OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

TARPTAUTINĖS NAUJIENOS.

KULTŪRIZMO NUOSMŪKIS.

Veikianti nuo 1968 metų šiandien Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija vienija narius iš 141 šalies. Neseniai į federaciją įsiliejo Bahreinas. Skirtingai nuo visų kitų tarptautinių sporto organizacijų, W.F.F. – W.B.B.F. prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) pastangomis federacija siekia J.T. (Jungtinių Tautų), Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee)  pripažinimo, prisijungimo prie W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) organizacijos. W.F.F. – W.B.B.F. žino kelius, kaip tai pasiekti. W.F.F. – W.B.B.F. federacijos pagrindais  nuo 2015 metų veikiantis Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U., International Sport University) nuo 2017 metų yra asocijuotas U.N.E.S.C.O. organizacijos narys, kuri veikia prie Jungtinių Tautų.

KITOS TARPTAUTINĖS KULTŪRIZMO ORGANIZACIJOS.

Nekalbėsime apie kitas šiandien gausias tarptautines kultūrizmo organizacijas, nes jų veikla sporto atžvilgiu visada buvo niekinė. Nulis ir tiek... Net jų pavadinimų neverta minėti, nes kasdien atsiranda vis naujų. Realiame oficialiai pripažintame sporte tų organizacijų nebuvo ir nebus. Kokie gi „kilnūs“ tikslai tų „organizacijų“? Gal kas nors gali pasakyti? Kodėl jos išvis egzistuoja, ko siekia? Nori pripažinto sporto – nuo 1947 iki 1969 metų buvo F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) ir nuo 1971 iki 1998 metų buvo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders). Nori rimto ir didelio kultūristiško nesportinio tūso – nuo 1950 metų Jungtinėje Karalystėje yra N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association). Ko dar reikia? Kodėl atsirado gausios „zuikių“ federacijos? Pastaruoju metu Lietuvoje išdygusios minėtų „tarptautinių kultūrizmo organizacijų“ atstovybės rengia niekinius „kupiškio – rokiškio“ festivalius ir jais didžiuojasi... Koks tų varžybų statusas? Kur tai veda? Į šokių bei dainų festivalius kaimyninėse šalyse? Pabandykite pažvelgti į trijų dešimtmečių Nepriklausomos Lietuvos kultūrizmą per laiko prizmę. Nemeluokime sau ir kitiems – Nepriklausomoje Lietuvoje oficialiai pripažinto sporto prasme buvo tik keturi iškilūs kultūristai – klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ, šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS, mažeikiškis ROLANDAS POCIUS ir vilnietis OLEGAS ŽURAS. Po brolių DŽO ir BENO VEIDRIŲ (Joe and ben Weider brothers) išėjimo iš veiklos kultūrizmas galutinai nusirito į bedugnę ir visų Lietuvos I.F.B.B. federacijos kultūristų pasiekimai, bendrai sudėjus, niekados neatsvers nė vieno iš keturių aukščiau paminėtų sportininkų.  Kad ir kas bevyktų. Niekas niekados jiems neprilygs, nes „jų laikais“ kultūrizmas buvo sportu, o dabar kultūrizmo užsiėmimas yra tik kaskart niekingesnis tūsas bei sporto ministerijos mulkinimas siekiant gauti valdiškų pinigų. Pasaulio čempionų vardų tiek daug, kad jų net įsiminti niekas nesistengia. 

TRUMPA OFICIALAUS KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

Per T.O.K. (I.O.C.) narę Tarptautinę sunkiosios atletikos F.I.H.C. federaciją 1947 metais amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) pastangomis kultūrizmas tapo beveik olimpine sporto šaka ir taip tęsėsi iki 1969 metų (išsamiai su kultūrizmo sporto istorija galima susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ). Tuomet F.I.H.C. įtakoje ir T.S.R.S. 1963 metais prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ („U.S.S.R. Weightlifting Federation“)  buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ (Komisija, „U.S.S.R. Bodybuilding Federation“). Po kultūrizmo draudimo 1973 metais T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse kultūrizmas buvo persekiojamas. Kol kultūrizmo draudimo laikotarpiu „Vakarų“ pasaulyje tarptautinis kultūrizmas vystėsi per I.F.B.B. ir N.A.B.B.A. veiklas, T.S.R.S. kultūrizmas viešai gyvavo tik per Estijos TSR organizatoriaus INARO MARDO (Innar Mardo, 1945 – 2002 m.) „Georgo Tenno Memorialo“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал георга Тенно», 1971 – 2024 m.) bei per Klaipėdoje Dr. EDMUNDO DAUBARO organizuojamus „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) tarptautinius turnyrus. Tais laikais turėti oficialią tarptautinę kultūrizmo organizaciją T.S.R.S. buvo neįmanoma. Nežiūrint į tai, 1977 metais Klaipėdoje prie miesto „Kūno kultūros ir sporto komiteto“ („Klaipeda Sport Committee“) buvo registruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ (atletinės gimnastikos, „Klaipeda Bodybuilding Federation“), kuri daugiau nei dešimtmetį buvo vienintelė T.S.R.S. teritorijoje oficialiai veikianti kultūrizmo federacija. Būtent todėl I.F.B.B. prezidentas BENAS VEIDERIS, N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) vadovas OSKARAS HAIDENSTAMAS (Oscar Heidenstam) bei W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) daugelį metų nuolatinius ryšius palaikė pirmiausia su Dr. EDMUNDU DAUBARU. Išsamiau su istorija įvairiomis kalbomis galite susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

1970 metais F.I.H.C. generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) pastangomis Belgrade (Jugoslavija) buvo įkurta sportinė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, taip pat jo pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare. Iki tol I.F.B.B. buvo eilinė privati komercinė firma, kuri paraleliai su I.F.B.B. sportine federacija veikia iki šiol. Taip 1971 metais I.F.B.B. iš F.I.H.C. perėmė oficialaus kultūrizmo sporto valdymą pasaulyje. Sporto pasaulyje kilo sumaištis. Pasmerkti I.F.B.B. narystės G.A.I.S.F. į kongresą JAV susirinko įtakingi žinomi sporto atstovai. Dalyvavo ir naujos I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS, tačiau jis buvo vienbalsiai praignoruotas.

I.F.B.B. ŠIANDIEN. TEISMAI IR KOVOS. Kultūrizmo sporto nuosmukis prasidėjo, kai 1998 metais po dviejų metų bandomojo laikotarpio I.F.B.B. federaciją atsisakė remti Tarptautinis Olimpinis Komitetas. Kultūrizmo sportas buvo pašalintas iš oficialiai pripažintų sporto šakų būrio. Nematydami perspektyvos, greitai broliai DŽO ir BENAS VEIDERIAI paliko kultūrizmą, pardavė I.F.B.B. federaciją, „Olympia“ turnyrą bei septynis savo leidžiamus žurnalus. 2008 metais dėl vidinių intrigų sportinė I.F.B.B. federacija skilo, nuo jos atsijungė keturiasdešimt singapūriečio POLO ČIUA (Paul Chua) vedamų Azijos šalių. Tuomet I.F.B.B. vice prezidentas POLAS ČIUA bei I.F.B.B. teisininkas ir finansininkas austras ALEKSAS BAUERIS (Alex Bauer) dokumentais sporto pasauliui paviešino I.F.B.B. finansines bei juridines machinacijas. Buvo prieita iki tarptautinio teismo Londone (J.K.), kurį I.F.B.B. prezidentas RAFAELIS SANTOCHA pralaimėjo. Po 2015 metų antrojo triukšmingo I.F.B.B. federacijos skilimo, tarptautinėje arenoje pasirodė 1983 metais įkurta privati DŽIMO MANJONO (Jim Manion) kompanija N.P.C. (National Physique Committee). Pastaruoju metu dabartinio I.F.B.B. federacijos prezidento RAFAELIO SANTOCHOS (Rafael Santonja) ir N.P.C. savininko DŽIMO MANJONO nuoseklios veiklos dėka kultūrizmas negrįžtamai nustojo būti sportu. Šalia jų vis dar veikia I.F.B.B. komercinė firma. Kultūrizmo sportas jo vadovų nebedomina – jų veiklos tikslas tik pinigai... Vyksta nuožmi kova tarp I.F.B.B. ir N.P.C.. 2023 metais savo veiklą nutraukė Tarptautinių federacijų sąjunga G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) ir I.F.B.B. neteko savo vienintelės oficialaus sporto atramos, apie kurą daug metų aistringai trimitavo fanatiški I.F.B.B. propagandos atstovai. 2023 metais anti dopingo agentūra W.A.D.A. nutraukė santykius su I.F.B.B. federacija.

I.F.B.B. FINANSAI.

Jei brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ laikais I.F.B.B. siekė T.O.K. (I.O.C.) pripažinimo ir savo veikloje kažkaip manipuliavo tarp I.F.B.B. sporto federacijos ir privačios I.F.B.B. firmos sąskaitų, tai prie dabartinio tarptautinio chaoso nebereikia sukti galvos. Liko tik pinigai, sportas visam laikui išgaravo.

1990 metais pergyvenusi federacijos krizę, I.F.B.B. federacija atsigavo, kai į ją įsiliejo buvusios socialistinės šalys. Jos įsiliejo ne šiaip sau, o atsinešė savo šalių „valdiškus“ pinigus. Pabrėšime, kad per visą kultūrizmo gyvavimo istoriją kultūrizmo sporto finansiškai nerėmė nė viena civilizuotų šalių sporto ministerija (išskirus I.O.C. narės F.I.H.C. laikus, kai F.I.H.C. daugiau nei du dešimtmečius vadovavo oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui). Ir iki šiol kultūrizmo civilizuotame pasaulyje niekas valdiškais pinigais neremia. Kai 1987 metais T.S.R.S. buvo pripažinta kultūrizmo sporto šaka, įsteigta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), T.S.R.S. bei visose socialistinėse šalyse kultūrizmo sportas buvo finansuojamas iš socialistinių valstybių biudžeto. Tokia tvarka iš inercijos liko iki šiol. Be buvusio socialistinio pasaulio valstybių  valdiškos lėšos į I.F.B.B. federaciją patenka per eilę Azijos šalių. Ir viskas, tuo I.F.B.B. valstybinė finansinė parama baigiasi. Gal kas nežino, bet nuo F.I.H.C. laikų Azijos nacionalinės kultūrizmo federacijos vis dar ir šiandien yra prijungtos prie savo šalių nacionalinių sunkiosios atletikos federacijų, todėl per jas gauna valstybinį finansavimą. Juk sunkioji atletika – Olimpinė sporto šaka. Tačiau greitai įvairių šalių sporto ministerijos atsitokės ir pasidomės kas čia vyksta. Pastaruoju metu už gausias valdiškas lėšas I.F.B.B. rengia juokingus pasaulio čempionatus, kuriuose dalyvauja 4-5 šalių atstovai (pav. Lietuvoje, Latvijoje, Azijos čempionatas Indijoje). Neseniai kilo skandalas, kai Ukrainos I.F.B.B. federacijos prezidentas DELIJEVAS IGORIS (Делиев Игорь) buvo apkaltintas pasisavinęs pusę milijono dolerių valdiškų pinigų, skirtų federacijos plėtrai. Dar garsesni skandalai buvo Lenkijoje su I.F.B.B. prezidento RAFAELIO SANTOCHOS pavaduotoju Lenkijos I.F.B.B. federacijos vadovu PAVELU FILEBORNU (Pawel Fileborn).

N.P.C.. ŠIANDIEN. KOLUMBAS SUGRĮŽO.

Iki 1983 metų buvusi JAV sporto ministerijos remiama A.A.U. (Amateur Atletes Union) organizaciją paliko dalis kultūristų. Jiems vadovavo aukščiau minėtas DŽIMAS MANJONAS, įsteigęs savo privačią N.P.C. firmą. Iki tol ilgus metus Amerikos žemyne vyko konkurencinė kova tarp I.F.B.B. bei A.A.U.. I.F.B.B. prezidentas BENAS VEIDERIS su DŽIMU MANJONU susitarimu pasidalino įtaką pasauliniame kultūrizme (čia kaip „Molotovo – Ribentropo paktas“). JAV teritorijoje mėgėjų kultūrizmą užvaldė DŽIMAS MANJONAS, o likusias pasaulio šalis G.A.I.S.F. narė I.F.B.B. federacija. Tuo pačiu metu DŽO VEIDERIS JAV teritorijoje rengė profesionalių kultūristų turnyrus (tame tarpe ir „Olympia“), kurie su sportine I.F.B.B. federacija nieko bendra neturėjo ir dabar neturi. Į DŽO VEIDERIO veiklą DŽIMAS MANJONAS nesikišo – taip buvo susitarta, jam priklausė tik JAV kultūristai mėgėjai. 2015 metais JAV vykusio tarptautinio profesionalų turnyro metu RAFAELIS SANTOCHA  N.P.C. vadovų buvo viešai pažemintas ir išprašytas. Taip nutrūko I.F.B.B. bei N.P.C. ir šiaip nekokia draugystė. Nuo tol N.P.C., laužydama susitarimą su BENU VEIDERIU, agresyviai plinta po įvairias šalis.

Šiuo metu I.F.B.B. bei N.P.C. organizuojami festivaliai yra ne kas kita, kaip „dainų ir šokių šventės“. Taip, jie savo renginius vadina „festivaliais“, ‚savaitgaliais“ ir pan.. N.P.C. su savo „Olympia“ festivaliais, I.F.B.B., slėpdamasi už kadaise turėto ARNOLDO ŠVARCENEGERIO (Arnold Schwarzenegger) autoriteto, su „Arnold Classic“ festivaliais... Kultūristai iš sportininkų pasidarė vieni iš minėtų festivalių „šokėjų ir dainininkų“, tiesiog „trepsėtojai“. Gal ir neblogai, jei jiems tai patinka. Kultūristai festivalių scenose „suka ratelius“ ir didžiuojasi gausiais festivalininkų medaliais, tačiau visa tai – ne sportas. Sugalvokite patys, kaip per tikro sporto prizmę pavadinti tuos N.P.C. bei I.F.B.B. „tūsus“... Kadaise KRISTUPAS KOLUMBAS  (Christopher Columbus) atrado Ameriką ir naiviems indėnams įteigdavo į visokius niekniekius keisti auksą. Šiandien kultūristai labai panašūs į tuos indėnus, iškeitę seniau tarptautinės ir nacionalinės valdžios pripažintą sportą į pasistraksėjimus festivaliuose. Kultūristai lengvai pasitraukė iš komersantais sunaikinto sporto ir pasidavė šarlatanams.

IŠKILŪS TARYBINIŲ LAIKŲ KULTŪRIZMO TEORETIKAI IR PRAKTIKAI.

Analizuojant dabarties situaciją galima teigti, kad praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio „socialistinis“ kultūrizmas buvo labai arti oficialių tarptautinių sporto standartų ir taip galėjo vystytis net iki olimpinio sporto. Kultūristai mąstė, darė išvadas ir siekė tikslo. Minėtiems standartams pagrindus padėjo garsioji „Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Body Building School“, «Вильнюсская школа культуризма»), kuriai vadovavo gabūs kultūrizmo teoretikai ir praktikai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) bei VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Tuomet varžybų salės lūžo nuo aistringų žiūrovų gausos, o dabar salės tuščios – niekam nebeįdomus primityvus šiuolaikinis kultūrizmas... Dabarties kultūristai apie tai gali tik pasvajoti. „Socialistinio“ kultūrizmo susiliejimas su „Vakarų“ kultūrizmu sugriovė gražias iniciatyvas ir taip negrįžtamai atvedė iki primityvios dabarties bedugnės.

Mes neteigiame, kad kultūristai kvaili. Jie tiesiog negalvoja ir nemato esmės. Apsidairykite ir pradėkite galvoti!

Su tarptautinėmis sporto organizacijomis bei jų istorija galite įvairiomis kalbomis susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

VIZITAS Į LENKIJOS MIESTUS –

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO IR ISTORINIO ĮVERTINIMO DIENOS.

2018 metų gegužės pradžia. Lenkija. Krokuva, Bydgoščius ir Tarnovskis Gūras.
Šios dienos Pasaulinės WFF-WBBF federacijos istorijoje tapo reikšmingu tarptautinių susitikimų, naujų bendradarbiavimo planų ir išskirtinio įvertinimo laikotarpiu.

Gegužės mėnesio pradžioje Lenkijoje lankėsi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos – World Fitness Federation (WFF) ir World Body Building Federation (WBBF) – prezidentas dr. Edmundas Daubaras. Vizito metu buvo siekiama derinti ateities tarptautinių renginių planus, plėtoti ryšius su Lenkijos miestų visuomeninėmis bei akademinėmis institucijomis ir aptarti naujas tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.

SUSITIKIMAI LENKIJOS MIESTUOSE

Vizito metu dr. Edmundas Daubaras lankėsi Krokuvoje, Bydgoščiuje ir Tarnovskio Gūroje. Čia buvo organizuoti susitikimai su miestų vadovais, savivaldos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarptautinių renginių organizavimo perspektyvoms bei galimybei ateityje dar glaudžiau bendradarbiauti sporto, visuomeninės veiklos ir tarptautinių projektų srityse.

Svarbią vietą vizito programoje užėmė susitikimas su Józefo Ratcingerio universiteto KPSW (Joseph Ratzinger University KPSW) rektore prof. Helena Czakowska, Ph.D. Akademinės bendruomenės atstovų susitikimas tapo dar viena galimybe aptarti tarptautinių ryšių plėtrą ir bendrus ateities projektus.

Tokie susitikimai buvo neatsiejama WFF-WBBF tarptautinės veiklos dalis – federacija daug metų siekia neapsiriboti vien sporto varžybomis, bet ir kurti platesnį tarptautinio bendradarbiavimo tinklą, jungiantį sporto, visuomenės, kultūros ir akademines institucijas.

IŠSKIRTINIS TARPTAUTINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS

Lenkijoje vykusio vizito metu įvyko ir ypatinga ceremonija.

Už aktyvią tarptautinę visuomeninę veiklą dr. Edmundas Daubaras buvo iškilmingai apdovanotas istoriniu Šv. Stanislovo ordinu.

Apdovanojimas įteiktas iškilmingoje ceremonijoje bažnyčioje. Šis momentas tapo viena svarbiausių vizito kulminacijų ir simboliniu tarptautinės veiklos pripažinimu.

Šv. Stanislovo vyskupo ir kankinio ordino istorija siekia XVIII amžių. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1765 metų gegužės 7 dieną ordiną įsteigė paskutinysis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Ordino istorija glaudžiai susijusi su Žečpospolitos epocha, valstybės politine ir visuomenine tradicija bei iškilių asmenų pagerbimu. Todėl jo vardo ir tradicijos siejamas apdovanojimas turi ypatingą istorinį bei simbolinį svorį.

ISTORIJA, KURI TĘSIASI

Dr. Edmundo Daubaro vizitas Lenkijoje buvo ne tik eilinė tarptautinė kelionė. Tai buvo susitikimų, kuriuose buvo kalbama apie ateitį, ir istorinio pripažinimo momentų visuma.

Krokuva, Bydgoščius ir Tarnovskis Gūras tapo vietomis, kuriose buvo stiprinami tarptautiniai ryšiai ir kuriami nauji bendradarbiavimo planai. Susitikimai su miestų vadovais, akademinės bendruomenės atstovais bei kitais visuomenės veikėjais parodė, kad sportas gali būti svarbi tarptautinio dialogo ir žmonių bendrystės platforma.

WFF-WBBF federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteiktas istorinis apdovanojimas simboliškai vainikavo šį vizitą. Tai buvo įvertinimas už tarptautinę visuomeninę veiklą ir ilgalaikes pastangas plėtojant tarptautinius ryšius.

Šiandien, žvelgiant į tuometinius įvykius iš laiko perspektyvos, Lenkijos vizitas išlieka reikšmingu WFF-WBBF tarptautinės veiklos istorijos epizodu.

Sportas jungia valstybes. Tarptautinis bendradarbiavimas jungia žmones. O istorinis pripažinimas tampa ženklu, kad atliktas darbas nelieka nepastebėtas.

2018 metų gegužės dienos Lenkijoje būtent tokios ir buvo – susitikimų, tarptautinės draugystės, ateities planų ir istorinio įvertinimo dienos.

60 METŲ PASAULIO SPORTO ISTORIJOS:

LIETUVA – SVARBI WFF-WBBF KELIO DALIS.

Nuo „Gintarinio prizo“ iki pasaulio čempionatų – dešimtmečiais Lietuvoje kūrėsi tarptautinio sporto istorija.

Šeši dešimtmečiai – tai ne vien laiko tarpas. Tai žmonės, kartos, tradicijos, varžybos, pergalės, susitikimai ir istorijos, kurios išlieka gerokai ilgiau nei vienas sporto renginys.

Artėjant 60 metų WFF-WBBF federacijos tarptautinės veiklos sukakčiai, galima drąsiai teigti, kad reikšmingą vietą šioje istorijoje užima Lietuva.

Per daugiau kaip pusę amžiaus mūsų šalyje surengta daugiau kaip 100 tarptautinių WFF-WBBF renginių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Telšiuose, Šilutėje, Vilkaviškyje ir Nidoje vyko pasaulio bei Europos čempionatai, tarptautiniai „Gintarinio prizo“ ir „Universe“ turnyrai bei kitos aukšto lygio tarptautinės varžybos.

Į Lietuvą įvairiais dešimtmečiais atvykdavo sportininkai ir delegacijos iš Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos. Šiandien WFF-WBBF federacijai atstovauja 141 pasaulio valstybė, apimanti visus pasaulio žemynus.

Lietuva – tarptautinių susitikimų vieta

WFF-WBBF renginiai Lietuvoje tapo daugiau nei vien sporto varžybomis. Jie tapo vieta, kur susitikdavo skirtingų šalių sportininkai, treneriai, teisėjai, organizatoriai ir sporto visuomenės atstovai.

Per ilgus metus Lietuvoje viešėjo delegacijos iš daugelio Europos valstybių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos, Belgijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų šalių.

Tačiau tarptautinė renginių geografija tuo neapsiribojo.

Į Lietuvą atvyko sportininkai iš Pietų Afrikos Respublikos, Alžyro, Nigerijos, Mozambiko, Egipto, Pietų Amerikos valstybių – Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus, Venesuelos, taip pat iš JAV, Kanados, Meksikos ir Australijos.

Ypatingai platus buvo Azijos šalių atstovavimas. Lietuvos varžybose dalyvavo Japonijos, Malaizijos, Tailando, Irano, Izraelio, Sirijos, Indijos, Pakistano, Uzbekistano, Turkmėnistano, Kazachstano ir kitų šalių sportininkai.

Tokie skaičiai ir tokia geografija šiandien leidžia pažvelgti į Lietuvos sporto istoriją kitu kampu. Maža šalis prie Baltijos jūros dešimtmečiais tapo tarptautinių sporto susitikimų vieta, į kurią keliaudavo žmonės iš įvairių pasaulio kampelių.

Sportas, kuris jungė žmones

Didžiųjų tarptautinių renginių istorijoje svarbus buvo ne tik sportinis rezultatas. Ne mažiau svarbūs buvo žmonių susitikimai, tarptautiniai ryšiai ir bendros patirtys.

Daugelio užsienio delegacijų vadovai ne kartą buvo iškilmingai priimti Lietuvos Respublikos Seime. WFF-WBBF renginių dalyviai taip pat dalyvavo tarptautinėse spaudos konferencijose naujienų agentūroje ELTA.

Daug svarbių tarptautinių renginių buvo remiami ir finansuojami Lietuvos Respublikos institucijų. Tai buvo reikšmingas valstybės dėmesio tarptautiniam sportui ženklas ir galimybė Lietuvai dar plačiau pristatyti save pasaulio sporto bendruomenei.

Per dešimtmečius užmegzti tarptautiniai ryšiai nenutrūko. Priešingai – jie tapo pagrindu naujiems renginiams, naujoms sporto kartoms ir naujiems tarptautinio bendradarbiavimo projektams.

„Gintarinio prizo“ istorija

Ypatingą vietą šioje istorijoje užima „Gintarinio prizo“ turnyras.

Tai ne vien sporto varžybų pavadinimas. Per daugelį metų „Gintarinis prizas“ tapo tradicija ir Lietuvos sporto istorijos dalimi, žinoma daugelyje pasaulio šalių.

2027 metų gegužę Klaipėdoje bus iškilmingai minimos 60-osios „Gintarinio prizo“ turnyro metinės.

Tai bus simboliška proga prisiminti žmones, kurie kūrė šio turnyro istoriją, sportininkus, kurie ant scenos ir varžybų aikštelėse siekė pergalių, trenerius, teisėjus ir organizatorius, daugelį metų puoselėjusius šią tradiciją.

Šešiasdešimt metų – tai jau legenda, perduodama iš kartos į kartą.

Naujas istorijos puslapis – Nidoje

Tačiau istorija nėra vien prisiminimai. Ji tęsiasi šiandien.

2026 metų spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks 37-asis profesionalų ir mėgėjų pasaulio čempionatas.

Tai bus dar vienas svarbus tarptautinis renginys Lietuvos sporto istorijoje, į mūsų šalį vėl sukviesiantis sportininkus ir delegacijas iš įvairių pasaulio valstybių.

O 2027 metais Klaipėdoje vyksiantis jubiliejinis „Gintarinio prizo“ minėjimas taps dar viena proga pažvelgti į nueitą kelią ir kartu į ateitį.

Istorija, kuri tęsiasi

Per šešis dešimtmečius keitėsi valstybės, miestai, sportininkų kartos ir pats pasaulis. Tačiau išliko svarbiausia – noras varžytis, siekti aukščiausių rezultatų, susitikti ir bendrauti.

Šiandien, kai WFF-WBBF federacijos veikla apima 141 pasaulio valstybę, Lietuvos vaidmuo šioje istorijoje yra akivaizdus.

Daugiau kaip 100 tarptautinių renginių Lietuvoje – tai daugiau nei statistika.

Tai tūkstančiai sportininkų, šimtai delegacijų, dešimtys valstybių, daugybė varžybų ir šeši dešimtmečiai sukauptos patirties.

Tai istorija, kuri buvo kuriama ne vien rezultatais ir medaliais. Ji buvo kuriama žmonėmis.

Ir ši istorija dar nesibaigia.

2026 metų pasaulio čempionatas Nidoje ir 2027 metų „Gintarinio prizo“ 60-mečio jubiliejus Klaipėdoje taps naujais šios ilgos istorijos puslapiais.

Po šešių dešimtmečių kelias tęsiasi.

Lietuva ir toliau lieka pasaulio sporto istorijos dalimi.