World fitness federation | World body building federation/p>
Naujienos
2026-11-21
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2026-11-20
W.F.F. - W.B.B.F. International
(Since 1968)
PROFESSIONAL CARD HOLDERS
(2004-2026)
No. Cert. Athlete's Name Country
26-001 Valerija Nilova, Estonia
26-002 Olga Bogacz. Poland
26-003 Evelina Pranauske, Lithuania
26-004 Piotr Sevcenko, Lithuania
26-005 Ruta Karpaite, Lithuania
25-001 Mickael Louvel France
25-002 Toru Fukutomi Japan
25-003 Kamil Kowalczyk Poland
25-004 Diana Stavchansky Israel
24-001 Oleg Kametskov Estonia
23-001 Majid Tashakkorinia Iran
23-002 Vilma Poviloniene Lithuania
23-002 Martina Fric Slovakia
23-004 Palle Katring Rasmussen Denmark
23-005 Raimundas Urbanavicius Lithuania
23-006 Lukasz Kulinski Poland
23-007 Jelena Ivanova Latvia
22-001 Maris Sveiduks Latvia
22-002 Anna Sobolewska-Kucharska Poland
22-003 Natalia Miszkowska Poland
22-004 Vasilij Bespalenko Ukraine
21-001 Vidmantas Malakauskas Lithuania
21-002 Sergej Rybakov Latvia
21-003 Aleksejs Petkevics Latvia
21-004 Roman Polshin Estonia
20-001 Julija Magilinskaja Lithuania
19-001 Ulku Ece Erturk Turkey
19-002 Celal Orhan Bozkurt Turkey
19-003 Tareq Ahmet Mohammed Turkey
19-004 Olga Kolesova Lithuania
19-005 Moumita Mazumder India
19-006 Zina Usikova Belarus
19-007 Arkadiusz Demidowicz Poland
19-008 Aleksandr Pulbere Russia
19-009 Alex Dunnett UK
19-010 Ema Miliauskiene Lithuania
18-001 Golab Rabha India
18-002 Nerina Broggia Argentina
18-003 Oksana Filimonova Estonia
18-004 Amirhossein Pourezzat Malaysia
18-005 Maik Thies Germany
18-006 Tolga Murat Balikci Turkey
18-007 Vipnesh Kumar India
18-008 Igor Artemjev Russia
18-009 Valentina Zabiiaka Russia
18-010 Evelina Stulginskaite Lithuania
18-011 Hollie Jade Feeney UK
18-012 Hanna Kristina Skytta Finland
18-013 Ricardo Cordeiro Fernandes Brazil
18-014 Lilija Shcheklanova Russia
18-015 Burcin Bayraktar Turkey
18-016 Anas Nahhas Turkey
18-017 Nadir Kassab Turkey
18-018 Mohammad Maragheh Iran
18-019 Kalimorad Morteza Siah Iran
18-020 Hossin Reza Poor Iran
18-021 Tajik Gholam Reza Iran
18-022 Vahid Ashori Iran
18-023 Ali Moieni Iran
18-024 Hamid Solati Thailand
18-025 Mohammad Ali Norozkhan Iran
18-026 Shagmai Kushan India
17-013 Jason Flechner Germany
17-012 Sandro Piccirillo Germany
17-011 Hugo Rafael Brazil
17-010 Sergeii Iatsiuk Ukraine
17-009 Marcos Oloveira Dumont Brazil
17-008 Eduard Sevcenko Latvia
17-007 Marina Legenzova Lithuania
17-006 Jana Zykiene Lithuania
17-005 Evgenij Baishev Russia
17-004 Rahul Joshi India
17-003 Anita Lakatos Serbia
17-002 Ugne Kukyte Lithuania
17-001 Sandra Mockute Lithuania
16-011 Hassan Benmestoura Belgium
16-010 Jorg Fuchs Germany
16-009 Vilma Naruse Lithuania
16-008 Asta Butkute Lithuania
16-007 Jannie Coetzee South Africa
16-006 Liudmila Kakaulina Russia
16-005 Christopher Mewes Germany
16-004 Katja Bongart Germany
16-003 Marina Putzinger Germany
16-002 Arslanel Ödül Turkey
16-001 Souto Glayson Brazil
15-004 Marina Vlasova Russia
15-003 Liudmila Senciugova Russia
15-002 Sintia Katkevica Latvia
15-001 Sylvester James Scotland-Nigeria
14-007 Andrej Choroneko Belarus
14-006 Andrej Rumiancev Estonia
14-005 Leonor Greffel Denmark-Mozambique
14-004 Jelena Kursanova Russia
14-003 Sean Fergusson UK
14-002 Jagjeet Singh India
14-002 Roberto Reinaldo Portugal-UK
14-001 Evelyn Dirocie Belgium
13-005 Olga Samak Belarus
13-004 Reza Bagherzadeh Iran
13-003 Jelena Volkova Russia
13-002 John Leslie South Africa
13-001 Nikolaj Vorobjov Russia
12-009 Svetlana Pugacheva Russia
12-008 Kristina Narbutaityte Lithuania
12-007 Sergej Kostel Belarus
12-006 Reza Rezaei Iran
12-005 Andrzej Rak Poland
12-004 Andrzej Brzezinski Poland
12-003 Marieta Zigalova Slovakia
12-002 Marosz Kanas Slovakia
12-001 Dalvaniza Aquino Brazil
11-016 Elizabeth Van Den Merve South Africa
11-015 Suzanna Lemmer South Africa
11-014 Marina Bekojeva Russia
11-013 Svetlana Agalarova Russia
11-012 Arora Rajesh India
11-011 Ali Mahdi Iran
11-010 Andrius Pauliukevicius Lithuania
11-009 Aleksandr Borsan Belarus
11-008 Fernando Sardinha Brazil
11-007 Mohsen Choranevis Iran
11-006 Navtej Singh India
11-005 Shameen Adams South Africa
11-004 Crecky Chaves Brazil
11-003 Ali Imani Iran
11-002 Jevgenij Klockov Russia
11-001 King Izogie Belgium
10-008 Aleksandr Vohmjanin UK
10-007 Sukvinder Singh India
10-006 Dharminder Singh India
10-005 Maria Lutsina Russia
10-004 Tracey Gottchalk South Africa
10-003 Dainius Dzikevicius Lithuania
10-003 Heinrich Voss South Africa
10-002 Valentina Kozlovskaja Belarus
10-001 Eva Martinkova Slovakia
09-003 Irina Valette France
09-002 Liudmila Kolesnikova Russia
09-001 Vitalij Aleksandrov Latvia
08-011 Sanchez Flores Mexico
08-010 Anton Zajanckovskij Lithuania
08-009 Wojciech Nadolski Poland
08-008 Jelena Panova Russia
08-007 Irina Stavickaja Russia
08-006 Aleksandr Sciogolev Russia
08-005 Leonid Filkatov Russia
08-004 Oksana Lapsova Russia
08-003 Timo Pekka Vilponen Finland
08-002 Aelksandr Sevcov Estonia
08-001 Yamila Toledo Argentina
07-011 Vladimir Poliakov Russia
07-010 Vladimir Belousov Russia
07-009 Denis Burmistrov Russia
07-008 Maria Kuzmina Russia
07-007 Liudmila Kungurova Russia
07-006 Tatjana Bojciuk Russia
07-005 Jelena Frenkel Israel
07-004 Jurij Solionov Lithuania
07-003 Arvydas Miseikis Lithuania
07-002 Irina Riabova Russia
07-001 Maria Stukova Russia
06-012 Vitalijus Kuzmycius Lithuania
06-011 Aleksandr Liubomirov Latvia
06-010 Dmitrij Skripnik Russia
06-009 Marios Artemiou Cyprus
06-008 Mona Costi Cyprus
06-007 Elena Stasiukyniene Lithuania
06-006 Silvia Malachovska Slovakia
06-005 Diana Decesare Brazil
06-005 Michail Malek Russia
06-004 Jurij Gucan Latvia
06-003 Aleksej Sebastjanov Russia
06-002 Aleksandr Anaskin Russia
06-001 Jurans Normunds Latvia
06-001 Antonio Osta Uruguay
05-014 Bruno Lembo Italy
05-013 Jelena Stadnik Ukraine
05-012 Brigita Brezovac Slovenia
05-011 Dmitrij Zolin Russia
05-010 Samuel Cullingworth UK
05-009 Marek Kalmus Estonia
05-008 Mike Mitchel Turkey
05-007 Luigi Sabiela Italy
05-006 Vera Jegorova Russia
05-005 Maris Kliavins Latvia
05-004 Andrej Jakubov Russia
05-003 Ida Guscia Russia
05-002 Rachel Kauppila Finland
05-001 Andre Kai Kaknes Norway
04-011 Martina Lepcin Croatia
04-010 Aleksandra Kukres Lithuania
04-009 Massimo Monaco Italy
04-008 Marie Rippert France
04-007 Irina Zincenko Russia
04-006 Vladimir Marachovskij Latvia
04-005 Aleksandr Baldin Russia
04-004 Dmitrij Cizov Russia
04-003 Ramunas Sendrius Lithuania
04-002 Mindaugas Kvasys Lithuania
04-001 Jolanta Mileriute Lithuania
International Secretary UGNE RAUDYTE DAUBARINE
FACEBOOK does not allow long texts. Get full information on International Site www.wff.lt
2026-11-19
2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“.
Ar šiandien pasaulyje yra kas nors, kas galėtų su juo lygintis?
Klaipėda, 2008 m.
2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.
Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbigniewu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jerzy Gotowski inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.
Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.
Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.
“Gintarinis prizas”
„Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.
Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.
Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.
2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.
ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI
Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)
Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)
Nauji straipsniai
2005 M. WFF-WBBF PASAULIO ČEMPIONATAS VILNIUJE – PASAULINIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIS. Čempionato svečias – garsus Sirijos kultūristas, IFBB ir NABBA čempionas Hasanas Al Saka.
Kultūrizmo istorijoje nedaug įvykių gali prilygti 2005 metais Vilniuje surengtam WFF-WBBF pasaulio čempionatui. Tai buvo išskirtinio tarptautinio masto sporto renginys, subūręs šimtus atletų, nacionalinių federacijų delegatus ir garbingus svečius iš įvairių pasaulio valstybių.
Tarp ypatingų čempionato svečių buvo garsus Sirijos kultūristas Hasanas Al Saka (Hassan Al Saka) – tarptautiniu mastu žinomas IFBB ir NABBA sportininkas, pelnęs čempiono vardus mėgėjų bei profesionalų varžybose.
Jo vizitas Lietuvoje buvo reikšmingas įvykis šalies kultūrizmo bendruomenei. Hasanas Al Saka į Vilnių atvyko su originaliomis rytietiškomis dovanomis. Viešnagės metu jis ilgai bendravo su Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentu dr. Edmundu Daubaru. Šis susitikimas tapo dar vienu tarptautinių sportinių ryšių ir bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Lietuvos sostinėje – pasaulio kultūrizmo elitas
2005 metų WFF-WBBF pasaulio čempionatas dvi dienas vyko Vilniaus Kongresų rūmuose. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o organizacinio komiteto pirmininku buvo tuometinis Lietuvos finansų ministras Algirdas Butkevičius.
Iškilmingoje čempionato atidarymo ceremonijoje dalyvavo aukšti Lietuvos valstybės ir valdžios institucijų atstovai, tarp jų – tuometinis sporto ministras Algirdas Raslanas.
Tokio lygio valstybės institucijų dėmesys pabrėžė renginio reikšmę ir jo tarptautinį statusą. Vilnius tapo pasaulinio kultūrizmo susitikimo vieta, kurioje susitiko skirtingų valstybių sportininkai, treneriai, teisėjai ir sporto organizacijų vadovai.
767 atletai iš daugiau nei trisdešimties valstybių
Čempionato dalyvių skaičius buvo įspūdingas – varžybose dalyvavo 767 sportininkai iš daugiau nei trisdešimties pasaulio šalių.
Organizatoriai užsienio delegacijoms ir sportininkams užtikrino nemokamą apgyvendinimą viešbučiuose bei maitinimą. Tai buvo reikšmingas organizacinis įsipareigojimas, reikalavęs didelių finansinių ir logistinių išteklių.
Absoliutūs čempionato nugalėtojai, be tradicinių sportinių apdovanojimų, buvo pagerbti ypatingais prizais – originaliais „Fabrikant“ firmos briliantais.
Tokie apdovanojimai suteikė varžyboms papildomo išskirtinumo ir dar kartą pabrėžė organizatorių siekį surengti aukščiausio lygio tarptautinį renginį.
Pasaulio valstybių vėliavos – Vilniaus Kongresų rūmų scenoje
Ypatingą įspūdį paliko ir čempionato scenos apipavidalinimas. Ją puošė dešimtys didžiulių įvairių pasaulio valstybių nacionalinių vėliavų.
Šias vėliavas renginio organizatoriams suteikė Lietuvos Respublikos Seimas. Įspūdinga scenos puošyba simbolizavo tarptautinę sporto bendruomenės vienybę ir Lietuvos svetingumą pasaulio sportininkams.
Vilniaus Kongresų rūmuose susibūrė skirtingų tautų ir kultūrų atstovai, kuriuos vienijo bendras tikslas – sportas ir kultūrizmas.
Tiesioginė transliacija internetu – žingsnis į ateities sporto komunikaciją
2005 metų WFF-WBBF pasaulio čempionatas išsiskyrė ne tik savo mastu, bet ir technologiniais sprendimais.
Antrą kartą pasaulio sporto istorijoje tarptautinis WFF-WBBF renginys buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui.
Tuo metu tokio pobūdžio transliacijos buvo sudėtingas ir didelių investicijų reikalaujantis technologinis projektas. Jo įgyvendinimui AB „Lietuvos telekomas“ skyrė 144 000 litų.
Ši iniciatyva leido tarptautinei auditorijai tiesiogiai stebėti Vilniuje vykstančias varžybas. Tai buvo reikšmingas žingsnis plėtojant tarptautinę WFF-WBBF federacijos komunikaciją ir populiarinant kultūrizmą pasaulyje.
Įvykis, išlikęs Lietuvos kultūrizmo istorijoje
2005 metų WFF-WBBF pasaulio čempionatas Vilniuje buvo išskirtinis tarptautinis sporto įvykis. 767 atletai, daugiau nei trisdešimties valstybių atstovai, aukšti Lietuvos valdžios pareigūnai, garsūs užsienio sportininkai, ypatingi apdovanojimai ir pasaulinė tiesioginė interneto transliacija – visa tai liudijo didelį renginio organizacinį užmojį.
Šis čempionatas tapo reikšmingu WFF-WBBF federacijos istorijos puslapiu ir vienu įsimintiniausių tarptautinių kultūrizmo renginių.
Istorinė medžiaga apie 2005 metų pasaulio čempionatą, nuotraukos ir informacija apie kitus tarptautinius WFF-WBBF renginius skelbiama oficialioje federacijos interneto svetainėje:
WWW.WFF.LT
„GINTARINIS PRIZAS“: ČEMPIONĄ NUGALĖJO NE VARŽOVAS, O SISTEMA.
1981-ieji. Klaipėda. Į „Gintarinio prizo“ sceną atvyksta vienas stipriausių to meto TSRS kultūristų – estas Olevas Anusas. Jis pasirengęs kovoti dėl pergalės. Tačiau šį kartą jo pagrindinis varžovas yra ne kitas atletas. Prieš jį – sistema.
2027 metų gegužės 7-9 d. Klaipėdoje bus minimas vienų iš trijų seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo varžybų – „Gintarinio prizo“ – 60-metis.
Šeši dešimtmečiai – tai ne vien medalių, čempionų ir rekordų istorija. Tai istorija apie laikotarpį, kai kultūrizmas sovietinėje erdvėje buvo nepageidaujamas, kai už sporto scenos sprendimus galėjo slypėti politiniai interesai, o sportininko likimą kartais nulemdavo ne jo raumenys, pasirengimas ar rezultatas.
Vienas ryškiausių tokių epizodų – Olevas Anusas ir 1981 metų „Gintarinis prizas“.
„GINTARINIS PRIZAS“ – NEPRAŠYTAS SOVIETINIO KULTŪRIZMO ČEMPIONATAS
Pasaulinė WFF-WBBF federacija nuo 2012 metų rengia įvairiomis kalbomis leidžiamą „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ bei „Gintarinio prizo“ istorijos knygą.
Šių leidinių tikslas – išsaugoti ne tik oficialią sporto statistiką, bet ir istorinius epizodus, kurie padeda suprasti, kokiomis sąlygomis kultūrizmas vystėsi Lietuvoje ir visoje tuometėje TSRS.
„Gintarinio prizo“ istorija šiuo požiūriu išskirtinė.
Kultūrizmas ilgą laiką susidūrė su valdžios nepalankumu. Varžybų organizatoriams teko įveikti draudimus, įvairias kliūtis ir administracinį pasipriešinimą.
1978 metais Edmundas Daubaras parengė ir į Maskvą, TSRS komunistų partijos Centro komitetui, pristatė peticijas, kuriomis buvo siekiama apginti kultūrizmą.
Po šių pastangų buvo gautas leidimas Klaipėdoje organizuoti „Gintarinio prizo“ varžybas.
Tai buvo daugiau nei leidimas surengti vienas varžybas.
Iki 1987 metų, kai buvo sukurta oficialiai valdžios pripažinta TSRS kultūrizmo federacija, „Gintarinis prizas“ faktiškai atliko neoficialaus TSRS kultūrizmo čempionato funkciją. Vėliau tai pripažino ir TSRS sporto ministerija.
Tačiau kartu su didėjančia „Gintarinio prizo“ reikšme didėjo ir politinis dėmesys šiam turnyrui.
OLEVO ANUSO „KALTĖ“ – NORAS IŠVYKTI?
1981 metais į Klaipėdą atvykęs Olevas Anusas buvo ne eilinis sportininkas.
Estijos atletas buvo laikomas vienu stipriausių to meto TSRS kultūristų. Jo sportinis meistriškumas nekėlė didesnių klausimų.
Tačiau sovietinėje sistemoje egzistavo ir kita „vertinimo“ skalė – politinis lojalumas.
1979 metais Olevo Anuso pastangomis nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos prezidento pareigų buvo nušalintas Inaras Mardo (1945–2002). Po šio konflikto Estijos kultūrizmo vadovybėje santykiai tarp kai kurių sporto veikėjų tapo įtempti.
Po dvejų metų į Klaipėdą atvykęs Olevas Anusas pateko į visiškai kitą situaciją.
Formalios Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos pirmininkas Romanas Kalinauskas, kaip teigiama šio laikotarpio istorijos liudijimuose, iš TSRS sporto ministerijos gavo informaciją, kad Anusas ruošiasi emigruoti į Suomiją.
Sovietų Sąjungoje tai buvo itin rimtas politinio nepatikimumo požymis.
Ir čia, kaip pasakojama šioje istorijoje, buvo ištartas esminis nurodymas:
„Toks sportininkas negali būti geriausias TSRS atletas.“
KAI TEISĖJAMS BUVO PASAKYTA, KAS NEGALI LAIMĖTI
Prieš „Gintarinio prizo“ turnyrą Romanas Kalinauskas, kaip teigiama istoriniuose pasakojimuose, surinko varžybų teisėjus ir nurodė, kad Olevas Anusas neturi nugalėti.
Tai buvo ne sportinė rekomendacija.
Jeigu šis pasakojimas atspindi tuo metu priimtą sprendimų praktiką, sportininkui buvo užkertamas kelias laimėti dar prieš jam lipant į sceną.
Ironiška ir tai, kad tarp teisėjų buvo Inaras Mardo – žmogus, kurio ankstesnis konfliktas su Olevu Anusu buvo tapęs svarbia Estijos kultūrizmo vadovybės istorijos dalimi.
Taigi 1981 metų „Gintarinio prizo“ scenoje susitiko ne tik kultūristai.
Čia susitiko sportas, asmeniniai konfliktai ir politinė sistema.
REZULTATAS BUVO TOKS, KOKIO TIKĖTASI
Varžybų baigtis atitiko išankstinį nurodymą.
Olevas Anusas pralaimėjo Kauno atletui Sauliui Misevičiui.
Tačiau Anusas su rezultatu nesutiko.
Jis bandė ginčyti varžybų baigtį ir siekė, kad rezultatai būtų anuliuoti.
Rezultatas liko galioti. Formalus TSRS kultūrizmo vadovas, sunkiaatletis Romanas Morozas, jo nepakeitė.
Tačiau skaudžiausia istorijos dalis buvo dar priešakyje.
Olevui Anusui buvo uždrausta dalyvauti TSRS vykdomose kultūrizmo varžybose.
Vienas geriausių to meto TSRS kultūristų buvo išstumtas iš oficialios sporto sistemos.
Jeigu šis istorinis epizodas vertinamas platesniame sovietinės sporto sistemos kontekste, jis tampa iškalbingu pavyzdžiu, kaip sportininko politinis statusas galėjo turėti tiesioginių pasekmių jo sportinei karjerai.
KARJERĄ GALI SUGRIAUTI IR NEPRALAIMĖJIMAS
Sportininkas gali pralaimėti varžybas.
Tai – sporto dalis.
Tačiau visiškai kita situacija, kai pralaimėjimas tampa ne sportinės kovos pabaiga, o pradžia sprendimų, galinčių uždaryti visą sportinę karjerą.
Būtent todėl Olevos Anuso istorija yra svarbi „Gintarinio prizo“ istorijos dalis.
Ji kelia paprastą, bet esminį klausimą:
Kas iš tikrųjų lemia čempioną – sportininko rezultatas ar sistema, turinti teisę spręsti, kas apskritai gali būti čempionu?
KLAIPĖDOS TURNYRAS, TAPĘS ISTORIJOS VEIDRODŽIU
Šiandien „Gintarinis prizas“ gali būti vertinamas kaip sporto tradicija, kurios istorija apima jau šešis dešimtmečius.
Tačiau jo praeitis neleidžia apsiriboti vien gražiais jubiliejiniais prisiminimais.
Čia yra ir draudimų.
Ir valdžios spaudimo.
Ir žmonių, bandžiusių išsaugoti kultūrizmą.
Ir sportininkų, kurių likimus veikė ne vien tai, ką jie sugebėjo parodyti scenoje.
1978 metais buvo kovojama už teisę kultūrizmui egzistuoti.
1981 metais, pasak istorinių liudijimų, buvo sprendžiama, kam bus leidžiama laimėti.
Šie du epizodai puikiai atskleidžia sovietinio laikotarpio kultūrizmo paradoksą: sportas buvo toleruojamas, tačiau jo ribas nustatė sistema.
60 METŲ – IR ISTORIJA DAR NESIBAIGĖ
2027 metų gegužės 7-9 d. Klaipėdoje minimas „Gintarinio prizo“ 60-metis bus proga ne tik pagerbti čempionus.
Tai bus proga atsigręžti į žmones, kurie kūrė kultūrizmą tada, kai jam nebuvo lengva egzistuoti.
Į tuos, kurie kovojo dėl teisės organizuoti varžybas.
Į sportininkus, kurių karjeras veikė politinės aplinkybės.
Ir į istorijas, kurios ilgą laiką liko už oficialių protokolų ribų.
„Gintarinis prizas“ – tai ne vien scena, ant kurios buvo dalijami medaliai. Tai scena, kurioje atsispindėjo ištisos epochos santykis su sportu ir žmogumi.
O Olevos Anuso istorija primena vieną skaudžiausių sporto istorijos pamokų:
kartais sportininkas pralaimi ne varžovui. Kartais jam pralaimėti liepia sistema.