KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

STRAIPSNIO ANONSAS.

Straipsnyje kalbame tik apie oficialų kultūrizmo sportą. Trumpai apžvelgsime visą pasaulinio kultūrizmo istoriją, pakalbėsime kas ir kuo buvo mūsų sporte.

Praėjusiame šimtmetyje pasaulis buvo padalintas į dvi dalis – kapitalistinį („Vakarų“) ir socialistinį. Abi dalys mažai bendravo ir tarpusavyje konfrontavo. Iki kultūrizmo sporto atsiradimo judėjimas buvo chaotiškas. Olimpinės sporto šakos sunkiosios atletikos pagrindu per A.A.U. („Amateur Athlete‘s Union“, įsteigta 1888 m.) 1940 metais JAV kultūrizmą ėmė kontroliuoti Amerikos sunkiosios atletikos autoritetas BOBAS HOFMANAS (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.). Jo pastangų dėka 1947 metais pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee, М.О.К., Международный Олимпийский Комитет) narė tarptautinė F.I.H.C. (F.I.H., „Federation Internationale Halterophile“) federacija. Kultūrizmas tapo oficialiai pripažintu sportu. Ilgus dešimtmečius buvo daug nesusipratimų dėl I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos istorijos ir jos vaidmens kultūrizmo sporte. 1946 metais Kanadoje buvo įkurta I.F.B.B. komercinė firma. Vienas jos steigėjų BENAS VEIDERIS (Ben Weider) savo biografijoje pažymi didelį I.F.B.B. pasiekimą, kai jam pavyko už du dolerius parduoti dvi štangas. Tokia jau buvo ta I.F.B.B. veikla pradžioje. Kai I.F.B.B. komercinė firma ėmė organizuoti varžybas – kultūrizmo sportui pasaulyje vienareikšmiai vadovavo F.I.H.C.,  su kuria konkuruoti niekas negalėjo. Taigi, pasaulio kultūrizmui vienareikšmiai vadovavo ir vystymosi strategiją kūrė F.I.H.C..

Nuo „Vakarų“ pasaulio izoliuotame socialistiniame pasaulyje kultūrizmas ėjo savo keliu. 1959 metais per F.I.H.C. BOBAS HOFMANAS „atvežė“ kultūrizmą į socialistines šalis. BOBO HOFMANO įtakoje 1963 metais „T.S.R.S. prie sunkiosios atletikos federacijos“ (U.S.S.R. Weightlifting Federation“) buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ (komisija, „U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), kuri veikė tik formaliai. 1968 metais Kaune (Lietuvos TSR) buvo dar kartą įkurta, šį kartą jau visuomeninė,  „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“, kuri iki 1973 metų kultūrizmo sporto draudimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje veikė savarankiškai, be valdžios palaikymo.

Visas straipsnis bus publikuojamas greitai. Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJAI ATSIRADO KONKURENTAS?

LIETUVOS KULTŪRIZMO AKADEMIJA. KAS SLEPIASI?

Kelis dešimtmečius Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija visais galimais būdais, pirmoje eilėje spaudoje, puolė Lietuvos N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association; L.N.K.A., Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija) ir jos darbų tęsėją Pasaulinę W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federaciją. I.F.B.B. federacijos sekretorius dažnai kalbėjo apie nenugalimą „I.F.B.B. imperiją“, pabrėždavo, kad jie „pripažinti“, o visos kitos federacijos – „nepripažintos“. Dabar pačią I.F.B.B. federaciją 1998 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas dėl masinio dopingo naudojimo išmetė iš kandidatų į olimpiečius sąrašo ir tuo pačiu nuo 1998 metų nebepripažįsta kultūrizmo esant sportu. Beje, prisilaikant senos savo federacijos tradicijos, Lietuvos I.F.B.B. federacija ir patį savo sekretorių neperseniausiai triukšmingai  „pašalino“ iš savo narių tarpo...

Pastaruoju metu virtualioje erdvėje aktyviai reiškiasi neseniai atsiradusi „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“. (VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA skelbia - akadèmija (gr. Akadēmia), aukščiausia mokslo, meno įstaiga, t. p. mokslo, meno draugija arba specialioji aukštoji mokykla).

Skamba garsiai – juk visi žino dar prieškaryje Lietuvos Respublikoje Vinco Krėvės Mickevičiaus vadovautą iki šiol veikiančią „Lietuvos mokslų akademiją“ (Gedimino pr. 3, Vilnius). Tai šalies mokslo šviesuomenė – akademikai, aukštųjų mokymo įstaigų mokslų daktarai, profesoriai ir docentai.

Gal kas girdėjo ir ką nors žino apie „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademijos “ akademikus, mokslų daktarus ar profesorius ar aplamai apie šios VŠĮ mokslinius darbuotojus? Gal VŠĮ steigėjas ir vadovas pats turi kokį nors mokslinį laipsnį ir yra kaip nors pasireiškęs mokslo ar mokymo srityje? Puikiai žinome, kad ne...

„VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“ organizuoja kultūristams mokymo seminarus, į kuriuos pasikviečia įvairaus lygio sportininkus. Tikrai geri darbai. Viskas aišku, tačiau kuo čia „akademija“ dėta? Sakykime, kažkokia įstaiga organizuoja mokymus – viskas tvarkoje. VŠĮ savo renginių dalyviams išduoda pažymėjimus, pažyminčius, kad šie seminare kėlė savo kvalifikaciją, tačiau oficialios Lietuvos Respublikos sporto organizacijos tų pažymėjimų nepripažįsta – nepripažįsta nei Lietuvos švietimo ministerija, nei Lietuvos sporto ministerija. Net gi nė viena Lietuvos aukštoji mokymo įstaiga nėra su minėta VŠĮ sudariusi bendradarbiavimo sutarties. Kam tuomet šitas teatras? Taip sportininkai apgaudinėjami.

2025 metais Lietuvos visuomenė Gargžduose iškilmingai minėjo kultūrizmo sporto šešiasdešimtmetį. Sporto veteranų pagerbime dalyvavo iškilūs asmenys, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, politinių partijų atstovai. VIKTORO KUROS organizuotas renginys puikiai pavyko. Taip, susirinko ne visi. Nerimtai atrodo, kai jau po renginio  vasaros metu „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“ vadovas ėmėsi paplūdimiuose gaudyti į renginį neatvykusius senos kartos sportininkus ir juos apdovanoti savo VŠĮ simbolika. Dar nerimčiau atrodo, kai buvo daromos iškilmingos sportininkų pagerbimo nuotraukos, šiems vilkint paplūdimio drabužius (trumpikes) bei avint šlepetėmis...

Žodžiu, visiems reikia pagalvoti ir daryti išvadas. Gal kas iš rimtesnių aplinkos žmonių gali patarti „akademikams“ ir parodyti kelią į ateitį?

Apie įvairias federacijas, apie kultūrizmo sporto istoriją galite išsamiai sužinoti  tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2017 m. „Gintarinio prizo“ turnyrui sukako 50 metelių...

2017 m. Klaipėdoje surengtas tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ buvo išskirtinis ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir reikšminga istorine sukaktimi – minėtas turnyro 50 metų jubiliejus. Per pusę amžiaus „Gintarinis prizas“ tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, neatsiejamu Lietuvos sporto istorijos reiškiniu.

Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.

Jubiliejinis Klaipėdos turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinė televizijos kompanija CNN parengė ir milijardinei auditorijai pristatė reportažą apie Klaipėdoje vykusį renginį. Po varžybų Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus užsienio valstybių delegacijų vadovų priėmimas.

2017 m. turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis dar kartą patvirtino aukštą turnyro autoritetą pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje.

Varžybose buvo rungiamasi vaikų fitneso („Fit-Kids“), aerobinio fitneso, fitneso modelių, bikini, figūros, sportinio fitneso, „Muscle Model“, „Body Athletic“ ir kultūrizmo kategorijose. Dalyviai varžėsi įvairiose amžiaus, ūgio, svorio bei meistriškumo grupėse.

Absoliučiais 2017 m. „Gintarinio prizo“ nugalėtojais tapo Kipro atstovė Halina Halavei ir Slovakijos sportininkas Marošas Kanašas. Jų pergalės vainikavo vieną įspūdingiausių jubiliejinio turnyro renginių, dar kartą patvirtinusį Klaipėdos, kaip tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centro, vardą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania