PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

GERIAUSI KULTŪRISTAI.

„Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Bodybuilding School“) - vienintelė pasaulyje du dešimtmečius įtakojusi kultūrizmo vystymosi kelią T.S.R.S.. Mokyklos steigėjas ČESLAVAS TAMULEVIČIUS ir vėliau prie jo veiklos prisijungęs talentingas treneris poetas, rašytojas, dramaturgas VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский, 1952 – 2026 m.) per savo auklėtinius kultūristus darė tikrus stebuklus. Jų darbais žavėjosi visi T.S.R.S. kiti kultūristai, juos sekė ir kopijavo. Tokių įtakingų ir talentingų trenerių iki šiol pasaulyje neatsirado... Apie praėjusio amžiaus devyniasdešimtuosius metus VITALIJUS ASOVSKIS sudėjo „ant popieriaus“ mokyklos teorinius ir praktinius darbus, tikslus į ateitį, kuriems iki šiol nepavyko niekam įgyvendinti. Prieš keletą metų VITALIJUS ASOVSKIS pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) vilniečių idėjas įgyvendinti per Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veiklą, tačiau spartus tarptautinio kultūrizmo nuosmukis neleido šių planų įgyvendinti. Mūsų nuomone, padėti gali tik tiesioginis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimas su tarptautiniu Olimpiniu Komitetu (I.O.C., International Olympic Committee), ko federacija nuosekliai siekia.

MURAUSKAS PRANAS

Vienas Lietuvos kultūrizmo pradininkų „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS varžybose dalyvavo nuo 1969 iki 1974 metų. Iki kultūrizmo sporto draudimo 1970 metais jis tapo Lietuvos nacionaliniu čempionu, o 1971 metais tarptautiniame turnyre Kaune nugalėjo savo ūgio kategorijoje. PRANO MURAUSKO geriausias rezultatas buvo pergalė 1974 metų tarptautiniame „Georgo Tenno Memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно»). Tuomet, pasiekęs atitinkančią tarptautinius kultūrizmo standartus puikią sportinę formą, jis ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet, įveikęs sunkiasvorius VLADIMIRĄ DUBININĄ (R.T.F.S.R., Владимир Дубинин) bei OLEVĄ ANUSĄ (Estijos TSR, Olev Annus), iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Ši pergalė iki šių dienų yra ryškus istorinis aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo pasiekimas. Tuomet pasaulio spauda daug rašė apie PRANĄ MURAUSKĄ, jo nuotraukos buvo įvairiausiuose kultūrizmo žurnaluose.

DUBININAS VLADIMIRAS

Rusijos kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, 1948 m. g.) nuo 1968 iki 1974 metų dalyvavo vienuolikoje varžybų. Sportinė varžybų karjera prasidėjo 1968 metais atvirame Estijos TSR čempionate, kur jis užėmė antrą vietą. Ryškiausiais pasiekimais buvo: pergalė 1970 ir 1971  metų tarptautiniuose turnyruose Kaune (Lietuvos TSR); 1971 ir 1972 T.S.R.S. čempionatuose Rusijos Sverdlovske («Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»); 1972 metų „Georgo Tenno memoriale“ («Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR. Karjera baigėsi, kai 1974 metais „Georgo Tenno memoriale“ VLADIMIRAS DUBININAS kategorijoje pralaimėjo estui OLEVUI ANUSUI (Olev Annus). Nuo 1991 iki 2019 metų jis vadovavo nacionaliniam Rusijos Federacijos I.F.B.B. padaliniui.

LEONAS PIVORIŪNAS

Unikalios visame pasaulyje „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) atstovas buvo skulptorius LEONAS PIVORIŪNAS (Ляонас Пиворюнас).  Jis 1966 ir 1967 metais iškovojo tris pirmas vietas Lietuvoje vykusiose vietinio lygio varžybose. Ryškiausia LEONO PIVORIŪNO pergale 1968 metais buvo absoliutaus istoriškai pirmojo tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyro nugalėtojo titulas. Tais pačiais metais LEONAS PIVORIŪNAS nugalėjo Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre. 1969 metais antrame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre jis po klaipėdiečio ANTANO MINEIKIO savo ūgio kategorijoje užėmė antrą vietą. 1969 metais Lenkijos Liaudies Respublikos sostinėje Varšuvoje bei Rusijos TSR Tiumenės mieste vykusiuose tarptautiniuose turnyruose savo kategorijoje buvo antras. 2020 metais LEONAS PIVORIŪNAS Lietuvos Respublikos Seime buvo iškilmingai apdovanotas Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos (World Fitness Federation, World Body Building Federation) Garbės Sidabro Medaliu („International Honour Silver Medal“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»).

INDREKAS OTSUSAS

Indrekas Otsusas – vienas žymiausių Estijos TSR kultūristų, daugkartinis nacionalinis čempionas. 1974–1982 metais jis dalyvavo dvidešimt trejose varžybose ir pasiekė reikšmingų pergalių tarptautinėje arenoje.

Didelę įtaką sportininko karjerai turėjo jo treneris Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945–2002), dažnai vadinamas „Estijos kultūrizmo siela“. Būtent jo dėka Indrekas Otsusas pasiekė aukščiausių sportinių rezultatų.

Ypač sėkmingai atletas pasirodė tarptautiniame turnyre “Georgo tenno memorialas” (Georg Tenno Memorial), vykusiame Taline. 1976, 1977, 1979 ir 1985 metais jis tapo šio turnyro nugalėtoju, o 1985 metais pelnė ir absoliutaus čempiono titulą.

1981 metais Indrekas Otsusas laimėjo savo kategoriją istoriniame tarptautiniame “ Gintarinio prizo” turnyre (Amber Prix International) Klaipėdoje. Tais pačiais metais jis triumfavo ir Kaune vykusiame tarptautiniame turnyre „Komjaunimo taurė“.

Dar vienas ryškus sportininko pasiekimas – pergalės tarptautiniame turnyre „Trener“, vykusiame Čekoslovakijoje. 1980, 1981 ir 1982 metais jis tapo savo kategorijos nugalėtoju, o 1981 ir 1982 metais buvo pripažintas absoliučiu turnyro nugalėtoju.

1979 metais Indrekas Otsusas taip pat iškovojo pergalę tarptautiniame turnyre „Spartacus Cup“, surengtame Vengrijos Liaudies Respublikoje.

Pasibaigus aktyviai sportinei karjerai, Indrekas Otsusas prisidėjo ir prie kultūrizmo renginių organizavimo. 1987 metų “Georgo tenno memorial” jis organizavo kartu su dabartiniu World Fitness Federation / World Body Building Federation prezidentu Dr. Edmundu Daubaru, kuris tuo metu laikinai gyveno Estijoje.

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

„GINTARINIS PRIZAS“ – KAS TAI? ISTORINĖ REIKŠMĖ

Jau daugiau nei šešis dešimtmečius pasaulyje skamba „Gintarinio prizo“ vardas. Kas tai? Kadaise buvęs tradicinis kultūrizmo turnyras šiandien išaugo į platų sveikatingumo, fitneso ir profesionalaus sporto judėjimą. Tarptautinės WFF-WBBF federacijos veiklos dėka „Gintarinis prizas“ tapo reikšmingu tarptautiniu sporto reiškiniu.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Sovietų Sąjungoje „Gintarinio prizo“ varžybos buvo tapusios neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino ir TSRS sporto ministerija. Tuo metu daugumai Sovietų Sąjungos atletų šis turnyras atstodavo ir pasaulio, ir Europos čempionatus. Aukščiausi sportiniai pasiekimai buvo siejami būtent su pergalėmis bei prizinių vietų laimėjimu „Gintarinio prizo“ varžybose.

Siekdamas reabilituoti kultūrizmą, Dr. Edmundas Daubaras ne vienerius metus susirašinėjo su TSRS sunkiosios atletikos federacijos vadovais, centrine sporto spauda, susitiko su Lietuvos TSR sporto ministru Zigmantu Motiekaičiu. Galiausiai jis ryžosi parašyti oficialią kultūrizmo gynimo peticiją aukščiausiems TSRS politiniams organams Maskvoje. Tuo metu nė vienas žinomas kultūrizmo organizatorius, treneris ar sportininkas šios iniciatyvos nepalaikė – priešingai, dauguma ragino to atsisakyti.

Būtent Dr. Edmundo Daubaro pastangų dėka Klaipėdoje buvo leista organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau, vadovaujami Romano Kalinausko, Kauno kultūristai pradėjo rengti tradicines „Komjaunimo taurės“ varžybas. Šios iniciatyvos tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Gintarinio prizo“ turnyras nuolat sulaukė Lietuvos Respublikos valdžios palaikymo. Minint turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą renginio finansavimą numatyti atskira eilute valstybės biudžete.

Šiandien „Gintarinis prizas“ yra ne tik sporto istorijos dalis, bet ir tarptautinis kultūrizmo bei sveikatingumo simbolis, garsinantis Lietuvą pasaulyje. Per visą „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją jame dalyvavo įvairių pasaulio šalių sportininkai, atstovavę visiems kontinentams. 2008 metais varžybose rungėsi atletai iš 32 valstybių.

Išsamiau apie istorinius įvykius ir tarptautinę federacijos veiklą skaitykite oficialiame puslapyje: www.wff.lt

2026 METŲ KULTŪRIZMO JUBILIEJAI. 2025 METŲ IŠKILMINGAS SPORTO PAGERBIMO RENGINYS.

2025 metų gegužės 17 dieną Gargžduose iškilmingai paminėtas 60 metų Lietuvos kultūrizmo jubiliejus (1965–2025). Tai buvo vienintelis tokio masto jubiliejinis renginys Lietuvoje, skirtas šalies kultūrizmo istorijai ir nusipelniusiems sporto atstovams pagerbti.

Renginį organizavo Gargždų sporto entuziastai, vadovaujami tarptautinio turnyro „Gintarinis prizas“ prizininko Viktoro Kuros. Šventėje dalyvavo sporto veteranai, kultūrizmo puoselėtojai, visuomenės veikėjai ir garbūs svečiai iš Lietuvos bei užsienio.

Tarp garbingų renginio svečių buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys Alvydas Mockus, Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation / World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras, Klaipėdos politikai Gintaras Martinkėnas ir Romualdas Milė, Lietuvos sporto fitneso federacijos prezidentas Darius Daubaras, pasaulio kultūrizmo profesionalų legenda Natalija Murnikovienė, Vidmantas Malakauskas, Alina Pelepko, Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas Modestas Puišė, Lietuvos kultūrizmo akademijos vadovas Remigijus Bimba, Latvijos kultūrizmo federacijos prezidentas ir absoliutus 2024 metų W.F.F. – W.B.B.F. profesionalų „Universe“ čempionas Maris Šveiduks bei daugelis kitų žinomų sportininkų.

Renginyje taip pat dalyvavo legendiniai Lietuvos kultūrizmo atstovai – T.S.R.S. čempionai Saulius Misevičius, Raimundas Petraitis ir Ričardas Petrauskas, taip pat kultūristai Tautvilas Rinkevičius, Aleksas Stankus, Igoris Karpec, Vidmantas Lukys.

Šventėje pagerbti ir dabarties Lietuvos kultūrizmo lyderiai: absoliutus W.F.F. – W.B.B.F. Europos mėgėjų čempionas Martynas Pakalnis, sportininkai Arvydas Mickus ir Rokas Ražanauskas, absoliuti 2024 metų W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionė Vaida Budrienė bei 2023 metų profesionalų Europos čempionas ir 2025 metų profesionalų pasaulio taurės laimėtojas Raimundas Urbanavičius.

2026 METŲ KULTŪRIZMO JUBILIEJAI. Svarbiausios sukaktys 1966 m. – surengtas pirmasis tarptautinis kultūrizmo turnyras Lietuvoje. 1976 m. – pirmą kartą T.S.R.S. kultūrizmo istorijoje estas Olevas Anusas, ruošdamasis „Georgo Tenno memorialo“ varžyboms, sportinėje praktikoje panaudojo specialią dietą. 1986 m. – T.S.R.S. kultūrizmo ateities klausimai buvo sprendžiami Dr. Edmundo Daubaro iniciatyva Klaipėdoje. 1996 m. – pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje surengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiamas ir finansuojamas Europos kultūrizmo čempionatas. Varžybos vyko Klaipėdos dramos teatre, o iškilmingas banketas 300 dalyvių, svečių ir organizatorių surengtas Kretingos grafo Tiškevičiaus rūmuose. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sekretorius Julius Jurgutis, pavaduotoju – Lietuvos Respublikos sporto viceministras Rimas Girskis. Varžybas filmavo ir specialų reportažą transliavo LNK televizija. 2006 m. – Vilniuje surengtas Lietuvos Respublikos remiamas W.F.F. – W.B.B.F. profesionalų kultūrizmo čempionatas. „GINTARINIS PRIZAS“ – 60 METŲ JUBILIEJUS.

Artėja seniausio pasaulyje tradicinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) 60 metų jubiliejus (1967–2026).

Šiam istoriniam renginiui jau dabar aktyviai ruošiasi Lietuvos ir užsienio sportininkai bei kultūrizmo organizatoriai.

Pirmuoju absoliučiu turnyro nugalėtoju 1967 metais tapo kaunietis Klemensas Alšauskas. 1968 metais antrąjį turnyrą Klaipėdoje laimėjo žinomas Vilniaus skulptorius Leonas Pivoriūnas.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu, sekdamas Čekoslovakijos sportininkų pavyzdžiu, klaipėdietis Dr. Edmundas Daubaras savo iniciatyva parengė kultūrizmo gynimo peticiją ir asmeniškai ją pristatė aukščiausioms T.S.R.S. institucijoms bei spaudai Maskvoje. Nepaisant tuometinio kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, 1978 metais buvo gautas oficialus politinis leidimas Klaipėdoje rengti viešas kultūrizmo varžybas – „Gintarinį prizą“.

Daugiau informacijos: www.wff.lt

Nauji vardai pasaulinėje sporto istorijoje. 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas – įspūdingas sporto renginys Nidoje!

Spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas, subursiantis kelis šimtus įvairių šalių sportininkų.

Šiomis dienomis žiūrovų laukia neįtikėtinas reginys – įspūdinga sportininkų įvairovė, atkaklios varžybos ir skirtingų kartų atletų pasirodymai.

Prieš metus olimpinis komitetas panaikino populiarią sporto visiems iniciatyvą, tačiau pasaulinė WFF–WBBF federacija šią tradiciją sėkmingai tęsia. Nidoje varžysis vaikai, paaugliai, jaunimas ir veteranai, tarp kurių bus ir septyniasdešimtmečių sportininkų.

Tuo pat metu profesionalūs atletai kovos dėl aukščiausių rezultatų, siekdami įrodyti savo meistriškumą ir visiems laikams įrašyti savo vardus į pasaulio sporto istoriją.

Tai renginys, kuriame susitinka sportinis meistriškumas, ryžtas, patirtis ir skirtingų kartų bendrystė!

Išsamesnė informacija – tarptautinėse interneto svetainėse:

www.wff.lt
www.worldfitness.lt

„GINTARINIS PRIZAS“: 60 METŲ ISTORIJA, KURIOS NEĮMANOMA IŠTRINTI IŠ LIETUVOS SPORTO ŽEMĖLAPIO.

2027 metais Klaipėdoje vyksiantis “Gintarinis prizas” („Amber Prix International“) turės ypatingą svorį. Tai bus 60-asis šio istorinio konkurso gyvavimo metai. Šeši dešimtmečiai – laikotarpis, per kurį pasikeitė valstybės, sienos, politinės sistemos, sporto kultūra ir pačios varžybų samprata. Tačiau „Amber Prix“ išliko. Ir jo nugalėtojų istorija šiandien leidžia pamatyti ne tik kultūrizmo raidą, bet ir Lietuvos vietą pasaulio sporto istorijoje.

Tai nėra tik nugalėtojų sąrašas

Pirmą kartą „Amber Prix International“ istorijos puslapiuose nugalėtojo pavardė įrašyta 1967 metais. Pirmuoju čempionu tapo Lietuvos atstovas Klemensas Alšauskas.

Po šešių dešimtmečių, 2026-aisiais, titulą vėl iškovojo Lietuvos sportininkas – Gražvydas Naruševičius.

Šie du vardai, skiriami beveik šešių dešimtmečių, simboliškai uždaro vieną didelį istorijos ratą.

Tarp jų – ištisa Lietuvos kultūrizmo epocha.

Tai istorija apie sportininkus, kurie treniravosi visiškai kitokiomis sąlygomis nei šiandien, apie laikotarpį, kai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma valstybė, apie sporto tradicijų išsaugojimą po 1990-ųjų ir galiausiai apie konkursą, kuris iš Baltijos regiono scenos išaugo į tarptautinę areną.

Todėl „Amber Prix International“ negalima vertinti vien kaip dar vienų kultūrizmo varžybų.

Tai – sporto istorijos archyvas gyva forma.

Lietuva čia buvo nuo pirmos dienos

Vienas ryškiausių visos istorijos bruožų – Lietuvos sportininkų dominavimas.

Pirmieji konkurso metai buvo praktiškai Lietuvos sporto istorijos kronika. 1967 metais nugalėjo Klemensas Alšauskas, 1968-aisiais – Leonas Pivoriūnas, 1969 ir 1970 metais – Antanas Mineikis.

Vėliau Lietuvos čempionų sąrašas tik ilgėjo.

Aštuntajame dešimtmetyje titulą iškovojo tokie sportininkai kaip Risardas Krinickis, Stasys Cukanovas ir Vytautas Zenkevičius.

Devintajame dešimtmetyje į sceną išėjo nauja karta – Vladas Kapcevičius, Saulius Misevičius, Jevgenijus Gorelikas, Vincas Dubickas, Algirdas Ivanauskas, Rolandas Bučinskas.

O tada atėjo Viktoro Jucio era.

1987, 1988 ir 1989 metais jis tris kartus iš eilės tapo „Amber Prix International“ nugalėtoju.

Trijų iš eilės pergalių serija nėra vien statistinis faktas. Ji parodo, kad konkurso scena tuo metu buvo vieta, kurioje sportininkas galėjo sukurti savo reputaciją ir tapti istorijos dalimi.

Sovietmetis: konkursas, kuris išliko

„Amber Prix“ istorijos negalima atsieti nuo laikotarpio, kuriame ji prasidėjo.

1967 metais Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tai reiškia, kad pirmieji konkurso dešimtmečiai buvo formuojami visiškai kitokioje politinėje ir sporto sistemoje.

Tačiau sportas turi savybę išsaugoti tai, ko kartais nepajėgia išsaugoti oficialūs dokumentai.

Pavardės lieka.

Rezultatai lieka.

Pergalės lieka.

Ir šiandien, žvelgiant į „Amber Prix International“ istoriją, galima atsekti ištisą Lietuvos kultūrizmo mokyklos raidą dar nuo laikotarpio, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės sporto sistema neegzistavo.

Tai suteikia konkursui papildomą istorinę vertę.

1990-ieji: Lietuva iš naujo atranda save

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė ne tik valstybės statusas.

Pasikeitė ir sporto pasaulis.

Lietuvos sportininkai pradėjo laisviau dalyvauti tarptautinėse varžybose, atsivėrė naujos galimybės, atsirado nauji ryšiai ir nauja konkurencinė aplinka.

Tačiau „Amber Prix International“ tradicija nenutrūko.

1990 ir 1991 metais nugalėjo Olegas Žūras.

1994 ir 1996 metais čempionu tapo Algirdas Kilčiauskas.

1997 metais titulą iškovojo Rolandas Pocius, 1998-aisiais – Ričardas Gurskas, o 1999 metais – Darius Bukšnaitis.

Tai buvo labai svarbus laikotarpis.

Lietuva jau buvo nepriklausoma, tačiau konkursas, pradėtas dar sovietmečiu, išliko gyvas.

Tai reiškia, kad „Amber Prix“ sugebėjo peržengti politines epochas.

Klaipėda tampa tarptautine scena

XXI amžiuje konkurso istorijoje įvyko dar vienas fundamentalus pokytis.

„Amber Prix International“ vis labiau prarado vien regioninio konkurso bruožus.

Į Klaipėdą pradėjo atvykti sportininkai iš vis daugiau šalių.

2003 metais nugalėjo Latvijos atstovas Aivars Visockis. 2005-aisiais titulą iškovojo Rusijos sportininkas Ivanas Sergejevas, 2006 metais – Latvijos atstovas Aleksandras Liubomirovas, 2007-aisiais – Estijos sportininkas Aleksandras Ševcovas.

Šie vardai svarbūs ne tik kaip čempionai.

Jie rodo, kad konkursas tapo Baltijos regiono sporto susitikimo vieta.

Klaipėda, geografiškai esanti prie Baltijos jūros, šiuo požiūriu tapo labai tinkama vieta tarptautinei sporto tradicijai.

Tikrasis lūžis – XXI amžiaus antrasis dešimtmetis

Jeigu ankstesniais dešimtmečiais „Amber Prix“ geografija daugiausia sukosi aplink Lietuvą ir kitas Europos šalis, tai 2010-ieji pakeitė situaciją.

2010 metais nugalėjo Dharmenderis Singhas iš Indijos.

2011 metais – taip pat Indijos atstovas Naftejus Singhas.

2012 metais triumfavo Pir Sarandibas Mehdis iš Irano.

2013 metais – Andrzejus Brzezinskis iš Lenkijos.

2015 metais – Ahmadi Arashas iš Irano.

2016 metais – Jörgas Fuchsas iš Vokietijos.

2018 metais – Aleksandras Sacharovas iš Uzbekistano.

2019 metais – Golapas Rabha iš Indijos.

Tai jau nebe vien Baltijos regiono geografija.

Tai – tarptautinė scena.

Indija, Iranas, Uzbekistanas, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Ukraina, Estija, Latvija, Rusija ir Lietuva – skirtingos sporto mokyklos, skirtingos kultūros, skirtingos treniruočių tradicijos.

Ir visos jos tam tikru istorijos momentu susitiko Klaipėdoje.

„Amber Prix“ – ir sportininkų sugrįžimų istorija

Dar vienas įdomus konkurso bruožas – čempionų sugrįžimai.

Radikas Manafovas titulą laimėjo 2000 ir 2002 metais.

Aleksandras Maslovskis – 2001 ir 2004 metais.

Darius Bukšnaitis – 1999 ir 2008 metais.

Marošas Kanašas – 2017 ir 2020 metais.

Tai reiškia, kad „Amber Prix“ nebuvo vienkartinė stotelė sportininko karjeroje.

Kai kuriems čempionams ši scena tapo vieta, į kurią buvo verta sugrįžti.

O tai, sporto požiūriu, yra vienas geriausių konkurso prestižo indikatorių.

Naujausia epocha: konkurso tarptautiškumas nebegrįžtamas

2021 metais čempionu tapo Lenkijos atstovas Arturas Kamieniakas.

2022 metais – Ukrainos sportininkas Vasilijus Bespalienko.

2023 metais – Estijos atstovas Aleksiejus Lapšinas.

2024 metais – Indijos sportininkas Rahulas Joshi.

2025 metais – Lenkijos atstovas Szymonas Lubeckis.

Ir tada – 2026-ieji.

Gražvydas Naruševičius. Lietuva.

Ši pergalė atsirado ypatingu momentu.

Lygiai prieš 60 metų Klemensas Alšauskas tapo pirmuoju „Amber Prix International“ čempionu.

Dabar, prieš pat 60-ąjį jubiliejų, Lietuvos sportininkas vėl stovi pirmoje vietoje.

Tai labai stiprus simbolis.

2027-ieji – daugiau nei jubiliejus

Šešiasdešimt metų yra riba, kai renginys jau nebevertinamas vien pagal tai, kas vyksta šiandien.

Vertinama jo istorija.

Kiek sportininkų praėjo per sceną?

Kiek kartų pasikeitė čempionai?

Kiek šalių buvo atstovaujama?

Kiek sportininkų po „Amber Prix“ tapo žinomi tarptautinėje arenoje?

Ir svarbiausia – kodėl šis konkursas išliko tada, kai daugelis kitų panašaus laikotarpio renginių išnyko?

Atsakymas slypi tradicijoje.

„Amber Prix International“ išgyveno politinius pokyčius, sporto sistemos transformaciją, nepriklausomybės atkūrimą, naujų tarptautinių federacijų ir varžybų atsiradimą.

Jis išliko todėl, kad buvo ne tik vienų metų renginys.

Jis tapo institucija Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Nuo Lietuvos čempionų iki pasaulio

Per pirmuosius konkurso dešimtmečius Lietuvos sportininkai buvo neabejotini lyderiai.

Vėliau į Klaipėdą atvyko Latvijos ir Estijos atletai.

Dar vėliau – Rusijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vokietijos sportininkai.

Galiausiai konkursas atsivėrė Azijai – Indijai, Iranui, Uzbekistanui.

Ši raida yra labai svarbi.

Ji rodo ne Lietuvos pozicijos praradimą, o „Amber Prix“ augimą.

Kai konkursas tampa toks patrauklus, kad dėl jo titulo varžosi sportininkai iš skirtingų žemynų, jo reikšmė automatiškai keičiasi.

Tai jau nebe vien Lietuvos ar Baltijos regiono čempionatas.

Tai tarptautinė scena, kurios šaknys – Klaipėdoje.

Istorija, kurią būtina išsaugoti

Šiandien, kai sporto renginiai dažnai vertinami pagal vienos dienos rezultatus, „Amber Prix International“ primena kitą sporto vertę – tęstinumą.

Vienas čempionas ateina.

Kitas išeina.

Rekordai yra pagerinami.

Sportininkų kartos pasikeičia.

Tačiau renginys gali išlikti.

Ir būtent tai yra didžiausia „Amber Prix International“ vertybė.

Nuo Klemenso Alšausko iki Gražvydo Naruševičiaus – beveik šešiasdešimt metų istorijos.

Nuo Lietuvos sportininkų dominavimo iki Indijos, Irano, Uzbekistano, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos čempionų.

Nuo sovietmečio iki nepriklausomos Lietuvos.

Nuo regioninės scenos iki tarptautinio konkurso.

„Amber Prix International“ ne tik skaičiuoja metus – jis skaičiuoja sporto istorijos kartas.

60 metų – ir istorija tęsiasi

2027 metais Klaipėdoje įvyksiantis jubiliejinis „Amber Prix International“ bus daugiau nei dar vienas konkursas.

Tai bus momentas, kai dabarties sportininkai susitiks su šešių dešimtmečių istorija.

1967 metais buvo padėtas pirmasis akmuo.

2026 metais Lietuvos sportininkas vėl sugrąžino titulą į Lietuvą.

O 2027 metais ateis laikas 60-ajai sukakčiai.

Galbūt būtent todėl šio konkurso istoriją verta vertinti ne tik kaip kultūrizmo rezultatų rinkinį.

Tai Lietuvos sporto atminties dalis.

Ir kol Klaipėdoje ant scenos kyla nauji čempionai, ši istorija dar nėra užbaigta.

Ji tęsiasi.