KAS SUGRIOVĖ KULTŪRIZMĄ ESTIJOJE?

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais T.S.R.S. toliau galiojo oficialus kultūrizmo sporto draudimas. Po 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) parašytos ir asmeniškai į aukščiausius T.S.R.S. politinius organus Maskvoje pristatytos kultūrizmo gynimo peticijos bei minėtos peticijos pagrindu iškovotos pergalės, T.S.R.S. pradėtos organizuoti viešos kultūrizmo varžybos. Pirmomis tokiomis varžybomis buvo 1978 metų „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyras, nuo 1978 metų  įgijęs „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») statusą. Šį turnyrą Klaipėdoje organizavo tas pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR nebuvo organizuotas. Dar 1979 metais OLEVAS ANUSAS (Olev Annus), vienas geriausių to meto Estijos TSR bei T.S.R.S. kultūristų, kartu su estų kultūristų vadovu INARU MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) sugrįžęs su pergale iš Čekoslovakijoje vykusio „Trener“ turnyro, tarpusavyje susipyko. Paskatintas Lietuvos TRS „perversmininkų“, vadovaujamų pavydėjusio INARUI MARDO sportinės garbės ROMANO KALINAUSKO, OLEVAS ANUSAS ėmėsi veiksmų. Kaip savo laiškuose Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teigė INARAS MARDO, jo auklėtinis kultūristas OLEVAS ANUSAS ėmė skųsti INARĄ MARDO vietinei valdžiai. Konflikto bei skundų pagrindu INARAS MARDO buvo nušalintas nuo vadovavimo Estijos TSR nacionalinei kultūrizmo federacijai, iš jo atėmė sporto klubą. Estijos TSR valdžia uždraudė organizuoti 1980 metų „Georgo Tenno memorialą“. Kadangi bilietai jau buvo parduoti, vietoje „Memorialo“ vyko koncertas.

Vadovavimą Estijos TSR kultūrizmo federacijoje perėmė OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tačiau INARAS MARDO sportinės veiklos nenutraukė ir, kaip ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, konfliktų ir nesutarimų fone veikė savarankiškai. 1980 metais atskirai nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos INARAS MARDO su estų kultūristu INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus) išvyko  į Čekoslovakijos TSR vykusį tarptautinį „Trener“ turnyrą. INDREKAS OTSUSAS vėl savo kategorijoje nugalėjo 1975 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempioną PETERĮ STACHĄ (Peter Stach) ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

2026 AFRIKOS KULTŪRIZMO APŽVALGA.

Afrika didžiulis žemynas. Atrodo, kad labai toli, todėl nelabai ką apie jį ir jo žmones ką žinome. Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija su Afrikos kultūristais pradėjo bendrauti 1984 metais, kai marokiečiai laivais atplaukdavo į Klaipėdos uostą, kur turėjo nemažai laiko bendrauti su kultūrizmo autoritetu Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras). Su Afrikos šalių nacionalinių federacijų vadovais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo bendrauti 1989 metais Paryžiuje (Prancūzija), kai jį visų pasaulio šalių nacionalinių federacijų vadovams pristatė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider).

Per pastaruosius tris dešimtmečius Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos narėmis tapo šių Afrikos kontinento šalių nacionalinės kultūrizmo federacijos:

Zambija (prezidentas Danis Mkandaviras, Danny Mkandawire),

Kamerūnas (prezidentas Seržas Tuintas, Serge Thuinte),

Zimbabvė (prezidentas Munijasas Marairas, Munya Maraire),

Angola (prezidentas Aristofanas Kauto Kabalas, Aristofanes Cauto Cabal),

Ekvatorinė Gvinėja (prezidentas Ichiniasas Avomas, Ichinio Ondo Nkogo Avomo), Uganda (prezidentas Ivanas baekvasas, Ivan Byekwaso),

Nigerija (prezidentas Dr. Rolingsas Makaulajus, Dr. Rawlings Makaulay),

Alžyras (prezidentas Tizis Ouzouas, Tizi Ouzou),

Mozambikas (prezidentė Leonora Hilario Grefel, Leonor Hilario Greffel),

Botsvana (prezidentas Semas Čimbombis, Sam Chimbombi),

Maroko Karalystė (prezidentas El Hadis Zakaras, El Hadi Zakara),

Centrinė Afrikos Respublika (prezidentas Migelis Kaliangas, Miguel Kalyango),

Pietų Afrikos Respublika (prezidentas Janis Krugeris, Jannie Kruger).

Šiuo metu vedamos derybos dėl Namibijos ir Egipto federacijų dalyvavimo pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veikloje.  

AFRIKIEČIAI W.F.F. – W.B.B.F. VARŽYBOSE.

Pirmi Afrikos sportininkai atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. varžybas Lenkijoje ir Vilniuje 2008 metais. Tai buvo Alžyro ir Mozambiko atletai. Pradėjusi skinti pergales pasaulio čempionatuose, Mozambiko atstovė, dabar gyvenanti Danijoje, LEONOR GREFEL (Leonor Hilario Greffel), šiandien jau garsi profesionalų lygos atletė.

2009 metais buvome nustebinti, kai W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionate Taline (Estijos Respublika) po ilgų derinimų sulaukėme 92 atletų iš Pietų Afrikos Respublikos (P.A.R.). Jiems vadovavo nacionalinis P.A.R. kultūrizmo federacijos  prezidentas TOMIS DU RANDAS (Tommy Du Rand). Moterų varžybose dominavo W.F.F. – W.B.B.F. profesionalė FILIPA LAMONT (Philippa Lamont Wilkie).

2010 metais W.F.F. – W.B.B.F. sporto arenose šalia sportininkų mėgėjų jau išvydome profesionalius P.A.R. kultūristus HAINRICHĄ VOSĄ (HEINRICH VOSS) ir TREISI GOTČAK (TRACEY GOTTCHALK), kurie kovojo dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 metais vėl gausi P.A.R. komanda atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionatą Vienoje (Austrija) ir Brusno Kupele (Slovakijos Respublika). Vėl matėme naujus P.A.R. profesionalių sportininkų veidus  - ŠEIMENĄ ADAMSĄ (SHAEMEN ADAMS), SUZANĄ LEMER (SUZANNA LEMMER), ELŽBIETĄ VAN DER MERVĘ (ELIZABETH VAN DEN MERVE), kurie vėl kovojo arenoje dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 ir 2012 metų W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio „World Grand Prix“ turnyruose žibėjo Nigerijos sportininkai DŽEIMSAS SILVESTRAS ONO (James Sylvester Ono) ir jo kolega KINGAS IZOGIS (King Izogie). Dabar abu jau gyvena Europoje.

2013 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Klaipėdoje atvyko P.A.R. gigantas DŽONAS LESLIS (John Leslie), kuris ir nugalėjo. Tokių atletų Lietuvoje „gyvai“ dar niekas nebuvo regėjęs.

2016 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Kaune atvyko profesionalus P.A.R. sunkiasvoris kultūristas DŽANIS KODZIS (JANNIE COETZEE), kuris vėl nusinešė nugalėtojo titulą.

SUDĖTINGA SITUACIJA

2019 m. pandemija ir 2022 metų karas Ukrainoje sustabdė daug didelių Pasaulinės  W.F.F. – W.B.B.F. federacijos projektų. Pastaraisiais metais į Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos renginius Europoje nori atvykti sporto delegacijos iš Egipto (vaikų gimnastika) ir Nigerijos. Europos Sąjungos migracijos politika daro dideles kliūtis sportininkams, atvykstantiems į varžybas Europoje. Kaip alternatyvą – laikinai kviečiame Afrikos sportininkus dalyvauti be pertraukos vykstančiuose mūsų federacijos tradiciniuose tarptautiniuose renginiuose Indijoje, Tailande, Pakistane, Rusijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

1991. SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.

LIETUVOS KULTŪRISTAI PALIKO T.S.R.S. FEDERACIJĄ.

Nuo 1971 iki 1998 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) buvo vienintėlė oficialiai pripažinta tarptautinė kultūrizmo organizacija, kuri atstovavo kultūrizmo sportą. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu. Nuo 1989 metų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su savo bičiuliu I.F.B.B.  federacijos prezidentu BENU VEIDERIU (I.F.B.B. President Ben Weider) vedė derybas dėl, pirmoje eilėje, Lietuvos TSR, paskiau dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūrizmo organizacijos savarankiškos narystės  tarptautinėje I.F.B.B. federacijoje. Savarankiško, o ne T.S.R.S. nacionalinės rinktinės sudėtyje. Tai reiškė, kad I.F.B.B. federacija turėjo pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. 1991 metų vasario mėnesį Lietuvoje vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo T.S.R.S.. 85 procentai gyventojų pasisakė “taip”. Derybų procese Dr. EDMUNDAS DAUBARAS per draugą V.F.R. (Vokietijos Federatyvinė Respublika, F.R.G, Federal Republic of Germany) GERHARDĄ JUNGĘ (Gerhard Junge) banko pavedimu I.F.B.B. federacijai sumokėjo Lietuvos Respublikos kultūrizmo federacijos stojamąjį mokestį, pateikė oficialų prašymą. Tuomet, apeinant T.S.R.S. banką, tiesiogiai Lietuvos Respublika banko operacijų vykdyti negalėjo, tad teko veikti kitaip. Tam, kad įrodyti BENUI VEIDERIUI, kad Lietuvos Respublika yra suvereni valstybė, derybų procese Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teko į anglų kalbą išversti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ją persiųsti į Kanadą.

Tokiu būdu 1988 - 1990 metais vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai bei derybos su BENU VEIDERIU Leningrade ir Maskvoje (R.T.F.S.R.), Paryžiuje (Prancūzija), Kulala Lampūre (Malaizija). Pagaliau, 1990 Niu Jorke (JAV) tarptautinio „Miss Olympia“ turnyro metu susitikime su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU Dr. EDMUNDAS DAUBARAS  gavo neigiamą atsakymą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės pripažinimo. Lietuviams savarankiška narystėi ne T.S.R.S. rinktinės sudėtyje buvo atsakyta. Taip buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos nacionalinę kultūrizmo federaciją į tarptautinę I.F.B.B. federaciją. Pirmoje eilėje BENAS VEIDERIS siekė komercinių tikslų ir vienareikšmiškai palaikė Maskvos poziciją. “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“”U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos pirmininkas ROMANAS KALINAUSKAS Dr. EDMUNDO DAUBARO siekių savarankiškai Lietuvos narystei I.F.B.B. federacijoje nepalaikė, ir net tuo pačiu metu jis sugebėjo įstoti į Nepriklausomoje Lietuvoje naujai įkurtą MYKOLO BUROKEVIČIUS komnumistų partiją. Vėl, kaip kultūrizmo draudimo T.S.R.S. laikotarpio epogejuje, 1978 metais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS savo siekiais ir veiksmais liko vienas. Nepalaikė niekas.

Dauguma Lietuvos kultūristų palaikė L.T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas) bei Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamento nuostatas nebedalyvauti T.S.R.S. rinktinėse bei oficialiose T.S.R.S. varžybose. Nebūdami T.S.R.S. rinktinėse, Lietuvos kultūristai neteko galimybės dalyvauti I.F.B.B. pasaulio ir Europos čempionatuose. Kai kurie aukščiausio lygio sportininkai metė sportą (pav. VIKTORAS JUCYS).

Tuo metu Dr. EDMUNDO DAUBARO auklėtiniais buvo eilė geriausių T.S.R.S. kultūristų: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Муриниковене), VIKTORAS JUCYS, RIMANTAS MAŽIONIS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин), EDMUNDAS REPŠYS.

Sportininkams reikėjo tarptautinių varžybų, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi ieškoti išeities. Vyko intensyvūs susirašinėjimai su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam) bei W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentu SERŽU NUBRETU (Serge Nubret). Per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ abu kvietė Lietuvos Respublikos sportininkus į savo artimiausias varžybas – N.A.B.B.A. Europos čempionatą Prancūzijoje bei W.A.B.B.A. pasaulio čempionatą Japonijoje.

I.F.B.B. PREZIDENTAS BENAS VEIDERIS LIETUVOJE.

VEIDERIS NEPALAIKĖ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS.

1991 metų kovo mėnesį Nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje lankėsi I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Dar neseniai, bendraudamas su Dr. EDMUNDU DAUBARU Niu Jorke (JAV) atsisakęs pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, BENAS VEIDERIS laišku Dr. EDMUNDUI DAUBARUI paprašė organizuoti jam susitikimus su Lietuvos Respublikos valdžia, nes jis kėtina apsilankyti Lietuvos Respublikoje. Savo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės nepripažinimo BENAS VEIDERIS nepakeitė. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsisakė užsiimti jo vizito Lietuvoje organizavimu, paaiškindamas, kad yra priverstas jieškoti kitų kelių palaikyti L.T.O.K. ir su Lietuvos sportininkais dalyvaus kitų tarptautinių kultūrizmo organizacijų veikloje, nes lietuviams keliai narystei I.F.B.B. federacijoje uždaryti. BENAS VEIDERIS prašė palaukti, tačiau Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsakė, kad ir taip Lietuvos sportininkai jau laukia narystės I.F.B.B. federacijoje trejus metus.

Taigi, BENO VEIDERIO vizito metu Dr. EDMUNDO DAUBARO Vilniuje nebuvo. BENĄ VEIDERĮ oficialiai priėme Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas VYTAUTAS LANDSBERGIS. Susitikime dalyvavo L.T.O.K. prezidentas ARTŪRAS POVILIŪNAS bei L.T.O.K. narys KAZIMIERAS MOTIEKA. Kartu prisišliejo ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS. BENAS VEIDERIS aplankė Seimo barikadų vietas, įteikė VYTAUTUI LANDSBERGIUI garbės raštą, susitiko su Lietuvos kultūristais. Tuo viskas ir baigėsi - BENAS VEIDERIS liko ištikimas Maskvos pozicijai, kas puikiai tenkino ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ.

N.A.B.B.A. PIRMOJI PALAIKĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBĘ.

SPORTO MINISTERIJA INICIJAVO KULTŪRIZMO ASOCIACIJOS STEIGIMĄ.

1991 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą sporto klausimais lankėsi Lietuvos Respublikos Seime. Lietuvos T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas, National Olympic Committee Republic Lithuania) prezidento ARTŪRO POVILIŪNO prašymu per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras) tarptautinė N.A.B.B.A. pirma iš visų tarptautinių pasaulio sporto organizacijų 1991 metų gegužės mėnesį oficialiai raštiškai  palaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę bei L.T.O.K.. Tai buvo keli mėnesiai iki Maskvos rugpjūčio pučo, todėl niekas kitas nė vienos kitos sporto šakos atstovų nedrįso atvirai remti L.T.O.K., jau net nekalbant apie ROMANO KALINAUSKO vadovaujamą Lietuvos TSR kultūrizmo federaciją. Kaip rašėme aukščiau, minėtu laikotarpiu “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALINAUSKAS net įstojo į naujai įkurtą Mykolo Burokevičiaus komunistų partiją, todėl jo ir jo parankinių pozicija buvo aiškiai priešiška. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ir vėl, kaip 1978 metais, su savo rizikingomis iniciatyvomis T.S.R.S. atžvilgiu liko vienas. 

Dr. EDMUNDAS DAUBARAS kultūrizmo sporto palaikymo kreipėsi į naujai atkurtos Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą ALGIRDĄ RASLANĄ bei L.T.O.K. prezidentą ARTŪRĄ POVILIŪNĄ. ALGIRDAS RASLANAS teigė, kad oficialiam kultūrizmo sporto palaikymui reikalinga oficiali Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūrizmo organizacija. ROMANO KALINAUSKO vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija buvo juridiškai dar Lietuvos TSR atstovė ir dėka ROMANO KALINAUSKO pozicijos aiškiai Lietuvos Nepriklausomybės nepalaikė.

Reikėjo naujos Lietuvos nacionalinės kultūrizmo organizacijos. Padėti Dr. EDMUNDUI DAUBARUI sukurti naujos organizacijos įstatus ALGIRDAS RASLANAS davė nurodymą ALGIMANTUI SALAMAKINUI. Įstatai buvo sukurti per kelias valandas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įregistruoti per vieną dieną. Taip 1991 metų gegužės mėnesį Nepriklausomoje Lietuvoje atsirado pirma nacionalinė kultūrizmo organizacija – „Lietuvos Nacionalinė Kultūrizmo Asociacija“ (L.N.K.A.). Tuo pačiu metu buvo bendraujama su L.T.O.K. vadovu ARTŪRU POVILIŪNU. Jis pabrėždavo, kad paskelbus Nepriklausomybę, L.T.O.K. nepalaiko nė viena tarptautinė sporto federacija. ARTŪRAS POVILIŪNAS prašė Dr. EDMUNDO DAUBARO rasti galimybę, kad L.T.O.K. oficialiai palaikytų kuri nors tarptautinė kultūrizmo organizacija. Juk 1991 metų kovo mėnesį Lietuvoje lankęsis I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) Nepriklausomos Lietuvos Respublikos nepalaikė ir leituvių, apeinant T.S.R.S. kultūrizmo federaciją, į I.F.B.B. nepriėmė. Tuo metu kiti Lietuvos kultūrizmo „veikėjai“ tarptautinėje arenoje jokio vaidmens nevaidino, nerizikavo ir nieko nedarė ir laukė kuo čia viskas baigsis – ar Lietuva išliks nepriklausoma, ar vėl šalį valdys Maskva, jau nekalbant apie tai, kad nė vienas Lietuvos TSR kultūrizmo “veikėjas” reikiamai nemokėjo ir nevaldė nė vienos užsienio kalbos.

T.S.R.S. I.F.B.B. KULTŪRIZMO FEDERACIJOS PREZIDENTAS PRAŠO DR. EDMUNDO DAUBARO PAGELBOS.

Kaip dažnai atsitinka, vidaus nesutarimų ir intrigų dėka T.S.R.S. kultūrizmo sporte įvyko perversmas. Nuo 1988 metų ėjęs “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») prezidento pareigas VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) buvo  nuverstas. Jo vietą užėmė praeityje garsus Leningrado kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Panašiomis intrigomis 1988 metais buvo nuverstas pirmasis “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” prezidentas olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов).

Žinodamas apie ilgamečius  artimus draugiškus Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) ryšius su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), VASILIJUS ČAIKOVSKIS 1991 metų sausio mėnesį atvyko į Klaipėdą prašyti užtarimo ir palaikymo. Jis skundėsi T.S.R.S. kultūristų intrigomis ir sakėsi, kad jį federacijos susirinkime nuvertė neteisėtai. Kaltino ir “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ. VASILIJUS ČAIKOVSKIS norėjo, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jį palaikytų ir jo išsakytą istoriją papasakotų BENUI VEIDERIUI. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS tarpininkauti dialoge su BENU VEIDERIU atsisakė. Priežastis buvo ta pati - 1990 metų rudenį ir 1991 metais pavasarį BENAS VEIDERIS nepalaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, klausė Maskvos nurodymų, nepriėme Lietuvos Respublikos kultūristų į I.F.B.B. federaciją, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jau buvo apsisprendęs bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, apie ką jau buvo informavęs BENĄ VEIDERĮ.

LIETUVAI IR SOCIALISTINĖMS ŠALIMS ŽENKLUS N.A.B.B.A. EUROPOS ČEMPIONATAS.

Kadangi su vizomis į W.A.B.B.A. (World Body Building Association) pasaulio čempionatą Japonijoje buvo keblumų, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) nusitaikė į N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Europos čempionatą Prancūzijoje. Po 1991 metų tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“,  «Янтарный приз», 1968 – 2024 m.) turnyro buvo suformuota Lietuvos Respublikos nacionalinė rinktinė: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Мурниковене), EDMUNDAS REPŠYS, ROLANDAS BUČINSKAS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин) bei EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, kuris paskutiniu metų vykti į varžybas atsisakė, tiesiog laiku neatvyko į susibūrimo vietą). į Prancūziją delegacija vyko nemokomai. Visos išlaidos buvo padengtos iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m.) socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių. Be to, iš minėtų lėšų kai kurie sportininkai gaudavo nuolatines stipendijas ne tik ruoštis varžyboms, bet ir pragyvenimo išlaidoms (pav. NATALIJA MURNIKOVIENĖ).

1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionato metu Epinalyje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su Vokietijos atstovu KLAUSU HOFMANU (Klaus P. J. Hoffmann), kuris ką tik į N.A.B.B.A. asociaciją atėjo iš W.A.B.B.A. organizacijos. Po kelerių metų abu įsteigė Pasaulinę W.F.F. (W.F.F. - International, World Fitness Federation) federaciją, bet apie tai pasakosime vėliau, jau trečiame „Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos“ («Энциклопедия всемирного культуризма», „World Fitness Encyclopedia“) tome. Pirmi Nepriklausomos Lietuvos Respublikos medaliai buvo iškovoti 1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija). Klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS  tapo N.A.B.B.A. Europos čempionais.

Po L.N.K.A. pergalių Prancūzijoje, “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” («Федерация культуризма С.С.С.Р.», “U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lituvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALIMAUSKAS tiesiog pasiuto. Prasidėjo Dr. EDMUNDO DAUBARO puolimas Lietuvos žiniasklaidoje. ROMANAS KALIMAUSKAS su savo vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, matydami ir jo organizacijai BENO VEIDERIO užtrenktas I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) duris, planavo įstoti į W.A.B.B.A. asociaciją. Jei ne Maskvos “rugpjūčio perversmas” («Августовский путч»), taip ir būtų nutikę.

PUČAS MASKVOJE. BAILIAI ATSIGAVO.

Nelauktas ir netikėtas 1991 metų rugpjūčio, svarbiausia pralaimėtas, komunistinis pučas Maskvoje (“1991 August Moscow Overthrow”, августовский путч в Москве) T.S.R.S. Respublikoms atvėrė naujas politines perspektyvas. Tame tarpe ir sporte. Tuomet T.S.R.S. kovojo už savo išlikimą, o Sąjunginės Respublikos siekė faktinės nepriklausomybės.

Po nesėkmingo perversmo Maskvoje visi iki šiol tylėję „bailiai atsigavo“, ėmė “žvanginti medaliais” ir vaidinti „kovotojus“. “Atsigavo” ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos («Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS - po pučo Maskvoje jis įkūrė kitą Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją, kuri vėliau tapo ir I.F.B.B. nare, kai tuo tarpu Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vadovaujama Lietuvos sporto ministerijos (K.K.S.D.) iniciatyva  1991 metų gegužės mėnesį įkurta istoriškai pirmoji Nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacija L.N.K.A. (Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija) toliau dirbo su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Nedaug nuo ROMANO KALINAUSKO atsiliko ir tarptautinės I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Po rugpjūčio perversmo Maskvoje ir jis pagaliau išdrįso pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.

Niekas iš buvusios T.S.R.S. kultūrizmo atstovų tuo metu neturėjo jokio supratimo apie tarptautines sporto organizacijas. Supratimas atsirado gerokai vėliau - reikėjo nueiti sunkų vingiuotą pažinimo kelią, kol priskasėme iki tiesos. Taip tęsėsi kol tarptautinio sporto arenoje nebuvo įkurta (1996 m.) ir, skirtingai nuo kitų „tarptautinių kultūrizmo organizacijų“, tinkamai juridiškai įforminta (1999 m.) Pasaulinė W.F.F. (World Fitness Federation), o vėliau (2005 m.) ir Pasaulinė W.B.B.F. (World Bodybuilding Federation) federacijos. Išsamiai tai papasakosime trečiame “Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos” (“World Bodybuilding Encyclopedia”) tome.

1991 SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.

1991 „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS.

Varžybose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos Respublikos, Latvijos TSR, Estijos TSR, R.T.F.S.R., Lenkijos Respublikos, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR. Iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus, kategorijų nugalėtojams buvo išmokėti piniginiai prizai, atitinkantys penkių mėnesių vidutinį Lietuvos Respublikos atlyginimą. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m., «Арнольд Шварценеггер рекомендует») socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių.

REZULTATAI

Moterų kultūrizmas

Kategorija iki 52 kg.

1. BOGDANOVA ILONA (Богданова Илона, Lietuvos Respublika)

2. BELOVA IRINA (Белова Ирина, Latvijos TSR)

3. MOCKEVIČIENĖ DIANA (Lietuvos Respublika)

Kategorija per 52 kg.

1. MURNIKOVIENĖ NATALIJA (Lietuvos Respublika)

2. MISEVIČIENĖ IRINA (Lietuvos Respublika)

3. KAMINSKAITĖ IDALIJA (Lietuvos Respublika).

Absoliuti nugalėtoja NATALIJA MURNIKOVIENĖ.

Vyrai

Kategorija iki 65 kg.

1. CHLEBORODOVAS VIAČESLAVAS (Хлебородав Вячеслав, Lietuvos Respublika)

2. VOROBJOVAS ALEKSANDRAS (Воробьёв Александр, R.T.F.S.R.)

3. VALANČIUS ALBINAS (Lietuvos Respublika)

Kategorija 70 kg.

1. GORELIKAS EUGENIJUS (Горелик Евгений, Lietuvos Respublika)

2. BERKOVIČIUS SEMIONAS (Беркович Семён, Lietuvos Respublika)

3. BARTKEVIČIUS ARVYDAS (Lietuvos Respublika)

Kategorija iki 80 kg.

1. SRYVKINAS VADIMAS (Срывкин Вадим, Lietuvos Respublika)

2. ZOLINAS DMITRIJUS (Золин Дмитрий, R.T.F.S.R.)

3. ŽUR OLEG (Жур Олег, Ukrainos TSR)

Kategorija iki 90 kg.

1. ŽUR OLEG (Жур Олег, Lietuvos Respublika)

2. BURNEIKIS RAIMONDAS (Lietuvos Respublika)

3. BYTAUTAS GINTARAS (Lietuvos Respublika)

Kategorika per 90 kg.

1. REPŠYS EDMUNDAS (Lietuvos Respublika)

2. MISEVIČIUS SAULIUS (Lietuvos Respublika)

3. ŠVEIDUKS MARIS (Latvijos TSR).

Absoliutus nugalėtojas OLEG ŽUR (Lietuvos Respublika).

1991 „MR. URAL“ TURNYRAS.

KAIP BUVO DALINAMI KILIMAI.

Vienų seniausių pasaulyje oficialiai pripažintų tradicinių kultūrizmo varžybų tarptautinio “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyro dalyvis rusas ALTAFAS GALEJEVAS (Altaf Galejev) Ufoje (R.T.F.S.R.) du kartus organizavo tarptautinius “Mr. Ural” turnyrus (1990, 1991 m.).  ALTAFO GALEJEVO surengtame 1991 metų turnyre dabartinis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su žmona buvo jo asmeniniais svečiais.

Nors Ufoje varžybose T.S.R.S. šalių delegacijų dalyvavo vokiečiai, amerikiečiai ir olandai, prie teisėjų stalelių buvo tik visiems įprasti T.S.R.S. teisėjai, per ilgus metus gerai pažinoję vienas kitą. Dar daugiau – minėti teisėjai buvo ir varžybose dalyvavusių sportininkų treneriai, tad jų asmeninis suinteresuotumas varžybų rezultatais buvo akivaizdus.

Varžybų nugalėtojams be įprastų apdovanojimų buvo įteikiami kilimai, kurie to meto T.S.R.S. šalyse buvo brangiomis deficitinėmis prekėmis. Čia reikia pasiaiškinti, kaip gyveno to meto T.S.R.S. gyventojai, nes dabartiniai žmonės niekaip nesusivoks, kodėl 1991 metais varžybose Ufoje kilo konfliktas. Apdovanojimo metu salėje kilo sumaištis – Vokietijos, Olandijos ir JAV atstovai protestavo dėl tendencingo teisėjavimo ir reikalavo teisėjų rezultatus atšaukti. Susirinko tarptautinis konsiliumas – Vokietijos, JAV, Olandijos atstovai, varžybų organizatorius ir vyriausias teisėjas ALTAFAS GALEJEVAS ir vienintėlis iš “Mr. Ural” renginyje esančių anglų ir vokiečių kalbas valdęs varžybų svečias Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

Vokiečiai teigė, kad jie “į Ufą  atvyko, skirtingai nuo T.S.R.S. sportininkų, ne kilimo pasiimti, o dalyvauti sporto varžybose. Kam reikėjo kviesti užsienio sportininkus, tarp kurių pasaulyje pripažinti garsūs kultūristai, jei “Ufoje vietoje varžybų vyksta tik tarpusavio pasidalinimas kilimais?” Užsienio šalių atstovai bei renginio organizatorius ALTAFAS GALEJEVAS susitarė ir  teisėjavimo rezultatus pakeitė tik vienoje kategorijoje. Tuomet vieningu sprendimu garsiam kultūristui vokiečiui AURELUI HILEBRANTUI (Aurel Hillebrand) skirta pirma vieta, o lietuvis OLEGAS ŽURAS liko antru. Teko nugalėtojui grąžinti ir kilimus, kurių vokietis nenorėjo imti, nes jam tai nebuvo vertybė.

Po varžybų į namus sugrįžę Lietuvos sportininkai pergyveno netekę kilimų ir pasiskundė T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentui, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovui ROMANUI KALINAUSKUI. Šis, išklausęs tik vienos pusės atstovus ir net nebandęs sužinoti kitą nuomonę, vien iš nuogirdų parašė T.S.R.S. federacijos prezidentui VLADIMIRUI DUBININUI oficialų pasipiktinimo laišką. Minėto laiško pagrindu buvo sušauktas T.S.R.S.  kultūrizmo federacijos aktyvo posėdis, kuris Ufos varžybų organizatoriui ALTAFUI GALEJEVUI paskirė nuobaudas, po kurių šis paliko I.F.B.B. federaciją ir pradėjo bendradarbiauti su N.A.B.B.A. organizacija.

Visas straipsnis ir daug išsamesnės informacijos yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULINIO SPORTO ISTORIJA. Grįžtant į praeitį: WFF-WBBF ieškojo naujų tarptautinio sporto vystymo kelių.

2003 metai WFF-WBBF istorijoje buvo svarbus lūžio laikotarpis. Vokiečiui Klausui P. J. Hoffmannui pasitraukus iš aktyvios tarptautinės sporto veiklos jo vadovaujamoje WFF-WBBF federacijos dalyje, Dr. Edmundas Daubaras liko vienintelis organizacijos lyderis, toliau besirūpinantis tarptautine federacijos veikla ir jos sporto vystymo kryptimis. Tuo metu prieš federaciją iškilo ne vien organizaciniai, bet ir kur kas platesni strateginiai klausimai: kaip toliau vystyti tarptautinį sportą, kokia kryptimi turi judėti fitnesas ir kaip sukurti tokį sporto modelį, kuris nebūtų vien tradicinių kultūrizmo principų pakartojimas.

Situacija buvo sudėtinga. Dešimtmečiais kultūrizmo pasaulyje įsitvirtinę modeliai buvo tapę tradicija, tačiau tradicija savaime dar nereiškia progreso. WFF-WBBF vadovybė suprato, kad norint judėti į priekį neužtenka organizuoti dar vienas tokio paties formato varžybas ar mechaniškai kartoti jau žinomus sprendimus. Reikėjo ieškoti naujovių, eksperimentuoti, stebėti rezultatus ir nebijoti keisti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.

Toks požiūris WFF-WBBF veikloje buvo matomas dar iki 2003 metų. Jau 1999 metais federacija į savo veiklą įtraukė vaikų „Fit-Kid“ bei neįgalių sportininkų kategorijas. Tai buvo svarbus žingsnis, nes sportas buvo pradėtas suvokti plačiau – ne vien kaip aukščiausio lygio atletų varžymasis, bet ir kaip veikla, kurioje turi atsirasti vietos vaikams bei žmonėms su negalia. Nuo 2004 metų federacija pradėjo organizuoti ir fitneso modelių varžybas. Šie sprendimai nebuvo atsitiktiniai. Jie atspindėjo bendrą siekį ieškoti naujų sporto formų ir plėsti pačią fitneso sporto sampratą.

Todėl 2004 metai tapo ypatingu laikotarpiu. Lietuvoje buvo surengta daugybė vietinių ir tarptautinių varžybų, Rygoje organizuotas didelis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, o Maskvoje įvyko reikšmingas Europos čempionatas. Tačiau šių renginių reikšmė buvo ne vien sportinių rezultatų suvestinėse. Tuo metu WFF-WBBF aktyviai eksperimentavo su įvairiomis kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir varžybų organizavimo principais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinio tarptautinio fitneso sporto kryptis.

Tai buvo tam tikra prasme eksperimentinis laikotarpis. Federacija bandė ne prisitaikyti prie jau egzistuojančio modelio, o pati ieškojo galimybių jį keisti. Buvo svarbu ne tik tai, kaip sportininkas atrodo scenoje, bet ir kaip sporto varžybos gali būti organizuojamos, kaip jos vertinamos ir kaip jas suvokia žiūrovas. Tuo metu buvo bandoma rasti optimalų santykį tarp sportinio pasirengimo, estetikos, varžybų patrauklumo ir tarptautinio sporto organizavimo.

Svarbiausiu 2004 metų įvykiu tapo Vilniaus kongresų rūmuose surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Renginiui buvo suteiktas ir valstybės dėmesys – čempionatą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išsamų reportažą iš varžybų parodė Lietuvos nacionalinė televizija. Čempionate dalyvavo 378 atletai iš 28 pasaulio šalių. Šie skaičiai gerai atskleidžia renginio mastą ir tarptautinį pobūdį.

Beveik visiems sportininkams Vilniaus viešbučiuose buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas. Už šių skaičių ir faktų slypėjo didžiulis organizacinis darbas. Reikėjo priimti šimtus užsienio atletų, pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu, varžybų programa, teisėjavimu ir daugybe kitų tarptautinio renginio detalių. Todėl 2004 metų pasaulio čempionatas tapo ne tik sportiniu, bet ir organizaciniu WFF-WBBF išbandymu.

Tais pačiais metais federacija žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – įsteigė profesionalų lygą ir profesionalų varžybas įtraukė į varžybų programą. Tai buvo svarbu todėl, kad buvo siekiama sukurti ne vien atskirų čempionatų sistemą, bet platesnę sporto struktūrą, kurioje galėtų atsirasti vietos ir aukščiausio lygio profesionaliems atletams. Tokiu būdu buvo ieškoma galimybės sujungti skirtingus sportinio kelio etapus – nuo vaikų ir mėgėjų iki profesionalaus sporto.

2004 metų pasaulio čempionato organizacinio komiteto pirmininku buvo Gediminas Kirkilas - tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo narys, krašto apsaugos ministras, vėliau – nuo 2006 metų – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Jis asmeniškai pasirašė varžybų nugalėtojams įteiktus diplomus bei dalyvavo tarptautinėje WFF-WBBF spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Šie faktai taip pat yra svarbi to laikotarpio istorijos dalis. Jie parodo, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai Lietuvoje buvo pastebimi ne tik sporto bendruomenėje, bet ir platesniame visuomeniniame bei valstybiniame gyvenime.

2004 metų pasaulio čempionatas tapo savotišku pasirinktos krypties patikrinimu. Iki tol išbandytos naujos kategorijos, nauji vertinimo principai, naujos varžybų formos ir profesionalų sporto idėja buvo perkelti į didelio masto tarptautinį renginį. Ir būtent čia galima įžvelgti svarbiausią to laikotarpio bruožą: WFF-WBBF neapsiribojo vien deklaracijomis apie sporto vystymą. Buvo bandoma praktiškai įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta.

2005 metais ši veikla buvo tęsiama. Vilniaus kongresų rūmuose dvi dienas vyko dar vienas didelio masto WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Jo organizacinio komiteto pirmininku buvo to meto Lietuvos Respublikos Seimo narys ir šalies finansų ministras Algirdas Butkevičius. Tai, kad po 2004 metų pasaulio čempionato buvo surengtas dar vienas didelis tarptautinis renginys, rodo pasirinktos krypties tęstinumą.

Šiandien, žvelgiant į tuos įvykius iš didesnės istorinės perspektyvos, 2003–2005 metų laikotarpį galima vertinti ne kaip paprastą tarptautinių varžybų organizavimo etapą. Tai buvo laikotarpis, kai buvo ieškoma atsakymo į kur kas sudėtingesnį klausimą – kokiu keliu turi vystytis pats sportas.

WFF-WBBF tuo metu bandė peržengti tradicinio kultūrizmo ribas. Vaikų „Fit-Kid“, neįgaliųjų sportas, fitneso modelių varžybos, naujos kategorijos, teisėjavimo kriterijų eksperimentai ir profesionalų lygos sukūrimas buvo skirtingos vienos bendros krypties išraiškos. Buvo siekiama, kad sporto sistema būtų platesnė, įvairesnė ir atviresnė skirtingoms sportininkų grupėms.

Todėl šio laikotarpio istorijos nereikėtų matuoti vien medalių skaičiumi ar surengtų varžybų statistika. Daug svarbiau yra tai, kad tuo metu buvo bandoma keisti požiūrį į patį sporto vystymą. Buvo suvokta paprasta, tačiau ne visada sporto organizacijose įgyvendinama tiesa: jeigu sportas nori išlikti gyvas ir patrauklus, jis negali amžinai stovėti vietoje.

2003–2005 metais WFF-WBBF pasirinko paieškos kelią. Buvo eksperimentuojama, buvo ieškoma, buvo priimami sprendimai ir tikrinama, ar jie veikia praktikoje. Kai kurie sprendimai galėjo būti ginčytini, kai kurie vėliau keitėsi, tačiau pats principas buvo aiškus – sportas turi vystytis.

Būtent todėl šį laikotarpį galima laikyti vienu iš svarbesnių WFF-WBBF istorijos etapų. Tai buvo metas, kai federacija stengėsi ne tik organizuoti tarptautines varžybas, bet ir formuoti savo supratimą apie tai, koks galėtų būti ateities fitneso sportas.

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, galima kitaip pažvelgti ir į tuomet priimtus sprendimus. Tai, kas tuo metu galėjo atrodyti kaip eksperimentas ar drąsus bandymas, šiandien leidžia geriau suprasti sporto evoliucijos logiką. Naujos kategorijos, vaikų sportas, neįgaliųjų įtraukimas, profesionalių atletų sistema ir didelio masto tarptautiniai renginiai buvo bandymas sukurti platesnį sporto pasaulį.

Istorijoje svarbu ne tik tai, kas tuo metu buvo pasiekta. Ne mažiau svarbu tai, ko buvo išdrįsta ieškoti.

2003–2005 metų WFF-WBBF veikla būtent apie tai ir kalba. Apie laikotarpį, kai tradicijos nebebuvo laikomos pakankamu atsakymu, kai buvo ieškoma naujų sprendimų ir kai buvo bandoma įrodyti, kad tarptautinis sportas gali būti ne tik paveldėtas, bet ir kuriamas.

Todėl pagrindinė šio laikotarpio išvada paprasta: WFF-WBBF tuomet ieškojo ne dar vieno būdo surengti varžybas – buvo ieškoma naujo kelio pačiam sportui.

Slovakija kaip tarptautinis W.F.F.–W.B.B.F. kultūrizmo ir fitneso centras:

mecenato Stefano Hrčkos vaidmuo (2009–2013).

Įvadas

XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir antrojo pradžioje Slovakijos Respublika tapo vienu svarbiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo judėjimo centrų Europoje. Šis procesas buvo glaudžiai susijęs su Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. (World Fitness Federation / World Body Building Federation) veikla ir išskirtine slovakų visuomenės veikėjo bei mecenato Stefano Hrčkos parama. Jo iniciatyva ir organizaciniai gebėjimai sudarė prielaidas Slovakijoje surengti aukščiausio lygio tarptautinius sporto renginius, kurie sulaukė ne tik sporto bendruomenės, bet ir aukščiausių valstybės institucijų dėmesio.

2009 metų „Universe“ turnyras Brusno Kupele kurorte

Svarbiu lūžio tašku tapo 2009 m. lapkričio 6–8 d. Slovakijos Tatrų regione esančiame Brusno Kupele kurorte surengtas tarptautinis „Universe“ turnyras. Renginyje dalyvavo sportininkai iš trylikos valstybių: Slovakijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Venesuelos.

Turnyro tarptautinį statusą patvirtino aukšto rango Slovakijos valstybės pareigūnų dalyvavimas. Varžybas aplankė Slovakijos Respublikos Parlamento narys ir Vyriausybės jaunimo bei sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas, kuris Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą. Šis faktas liudijo oficialų valstybės institucijų dėmesį federacijos veiklai ir jos organizuojamiems tarptautiniams projektams.

Tarptautinis pripažinimas ir „Garbės Aukso medalis“

2009 metų renginio metu buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras buvo apdovanotas tarptautiniu „Garbės Aukso medaliu“ (International Honour Gold Medal). Apdovanojimas jam skirtas už asmeninį indėlį į sporto ir sveikatingumo idėjų plėtrą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Tuo metu šis apdovanojimas buvo vienas aukščiausių Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos teikiamų tarptautinių įvertinimų. Iki tol jis buvo suteiktas tik buvusiam Austrijos Parlamento pirmininkui profesoriui Alfredui Gerstlui. Tokia praktika rodė federacijos siekį stiprinti sporto ir valstybės institucijų bendradarbiavimą bei pabrėžti visuomenės veikėjų indėlį į sveikos gyvensenos propagavimą.

Bendradarbiavimas su Slovakijos valstybės institucijomis

Po 2009 metų „Universe“ turnyro dr. Edmundas Daubaras buvo pakviestas oficialiam susitikimui Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje. Susitikime su Ministru Pirmininku Robertu Fico ir valstybės kancleriu Františeku Hataru buvo aptartos tarptautinio sporto vystymo perspektyvos bei būsimų W.F.F.–W.B.B.F. renginių organizavimo galimybės Slovakijoje.

Vizito metu Robertui Fico buvo įteiktas tarptautinis „Garbės Aukso medalis“, simbolizavęs federacijos dėkingumą už paramą sporto ir sveikatingumo iniciatyvoms.

Tolimesnis bendradarbiavimas buvo tęsiamas ir 2012 metais. Rengiant pasaulio čempionatą Brusno Kupele kurorte, įvyko antrasis oficialus dr. Edmundo Daubaro susitikimas su Robertu Fico. Jame dalyvavo ir Stefanas Hrčka bei oficialus federacijos atstovas Slovakijoje Lubomiras Martinka. Susitikimo metu Slovakijos Ministras Pirmininkas sutiko tapti pasaulio čempionato globėju, taip dar kartą patvirtindamas valstybės paramą renginiui.

Slovakija – pasaulinių kultūrizmo renginių centras

2009–2013 metais Brusno Kupele kurortas tapo nuolatine svarbiausių W.F.F.–W.B.B.F. renginių vieta. Čia buvo organizuojami pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatai bei tarptautiniai „Universe“ turnyrai. Šių renginių organizacinį pagrindą sudarė glaudus Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos ir Stefano Hrčkos bendradarbiavimas.

Ypatingą reikšmę turėjo 2013 metų renginiai, kuriuose dalyvavo Slovakijos Respublikos Parlamento pirmininkas Janas Figeľis. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialiose iškilmėse, bet ir apdovanojo dr. Edmundą Daubarą Slovakijos Parlamento Garbės raštu bei specialiu Parlamento medaliu už ilgametę veiklą plėtojant fitnesą ir kultūrizmą tarptautiniu mastu.

Vėliau Parlamento pirmininko kvietimu įvyko oficialus dr. Edmundo Daubaro vizitas Slovakijos Respublikos Parlamente Bratislavoje. Susitikimų metu buvo nagrinėjami sporto politikos, visuomenės sveikatingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai.

Tarptautinis įvertinimas ir tęstinumas

Slovakijos valstybinių institucijų dėmesys federacijos veiklai nesibaigė ir po 2013 metų. 2016 m. Lietuvoje vykusio W.F.F.–W.B.B.F. pasaulio čempionato metu Slovakijos delegacijos vadovas Lubomiras Martinka įteikė dr. Edmundui Daubarui Slovakijos Respublikos Parlamento Garbės raštą. Dokumentą pasirašė Slovakijos Nacionalinės Tarybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Hrnčiaras.

Šis apdovanojimas tapo simboliniu ilgalaikio Slovakijos ir Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimo įvertinimu bei pripažinimu už nuopelnus plėtojant tarptautinį fitneso ir kultūrizmo judėjimą.

Tarptautinių ryšių plėtra

Svarbią vietą federacijos veikloje užėmė ir tarptautinių ryšių plėtra. 2011 metais Bratislavoje buvo surengtas oficialus vizitas į Kubos Respublikos ambasadą. Susitikime su Kubos ambasadoriumi dalyvavo dr. Edmundas Daubaras ir Stefanas Hrčka. Derybų metu aptartos Kubos sportininkų dalyvavimo W.F.F.–W.B.B.F. renginiuose galimybės bei tolimesnio sportinio bendradarbiavimo perspektyvos.

Išvados

2009–2013 metų laikotarpis užima išskirtinę vietą W.F.F.–W.B.B.F. federacijos istorijoje. Tuo metu Slovakija tapo vienu reikšmingiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centrų Europoje. Šį statusą lėmė ne tik reguliariai organizuojami pasaulio lygio renginiai, bet ir aktyvus Slovakijos valstybės institucijų įsitraukimas.

Analizuojant šį laikotarpį akivaizdu, kad esminį vaidmenį atliko mecenatas Stefanas Hrčka, kurio iniciatyvos, organizacinė veikla ir finansinė parama sudarė sąlygas ilgalaikiam tarptautinių projektų įgyvendinimui. Jo veikla tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip privataus mecenavimo ir visuomeninės iniciatyvos dėka nedidelė Europos valstybė gali tapti pasaulinio sportinio judėjimo centru.