KULTŪRIZMO CIRKAS KELIAUJA PER PASAULĮ.

„Peliukų federacijos“ kultūrizme: paaiškinimai sportininkams.

Jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome esmines juridines mūsų sporto tiesas. Tai – kiekvieno sportininko abėcėlė. Šiandien matome, kad tema išlieka aktuali, nors daugeliui ji nepatogi.

Dalis sportininkų dalyvauja gausybėje menkai reikšmingų varžybų, investuoja laiką, jėgas ir lėšas, džiaugiasi titulais, tačiau galutinis rezultatas sporto istorijos ir oficialaus pripažinimo požiūriu dažnai lieka abejotinas. Kodėl taip yra – kiekvienas gali atsakyti pats.

PIRMAS ŽINGSNIS – TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei keturiasdešimt įvairių „tarptautinių“ kultūrizmo organizacijų. Tačiau daugelio jų juridinis ir sportinis statusas kelia rimtų klausimų. Nė viena jų nėra pripažinta visos pasaulinės sporto sistemos mastu.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo daugelis tikėjo, kad integracija į Vakarų sporto pasaulį atvers naujas galimybes. Tačiau tiesioginis bendradarbiavimas su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis parodė, kad nemaža jų dalis yra daugiau deklaratyvios nei realiai reikšmingos sporto struktūros.

I.F.B.B. (International Federation of BodyBuilders).

1947–1969 metais oficialiam kultūrizmui pasaulyje vadovavo Tarptautinio olimpinio komiteto narė F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kurios veiklą aktyviai rėmė amerikietis Bobas Hofmanas.

1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas Oskaras Steitas Belgrade inicijavo tarptautinės I.F.B.B. federacijos įkūrimą. Iki tol I.F.B.B. veikė kaip privati firma, neturėjusi oficialaus sportinio statuso.

1971 metais I.F.B.B. tapo G.A.I.S.F. nare ir perėmė oficialaus kultūrizmo koordinavimą pasaulyje. Tačiau 1998 metais Tarptautinis olimpinis komitetas nutraukė bendradarbiavimą su I.F.B.B., o kultūrizmas taip ir netapo olimpine sporto šaka.

Nuo to laiko kultūrizmo vieta oficialiame sporte iš esmės susilpnėjo. Šiandien tik kai kurios valstybės, daugiausia buvusio socialistinio bloko šalys bei dalis Azijos valstybių, dar skiria šiai veiklai valstybinį finansavimą.

N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).

Su tarptautine N.A.B.B.A. organizacija Lietuva bendradarbiavo 1991–2005 metais. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai daugiau klubinio pobūdžio organizacija, turėjusi vidinių problemų ir silpną tarptautinę struktūrą.

Po ilgamečio lyderio Oskaro Haidenstamo mirties organizacija neturėjo ryškių tarptautinių vadovų, o jos įtaka pasauliniame sporte palaipsniui mažėjo.

W.F.F. (World Fitness Federation).

1995 metais, siekiant atsiriboti nuo kraštutinio profesionalaus kultūrizmo krypties, buvo įkurta W.F.F. federacija. Tarp jos steigėjų buvo dr. Edmundas Daubaras, Klausas Hofmanas, Anargirosas Tsopouridis ir Peteris Papula.

Lietuvoje W.F.F. veikla sparčiai plėtėsi. 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo organizuoti Europos čempionatai, remiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

1998 metais dr. Edmundas Daubaras oficialiai įregistravo pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė pasaulio čempionatą. Vėlesni renginiai Vilniuje ir Klaipėdoje sulaukė didelio tarptautinio dėmesio bei valstybės paramos.

2005 metų pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių. Kai kurie renginiai buvo transliuojami per „Eurosport“.

Gremo Lansfildo W.F.F..

Vėliau sporto erdvėje atsirado dar viena W.F.F. organizacija, siejama su australu Gremu Lansfildu. Kilo ginčų dėl federacijos pavadinimo, istorijos ir teisės naudoti ankstesnių renginių paveldą.

Šis konfliktas atspindi bendrą kultūrizmo problemą – daugybę tarpusavyje konkuruojančių organizacijų, kurių juridinis statusas ir tarptautinis pripažinimas dažnai nėra aiškūs.

N.A.C. (National Athletic Committee).

N.A.C. atsirado po skilimo Vokietijos W.F.F. struktūroje. Organizacija daugiausia veikė Europoje ir neturėjo reikšmingesnio pasaulinio pripažinimo.

Per daugiau nei du dešimtmečius N.A.C. taip ir netapo svarbia tarptautine sporto jėga.

N.P.C. (National Physique Committee).

1983 metais JAV buvo įkurta N.P.C. organizacija, glaudžiai susijusi su I.F.B.B. veikla Amerikoje. Ilgą laiką ji kontroliavo mėgėjišką kultūrizmą JAV teritorijoje.

Po brolių Veiderių eros pabaigos N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. ir pradėjo savarankišką veiklą tarptautinėje rinkoje. Šiandien tarp abiejų organizacijų išlieka konkurencija dėl įtakos ir finansinių interesų.

W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).

W.A.B.B.A. atsirado po konflikto tarp Serge Nubret ir I.F.B.B. vadovybės. Organizacija niekada netapo pilnai struktūruota tarptautine federacija, o jos veikla dažnai buvo grindžiama asmeninėmis iniciatyvomis.

Lietuvoje W.A.B.B.A. veikla buvo epizodinė ir ryškesnio pėdsako sporto istorijoje nepaliko.

KITOS FEDERACIJOS IR ŠIANDIENOS REALYBĖ.

Per pastaruosius dešimtmečius kultūrizme atsirado daugybė naujų organizacijų ir kategorijų. Dalis jų orientuojasi ne į sportinį meistriškumą, o į komerciją, pramogą ar siaurą auditoriją.

Kultūrizmas šiandien susiskaldęs kaip niekada anksčiau. Daugelis federacijų tarpusavyje konkuruoja, tačiau neturi nei plataus tarptautinio pripažinimo, nei ilgalaikės sportinės strategijos.

Kartu keičiasi ir pačios disciplinos samprata – atsiranda naujos kategorijos, orientuotos į estetiką, įvaizdį ar komercinį patrauklumą. Vieni tai vertina kaip sporto evoliuciją, kiti – kaip nutolimą nuo klasikinio kultūrizmo principų.

APIBENDRINIMAS.

Kultūrizmo istorija rodo, kad federacijų gausa savaime nereiškia sporto stiprybės. Sportininkams svarbu suprasti ne tik varžybų pavadinimus ar titulus, bet ir organizacijų juridinį statusą, tarptautinį pripažinimą bei realią vietą sporto sistemoje.

Tik suvokiant šiuos skirtumus galima objektyviai vertinti savo pasiekimus ir sportinę ateitį

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

GERIAUSI KULTŪRISTAI.

„Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Bodybuilding School“) - vienintelė pasaulyje du dešimtmečius įtakojusi kultūrizmo vystymosi kelią T.S.R.S.. Mokyklos steigėjas ČESLAVAS TAMULEVIČIUS ir vėliau prie jo veiklos prisijungęs talentingas treneris poetas, rašytojas, dramaturgas VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский, 1952 – 2026 m.) per savo auklėtinius kultūristus darė tikrus stebuklus. Jų darbais žavėjosi visi T.S.R.S. kiti kultūristai, juos sekė ir kopijavo. Tokių įtakingų ir talentingų trenerių iki šiol pasaulyje neatsirado... Apie praėjusio amžiaus devyniasdešimtuosius metus VITALIJUS ASOVSKIS sudėjo „ant popieriaus“ mokyklos teorinius ir praktinius darbus, tikslus į ateitį, kuriems iki šiol nepavyko niekam įgyvendinti. Prieš keletą metų VITALIJUS ASOVSKIS pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) vilniečių idėjas įgyvendinti per Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veiklą, tačiau spartus tarptautinio kultūrizmo nuosmukis neleido šių planų įgyvendinti. Mūsų nuomone, padėti gali tik tiesioginis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimas su tarptautiniu Olimpiniu Komitetu (I.O.C., International Olympic Committee), ko federacija nuosekliai siekia.

MURAUSKAS PRANAS

Vienas Lietuvos kultūrizmo pradininkų „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS varžybose dalyvavo nuo 1969 iki 1974 metų. Iki kultūrizmo sporto draudimo 1970 metais jis tapo Lietuvos nacionaliniu čempionu, o 1971 metais tarptautiniame turnyre Kaune nugalėjo savo ūgio kategorijoje. PRANO MURAUSKO geriausias rezultatas buvo pergalė 1974 metų tarptautiniame „Georgo Tenno Memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно»). Tuomet, pasiekęs atitinkančią tarptautinius kultūrizmo standartus puikią sportinę formą, jis ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet, įveikęs sunkiasvorius VLADIMIRĄ DUBININĄ (R.T.F.S.R., Владимир Дубинин) bei OLEVĄ ANUSĄ (Estijos TSR, Olev Annus), iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Ši pergalė iki šių dienų yra ryškus istorinis aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo pasiekimas. Tuomet pasaulio spauda daug rašė apie PRANĄ MURAUSKĄ, jo nuotraukos buvo įvairiausiuose kultūrizmo žurnaluose.

DUBININAS VLADIMIRAS

Rusijos kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, 1948 m. g.) nuo 1968 iki 1974 metų dalyvavo vienuolikoje varžybų. Sportinė varžybų karjera prasidėjo 1968 metais atvirame Estijos TSR čempionate, kur jis užėmė antrą vietą. Ryškiausiais pasiekimais buvo: pergalė 1970 ir 1971  metų tarptautiniuose turnyruose Kaune (Lietuvos TSR); 1971 ir 1972 T.S.R.S. čempionatuose Rusijos Sverdlovske («Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»); 1972 metų „Georgo Tenno memoriale“ («Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR. Karjera baigėsi, kai 1974 metais „Georgo Tenno memoriale“ VLADIMIRAS DUBININAS kategorijoje pralaimėjo estui OLEVUI ANUSUI (Olev Annus). Nuo 1991 iki 2019 metų jis vadovavo nacionaliniam Rusijos Federacijos I.F.B.B. padaliniui.

LEONAS PIVORIŪNAS

Unikalios visame pasaulyje „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) atstovas buvo skulptorius LEONAS PIVORIŪNAS (Ляонас Пиворюнас).  Jis 1966 ir 1967 metais iškovojo tris pirmas vietas Lietuvoje vykusiose vietinio lygio varžybose. Ryškiausia LEONO PIVORIŪNO pergale 1968 metais buvo absoliutaus istoriškai pirmojo tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyro nugalėtojo titulas. Tais pačiais metais LEONAS PIVORIŪNAS nugalėjo Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre. 1969 metais antrame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre jis po klaipėdiečio ANTANO MINEIKIO savo ūgio kategorijoje užėmė antrą vietą. 1969 metais Lenkijos Liaudies Respublikos sostinėje Varšuvoje bei Rusijos TSR Tiumenės mieste vykusiuose tarptautiniuose turnyruose savo kategorijoje buvo antras. 2020 metais LEONAS PIVORIŪNAS Lietuvos Respublikos Seime buvo iškilmingai apdovanotas Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos (World Fitness Federation, World Body Building Federation) Garbės Sidabro Medaliu („International Honour Silver Medal“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»).

INDREKAS OTSUSAS

Indrekas Otsusas – vienas žymiausių Estijos TSR kultūristų, daugkartinis nacionalinis čempionas. 1974–1982 metais jis dalyvavo dvidešimt trejose varžybose ir pasiekė reikšmingų pergalių tarptautinėje arenoje.

Didelę įtaką sportininko karjerai turėjo jo treneris Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945–2002), dažnai vadinamas „Estijos kultūrizmo siela“. Būtent jo dėka Indrekas Otsusas pasiekė aukščiausių sportinių rezultatų.

Ypač sėkmingai atletas pasirodė tarptautiniame turnyre “Georgo tenno memorialas” (Georg Tenno Memorial), vykusiame Taline. 1976, 1977, 1979 ir 1985 metais jis tapo šio turnyro nugalėtoju, o 1985 metais pelnė ir absoliutaus čempiono titulą.

1981 metais Indrekas Otsusas laimėjo savo kategoriją istoriniame tarptautiniame “ Gintarinio prizo” turnyre (Amber Prix International) Klaipėdoje. Tais pačiais metais jis triumfavo ir Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre „Komjaunimo taurė“.

Dar vienas ryškus sportininko pasiekimas – pergalės tarptautiniame turnyre „Trener“, vykusiame Čekoslovakijoje. 1980, 1981 ir 1982 metais jis tapo savo kategorijos nugalėtoju, o 1981 ir 1982 metais buvo pripažintas absoliučiu turnyro nugalėtoju.

1979 metais Indrekas Otsusas taip pat iškovojo pergalę tarptautiniame turnyre „Spartacus Cup“, surengtame Vengrijos Liaudies Respublikoje.

Pasibaigus aktyviai sportinei karjerai, Indrekas Otsusas prisidėjo ir prie kultūrizmo renginių organizavimo. 1987 metų “Georgo tenno memorial” jis organizavo kartu su dabartiniu World Fitness Federation / World Body Building Federation prezidentu Dr. Edmundu Daubaru, kuris tuo metu laikinai gyveno Estijoje.

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

„GINTARINIS PRIZAS“ – KAS TAI? ISTORINĖ REIKŠMĖ

Jau daugiau nei šešis dešimtmečius pasaulyje skamba „Gintarinio prizo“ vardas. Kas tai? Kadaise buvęs tradicinis kultūrizmo turnyras šiandien išaugo į platų sveikatingumo, fitneso ir profesionalaus sporto judėjimą. Tarptautinės WFF-WBBF federacijos veiklos dėka „Gintarinis prizas“ tapo reikšmingu tarptautiniu sporto reiškiniu.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Sovietų Sąjungoje „Gintarinio prizo“ varžybos buvo tapusios neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino ir TSRS sporto ministerija. Tuo metu daugumai Sovietų Sąjungos atletų šis turnyras atstodavo ir pasaulio, ir Europos čempionatus. Aukščiausi sportiniai pasiekimai buvo siejami būtent su pergalėmis bei prizinių vietų laimėjimu „Gintarinio prizo“ varžybose.

Siekdamas reabilituoti kultūrizmą, Dr. Edmundas Daubaras ne vienerius metus susirašinėjo su TSRS sunkiosios atletikos federacijos vadovais, centrine sporto spauda, susitiko su Lietuvos TSR sporto ministru Zigmantu Motiekaičiu. Galiausiai jis ryžosi parašyti oficialią kultūrizmo gynimo peticiją aukščiausiems TSRS politiniams organams Maskvoje. Tuo metu nė vienas žinomas kultūrizmo organizatorius, treneris ar sportininkas šios iniciatyvos nepalaikė – priešingai, dauguma ragino to atsisakyti.

Būtent Dr. Edmundo Daubaro pastangų dėka Klaipėdoje buvo leista organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau, vadovaujami Romano Kalinausko, Kauno kultūristai pradėjo rengti tradicines „Komjaunimo taurės“ varžybas. Šios iniciatyvos tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Gintarinio prizo“ turnyras nuolat sulaukė Lietuvos Respublikos valdžios palaikymo. Minint turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą renginio finansavimą numatyti atskira eilute valstybės biudžete.

Šiandien „Gintarinis prizas“ yra ne tik sporto istorijos dalis, bet ir tarptautinis kultūrizmo bei sveikatingumo simbolis, garsinantis Lietuvą pasaulyje. Per visą „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją jame dalyvavo įvairių pasaulio šalių sportininkai, atstovavę visiems kontinentams. 2008 metais varžybose rungėsi atletai iš 32 valstybių.

Išsamiau apie istorinius įvykius ir tarptautinę federacijos veiklą skaitykite oficialiame puslapyje: www.wff.lt

ISTORINIAM „GINTARINIAM PRIZUI“ – 60 METŲ!

2025 metais Gargžduose Lietuvos kultūrizmo bendruomenė paminėjo šio sporto 60-metį.

2026 metais sukako 60 metų nuo Vilniuje surengto pirmojo tarptautinio kultūrizmo turnyro Rytų Europoje.

2027 metais sukaks 60 metų nuo Klaipėdoje surengto pirmojo „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyro. Iki šiol rengiamas tarptautinis turnyras tapo neatsiejama Lietuvos kultūrizmo istorijos dalimi ir išskirtine Rytų Europos sporto tradicija.

Pasaulio kultūrizmo istorijoje ypatingą vietą užima ir kiti ilgametes tradicijas puoselėjantys turnyrai. Vienas seniausių – NABBA „Mr. Universe“, pradėtas rengti 1950 metais Londone. 1965 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas organizuoti „Mr. Olympia“ turnyras taip pat tapo svarbiu pasaulio kultūrizmo istorijos įvykiu.

2027 m. gegužę Klaipėdoje tris dienas iškilmingai bus minimas „Gintarinio prizo“ 60 metų jubiliejus. Į šį išskirtinį renginį kviečiamos garbingiausios Lietuvos ir užsienio sporto asmenybės, visuomenės veikėjai bei politikos atstovai.

Jubiliejaus proga organizatoriai taip pat planuoja išleisti keliomis kalbomis parengtą istorinę knygą. Joje bus įamžinta „Gintarinio prizo“ istorija, jo raida ir reikšmė Lietuvos bei tarptautinio kultūrizmo kontekste.

Šeši dešimtmečiai – tai ne tik įspūdingas jubiliejus, bet ir ilgametės sporto tradicijos, atsidavimo kultūrizmui bei skirtingas kartas vienijančios istorijos liudijimas.

Išsami informacija – tarptautinėje svetainėje: WFF.lt

Nauji vardai pasaulinėje sporto istorijoje. 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas – įspūdingas sporto renginys Nidoje!

Spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas, subursiantis kelis šimtus įvairių šalių sportininkų.

Šiomis dienomis žiūrovų laukia neįtikėtinas reginys – įspūdinga sportininkų įvairovė, atkaklios varžybos ir skirtingų kartų atletų pasirodymai.

Prieš metus olimpinis komitetas panaikino populiarią sporto visiems iniciatyvą, tačiau pasaulinė WFF–WBBF federacija šią tradiciją sėkmingai tęsia. Nidoje varžysis vaikai, paaugliai, jaunimas ir veteranai, tarp kurių bus ir septyniasdešimtmečių sportininkų.

Tuo pat metu profesionalūs atletai kovos dėl aukščiausių rezultatų, siekdami įrodyti savo meistriškumą ir visiems laikams įrašyti savo vardus į pasaulio sporto istoriją.

Tai renginys, kuriame susitinka sportinis meistriškumas, ryžtas, patirtis ir skirtingų kartų bendrystė!

Išsamesnė informacija – tarptautinėse interneto svetainėse:

www.wff.lt
www.worldfitness.lt