PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

VATIKANAS KULTŪRIZME ĮŽVELGĖ DISIDENTUS.
Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos vadovų priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės valdžios atžvilgiu.
Oficialaus susitikimo metu Pasaulinės federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą buvo Vatikano Kongregato Prefekto kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliaiu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
Oficialaus priėmimo metu Vatikano administracijos vadovas J. Em. PADRE PAOLO federacijos atstovams pristatė Vatikano administracijos būstinę, asmeninius Pontifiko darbo ir poilsio apartamentus, uždarą archyvinę Vatikano istorinių brangenybių saugyklą, visų buvusių Pontifikų asmeninių daiktų saugyklą. Oficialų priėmimą sekusios sekančios dienos ankstų rytą Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniškai pakviestas ir dalyvavo Vatikano Švento Petro bazilikoje vykusiose individualiose mišiose.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

N.A.B.B.A. NEŽINO SAVO ISTORIJOS ARBA MELUOJA.

“PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJOS” MEDŽIAGA.

Dabarties N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos istorikas SI SVINEJUS (Si Sweeney) savo publikacijose net neužsimena apie tikrąjį pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą, o apie antrąjį rašo klaidingai.

Panašiai kultūrizmo sporto istorija sukurta ir I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) istorikų. Pagal šiuos istorikus, iki I.F.B.B. nieko nebuvo. Jie nutyli, kad I.F.B.B. komercionės firmos savininkai broliai BENAS ir DŽO VEIDERIAI (Ben and Joe Weider brothers) visur kopijavo iki jų sukurtą BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) kultūrizmo imperiją.

Nestebina, nes daug žmonių aukštindami save, kitus žemina ar net visai nemini. Gaunasi iškreipta istorija, į kurią remdamiesi paskesni istorikai kūria jau savo istorijas, kurios labai tolimos nuo realybės.

1947. PIRMASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

Pirma tarptautinė kultūrizmo imperija buvo JAV “sunkiosios atletikos tėvu” vadinamo BOBO HOFMANO (Bob Hoffman) pastangų dėka per A.A.U. (Amateur Athletic Union) sukurta Amerikoje. A.A.U. jungė visas JAV sporto federacijas ir iš esmės buvo JAV sporto minieterija. Kol JAV nebuvo sporto ministerijos, jos funkcijas atliko A.A.U.. A.A.U. buvo JAV Nacionalinio Olimpinio komiteto narė ir ilgą laiką vadovavo visoms sporto šakoms. Nuo 1939 metų pradėjusi organizuoti JAV nacionalinį kultūrizmo čempionatą, pavadintą “Mr. America”, BOBO HOFMANO dėka A.A.U. ryžosi oficialiai įteisinti kultūrizmo sportą.

1947 metais Filadelfijoje (JAV) vyko Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H. (Federation Internationale Halterophile) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas ir tarptautinis kongresas. BOBO HOFMANO pastangomis F.I.H. (F.I.H. ėmus valdyti pasaulio kultūrizmą, pavadinimas pakito į F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme) tarptautiniame kongrese priėmė nutarimą vadovauti pasauliniam kultūrizmo sportui ir rengti tarptautinės kultūrizmo varžybas. Taip iškart po kongreso Filadelfijoje buvo organizuotas pirmasis tarptautinis F.I.H. “Mr. Universe” turnyras. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo BOBO HOFMANO auklėtinis amerikietis STVIVAS STANKO (Steve Stanko). Tai buvo istorinis įvykis ir istorinė pergalė.  

 1948. ANTRASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

“Olimpiniais metais” F.I.H. sunkosios atletikos pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami. Kaip organizuoti planuotą F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą? BOBUI HOFMANUI kilo idėja organizuoti antrąjį F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą 1948 metų Londono Olimpinių žaidynių metu. Juk F.I.H. buvo tarptautinio Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Tam buvo pasitelkta Britanijos sunkiosios atletikos asociacija  B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association), kuriai vadovavo OSKARAS STEITAS (Oscar State). B.A.W.L.A. per Britanijos Imperijos kolonijų sunkiosios atletikos asociacijas į kultūrizmo “Mr. Universe” varžybas sukvietė įvairių šalių sportininkus, o BOBAS HOFMANAS atvežė JAV kultūristus. “Mr. Universe” varžybas stebėti atėjo 1800 žiūrovų, o turnyro metu surinktos lėšos atiteko B.A.W.L.A. asociacijai.  Talkinti varžybose B.A.W.L.A. pasikvietė britų kultūrizmo žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakciją. Po eilės trankinių atkrentamųjų etapų į “Mr. Universe” finalą pateko prancūzas ANDRE DRAPAS (Andre Drapp) bei amerikiečiai STIVAS RIVSAS (Steve Reeves) ir BOBO HOFMANO auklėtinis DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek). Absoliučiu nugalėtoju tapo DŽONAS GRIMEKAS. Per apdovanojimą prie mikrofono STIVAS RIVSAS pasakė, kad “Džonas Grimekas yra geriausias pasaulio kultūristas” (“John Grimek is the greatest bodybuilder who ever lived“).

1950. PIRMASIS N.A.B.B.A. KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

1950 metais žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakcija inicijavo nacionalinės kultūrizmo asociacijos N.A.B.B.A. įkūrimą. Pasak buvusio N.A.B.B.A. prezidento AIVANO DANBARO (Ivan Dunbar), N.A.B.B.A. juridiškai buvo registruiota visuomeninio klubo statusu.  Tais pačiais 1950 metais N.A.B.B.A. Londone organizavo pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo STIVAS RIVSAS. Toliau Tarptautinio Olimpinio komiteto narė F.I.H., du dešimtmečius oficialiai vadovavusi pasaulio kultūrizmo sportui, tęsė “Mr. Universe” tradicijas, o N.A.B.B.A. “Mr. Universe”, kaip ir brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben WEIDER brothers) komercinė I.F.B.B. firma, nuėjo individualiu keliu, iki tolimu nuo oficialaus pripažinimo. 

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO VAKARUOSE – F.I.H.C., N.A.B.B.A. IR I.F.B.B..

RYTUOSE – MES. IKI ŠIOL SITUACIJA NESIKEITĖ.

Žvelgiant per praėjusio šimtmečio prizmę, išryškėja pagrindiniai pasaulio kultūrizmo istorijos kertiniai akmenys.

Ilgą laiką dėl politinių priežasčių pasaulis buvo padalytas į dvi dalis – „kapitalistinius“ Vakarus ir „socialistinius“ Rytus. Abu pasauliai buvo vienas nuo kito izoliuoti ir kultūrizmas, kaip ir daugelis kitų sporto šakų, vystėsi savarankiškai.

Vakaruose oficialiai pripažintam kultūrizmo sportui 1947–1969 metais vadovavo tarptautinė sunkiosios atletikos federacija F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kuriai didelę įtaką darė amerikietis Bobas Hofmanas (Robert Collins Hoffman, 1898–1985). Vėliau, 1971–1998 metais, pagrindinį vaidmenį perėmė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders).

Neoficialiam, tarptautiniu mastu nepripažintam kultūrizmo judėjimui Vakaruose atstovavo 1950 metais Didžiojoje Britanijoje įsteigta N.A.B.B.A. (National Amateur Body-Builders' Association).

PRADŽIA

Socialistiniame pasaulyje kultūrizmui bandyta vadovauti per F.I.H.C. 1963 metais, TSRS sunkiosios atletikos federacijos struktūroje, buvo įsteigta TSRS kultūrizmo organizacija – atletinės gimnastikos komisija.

Tai buvo pirmoji tarptautinio pobūdžio kultūrizmo organizacija socialistiniame pasaulyje. Tačiau tuo metu TSRS kultūrizmo sportas dar tik kūrėsi. Sunkiosios atletikos federacija nebuvo suinteresuota aktyviai vystyti naujos, iš išorės pasiūlytos sporto šakos, todėl ši organizacija ilgainiui sunyko.

1968 metais Kaune, Lietuvos TSR, TSRS kultūrizmo entuziastų iniciatyva buvo įsteigta nauja TSRS kultūrizmo organizacija (komisija). Ji veikė iki 1973 metų, kai TSRS ir kitose socialistinėse šalyse kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir pradėtas persekioti.

Per šį laikotarpį organizacija spėjo surengti dvejas TSRS kultūrizmo pirmenybes ir pradėti reguliarių tarptautinių turnyrų tradiciją – „Gintarinio prizo“ Lietuvoje bei „Georgo Tenno memorialo“ Estijoje.

KULTŪRIZMO DRAUDIMO METAI

1973 metais uždraudus kultūrizmo sportą, kurį laiką vyravo sumaištis ir laukimas. Apie ankstesnę TSRS kultūrizmo organizaciją beveik niekas nebegalvojo. Oficialios varžybos buvo nutrauktos, tačiau kultūrizmo judėjimas neišnyko.

1974 metais DSc. Edmundas Daubaras Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje nelegaliai organizavo „Gintarinio prizo“ turnyrą. Tais pačiais metais estas Inaras Mardo Taline surengė „Georgo Tenno memorialą“.

Estijoje turnyrą pavyko organizuoti pusiau legaliai – valdžiai buvo įrodinėjama, kad, atsižvelgiant į pasaulyje garsių Estijos galiūnų tradiciją, kultūrizmas gali būti laikomas savotiška nacionalinės sporto kultūros dalimi.

Būtent šie du turnyrai – Lietuvos „Gintarinis prizas“ ir Estijos „Georgo Tenno memorialas“ – tapo svarbiausiais socialistinio pasaulio kultūrizmo tradicijos tęstinumo simboliais. Nepaisant draudimų ir persekiojimo, jie buvo organizuojami toliau.

1987 METŲ TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA

„Perestrojkos“ laikotarpiu atsiradus didesnėms visuomeninio gyvenimo laisvėms, kultūrizmas vėl galėjo atviriau organizuotis.

1987 metais Kubenkos mieste, RTFSR, buvo įkurta TSRS kultūrizmo federacija. Tradiciniai socialistinio pasaulio tarptautiniai turnyrai – „Georgo Tenno memorialas“ ir „Gintarinis prizas“ – buvo organizuojami toliau.

Atrodė, kad kultūrizmas pagaliau išsiveržė į laisvę ir netrukus susilies su Vakarų sportu. Savotiškos euforijos apimtas socialistinio pasaulio kultūrizmas visa galva pasinėrė į per reklaminius žurnalus išreklamuotą ir ilgai svajotą Vakarų sporto pasaulį.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad realybė yra gerokai sudėtingesnė.

PO TSRS ŽLUGIMO

1991 metais subyrėjo TSRS, kartu išsisklaidė ir buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo jėgos. Atskirose valstybėse pradėjo kurtis nacionalinės federacijos ir organizacijos, o sporto organizatoriai, semdamiesi žinių bei patirties iš Vakarų, toliau tobulėjo.

Tačiau ilgainiui, kaip teigiama šioje kultūrizmo istorijos interpretacijoje, išryškėjo ir kita medalio pusė. Paaiškėjo, kad Vakarų kultūrizmas ne visais aspektais buvo toks pažangus, kaip ilgą laiką atrodė iš šalies. Socialistiniame pasaulyje per dešimtmečius buvo suformuoti saviti sporto organizavimo ir atletinio rengimo pagrindai, o jų tradicijos išliko gyvos.

Šie skirtumai išryškėjo ir tarptautinių kultūrizmo organizacijų veikloje.

WORLD FITNESS FEDERATION

Prieštaraudami šiuolaikinio kultūrizmo gigantizmo tendencijai, 1995 metais DSc. Edmundas Daubaras ir vokietis Klaus P. J. Hoffmannas ėmėsi iniciatyvos įsteigti tarptautinę „World Fitness Federation“ (W.F.F. – International).

1996 metais Štutgarte įvyko federacijos steigiamasis susirinkimas. Jame taip pat dalyvavo austras Peteris Papula ir graikas Anargiros Tsopouridis.

Klausas Hoffmannas rėmėsi N.A.B.B.A. šalių narių atstovais, o Edmundas Daubaras – buvusio socialistinio pasaulio šalimis. Taip buvo siekiama sukurti tarptautinę organizaciją, kuri tęstų savitą Rytų Europos ir buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo tradiciją.

Per ilgus dešimtmečius susiformavo savotiška tarptautinio kultūrizmo sistema: I.F.B.B. – sportininkams, pasirengusiems griežtesnei dopingo kontrolei, N.A.B.B.A. – be dopingo kontrolės tradicijas puoselėjantiems kultūristams, o W.F.F. – organizacijai, kurios ištakos siejamos su buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo tradicija.

„GINTARINIS PRIZAS“ IR „GEORGO TENNO MEMORIALAS“

Šiandien, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, galima teigti, kad vienas svarbiausių socialistinio pasaulio kultūrizmo pagrindų buvo ne viena konkreti institucija, o gyva tarptautinių varžybų tradicija.

Svarbiausi jos simboliai – Lietuvos TSR „Gintarinio prizo“ turnyras ir Estijos TSR „Georgo Tenno memorialas“.

Šie turnyrai išliko nepaisant politinių draudimų, organizacinių permainų ir TSRS žlugimo. Jų istorija atspindi atskirą, nuo Vakarų kultūrizmo sistemos ilgą laiką izoliuotą sporto raidos kelią.

Todėl pasaulio kultūrizmo istoriją galima matyti ne tik per Vakarų F.I.H.C., N.A.B.B.A. ir I.F.B.B. veiklą. Greta jų egzistavo ir savarankiškai susiformavusi Rytų kultūrizmo tradicija, kurios pagrindą sudarė žmonės, organizacijos ir, svarbiausia, dešimtmečiais nenutrūkusi varžybų tradicija.

Išsamiau apie šią istoriją, jos žmones, organizacijas ir svarbiausius įvykius – artimiausiuose straipsniuose.

TARPTAUTINIS TEISĖJŲ IR TRENERIŲ SEMINARAS KLAIPĖDOJE. KAI KULTŪRIZME LIKO TIK RAUMENYS: KUR DINGO POZAVIMO MENAS?

Kultūrizmas kadaise buvo ne tik raumenų demonstravimas. Tai buvo scena, muzika, judesys, artistiškumas ir gebėjimas savo kūną paversti tikru scenos pasirodymu. Šiandien iš viso to liko gerokai mažiau. Ar kultūrizmas tapo pernelyg primityvus?

Šis klausimas bus keliamas 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare, kurį organizuoja Pasaulinė WFF-WBBF federacija ir Tarptautinis sporto universitetas (ISU – International Sport University).

Seminare daugiausia dėmesio bus skiriama pozavimo menui, naujoms kategorijoms, jų vertinimui ir ateities varžybų organizavimo principams.

Anksčiau vien raumenų neužteko

Kultūrizmo istorijoje buvo laikotarpis, kai sportininkas turėjo būti ne tik fiziškai puikiai pasirengęs. Jis privalėjo mokėti savo kūną parodyti.

1987 metais, steigiant TSRS kultūrizmo federaciją, vykusiuose seminaruose buvo analizuojami įvairūs kultūrizmo rengimo ir teisėjavimo klausimai. Vieną tokių seminarų vedė tuometinis Vilniaus kultūrizmo mokyklos vadovas Vitalijus Asovskis.

Kartu su Vilniaus kultūrizmo mokyklos steigėju Česlavu Tamulevičiumi jis, remdamasis praktine patirtimi ir darbu su sportininkais, buvo sukūręs įvairių kultūrizmo pozų klasifikaciją.

Tai nebuvo vien techninis darbas. Pozos buvo suvokiamos kaip kalba, kuria sportininkas scenoje pasakoja apie savo kūną.

Scenoje reikėjo ne tik būti stipriam, bet ir mokėti tai parodyti

Ypatingą vietą tuomet užėmė laisvoji programa.

Sportininkas turėjo ne tik atlikti privalomas pozas. Jis kūrė savo pasirodymą: rinkosi muziką, dėliojo pozas, perėjimus, judesius ir visą sceninę kompoziciją.

Buvo vertinamas bendras programos įspūdis, artistiškumas, sceninis meistriškumas, muzikalumas, pozavimo technika ir gebėjimas sklandžiai pereiti iš vienos pozos į kitą.

Tai iš esmės keitė patį sportininką.

Vien tik treniruotės su štanga nepadėjo tapti scenos virtuozu. Reikėjo mokytis valdyti kūną, suprasti muziką, sceną, publiką ir teisėjų žvilgsnį.

Štangą kilnoti gali daugelis. Sužavėti sceną – gerokai sunkiau.

Todėl pasitaikydavo, kad fiziškai nepriekaištingai pasirengęs sportininkas pralaimėdavo varžovui, kuris savo kūną scenoje sugebėdavo parodyti geriau.

Būtent toks teisėjavimo principas vertė kultūristus dirbti daugiau ir plačiau. Ne tik auginti raumenis, bet ir tobulinti pozavimo techniką.

Vilniaus mokykla kūrė ne tik kūnus, bet ir scenos meną

Vilniaus kultūrizmo mokyklos specialistai daug dėmesio skyrė kitų sporto šakų patirčiai. Buvo analizuojamos meninės gimnastikos ir dailiojo čiuožimo programos, jų struktūra, artistiškumas, muzikalumas ir vertinimo principai.

Ši patirtis buvo pritaikyta kultūrizme.

Tuo metu Lietuvoje išaugo visa sportininkų karta, kuriai scena buvo ne mažiau svarbi nei treniruočių salė.

Prisiminkime Praną Murauską, Jevgenijų Goreliką, Jevgenijų Žurcevą, Rišardą Krinickį, Vytautą Pleckevičių, Saulių Misevičių, Vladą Kapcevičių, Viačeslavą Chleborodovą ir kitus to laikotarpio sportininkus.

Jų pasirodymai buvo ne vien pozų demonstravimas. Tai buvo spektaklis.

Kas atsitiko šiandien?

Šiandien laisvosios programos daugelyje kultūrizmo varžybų nebevertinamos.

Ir čia slypi viena esminių problemų.

Jeigu už pozavimo meistriškumą sportininkas negauna jokio papildomo įvertinimo, kodėl jis turėtų tam skirti šimtus valandų?

Pozavimo tobulinimas reikalauja darbo. Reikia trenerio, choreografinio supratimo, sceninės praktikos, muzikos pajautimo ir daugybės repeticijų.

Todėl sportininkui kur kas paprasčiau koncentruotis į tai, kas tiesiogiai lemia rezultatą.

Rezultatas – vis daugiau panašumo.

Tie patys judesiai. Tos pačios pozos. Tie patys sceniniai sprendimai.

Sportininkas užlipa ant scenos, parodo kūną ir nulipa.

Tačiau kur dingo asmenybė? Kur dingo individualus pasirodymas? Kur dingo tas momentas, kai publika laukdavo ne tik to, kokį kūną sportininkas atsivežė, bet ir kaip jis jį parodys?

Kultūrizmas rizikuoja prarasti savo sceninį veidą

Kultūrizmas visada buvo ypatingas tuo, kad jame susitiko sportas ir scena.

Raumenys buvo tik viena šios lygties dalis.

Kita dalis – gebėjimas juos parodyti.

Kai iš varžybų pašalinamas sceninis elementas, sportas tampa vienodesnis. O kuo daugiau vienodumo, tuo mažiau priežasčių žiūrovui laukti kito sportininko pasirodymo.

Galbūt todėl šiandien verta atsigręžti į tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama.

2027-ieji gali tapti pokyčių metais

WFF-WBBF federacija skelbia, kad nuo 2027 metų planuojama profesionalių kultūristų varžybose vėl pradėti vertinti laisvąsias programas.

Tai reikštų bandymą sugrąžinti į kultūrizmo sceną elementą, kuris anksčiau skatino sportininkus būti ne tik fiziškai stiprius, bet ir scenos atlikėjus.

Ar tai pakeis kultūrizmą?

Atsakymas priklausys nuo to, kaip bus suformuluoti vertinimo kriterijai ir kaip šią idėją priims sportininkai, treneriai bei teisėjai.

Tačiau vienas dalykas akivaizdus: kultūrizmo scena negali būti vien raumenų paroda.

Sportininkas ant podiumo turi ne tik stovėti.

Jis turi pasirodyti.

Būtent apie tai bus kalbama 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare.

Galbūt laikas vėl prisiminti, kad kultūrizmas prasideda ne tada, kai sportininkas užlipa ant scenos.

Jis prasideda tada, kai sportininkas išmoksta scenoje papasakoti savo kūno istoriją.

Daugiau informacijos apie seminarą – www.worldfitness.lt.