TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

TARPTAUTINĖS NAUJIENOS.

KULTŪRIZMO NUOSMŪKIS.

Veikianti nuo 1968 metų šiandien Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija vienija narius iš 141 šalies. Neseniai į federaciją įsiliejo Bahreinas. Skirtingai nuo visų kitų tarptautinių sporto organizacijų, W.F.F. – W.B.B.F. prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) pastangomis federacija siekia J.T. (Jungtinių Tautų), Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee)  pripažinimo, prisijungimo prie W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) organizacijos. W.F.F. – W.B.B.F. žino kelius, kaip tai pasiekti. W.F.F. – W.B.B.F. federacijos pagrindais  nuo 2015 metų veikiantis Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U., International Sport University) nuo 2017 metų yra asocijuotas U.N.E.S.C.O. organizacijos narys, kuri veikia prie Jungtinių Tautų.

KITOS TARPTAUTINĖS KULTŪRIZMO ORGANIZACIJOS.

Nekalbėsime apie kitas šiandien gausias tarptautines kultūrizmo organizacijas, nes jų veikla sporto atžvilgiu visada buvo niekinė. Nulis ir tiek... Net jų pavadinimų neverta minėti, nes kasdien atsiranda vis naujų. Realiame oficialiai pripažintame sporte tų organizacijų nebuvo ir nebus. Kokie gi „kilnūs“ tikslai tų „organizacijų“? Gal kas nors gali pasakyti? Kodėl jos išvis egzistuoja, ko siekia? Nori pripažinto sporto – nuo 1947 iki 1969 metų buvo F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) ir nuo 1971 iki 1998 metų buvo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders). Nori rimto ir didelio kultūristiško nesportinio tūso – nuo 1950 metų Jungtinėje Karalystėje yra N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association). Ko dar reikia? Kodėl atsirado gausios „zuikių“ federacijos? Pastaruoju metu Lietuvoje išdygusios minėtų „tarptautinių kultūrizmo organizacijų“ atstovybės rengia niekinius „kupiškio – rokiškio“ festivalius ir jais didžiuojasi... Koks tų varžybų statusas? Kur tai veda? Į šokių bei dainų festivalius kaimyninėse šalyse? Pabandykite pažvelgti į trijų dešimtmečių Nepriklausomos Lietuvos kultūrizmą per laiko prizmę. Nemeluokime sau ir kitiems – Nepriklausomoje Lietuvoje oficialiai pripažinto sporto prasme buvo tik keturi iškilūs kultūristai – klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ, šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS, mažeikiškis ROLANDAS POCIUS ir vilnietis OLEGAS ŽURAS. Po brolių DŽO ir BENO VEIDRIŲ (Joe and ben Weider brothers) išėjimo iš veiklos kultūrizmas galutinai nusirito į bedugnę ir visų Lietuvos I.F.B.B. federacijos kultūristų pasiekimai, bendrai sudėjus, niekados neatsvers nė vieno iš keturių aukščiau paminėtų sportininkų.  Kad ir kas bevyktų. Niekas niekados jiems neprilygs, nes „jų laikais“ kultūrizmas buvo sportu, o dabar kultūrizmo užsiėmimas yra tik kaskart niekingesnis tūsas bei sporto ministerijos mulkinimas siekiant gauti valdiškų pinigų. Pasaulio čempionų vardų tiek daug, kad jų net įsiminti niekas nesistengia. 

TRUMPA OFICIALAUS KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

Per T.O.K. (I.O.C.) narę Tarptautinę sunkiosios atletikos F.I.H.C. federaciją 1947 metais amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) pastangomis kultūrizmas tapo beveik olimpine sporto šaka ir taip tęsėsi iki 1969 metų (išsamiai su kultūrizmo sporto istorija galima susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ). Tuomet F.I.H.C. įtakoje ir T.S.R.S. 1963 metais prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ („U.S.S.R. Weightlifting Federation“)  buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ (Komisija, „U.S.S.R. Bodybuilding Federation“). Po kultūrizmo draudimo 1973 metais T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse kultūrizmas buvo persekiojamas. Kol kultūrizmo draudimo laikotarpiu „Vakarų“ pasaulyje tarptautinis kultūrizmas vystėsi per I.F.B.B. ir N.A.B.B.A. veiklas, T.S.R.S. kultūrizmas viešai gyvavo tik per Estijos TSR organizatoriaus INARO MARDO (Innar Mardo, 1945 – 2002 m.) „Georgo Tenno Memorialo“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал георга Тенно», 1971 – 2024 m.) bei per Klaipėdoje Dr. EDMUNDO DAUBARO organizuojamus „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) tarptautinius turnyrus. Tais laikais turėti oficialią tarptautinę kultūrizmo organizaciją T.S.R.S. buvo neįmanoma. Nežiūrint į tai, 1977 metais Klaipėdoje prie miesto „Kūno kultūros ir sporto komiteto“ („Klaipeda Sport Committee“) buvo registruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ (atletinės gimnastikos, „Klaipeda Bodybuilding Federation“), kuri daugiau nei dešimtmetį buvo vienintelė T.S.R.S. teritorijoje oficialiai veikianti kultūrizmo federacija. Būtent todėl I.F.B.B. prezidentas BENAS VEIDERIS, N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) vadovas OSKARAS HAIDENSTAMAS (Oscar Heidenstam) bei W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) daugelį metų nuolatinius ryšius palaikė pirmiausia su Dr. EDMUNDU DAUBARU. Išsamiau su istorija įvairiomis kalbomis galite susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

1970 metais F.I.H.C. generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) pastangomis Belgrade (Jugoslavija) buvo įkurta sportinė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, taip pat jo pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare. Iki tol I.F.B.B. buvo eilinė privati komercinė firma, kuri paraleliai su I.F.B.B. sportine federacija veikia iki šiol. Taip 1971 metais I.F.B.B. iš F.I.H.C. perėmė oficialaus kultūrizmo sporto valdymą pasaulyje. Sporto pasaulyje kilo sumaištis. Pasmerkti I.F.B.B. narystės G.A.I.S.F. į kongresą JAV susirinko įtakingi žinomi sporto atstovai. Dalyvavo ir naujos I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS, tačiau jis buvo vienbalsiai praignoruotas.

I.F.B.B. ŠIANDIEN. TEISMAI IR KOVOS. Kultūrizmo sporto nuosmukis prasidėjo, kai 1998 metais po dviejų metų bandomojo laikotarpio I.F.B.B. federaciją atsisakė remti Tarptautinis Olimpinis Komitetas. Kultūrizmo sportas buvo pašalintas iš oficialiai pripažintų sporto šakų būrio. Nematydami perspektyvos, greitai broliai DŽO ir BENAS VEIDERIAI paliko kultūrizmą, pardavė I.F.B.B. federaciją, „Olympia“ turnyrą bei septynis savo leidžiamus žurnalus. 2008 metais dėl vidinių intrigų sportinė I.F.B.B. federacija skilo, nuo jos atsijungė keturiasdešimt singapūriečio POLO ČIUA (Paul Chua) vedamų Azijos šalių. Tuomet I.F.B.B. vice prezidentas POLAS ČIUA bei I.F.B.B. teisininkas ir finansininkas austras ALEKSAS BAUERIS (Alex Bauer) dokumentais sporto pasauliui paviešino I.F.B.B. finansines bei juridines machinacijas. Buvo prieita iki tarptautinio teismo Londone (J.K.), kurį I.F.B.B. prezidentas RAFAELIS SANTOCHA pralaimėjo. Po 2015 metų antrojo triukšmingo I.F.B.B. federacijos skilimo, tarptautinėje arenoje pasirodė 1983 metais įkurta privati DŽIMO MANJONO (Jim Manion) kompanija N.P.C. (National Physique Committee). Pastaruoju metu dabartinio I.F.B.B. federacijos prezidento RAFAELIO SANTOCHOS (Rafael Santonja) ir N.P.C. savininko DŽIMO MANJONO nuoseklios veiklos dėka kultūrizmas negrįžtamai nustojo būti sportu. Šalia jų vis dar veikia I.F.B.B. komercinė firma. Kultūrizmo sportas jo vadovų nebedomina – jų veiklos tikslas tik pinigai... Vyksta nuožmi kova tarp I.F.B.B. ir N.P.C.. 2023 metais savo veiklą nutraukė Tarptautinių federacijų sąjunga G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) ir I.F.B.B. neteko savo vienintelės oficialaus sporto atramos, apie kurą daug metų aistringai trimitavo fanatiški I.F.B.B. propagandos atstovai. 2023 metais anti dopingo agentūra W.A.D.A. nutraukė santykius su I.F.B.B. federacija.

I.F.B.B. FINANSAI.

Jei brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ laikais I.F.B.B. siekė T.O.K. (I.O.C.) pripažinimo ir savo veikloje kažkaip manipuliavo tarp I.F.B.B. sporto federacijos ir privačios I.F.B.B. firmos sąskaitų, tai prie dabartinio tarptautinio chaoso nebereikia sukti galvos. Liko tik pinigai, sportas visam laikui išgaravo.

1990 metais pergyvenusi federacijos krizę, I.F.B.B. federacija atsigavo, kai į ją įsiliejo buvusios socialistinės šalys. Jos įsiliejo ne šiaip sau, o atsinešė savo šalių „valdiškus“ pinigus. Pabrėšime, kad per visą kultūrizmo gyvavimo istoriją kultūrizmo sporto finansiškai nerėmė nė viena civilizuotų šalių sporto ministerija (išskirus I.O.C. narės F.I.H.C. laikus, kai F.I.H.C. daugiau nei du dešimtmečius vadovavo oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui). Ir iki šiol kultūrizmo civilizuotame pasaulyje niekas valdiškais pinigais neremia. Kai 1987 metais T.S.R.S. buvo pripažinta kultūrizmo sporto šaka, įsteigta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), T.S.R.S. bei visose socialistinėse šalyse kultūrizmo sportas buvo finansuojamas iš socialistinių valstybių biudžeto. Tokia tvarka iš inercijos liko iki šiol. Be buvusio socialistinio pasaulio valstybių  valdiškos lėšos į I.F.B.B. federaciją patenka per eilę Azijos šalių. Ir viskas, tuo I.F.B.B. valstybinė finansinė parama baigiasi. Gal kas nežino, bet nuo F.I.H.C. laikų Azijos nacionalinės kultūrizmo federacijos vis dar ir šiandien yra prijungtos prie savo šalių nacionalinių sunkiosios atletikos federacijų, todėl per jas gauna valstybinį finansavimą. Juk sunkioji atletika – Olimpinė sporto šaka. Tačiau greitai įvairių šalių sporto ministerijos atsitokės ir pasidomės kas čia vyksta. Pastaruoju metu už gausias valdiškas lėšas I.F.B.B. rengia juokingus pasaulio čempionatus, kuriuose dalyvauja 4-5 šalių atstovai (pav. Lietuvoje, Latvijoje, Azijos čempionatas Indijoje). Neseniai kilo skandalas, kai Ukrainos I.F.B.B. federacijos prezidentas DELIJEVAS IGORIS (Делиев Игорь) buvo apkaltintas pasisavinęs pusę milijono dolerių valdiškų pinigų, skirtų federacijos plėtrai. Dar garsesni skandalai buvo Lenkijoje su I.F.B.B. prezidento RAFAELIO SANTOCHOS pavaduotoju Lenkijos I.F.B.B. federacijos vadovu PAVELU FILEBORNU (Pawel Fileborn).

N.P.C.. ŠIANDIEN. KOLUMBAS SUGRĮŽO.

Iki 1983 metų buvusi JAV sporto ministerijos remiama A.A.U. (Amateur Atletes Union) organizaciją paliko dalis kultūristų. Jiems vadovavo aukščiau minėtas DŽIMAS MANJONAS, įsteigęs savo privačią N.P.C. firmą. Iki tol ilgus metus Amerikos žemyne vyko konkurencinė kova tarp I.F.B.B. bei A.A.U.. I.F.B.B. prezidentas BENAS VEIDERIS su DŽIMU MANJONU susitarimu pasidalino įtaką pasauliniame kultūrizme (čia kaip „Molotovo – Ribentropo paktas“). JAV teritorijoje mėgėjų kultūrizmą užvaldė DŽIMAS MANJONAS, o likusias pasaulio šalis G.A.I.S.F. narė I.F.B.B. federacija. Tuo pačiu metu DŽO VEIDERIS JAV teritorijoje rengė profesionalių kultūristų turnyrus (tame tarpe ir „Olympia“), kurie su sportine I.F.B.B. federacija nieko bendra neturėjo ir dabar neturi. Į DŽO VEIDERIO veiklą DŽIMAS MANJONAS nesikišo – taip buvo susitarta, jam priklausė tik JAV kultūristai mėgėjai. 2015 metais JAV vykusio tarptautinio profesionalų turnyro metu RAFAELIS SANTOCHA  N.P.C. vadovų buvo viešai pažemintas ir išprašytas. Taip nutrūko I.F.B.B. bei N.P.C. ir šiaip nekokia draugystė. Nuo tol N.P.C., laužydama susitarimą su BENU VEIDERIU, agresyviai plinta po įvairias šalis.

Šiuo metu I.F.B.B. bei N.P.C. organizuojami festivaliai yra ne kas kita, kaip „dainų ir šokių šventės“. Taip, jie savo renginius vadina „festivaliais“, ‚savaitgaliais“ ir pan.. N.P.C. su savo „Olympia“ festivaliais, I.F.B.B., slėpdamasi už kadaise turėto ARNOLDO ŠVARCENEGERIO (Arnold Schwarzenegger) autoriteto, su „Arnold Classic“ festivaliais... Kultūristai iš sportininkų pasidarė vieni iš minėtų festivalių „šokėjų ir dainininkų“, tiesiog „trepsėtojai“. Gal ir neblogai, jei jiems tai patinka. Kultūristai festivalių scenose „suka ratelius“ ir didžiuojasi gausiais festivalininkų medaliais, tačiau visa tai – ne sportas. Sugalvokite patys, kaip per tikro sporto prizmę pavadinti tuos N.P.C. bei I.F.B.B. „tūsus“... Kadaise KRISTUPAS KOLUMBAS  (Christopher Columbus) atrado Ameriką ir naiviems indėnams įteigdavo į visokius niekniekius keisti auksą. Šiandien kultūristai labai panašūs į tuos indėnus, iškeitę seniau tarptautinės ir nacionalinės valdžios pripažintą sportą į pasistraksėjimus festivaliuose. Kultūristai lengvai pasitraukė iš komersantais sunaikinto sporto ir pasidavė šarlatanams.

IŠKILŪS TARYBINIŲ LAIKŲ KULTŪRIZMO TEORETIKAI IR PRAKTIKAI.

Analizuojant dabarties situaciją galima teigti, kad praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio „socialistinis“ kultūrizmas buvo labai arti oficialių tarptautinių sporto standartų ir taip galėjo vystytis net iki olimpinio sporto. Kultūristai mąstė, darė išvadas ir siekė tikslo. Minėtiems standartams pagrindus padėjo garsioji „Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Body Building School“, «Вильнюсская школа культуризма»), kuriai vadovavo gabūs kultūrizmo teoretikai ir praktikai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) bei VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Tuomet varžybų salės lūžo nuo aistringų žiūrovų gausos, o dabar salės tuščios – niekam nebeįdomus primityvus šiuolaikinis kultūrizmas... Dabarties kultūristai apie tai gali tik pasvajoti. „Socialistinio“ kultūrizmo susiliejimas su „Vakarų“ kultūrizmu sugriovė gražias iniciatyvas ir taip negrįžtamai atvedė iki primityvios dabarties bedugnės.

Mes neteigiame, kad kultūristai kvaili. Jie tiesiog negalvoja ir nemato esmės. Apsidairykite ir pradėkite galvoti!

Su tarptautinėmis sporto organizacijomis bei jų istorija galite įvairiomis kalbomis susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Pasaulinė sporto istorija.

Garbės mokslų daktaras – Lenkijos mecenatui Jerzy (Jurek) Gotowski.

2026 metų lapkritį, iškart po 37-ojo WFF-WBBF pasaulio čempionato Nidoje, Lenkijoje vyks iškilminga ceremonija, kurios metu ilgametis Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis, žinomas Lenkijos verslininkas, mecenatas ir visuomenės veikėjas Jerzy (Jurek) Gotowski bus apdovanotas aukščiausiu akademiniu įvertinimu – jam bus suteiktas Garbės mokslų daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvaus ir Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai.

Ilgametė draugystė ir bendradarbiavimas

Jureko Gotowskio bendradarbiavimas su Pasauline WFF-WBBF federacija prasidėjo 2006 metais. Tais metais jis tapo vienu iš tarptautinio WFF-WBBF turnyro Bydgoščiuje organizatorių. Tačiau jo veikla tuo neapsiribojo.

Suprasdamas tarptautinio sportinio bendradarbiavimo svarbą, J. Gotowskis aktyviai įsitraukė į federacijos veiklą ir netrukus tapo vienu svarbiausių jos rėmėjų Lenkijoje.

Didžiausiu jo indėliu į WFF-WBBF veiklą tapo 2008 metais Bydgoščiuje surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Šis renginys iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių federacijos istorijoje.

Tai buvo ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir reikšmingas tarptautinis įvykis, plačiai nuskambėjęs Europoje ir už jos ribų.

Įspūdingas pasaulio čempionatas Bydgoščiuje

Pasaulio čempionatas vyko prestižiniuose „Łuczniczka“ sporto rūmuose. Bydgoščius buvo išpuoštas federacijos simbolika, sportininkams ir svečiams sudarytos išskirtinės sąlygos, o prizininkams įteikti unikalūs krištoliniai medaliai.

Aukštas renginio organizavimo lygis tapo pavyzdžiu daugeliui vėliau vykusių tarptautinių WFF-WBBF čempionatų.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasaulio čempionato viešinimui ir tarptautiniam renginio prestižui. Prieš čempionatą ir po jo surengtos net aštuonios tarptautinės spaudos konferencijos.

Taip pat įvyko oficialūs susitikimai Bydgoščiaus miesto savivaldybėje su tuometiniu miesto meru Konstanty Dombrowicziumi ir vicemeru Kazimierzu Drozdu.

Pasaulio čempionato proga Varšuvoje tuometinis Lenkijos sporto ministras Zbigniewas Paceltas surengė oficialų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovų priėmimą Sporto ministerijoje. Šis įvykis tapo reikšmingu federacijos tarptautinio pripažinimo valstybiniu lygmeniu ženklu.

Indėlis į Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą

2008 metais Jurekas Gotowskis taip pat finansavo gausios Lenkijos nacionalinės delegacijos dalyvavimą 40-ajame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje.

Delegacijai vadovavo Bydgoščiaus miesto vicemeras Kazimierz Drozd. Vizito metu buvo pristatyti Bydgoščiaus ir Klaipėdos miestų bendradarbiavimo projektai. Jie aptarti su tuometiniu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Viačeslavu Karmanovu.

Tokiu būdu sportinis bendradarbiavimas peraugo į platesnius Lietuvos ir Lenkijos miestų tarpusavio ryšius, apimančius sportą, kultūrą ir visuomeninį bendradarbiavimą.

Įvertinti nuopelnai

Už išskirtinius nuopelnus tarptautinei WFF-WBBF veiklai 2009 metais federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras Jureką Gotowskį apdovanojo Tarptautiniu garbės aukso medaliu.

Šis apdovanojimas papildė gausų J. Gotowskio valstybinių ir visuomeninių apdovanojimų rinkinį, pelnytą už nuopelnus Lenkijos valstybei.

Ištikimas federacijos bičiulis

Per beveik du dešimtmečius Jurekas Gotowskis išliko ištikimas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis. Jis nuolat remia federacijos renginius Lenkijoje, dalyvauja svarbiausiose federacijos šventėse kaip garbės svečias ir savo veikla prisideda prie tarptautinio sportinio bendradarbiavimo stiprinimo.

Tikra mecenatystė matuojama ne vien finansine parama. Ji atsiskleidžia per ilgalaikį įsipareigojimą žmonėms, idėjoms ir bendroms vertybėms.

Jureko Gotowskio ilgametė veikla – tai būtent toks mecenatystės ir tarptautinės draugystės pavyzdys.

2026 metų lapkritį Lenkijoje jam suteikiamas Garbės mokslų daktaro vardas taps dar vienu reikšmingu jo ilgamečio darbo ir nuopelnų įvertinimu.

ISTORIJOS VAGYSTĖ AR NAIVUMAS?

KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA SPORTO PASAULYJE.

Tarptautinis kultūrizmas šiandien susiduria ne tik su sportine konkurencija. Daug pavojingesnė kova vyksta dėl istorijos, vardų ir įtakos.

Ir šioje kovoje vis dažniau minimas australo Gremo Lansfildo (Graeme Lancefield) vardas.

„1968-ieji“: faktas ar patogus mitas?

Viešai deklaruojama, kad sąsajoje su tarptautiniu “Gintarinio prizo” turnyru World Fitness Federation (W.F.F.) istorija prasideda 1968 metais. Skamba įspūdingai – gilios tradicijos, ilgametė patirtis, autoritetas.

Tačiau kritikai kelia labai konkretų klausimą:
ar ši data tikrai priklauso prieš keletą metų įsteigtai Gremo Lansfildo W.F.F. federacijai – ar ji tiesiog „pasiskolinta“ iš kitų istorinių renginių?

Jeigu istorija yra perrašoma, tai jau ne interpretacija. Tai – sąmoningas naratyvo kūrimas.

Senas scenarijus, nauji veikėjai

Tie, kas ilgiau stebi kultūrizmo pasaulį, šioje situacijoje mato déjà vu. National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.) jau buvo išgyvenusi panašų skilimą, kai australas Joe Lopez bandė kurti alternatyvią struktūrą.

Rezultatas buvo trumpalaikis. Tačiau pats modelis – pažįstamas:

atsiskyrimas, savos „tarptautinės“ organizacijos kūrimas, istorijos interpretavimas pagal poreikį.

N.A.B.B.A.: „mes su tuo neturime nieko bendro“

Dabartinis N.A.B.B.A. vadovas Eddy Ellwood šiuo klausimu kalba be užuolankų – organizacija atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su G. Lancefield struktūra.

Tai nėra diplomatinis pareiškimas. Tai – aiškus atsiribojimas.

Ir kartu – signalas, kad problema yra rimtesnė nei paprastas nesusipratimas.

Kas moka kainą?

Kol vadovai ginčijasi dėl istorijos, realią kainą moka sportininkai.

Jie kviečiami į varžybas, kurios:

naudoja svetimus skambius, gerai žinomus pavadinimus, remiasi ne visada aiškia kilme, kuria įspūdį, atitinkantį realybę.

Sportininkas ateina dėl sporto. Bet patenka į struktūrų konfliktą.

Kiek dar galima ignoruoti akivaizdžius klausimus?

Jeigu organizacija remiasi istorija – ji turi būti patikrinama.
Jeigu naudojami vardai – jie turi būti teisėti.
Jeigu deklaruojamas tarptautiškumas – jis turi būti pripažintas, o ne savarankiškai paskelbtas.

Priešingu atveju lieka vienas žodis – imitacija.

Teismai – kitas žingsnis?

Vis dažniau užsimenama apie teisinius veiksmus dėl:

pavadinimų naudojimo, istorinių renginių pasisavinimo, ir galimai klaidinančios informacijos.

Jei tai įvyks, diskusijos baigsis. Liks tik faktai ir sprendimai.

Pabaiga be diplomatijos

Tarptautinis sportas negali būti statomas ant miglotų istorijų ir dviprasmiškų interpretacijų.

Šiandien klausimas nebe „kas teisus“.
Klausimas – kas gali tai įrodyti.

Ir dar svarbiau:
kiek dar sporto bendruomenė toleruos situaciją, kurioje istorija tampa įrankiu, o ne faktu?