1991. SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
LIETUVOS KULTŪRISTAI PALIKO T.S.R.S. FEDERACIJĄ.
Nuo 1971 iki 1998 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) buvo vienintėlė oficialiai pripažinta tarptautinė kultūrizmo organizacija, kuri atstovavo kultūrizmo sportą. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu. Nuo 1989 metų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su savo bičiuliu I.F.B.B.  federacijos prezidentu BENU VEIDERIU (I.F.B.B. President Ben Weider) vedė derybas dėl, pirmoje eilėje, Lietuvos TSR, paskiau dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūrizmo organizacijos savarankiškos narystės  tarptautinėje I.F.B.B. federacijoje. Savarankiško, o ne T.S.R.S. nacionalinės rinktinės sudėtyje. Tai reiškė, kad I.F.B.B. federacija turėjo pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. 1991 metų vasario mėnesį Lietuvoje vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo T.S.R.S.. 85 procentai gyventojų pasisakė “taip”. Derybų procese Dr. EDMUNDAS DAUBARAS per draugą V.F.R. (Vokietijos Federatyvinė Respublika, F.R.G, Federal Republic of Germany) GERHARDĄ JUNGĘ (Gerhard Junge) banko pavedimu I.F.B.B. federacijai sumokėjo Lietuvos Respublikos kultūrizmo federacijos stojamąjį mokestį, pateikė oficialų prašymą. Tuomet, apeinant T.S.R.S. banką, tiesiogiai Lietuvos Respublika banko operacijų vykdyti negalėjo, tad teko veikti kitaip. Tam, kad įrodyti BENUI VEIDERIUI, kad Lietuvos Respublika yra suvereni valstybė, derybų procese Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teko į anglų kalbą išversti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ją persiųsti į Kanadą.
Tokiu būdu 1988 - 1990 metais vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai bei derybos su BENU VEIDERIU Leningrade ir Maskvoje (R.T.F.S.R.), Paryžiuje (Prancūzija), Kulala Lampūre (Malaizija). Pagaliau, 1990 Niu Jorke (JAV) tarptautinio „Miss Olympia“ turnyro metu susitikime su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU Dr. EDMUNDAS DAUBARAS  gavo neigiamą atsakymą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės pripažinimo. Lietuviams savarankiška narystėi ne T.S.R.S. rinktinės sudėtyje buvo atsakyta. Taip buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos nacionalinę kultūrizmo federaciją į tarptautinę I.F.B.B. federaciją. Pirmoje eilėje BENAS VEIDERIS siekė komercinių tikslų ir vienareikšmiškai palaikė Maskvos poziciją. “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“”U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos pirmininkas ROMANAS KALINAUSKAS Dr. EDMUNDO DAUBARO siekių savarankiškai Lietuvos narystei I.F.B.B. federacijoje nepalaikė, ir net tuo pačiu metu jis sugebėjo įstoti į Nepriklausomoje Lietuvoje naujai įkurtą MYKOLO BUROKEVIČIUS komnumistų partiją. Vėl, kaip kultūrizmo draudimo T.S.R.S. laikotarpio epogejuje, 1978 metais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS savo siekiais ir veiksmais liko vienas. Nepalaikė niekas.
Dauguma Lietuvos kultūristų palaikė L.T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas) bei Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamento nuostatas nebedalyvauti T.S.R.S. rinktinėse bei oficialiose T.S.R.S. varžybose. Nebūdami T.S.R.S. rinktinėse, Lietuvos kultūristai neteko galimybės dalyvauti I.F.B.B. pasaulio ir Europos čempionatuose. Kai kurie aukščiausio lygio sportininkai metė sportą (pav. VIKTORAS JUCYS).
Tuo metu Dr. EDMUNDO DAUBARO auklėtiniais buvo eilė geriausių T.S.R.S. kultūristų: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Муриниковене), VIKTORAS JUCYS, RIMANTAS MAŽIONIS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин), EDMUNDAS REPŠYS.
Sportininkams reikėjo tarptautinių varžybų, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi ieškoti išeities. Vyko intensyvūs susirašinėjimai su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam) bei W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentu SERŽU NUBRETU (Serge Nubret). Per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ abu kvietė Lietuvos Respublikos sportininkus į savo artimiausias varžybas – N.A.B.B.A. Europos čempionatą Prancūzijoje bei W.A.B.B.A. pasaulio čempionatą Japonijoje.
I.F.B.B. PREZIDENTAS BENAS VEIDERIS LIETUVOJE.
VEIDERIS NEPALAIKĖ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS.
1991 metų kovo mėnesį Nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje lankėsi I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Dar neseniai, bendraudamas su Dr. EDMUNDU DAUBARU Niu Jorke (JAV) atsisakęs pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, BENAS VEIDERIS laišku Dr. EDMUNDUI DAUBARUI paprašė organizuoti jam susitikimus su Lietuvos Respublikos valdžia, nes jis kėtina apsilankyti Lietuvos Respublikoje. Savo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės nepripažinimo BENAS VEIDERIS nepakeitė. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsisakė užsiimti jo vizito Lietuvoje organizavimu, paaiškindamas, kad yra priverstas jieškoti kitų kelių palaikyti L.T.O.K. ir su Lietuvos sportininkais dalyvaus kitų tarptautinių kultūrizmo organizacijų veikloje, nes lietuviams keliai narystei I.F.B.B. federacijoje uždaryti. BENAS VEIDERIS prašė palaukti, tačiau Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsakė, kad ir taip Lietuvos sportininkai jau laukia narystės I.F.B.B. federacijoje trejus metus.
Taigi, BENO VEIDERIO vizito metu Dr. EDMUNDO DAUBARO Vilniuje nebuvo. BENĄ VEIDERĮ oficialiai priėme Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas VYTAUTAS LANDSBERGIS. Susitikime dalyvavo L.T.O.K. prezidentas ARTŪRAS POVILIŪNAS bei L.T.O.K. narys KAZIMIERAS MOTIEKA. Kartu prisišliejo ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS. BENAS VEIDERIS aplankė Seimo barikadų vietas, įteikė VYTAUTUI LANDSBERGIUI garbės raštą, susitiko su Lietuvos kultūristais. Tuo viskas ir baigėsi - BENAS VEIDERIS liko ištikimas Maskvos pozicijai, kas puikiai tenkino ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ.
N.A.B.B.A. PIRMOJI PALAIKĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBĘ.
SPORTO MINISTERIJA INICIJAVO KULTŪRIZMO ASOCIACIJOS STEIGIMĄ.
1991 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą sporto klausimais lankėsi Lietuvos Respublikos Seime. Lietuvos T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas, National Olympic Committee Republic Lithuania) prezidento ARTŪRO POVILIŪNO prašymu per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras) tarptautinė N.A.B.B.A. pirma iš visų tarptautinių pasaulio sporto organizacijų 1991 metų gegužės mėnesį oficialiai raštiškai  palaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę bei L.T.O.K.. Tai buvo keli mėnesiai iki Maskvos rugpjūčio pučo, todėl niekas kitas nė vienos kitos sporto šakos atstovų nedrįso atvirai remti L.T.O.K., jau net nekalbant apie ROMANO KALINAUSKO vadovaujamą Lietuvos TSR kultūrizmo federaciją. Kaip rašėme aukščiau, minėtu laikotarpiu “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALINAUSKAS net įstojo į naujai įkurtą Mykolo Burokevičiaus komunistų partiją, todėl jo ir jo parankinių pozicija buvo aiškiai priešiška. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ir vėl, kaip 1978 metais, su savo rizikingomis iniciatyvomis T.S.R.S. atžvilgiu liko vienas. 
Dr. EDMUNDAS DAUBARAS kultūrizmo sporto palaikymo kreipėsi į naujai atkurtos Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą ALGIRDĄ RASLANĄ bei L.T.O.K. prezidentą ARTŪRĄ POVILIŪNĄ. ALGIRDAS RASLANAS teigė, kad oficialiam kultūrizmo sporto palaikymui reikalinga oficiali Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūrizmo organizacija. ROMANO KALINAUSKO vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija buvo juridiškai dar Lietuvos TSR atstovė ir dėka ROMANO KALINAUSKO pozicijos aiškiai Lietuvos Nepriklausomybės nepalaikė.
Reikėjo naujos Lietuvos nacionalinės kultūrizmo organizacijos. Padėti Dr. EDMUNDUI DAUBARUI sukurti naujos organizacijos įstatus ALGIRDAS RASLANAS davė nurodymą ALGIMANTUI SALAMAKINUI. Įstatai buvo sukurti per kelias valandas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įregistruoti per vieną dieną. Taip 1991 metų gegužės mėnesį Nepriklausomoje Lietuvoje atsirado pirma nacionalinė kultūrizmo organizacija – „Lietuvos Nacionalinė Kultūrizmo Asociacija“ (L.N.K.A.). Tuo pačiu metu buvo bendraujama su L.T.O.K. vadovu ARTŪRU POVILIŪNU. Jis pabrėždavo, kad paskelbus Nepriklausomybę, L.T.O.K. nepalaiko nė viena tarptautinė sporto federacija. ARTŪRAS POVILIŪNAS prašė Dr. EDMUNDO DAUBARO rasti galimybę, kad L.T.O.K. oficialiai palaikytų kuri nors tarptautinė kultūrizmo organizacija. Juk 1991 metų kovo mėnesį Lietuvoje lankęsis I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) Nepriklausomos Lietuvos Respublikos nepalaikė ir leituvių, apeinant T.S.R.S. kultūrizmo federaciją, į I.F.B.B. nepriėmė. Tuo metu kiti Lietuvos kultūrizmo „veikėjai“ tarptautinėje arenoje jokio vaidmens nevaidino, nerizikavo ir nieko nedarė ir laukė kuo čia viskas baigsis – ar Lietuva išliks nepriklausoma, ar vėl šalį valdys Maskva, jau nekalbant apie tai, kad nė vienas Lietuvos TSR kultūrizmo “veikėjas” reikiamai nemokėjo ir nevaldė nė vienos užsienio kalbos.
T.S.R.S. I.F.B.B. KULTŪRIZMO FEDERACIJOS PREZIDENTAS PRAŠO DR. EDMUNDO DAUBARO PAGELBOS.
Kaip dažnai atsitinka, vidaus nesutarimų ir intrigų dėka T.S.R.S. kultūrizmo sporte įvyko perversmas. Nuo 1988 metų ėjęs “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») prezidento pareigas VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) buvo  nuverstas. Jo vietą užėmė praeityje garsus Leningrado kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Panašiomis intrigomis 1988 metais buvo nuverstas pirmasis “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” prezidentas olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов).
Žinodamas apie ilgamečius  artimus draugiškus Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) ryšius su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), VASILIJUS ČAIKOVSKIS 1991 metų sausio mėnesį atvyko į Klaipėdą prašyti užtarimo ir palaikymo. Jis skundėsi T.S.R.S. kultūristų intrigomis ir sakėsi, kad jį federacijos susirinkime nuvertė neteisėtai. Kaltino ir “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ. VASILIJUS ČAIKOVSKIS norėjo, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jį palaikytų ir jo išsakytą istoriją papasakotų BENUI VEIDERIUI. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS tarpininkauti dialoge su BENU VEIDERIU atsisakė. Priežastis buvo ta pati - 1990 metų rudenį ir 1991 metais pavasarį BENAS VEIDERIS nepalaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, klausė Maskvos nurodymų, nepriėme Lietuvos Respublikos kultūristų į I.F.B.B. federaciją, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jau buvo apsisprendęs bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, apie ką jau buvo informavęs BENĄ VEIDERĮ.
LIETUVAI IR SOCIALISTINĖMS ŠALIMS ŽENKLUS N.A.B.B.A. EUROPOS ČEMPIONATAS.
Kadangi su vizomis į W.A.B.B.A. (World Body Building Association) pasaulio čempionatą Japonijoje buvo keblumų, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) nusitaikė į N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Europos čempionatą Prancūzijoje. Po 1991 metų tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“,  «Янтарный приз», 1968 – 2024 m.) turnyro buvo suformuota Lietuvos Respublikos nacionalinė rinktinė: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Мурниковене), EDMUNDAS REPŠYS, ROLANDAS BUČINSKAS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин) bei EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, kuris paskutiniu metų vykti į varžybas atsisakė, tiesiog laiku neatvyko į susibūrimo vietą). į Prancūziją delegacija vyko nemokomai. Visos išlaidos buvo padengtos iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m.) socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių. Be to, iš minėtų lėšų kai kurie sportininkai gaudavo nuolatines stipendijas ne tik ruoštis varžyboms, bet ir pragyvenimo išlaidoms (pav. NATALIJA MURNIKOVIENĖ).
1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionato metu Epinalyje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su Vokietijos atstovu KLAUSU HOFMANU (Klaus P. J. Hoffmann), kuris ką tik į N.A.B.B.A. asociaciją atėjo iš W.A.B.B.A. organizacijos. Po kelerių metų abu įsteigė Pasaulinę W.F.F. (W.F.F. - International, World Fitness Federation) federaciją, bet apie tai pasakosime vėliau, jau trečiame „Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos“ («Энциклопедия всемирного культуризма», „World Fitness Encyclopedia“) tome. Pirmi Nepriklausomos Lietuvos Respublikos medaliai buvo iškovoti 1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija). Klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS  tapo N.A.B.B.A. Europos čempionais.
Po L.N.K.A. pergalių Prancūzijoje, “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” («Федерация культуризма С.С.С.Р.», “U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lituvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALIMAUSKAS tiesiog pasiuto. Prasidėjo Dr. EDMUNDO DAUBARO puolimas Lietuvos žiniasklaidoje. ROMANAS KALIMAUSKAS su savo vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, matydami ir jo organizacijai BENO VEIDERIO užtrenktas I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) duris, planavo įstoti į W.A.B.B.A. asociaciją. Jei ne Maskvos “rugpjūčio perversmas” («Августовский путч»), taip ir būtų nutikę.
PUČAS MASKVOJE. BAILIAI ATSIGAVO.
Nelauktas ir netikėtas 1991 metų rugpjūčio, svarbiausia pralaimėtas, komunistinis pučas Maskvoje (“1991 August Moscow Overthrow”, августовский путч в Москве) T.S.R.S. Respublikoms atvėrė naujas politines perspektyvas. Tame tarpe ir sporte. Tuomet T.S.R.S. kovojo už savo išlikimą, o Sąjunginės Respublikos siekė faktinės nepriklausomybės.
Po nesėkmingo perversmo Maskvoje visi iki šiol tylėję „bailiai atsigavo“, ėmė “žvanginti medaliais” ir vaidinti „kovotojus“. “Atsigavo” ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos («Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS - po pučo Maskvoje jis įkūrė kitą Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją, kuri vėliau tapo ir I.F.B.B. nare, kai tuo tarpu Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vadovaujama Lietuvos sporto ministerijos (K.K.S.D.) iniciatyva  1991 metų gegužės mėnesį įkurta istoriškai pirmoji Nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacija L.N.K.A. (Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija) toliau dirbo su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Nedaug nuo ROMANO KALINAUSKO atsiliko ir tarptautinės I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Po rugpjūčio perversmo Maskvoje ir jis pagaliau išdrįso pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.
Niekas iš buvusios T.S.R.S. kultūrizmo atstovų tuo metu neturėjo jokio supratimo apie tarptautines sporto organizacijas. Supratimas atsirado gerokai vėliau - reikėjo nueiti sunkų vingiuotą pažinimo kelią, kol priskasėme iki tiesos. Taip tęsėsi kol tarptautinio sporto arenoje nebuvo įkurta (1996 m.) ir, skirtingai nuo kitų „tarptautinių kultūrizmo organizacijų“, tinkamai juridiškai įforminta (1999 m.) Pasaulinė W.F.F. (World Fitness Federation), o vėliau (2005 m.) ir Pasaulinė W.B.B.F. (World Bodybuilding Federation) federacijos. Išsamiai tai papasakosime trečiame “Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos” (“World Bodybuilding Encyclopedia”) tome.
1991 SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
1991 „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS.
Varžybose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos Respublikos, Latvijos TSR, Estijos TSR, R.T.F.S.R., Lenkijos Respublikos, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR. Iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus, kategorijų nugalėtojams buvo išmokėti piniginiai prizai, atitinkantys penkių mėnesių vidutinį Lietuvos Respublikos atlyginimą. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m., «Арнольд Шварценеггер рекомендует») socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių.
REZULTATAI
Moterų kultūrizmas
Kategorija iki 52 kg.
1.BOGDANOVA ILONA (Богданова Илона, Lietuvos Respublika)
2.BELOVA IRINA (Белова Ирина, Latvijos TSR)
3.MOCKEVIČIENĖ DIANA (Lietuvos Respublika)
Kategorija per 52 kg.
1.MURNIKOVIENĖ NATALIJA (Lietuvos Respublika)
2.MISEVIČIENĖ IRINA (Lietuvos Respublika)
3.KAMINSKAITĖ IDALIJA (Lietuvos Respublika).
Absoliuti nugalėtoja NATALIJA MURNIKOVIENĖ.
Vyrai
Kategorija iki 65 kg.
1.CHLEBORODOVAS VIAČESLAVAS (Хлебородав Вячеслав, Lietuvos Respublika)
2.VOROBJOVAS ALEKSANDRAS (Воробьёв Александр, R.T.F.S.R.)
3.VALANČIUS ALBINAS (Lietuvos Respublika)
Kategorija 70 kg.
4.GORELIKAS EUGENIJUS (Горелик Евгений, Lietuvos Respublika)
5.BERKOVIČIUS SEMIONAS (Беркович Семён, Lietuvos Respublika)
6.BARTKEVIČIUS ARVYDAS (Lietuvos Respublika)
Kategorija iki 80 kg.
5.SRYVKINAS VADIMAS (Срывкин Вадим, Lietuvos Respublika)
6.ZOLINAS DMITRIJUS (Золин Дмитрий, R.T.F.S.R.)
7.ŽUR OLEG (Жур Олег, Ukrainos TSR)
Kategorija iki 90 kg.
4.ŽUR OLEG (Жур Олег, Lietuvos Respublika)
5.BURNEIKIS RAIMONDAS (Lietuvos Respublika)
6.BYTAUTAS GINTARAS (Lietuvos Respublika)
Kategorika per 90 kg.
4.REPŠYS EDMUNDAS (Lietuvos Respublika)
5.MISEVIČIUS SAULIUS (Lietuvos Respublika)
6.ŠVEIDUKS MARIS (Latvijos TSR).
Absoliutus nugalėtojas OLEG ŽUR (Lietuvos Respublika).
1991 „MR. URAL“ TURNYRAS.
KAIP BUVO DALINAMI KILIMAI.
Vienų seniausių pasaulyje oficialiai pripažintų tradicinių kultūrizmo varžybų tarptautinio “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyro dalyvis rusas ALTAFAS GALEJEVAS (Altaf Galejev) Ufoje (R.T.F.S.R.) du kartus organizavo tarptautinius “Mr. Ural” turnyrus (1990, 1991 m.).  ALTAFO GALEJEVO surengtame 1991 metų turnyre dabartinis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su žmona buvo jo asmeniniais svečiais.
Nors Ufoje varžybose T.S.R.S. šalių delegacijų dalyvavo vokiečiai, amerikiečiai ir olandai, prie teisėjų stalelių buvo tik visiems įprasti T.S.R.S. teisėjai, per ilgus metus gerai pažinoję vienas kitą. Dar daugiau – minėti teisėjai buvo ir varžybose dalyvavusių sportininkų treneriai, tad jų asmeninis suinteresuotumas varžybų rezultatais buvo akivaizdus.
Varžybų nugalėtojams be įprastų apdovanojimų buvo įteikiami kilimai, kurie to meto T.S.R.S. šalyse buvo brangiomis deficitinėmis prekėmis. Čia reikia pasiaiškinti, kaip gyveno to meto T.S.R.S. gyventojai, nes dabartiniai žmonės niekaip nesusivoks, kodėl 1991 metais varžybose Ufoje kilo konfliktas. Apdovanojimo metu salėje kilo sumaištis – Vokietijos, Olandijos ir JAV atstovai protestavo dėl tendencingo teisėjavimo ir reikalavo teisėjų rezultatus atšaukti. Susirinko tarptautinis konsiliumas – Vokietijos, JAV, Olandijos atstovai, varžybų organizatorius ir vyriausias teisėjas ALTAFAS GALEJEVAS ir vienintėlis iš “Mr. Ural” renginyje esančių anglų ir vokiečių kalbas valdęs varžybų svečias Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.
Vokiečiai teigė, kad jie “į Ufą  atvyko, skirtingai nuo T.S.R.S. sportininkų, ne kilimo pasiimti, o dalyvauti sporto varžybose. Kam reikėjo kviesti užsienio sportininkus, tarp kurių pasaulyje pripažinti garsūs kultūristai, jei “Ufoje vietoje varžybų vyksta tik tarpusavio pasidalinimas kilimais?” Užsienio šalių atstovai bei renginio organizatorius ALTAFAS GALEJEVAS susitarė ir  teisėjavimo rezultatus pakeitė tik vienoje kategorijoje. Tuomet vieningu sprendimu garsiam kultūristui vokiečiui AURELUI HILEBRANTUI (Aurel Hillebrand) skirta pirma vieta, o lietuvis OLEGAS ŽURAS liko antru. Teko nugalėtojui grąžinti ir kilimus, kurių vokietis nenorėjo imti, nes jam tai nebuvo vertybė.
Po varžybų į namus sugrįžę Lietuvos sportininkai pergyveno netekę kilimų ir pasiskundė T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentui, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovui ROMANUI KALINAUSKUI. Šis, išklausęs tik vienos pusės atstovus ir net nebandęs sužinoti kitą nuomonę, vien iš nuogirdų parašė T.S.R.S. federacijos prezidentui VLADIMIRUI DUBININUI oficialų pasipiktinimo laišką. Minėto laiško pagrindu buvo sušauktas T.S.R.S.  kultūrizmo federacijos aktyvo posėdis, kuris Ufos varžybų organizatoriui ALTAFUI GALEJEVUI paskirė nuobaudas, po kurių šis paliko I.F.B.B. federaciją ir pradėjo bendradarbiauti su N.A.B.B.A. organizacija.
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų.

Visas straipsnis ir daug išsamesnės informacijos yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.

“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai  sportininkai  valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties. 

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt 

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

SVARBŪS TARPTAUTINIAI MOMENTAI.

MAROKO KARALYSTĖ.

Per 60 savo veiklos metų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness federation, World Bodybuilding Federation) federacijos darbuose buvo nemažai įdomių ir svarbių tarptautinių momentų. Dabar, rengiant publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма»), prisimename daug tarptautinių įvykių ir palaipsniui juos publikuojame įvairių šalių sporto visuomenei susipažinti. Atsižvelgiame, kad mūsų puslapį internete www.wff.lt kasdien aplanko ne mažiau 10 000 besidominčių, o mėnesio skaitytojų vidurkis siekia 400 000.

Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija bendradarbiauja su Maroko kultūristais nuo 1984 metų. Siekiant gerinti santykius su marokiečiais, 2007 metais Vilniuje buvo organizuotas Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) susitikimas su JUOZU PODLIPSKIU, Maroko Karalystės garbės Konsulu Lietuvos Respublikoje. Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo vice pirmininkas ALFREDAS PEČELIŪNAS.

Daug išsamesnės informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

“Gintariniam prizui’ – 60 metų KNYGA. Įvadas

Kultūrizmo istorija tradiciškai buvo pateikiama per iškiliausių sportininkų pasiekimus, kūno sudėjimo konkursų raidą ir, svarbiausia, Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) iškilimą po XX a. 8-ojo dešimtmečio. Dėl tokios istoriografinės krypties ankstesni kultūrizmo institucionalizacijos procesai sulaukė gerokai mažesnio mokslinio dėmesio. Ypač mažai nagrinėtas tarptautinių valdymo struktūrų susiformavimas po Antrojo pasaulinio karo, kultūrizmo santykis su tarptautiniu sunkiosios atletikos judėjimu bei šios sporto šakos raida socialistinėse šalyse.

Šioje monografijoje teigiama, kad kultūrizmas tarptautiniu mastu organizuota sporto šaka tapo gerokai anksčiau, nei dažniausiai pateikiama tradiciniuose istoriniuose pasakojimuose. Jo instituciniai pagrindai buvo suformuoti 1947–1969 m. laikotarpiu, kai buvo sukurtos tarptautinės valdymo institucijos, įvesti oficialūs čempionatai, palaipsniui standartizuotos varžybų taisyklės ir pradėjo formuotis nacionalinės administracinės struktūros. Šie procesai pavertė kultūrizmą iš fizinės kultūros judėjimo, paremto entuziastų veikla, į sporto šaką, organizuojamą tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ypatingas dėmesys šiame tyrime skiriamas laikotarpiui, kai kultūrizmas buvo administruojamas Tarptautinės sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacijos (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste – FIHC) sistemoje. Po 1971 metų vėlesnėje istoriografijoje šios organizacijos vaidmenį iš esmės užgožė IFBB iškilimas ir jos tapimas dominuojančia tarptautine kultūrizmo institucija. Tačiau būtent FIHC veiklos laikotarpiu buvo suformuotas pirmasis tarptautiniu mastu pripažintas administracinis pagrindas, leidęs kultūrizmui vystytis kaip organizuotai sporto šakai. Todėl šio ankstyvojo etapo rekonstrukcija yra būtina siekiant suprasti šiuolaikinio kultūrizmo institucines ištakas.

Antrasis svarbus šio tyrimo tikslas – išanalizuoti kultūrizmo įsitvirtinimą socialistinėse šalyse. Esamuose istoriniuose pasakojimuose kultūrizmas dažnai pateikiamas kaip iš esmės Vakarų pasaulio reiškinys, kuris Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje pradėjo vystytis tik XX a. pabaigoje. Tačiau nagrinėjami dokumentiniai šaltiniai rodo, kad organizuotas kultūrizmas Sovietų Sąjungoje pradėjo formuotis jau XX a. 7-ajame dešimtmetyje – buvo rengiamos oficialios varžybos, kūrėsi administracinės struktūros ir plėtėsi tarptautiniai ryšiai.

Šiame procese ypatingą vietą užėmė Lietuva. Lietuvos organizatoriai buvo vieni pirmųjų, prisidėjusių prie organizuoto kultūrizmo plėtros Sovietų Sąjungoje, rengė ankstyvąsias tarptautines kultūrizmo varžybas socialistiniame pasaulyje ir sukūrė “Gintarinio prizo” („Amber Prix International“) turnyrą, kuris savo laku tapo vienu svarbiausių mėgėjų kultūrizmo konkursų Rytų Europoje, o dabar ir visame pasaulyje. Šie procesai rodo, kad Lietuvos vaidmuo neapsiribojo vien regionine sportine veikla – jis buvo platesnio tarptautinio kultūrizmo institucionalizacijos proceso dalis.

Todėl ši monografija nesiekia perrašyti visos bendrosios kultūrizmo istorijos. Jos tikslas – rekonstruoti vieną konkrečią šios istorijos dimensiją: tarptautinio kultūrizmo institucionalizacijos raidą 1947–1969 metais. Analizuojant tarptautinių organizacijų kūrimąsi, oficialių varžybų sistemą, administracinių struktūrų formavimąsi ir skirtingų šalių sporto institucijų bendradarbiavimą, siekiama parodyti, kaip kultūrizmas įgijo tarptautinį sportinį legitimumą tiek Vakarų, tiek socialistiniame sporto pasaulyje.

Tyrimas grindžiamas oficialiais varžybų protokolais, federacijų dokumentais, kongresų nutarimais, to laikotarpio sportine spauda ir archyvine medžiaga, susijusia su kultūrizmo bei sunkiosios atletikos administravimu. Šie šaltiniai leidžia rekonstruoti ankstyvąjį kultūrizmo raidos etapą, kuris iki šiol tarptautinėje istoriografijoje buvo nagrinėjamas fragmentiškai.

ILGAMETĖS VEIKLOS TARPTAUTINIS ĮVERTINIMAS

U.N.E.S.C.O. TAIKOS AMBASADORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

Daugelį dešimtmečių vykdoma aktyvi tarptautinė Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. (World Fitness Federation – World Body Building Federation) veikla sulaukia įvairių tarptautinių organizacijų dėmesio ir įvertinimo. Federacijos iniciatyvos, skirtos sporto, sveikos gyvensenos, kultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, ne kartą buvo įvertintos už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

2023 m. rugsėjo mėn., profesoriaus dr. Jaroslavo Kmito (Professor DSc. Yaroslav Kmit), seniausio Ukrainos Respublikos Lvovo Stavropigiono universiteto rektoriaus, teikimu, Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui buvo suteiktas „U.N.E.S.C.O. Taikos ambasadoriaus“ (U.N.E.S.C.O. Ambassador of Peace 2023) vardas.

Kartu dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas proginis medalis su žvaigžde, žymintis šį tarptautinį įvertinimą ir pripažinimą.

Šis įvertinimas buvo skirtas už ilgametę veiklą, plėtojant tarptautinius ryšius, vienijant įvairių valstybių sporto organizacijas, skatinant tautų bendradarbiavimą bei puoselėjant taikos, tarpusavio pagarbos ir humanistinių vertybių idėjas per sportą.

Per savo veiklos dešimtmečius Pasaulinė W.F.F.–W.B.B.F. federacija tapo viena iš aktyviausių tarptautinių sporto organizacijų, kurios veikla apima dešimtis pasaulio valstybių. Federacijos organizuojami renginiai, kongresai ir tarptautiniai projektai prisideda prie sporto diplomatijos stiprinimo, kultūrinių ryšių plėtros ir skirtingų tautų bendradarbiavimo.

IŠVADA

„U.N.E.S.C.O. Taikos ambasadoriaus“ vardo suteikimas dr. Edmundui Daubarui tapo reikšmingu jo ilgametės veiklos tarptautiniu įvertinimu. Šis pripažinimas kartu įprasmina ir visos Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos nuoseklų darbą, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą, sporto vertybes ir tautų dialogą. Tai dar vienas svarbus federacijos istorijos etapas, liudijantis jos autoritetą tarptautinėje sporto bendruomenėje.