PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

GERIAUSI KULTŪRISTAI.

„Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Bodybuilding School“) - vienintelė pasaulyje du dešimtmečius įtakojusi kultūrizmo vystymosi kelią T.S.R.S.. Mokyklos steigėjas ČESLAVAS TAMULEVIČIUS ir vėliau prie jo veiklos prisijungęs talentingas treneris poetas, rašytojas, dramaturgas VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский, 1952 – 2026 m.) per savo auklėtinius kultūristus darė tikrus stebuklus. Jų darbais žavėjosi visi T.S.R.S. kiti kultūristai, juos sekė ir kopijavo. Tokių įtakingų ir talentingų trenerių iki šiol pasaulyje neatsirado... Apie praėjusio amžiaus devyniasdešimtuosius metus VITALIJUS ASOVSKIS sudėjo „ant popieriaus“ mokyklos teorinius ir praktinius darbus, tikslus į ateitį, kuriems iki šiol nepavyko niekam įgyvendinti. Prieš keletą metų VITALIJUS ASOVSKIS pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) vilniečių idėjas įgyvendinti per Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veiklą, tačiau spartus tarptautinio kultūrizmo nuosmukis neleido šių planų įgyvendinti. Mūsų nuomone, padėti gali tik tiesioginis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimas su tarptautiniu Olimpiniu Komitetu (I.O.C., International Olympic Committee), ko federacija nuosekliai siekia.

MURAUSKAS PRANAS

Vienas Lietuvos kultūrizmo pradininkų „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS varžybose dalyvavo nuo 1969 iki 1974 metų. Iki kultūrizmo sporto draudimo 1970 metais jis tapo Lietuvos nacionaliniu čempionu, o 1971 metais tarptautiniame turnyre Kaune nugalėjo savo ūgio kategorijoje. PRANO MURAUSKO geriausias rezultatas buvo pergalė 1974 metų tarptautiniame „Georgo Tenno Memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно»). Tuomet, pasiekęs atitinkančią tarptautinius kultūrizmo standartus puikią sportinę formą, jis ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet, įveikęs sunkiasvorius VLADIMIRĄ DUBININĄ (R.T.F.S.R., Владимир Дубинин) bei OLEVĄ ANUSĄ (Estijos TSR, Olev Annus), iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Ši pergalė iki šių dienų yra ryškus istorinis aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo pasiekimas. Tuomet pasaulio spauda daug rašė apie PRANĄ MURAUSKĄ, jo nuotraukos buvo įvairiausiuose kultūrizmo žurnaluose.

DUBININAS VLADIMIRAS

Rusijos kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, 1948 m. g.) nuo 1968 iki 1974 metų dalyvavo vienuolikoje varžybų. Sportinė varžybų karjera prasidėjo 1968 metais atvirame Estijos TSR čempionate, kur jis užėmė antrą vietą. Ryškiausiais pasiekimais buvo: pergalė 1970 ir 1971  metų tarptautiniuose turnyruose Kaune (Lietuvos TSR); 1971 ir 1972 T.S.R.S. čempionatuose Rusijos Sverdlovske («Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»); 1972 metų „Georgo Tenno memoriale“ («Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR. Karjera baigėsi, kai 1974 metais „Georgo Tenno memoriale“ VLADIMIRAS DUBININAS kategorijoje pralaimėjo estui OLEVUI ANUSUI (Olev Annus). Nuo 1991 iki 2019 metų jis vadovavo nacionaliniam Rusijos Federacijos I.F.B.B. padaliniui.

LEONAS PIVORIŪNAS

Unikalios visame pasaulyje „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) atstovas buvo skulptorius LEONAS PIVORIŪNAS (Ляонас Пиворюнас).  Jis 1966 ir 1967 metais iškovojo tris pirmas vietas Lietuvoje vykusiose vietinio lygio varžybose. Ryškiausia LEONO PIVORIŪNO pergale 1968 metais buvo absoliutaus istoriškai pirmojo tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyro nugalėtojo titulas. Tais pačiais metais LEONAS PIVORIŪNAS nugalėjo Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre. 1969 metais antrame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre jis po klaipėdiečio ANTANO MINEIKIO savo ūgio kategorijoje užėmė antrą vietą. 1969 metais Lenkijos Liaudies Respublikos sostinėje Varšuvoje bei Rusijos TSR Tiumenės mieste vykusiuose tarptautiniuose turnyruose savo kategorijoje buvo antras. 2020 metais LEONAS PIVORIŪNAS Lietuvos Respublikos Seime buvo iškilmingai apdovanotas Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos (World Fitness Federation, World Body Building Federation) Garbės Sidabro Medaliu („International Honour Silver Medal“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»).

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

VATIKANAS KULTŪRIZME ĮŽVELGĖ DISIDENTUS.
Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos vadovų priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės valdžios atžvilgiu.
Oficialaus susitikimo metu Pasaulinės federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą buvo Vatikano Kongregato Prefekto kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliaiu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
Oficialaus priėmimo metu Vatikano administracijos vadovas J. Em. PADRE PAOLO federacijos atstovams pristatė Vatikano administracijos būstinę, asmeninius Pontifiko darbo ir poilsio apartamentus, uždarą archyvinę Vatikano istorinių brangenybių saugyklą, visų buvusių Pontifikų asmeninių daiktų saugyklą. Oficialų priėmimą sekusios sekančios dienos ankstų rytą Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniškai pakviestas ir dalyvavo Vatikano Švento Petro bazilikoje vykusiose individualiose mišiose.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2026 I.S.U. TARPTAUTINĖS NAUJIENOS.

INDIJOS PILATE INSTITUTAS.

Per Everesto jogos kurso programas Indijos Pilates Institutas (Everest Yoga and Pilates Institute) siekia bendradarbiauti su tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos (International U.N.E.S.C.O. Organization) asocijuotu nariu Tarptautiniu sporto universitetu (International Sport University, I.S.U.). 2026 metų kovo mėnesį įteikiant diplomas studentams Profesorius LALITAS SONIS (Professor Lalit Kumar Soni) lankėsi minėtame institute ir kalbėjosi bendradarbiavimo klausimais su instituto direktoriumi SAJEVU TIAGI (Sajeev Tyagi). Artimiausiu metu instituto vadovai planuoja lankytis Lietuvos Respublikoje ir susitikti su Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras).

Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyuje www.wff.lt

PASAULIO SPORTO ISTORIJA.

ŠEŠI DEŠIMTMEČIAI TARPTAUTINIO SPORTO LIETUVOJE.

WFF-WBBF RENGINIŲ GEOGRAFIJA, TRADICIJA IR ISTORINĖ REIKŠMĖ.

AR DAR KURI SPORTO ORGANIZACIJA LIETUVOJE GALI PRILYGTI TOKIAM MASTUI?

Yra sporto renginių, kurie praeina.

Yra čempionatų, kurie įrašomi į protokolus.

Yra pergalių, kurios lieka statistikoje.

Tačiau yra ir tradicijos, kurios išgyvena kartas.

Būtent tokia tradicija šiandien galima vadinti WFF-WBBF istoriją Lietuvoje.

Tai istorija, kuri matuojama ne vien metais. Ji matuojama dešimtmečiais, tarptautiniais čempionatais, šimtais renginių, dešimtimis Lietuvos miestų, tūkstančiais sportininkų ir pasauliniu geografiniu mastu.

2027 metų gegužę Klaipėdoje iškilmingai minėsime ypatingą datą – vienų iš trijų seniausių tradicinių tarptautinių varžybų pasaulyje „Gintarinio prizo“ 60-metį.

Šešiasdešimt metų.

Šis skaičius savaime yra istorinis.

Per tokį laikotarpį pasikeičia ištisos sportininkų kartos, keičiasi valstybės, politinės sistemos, sporto infrastruktūra, informacijos priemonės ir pats pasaulis.

Tačiau kai kurios sporto tradicijos išlieka.

„Gintarinio prizo“ tradicija išliko.

Ir ji šiandien gyva.

NIDA – DAR VIENAS PUSLAPIS PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE

2026 metų spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks jau 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas.

Tai nėra tik dar vienas sporto kalendoriaus įrašas.

Tai – dar vienas ilgos tarptautinės tradicijos etapas, kai pasaulio sporto bendruomenė susitinka Lietuvoje.

Nida taps vieta, kurioje susijungs sportas, tarptautiškumas ir Lietuvos pajūrio aplinka.

Tačiau šio renginio reikšmę reikia vertinti platesniame istoriniame kontekste.

Už 37-ojo pasaulio čempionato slypi dešimtmečiai organizacinės patirties.

Už kiekvieno čempionato slypi žmonės.

Už kiekvieno tarptautinio renginio – sportininkai, treneriai, teisėjai, organizatoriai, partneriai ir miestai.

O už viso to – tradicija.

60 METŲ – KAI SPORTAS TAMPA ISTORIJA

Per šešis veiklos dešimtmečius įvairiais juridiniais statusais veikusi ir veikianti Pasaulinė WFF-WBBF federacija organizavo ir organizuoja šimtus tarptautinių bei nacionalinių sporto renginių įvairiose pasaulio šalyse.

Šiandien federacija vienija narius iš 141 šalies, atstovaujančios visiems pasaulio žemynams.

Tai – tarptautinės organizacijos mastas.

Tačiau ypatingą vietą šioje istorijoje užima Lietuva.

Per minėtą laikotarpį Lietuvoje WFF-WBBF organizavo daugiau kaip 100 įvairaus lygio renginių.

Pasaulio čempionatus.

Europos čempionatus.

„Gintarinio prizo“ turnyrus.

„Universe“ varžybas.

Tarptautines ir nacionalines varžybas.

Šimtai renginių per šešis dešimtmečius – tai ne vien kiekybinis rodiklis.

Tai nuoseklaus darbo įrodymas.

LIETUVA, TAPUSI TARPTAUTINIO SPORTO ŽEMĖLAPIU

Dar įspūdingiau ši istorija atsiskleidžia pažvelgus į renginių geografiją.

WFF-WBBF varžybos ne kartą vyko:

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Telšiuose, Palangoje, Kretingoje, Mažeikiuose, Ukmergėje, Kėdainiuose, Kaišiadoryse, Nidoje, Šilutėje, Trakuose, Vilkaviškyje, Zarasuose, Ignalinoje, Raudondvaryje, Kazlų Rūdoje ir kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose.

Sostinė.

Didieji miestai.

Kurortai.

Regionų centrai.

Mažesni Lietuvos miestai.

Tai ne atsitiktinis taškų rinkinys žemėlapyje.

Tai – šešių dešimtmečių sporto geografija.

Ji rodo, kad tarptautinis sportas Lietuvoje buvo ir yra kuriamas ne vien vienoje sostinės ar didmiesčio erdvėje.

Jis keliavo per visą šalį.

Iš miesto į miestą.

Iš regiono į regioną.

Iš vienos kartos į kitą.

Ir kartu su sportininkais į Lietuvos miestus keliavo pasaulis.

TARPTAUTINIS SPORTAS UŽ DIDŽIŲJŲ ARENŲ RIBŲ

Šioje istorijoje ypač svarbus vienas aspektas.

Tarptautinio sporto renginys nėra vien varžybų salė.

Tai – miesto, regiono ir valstybės reprezentacija.

Kai į Lietuvos miestą atvyksta sportininkai iš užsienio, čia susitinka skirtingos kultūros, sporto tradicijos ir žmonės.

Todėl kiekvienas tarptautinis čempionatas tampa ne tik sporto, bet ir Lietuvos pristatymo pasauliui įvykiu.

WFF-WBBF renginių geografija rodo, kad šis procesas Lietuvoje vyko dešimtmečius.

Bendradarbiauta su aukščiausiomis Lietuvos valstybės institucijomis, savivaldybių vadovais, merais ir vietos organizacijomis.

Tai reiškia, kad tarptautinis sportas buvo ne uždaras reiškinys.

Jis buvo integruotas į Lietuvos miestų ir regionų gyvenimą.

NUO KLAIPĖDOS IKI NIDOS – NUO LIETUVOS IKI PASAULIO

Šiandien ypač simboliška kalbėti apie Klaipėdą ir Nidą.

Klaipėdoje 2027 metais bus minimas „Gintarinio prizo“ 60-metis.

Nidoje 2026 metais vyks 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas.

Du Lietuvos pajūrio taškai.

Du svarbūs tarptautinės sporto istorijos akcentai.

Ir tarp jų – šeši dešimtmečiai.

Tai primena, kad sporto tradicija nėra muziejinis eksponatas.

Ji nėra praeitis, uždaryta archyvuose.

Tikra tradicija gyvena tol, kol ji tęsiama.

KĄ SAKO SKAIČIAI?

Kartais istorijai užtenka kelių skaičių.

60 metų – „Gintarinio prizo“ tradicijos.

37 pasaulio čempionatai – ilgametės pasaulinės varžybų tradicijos liudijimas.

Daugiau kaip 100 renginių Lietuvoje – tarptautinio ir nacionalinio sporto veiklos mastas.

141 šalis – dabartinis federacijos tarptautinis geografijos mastas.

Visi pasaulio žemynai – organizacijos tarptautiškumo dimensija.

Dešimtys Lietuvos miestų ir rajonų – renginių geografija mūsų šalyje.

Tačiau skaičiai yra tik pradžia.

Už kiekvieno skaičiaus slypi žmonės.

Už kiekvieno renginio – istorija.

Už kiekvieno medalio – sportininko darbas.

Už kiekvieno čempionato – organizatorių atsakomybė.

O už šešių dešimtmečių – kartų tęstinumas.

AR LIETUVOJE YRA KAM PRILYGTI?

Todėl šiandien verta užduoti klausimą, kuris nėra nei retorinis triukas, nei vien reklaminė frazė.

Ar dar kuri sporto organizacija Lietuvoje gali parodyti šešių dešimtmečių tarptautinių tradicijų tęstinumą, daugiau kaip šimtą įvairaus lygio renginių mūsų šalyje, pasaulio ir Europos čempionatų istoriją, tokią plačią Lietuvos miestų geografiją ir tarptautinį atstovavimą 141 pasaulio šalyje?

Atsakymo į šį klausimą nereikia ieškoti vien žodžiuose.

Atsakymą galima rasti istorijoje.

Archyvuose.

Varžybų protokoluose.

Nuotraukose.

Sportininkų prisiminimuose.

Miestuose, kuriuose vyko varžybos.

Ir žmonėse, kurie šią tradiciją kūrė bei tęsė.

ISTORIJA, KURI TĘSIASI

Sporto pasaulyje yra daugybė organizacijų.

Yra daug čempionatų.

Yra daugybė turnyrų.

Tačiau ne kiekvienai sporto organizacijai suteikiama galimybė pažvelgti atgal ir pasakyti:

„Mes buvome čia prieš šešis dešimtmečius. Mes esame čia šiandien. Ir mes planuojame būti čia rytoj.“

Tai ir yra tikrosios sporto tradicijos esmė.

Ne vien praeitis.

Tęstinumas.

Ne vien istorija.

Ateitis.

2027 metų gegužę Klaipėda taps vieta, kurioje bus pagerbta „Gintarinio prizo“ 60 metų istorija.

2026 metų spalį Nida taps dar vienu pasaulio sporto susitikimo tašku.

O visa Lietuvos WFF-WBBF renginių geografija primena vieną paprastą, bet labai svarbią tiesą:

tarptautinio sporto istorija Lietuvoje buvo kuriama ne vien sostinėje ir ne vien didžiosiose arenose. Ji buvo kuriama visoje Lietuvoje.

Nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Nuo Kauno iki Panevėžio.

Nuo Palangos iki Nidos.

Nuo didžiųjų miestų iki mažesnių Lietuvos regionų.

Per dešimtmečius.

Per kartas.

Per šimtus renginių.

TAI – NE VIEN SPORTO ISTORIJA

Tai Lietuvos sporto istorijos dalis.

Tai tarptautinio bendradarbiavimo istorija.

Tai žmonių, kurie dešimtmečius dirbo dėl sporto, istorija.

Tai Lietuvos miestų, kurie priėmė pasaulio sportininkus, istorija.

Tai tradicija, kuri iš Lietuvos keliavo į pasaulį ir iš pasaulio sugrįždavo į Lietuvą.

Todėl 60 metų „Gintarinio prizo“ istorija nėra vien jubiliejus.

Tai – šešių dešimtmečių liudijimas, kad sporto tradicija gali tapti istorija.

O istorija tampa tikra tada, kai ji ne tik prisimenama, bet ir tęsiama.

60 METŲ.

37-asis PASAULIO ČEMPIONATAS.

DAUGIAU KAIP 100 RENGINIŲ LIETUVOJE.

141 ŠALIS.

VISI PASAULIO ŽEMYNAI.

DEŠIMTYS LIETUVOS MIESTŲ.

ŠEŠI DEŠIMTMEČIAI TARPTAUTINIO SPORTO.

WFF-WBBF ISTORIJA TĘSIASI.

2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“

Klaipėda, 2008 m.

2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.

Edmundas Daubaras įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą

2008 metais “Gintarinio prizo” keturiasdešimtmečio proga Vilniuje vykusio Pasaulinės WFF–WBBF federacijos „Universe“ turnyro metu Danijos atstovai oficialiu raštu informavo, kad  Edmundas Daubaras buvo įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą (Hall of Fame of the Kingdom of Denmark). Šis tarptautinis apdovanojimas kasmet skiriamas asmenybei, nusipelniusiai tarptautinio sportinio bendradarbiavimo plėtrai.

Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbignievu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jeržis Gotovskis inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.

Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.

Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.

“Gintarinis prizas”

 „Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.

Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.

Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.

2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.

Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.

Rezultatai

(tik pirmos trys vietos)

VAIKŲ „FIT-KIDS“ POGRUPIS

Merginos iki 8 metų

Marcelina Porožinska (Lenkija) Maja Dembovska (Lenkija) Karolina Mlot (Lenkija)

Merginos iki 10 metų

Nikola Šidlovska (Lenkija) Natalija Janta (Lenkija) Ugnė Klumbytė (Klaipėda)

Merginos iki 12 metų

Klaudija Korpan (Lenkija) Paulina Roclavska (Lenkija) Aleksandra Dudakova (Slovakija)

Merginos iki 14 metų

Miriama Žigalova (Slovakija) Stanislava Dolinska (Slovakija) Katerina Bezrodna (Ukraina)

Merginos iki 16 metų

Joana Kviatkovska (Lenkija) Oksana Diduch (Ukraina) Silvija Kačmarek (Lenkija)

Berniukai iki 10 metų

Antonas Florija (Vilnius)

Berniukai iki 14 metų

Dmytro Girya (Ukraina)

AEROBINIS FITNESAS

Iki 18 metų

Anita Bekus (Lenkija) Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Marta Noska (Lenkija)

Iki 21 metų

Alina Olefirenko (Ukraina) Agata Čerkavska (Lenkija) Darija Šumarova (Ukraina)

Suaugusiosios. I kategorija

Natalija Bočian (Lenkija) Ivana Sokolova (Slovakija) Jelena Tarasova (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. II kategorija

Marija Deksne (Latvija) Irina Nikitina (Klaipėda) Vilma Asijavičienė (Marijampolė)

Vyrai

Andrius Smaguris (Vilnius) Michailas Glazunovas (Rusijos Federacija) Piotras Grinevičius (Baltarusija)

Veteranės

Erszebet Herczog (Vengrija) Jelena Odencova (Ukraina) Svetlana Galkina (Rusijos Federacija)

NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ POGRUPIS

Vežimėlių kategorija

Petaras Milenkovičius (Serbija) Artūras Krutulis (Marijampolė) Genadijus Zametaškinas (Kaunas)

Bendro neįgalumo kategorija

Nikolajus Mironovas (Vilnius)

FITNESO MODELIAI

I kategorija

Lenka Makova (Slovakija) Aušra Tasiukevičiūtė (Kaunas) Veronika Krajevska (Lenkija)

II kategorija

Roberta Burokaitė (Kaunas) Ksenija Dunderski (Serbija) Justė Matulytė (Kaunas)

III kategorija

Eva Martinkova (Slovakija) Jadvyga Križanovska (Latvija) Silvija Kočmarek (Lenkija)

IV kategorija

Rita Elksninia (Latvija) Aleksandra Sizonova (Klaipėda) Veronika Juhaševa (Slovakija)

MOTERŲ SPORTINIS FITNESAS

Jaunės iki 16 metų

Brigita Večerskaitė (Palanga) Vaida Grėbliauskaitė (Kaunas) Aleksandra Ivanova (Bulgarija)

Jaunės iki 18 metų

Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Justė Matulytė (Kaunas) Anita Bekus (Lenkija)

Jaunimas iki 21 metų

Zita Satkauskaitė (Telšiai) Alina Olefirenko (Ukraina) Lenka Makova (Slovakija)

Suaugusiosios. I kategorija

Oksana Rumianceva (Rusijos Federacija) Nataša Maksimovič (Serbija) Nora Loranen (Suomija)

Suaugusiosios. II kategorija

Oksana Usačiova (Rusijos Federacija) Kristina Šerkšnaitė (Kaunas) Tatjana Dudneva (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. III kategorija

Jamila Vanesa Toledo (Argentina) Irina Pateškina (Rusijos Federacija) Kirsi Marika Tuominen (Suomija)

Suaugusiosios. IV kategorija

Monika De Jesus Bolanos (Meksika) Odeta Vaišnorienė (Vilnius) Natalija Lysenko (Ukraina)

Suaugusiosios. V kategorija

Ilona Kokoš (Vilnius) Irina Fedoruk (Baltarusija) Andrea Koflach (Austrija)

VYRŲ SPORTINIS FITNESAS

Jauniai iki 16 metų

Rokas Kasperavičius (Kaunas) Deividas Savickas (Vilnius) Valdas Mišeikis (Klaipėda)

Jauniai iki 18 metų

Edgaras Linortas (Kaunas) Tadas Tumbortas (Kaunas) Lukas Palaga (Slovakija)

Jaunimas iki 21 metų

Erikas Tothas (Slovakija) Deividas Ignatavičius (Vilnius) Mantas Stankevičius (Kaunas)

Suaugusieji. I kategorija

Antonas Ježovas (Rusijos Federacija) Aleksejus Čigarovas (Rusijos Federacija) Artūras Sinickis (Vilnius)

Suaugusieji. II kategorija

Vadimas Guščinas (Rusijos Federacija) Juka-Peka Nousianenas (Suomija) Denisas Gladkijus (Latvija)

Suaugusieji. III kategorija

Leonidas Filatovas (Rusijos Federacija) Romanas Polšinas (Estija) Dmytro Strelnikovas (Ukraina)

Suaugusieji. IV kategorija

Darius Bukšnaitis (Šakiai) Davydas Tuchtajevas (Rusijos Federacija) Nikolaos Janakis (Graikija)

Suaugusieji. V kategorija

Arvydas Mišeikis (Klaipėda) Sergejus Kiriuchinas (Vilnius) Predragas Miloševičius (Serbija)

Suaugusieji. VI kategorija

Vladimiras Poliakovas (Rusijos Federacija) Normundsas Juransas (Latvija) Eduardas Larinas (Rusijos Federacija)

Suaugusieji. VII kategorija

Vitalijus Kuzmyčius (Vilnius) Aleksandras Ševcovas (Estija) Aleksejus Tarasovas (Rusijos Federacija)

ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI

Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)

Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)