2026 MEGA EVENTS INTERNATIONAL

37-th Am-Pro World Championship

45-th Am-Pro „World Grand Prix“

3-d „Neringa Mayor‘s Cup“

October 24 - 25, 2026, „Agila“ Palace,  Nida Resort, Lithuania

Official Documents, Articles, Statistics on Global Page www.wff.lt

CONTEST REGISTRATION on www.worldfitness.lt

2026 TARPTAUTINĖS SPORTO NAUJIENOS.

ŽINIOS IŠ JAPONIJOS W.F.F. – W.B.B.F. FEDERACIJOS.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad 2027 metais Tadžimi mieste planuojamam „IORIMPIA and W.F.F. – W.B.B.F. JAPAN“ renginiui oficialų palaikymą skyrė Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Šį svarbų bendradarbiavimo susitarimą sudarė mūsų federacijos paskirtas W.F.F. – W.B.B.F. International prezidentas Japonijoje Iori Nishizawa. Taip pat yra suteiktas leidimas naudoti ambasados logotipą. Šis regioninis renginys auga į tarptautinį fitneso renginį, jungiantį šalis ir žmones. Tai naujas, reikšmingas žingsnis mūsų federacijai. Ambasados palaikymas suteikė dar didesnį pasitikėjimą ir stiprų pagrindą tolimesniam augimui.

Toliau bendradarbiausime su administracija bei daugeliu partnerių, kad renginys būtų sėkmingai įgyvendintas. Miestas, tiksli data ir visa oficiali programa šiuo metu dar yra derinama. Puiki pradžia!

Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.

1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.

Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.

Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius.  - 

Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir  „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.

Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).

Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.

Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.

Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.

1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.

Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Kai „Gintarinis prizas“ turėjo slėptis: Klaipėdos kultūrizmo proveržio istorija.

Kultūrizmas buvo uždraustas. Klubų oficialiai nebuvo. Varžybos galėjo baigtis nemalonumais. Tačiau Klaipėdoje sportininkai nesustojo. Jie treniravosi bombų slėptuvėje, varžėsi kalėjimo rūsyje, rinkosi mokyklų salėse ir galiausiai išėjo į viešumą. Taip vienas atkakliausių Lietuvos kultūrizmo judėjimų išsaugojo ir pratęsė „Gintarinio prizo“ tradiciją.

Šiandien, artėjant vienų seniausių tradicinių kultūrizmo varžybų pasaulyje – „Gintarinio prizo“ – 60-mečiui, sunku įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis šis turnyras išliko. Šiandien „Gintarinis prizas“ siejamas su scena, sportininkais, teisėjais, žiūrovais ir tarptautiniu kultūrizmu. Tačiau buvo laikas, kai vien noras treniruotis jau reiškė tam tikrą iššūkį sistemai. Kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Oficialiai jis turėjo išnykti. Klaipėdoje jis neišnyko. Jis nusileido į požemį.

Pradžia – dar prieš draudimą

Kultūrizmo pradžią Klaipėdoje padėjo Antanas Jonuškutis. Politechnikumo patalpose jis įsteigė sporto klubą ir tapo pirmųjų keturių „Gintarinio prizo“ turnyrų – 1967, 1968, 1969 ir 1970 metais – organizatoriumi. Tai buvo laikai, kai kultūrizmas dar tik skynėsi kelią į Lietuvos sporto gyvenimą. Atsirado pirmieji klubai, pirmieji sportininkai ir pirmosios varžybos. Tačiau kartu augo ir konkurencija.

1970 metais Antanas Jonuškutis pasitraukė iš organizacinės veiklos ir visiškai nusišalino nuo kultūrizmo. Klaipėdoje kurį laiką neliko vieno aiškaus centro. Sportininkai treniravosi kas kur ir kaip kas išmanė. Tačiau tai buvo tik tyla prieš audrą.

Bombų slėptuvė tampa kultūrizmo klubu

1971-ieji Klaipėdos kultūrizmo istorijoje tapo lūžio metais.

Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausiusioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Taip atsirado klubas „Gintaras“. Pati vieta šiandien skamba beveik neįtikėtinai. Bombų slėptuvė – vieta, skirta žmonėms slėptis nuo karo pavojų – tapo vieta, kurioje jaunimas kūrė savo sportinę ateitį. „Gintaras“ greitai tapo pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Tai jau buvo ne pavieniai sportininkai. Tai buvo bendruomenė. Ir ši bendruomenė netrukus turėjo susidurti su draudimu.

Kai sportas tapo pogrindinis

Kultūrizmo draudimas pakeitė viską.

Oficialių klubų veikla tapo neįmanoma, o varžybos – nelegalios. Sportininkams teko rinktis: atsisakyti mėgstamo sporto arba tęsti treniruotes nepaisant aplinkybių. Klaipėdiečiai pasirinko antrąjį kelią. Treniruotės nesustojo. Jos persikėlė į vietas, apie kurias nereikėjo garsiai pasakoti.

1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas. Kalėjimo rūsys tapo varžybų sale. Tą dieną sportininkai į sceną lipo žinodami, kad jų užsiėmimas oficialiai draudžiamas. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas. Šie rezultatai svarbūs ne tik todėl, kad kažkas laimėjo. Svarbiausia buvo tai, kad varžybos apskritai įvyko.

46 sportininkai prieš draudimą

Tais pačiais 1973 metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Į jas susirinko 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Draudimas galėjo uždaryti klubus, tačiau negalėjo taip lengvai sunaikinti žmonių tarpusavio ryšių. Sportininkai ieškojo vieni kitų. Susitikdavo. Treniravosi. Varžėsi. Taip buvo išsaugota ne tik sportinė forma, bet ir Lietuvos kultūrizmo bendruomenė.

„Gintarinis prizas“ grįžta į Klaipėdą

1974 metais „Gintaro“ klube, toje pačioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje, buvo surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras. Jame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybos buvo visavertės. Sportininkai atliko jėgos pratimus, demonstravo privalomąsias pozas ir rengė laisvąją programą. Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis ir Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiaisiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius. Tačiau už protokolų eilučių slypėjo kur kas daugiau. Kiekviena tokia pergalė buvo įrodymas, kad draudimas sporto nesunaikino.

Mokyklos salė

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras persikėlė į vieną iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Į varžybas atvyko sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas ir Rišardas Krinickis. Absoliučiaisiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis. Geografija plėtėsi. Klaipėda nebebuvo vienintelis taškas. Kultūrizmo judėjimas jungė skirtingus miestus ir skirtingas sportininkų kartas.

Rizikingas žingsnis Telšiuose

1976 metais Edmundas Daubaras žengė dar vieną žingsnį.

„Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ jis organizavo Telšiuose. Jėgos rungtis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Čia istorija tampa ypač įdomi. Kultūrizmas vis dar buvo uždraustas. Tačiau sportininkai turėjo pasirodyti viešai. Edmundas Daubaras rizikavo. Jam pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad renginys nėra nusižengimas. Negana to, kultūros rūmai renginį išreklamavo miesto gyventojams. Ir tada nutiko tai, ko galbūt buvo galima tikėtis mažiausiai. Į salę susirinko žmonės. Salė buvo pilna. Kultūrizmas, kurį buvo bandoma nustumti į pogrindį, vienam vakarui tapo viešu reginiu. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupių kategorijose nugalėjo Rimas Apulskis, Stasys Stanius ir Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijose – Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas ir Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiaisiais nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Evaldas Šorius ir Rišardas Krinickis. Varžybos praėjo sklandžiai. Neįvyko nieko, ko buvo galima baimintis. Ir tai pakeitė Edmundo Daubaro požiūrį į tai, kas įmanoma.

1977-ieji: durys atsiveria

Po Telšių Edmundas Daubaras įsidrąsino dar labiau.

Tarpininkaujant jo tėvui Vytautui Daubarui, 1977 metais „Gintarinio prizo“ turnyras buvo surengtas Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose.  Šį kartą buvo pasirinkta tik kūno demonstravimo dalis. Jėgos pratimų nebuvo. Tačiau svarbiausia buvo ne programa. Svarbiausia buvo vieta. Kultūros rūmai. Vieša salė. Žiūrovai. Ir sportininkai, kurie prieš kelerius metus varžėsi kalėjimo rūsyje. Dabar jie stovėjo priešais pilną salę. Oficialios reklamos nebuvo. Žiūrovus į renginį „gyvai“, vieni per kitus, subūrė patys Klaipėdos sportininkai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kelias nuo bombų slėptuvės iki kultūros rūmų buvo nueitas.

Nuo požemio – į istoriją

Žvelgiant šiandien, šis kelias atrodo beveik simbolinis.

1971 metais kultūrizmas Klaipėdoje rado prieglobstį bombų slėptuvėje.

1973-iaisiais sportininkai varžėsi senojo kalėjimo rūsyje.

1974 metais „Gintarinis prizas“ vėl skambėjo pogrindyje.

1975 metais varžybos jau vyko mokykloje.

1976 metais kultūristai išėjo į Telšių kultūros rūmų sceną.

O 1977 metais „Gintarinis prizas“ pasirodė Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose, priešais pilną žiūrovų salę.

Tai buvo ne vien sporto renginių geografijos kaita. Tai buvo kelias iš pogrindžio į viešumą. Ir šiame kelyje buvo išsaugota svarbiausia – tradicija.

Kultūrizmo draudimo metais Klaipėdoje nebuvo lengva treniruotis. Nebuvo lengva organizuoti varžybas. Nebuvo lengva net susitikti su bendraminčiais. Tačiau buvo žmonių, kurie nenuleido rankų.

Vytautas Daubaras suteikė erdvę treniruotėms. Edmundas Daubaras ėmėsi organizacinės rizikos. Sportininkai lankė treniruotes, ruošėsi varžyboms ir nepaisė to, kad jų sportas buvo už oficialios sistemos ribų. Todėl „Gintarinio prizo“ istorija nėra vien nugalėtojų, rekordų ar datų seka. Tai istorija apie atkaklumą. Apie žmones, kurie neleido nutrūkti tradicijai. Apie sportą, kuris, nors ir buvo uždraustas, išliko gyvas.

Ir galbūt būtent todėl šiandien „Gintarinio prizo“ istorijoje svarbu prisiminti ne tik tuos, kurie stovėjo ant scenos ir buvo paskelbti nugalėtojais, bet ir tuos, kurie tuo metu rizikavo vien tam, kad ši scena apskritai egzistuotų.

„Gintarinis prizas“ nebuvo sustojęs. Jis tiesiog kurį laiką vyko ten, kur jo neturėjo būti.

Slovakijos ambasadoje surengtas išskirtinis WFF-WBBF profesionalų „World Grand Prix“

Pasaulinės WFF-WBBF federacijos istorijoje netrūksta išskirtinių tarptautinių renginių, tačiau vienas įsimintiniausių įvyko 2012 metais. Tais metais profesionalų „World Grand Prix“ turnyras buvo surengtas Slovakijos Respublikos ambasadoje Maskvoje – retas atvejis pasaulio sporto istorijoje, kai aukščiausio lygio tarptautinės kultūrizmo varžybos vyko diplomatinės atstovybės teritorijoje.

Tam buvo sudarytos puikios sąlygos – ambasadai priklausančiuose Slovakijos kultūros rūmuose veikė viešbutis ir moderni koncertų salė, todėl sportininkų apgyvendinimas, varžybų organizavimas ir oficialūs renginiai vyko vienoje vietoje.

Profesionalų „World Grand Prix“ turnyrai pradėti rengti 2010 metais, o mėgėjų – dar 1990-aisiais. Per kelis dešimtmečius šios varžybos tapo vienu svarbiausių WFF-WBBF tarptautinių projektų, suburiančių stipriausius įvairių šalių atletus.

2012 metų turnyrą organizavo Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras, federacijos viceprezidentas Andrejus Basovas ir Slovakijos mecenatas Štefanas Hrčka. Jo garbei varžyboms suteiktas pavadinimas „Stefan Hrcka Pro World Grand Prix“.

Į turnyrą buvo pakviesti tik asmeninius kvietimus gavę profesionalūs sportininkai iš Irano, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Estijos ir Lietuvos. Iš viso dalyvavo 36 atletai, kurie dviejose svorio kategorijose varžėsi dėl 30 000 JAV dolerių prizinio fondo. Tuo metu tai buvo jau ketvirtasis WFF-WBBF profesionalų turnyras, kuriame buvo skiriami tokio dydžio piniginiai prizai.

Prizininkai

Iki 90 kg:

1 vieta – Michailas Malekas (Rusija) 2 vieta – Shahram Hassankhani (Iranas) 3 vieta – Davidas Tuchtajevas (Rusija)

Virš 90 kg:

1 vieta – Abolfazi Aghakhani (Iranas) 2 vieta – Mehdi Aghababaei (Iranas) 3 vieta – Aleksandras Ševcovas (Estija)

Po varžybų surengta tarptautinė spaudos konferencija, kurioje pristatyta WFF-WBBF federacijos veikla bei profesionalų sporto plėtros rezultatai. Konferenciją organizavo daugkartinis „Universe“ varžybų nugalėtojas, oficialus WFF-WBBF atstovas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Holivudo aktorius ir režisierius Aleksandras Nevskis.

Išvados

2012 metų „Stefan Hrcka Pro World Grand Prix“ tapo vienu išskirtiniausių WFF-WBBF profesionalaus sporto renginių. Turnyras, surengtas Slovakijos ambasadoje Maskvoje, ne tik pademonstravo aukštą organizacinį lygį, bet ir patvirtino federacijos tarptautinį autoritetą bei glaudžius ryšius su diplomatinėmis ir visuomeninėmis institucijomis. Solidus prizinis fondas, dalyvių atranka pagal asmeninius kvietimus ir tarptautinė spaudos konferencija liudijo augantį profesionalaus kultūrizmo prestižą bei WFF-WBBF siekį stiprinti šios sporto šakos tarptautinį pripažinimą.

Šis turnyras išliko reikšmingu federacijos istorijos etapu ir iki šiol laikomas vienu originaliausių bei reprezentatyviausių WFF-WBBF organizuotų tarptautinių profesionalų renginių.