World fitness federation   |   World body building federation

LT|EN|RU

Naujienos

OLD SCHOOL BODYBUILDING

5m.jpg

2026-07-13

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

WORLD BODYBUILDING HISTORY

21m.jpg

2026-07-12

KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.

“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai  sportininkai  valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties. 

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt 

OVER ALL CHAMPIONS

PRO_wc_OVERALL_1m.jpg

2026-07-11

WORLD‘S BEST PROFESSIONAL ATHLETES.

World Fitness Federation (W.F.F. - International)
World Bodybuilding Federation (W.B.B.F. - International)
PRO UNIVERSE
Over All Winners
(2010-2025)

MEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 MICKAEL LOUVEL, France

2024 RAHUL JOSHI, India

2023 MAROSZ KANASZ, Slovakia

2022 DMITRIJ ANTONOV, Russia

2021 ROMAN POLSHIN, Estonia

2020 MICHAIL MALEK, Russia

2019 NIKOLAJ VOROBJOV, Russia

2018 RAHUL JOSHI, India
2017 JOHN LESLIE, South Africa
2016 MAROS KANASZ, Slovakia
2015 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia
2014 ANDRZEJ RAK, Poland
2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI, Poland
2012 JEVGENIJ KLOCKOV, Russia
2011 ALI IMANI, Iran
2010 ALEKSANDR SEVCOV, Estonia

WOMEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 JELENA IVANOVA, Latvia

2024 SVETLANA PUGACHEVA, Russia

2023 ANNA SOBOLEWSKA KUCHARSKA, Poland

2022 MARIA SIVKOVA, Russia

2021 HANNA SKYTTA, Finland

2020 MARINA VLASOVA, Russia

2019 HANNA SKYTTA, Finland

2018 ASTA BUTKUTE, Lithuania
2017 SVETLANA PUGACHEVA, Russia
2016 YAMILA TOLEDO, Argentina
2015 JULIJA GLAZYCEVA, Russia
2014 VALENTINA KOZLOVSKAJA, Belarus
2013 DALVANIZA AQUINO, Brazil
2012 JOLANTA MILERIUTE, Lithuania
2011 CRECKY CHAVES, Brazil
2010 LIUDMILA KOLESNIKOVA, Russia

W.F.F. – W.B.B.F. Secretary International Ugne Raudyte Daubariene

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

Nauji straipsniai

WORLD GRAND PRIX

WGP_overall_STR_1m.jpg

W.F.F.-INTERNATIONAL / W.B.B.F.-INTERNATIONAL

„WORLD GRAND PRIX“

OVERALL AMATEUR CHAMPIONS

(1991–2025)

Per tris su puse dešimtmečio W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International „World Grand Prix“ turnyrai tapo vienais svarbiausių nepriklausomo kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje. Nuo pirmųjų varžybų 1991 metais iki 2025 metų buvo surengta dešimtys tarptautinių „World Grand Prix“ turnyrų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, kuriuose išaiškinti absoliutūs („Overall“) vyrų ir moterų čempionai.

Istoriniai rezultatai atspindi ne tik aukščiausius sportinius pasiekimus, bet ir federacijos geografinę plėtrą, naujų valstybių įsitraukimą bei ilgalaikes kultūrizmo tradicijas skirtinguose regionuose.

Pagrindiniai istoriniai akcentai

1991 metais Vokietijoje prasidėjo „World Grand Prix“ istorija. Per 1991–2025 m. laikotarpį čempionų vardus iškovojo sportininkai iš beveik dvidešimties valstybių. Pirmaisiais dešimtmečiais ryškiai dominavo Vokietijos sportininkai, ypač moterų kategorijoje. Nuo 2010 metų ryškiausia jėga tapo Rusijos Federacijos atletai, laimėję daugiausia absoliučių titulų vyrų ir moterų grupėse. Lietuva išlieka viena svarbiausių W.F.F.-International organizacinių centrų – Klaipėdoje, Palangoje ir Vilkaviškyje surengta nemažai tarptautinių „World Grand Prix“, kuriuose absoliučiais čempionais tapo Lietuvos bei užsienio sportininkai. Pastaraisiais metais čempionų geografija dar labiau išsiplėtė – nugalėtojais tapo sportininkai iš Serbijos, Slovakijos, Izraelio, Indijos, Alžyro ir kitų valstybių.

Vyrų varžybų apžvalga

Per visą istoriją daugiausia absoliučių titulų iškovojo Rusijos Federacijos sportininkai. Aukštus rezultatus taip pat demonstravo Vokietijos, Lietuvos, Irano ir Latvijos atletai.

Po du ar daugiau absoliučių titulų iškovojo:

Nikolaj Vorobjov (Rusija); Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija); Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė); Frank Carlotto (Šveicarija); Jurgen Koch (Vokietija).

Tai rodo ilgalaikį šių sportininkų meistriškumą bei gebėjimą sėkmingai pasirodyti skirtinguose tarptautiniuose turnyruose.

Moterų varžybų apžvalga

Moterų varžybose istoriškai išsiskiria dvi šalys – Vokietija ir Rusijos Federacija, kurių sportininkės iškovojo daugiausia absoliučių titulų.

Ypač išsiskiria:

Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – keturi absoliutūs titulai; Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – trys titulai; Jolanta Mileriūtė (Lietuva); Edita Daubaraitė (Lietuva); Manuela Franz (Vokietija); Claudia Muhlhaus (Vokietija); Sabine Weeke (Vokietija); Jelena Ivanova (Latvija),

kurios ne kartą tapo „World Grand Prix“ absoliučiomis čempionėmis.

Tarptautinė plėtra

Per 35 metus „World Grand Prix“ varžybos buvo organizuotos Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Austrijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Indijoje ir kitose valstybėse.

Ši geografija patvirtina, kad W.F.F.-International išaugo iš Europos organizacijos į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį skirtingų žemynų sportininkus.

2025 metų čempionai

Vyrai

Rokashkov Vyacheslav (Rusijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija.

Moterys

Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija.

Išvados

1991–2025 metų „World Grand Prix“ istorija atspindi nuoseklią W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International raidą bei tarptautinį autoritetą. Per šį laikotarpį federacija sukūrė vieną ilgiausiai be pertraukų vykstančių nepriklausomo kultūrizmo čempionatų ciklų pasaulyje.

Čempionų sąrašas liudija aukštą sportinį lygį, nuolatinę tarptautinę konkurenciją ir plačią geografiją. Kartu tai yra reikšmingas istorinis dokumentas, atspindintis kelių kartų sportininkų pasiekimus ir W.F.F.-International indėlį į pasaulinio kultūrizmo istoriją.

Chronologinis absoliučių čempionų sąrašas

Metai

Vyrai

Moterys

2025

Rokashkov Vyacheslav (R usijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija

Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija

2024

Dusan Jovanovic (Serbija) – Kranevas, Bulgarija • Gatis Sakne (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Oleksii Fedotov (Estija) – Pernu, Estija • Janis Kravalis (Latvija) – Kandava, Latvija

Inna Gusarova (Latvija) – Kranevas, Bulgarija • Jelena Ivanova (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Jelena Ivanova (Latvija) – Pernu, Estija • Jelena Bitineva (Latvija) – Kandava, Latvija

2022

Rubin Gajnullin (Rusija) – Maskva, Rusijos Federacija

Jelena Volkova (Rusijos Federacija) – Maskva, Rusijos Federacija

2021

Roman Polshin (Estija) – Klaipėda, Lietuva • Maroš Kanasz (Slovakija) – Kranevas, Bulgarija

Karina Sonmez (Turkija) – Kranevas, Bulgarija • Hanna Skytta (Suomija) – Klaipėda, Lietuva

2020

Kushal Changmai (Indija) – Delis, Indija

Alisa Klimova (Rusijos Federacija) – Delis, Indija

2019

Musa Blamm (Alžyras) – Maskva • Dainius Dzikevičius (Lietuva) – Kranevas

Valentina Savciuk (Rusijos Federacija) – Maskva • Marina Yavorovskaja (Ukraina) – Kranevas

2018

Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Sočis

Julia Medvedeva (Rusijos Federacija) – Sočis

2017

Sergej Jaciuk (Ukraina) – Jekaterinburgas • Medjit Nazari (Iranas) – Sočis

Aleksandra Antipova (Rusijos Federacija) – Jekaterinburgas • Natalia Abramova (Rusijos Federacija) – Sočis

2016

Christofer Mewes (Vokietija) – Vupertalis

Joanna Fuchs (Vokietija) – Vupertalis

2015

Maksim Kazaks (Latvija) – Bobruiskas • Peter Molnar (Vengrija) – Mastrichtas

Agnė Šukaitytė (Lietuva) – Bobruiskas • Evelyn Dirocie (Belgija) – Mastrichtas

2014

Nikolaj Vorobjov (Rusijos Federacija) – Tula • Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva

Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Tula • Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva

2013

Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva • Vitalij Liutov (Rusija) – Lvovas • Vahid Shishehgar (Iranas) – Tula • Arash Ahmadi (Iranas) – Vitebskas • Nikolaj Vorobjov (Rusija) – Saratovas

Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Maskva • Natalija Risevskaja (Ukraina) – Lvovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Saratovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Vitebskas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Tula

2012

Abolfazi Aghakhani (Iranas) – Maskva • Jevgenij Klockov (Rusijos Federacija) – Maskva • Sergej Kostel (Baltarusija) – Vitebskas

Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva • Jelena Kursanova (Rusijos Federacija) – Maskva

2011

Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Samara

Liudmila Senciugova (Rusijos Federacija) – Samara

2010

Igor Belodedov (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas

Aleksandra Nikolajeva (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas

2009

Raimund Kienreich (Austrija) – Alanija, Turkija

Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Alanija, Turkija

2008

Dimitrios Mastorakis (Graikija) – Eretrija

Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Eretrija

2006

Aleksandr Ševcov (Estija) – Ryga

Martina Lepcin (Kroatija) – Ryga

2000

Patrik Heisel (Vokietija) – Syros, Graikija

Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Syros

1999

Massimo Monaco (Italija) – Badenas, Austrija

Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Badenas

1998

Jurgen Koch (Vokietija) – Palanga, Lietuva

Claudia Machmor (Vokietija) – Palanga

1997

Frank Carlotto (Šveicarija) – Manheimas • Gediminas Bacevičius (Lietuva) – Klaipėda • Jurgen Koch (Vokietija) – Esenas • Sigitas Griškenas (Lietuva) – Lincas

Edita Daubaraitė (Lietuva) – Manheimas • Edita Daubaraitė (Lietuva) – Klaipėda • Ines Vogel (Vokietija) – Lincas • Susana Palma (Ispanija) – Esenas

1996

Jan Bohlen (Vokietija) – Kaizerslauternas

Sabine Weeke (Vokietija) – Kaizerslauternas • Isabelle Streit (Prancūzija) – Badenas • Daniela Haric (Kroatija) – Hanoveris

1995

Frank Carlotto (Šveicarija) – Esenas

Sabine Weeke (Vokietija) – Esenas • Alexandra Baumann (Vokietija) – Hanoveris

1994

Hani El Jindawi (Vokietija) – Pösneckas

Claudia Machmor (Vokietija) – Pösneckas • Klaudia Rohrs (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino

1993

Lutz Wilke (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino

Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino

1992

Peter Schmidt (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino

Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino

1991

Burkhard Olf (Vokietija) – Hesenas

Stefanie Wehr (Vokietija) – Hesenas

NPC

NPC_IFBB_owners_100m.jpg

NPC festivaliai ir oficialus sportas: kur yra riba?

Pastaraisiais metais dėl IFBB kultūristų persekiojimo per doping kontrolę vis daugiau atletų renkasi dalyvauti NPC organizuojamuose renginiuose. Tačiau retas susimąsto, kuo jie skiriasi nuo oficialių sporto federacijų organizuojamų varžybų ir kokia yra šių organizacijų vieta pasaulinėje kultūrizmo istorijoje.

Daugelis sportininkų skiria milžiniškas lėšas, laiką ir energiją siekdami pergalių, tačiau dažnai nesidomi nei sporto istorija, nei organizacijų, kurioms atstovauja, kilme ir statusu.

1888 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta AAU (Amateur Athletic Union). Daugelį dešimtmečių ši organizacija atliko svarbų vaidmenį JAV sporto sistemoje ir organizavo prestižines „Mr. America“ kultūrizmo varžybas.

Po Antrojo pasaulinio karo tarptautinėje arenoje kultūrizmas buvo glaudžiai susijęs su tarptautine sunkiosios atletikos federacija (FIHC). 1947–1969 metais jos globoje buvo rengiami „Mr. Universe“ turnyrai. Tuo metu nei IFBB, nei NABBA, nei WBBG neturėjo tokio tarptautinio pripažinimo, kokį turėjo oficiali sporto sistema.

1969 metais FIHC kultūrizmo atsisakė. Vėliau pagrindine tarptautine kultūrizmo organizacija tapo IFBB, kuri buvo priimta į tarptautinių sporto federacijų bendruomenę ir siekė olimpinio pripažinimo. Siekdama atitikti tarptautinio sporto reikalavimus, IFBB pradėjo taikyti dopingo kontrolę, plėtė nacionalinių federacijų tinklą ir ilgus metus buvo pagrindinė pasaulinio kultūrizmo sporto organizacija.

JAV situacija buvo kitokia. AAU nenorėjo atsisakyti savo įtakos, todėl susiformavo atskira sistema. 1983 metais Džimas Manjonas įsteigė NPC (National Physique Committee), kuri perėmė mėgėjų kultūrizmo organizavimą Jungtinėse Valstijose. Šios organizacijos varžybos buvo vystomos pagal kitokį modelį nei oficialių tarptautinių sporto federacijų.

1998 metais Tarptautinis olimpinis komitetas atsisakė pripažinti IFBB federaciją ir kultūrizmą olimpine sporto šaka. Tai tapo lūžio tašku visam kultūrizmo pasauliui. Vėliau pasikeitė IFBB valdymas, o profesionalų varžybų organizavimas Jungtinėse Valstijose galutinai atsidūrė Džimo Manjono vadovaujamos sistemos rankose.

Šiandien NPC renginiai sparčiai plečiasi ir už JAV ribų. Daugelyje valstybių jie konkuruoja su nacionalinėmis federacijomis, priklausančiomis tarptautinei sporto sistemai. Kartu plečiasi ir varžybų formatas – vietoje kelių prestižinių titulų atsirado dešimtys skirtingų kategorijų, todėl čempiono vardas praranda ankstesnį išskirtinumą.

Tai nereiškia, kad NPC renginiai nėra gerai organizuoti ar juose nestinga stiprių atletų. Tačiau būtina suprasti, jog komercinis renginys ir oficialios sporto sistemos varžybos nėra tas pats. Tai skirtingi veiklos modeliai, turintys skirtingus tikslus ir veikimo principus.

Išvados

Kultūrizmo istorija rodo, kad sporto organizacijos visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos bei verslo dalis. Todėl kiekvienam atletui verta žinoti, kokiai sistemai jis atstovauja ir kokių tikslų siekia pasirinkta organizacija.

Prieš priimant sprendimą dalyvauti vienose ar kitose varžybose, reikėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar svarbiausias tik medalis ir scena, ar ir priklausymas oficialiai sporto sistemai, kurioje galioja tarptautiniai sporto principai, federacijų pripažinimas bei antidopingo reikalavimai?

Sportininkui žinios apie savo sporto istoriją yra ne mažiau svarbios nei treniruotės. Tik suprasdamas organizacijų kilmę, jų tikslus ir statusą, atletas gali sąmoningai pasirinkti kelią, kuriuo nori eiti.