Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).

Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.

1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.

Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.

1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.

Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.

1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.

TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.

Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.

1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.

Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.

Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.

Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.

1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.

Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.

Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.

„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.

1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.

Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.

Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.

Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.

Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.

Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.

Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.

Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.

Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.

Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.

Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.

Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“

Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

EDITA DAUBARAITĖ-SENDRIENĖ

Pirmoji Rytų Europos sportininkė, tapusi absoliučia pasaulio fitneso čempione

Edita Daubaraitė-Sendrienė – Lietuvos fitneso sporto pradininkė, profesionali trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja ir trenerė. Ji yra Pasaulinės fitneso federacijos (WFF-WBBF) teisėjų kolegijos pirmininkė.

Baigusi Klaipėdos universitetą, dirbo mokytoja vienoje iš Klaipėdos vidurinių mokyklų. Sportinę karjerą pradėjo meninės gimnastikos sporte, o vėliau pasirinko klasikinį fitnesą. Treniravosi Klaipėdos sporto klube „Centras“.

1995–1997 metais Edita Daubaraitė-Sendrienė sėkmingai atstovavo Lietuvai nacionalinėse ir tarptautinėse fitneso varžybose. 1995 m. Lietuvos taurės pirmenybėse Mažeikiuose iškovojo antrąją vietą.

1996 metais tapo Lietuvos čempione ir tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtoja. Tais pačiais metais dalyvavo NABBA Europos čempionate Klaipėdoje, kur užėmė ketvirtąją vietą, NABBA pasaulio čempionate Štutgarte (Vokietija) buvo šešta, o WFF „World Grand Prix“ varžybose Kaizerslauterne (Vokietija) užėmė penktąją vietą. Lietuvos taurės pirmenybėse Panevėžyje pelnė trečiąją vietą.

1997-ieji tapo reikšmingiausiais jos sportinėje karjeroje. WFF „Universe“ varžybose Esene (Vokietija) ji užėmė penktąją vietą, Lietuvos čempionate Mažeikiuose – antrąją, WFF „World Grand Prix“ Lince (Austrija) – penktąją vietą. NABBA pasaulio čempionate Atėnuose (Graikija) iškovojo ketvirtąją vietą, o NABBA „Universe“ varžybose Birmingeme (Anglija) buvo septinta.

Tų pačių metų Lietuvos taurės pirmenybėse Klaipėdoje Edita Daubaraitė-Sendrienė tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja, bet ir absoliučia varžybų laimėtoja. Didžiausią karjeros pergalę ji pasiekė 1997 m. WFF pasaulio čempionate Manheime (Vokietija), kur iškovojo pirmąją vietą ir absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.

Šis istorinis laimėjimas įrašė Editos Daubaraitės-Sendrienės vardą į Lietuvos ir pasaulio fitneso istoriją – ji tapo pirmąja sportininke iš Rytų Europos valstybių, pelniusia absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2026 METŲ TARPTAUTINIO KULTŪRIZMO STAIGMENA.

Piotras Ševčenko – geriausias 2026 metų Lietuvos kultūristas?

Sportininkų pasaulyje netrūksta. Gerų sportininkų – taip pat. Daugelis siekia pergalių, medalių ir pripažinimo, tačiau tik nedaugelis iš tiesų supranta nacionalinių bei tarptautinių varžybų statusą, jų gradaciją ir sportinę reikšmę.

Tikras sporto specialistas žino, kad sportininko laikas, jėgos, energija, sveikata ir finansiniai ištekliai turi būti skiriami varžyboms, kurios pasižymi tradicijomis, tarptautiniu prestižu ir išliekamąja verte sporto istorijoje.

Sporto festivaliuose, mugėse, įvairiuose „savaitgaliuose“ ar „naktyse“ pasiekti rezultatai negali būti automatiškai prilyginami oficialių, tradicinių ir tarptautiniu mastu pripažintų čempionatų laimėjimams. Vienadieniai renginiai dažnai turi lokalią reikšmę, o jų rezultatai pirmiausia svarbūs pačiam sportininkui.

Tikrosios sportinės vertybės atsiskleidžia ten, kur susitinka aukščiausio lygio konkurencija, ilgametės tradicijos ir tarptautinis pripažinimas.

KODĖL PIOTRAS ŠEVČENKO – VIENAS RYŠKIAUSIŲ 2026 METŲ LIETUVOS KULTŪRISTŲ?

Atsakymas slypi jo pasiekimuose.

2026 metų sezonas Piotrui Ševčenkai tapo išskirtiniu. Jo sportinių laimėjimų sąrašas įspūdingas ir vertas ypatingo dėmesio:

Absoliutus pasaulio profesionalų čempionas. Pasaulio mėgėjų čempionas savo kategorijoje. Europos mėgėjų čempionas savo kategorijoje. Absoliutus „Universe“ turnyro nugalėtojas. „Gintarinio prizo“ turnyro čempionas savo kategorijoje.

Tokie rezultatai liudija ne tik aukštą sportininko fizinį pasirengimą, bet ir nuoseklų darbą, discipliną, profesionalų požiūrį į sportą bei gebėjimą siekti aukščiausių tikslų.

Piotro Ševčenkos pasiekimai išskiria jį Lietuvos kultūrizmo kontekste. Tai sportininkas, kurio ambicijos neapsiriboja nacionalinėmis varžybomis – jo tikslas yra tarptautinė arena ir aukščiausios pozicijos pasauliniuose reitinguose.

LINKIME NESUSTOTI!

Sveikiname Piotrą Ševčenką su išskirtiniu 2026 metų sportiniu sezonu!

Linkime ir toliau atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, tobulėti, išlaikyti sportinę motyvaciją ir nuosekliai kilti pasauliniuose mėgėjų bei profesionalų reitinguose.

Tegul kiekviena nauja pergalė tampa dar vienu žingsniu į priekį tarp 15 000 geriausių pasaulio sportininkų.

Piotro Ševčenkos sportinis kelias – tai ambicijų, atkaklumo ir tarptautinių siekių pavyzdys Lietuvos kultūrizme.

Išsamią informaciją apie tarptautines varžybas, sportininkų pasiekimus ir pasaulinius reitingus rasite oficialiame tarptautiniame puslapyje:

www.wff.lt

PASAULINĖS WFF-WBBF FEDERACIJOS VYKDOMOJI TARYBA.

STRATEGINIAI ATEITIES PLANAI.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija, kurios veiklos istorija prasidėjo 1968 metais, šiandien vienija sportininkus ir nacionalines sporto organizacijas iš 141 pasaulio šalies. Per savo veiklos dešimtmečius federacija įsitvirtino tarptautinėje sporto arenoje kaip naujų sporto krypčių ir inovatyvių varžybų formatų iniciatorė.

Nuolatinis siekis plėsti sporto galimybes atsispindi turtingoje WFF-WBBF veiklos istorijoje. Federacija reikšmingai prisidėjo prie klasikinio kultūrizmo, vaikų sporto programos „Fit-Kids“, neįgaliųjų atletų sporto, fitneso modelių kategorijos bei kitų sporto disciplinų populiarinimo ir plėtros.

Pastaraisiais metais tarptautinių varžybų programą papildė įvairios naujos disciplinos: oro akrobatika, „Pole Dance“, „Kangoo Dance“, step aerobika, kovos menai, mini batutų disciplina bei sporto modelių fitnesas.

2026 metais Klaipėdoje ir Nidoje vykusios WFF-WBBF tarptautinės varžybos sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo – kiekviename renginyje dalyvavo apie 300 sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Tikimasi, kad 2027 metais tarptautinis aktyvumas ir dalyvių skaičius dar labiau išaugs.

KLAIPĖDOJE SUSIRINKS PASAULINĖS FEDERACIJOS VYKDOMOSIOS TARYBOS NARIAI

2026 m. lapkričio 13 d. Klaipėdoje vyks pasaulinės WFF-WBBF federacijos Vykdomosios tarybos posėdis.

Posėdžio darbotvarkėje numatyti svarbūs strateginiai klausimai, susiję su tolesne federacijos veiklos plėtra ir tarptautinio sporto ateitimi.

Bus aptariama:

Naujų sporto varžybų kategorijų pristatymas ir jų plėtros galimybės. Tarptautinio teisėjavimo specifika, kriterijai ir vertinimo subtilybės. 2027 m. pavasarį planuojamo tarptautinio trenerių ir teisėjų seminaro organizavimas. Naujų Vykdomosios tarybos narių – aukštos kvalifikacijos meno, choreografijos ir kitų sričių specialistų – priėmimas.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas išskirtiniam tarptautinio sporto jubiliejui – 2027 m. gegužės 7–9 dienomis Klaipėdoje organizuojamam 60-ajam „Gintarinio prizo“ turnyrui („Amber Prix International“, „Янтарный приз“).

Šiam istoriniam jubiliejui paminėti rengiama speciali istorinė knyga, kuri bus išleista įvairiomis pasaulio kalbomis. Knygos tekstai jau parengti, o leidinys šiuo metu maketuojamas.

Į jubiliejinį renginį Klaipėdoje planuojama pakviesti ne tik sportininkus, bet ir žymius, nusipelniusius įvairių pasaulio šalių sporto veikėjus, tarptautinio sporto organizacijų atstovus bei politikus.

Taip pat jau pradėtas dialogas su žinomais sportininkais, kurie šiuo metu savo profesinę veiklą tęsia kino industrijoje – dirba aktoriais ir režisieriais Holivude.

2027 metų jubiliejinis „Gintarinio prizo“ turnyras turėtų tapti ne tik reikšmingu sporto įvykiu, bet ir svarbia tarptautine istorine bei kultūrine švente, įprasminančia ilgametes sporto tradicijas ir WFF-WBBF federacijos veiklos istoriją.

Išsamesnė informacija skelbiama oficialioje tarptautinėje federacijos svetainėje:

www.wff.lt