World fitness federation | World body building federation/p>
Naujienos
2026-11-16
Ką bendro Džonas Grimekas turi su NABBA?
NABBA organizacija dažnai pristato Džoną Grimeką kaip vieną iš savo istorinių simbolių. Jo atvaizdas naudojamas organizacijos emblemoje, o įvairiuose leidiniuose ir interneto svetainėse jis neretai minimas tarp NABBA čempionų. Tačiau pažvelgus į istorinius faktus kyla pagrįstas klausimas: kokioje NABBA organizacijoje buvo Džonas Grimekas, jeigu tuo metu NABBA dar neegzistavo?
Džonas Grimekas buvo garsiojo amerikiečių sporto veikėjo, „Amerikos sunkiosios atletikos tėvu“ vadinamo Bobo Hofmano auklėtinis. Kaip ir kiti Hofmano treniruoti atletai, jis dalyvavo Bobo Hofmano inicijuotuose FIHC („Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste“) „Mr. Universe“ turnyruose.
Pirmosios tokios varžybos įvyko 1947 metais Filadelfijoje (JAV). Jų nugalėtoju tapo kitas Hofmano auklėtinis – sunkiaatletis Stivas Stanko.
Kadangi FIHC buvo pripažinta tarptautinės sporto bendruomenės organizacija, 1948 metų Londono olimpinių žaidynių metu buvo gautas leidimas surengti antrąsias FIHC „Mr. Universe“ varžybas. Jas organizavo Didžiosios Britanijos sunkiosios atletikos asociacija BAWLA, bendradarbiaudama su žurnalu „Health & Strength“. Šiose varžybose nugalėjo Džonas Grimekas.
Svarbu pabrėžti, kad 1948 metais NABBA organizacijos dar nebuvo. Nacionalinė mėgėjų kultūrizmo asociacija (NABBA) buvo įkurta tik 1950 metais Didžiojoje Britanijoje. Tais pačiais metais buvo surengtas pirmasis oficialus NABBA „Mr. Universe“ konkursas, kurio nugalėtoju tapo amerikietis Stivas Rivsas.
Todėl istoriškai tikslu teigti, kad Džonas Grimekas laimėjo 1948 metų FIHC „Mr. Universe“ varžybas, tačiau jis negalėjo būti NABBA čempionas, nes NABBA tuo metu dar neegzistavo. Vėliau NABBA perėmė „Mr. Universe“ varžybų tradiciją ir į savo istoriją įtraukė ankstesnių metų nugalėtojus, tarp jų ir Džoną Grimeką. Būtent dėl šios priežasties jo vardas šiandien dažnai siejamas su NABBA.
Tačiau istoriniai faktai išlieka nepakitę: Džonas Grimekas buvo FIHC ir Bobo Hofmano sportinės sistemos atstovas, o ne NABBA organizacijos atletas. Todėl teiginys, kad jis buvo NABBA čempionas tiesiogine prasme, neatitinka istorinių aplinkybių.
Klausimas lieka atviras: jei Džonas Grimekas niekada nestartavo NABBA renginyje ir niekada nepriklausė NABBA organizacijai, ar pagrįsta jį vadinti NABBA čempionu, ar tai veikiau vėlesnis istorijos interpretavimas?
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2026-11-15
Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).
Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.
1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.
1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.
Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.
1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.
Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.
1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.
TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.
Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.
1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.
Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.
Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.
1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.
Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.
1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.
Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.
Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.
„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2026-11-14
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Nauji straipsniai
Pasaulio sporto istorija. PALANGA, 1998-IEJI: KAI PASAULIO FITNESAS SUSIRINKO PRIE BALTIJOS JŪROS.
186 sportininkų, 15 valstybių ir pirmasis oficialus WFF pasaulio fitneso čempionatas Lietuvos Respublikoje. Federacija tuo metu dar eksperimentavo su kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir ieškojo savojo kelio. Taip prieš beveik tris dešimtmečius Palangoje buvo rašomas puslapis, kuris šiandien tapo fitneso istorijos dalimi.
Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys, vienu pagrindinių rėmėjų buvo dienraštis „Respublika“. Čempionatą Palangoje filmavo „Eurosport“ televizija, kuri parengė ir Europos šalims skirtą maždaug valandos trukmės reportažą. Lietuvos nacionalinei televizijai reportažą parengė žurnalistė Laima Janušonytė.
1998 METŲ BIRŽELIO 6-OJI. PALANGA
Pajūrio kurortas, vasaros sezono išvakarės ir į Lietuvą plūstantys sportininkai iš įvairių Europos valstybių.
Tačiau tą dieną Palangoje svarbiausia buvo ne paplūdimys ir ne vasaros pramogos. Čia vyko pasaulio fitneso čempionatas.
Į vieną vietą susirinko 186 sportininkai iš 15 šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Slovėnijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus ir Italijos.
Tai buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos. WFF istoriniuose šaltiniuose Palangos renginys įvardijamas kaip pirmasis oficialus pasaulio fitneso čempionatas, vykęs Lietuvoje.
Šiandien, atsivertus to čempionato protokolus, galima pamatyti ne tik pavardes ir užimtas vietas. Juose atsispindi visas to meto Europos fitneso pasaulis.
FITNESAS, KURIS IEŠKOJO SAVO VEIDO
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje fitnesas dar nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.
Sporto klubų kultūra sparčiai augo, keitėsi požiūris į kūną, fizinį pasirengimą ir sportinę estetiką. Greta tradicinio kultūrizmo vis ryškiau skleidėsi nauja kryptis – fitnesas.
Čempionato programoje atsirado Classic Fitness ir Aerobic Fitness kategorijos.
Tai buvo svarbus pokytis.
Scenoje reikėjo demonstruoti ne vien raumenų masę. Vis didesnę reikšmę įgavo kūno proporcijos, fizinis pasirengimas, estetika, atletiškumas ir bendras sportinis vaizdas.
1998-ųjų Palanga tapo vieta, kurioje šios naujos sporto idėjos buvo išbandytos tarptautiniu mastu.
15 ŠALIŲ – VIENA SCENA
Čempionato dalyvių geografija buvo įspūdinga.
Vienoje scenoje susitiko Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos sportininkai.
Vokietija į Palangą atsivežė itin stiprią komandą. Šveicarija taip pat buvo tarp lyderių. Konkurenciją joms sudarė Baltarusijos, Rusijos, Austrijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos ir Baltijos šalių atletai.
Tai buvo laikmetis, kai Europos sporto žemėlapis sparčiai keitėsi, o nauji tarptautiniai ryšiai leido sportininkams vis dažniau susitikti vienoje scenoje.
Palangos čempionatas tapo vienu iš tokių susitikimo taškų.
VYRŲ SCENOJE – DVI SKIRTINGOS ISTORIJOS
Vyrų Classic Fitness programoje buvo dvi kategorijos, tačiau abi pateikė skirtingus čempionato scenarijus.
Pirmojoje kategorijoje nugalėjo Valdas Slimanavičius, aplenkęs Baltarusijos atstovą Sergej Kalmykov ir vokietį Andreas Müller.
Už jų išsirikiavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kitų valstybių.
Antrojoje kategorijoje jau triumfavo Vokietija.
Jürgen Koch tapo kategorijos nugalėtoju, o vėliau jo pavardė buvo įrašyta ir į svarbiausią čempionato rezultatų eilutę.
JÜRGEN KOCH – ABSOLIUTUS ČEMPIONAS
Koch laimėjo ne tik savo kategoriją.
Jis buvo paskelbtas absoliučiu 1998 metų vyrų fitneso čempionu.
Tai buvo aukščiausias įmanomas įvertinimas.
Vienos kategorijos pergalė pavertė jį kategorijos čempionu, o absoliuti pergalė – viso čempionato vyrų nugalėtoju.
Todėl Jürgen Koch vardas 1998-ųjų Palangos istorijoje išlieka vienas svarbiausių.
MOTERŲ FITNESAS: VOKIETIJOS „DUBLIS“
Jeigu vyrų varžybose nugalėtojus pasidalijo skirtingos šalys, moterų programoje situacija buvo kitokia.
Vokietijos sportininkės laimėjo abi moterų Classic Fitness kategorijas.
Pirmojoje kategorijoje aukščiausią vietą užėmė Mandy Kietzke, antroji buvo jos tautietė Janine Raschka.
Antrojoje kategorijoje nugalėjo Claudia Machmor.
Taigi Vokietija iškovojo abi moterų „Classic Fitness“ aukso vietas.
Tačiau tuo istorija nesibaigė.
CLAUDIA MACHMOR – ABSOLIUTI ČEMPIONĖ
Claudia Machmor tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja.
Ji buvo paskelbta absoliučia moterų fitneso čempione.
Tokiu būdu 1998 metų Palangos čempionate absoliučius vyrų ir moterų fitneso titulus iškovojo Vokietijos sportininkai.
Tai vienas ryškiausių čempionato statistinių faktų.
AEROBINIS FITNESAS – KITOKIA SPORTO PUSĖ
Palangos čempionatas neapsiribojo „Classic Fitness“.
Atskiroje Aerobic Fitness kategorijoje sportininkės demonstravo kitokį pasirengimą – daugiau judesio, dinamikos ir aerobinio sporto elementų.
Čia nugalėjo Tanja Baumann iš Šveicarijos.
Antroji ir trečioji vietos atiteko Vokietijos sportininkėms – Pia Luttenberger ir Diana Partheymüller.
Šis rezultatas dar kartą parodė Vokietijos sportininkių stiprumą, tačiau šįkart aukščiausią laiptelį užėmė Šveicarija.
Įdomu ir tai, kad Tanja Baumann vėliau tapo viena ryškesnių aerobinio fitneso figūrų – WFF istoriniuose rezultatuose ji minima kaip čempionė ir vėlesniais metais.
KĄ PASAKO SKAIČIAI?
Pažvelgus į visą čempionato protokolą, galima pastebėti kelias aiškias tendencijas:
186 dalyviai.
15 valstybių.
Dvi vyrų „Classic Fitness“ kategorijos.
Dvi moterų „Classic Fitness“ kategorijos.
Atskira „Aerobic Fitness“ programa.
Absoliutūs vyrų ir moterų fitneso čempionai.
Tai buvo pakankamai plati programa, kad vienos dienos renginys taptų tikru tarptautiniu fitneso forumu.
VOKIETIJA – RYŠKIAUSIA ČEMPIONATO JĖGA
Vertinant būtent aukščiausias vietas, viena šalis išsiskiria ypač aiškiai.
Vokietija.
Vokietijos sportininkas laimėjo vyrų „Classic Fitness“ II kategoriją.
Vokietės laimėjo abi moterų „Classic Fitness“ kategorijas.
Vokietijai atiteko abu absoliutūs fitneso titulai.
Be to, Vokietijos sportininkės užėmė antrąją ir trečiąją vietas „Aerobic Fitness“ kategorijoje.
Todėl, net ir nesudarant oficialios komandų įskaitos, rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą:
1998 metų Palangos čempionate Vokietija buvo viena ryškiausių ir sėkmingiausių fitneso sporto valstybių.
EUROPOS FITNESO „ŽEMĖLAPIS“
Tačiau čempionato istorija nėra vien Vokietijos istorija.
Šveicarija iškovojo „Aerobic Fitness“ auksą.
Baltarusija turėjo aukšto lygio atletų vyrų programoje.
Slovėnijos sportininkas tapo vyrų kategorijos vicečempionu.
Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai taip pat sudarė tarptautinę konkurenciją.
Tai buvo ne vienos šalies sporto šventė.
Tai buvo to laikotarpio Europos fitneso panorama.
PALANGA, KURI TAPO ISTORIJOS DALIMI
Šiandien 1998 metų rezultatai gali atrodyti kaip paprasta archyvinė lentelė.
Pavardė. Šalis. Vieta.
Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau.
Tuo metu fitnesas dar tik kūrė savo tarptautinę tapatybę. Sportininkai iš skirtingų šalių mokėsi varžytis pagal bendrus kriterijus. Organizacijos kūrė čempionatų tradicijas. Formavosi nauji čempionų vardai.
Ir visa tai vienai dienai persikėlė į Palangą.
186 sportininkai iš 15 šalių tapo pirmojo oficialaus WFF pasaulio fitneso čempionato dalyviais.
Po daugelio metų būtent šis faktas leidžia į renginį pažvelgti kitaip.
Ne kaip į vieną iš daugelio 1998 metų sporto renginių.
O kaip į svarbų ankstyvosios tarptautinės fitneso istorijos momentą, kai Lietuvoje susitiko skirtingų Europos šalių sportininkai ir buvo formuojamos naujos šios sporto šakos tradicijos.
1998-ŲJŲ PALANGOS ČEMPIONATO PAGRINDINIAI VARDAI
Jürgen Koch – Vokietija
Absoliutus vyrų fitneso čempionas.
Claudia Machmor – Vokietija
Absoliuti moterų fitneso čempionė.
Mandy Kietzke – Vokietija
Moterų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtoja.
Valdas Slimanavičius – Lietuva
Vyrų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtojas.
Tanja Baumann – Šveicarija
„Aerobic Fitness“ nugalėtoja.
EPILOGAS
1998 metų Palangos čempionatas buvo surengtas dar tada, kai dabartinė fitneso industrija tik pradėjo įgauti šiandieninį pavidalą.
Nebuvo dabartinių socialinių tinklų, sportininkų asmeninių prekės ženklų, tiesioginių transliacijų ir milijoninių interneto auditorijų.
Tačiau buvo tai, kas svarbiausia sportui – žmonės, scena, konkurencija ir noras būti geriausiam.
Birželio 6-ąją Palangoje susitiko 186 sportininkai iš 15 valstybių.
Kai kurie jų vardai liko istorijoje.
Kai kurie nugrimzdo į archyvų puslapius.
Tačiau pats renginys išliko.
1998-ųjų Palanga buvo vieta, kurioje pasaulio fitnesas susitiko prie Baltijos jūros.
KELERIUS METUS PASAULIO KULTŪRIZMO IR FITNESO CENTRU BUVO SLOVAKIJA.
Štefano Hrčkos mecenatystės fenomenas.
Gyvenimas nestovi vietoje – įvykių ir renginių sūkurys lekia nesustabdomai. Tačiau, žvelgdami į ateitį, neturėtume pamiršti ir išskirtinių mūsų sporto istorijos puslapių. Kai kurie jų tokie ypatingi, kad panašaus masto įvykių negalėjo pasiūlyti nė viena kita tarptautinė sporto federacija.
Vienu reikšmingiausių pasaulio kultūrizmo ir fitneso istorijos laikotarpių tapo 2009–2015 metai. Tuo metu Slovakijoje, Slovakijos ambasadoje Maskvoje bei Austrijoje buvo organizuojami išskirtiniai tarptautiniai sporto renginiai, surengti bendradarbiaujant su Pasauline WFF–WBBF federacija (World Fitness Federation – World Bodybuilding Federation).
Svarbiausias šių istorinių iniciatyvų rėmėjas ir organizatorius buvo slovakų mecenatas ŠTEFANAS HRČKA (Štefan Hrčka). Jo asmeninis indėlis, finansinė parama ir atsidavimas sportui tapo reikšmingu veiksniu, leidusiu įgyvendinti tarptautinio masto projektus.
Šias išskirtines iniciatyvas palaikė Slovakijos parlamentas, Slovakijos Vyriausybė ir asmeniškai tuometinis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Tai buvo ypatingas laikotarpis, įrodęs, kokią reikšmę tarptautinio sporto plėtrai gali turėti valstybės institucijų palaikymas, visuomeninis pripažinimas ir išskirtinė asmeninė mecenatystė.
Štefano Hrčkos vardas neatsiejamas nuo šio unikalaus WFF–WBBF istorijos laikotarpio.
Išsami informacija, istoriniai dokumentai ir papildoma medžiaga skelbiami oficialioje tarptautinėje federacijos svetainėje:
www.wff.lt