KULTŪRIZMO CIRKAS KELIAUJA PER LIETUVĄ.

PELIUKŲ FEDERACIJOS KULTŪRIZME.

AIŠKINIMAI SPORTININKAMS.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome ESMINES juridines mūsų sporto tiesas. Tai turi būti kiekvieno sportininko abėcėlė. Nepagailėsime laiko ir dabar - mokykitės. Matome, ši tema ir šiandien aktuali, nors daugeliui ji nėra paranki ir nepatinka. Visi “grybauja” ir skraido padebesiais. Sportininkai aukoja jėgas, laiką, lėšas, džiaugiasi aukštais varžybų rezultatais, o galutinis rezultatas sporto prasme yra niekinis. Kaltus raskite patys - gal jūsų vadovai ir treneriai yra riboto mąstymo, gal dar kas kita.

PIRMAS ŽINGSNIS. TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.

Mes nenorime nieko įžeisti, tačiau dauguma iš šiandien egzistuojančių daugiau nei  keturiasdešimties “tarptautinių” kultūrizmo organizacijų juridine prasme yra “peliukų federacijos”. Nulis. Nė vienos kultūrizmo organizacijos nepripažįsta visos pasaulio sportą valdančios ir įtakojančios organizacijos. Nesigilinkime į tokią kultūrizmo federacijų gausą ir pakalbėkime apie Lietuvos Respublikoje dabar veikiančių kultūrizmo federacijų tarptautines organizacijas, kurių nariais yra lietuvių padaliniai. Ką federacijų dalyviai apie jas žino? Lietuvai tapus Nepriklausoma, mes pasinėrėme į išsvajotą “Vakarų” pasaulį ir laukėme stebuklingų permainų. Tiesiogiai bendradarbiaujant su tuo metu žinomomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, pamažu aiškėjo, kad visos jos - tuščias burbulas. Sportininkai buvo ir dabar yra apgaudinėjami.

I.F.B.B. (International Federation of Body Builders)

Amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 – 1985 m.) pastangomis nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam kultūrizmo sportui pasaulyje vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Commitee) narė Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste).

1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (OSCAR STATE (Oscar State, Obe, 1911-1984 m.) įsteigė Belgrado (Jugoslavija) kongreso metu Tarptautinę I.F.B.B. sporto federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu niekuo nesusijusi. OSKARO STEITO pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių sporto federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare ir taip iki ji 1998 metų perėmė iš F.I.H.C. vadovavimą oficialiam kultūrizmo sportui. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu.

1998 metais, po dviejų metų bandomojo laikotarpio, Tarptautinis Olimpinis Komitetas su triukšmu išmetė I.F.B.B. federaciją iš savo pretendentų tarpo. Išmetė ir kultūrizmą, kuris nustojo būti sportu. Nuo 1998 metų kultūrizmas jau nebe sportas. Pasaulis atsisakė kultūrizmo. Dabar tik buvusiose komunistinėse valstybėse bei kai kuriose Azijos šalyse kultūrizmą iš senos inercijos remia ir finansuoja nacionalinės sporto ministerijos. Išsamų straipsnį apie I.F.B.B. rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).

Su tarptautine N.A.B.B.A. asociacija bendradarbiavome nuo 1991 iki 2005 metų. Pamažu paaiškėjo, kad tai visai ne asociacija, o visuomeninis sporto klubas, su savo didelėmis vidinėmis problemomis. Kažkaip nerimta - Lietuvoje oficialiai registruota kultūrizmo organizacija yra Anglijos sporto klubo narė... Po N.A.B.B.A. vadovo OSKARO HAIDENSTAMO mirties (1991 m.) N.A.B.B.A. neturėjo nė vieno ženklesnio tarptautinio lyderio. Išsamų straipsnį apie N.A.B.B.A. rasite jau anksčiau publikuotą tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

W.F.F. (World Fitness Federation).

1995 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann), graikas ANARGIROSAS TSOPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis), austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijoje ir bendru sutarimu įsteigė Pasaulinę W.F.F. federaciją (W.F.F. - International). Buvo pasidalintos įtakos zonos -  KLAUSAS HOFMANAS vadovavo “Vakarų” šalims, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS “Rytų”, nes kartu su juo atėjo buvusios socialistinio pasaulio šalys. Remiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1996, 1997, 1998 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavo Europos čempionatus. Oficialios W.F.F. registracijos nebuvo, kažkodėl KLAUSAS HOFMANAS tam priešinosi. Tuo metu Lietuvoje tampriai bendradarbiavome su šalies sporto ministerija. Toks W.F.F. juridinis statusas mūsų netenkino - ministerijai reikėjo ataskaitų, o virtuali W.F.F. federacija jų pateikti negalėjo. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS 1998 metais savo iniciatyva įregistravo Pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė W.F.F. pasaulio čempionatą, kurį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Renginį, kaip ir 1997 metų Europos čempionatą Vilniuje, transliavo “Eurosport” televizija. KLAUSAS HOFMANAS nuo federacijos veiklos tolo ir 2003 metais federacijos vadovams jis pareiškė, kad nebepajėgia organizuoti tarptautinių varžybų, tad Dr.EDMUNDAS DAUBARAS visą tarptautinę federacijos veiklą iš jo perėmė pilnai. Po įspūdingų grandiozinių 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metų  W.F.F. tarptautinių renginių Vilniuje ir Klaipėdoje, kuriuos rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tradicinės W.F.F. federacijos autoritetas stipriai išaugo. 2005 metų W.F.F. pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių, o dėl 2008 metų W.F.F. renginio finansavimo atskira eilute Lietuvos Respublikos biudžete balsavo Lietuvos Respublikos Seimas. Matydamas tokį ženklų W.F.F. federacijos vystymąsi, KLAUSAS HOFMANAS nutraukė paskutinius ryšius su tradicine W.F.F. federacija ir 2005 metais pagaliau Vokietijoje įregistravo savo W.F.F. organizaciją, kuri po nelabai sėkmingos veiklos 2013 metais bankrutavo ir buvo uždaryta.

GREMO LANSFILDO W.F.F..

Prieš keletą metų sporto horizonte pasirodė dar viena W.F.F. federacija. Niekuo niekada tarptautinėje sporto arenoje napasireiškęs australas GREMAS LANSFILDAS (Graeme Lancefield), ėmė skelbtis W.F.F. federacijos prezidentu. Apgaudinėdamas sportininkus, jis pasisavino ne tik W.F.F. pavadinimą, bei ir mūsų W.F.F. federacijos istoriją (nuo 1968 m. “Gintarinis prizas” ir t.t.). Mums pagrasinus teismais, GREMAS LANSFILDAS nuo tradicinės W.F.F. federacijos istorijos nusišalino, bei veiklą W.F.F. vardu tęsia. Išvis nėra aišku, ar australo W.F.F. federacija kaip nors juridiškai egzistuoja ar tai tik jo asmeninis “tūsas”.  Deja, apmulkintų sportininkų visada atsiranda pakankamai, jie nesidomi federacijų juridiniais dalykais, nežino savo sporto istorijos. Išsamų straipsnį apie W.F.F. rasite trečioje “Pasaulio kultūrizmo enciklopedijos” (‘World Bodybuilding Encyclopedia”) dalyje tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.K.-as (N.A.C., National Athletic Committee)

N.A.K.-as atsirado kelių asmenų iniciatyva, 2000 metais atskilusių nuo Vokietijos W.F.F. federacijos padalinio, kai KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann) vis labiau apleido Vokietijos W.F.F.  veiklą. Tai nacionalinė vokiečių organizacija, niekieno oficialiai nepripažinta, niekieno neremiama. N.A.K.-as juridiškai nieko bendro nei su oficialiu tarptautiniu, nei su oficialiu nacionaliniu sportu neturi. Dirbantis daugiau nei dvidešimt metų N.A.K.-as nieko ženklaus ir reikšmingo nenuveikė mūsų sporte. Per savo veiklos laikotarpį N.A.K.-as renginius organizavo tik Europoje. Kituose žemynuose apie N.A.K.-ą niekas nieko net negirdėjo. Gal kas nors gali pasakyti kokie N.A.K.-o tikslai ir siekiai??? Siekdami bendradarbiavimo, 2005 metais Italijoje N.A.K.-o vadovai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuuilding Federation) federacijos prezidentą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, tačiau šis atsisakė. Tokie santykiai neturėjo ateities ir savo reikšme buvo niekiniai.

N.P.C. (National Physique Committee)

JAV nuo pradžių pradžios mėgėjišką kultūrizmo sportą kuravo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė A.A.U. (American Athletes Union, įkurta 1888 m.). Konkuruoti su A.A.U. Amerikoje, net G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations)

narė, 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija negalėjo ir nesugebėjo.

Susitaręs su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), A.A.U. funkcionierius DŽIMAS MANJONAS (Jim Manion) A.A.U. kultūrizmo rėmuose 1983 metais įsteigė savo privačią N.P.C. organizaciją, kuri, iki esant gyviems broliams DŽO ir BENUI VEIDERIAMS (Joe and Ben Weider brothers), pagal tarpusavio susitarimą finansiškai valdė mėgėjišką kultūrizmo sportą JAV teritorijoje, o broliai VEIDERIAI valdė likusį pasaulį. Vengianti dopingo kontrolės, N.P.C. buvo I.F.B.B. atstovė Amerikoje. N.P.C. nebuvo ir nėra pripažinta bei remiama jokių oficialių valstybinių ar tarptautinių organizacijų. Nebelikus brolių VEIDERIŲ, 2015 metais N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. federacijos ir triukšmingai išvarė I.F.B.B. prezidentą ispaną RAFAELĮ SANTOCHĄ (Rafael Santonja) iš Amerikos. Nuo tol RAFAELIO SANTOCHOS kojos Amerikoje nebebuvo. Kovodama dėl pinigų dabar N.P.C. komercinė firma stumia I.F.B.B. federaciją lauk iš tarptautinio sporto biznio ir agresyviai rengia varžybas įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau sporto prasme – tai niekalas...

W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).

Keletą metų buvo Nepriklausomos Lietuvos istorijoje atstovai tokios tarptautinės W.A.B.B.A. organizacijos, kurie savo veiklai gaudavo Lietuvos Sporto Ministerijos (Departamento) finansinę paramą. Lietuvos W.A.B.B.A. atstovai Lietuvos teritorijoje nė vienų varžybų neorganizavo. Tiesiog pakviesdavo bet kokius 2-3 sportininkus, kurie norėjo vykti į užsienį „padalyvauti”, todėl nė vieno ryškesnio sportinio pasiekimo nepaliko. Tiesiog “tūsinosi”.

W.A.B.B.A. atsirado 1976 metais, kai 1975 metais I.F.B.B.  (International Federation of Body Builders) prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) dėl seksualinio skandalo triukšmingai pašalino iš federacijos savo vice prezidentą bei federacijos kultūrizmo lyderį prancūzą SERŽĄ NUBRETĄ (Serge Nubret). Šis, neturėdamas supratino apie oficialų sportą, 1976 metais “įsteigė” savo W.A.B.B.A.. “Įsteigė” - tai švelniai pasakyta. Įsteigimas buvo tik pavadinimo ir logotipo registravimas, o pačios organizacijos juridiškai neegzistavo. Viskas buvo ir iki šiol yra nerimta. Paskutinė  informacija šiandien apie W.A.B.B.A. - juridiškai tai prancūzo FABIANO DE BEKO (Fabian De Beck) maisto papildų parduotuvė. Taip 1975 metais vyko pirmasis I.F.B.B. federacijos skilimas - pasidalijimas, nes su savimi iš I.F.B.B. SERŽAS NUBRETAS išsivedė eilę jam lojalių Afrikos ir Azijos nacionalinių organizacijų.

 KITOS FEDERACIJOS.

Šiandien nėra sunku istoriškai per šimtmečio prizmę pažvelgti į kultūrizmo sportą  ir padaryti aiškias išvadas.

Pasaulis buvo ilgą laiką padalintas į dvi dalis - kapitalistinį (Vakarų) ir socialistinį (Rytų). Abu pasauliai vystėsi savo originaliais keliais ir tarpusavyje nebendravo. Juos skyrė nepramušama vadinama “geležinė uždanga”. Abiejų pasaulių kultūristai irgi ėjo savo originaliau keliu ir tarpusavyje nebendravo - nebuvo galimybių. Socialistinėse šalyse nuo 1973 iki 1987 metų kultūrizmas netgi buvo uždraustas ir persekiojamas.

Po socialistinės santvarkos žlugimo tradicinį “Rytų” šalių kultūrizmo valdymą  perėmė 1995 metais įsteigta dabartinė W.F.F. (World Fitness Federation, W.F.F. - International) federacija. Kiek vėliau kultūrizmas buvo atskirtas nuo fitneso ir tarptautinio fitneso sporto vadovavimą toliau tęsė W.F.F., o kultūrizmui vadovauti 2005 metais buvo įsteigta Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F., World Body Building Federation).

Tuo tarpu Vakaruose atsirado keturiasdešimt įvairiausio plauko tarptautinių kultūrizmo darinių. Galvojančiam kultūristui buvo viskas labai aišku - nebijai dopingo kontrolės - bendradarbiauji su 1970 metais tarptautinės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos generalinio sekretaoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) Belgrade (Jugoslavija) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija; nenori dopingo kontrolės - yra nuo 1950 metų veikianti tradicinė, nors in niekieno nepripažinta,  N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Kam visos kitos federacijos reikalingos? Kokie jų tikslai? Kur jos veda? Tai liguistų žmonių sukurti dariniai, neturintis jokio ateities tikslo ir oficialiame sporto gyvenime turintys nulinę vertę. Tiesiog taip sportininkai yra mulkinami. Pavyzdžiui, kol dar nebuvo šarlataniškų tarptautinių kultūrizmo organizacijų, prieš keturis dešimtmečius du Estijos TSR kultūristai Italijoje dalyvavo “Europos čempionate”. Minėtame čempionate buvo dvidešimt dalyvių iš dviejų šalių - Italijos ir Estijos, o varžybų organizatoriumi buvo privatus asmuo be jokios federacijos. Iš varžybų sugrįžę estai apie savo laimėjimus nutylėjo - buvo gėda... 2000 - 2005 metais Kauno ir Vilniaus kultūristai “aktyviai” dalyvavo tarptautinės homoseksualių kultūristų organizacijos veikloje (yra ir tokia). Dabar toje organizacijoje aktyvūs lenkai. Tokia jų orientacija bent jau suvokiama...

Nesąmonė - sporto arenoje periodiškai pasirodo “natūralių” kultūristų organizacija, tačiau kiekvienas puikiai žinome, kad nėra nė vieno kultūristo be dopingo... Tai lyg alkoholikas be alkoholio, narkomanas be narkotikų.

Nuo 1999 metų W.F.F. varžybose dalyvauja italai, kurie daugelį metų organizuoja Italijos čempionatą. Italai norėjo rengti oficialias tarptautines varžybas, o federacijos neturėjo. Mes juos instruktavome dėl tolimesnės veiklos, oficialumo, pripažinimo, tačiau viskas taip ir liko - jie rengia pasaulio ir Europos čempionatus, o federacijos realiai nėra. Šio itališko tūso nariai dažnai pykstasi tarpusavyje. Taip nesutarimų dėka keliems metams Prancūzijoje atsirado nauja “tarptautinė” kultūrizmo federacija, o prieš dešimt metų po eilinio barniaus su italais Slovėnijoje gimė dar viena “tarptautinė” federacija. Sportininkai yra mulkinami, tačiau, atrodo, jiems tai patinka. Kažkoks sportinis mozachizmas kultūrizme...

Dabar kultūristai prisigalvojo nesuprantamų kategorijų - “bikinės”, ”velnesės” ir t.t.. Kam tai? Gėdijatės vadintis kultūristėmis, bet juk  vis tiek jūs esate kultūristės, blogos ir siplnos kultūristės... Norite pasakyti, kad jūs fitneso atstovės? Žinokite, fitnesas - tai sportas be dopingo. Jūs tokiomis nesate, nemeluokite nei sau, nei kitiems. Tikras kultūristes visas sporto pasaulis gerai žino - pav. kad ir NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Gal kas nori su ja pasilyginti - nejuokinkite žmonių - ne jūsų nosiai tai pasiekiama! Su kultūristais vyrais ta pati istorija - nesuprantami kategorijų pavadinimai, bereikšmės pergalės gausiose “zuikių” federacijose... pav. tinginiai netreniruoja kojų raumenų (pritūpimai su štanga sunkus darbas) - tinginiams atsirado “Men’s Physique” kategorija su šortais ir t.t.. Juk tai vis tas pats kultūrizmas, tai tik blogi ir silpni kultūristai. Ir pergalės tokių kultūristų  bereikšmės bet kuria prasme. Po Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Lietuvoje buvo tik du ryškūs kultūristai - ROLANDAS POCIUS ir OLEGAS ŽURAS. Visi kiti - silpni kultūristai, kurie dalyvauja “peliukų” federacijų “zuikių” kategorijose. Dabar  gausių “peliukų” federacijų net pavadinimų mažai kas žino. Kam to reikia? Ar galima didžiuotis tokiais pasiekimais???

Straipsnis bus tęsiamas. Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

Istorinės „Gintarinio prizo“ knygos tekstai baigti

Knygą papildys du išskirtiniai skyriai

Baigėme rengti istorinės „Gintarinio prizo“ knygos tekstus trimis kalbomis. Leidinį planuojame išleisti 60-ojo „Gintarinio prizo“ turnyro proga. Jubiliejinis renginys, pagal mūsų galimybes, vyks tris dienas 2027 metų gegužę Klaipėdoje. Į šią išskirtinę sporto šventę kviesime žymius pasaulio sportininkus, sporto organizacijų vadovus, iškilius politikus ir garbius svečius.

Tačiau, parengus knygą maketavimui, paaiškėjo, kad istorinis leidinys dar nėra baigtas.

Analizuojant sukauptą medžiagą tapo akivaizdu, jog knygoje būtini dar du skyriai, kurie leis dar išsamiau atskleisti „Gintarinio prizo“ reikšmę pasaulio sportinio kultūrizmo istorijoje.

Pirmasis skyrius bus skirtas oficialiai pripažinto tarptautinio sportinio kultūrizmo istorijai. Iki šiol pasaulyje nėra išleista nuoseklios studijos, apimančios šios sporto šakos raidą nuo jos oficialaus pripažinimo iki šių dienų. Todėl ši knygos dalis taps ne tik svarbiu istoriniu šaltiniu, bet ir pirmuoju bandymu sistemiškai pristatyti sportinio kultūrizmo raidą tarptautiniu mastu.

Antrajame skyriuje pristatysime žmones, kurie įvairiais laikotarpiais lėmė „Gintarinio prizo“ istoriją. Per šešis dešimtmečius turnyras subūrė daugybę iškilių asmenybių – sportininkų, trenerių, organizatorių ir visuomenės veikėjų iš įvairių pasaulio šalių. Daugelio jų indėlis buvo lemiamas ne tik turnyro, bet ir viso sportinio kultūrizmo vystymuisi. Jų istorijos nusipelno atskiro pasakojimo.

Rengdami pasaulinio sportinio kultūrizmo istorijos apžvalgą, aptarsime svarbiausius jos etapus:

oficialiai pripažinto sportinio kultūrizmo pradžią (FIHC, 1947–1969); oficialaus sportinio kultūrizmo tęstinumą (IFBB, 1971–1998); sportinio kultūrizmo atsiradimą socialistiniame pasaulyje (FIHC, 1959); sportinio kultūrizmo atsiradimą TSRS (FIHC, 1963); sportinio kultūrizmo atsiradimą Lietuvoje (1965); sportinio kultūrizmo atsiradimą Klaipėdoje (1967).

Iki šiol šie istoriniai įvykiai niekur pasaulyje nebuvo nuosekliai aprašyti kaip vientisa oficialaus sportinio kultūrizmo raidos istorija. Todėl būsima knyga pretenduoja tapti pirmuoju tokio pobūdžio leidiniu.

Tikimės, kad ji taps ne tik vertingu istoriniu šaltiniu sporto bendruomenei, bet ir padės naujai pažvelgti į sportinio kultūrizmo kelią pasaulyje. Kartu tai bus prasminga įžanga į legendiniu tapusio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro šešiasdešimties metų istoriją.

Papildomų skyrių rengimas užtruks dvi–tris savaites, todėl numatyto leidybos grafiko nekeičiame – knyga skaitytojus pasieks laiku.

„Gintarinio prizo“ istorijos

Rolandas Bučinskas – sportininkas dviejų epochų sandūroje

Rolando Bučinsko sportinė biografija atspindi vieną sudėtingiausių Lietuvos kultūrizmo istorijos laikotarpių – kelią nuo sovietmečio draudimų ir administracinių suvaržymų iki nepriklausomos Lietuvos sportininkų pripažinimo tarptautinėje arenoje. Jo karjeroje susipynė ryškios pergalės, politinės aplinkybės, organizacinės kovos ir skaudūs pralaimėjimai, todėl Rolandas Bučinskas pagrįstai laikomas viena ryškiausių XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos kultūrizmo asmenybių.

Sportininko talentas išryškėjo anksti. Dar būdamas jaunimo grupės atletas, 1982 metais jis dalyvavo tradiciniame „Georgo Tenno memorialo“ turnyre Taline. Šios varžybos tuomet buvo vienos prestižiškiausių visoje Sovietų Sąjungoje, todėl antroji vieta jaunimo kategorijoje buvo reikšmingas pasiekimas, atkreipęs specialistų dėmesį į perspektyvų Lietuvos sportininką.

Tačiau tolimesnę karjerą netrukus apsunkino ne sportiniai rezultatai, o vidaus konfliktai Lietuvos kultūrizmo bendruomenėje. Kultūrizmui Sovietų Sąjungoje esant faktiškai uždraustam, neoficialios Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas Romanas Kalinauskas Rolandui Bučinskui uždraudė dalyvauti varžybose. Toks sprendimas galėjo nutraukti perspektyvaus sportininko karjerą.

Ieškodamas galimybės sugrįžti į varžybas, Rolandas Bučinskas kreipėsi į Edmundą Daubarą, kuris palaikė glaudžius ryšius su Estijos kultūrizmo organizatoriumi Inaru Mardo (1945-2002). Pastarojo suteiktos garantijos leido Rolandui startuoti 1983 metų „Georgo Tenno memoriale“, kuriame jis tapo jaunimo grupės nugalėtoju. Ši pergalė tapo ne tik sportiniu revanšu, bet ir įrodymu, kad talento neįmanoma sustabdyti administraciniais draudimais.

Dar didesnio pripažinimo Rolandas Bučinskas sulaukė 1986 metais, kai tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Tuo metu „Gintarinis prizas“ jau buvo vienas svarbiausių Rytų Europos kultūrizmo renginių, o absoliutaus nugalėtojo vardas reiškė aukščiausią sportinį meistriškumą. Ši pergalė įtvirtino Rolandą Bučinską tarp stipriausių to meto Lietuvos kultūristų.

1988 metais, Sovietų Sąjungoje oficialiai atkūrus kultūrizmo varžybų sistemą, įvyko pirmosios TSRS kultūrizmo taurės varžybos. Jose Rolandas Bučinskas savo svorio kategorijoje iškovojo antrąją vietą ir pelnė TSRS sporto meistro vardą. Tai buvo oficialus jo sportinio meistriškumo pripažinimas valstybiniu lygmeniu.

Ypatingą vietą Rolando Bučinsko biografijoje užima 1991 metai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalies sportininkai atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Dauguma jų, laikydamiesi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pozicijos, atsisakė dalyvauti TSRS varžybose, tačiau Lietuvos sporto organizacijos dar nebuvo pripažintos tarptautinėse federacijose. Todėl sportininkai faktiškai neteko galimybių dalyvauti tarptautiniuose čempionatuose.

Siekdamas išspręsti šią problemą, Lietuvos Respublikos sporto ministro Algirdo Raslano paskatintas Edmundas Daubaras Teisingumo ministerijoje įregistravo Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją (LNKA) – pirmąją nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizaciją. Netrukus buvo suburta stipriausių Lietuvos sportininkų delegacija į NABBA Europos čempionatą Prancūzijoje, prie kurios prisijungė ir Rolandas Bučinskas.

Šis sprendimas tapo istoriniu. Rolandas Bučinskas ir klaipėdietė Natalija Murnikovienė iškovojo Europos čempionų titulus ir į nepriklausomą Lietuvą parvežė pirmuosius tarptautinius aukso medalius. Šios pergalės turėjo ne tik sportinę, bet ir simbolinę reikšmę – jos tapo vienu pirmųjų nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo ženklų. Tuo metu dalis kitų Lietuvos kultūristų ir jų vadovų dar laikėsi atsargesnės pozicijos ir iki Maskvos rugpjūčio pučo nesiryžo atsiriboti nuo sovietinės sporto sistemos.

Vėlesniais metais Rolandas Bučinskas sėkmingai tęsė sportinę karjerą IFBB federacijoje. 1996 metais jis tapo IFBB Europos čempionu, dar kartą patvirtindamas priklausymą Europos elitui.

1997 metais IFBB pasaulio čempionate Rolandas Bučinskas savo kategorijoje iškovojo pirmąją vietą. Tačiau po varžybų atlikta dopingo kontrolė buvo teigiama, todėl pasaulio čempiono titulas buvo panaikintas, o oficialiuose varžybų protokoluose jo pergalė nebeliko įrašyta. Šis įvykis tapo skaudžiausiu sportininko karjeros momentu ir iš esmės pakeitė tolimesnę jo profesinę veiklą.

Dar prieš paskelbiant galutinius dopingo kontrolės rezultatus, 1998 metais Rolandas Bučinskas rengėsi emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pagalbos jis dar kartą kreipėsi į Edmundą Daubarą, kuris susisiekė su ilgamečiu bičiuliu amerikiečiu Louisu Zwicku.

Jų pažintis buvo užsimezgusi dar 1989 metais, kai tarptautinio mačo „TSRS–JAV“ metu Edmundas Daubaras, Louisas Zwickas, Viktoras Jucys ir Rolandas Bučinskas, išvengę TSRS KGB pareigūnų kontrolės, viename Leningrado priemiesčio kultūrizmo centre nufilmavo du dokumentinius filmus apie Lietuvos kultūristų pasirengimą. Tais pačiais metais šie filmai buvo parodyti ESPN televizijos kanalu, o jų kopijos iki šiol saugomos pasaulinės WFF–WBBF federacijos archyvuose. Tai buvo vieni pirmųjų vakarietiškų vaizdo pasakojimų apie TSRS kultūrizmą dar prieš atkuriant valstybės nepriklausomybę.

Iki 1998 metų Louisas Zwickas jau buvo įkūręs nuosavą televizijos kompaniją, rengusią kultūrizmo varžybų vaizdo produkciją ESPN televizijai bei organizavusią tarptautinius renginius, tarp jų – „Miss Fitness America“, „Miss America Pageant“, „Hit the Rock“ ir kitus. Pasinaudodamas savo ryšiais, jis padėjo Rolandui Bučinskui įsidarbinti sporto leidybos ir žiniasklaidos srityje. Tačiau paskelbus galutinius dopingo kontrolės rezultatus, Rolandas nusprendė pasitraukti iš profesionalios sporto industrijos.

Šiandien Rolandas Bučinskas su šeima gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Išvados

Rolando Bučinsko sportinė karjera išsiskiria ne tik aukšto lygio sportiniais pasiekimais, bet ir tuo, kad ji atspindi visą Lietuvos kultūrizmo virsmų epochą. Jis priklausė tai sportininkų kartai, kuri savo karjerą pradėjo kultūrizmo draudimo metais, išgyveno Sovietų Sąjungos žlugimą, dalyvavo kuriant nepriklausomos Lietuvos tarptautinius ryšius ir tapo pirmaisiais Lietuvos atstovais svarbiausiose Vakarų Europos varžybose.

1991 metų NABBA Europos čempionato aukso medalis buvo vienas svarbiausių jo gyvenimo laimėjimų. Ši pergalė turėjo platesnę reikšmę nei vien sportinis rezultatas – ji tapo nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo pradžia.

Nors 1997 metų dopingo byla iš esmės pakeitė viešą Rolando Bučinsko sportinės karjeros vertinimą, ji nepaneigia jo ankstesnių laimėjimų ir indėlio į Lietuvos kultūrizmo istoriją. Istoriškai vertinant, Rolandas Bučinskas išlieka viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos kultūrizmo asmenybių, kurios biografijoje atsispindi tiek šio sporto pakilimai, tiek sudėtingi jo raidos iššūkiai.