RUOŠIAMĖS IŠKILMINGAI PAŽYMĖTI LEGENDINIO TURNYRO 60-METĮ.

„GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS. KNYGA.

„Gintarinio prizo“ (“Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyras – gyvas kultūrizmo istorijos atspindys, menantis laikus, kai jis buvo svarbi Socialistinio pasaulio sporto dalis, o šiandien jau apima viso pasaulio kultūrizmo bendruomenę.

Remiantis ilgametėmis sporto tradicijomis, tarp tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“ pagal tęstinumą ir istorinę reikšmę užima trečią vietą – po N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Mr. Universe (rengiamo nuo 1950 m.) ir DŽO VEIDERIO Mr. Olympia (rengiamo nuo 1965 m.).

Per dešimtmečius daugelio šalių sportininkai, dalyvavę šiame turnyre, didžiuojasi iškovotais „Gintarinio prizo“ apdovanojimais, laikydami juos vienais reikšmingiausių savo sportinėje karjeroje.

Artėjant turnyro šešiasdešimtmečiui, planuojame išleisti knygą, kurią įteiksime visiems 2027 m. turnyro dalyviams ir svečiams. Knygos parengiamieji darbai jau vyksta.

ŽENKLŪS „GINTARINIO PRIZO“ ISTORIJOS ĮVYKIAI

Tarptautinėje „Gintarinio prizo“ istorijoje išsiskiria keli ypač svarbūs momentai:

Pakilimas ir pirmieji turnyrai – pradinis etapas, kai formavosi varžybų tradicijos. 1973 m. kultūrizmo draudimas ir persekiojimas – sudėtingas laikotarpis šiai sporto šakai. 1973–1978 m. nelegalios varžybos, kurias organizavo Dr. Edmundas Daubaras – svarbus kultūrizmo išlikimo etapas. Dr. Edmundo Daubaro kova su valdžia prieš kultūrizmo draudimą. Dr. Edmundo Daubaro  peticija T.S.K.P. Centro komitetui Maskvoje, ginant kultūrizmo teisėtumą. 1989–1991 m. Dr. Edmundo Daubaro  kovos už Lietuvos Nepriklausomybę sporto srityje, vykusios „Gintarinio prizo“ kontekste. 2007 m. turnyro 40-metis – Lietuvos Respublikos Seimas balsavo už turnyro finansavimą iš valstybės biudžeto. 2011 m. Vatikano įvertinimas – aukštas Dr. Edmundo Daubaro veiklos įvertinimas kultūrizmo draudimo laikotarpiu. 2017 m. turnyro 50-metis – pasaulinė televizija CNN milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą. Nuo 2010 m. „Gintarinio prizo“ logotipas naudojamas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos varžybose.

TURNYRO ISTORIJA. IŠTAKOS

Iki kultūrizmo kaip sporto šakos draudimo jis sparčiai populiarėjo ir plačiai plito. Tuo laikotarpiu, kai žmonija žengė reikšmingus žingsnius kosmoso tyrinėjime ir vandenynų gelmių pažinime, kultūrizmas suteikė išskirtinę galimybę kryptingai formuoti ir tobulinti žmogaus kūną. Kultūristų pasiekimai buvo plačiai aptariami spaudoje, o varžybos neretai transliuojamos per televiziją.

JĖGOS PRATIMAI “GINTARINIAME PRIZE“.

Žinoma, kad oficialiam pasaulio kultūrizmui 1947–1969 metais vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K.) narės teisėmis pripažinta Tarptautinė federacija F.I.H.C.. (Federation Internationale Halterophile et Culturiste). Tuo laikotarpiu kultūrizmas daugelyje šalių buvo glaudžiai susijęs su sunkiosios atletikos sportu.

Faktiškai pasaulio kultūrizmo raidai per F.I.H.C. federaciją didelę įtaką darė vadinamasis „Amerikos sunkiosios atletikos tėvas“ – Robert Collins Hoffman (1898–1985 m.). Jis buvo viena svarbiausių XX a. vidurio jėgos sporto figūrų: įkūrė “York Barbell Company”, leido žurnalą “Strength & Health” ir aktyviai prisidėjo prie sunkiosios atletikos bei kultūrizmo populiarinimo JAV ir tarptautiniu mastu. F.I.H.C. tuo metu vienijo tiek sunkiosios atletikos, tiek kultūrizmo valdymą. Nors Hoffmanas ne visada buvo formalus šios organizacijos vadovas, jo autoritetas ir organizacinė veikla turėjo reikšmingą įtaką federacijos sprendimams ir visos sporto šakos raidai. Atitinkamai ir Sovietų Sąjungoje kultūrizmas buvo priskirtas sunkiosios atletikos federacijai globoti, todėl varžybose jėgos rungtis buvo privaloma dalis.

Per daugiau nei šešiasdešimt metų trunkančią „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją, be kūno demonstravimo programos, jėgos pratimai buvo įtraukti tik tam tikrais laikotarpiais: 1967–1970 m., 1974–1976 m. ir 1979 metais.

Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

ARŪNO PETRAIČIO KNYGOS PRISTATYMAS.

TĘSIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

RUOŠIAMĖS 60-TAM “GINTARINIAM PRIZUI”.

Šiandien sporto bendruomenė susirinko į žurnalisto ir sporto istoriko Arūno Petraičio knygos pristatymą. Knyga vadinasi „Lietuvos kultūrizmas 1965–2015. Iliustruota „Geležinio“ sporto istorija“.
Renginio metu taip pat buvo prisimintas legendinis „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris pirmą kartą surengtas dar 1967 metais. Džiugu, kad ši graži tradicija yra tęsiama – jau gegužės 1–2 dienomis „Gintarinis prizas“ vyks 59-ąjį kartą.
Todėl tai buvo ne tik knygos pristatymas, bet ir prasminga diskusija bei idėjų aptarimas artėjančiam „Gintarinio prizo“ 60-mečiui, kuris vyks jau kitais, 2027 metais Klaipėdoje.
Tai ypatingai reikšmingas įvykis Klaipėda miestui – tarptautinis turnyras šiame mieste vyksta jau 60 metų, ir visa tai didžiąja prasme yra Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. Prezidento Edmundo Daubaro nuopelnas. Jau padarytus ir atliekamus darbus jubiliejiniam turnyrui pristatė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos generalinė sekretorė Ugnė Raudytė Daubarienė bei oficialus federacijos asmuo Alina Pelepko.
Susitikimo metu prisiminėme senąjį kultūrizmą – laikus, kai ši sporto šaka buvo ne tik fizinės formos demonstravimas, bet ir tikras meniškumo, plastikos bei sceninės kultūros menas, kurį puoselėjo mūsų W.F.F. – W.B.B.F. bendruomenė. Knygoje atskleidžiami Lietuvos aukščiausi pasiekimai ir ypatingas dėmesys skiriamas Natalijai Murnikovienei, kuri iki šiol turi aukščiausio lygio pasiekimus.
Kalbėjome apie tai, kaip anuomet ypatingą reikšmę turėjo plastiški pozų perėjimai, judesio estetika ir harmonija scenoje, o pasirodymas buvo kur kas daugiau nei vien išėjimas į sceną ir standartinių pozų demonstravimas – tai buvo kultūrizmo meno viršūnė.
Šią dvasią ypatingai įprasmino Aretas Kolmakovas, kuris susitikimo metu pademonstravo elegantiškus ir plastiškus perėjimus, priminusius legendinius „Gintarinio prizo“ laikus. Dar prasmingiau tai, kad jis pats apie dešimt kartų dalyvavo „Gintarinio prizo“ turnyruose su savo individualia pozavimo programa, todėl jo pasirodymas tapo gyvu mūsų istorijos ir tradicijų atspindžiu.
Būtent tai įkvėpė ypatingą idėją artėjančiam 60-mečiui 2027 metais – atkurti klasikinį „Gintarinio prizo“ meninį pozavimą kaip atskirą kategoriją, pagerbiant mūsų ištakas, estetiką ir unikalią W.F.F. – W.B.B.F. lengvojo ir natūralaus kultūrizmo filosofiją. Čia jau Gargždų veterano Alekso Stankaus ir kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Klaipėdos politiko Romualdo Milės graži iniciatyva. Tai būtų ne tik duoklė istorijai, bet ir tikrojo klasikinio kultūrizmo meno sugrįžimas į sceną.
Nuotraukos: Audriaus Kundroto

Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SPORTE.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai iš T.S.R.S. kultūristų išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atskirame straipsnyje apie tai išsamiai pasakojame, skaitykite tarptautinį puslapį www.wff.lt .

Kaip ir kovoti su kultūrizmo sporto draudimu, taip pat ir siekti Lietuvos kultūristų dalyvavimo tarptautinėse kultūrizmo organizacijose atskirai, be T.S.R.S. sporto ministerijos globos, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vėl buvo paliktas vienui vienas pats sau.

Šiame straipsnyje išdėstysime Nepriklausomybės kovų Lietuvos Respublikos sporte istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Apie tai mažai kas ką žino, o tie, kurie žino yra nesuinteresuoti viešinti, nes Nepriklausomybės kovų procese jų nebuvo – iš „krūmų“ jie išlindo gerokai vėliau, kai Nepriklausomybės kovos pasibaigė pergale. Be abejo, ir šis mūsų straipsnis visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio“ steigimo, t.y. po 1988 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Paryžiuje (1989 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Kuala Lampūre (Malaizija, 1990 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Niu Jorke (JAV, 1990 m.)

-        T.S.R.S. kultūrizmo federacijos posėdis

-        BENO VEIDERIO vizitas į Lietuvos Respubliką (1991 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO įsteigta pirma po Nepriklausomybės paskelbimo „Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija“

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO iš Londono atvežtas Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto pripažinimo raštas

-        Rugpjūčio pučas Maskvoje. „Kovotojai“ išlindo iš krūmų ir ėmė žvanginti medaliais.

-        Keturis dešimtmečius metus nutylėtos daugeliui nemalonios išvados.

Straipsnis bus tęsiamas. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Nida tampa pasaulio fitneso scenos centru: čia bus karūnuojamos geriausios Model Fitness sportininkės.

22-asis pasaulio čempionatas Lietuvoje pratęs daugiau kaip 20 metų trunkančią tarptautinę Model Fitness istoriją.

Šį rudenį Nida taps vieta, kur susitiks pasaulio fitneso sporto istorija, dabartis ir ateitis. 2026 m. spalio 24–26 dienomis Nidos „Agila“ kultūros rūmų scenoje vyks 22-asis Model Fitness pasaulio čempionatas – vienas iš svarbiausių renginių 37-ojo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato programoje.

Tris dienas Lietuvos pajūryje skambės pasaulinio fitneso vardai, o į Nidos sceną žengs sportininkės, kurioms kelias į pasaulio čempionatą reiškia ne tik fizinį pasirengimą, bet ir ilgą disciplinos, darbo bei profesionalumo kelią.

Tai – ne vien dar vienos sporto varžybos. Tai daugiau kaip dviejų dešimtmečių tarptautinės Model Fitness istorijos tęsinys, šiemet vykstantis Lietuvoje.

Istorija, prasidėjusi 2004 metais

Model Fitness pasaulio čempionatų istorija prasidėjo 2004-aisiais, kai World Fitness Federation (WFF – International) į tarptautinių varžybų programą įtraukė naują discipliną.

Tuomet buvo žengtas svarbus žingsnis ieškant kitokio požiūrio į fitneso sportą. Model Fitness scenoje svarbus ne vien raumenynas ar fizinė jėga. Čia vertinama sportiška ir harmoninga kūno forma, proporcijos, estetika, laikysena, sceninė kultūra ir gebėjimas profesionaliai save pristatyti.

Per daugiau kaip du dešimtmečius ši disciplina išaugo į tarptautinę varžybų tradiciją, kurios kulminacija kasmet tampa pasaulio čempionatas.

O šiemet jo scena – Lietuvoje.

Nuo Lietuvos iki 141 pasaulio šalies

WFF-WBBF International istorija prasidėjo dar 1968 metais. Per daugiau kaip penkis veiklos dešimtmečius organizacijos sukūrė plačią tarptautinių varžybų sistemą, apimančią įvairias kūno kultūros, fitneso ir kultūrizmo disciplinas.

Šiandien WFF-WBBF International savo veikloje atstovauja 141 šaliai-narei.

Tokio tarptautinio masto organizuojamas pasaulio čempionatas Nidoje – išskirtinis įvykis Lietuvos sporto gyvenime. Įprastai pasaulio čempionato vardą turintis renginys siejamas su didžiausiais pasaulio sporto centrais, tačiau šį kartą pasaulio fitneso scena įsikurs išskirtinėje Lietuvos vietoje – Nidoje.

Kai sportas tampa scena

Model Fitness ypatingas tuo, kad sportininkės čia turi parodyti ne vien tai, kiek daug darbo įdėta treniruotėse.

Scenoje susitinka sportinis pasirengimas, kūno estetika, proporcijos, elegancija, laikysena ir profesionalus pasirodymas. Už kelių minučių pasirodymo scenoje slypi mėnesiai ir metai treniruočių, mitybos, disciplinos ir pasiruošimo.

Todėl pasaulio čempionato scena tampa savotišku sportininkės kelio egzaminu.

Čia nepakanka vien geros fizinės formos. Reikia mokėti ją parodyti.

Trys dienos, kai Nida gyvens pasaulio fitneso ritmu

Spalio 24–26 dienomis Nidos „Agila“ kultūros rūmuose vyksiantis 22-asis Model Fitness pasaulio čempionatas taps viena iš pagrindinių 37-ojo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato dalių.

Trijų dienų renginys sujungs skirtingas kartas, šalis ir sportines istorijas. Vieniems tai bus galimybė pirmą kartą užlipti ant pasaulio čempionato scenos, kitiems – sugrįžimas į tarptautinę areną, o čempionams – galimybė dar kartą įrodyti savo meistriškumą.

Tačiau visus juos jungs vienas tikslas – pasaulio čempionato scena ir aukščiausias sportinis rezultatas.

Pasaulio fitneso istorijos puslapis bus rašomas Nidoje

Nuo 2004 metų Model Fitness pasaulio čempionatai nuėjo ilgą kelią. 22-asis čempionatas taps dar vienu šios istorijos puslapiu.

Ir šis puslapis bus parašytas Lietuvoje.

2026 m. spalio 24–26 dienomis Nida trims dienoms taps tarptautine Model Fitness sostine. Čia susitiks pasaulio sportininkės, treneriai, teisėjai ir fitneso sporto atstovai, o „Agila“ kultūros rūmų scena taps vieta, kur bus tęsiama daugiau kaip dviejų dešimtmečių pasaulio čempionatų tradicija.

Pasaulio fitneso scena atvyksta į Nidą.

Daugiau informacijos apie WFF-WBBF International, pasaulio čempionatą ir renginio programą:

www.wff.lt
www.worldfitness.lt

22 METAI PASAULIO PROFESIONALŲ ČEMPIONATO: NUO RUSIJOS DOMINAVIMO IKI LIETUVOS AMBICIJŲ NIDOJE.

Kas iš tikrųjų slypi už 2004–2025 metų čempionų sąrašo?

Pasaulio profesionalų čempionato istorija nėra vien pavardžių ir medalių sąrašas. Tai – daugiau kaip dviejų dešimtmečių tarptautinio kultūrizmo jėgų persiskirstymo žemėlapis.

2004–2025 metų rezultatai rodo labai aiškią tendenciją: čempionate periodiškai iškyla nauji nacionaliniai lyderiai, tačiau tik nedaugelis sportininkų sugeba išlaikyti absoliutaus čempiono poziciją ilgesnį laiką.

Vienu metu tai buvo Rusija, vėliau – Brazilija, Suomija, Iranas, o pastaraisiais metais vis ryškiau į pirmą planą veržiasi Vidurio ir Šiaurės Europos atletai.

O 2026-ųjų istorija gali būti ypatinga: pasaulio profesionalų čempionatas grįžta į Lietuvą ir spalio 24–26 dienomis vyks Nidoje.

NE PAVARDŽIŲ, O JĖGŲ KAITOS ISTORIJA

Pateiktą 2004–2025 metų statistiką galima suskirstyti į kelis ryškius etapus.

Pirmasis – Rusijos dominavimo laikotarpis.

Antrasis – Brazilijos ir Irano proveržis.

Trečiasis – individualių superčempionų era, kai vienas sportininkas sugebėdavo išlaikyti titulą daugelį metų.

Ketvirtasis – daugiapolis pasaulio čempionato etapas, kuriame titulais dalijasi skirtingų šalių sportininkai.

Būtent pastarasis etapas yra įdomiausias šiandien, nes jis rodo, kad 2026 metų čempionate iš anksto paskelbti vieną favoritą būtų sudėtinga.

MOTERYS: NUO RUSIJOS MOKYKLOS IKI HANNA KRISTINA SKYTTA FENOMENO

Moterų čempionato istorija ypač aiškiai parodo, kaip keitėsi pasaulio profesionalaus kultūrizmo geografija.

2004–2010 metų laikotarpiu itin dažnai čempionių sąraše matome Rusijos sportininkes. 2006 ir 2007 metais sunkiojoje kategorijoje nugalėjo Irina Riabova, 2008 m. – Irina Stavickaja, o 2009 ir 2010 m. titulą išlaikė Liudmila Kolesnikova. Oficialus WFF/WBBF archyvas patvirtina šią ankstyvojo laikotarpio seką.

Tai buvo ne atsitiktinių pergalių serija.

Tai buvo tam tikros sporto mokyklos dominavimas.

Tačiau vėliau situacija pasikeitė.

BRAZILIJOS TRIUMFAS

2011–2014 metais į moterų čempionato viršūnę labai ryškiai įžengė Brazilija.

2011 m. nugalėjo Crecky Chaves.

O 2012, 2013 ir 2014 metais tris kartus iš eilės titulą iškovojo Dalvaniza Aquino.

Tai – vienas įspūdingiausių nacionalinio dominavimo epizodų nagrinėjamu laikotarpiu.

Keturi iš eilės čempionų titulai Brazilijai parodė, kad pasaulio profesionalaus kultūrizmo centras gali labai greitai persikelti iš vieno regiono į kitą.

Dar svarbiau – ši serija buvo sukurta ne vienos atsitiktinės pergalės, o kelių sportininkių rezultatais.

SKYTTA – PENKERIŲ METŲ PERGALĖS, KURIOS PAKEITĖ STATISTIKĄ

Jeigu reikėtų išskirti vieną ryškiausią moterų istorijos fenomeną, tai būtų Hanna Kristina Skytta.

2018, 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais Suomijos sportininkė penkis kartus iš eilės tapo sunkiosios kategorijos pasaulio profesionalų čempione.

Tai nėra paprastas statistinis faktas.

Penkeri metai – tai jau epocha.

Ypač todėl, kad per tokį laiką keičiasi konkurentės, sporto forma, pasirengimo metodikos ir pati tarptautinė konkurencinė aplinka.

Oficialiame WFF/WBBF čempionato archyve Skyttos penkių iš eilės pergalių serija pateikiama kaip 2018–2022 m. čempionato istorijos dalis.

Ši serija rodo dar vieną svarbų dalyką: aukščiausiame profesionalų lygyje šalies vardas nėra toks svarbus kaip gebėjimas ilgą laiką išlaikyti čempionišką sportinę formą.

LIETUVA: NE STEBĖTOJA, O ČEMPIONATO ISTORIJOS DALYVĖ

Kalbant apie Lietuvą, būtų klaida 2026 metus vertinti kaip staigų šalies atsiradimą pasaulio profesionalų scenoje.

Lietuva šioje istorijoje turi gilesnes šaknis.

Ypač svarbi yra Jolantos Mileriūtės istorija. Ji tris kartus – 2006, 2007 ir 2008 metais – laimėjo moterų lengvąją kategoriją.

Tai buvo vienas ryškiausių Lietuvos sportininkės dominavimo epizodų čempionato istorijoje.

Vėliau Lietuvos vardą aukščiausiame lygyje iškėlė ir kiti atletai.

2017 m. WFF/WBBF pasaulio profesionalų čempionate Kaune bendruoju vyrų čempionu buvo paskelbtas Brazilijos atstovas Glayson Souto, o moterų – Rusijos atstovė Liudmila Kakaulina; tuo pat metu Lietuvos sportininkės laimėjo kitas profesionalų kategorijas. Tai rodo, kad Lietuva ne tik rengė tarptautinius renginius, bet ir buvo aktyvi jų sportinės konkurencijos dalyvė.

VYRŲ ČEMPIONATAS: DAR SPALVINGESNĖ GEOGRAFIJA

Vyrų istorija atskleidžia dar didesnę tarptautinę konkurenciją.

2004–2010 metais čia labai stipriai matoma Rusija.

Tačiau vėliau čempionų sąraše atsiranda Iranas, Brazilija, Pietų Afrika, Turkija, Lenkija, Lietuva, Estija, Indija ir Slovakija.

Tai labai svarbi tendencija.

Pasaulio profesionalų čempionatas tapo ne vienos sporto mokyklos varžybomis.

Jis tapo vieta, kur skirtingos kultūrizmo tradicijos susitinka vienoje scenoje.

IRANO TREJYBĖ

2011–2013 metų laikotarpis vyrų čempionate išsiskiria Irano sportininkų rezultatais.

2011 m. nugalėjo Ali Imani.

2012 m. – Reza Rezaei.

2013 m. – Reza Bagherzadeh.

Trys iš eilės metai, trys Irano sportininkai.

Tai dar kartą patvirtina tą pačią taisyklę: profesionaliame sporte nacionalinis dominavimas dažniausiai ateina bangomis.

BRAZILIJOS ATSAKYMAS

2016 ir 2017 metais vyrų sunkiosios kategorijos viršūnėje du kartus iš eilės atsidūrė Brazilijos atstovas Glayson Souto Ferreira.

Oficialiame WFF/WBBF archyve jo pergalės 2016 ir 2017 m. nurodytos kaip pasaulio profesionalų čempionato sunkiosios kategorijos triumfai.

Tačiau 2017 metų čempionato medžiaga atskleidžia įdomų aspektą: tais metais bendruoju pasaulio profesionalų čempionu buvo paskelbtas Glayson Souto, o Slovakijos atstovas Maros Kanasz laimėjo daugiau kaip 110 kg profesionalų kategoriją.

Tai svarbu vertinant Kanaszo karjerą – jis tarptautinėje profesionalų scenoje buvo matomas dar gerokai iki pastarųjų metų pergalių.

NAUJA BANGA

2018–2025 metų rezultatai rodo kitokią tendenciją.

Turkija.

Lenkija.

Lietuva.

Estija.

Slovakija.

Indija.

Tai nebe vienos šalies čempionatas.

Tai daugiapolis profesionalų čempionatas.

2020 m. tarp vyrų čempionų iškilo Lietuvos atstovas Dainius Dzikevičius, o 2021 ir 2022 m. lengvosios kategorijos viršūnėje buvo Estijos atstovas Roman Polshin.

2023 ir 2025 metais sunkiosios kategorijos čempionu tapo Slovakijos atstovas Maros Kanasz, o 2024 m. lengvojoje kategorijoje nugalėjo Indijos atstovas Rahul Joshi.

Šis laikotarpis yra ypač reikšmingas todėl, kad čempionų geografija tampa labai plati.

MAROS KANASZ: GRĮŽTANČIO ČEMPIONO EFEKTAS

Kanaszo istorija verta atskiro dėmesio.

Jis nėra sportininkas, kuris vieną kartą iškovojo titulą ir dingo iš tarptautinės scenos.

Jo pavardė čempionato istorijoje matoma ne vienerius metus.

Oficialiuose ankstesnių WFF/WBBF renginių archyvuose Kanasz taip pat minimas tarp aukščiausio lygio profesionalių atletų. 2017 m. jis laimėjo daugiau kaip 110 kg profesionalų kategoriją, o 2018 m. Europos profesionalų čempionate vėl buvo paskelbtas sunkiosios kategorijos čempionu.

Todėl jo 2023 ir 2025 metų pasaulio čempiono titulai nėra izoliuoti rezultatai.

Tai ilgos tarptautinės karjeros tęsinys.

IR ČIA ATSIRANDA 2026 METŲ KLAUSIMAS

Būtent dėl šios istorijos 2026 metų čempionato negalima vertinti paprastai.

Jeigu pastaruosius du dešimtmečius vertinsime kaip ciklus, matome:

Rusija → Brazilija → Iranas → Suomija → platesnė Europos konkurencija.

Tačiau istorija dar neatsakė į klausimą, kas bus kita dominuojanti jėga.

Galbūt tai bus Slovakija.

Galbūt sugrįš Rusijos, Brazilijos ar Suomijos sportininkai.

Galbūt atsiras nauja valstybė ir naujas vardas.

O gal būtent Lietuva turės naują čempioną.

LIETUVA Į 2026-UOSIUS ATEINA SU SVARBIU PSICHOLOGINIU PRANAŠUMU

Pastarųjų metų rezultatai Lietuvai suteikia ypatingą pagrindą.

2024 m. moterų lengvosios kategorijos čempione tapo Vilma Povilionienė.

2025 m. moterų sunkiosios kategorijos titulą iškovojo Svetlana Pugacheva, atstovaujanti Lietuvai.

Tai reiškia, kad Lietuva į 2026 metų čempionatą ateina ne tik kaip renginio šeimininkė.

Lietuva ateina kaip šalis, turinti šviežių pasaulio čempionų tradiciją.

Tai visiškai kitokia pozicija nei paprasčiausiai organizuoti tarptautines varžybas.

NIDA – NE TIK VIETA VARŽYBOMS

2026 m. spalio 24–26 d. Nidoje vyksiantis pasaulio profesionalų čempionatas gali tapti svarbiu Lietuvos sporto renginiu.

Nida šiuo atveju tampa ne tik geografiniu tašku kalendoriuje.

Ji tampa vieta, kur susitiks skirtingos kultūrizmo mokyklos, skirtingos sporto tradicijos ir skirtingų šalių čempionai.

Ir čia slypi didžiausia 2026 metų intriga.

Ar Lietuva sugebės išnaudoti šeimininkės pranašumą?

Istorija rodo, kad šeimininkės teisė savaime medalio negarantuoja. Tačiau namų scena suteikia papildomą motyvaciją, pažįstamą aplinką ir publikos palaikymą.

O Lietuvos sportininkai į Nidos čempionatą ateis turėdami ne tik šį pranašumą, bet ir pastarųjų metų pergalių patirtį.

DIDŽIAUSIAS ISTORIJOS PARADOKS

Įdomiausia šios 22 metų istorijos išvada yra tokia:

čempionate dominuoja ne valstybės – dominuoja epochos.

Rusijos sportininkai turėjo savo laikotarpį.

Brazilija turėjo savo.

Iranas turėjo savo.

Hanna Kristina Skytta sukūrė individualios dominavimo istoriją.

Dabar matome daugiašalę pasaulio konkurenciją.

Todėl 2026 metų čempionato prognozė negali būti paremta vien ankstesnių metų čempionų pavardėmis.

Priešingai – istorija rodo, kad būtent tada, kai atrodo, jog viena sporto mokykla tampa dominuojanti, atsiranda naujas vardas.

2026-ŲJŲ INTRIGA: KAS PERIMS KARŪNĄ?

2025 metų čempionai jau įrašyti į istoriją.

Tačiau 2026 metų titulai dar neturi šeimininko.

Ir būtent tai daro Nidos čempionatą įdomų.

Ar Maros Kanasz sugebės dar kartą įrodyti savo stabilumą?

Ar moterų kategorijoje atsiras nauja sportininkė, kuri nutrauks pastarųjų metų titulų kaitą?

Ar Lietuvos atletai, rungtyniaudami namuose, iškels šalies vėliavą į aukščiausią podiumo vietą?

O gal 2026-ieji taps dar vienu istoriniu momentu, kai į pasaulio profesionalų sceną įžengs nauja šalis?

IŠVADA: 2026 M. NIDA GALI TAPTI NAUJU ATSPIRTIES TAŠKU

2004–2025 metų čempionato istorija rodo vieną labai aiškų dalyką: profesionalaus kultūrizmo pasaulyje niekas nėra amžina.

Čempionai keičiasi.

Keičiasi valstybės.

Keičiasi sporto geografija.

Tačiau išlieka vienas principas – aukščiausiame lygyje laimi tie, kurie sugeba ne tik pasiekti puikią formą, bet ir ją išlaikyti tada, kai ant scenos susirenka geriausi.

Todėl 2026 metų pasaulio profesionalų čempionatas Nidoje bus daugiau nei dar vienos varžybos.

Tai bus naujas istorijos puslapis.

Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių rezultatų galima drąsiai teigti: pasaulio profesionalų čempionato istorija juda nuo vienos dominuojančios šalies prie vis platesnės tarptautinės konkurencijos.

O Lietuvai dabar tenka ypatingas vaidmuo.

Šį kartą pasaulio profesionalų scena atvyksta į Lietuvą.

Ir klausimas jau nebe tas, kas laimėjo praeityje.

Klausimas – kas bus vertas karūnos Nidoje 2026 metų spalį?