia ne tik kultūrizmo ir fitneso raidą, bet ir kelių sportininkų kartų indėlį į šių sporto šakų tradicijų formavimąsi. Per penkis dešimtmečius turnyro absoliučiais nugalėtojais tapo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Danijos atstovai.

Turnyro istorijoje išsiskiria Lietuvos sportininkai, kurių pavardės nuolat kartojasi absoliučių čempionų sąrašuose. Tai rodo ilgalaikę vietos kultūrizmo mokyklos reikšmę ir Lietuvos sportininkų gebėjimą išlikti konkurencingiems tarptautinėje aplinkoje.

Ypač svarbu tai, kad „Lithuania Cup Open“ istorija apima kelias skirtingas sporto raidos epochas. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose pradėtos formuoti tradicijos vėliau buvo tęsiamos ir plėtojamos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, o XXI amžiuje turnyro nugalėtojų geografija dar labiau išsiplėtė.

Vyrų varžybos: Lietuvos sportininkų dominavimas

Vyrų absoliučių nugalėtojų istorijoje ryškiausiai matomas Lietuvos atstovų dominavimas. Lietuviai laimėjo daugumą iš pateiktame sąraše užfiksuotų titulų, o jų pavardės žymi skirtingus kultūrizmo raidos laikotarpius.

Ankstyvuoju laikotarpiu ypatingą vietą užima Risard Krinickij, tapęs absoliučiu nugalėtoju 1975 ir 1976 metais. Po dešimtmečio, 1986-aisiais, nugalėjo Viktoras Jucys, o 1987-aisiais – Rimontas Mazionis. Šie vardai žymi ankstyvąją turnyro istorijos dalį.

1994–2000 m. laikotarpiu ryškiausiai išsiskyrė Algirdas Kilčiauskas. Jis absoliučiu nugalėtoju tapo 1994 ir 1995 metais, o 1999-aisiais titulą iškovojo dar kartą. Trys pergalės rodo išskirtinę jo vietą turnyro istorijoje.

Tuo pačiu laikotarpiu svarbių rezultatų pasiekė Gediminas Bacevičius, 1997 metais tapęs absoliučiu nugalėtoju, ir Artūras Bartkus, laimėjęs 2000-aisiais. 1996 metais pergalę iškovojo Rusijos atstovas Roman Ivanov, o 1998-aisiais – Estijos sportininkas Vladislav Petrogradov.

XXI amžiaus pradžioje Lietuvos čempionų tradiciją tęsė Mindaugas Kvasys, laimėjęs 2001 metais, Marik Stefanovic, nugalėjęs 2003-iaisiais, Marius Leonavičius, tapęs čempionu 2005 metais, ir Jurij Solionov, iškovojęs titulą 2007-aisiais.

Šiuo laikotarpiu turnyro istorijoje svarbų vaidmenį atliko ir Latvijos atstovai. Vladislavas Labudz nugalėjo 2002 metais, o Vladimiras Marachovskij – 2004-aisiais. Aleksandras Liubomirovas 2006 metais iškovojo Latvijai dar vieną absoliutaus nugalėtojo titulą.

2008–2014 m. laikotarpiu Lietuvos sportininkų pozicijos išliko stiprios. Sergej Kiriuchin laimėjo 2008 metais, Dainius Dzikevičius – 2009-aisiais, o Andrius Pauliukevičius – 2010 ir 2011 metais. 2013-aisiais nugalėjo Arvydas Miseikis, o 2014-aisiais – Mindaugas Piepolis.

Andriaus Pauliukevičiaus dvi iš eilės iškovotos pergalės išsiskiria kaip vienas ryškesnių šio laikotarpio pasiekimų. Jos liudija sportininko gebėjimą išlaikyti aukštą pasirengimo lygį ir pakartotinai įrodyti savo pranašumą absoliučioje įskaitoje.

2012 metais absoliučiu nugalėtoju tapo Latvijos atstovas Eduard Sevcenko. 2015-aisiais triumfavo Estijos sportininkas Roman Polsin, o 2016 metais – Rusijos atstovas Nikolaj Abramov. 2017-aisiais nugalėjo Dmitrij Aleksandrov, taip pat atstovavęs Rusijai.

2018 metais titulą iškovojo Latvijos sportininkas Normunds Jurans, o 2019-aisiais – Lenkijos atstovas Rafal Lemanczyk. Šios pergalės rodo, kad turnyras išliko atviras tarptautinei konkurencijai ir kad absoliutaus nugalėtojo vardą galėjo pelnyti skirtingų šalių atstovai.

2020 metais nugalėjo Lietuvos sportininkas Remigijus Ciplys. 2021-aisiais titulą susigrąžino Vidmantas Malakauskas, kuris vėl triumfavo 2023 metais. Tarp šių pergalių, 2022-aisiais, absoliučiu nugalėtoju tapo Vilius Pranckevičius.

2024 metais nugalėtoju paskelbtas Andrius Pauliukevičius, o 2025-aisiais – Brandon Gabrielius Aukštuolis. Pastarojo triumfas pratęsė Lietuvos sportininkų dominavimo tradiciją ir tapo naujausiu įrašu penkių dešimtmečių turnyro istorijoje.

Taigi vyrų absoliučių nugalėtojų istorijoje išsiskiria ne tik atskiros pergalės, bet ir pasikartojantys vardai. Algirdas Kilčiauskas, Andrius Pauliukevičius ir Vidmantas Malakauskas – sportininkai, kurių rezultatai leidžia kalbėti apie gebėjimą pakartotinai pasiekti aukščiausią rezultatą šiame turnyre.

Moterų varžybos: čempionių kartos ir ryškios asmenybės

Moterų absoliučių nugalėtojų istorija atskleidžia savitą turnyro raidą. Čia taip pat vyrauja Lietuvos sportininkės, o kai kurių čempionių pasiekimai išsiskiria pergalių gausa ir ilgesniu laikotarpiu, kuriuo jos išliko tarp stipriausiųjų.

1994 metais absoliučia nugalėtoja tapo Idalija Kaminskaitė. 1995-aisiais titulą iškovojo Simona Misevičienė, o 1996 metais – Irina Misevičienė. Šie rezultatai žymi ankstyvąją pateikto moterų čempionių sąrašo dalį.

1997 metais nugalėjo Edita Daubaraitė, 1998-aisiais – Julija Kiselova, o 1999 metais – Lijana Masiulienė. 2000-aisiais titulą iškovojo Aksana Len.

2001–2007 m. laikotarpis ypač ryškiai susijęs su Jolantos Mileriūtės vardu. Ji tapo absoliučia nugalėtoja 2001, 2003, 2005, 2006 ir 2007 metais. Penki titulai šiame laikotarpyje rodo išskirtinį jos vaidmenį turnyro istorijoje.

Tiesa, tarp šių pergalių buvo ir kitų Lietuvos sportininkių laimėjimų. 2002 metais nugalėjo Aleksandra Kukres, o 2004-aisiais – Latvijos atstovė Marina Burinskaja. Šie rezultatai atskleidžia, kad net ir Lietuvos sportininkių dominavimo laikotarpiu tarptautinė konkurencija išliko reikšminga.

2008 metais titulą iškovojo Kristina Šerksnaitė, 2009-aisiais – Aušra Tasiukevičiūtė, o 2010 metais – Zita Satkauskaitė. 2011-aisiais nugalėjo Sandra Syčiova, o 2013 metais – Indrė Rimkutė.

2012 metais absoliučia nugalėtoja tapo Rusijos atstovė Svetlana Pugačiova. Jos pergalė parodo, kad turnyro istorijoje svarbią vietą užėmė ir už Lietuvos ribų pripažintos sportininkės.

2014 metais titulą iškovojo Danijos atstovė Leonor Hilario Greffel. 2015-aisiais nugalėjo Latvijos sportininkė Sintija Katkeviča, o 2016 metais – Lietuvos atstovė Asta Butkutė.

2017 metais absoliučia nugalėtoja tapo Latvijos atstovė Jana Zenovych-Leškevych. 2018-aisiais titulą iškovojo Baltarusijos sportininkė Olga Listopadova, o 2019 metais – Lenkijos atstovė Malgorzata Kurek.

Šios pergalės atskleidžia tarptautinį moterų varžybų pobūdį. Nors Lietuvos atstovės sudaro didžiąją dalį čempionių, skirtingais metais absoliučias pergales iškovojo ir Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos bei Danijos sportininkės.

2020 metais nugalėjo Julija Magilinskaja, 2021-aisiais – Karina Radziabova, o 2022 metais – Akvilė Šarkaitė. 2023-iaisiais absoliučia čempione tapo Vilma Povilionienė.

2024 metais nugalėjo Marina Legenzova, o 2025-aisiais – Ema Šakutė. Pastarųjų metų rezultatai rodo, kad Lietuvos sportininkės ir toliau išlieka svarbiausia absoliučių nugalėtojų grupė.

Moterų varžybų istorijoje Jolanta Mileriūtė išsiskiria kaip viena ryškiausių asmenybių. Jos penkios pergalės 2001–2007 m. laikotarpiu sudaro išskirtinį pasiekimą. Kartu su ja turnyro istoriją kūrė daugybė kitų Lietuvos sportininkių, kurių pergalės atspindi skirtingas kartas ir sportinio meistriškumo raidą.

Tarptautinė konkurencija ir Lietuvos pozicijos

Nors „Lithuania Cup Open“ pavadinimas siejamas su Lietuva, pateiktas absoliučių nugalėtojų sąrašas atskleidžia tarptautinį turnyro pobūdį.

Vyrų varžybose titulą yra iškovoję Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos atstovai. Moterų varžybose, be Lietuvos sportininkių, nugalėjo Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Danijos atstovės.

Tai svarbus istorinis aspektas: turnyro reikšmę formuoja ne vien vietos sportininkų pasiekimai, bet ir galimybė varžytis su kitų šalių atletais. Tarptautinė konkurencija sudaro sąlygas lyginti skirtingų sporto mokyklų atstovų pasirengimą ir didina absoliutaus čempiono titulo prestižą.

Lietuvos sportininkų gausa nugalėtojų sąraše leidžia išskirti šalį kaip pagrindinę šio turnyro istorijos ašį. Tačiau kitų valstybių atstovų pergalės rodo, kad absoliutaus nugalėtojo vardas nėra savaime garantuojamas priimančiosios šalies sportininkams.

Pasikartojančios pergalės – sportinio meistriškumo ženklas

Analizuojant nugalėtojų pavardes, matyti, kad dalis sportininkų absoliučiu čempionu tapo ne vieną kartą.

Vyrų varžybose ryškiausias pavyzdys – Algirdas Kilčiauskas, laimėjęs 1994, 1995 ir 1999 metais. Andrius Pauliukevičius nugalėjo 2010, 2011 ir 2024 metais. Vidmantas Malakauskas triumfavo 2021 ir 2023 metais. Risard Krinickij laimėjo du pirmuosius pateiktus turnyro metus – 1975 ir 1976-uosius.

Moterų varžybose ryškiausiai išsiskiria Jolanta Mileriūtė, penkis kartus tapusi absoliučia nugalėtoja. Jos pergalės 2001, 2003, 2005, 2006 ir 2007 metais rodo ilgalaikį rezultatų stabilumą.

Šie pasiekimai leidžia kalbėti apie sportininkų gebėjimą pakartotinai pasiekti aukščiausią rezultatą. Vis dėlto absoliučių pergalių skaičius nėra vienintelis sportinės karjeros vertinimo kriterijus. Tam reikėtų papildomų duomenų apie dalyvių skaičių, varžybų kategorijas, konkurentų rezultatus ir konkrečių metų varžybų sąlygas.

Istorinės spragos ir duomenų vertinimas

Pateiktame istoriniame sąraše užfiksuoti 1975, 1976 ir 1977 metų rezultatai, vėliau – 1986 ir 1987 metų, o nuo 1994 metų rezultatai pateikiami kasmet iki 2025-ųjų.

Todėl šį laikotarpį tiksliausia apibūdinti kaip turnyro istorijos apžvalgą pagal turimą nugalėtojų sąrašą, o ne kaip nenutrūkstamą kiekvienų metų čempionatų chronologiją. Nenurodytų metų rezultatai neturėtų būti laikomi įrodymu, kad tais metais turnyras tikrai nevyko.

Taip pat svarbu atskirti absoliutaus nugalėtojo titulą nuo atskirų svorio kategorijų ar kitų varžybų divizionų laimėjimų. Šiame straipsnyje analizuojami būtent pateikti „Over All Winner“ rezultatai.

Tikslesnei istorinei analizei būtų naudinga papildomai patikrinti kiekvienų metų oficialius protokolus ir suvienodinti sportininkų vardų bei pavardžių rašybą pagal originalius šaltinius. Tai ypač svarbu rengiant oficialų federacijos archyvą ar reprezentacinį leidinį.

Išvada: čempionų pavardės – turnyro istorijos pagrindas

1975–2025 m. „Lithuania Cup Open“ absoliučių nugalėtojų istorija atskleidžia penkis dešimtmečius trunkančią kultūrizmo ir fitneso tradiciją, kurioje svarbiausią vaidmenį atliko Lietuvos sportininkai, tačiau reikšmingų pergalių pasiekė ir kitų Europos valstybių atstovai.

Vyrų varžybose išsiskiria Algirdas Kilčiauskas, Andrius Pauliukevičius, Vidmantas Malakauskas ir Risard Krinickij. Moterų varžybose ryškiausią pasikartojančių pergalių pavyzdį pateikia Jolanta Mileriūtė.

Tačiau turnyro istorija neapsiriboja vien daugkartiniais čempionais. Kiekvienas absoliutus nugalėtojas – nuo ankstyvųjų turnyro metų atstovų iki 2025 metų čempionų Brendono Gabrieliaus Aukštuolio ir Emos Šakutės – yra šios sporto istorijos dalis.

Per penkis dešimtmečius keitėsi sportininkų kartos, tarptautinės konkurencijos geografija ir kultūrizmo raidos aplinkybės, tačiau išliko svarbiausias principas: absoliutaus nugalėtojo vardas tapo sportinio meistriškumo, pasirengimo ir pergalės simboliu.

„Lithuania Cup Open“ čempionų sąrašas yra ne tik statistinis dokumentas. Tai sportininkų pavardėmis užrašyta istorija, atskleidžianti Lietuvos ir tarptautinio kultūrizmo bei fitneso tradicijų raidą.

Oficiali informacija: išsamesnę informaciją apie W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International veiklą bei istorinius rezultatus galima rasti tarptautinėje federacijos svetainėje www.wff.lt ir jos forumo temose.