60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.

Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA.

GARBINGAS NUVEIKTO DARBO ĮVERTINIMAS.
2013 metų birželio mėnesį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos Lvovo mieste.

2013 metais Lvove gyveno per 800 000 gyventojų. Lvovas didžiuojasi gražia istorine praeitimi, senais architektūros paminklais ir yra tikras pilnavertis šiuolaikiškas Europos miestas.
Į Lvovą atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentą EDMUNDĄ DAUBARĄ pasitiko oficiali miesto delegacija, kuri jį palydėjo į laikomo geriausiu miesto „Leopol“ viešbučio apartamentus.

Akademinei bendruomenei įvertinus EDMUNDO DAUBARO kelis dešimtmečius trunkančios tarptautinės veiklos rezultatus, vieno seniausių Ukrainos Lvovo Stavropigiono universiteto (Lvov Stavropigion University, įkurtas 1788 metais) mokslo taryba suteikė EDMUNDUI DAUBARUI akademinį „Garbės Mokslų Daktaro“ laipsnį (Doctor Honoris Causa, Doctor of Sciences, DSc). Tai aukščiausias akademinis laipsnis – DSc. EDMUNDAS DAUBARAS.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo daug žinomų įvairių mokslo sričių atstovų iš Ukrainos bei kaimyninių šalių, tarp kurių Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, tarptautinio U.N.E.S.C.O. programų įgyvendinimo centro viceprezidentas, profesorius daktaras JAROSLAVAS KMITAS (Ярослав Кмiт), Maskvos Universiteto rektorius, tarptautinės Euroazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas, profesorius VIKTORAS IDZIO (Вiктор Iдзьо).

Straisnis bus tęsiamas.

Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KAS T.S.R.S. MĄSTĖ IR VEIKĖ TARPTAUTINIU LYGIU?

ASMENYBĖS VAIDMUO KULTŪRIZME IR GYVENIME.

Žmogaus asmenybę apsprendžia daug faktorių. Vienas jų – iš kokių pozicijų ir kokiu masteliu žmogus vertina įvykius. Be abejo, kalbėsime apie kultūristus. Sportininkas, klubo treneris, organizatorius mato ir vertina skirtingai. Sporto istorikai varto tuos pačius dokumentus, naudojasi tais pačiais šaltiniais, tačiau viską vertina ir mato skirtingai. Toliau galime gilintis, ar tai buvo vietinio, ar tarptautinio lygio atstovas. Tarptautinio lygmens specialistas turi galėti pakilti virš laikmečio ir pažvelgti į įvykius iš paukščio skrydžio, kitaip jam bus neįmanoma susigaudyti įvykiuose.

Kultūrizmo kūrimosi pradžioje ir sporto draudimo metais T.S.R.S. plačiai mąstančių buvo vienetai. O ir organizatorių buvo nedaug. Tarptautiniuose renginiuose Baltijos šalyse dalyvavę kultūristai mastė siaurai. R.T.F.S.R. atstovas JEVGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун) iš Tiumenės iki šiol aukščiau sporto klubo vadovo lygmens nepakilo, lygiai, kaip ir Kaliningrado klubo treneris JURIJUS SMOLIAKOVAS (Юрий Смоляков), lygiai, kaip ir T.S.R.S. čempionas iš Severodvinsko ALEKSANDRAS LEMECHOVAS (Александр Лемехов), kaip ir Leningrado kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Latvijos TSR tokiu buvo FELIKSAS SAJKOVSKIS (Феликс Сайковский), o Lietuvos TSR tokiais buvo visi to meto aktyvūs kultūristai. Be paminėtųjų, kultūrizmo draudimo metais daugiau T.S.R.S. aktyvių kultūristų nebuvo. Išimtimi galime įvardinti T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generalinį sekretorių ROMANĄ KALINAUSKĄ (Романас Калинаускас), kuris egoistiškai ambicingai stengėsi visus ir viską valdyti, tačiau tai vyko per nuolatines intrigas, apgaulę bei savo bendražygiu išnaudojimą ir skundimą politinei valdžiai. Nemokėdamas nė vienos užsienio kalbos, ROMANAS KALINAUSKAS visados buvo atskirtas nuo išorinio pasaulio, nesusigaudė tarptautiniuose mūsų sporto procesuose. Kita išskirtine išimtimi buvo Estijos TSR atstovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.). Tačiau jis savo veikla apsiribojo Estijos TSR ir net nepretendavo įtakoti T.S.R.S. kultūrizmo. Beveik reguliariai organizuojami tarptautiniai „Georgo Tenno memorialo“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1924 m., Tallinn, Estonian SSR) renginiai savaime iškėlė INARĄ MARDO virš kitų T.S.R.S. organizatorių, nes daugiau tokių neatsirado. Trečiu tarptautinio lygio organizatoriumi buvo Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Jis kultūrizmo draudimo ir persekiojimo 1974, 1975, 1976, 1977 metais Klaipėdoje organizavo nelegalias komunistinės valdžios atžvilgiu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) varžybas. Keletą metų, intensyviai susirašinėjęs su T.S.R.S. sporto ministerija (U.S.S.R. Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė T.S.R.S. sporto ministro neigiamo atsakymo į savo laiškus, ginančius kultūrizmo sportą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vienintelis iš visos T.S.R.S., išdrįso sukurti ir parašyti kultūrizmo gynimo peticiją ir, rizikuodamas savo ir savo šeimos ateitimi, minėtą peticiją asmeniškai nuvežti į T.S.R.S. sostinę Maskvą. Maskvoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS peticiją įteikė aukščiausiems T.S.R.S. politinės valdžios organams - T.S.R.S. Komunistų partijos centro Komitetui (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.), T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai (Верховный Совет С.С.С.Р.), T.S.R.S. Ministrų Tarybai (Совет Министров С.С.С.Р.), centriniams politiniams dienraščiams „Pravda“ („Правда») ir „Izvestija“ («Известия»). Dokumentai buvo palikti ir registruoti minėtų organizacijų priimamuosiuose, kol po kurio laiko politinės T.S.R.S. jėgos leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI Klaipėdoje organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. 

Lyderiai stabilumo nemėgsta. Bet kurios srities lyderis pasižymi drąsa ir atsakomybe. Jie visada siekia rezultato ir nesvarsto, kad nepavyks. Rezultato siekimas – kiekvieno lyderio varomoji jėga. Tuo tarpu dauguma tenkinasi tyliu buvimu ir ramybe. Tai kas gi buvo tikrais T.S.R.S. kultūrizmo lyderiais? Panašiai vienodu keliu su Dr. EDMUNDU DAUBARU ėjo jo ilgamečiai užsienio bičiuliai ir bendražygiai - I.F.B.B. federacijos prezidentas kanadietis BENAS VEIDERIS (International Federation of Body Builders, President Ben Weider), N.A.B.B.A. asociacijos prezidentas anglas OSKARAS HAIDENSTAMAS (National Amateur Body Building Association, President Oscar Heidenstam, W.A.B.B.A. asociacijos prezidentas prancūzas SERŽAS NUBRETAS (World Aamteur Body Building Association, President Serge Nubret) bei tarptautinės F.I.H.C. federacijos (F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturiste) generalinis sekretorius OSKARAS STEITAS (General Secretary F.I.H.C. Oscar State).

Užsienio kalbų nemokėjimas ribojo INNARO MARDO galimybes, tačiau Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su juo šiuo klausimu visada rasdavo bendrą kalbą, jam padėjo. ROMANAS KALINAUSKAS, kuris nemokėjo nė vienos užsienio kalbos,  daugiau tarp kultūristų kėlė sumaištį ir orientavosi vienareikšmiai tik į Maskvoje įsikūrusią T.S.R.S. sporto ministeriją (Министерство спорта С.С.С.Р., Госкомспорт С.С.С.Р.), o konkrečiau, į T.S.R.S. sunkiosios atletikos federaciją („Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.“). Tačiau ko pozityvaus kultūrizmo draudimo laikotarpiu buvo galima tikėtis iš T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos? Nieko.

Tuo tarpu, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybiniame universitete dar besimokydamas anglų ir vokiečių filologijos, ne kartą bandė bendrai veiklai apjungti Vilniaus miesto sporto klubus. Niekas kitas Vilniuje to nedarė ir net nebandė.

Lengva postringauti, kai ledai pralaužti, kliūtys pašalintos ir kultūrizmo traukinys rieda iš inercijos. O tuomet išdrįsusių kovoti dėl kultūrizmo ateities net su aukščiausia politine T.S.R.S. valdžia neatsirado nė vieno. Tik vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Šiandien, sulaukę senatvės, neretas „tų dienų veteranas“ socialiniuose tinkluose prašosi „į draugus“ pas Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ. Gražu, bei kur jie buvo sportui lemtingais metais, kai reikėjo dirbti, kovoti ir rizikuoti?

Per penkis dešimtmečius trunkančią Dr. EDMUNDO DAUBARO organizacinę veiklą buvo daug „padėjėjų“, „pavaduotuoju“. Neretas ne tik galvojo, bet ir pabandė užimti Dr. EDMUNDO DAUBARO vietą, bandė, kaip jie patys sako, „daryti, kaip daro Dr. EDMUNDAS DAUBARAS“. Nė vienam nieko doro nesigavo.

Audringa Dr. EDMUNDO DAUBARO veikla daugeliui nepatiko, ypač, kai šiam sekėsi pasiekti rezultatų. Nenorėdamas veltis į tarpusavio rietenas, jau turėdamas Vilniaus valstybiniame universitete įgytą germanų filologijos specialybę, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS 1979 metais dar kartą įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, šį kartą studijuoti teisės. Ir vėl jam pavyko. Lygiai tokia pati gyvenimiška paralelė nutiko ir su INARU MARDO, kuris po 1979 metais lietuvių sukurstytų intrigų bei perversmo Estijos nacionalinėje kultūrizmo federacijoje, palūžo ir nebeatsikėlė. Buvo atskiri baldymai sugrįžti, tačiau jų negalima pavadinti sėkmingais. Pavyduoliai sužlugdė INARĄ MARDO, o patys, užėmę jo vietą, nieko reikšmingesnio iki šiol nepasiekė. Ši informacija paremta INARO MARDO laiškais Dr. EDMUNDUI DAUBARUI.

Klaipėda visada buvo ir dabar yra „atskira respublika“. Tiek Lietuvoje, tiek T.S.R.S., tiek ir dabar jau tarptautiniame lygyje. Taip buvo ir juridiškai, ir pagal visuomeninį statusą, ir pagal vertinimą bei bendradarbiavimą su įvairių šalių lyderiais, tarptautinių organizacijų vadovais.

Dr. EDMUNDO DAUBARO lyderystė išliko visam jo gyvenimui ir atvedė į vadovavimą tarptautinei W.F.F. – W.B.B.F. organizacijai (World Fitnes Federation, World Body Building Federation), kuri šiandien vienija nacionalines kultūrizmo organizacijas iš šimto keturiasdešimties šalių, atstovaujančių visus kontinentus. Dar Dr. EDMUNDAS DAUBARAS dalyvauja kelių tarptautinių organizacijų veikloje, kurios, tame tarpe, dirba Jungtinėse Tautose (United Nations) bei U.N.E.S.C.O. (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization). Gal žinote, kuris iš kultūristų savo pasiekimais buvo tokioje pat situacijoje? Kelias buvo ilgas ir pasisekė ne iškart, teko semtis patyrimo, mokytis iš kitų.

Dėl savo aktyvios tarptautinės veiklos Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitinka su eile pasaulyje žinomų asmenybių.

Už idėjas vienijant  pasaulio religijas 2010 metais Portugalijoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Tarptautinio tamplierių ordino (O.S.M.T.H., Ordo Supremus Militari Templi Herosolimitani) suvažiavime Graikijos ARCHIMANDRITO CHARALAMPIJAUS buvo apdovanotas „Šventojo Nikolojaus Stebukladario“ („St. Nicholas the Wonderworker Silver-Gold Medal“) medaliu.

Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos vadovo DR. EDMUNDO DAUBARO priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame, bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu Kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal  J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės  valdžios atžvilgiu. Ypač buvo pabrėžta Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticijos reikšmė ir dėka to draudžiamam sportui iškovota pergalė. Oficialaus susitikimo metu Vatikane Pasaulinės federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą  buvo Vatikano Kongregato Prefekto Kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).

Vystant sportą pasaulyje, pastaraisiais metais vyko Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai ir diskusijos su Austrijos Parlamento pirmininku profesoriumi ALFREDU GERSTLU (President Parliament Austria Professor Alfred Gerstl), su Slovakijos Respublikos ministru pirmininku VLADIMIRU MEČIARU (Prime Minister Republic Slovakia Vladimir Meciar), su Slovakijos Respublikos ministru pirmininku ROBERTU FICO (Prime Minister Republic Slovakia Robert Fico), su Slovakijos Respublikos Parlamento pirmininku JANU FIGELIU (President Parliament Republic Slovakia Jan Figel), su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku ARŪNU VALINSKU (Chairman Parliament Republic Lithuania Arunas Valinskas), su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku GEDIMINU KIRKILU (Prime Minister Republic Lithuania Gediminas Kirkilas),  su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku ALGIRDU BUTKEVIČIUMI (Prime Minister Republic Lithuania Algirdas Butkevicius), eile įvairių Europos bei Azijos šalių ministrų bei parlamentų pareigūnų.

Apibendrindami Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą T.S.R.S. laikotarpyje, Rusijos žurnalistai Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ vadina „Rusijos kultūrizmo tėvu“ («Отец российского культуризма»).

2015 metais tarptautinio turnyro atidarymo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ANTANAS VINKUS pavadino Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ „Lietuvos Ambasadoriumi pasaulyje“ („Lithuania Embassador for the World“). Turnyre dalyvavo eilė Lietuvos Respublikos Seimo narių, kurie sveikino sportines delegacijas iš Amerikos, Afrikos, Azijos ir Europos.

2023 metų rugsėjo mėnesį profesoriaus Dr. JAROSLAVO KMITO (Professor DSc. Yaroslav Kmit), seniausio Ukrainos Respublikos Lvovo Stavropigeono universiteto rektoriaus, teikimu U.N.E.S.C.O.  (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) organizacija suteikė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI “U.N.E.S.C.O.  Taikos Ambasadoriaus” (2023 U.N.E.S.C.O. „Ambassador of Peace“) vardą. Tuo pačiu Dr. EDMUNDUI DAUBARUI buvo įteiktas proginis medalis su žvaigžde.

2024 metų gegužės mėnesį būdami tarp delegatų Lietuvos Respublikos Seime Estijos Respublikos oficialūs asmenys - U.R.K. EESTI KASAKATE UHING S.A. atstovai generolas pulkininkas ANDREI GRITSKOV, generolas pulkininkas VASSILI TROFIMOV, ALEKSEJUS FILATOVAS, EVGENIA TOFFERT už aktyvią visuomeninę veiklą apdovanojo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacijos prezidentą ordinu „U.R.K. sidabro kryžius“ (U.R.K. Order „Silver Cross“).

INFORMACIJA. Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“

Klaipėda, 2008 m.

2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.

Danijos karalystės garbės knyga

Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbignievu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jeržis Gotovskis inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.

Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.

Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.

“Gintarinis prizas”

 „Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.

Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.

Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.

2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.

Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.

Rezultatai

(tik pirmos trys vietos)

VAIKŲ „FIT-KIDS“ POGRUPIS

Merginos iki 8 metų

Marcelina Porožinska (Lenkija) Maja Dembovska (Lenkija) Karolina Mlot (Lenkija)

Merginos iki 10 metų

Nikola Šidlovska (Lenkija) Natalija Janta (Lenkija) Ugnė Klumbytė (Klaipėda)

Merginos iki 12 metų

Klaudija Korpan (Lenkija) Paulina Roclavska (Lenkija) Aleksandra Dudakova (Slovakija)

Merginos iki 14 metų

Miriama Žigalova (Slovakija) Stanislava Dolinska (Slovakija) Katerina Bezrodna (Ukraina)

Merginos iki 16 metų

Joana Kviatkovska (Lenkija) Oksana Diduch (Ukraina) Silvija Kačmarek (Lenkija)

Berniukai iki 10 metų

Antonas Florija (Vilnius)

Berniukai iki 14 metų

Dmytro Girya (Ukraina)

AEROBINIS FITNESAS

Iki 18 metų

Anita Bekus (Lenkija) Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Marta Noska (Lenkija)

Iki 21 metų

Alina Olefirenko (Ukraina) Agata Čerkavska (Lenkija) Darija Šumarova (Ukraina)

Suaugusiosios. I kategorija

Natalija Bočian (Lenkija) Ivana Sokolova (Slovakija) Jelena Tarasova (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. II kategorija

Marija Deksne (Latvija) Irina Nikitina (Klaipėda) Vilma Asijavičienė (Marijampolė)

Vyrai

Andrius Smaguris (Vilnius) Michailas Glazunovas (Rusijos Federacija) Piotras Grinevičius (Baltarusija)

Veteranės

Erszebet Herczog (Vengrija) Jelena Odencova (Ukraina) Svetlana Galkina (Rusijos Federacija)

NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ POGRUPIS

Vežimėlių kategorija

Petaras Milenkovičius (Serbija) Artūras Krutulis (Marijampolė) Genadijus Zametaškinas (Kaunas)

Bendro neįgalumo kategorija

Nikolajus Mironovas (Vilnius)

FITNESO MODELIAI

I kategorija

Lenka Makova (Slovakija) Aušra Tasiukevičiūtė (Kaunas) Veronika Krajevska (Lenkija)

II kategorija

Roberta Burokaitė (Kaunas) Ksenija Dunderski (Serbija) Justė Matulytė (Kaunas)

III kategorija

Eva Martinkova (Slovakija) Jadvyga Križanovska (Latvija) Silvija Kočmarek (Lenkija)

IV kategorija

Rita Elksninia (Latvija) Aleksandra Sizonova (Klaipėda) Veronika Juhaševa (Slovakija)

MOTERŲ SPORTINIS FITNESAS

Jaunės iki 16 metų

Brigita Večerskaitė (Palanga) Vaida Grėbliauskaitė (Kaunas) Aleksandra Ivanova (Bulgarija)

Jaunės iki 18 metų

Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Justė Matulytė (Kaunas) Anita Bekus (Lenkija)

Jaunimas iki 21 metų

Zita Satkauskaitė (Telšiai) Alina Olefirenko (Ukraina) Lenka Makova (Slovakija)

Suaugusiosios. I kategorija

Oksana Rumianceva (Rusijos Federacija) Nataša Maksimovič (Serbija) Nora Loranen (Suomija)

Suaugusiosios. II kategorija

Oksana Usačiova (Rusijos Federacija) Kristina Šerkšnaitė (Kaunas) Tatjana Dudneva (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. III kategorija

Jamila Vanesa Toledo (Argentina) Irina Pateškina (Rusijos Federacija) Kirsi Marika Tuominen (Suomija)

Suaugusiosios. IV kategorija

Monika De Jesus Bolanos (Meksika) Odeta Vaišnorienė (Vilnius) Natalija Lysenko (Ukraina)

Suaugusiosios. V kategorija

Ilona Kokoš (Vilnius) Irina Fedoruk (Baltarusija) Andrea Koflach (Austrija)

VYRŲ SPORTINIS FITNESAS

Jauniai iki 16 metų

Rokas Kasperavičius (Kaunas) Deividas Savickas (Vilnius) Valdas Mišeikis (Klaipėda)

Jauniai iki 18 metų

Edgaras Linortas (Kaunas) Tadas Tumbortas (Kaunas) Lukas Palaga (Slovakija)

Jaunimas iki 21 metų

Erikas Tothas (Slovakija) Deividas Ignatavičius (Vilnius) Mantas Stankevičius (Kaunas)

Suaugusieji. I kategorija

Antonas Ježovas (Rusijos Federacija) Aleksejus Čigarovas (Rusijos Federacija) Artūras Sinickis (Vilnius)

Suaugusieji. II kategorija

Vadimas Guščinas (Rusijos Federacija) Juka-Peka Nousianenas (Suomija) Denisas Gladkijus (Latvija)

Suaugusieji. III kategorija

Leonidas Filatovas (Rusijos Federacija) Romanas Polšinas (Estija) Dmytro Strelnikovas (Ukraina)

Suaugusieji. IV kategorija

Darius Bukšnaitis (Šakiai) Davydas Tuchtajevas (Rusijos Federacija) Nikolaos Janakis (Graikija)

Suaugusieji. V kategorija

Arvydas Mišeikis (Klaipėda) Sergejus Kiriuchinas (Vilnius) Predragas Miloševičius (Serbija)

Suaugusieji. VI kategorija

Vladimiras Poliakovas (Rusijos Federacija) Normundsas Juransas (Latvija) Eduardas Larinas (Rusijos Federacija)

Suaugusieji. VII kategorija

Vitalijus Kuzmyčius (Vilnius) Aleksandras Ševcovas (Estija) Aleksejus Tarasovas (Rusijos Federacija)

ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI

Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)

Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)

KAS T.S.R.S. MĄSTĖ IR VEIKĖ TARPTAUTINIU LYGIU?

Asmenybės vaidmuo kultūrizme ir gyvenime

Žmogaus asmenybę formuoja daugybė veiksnių. Vienas svarbiausių – iš kokių pozicijų ir kokiu mastu jis vertina vykstančius procesus bei įvykius. Kalbant apie kultūrizmą, sportininkas, treneris, sporto klubo vadovas ar organizatorius tuos pačius reiškinius mato ir vertina skirtingai. Net sporto istorikai, naudodamiesi tais pačiais dokumentais ir šaltiniais, dažnai prieina prie skirtingų išvadų.

Vertinant kultūrizmo raidą svarbu atskirti vietinio ir tarptautinio lygmens veikėjus. Tarptautinio masto specialistas privalo gebėti pakilti virš savo laikmečio aktualijų, pažvelgti į procesus plačiau ir matyti bendrą vaizdą. Priešingu atveju tampa neįmanoma suprasti tikrųjų įvykių priežasčių ir jų pasekmių.

Kultūrizmo kūrimosi pradžioje bei sporto draudimo metais T.S.R.S. plačiai mąstančių žmonių buvo labai nedaug. Nedaug buvo ir organizatorių. Tarptautiniuose renginiuose Baltijos šalyse dalyvavę kultūristai dažniausiai apsiribodavo savo miesto, klubo ar regiono interesais.

Tarp tokių buvo R.T.F.S.R. atstovas Jevgenijus Koltunas iš Tiumenės, Kaliningrado treneris Jurijus Smoliakovas, T.S.R.S. čempionas Aleksandras Lemechovas iš Severodvinsko bei Leningrado kultūristas Vladimiras Dubininas. Latvijos TSR panašų vaidmenį atliko Feliksas Sajkovskis, o Lietuvos TSR tuo metu tarptautinio mastymo veikėjų iš esmės nebuvo. Be minėtų asmenų, aktyvių kultūrizmo organizatorių kultūrizmo draudimo laikotarpiu T.S.R.S. beveik neatsirado.

Tam tikra išimtimi galima laikyti T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generalinį sekretorių Romaną Kalinauską. Tačiau jo veikla buvo orientuota į administracinę kontrolę ir valdžios struktūras. Siekdamas valdyti procesus, jis dažnai rėmėsi intrigomis, konfliktais bei asmeninių ambicijų tenkinimu. Nemokėdamas užsienio kalbų, jis buvo izoliuotas nuo tarptautinių kultūrizmo procesų ir negalėjo visapusiškai suvokti pasaulinių šio sporto vystymosi tendencijų.

Kita išimtis buvo Estijos TSR atstovas Inaras Mardo (1946–2002). Vis dėlto jo veikla daugiausia apsiribojo Estijos ribomis, ir jis nesiekė daryti didesnės įtakos visos T.S.R.S. kultūrizmui. Nuolat organizuojami tarptautiniai „Georgo Tenno memorialo“ turnyrai Taline iškėlė Inarą Mardo aukščiau daugelio kitų T.S.R.S. organizatorių, nes analogiškų renginių Sovietų Sąjungoje beveik nebuvo.

Trečiuoju tarptautinio masto organizatoriumi galima laikyti dr. Edmundą Daubarą. Kultūrizmo draudimo metais – 1974, 1975, 1976 ir 1977 metais – jis Klaipėdoje organizavo komunistinei valdžiai nepageidaujamus tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. Daugelį metų aktyviai susirašinėdamas su T.S.R.S. sporto ministerija ir gindamas kultūrizmo teisę egzistuoti, jis sulaukė neigiamų atsakymų. Tuomet, rizikuodamas savo ir šeimos ateitimi, parengė kultūrizmo gynimo peticiją ir asmeniškai nuvežė ją į Maskvą.

Peticija buvo įteikta T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui, T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai, T.S.R.S. Ministrų Tarybai bei centrinių laikraščių „Pravda“ ir „Izvestija“ redakcijoms. Dokumentai buvo oficialiai užregistruoti šių institucijų priimamuosiuose. Praėjus tam tikram laikui, politinė valdžia leido Klaipėdoje tęsti „Gintarinio prizo“ organizavimą.

Lyderiai paprastai nesitenkina stabilumu. Juos išskiria drąsa, atsakomybė ir gebėjimas prisiimti riziką. Jie orientuojasi į rezultatą ir dažniausiai nesvarsto nesėkmės galimybės. Tuo tarpu dauguma žmonių pasirenka ramų stebėtojų vaidmenį.

Todėl kyla klausimas – kas iš tikrųjų buvo T.S.R.S. kultūrizmo lyderiai?

Panašiu keliu kaip dr. Edmundas Daubaras ėjo jo ilgamečiai bendražygiai užsienyje – IFBB prezidentas Benas Veideris, NABBA prezidentas Oskaras Haidenstamas, WABBA prezidentas Seržas Nubretas bei FIHC generalinis sekretorius Oskaras Steitas. Visi jie savo veiklą grindė ne administracine kontrole, o sporto plėtra, naujų galimybių paieška ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Užsienio kalbų nemokėjimas ribojo ir Inaro Mardo galimybes. Tačiau šiuo klausimu dr. Edmundas Daubaras jam nuolat padėdavo. Tuo tarpu Romanas Kalinauskas visą savo veiklą orientavo į Maskvoje veikusią T.S.R.S. sporto ministeriją ir T.S.R.S. sunkiosios atletikos federaciją. Tačiau kultūrizmo draudimo laikotarpiu iš šių institucijų nebuvo galima tikėtis realios pagalbos.

Dar studijuodamas anglų ir vokiečių filologiją Vilniaus valstybiniame universitete, Edmundas Daubaras bandė telkti bendram darbui Vilniaus sporto klubus. Tuo metu niekas kitas tokios iniciatyvos nesiėmė.

Lengva kalbėti tuomet, kai kliūtys jau įveiktos, o sporto vystymasis vyksta sava eiga. Tačiau tais metais, kai reikėjo kovoti su draudimais ir rizikuoti savo ateitimi, beveik niekas nesiryžo atvirai ginti kultūrizmo. Šios atsakomybės ėmėsi tik vienas žmogus – dr. Edmundas Daubaras.

Per daugiau kaip penkis dešimtmečius trunkančią jo organizacinę veiklą netrūko žmonių, kurie siekė tapti jo pavaduotojais, perimti jo vietą ar kopijuoti jo veiklos modelį. Tačiau nė vienam nepavyko pasiekti panašių rezultatų.

Aktyvi ir dažnai audringa dr. Edmundo Daubaro veikla ne visiems patiko. Siekdamas išvengti nuolatinių konfliktų, 1979 metais, jau turėdamas germanų filologijos išsilavinimą, jis antrą kartą įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti teisės.

Panašiu laikotarpiu sudėtingi išbandymai teko ir Inarui Mardo. Po 1979 metais Estijos kultūrizmo federacijoje įvykusių konfliktų ir valdžios pasikeitimų jis prarado ankstesnes pozicijas. Vėlesni bandymai sugrįžti nebuvo sėkmingi. Kaip liudija jo laiškai Edmundui Daubarui, šie įvykiai turėjo ilgalaikių pasekmių jo tolimesnei veiklai.

Klaipėda visais laikais išsiskyrė savitu požiūriu ir savarankiškumu. Tiek Lietuvos TSR laikais, tiek Sovietų Sąjungoje, tiek šiandien tarptautiniu mastu ji dažnai veikė kaip savarankiškas kultūrinis ir visuomeninis centras. Tokia buvo ir Klaipėdos kultūrizmo organizatorių padėtis.

Dr. Edmundo Daubaro lyderystė ilgainiui atvedė jį į pasaulinės WFF–WBBF organizacijos vadovybę. Šiandien federacija vienija nacionalines organizacijas daugiau kaip 140 pasaulio valstybių. Be to, jis dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, tarp jų ir organizacijose, bendradarbiaujančiose su Jungtinėmis Tautomis bei UNESCO.

Dėl aktyvios tarptautinės veiklos dr. Edmundas Daubaras per daugelį metų susitiko su daugybe pasaulyje žinomų politikų, visuomenės veikėjų ir religinių organizacijų atstovų.

2010 metais Portugalijoje Tarptautinio tamplierių ordino suvažiavime jis buvo apdovanotas Šventojo Nikolojaus Stebukladario medaliu už idėjas, skirtas pasaulio religijų dialogui ir bendradarbiavimui.

2011 metais Vatikane įvyko oficialus WFF–WBBF federacijos vadovo priėmimas. Susitikimo metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla bei kultūrizmo istorija Sovietų Sąjungoje. Vatikano Kongregato prefektas kardinolas Jozefas Tomko kultūrizmo gynimo veiklą sovietmečiu apibūdino kaip disidentinę komunistinės valdžios atžvilgiu. Už nuopelnus sveikatingumo ir profesionalaus sporto plėtrai dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Vatikano Pontifiko medalis.

Vėlesniais metais vyko susitikimai su įvairių šalių parlamentų vadovais, ministrais pirmininkais, ministrais ir kitais aukštais valstybės pareigūnais Europoje bei Azijoje.

2015 metais tarptautinio turnyro metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Antanas Vinkus dr. Edmundą Daubarą pavadino „Lietuvos ambasadoriumi pasaulyje“.

2023 metais UNESCO struktūrose bendradarbiaujančių organizacijų teikimu dr. Edmundui Daubarui buvo suteiktas „Taikos ambasadoriaus“ vardas ir įteiktas atitinkamas apdovanojimas.

2024 metais Lietuvos Respublikos Seime Estijos visuomeninių organizacijų atstovai už aktyvią visuomeninę veiklą jį apdovanojo U.R.K. „Sidabro kryžiaus“ ordinu.

Išvados

Analizuojant T.S.R.S. kultūrizmo istoriją galima teigti, kad tik nedaugelis to laikotarpio veikėjų gebėjo mąstyti ir veikti tarptautiniu mastu. Dauguma apsiribojo vietinių klubų, miestų ar respublikų problemomis, tuo tarpu tarptautinė veikla reikalavo platesnio požiūrio, kalbų mokėjimo, ryšių užmezgimo ir asmeninės rizikos.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu būtent asmenybės vaidmuo tapo lemiamu veiksniu. Kai institucijos neveikė arba priešinosi sporto vystymuisi, iniciatyvos ėmėsi pavieniai lyderiai. Tarp jų išsiskyrė Inaras Mardo Estijoje ir dr. Edmundas Daubaras Lietuvoje.

Dr. Edmundo Daubaro veikla pasižymėjo ne tik organizaciniais gebėjimais, bet ir ilgalaike strategine vizija. Jo veikla neapsiribojo vien sporto varžybų organizavimu – ji apėmė kultūrizmo gynimą politiniu, visuomeniniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Istorija rodo, kad sporto raidą dažniausiai lemia ne institucijos, o ryžtingos asmenybės. Būtent jų iniciatyva, atsakomybė ir gebėjimas veikti sudėtingomis aplinkybėmis tampa pagrindine pažangos jėga. Todėl kalbant apie T.S.R.S. kultūrizmo istoriją, asmenybės vaidmuo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidusių šiam sportui išlikti, plėtotis ir tapti tarptautiniu reiškiniu.