World fitness federation   |   World body building federation

LT|EN|RU

Naujienos

OLD SCHOOL BODYBUILDING

5m.jpg

2026-07-13

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

WORLD BODYBUILDING HISTORY

21m.jpg

2026-07-12

KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.

“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai  sportininkai  valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties. 

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt 

OVER ALL CHAMPIONS

PRO_wc_OVERALL_1m.jpg

2026-07-11

WORLD‘S BEST PROFESSIONAL ATHLETES.

World Fitness Federation (W.F.F. - International)
World Bodybuilding Federation (W.B.B.F. - International)
PRO UNIVERSE
Over All Winners
(2010-2025)

MEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 MICKAEL LOUVEL, France

2024 RAHUL JOSHI, India

2023 MAROSZ KANASZ, Slovakia

2022 DMITRIJ ANTONOV, Russia

2021 ROMAN POLSHIN, Estonia

2020 MICHAIL MALEK, Russia

2019 NIKOLAJ VOROBJOV, Russia

2018 RAHUL JOSHI, India
2017 JOHN LESLIE, South Africa
2016 MAROS KANASZ, Slovakia
2015 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia
2014 ANDRZEJ RAK, Poland
2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI, Poland
2012 JEVGENIJ KLOCKOV, Russia
2011 ALI IMANI, Iran
2010 ALEKSANDR SEVCOV, Estonia

WOMEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 JELENA IVANOVA, Latvia

2024 SVETLANA PUGACHEVA, Russia

2023 ANNA SOBOLEWSKA KUCHARSKA, Poland

2022 MARIA SIVKOVA, Russia

2021 HANNA SKYTTA, Finland

2020 MARINA VLASOVA, Russia

2019 HANNA SKYTTA, Finland

2018 ASTA BUTKUTE, Lithuania
2017 SVETLANA PUGACHEVA, Russia
2016 YAMILA TOLEDO, Argentina
2015 JULIJA GLAZYCEVA, Russia
2014 VALENTINA KOZLOVSKAJA, Belarus
2013 DALVANIZA AQUINO, Brazil
2012 JOLANTA MILERIUTE, Lithuania
2011 CRECKY CHAVES, Brazil
2010 LIUDMILA KOLESNIKOVA, Russia

W.F.F. – W.B.B.F. Secretary International Ugne Raudyte Daubariene

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

Nauji straipsniai

1978

3_1978_1m.jpg

1978 m. „Gintarinio prizo“ turnyras – pasaulio sporto istorijos dalis

Nutylėtos tiesos

1978 metų tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) turnyras Klaipėdoje užima išskirtinę vietą ne tik Lietuvos, bet ir viso Rytų bloko kultūrizmo istorijoje. Jis vyko tuo metu, kai nuo 1973 metų T.S.R.S. kultūrizmas buvo oficialiai uždraustas, o sporto organizatoriai ir atletai patyrė nuolatinį administracinį spaudimą.

Nepaisant draudimų, turnyro organizatorius dr. Edmundas Daubaras pasirinko ne prisitaikymo, o aktyvių veiksmų kelią. 1977 metais, sustiprėjus valdžios represijoms prieš kultūrizmą, dauguma tuometinių T.S.R.S. kultūrizmo organizatorių atsisakė viešai ginti šį sportą. Dr. Edmundas Daubaras liko vienas iš nedaugelio, kurie ryžosi priešintis draudimui.

1977 metų „Gintarinio prizo“ turnyras tapo savotišku būsimo proveržio išbandymu. Nors oficialaus valdžios pritarimo nebuvo, Klaipėdoje surengtos viešos varžybos parodė, kad kultūrizmas neprarado visuomenės palaikymo. Pilna žiūrovų salė tapo akivaizdžiu įrodymu, kad draudimas nepajėgė sunaikinti sporto populiarumo.

Rengdamasis 1978 metų turnyrui, dr. Edmundas Daubaras parengė ir Maskvoje asmeniškai įteikė peticiją T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui, T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai, T.S.R.S. Ministrų Tarybai bei centriniams laikraščiams „Pravda“ ir „Izvestija“. Šiuo dokumentu buvo siekiama apginti kultūrizmą ir sudaryti galimybes legaliau organizuoti varžybas.

Po šių veiksmų Klaipėdoje buvo surengtas 1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyras. Organizatorius žengė dar toliau – varžyboms buvo suteikta T.S.R.S. kultūrizmo pirmenybių simbolika. Toks sprendimas tuo metu buvo itin rizikingas, nes oficialių T.S.R.S. kultūrizmo čempionatų nebuvo rengiama.

Unikali varžybų scena

Analizuojant 1965–1978 metais T.S.R.S. vykusių kultūrizmo varžybų ikonografinę medžiagą, 1978 metų „Gintarinio prizo“ scena išsiskiria savo mastu ir meniniu sprendimu.

Scenos centre buvo įrengta didžiulė dekoracija su triskart „Mr. Olympia“ titulo laimėtojo Franko Zane'o atvaizdu T.S.R.S. žemėlapio fone ir užrašu „T.S.R.S. pirmenybės“. Abiejose scenos pusėse buvo iškeltos visų penkiolikos sąjunginių respublikų vėliavos. Medaliai, diplomai ir prizai buvo pagaminti su užrašu „T.S.R.S. čempionatas“.

Iki tol tokios simbolikos ir tokio masto scenografijos Sovietų Sąjungos kultūrizmo istorijoje nebuvo užfiksuota.

Turnyras be valstybės paramos

Varžybos buvo surengtos be valstybės finansavimo ir be rėmėjų.

Visus organizacinius darbus atliko pats dr. Edmundas Daubaras, jo šeimos nariai ir sporto klubo sportininkai. Atvykę atletai buvo apgyvendinti Girulių geležinkeliečių pionierių stovykloje, kuri prieš vasaros sezoną galėjo priimti svečius.

Didžiulę scenos dekoraciją pasiuvо dr. Edmundo Daubaro uošvienė, o jos meninį apipavidalinimą pagal organizatoriaus projektą sukūrė dailininkas Olegas Isajevas. Prizus pagamino kultūristas Olegas Serovas, medalius ir diplomus – Klaipėdos dailės kombinato darbuotojai. Didžioji dalis organizacinių išlaidų buvo padengta asmeninėmis organizatoriaus lėšomis.

Tarptautinis veiklos įvertinimas

2011 metais Vatikane įvykusio oficialaus susitikimo metu Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras pristatė federacijos veiklą. Pokalbyje su kardinolu Jozefu Tomko buvo aptarta kultūrizmo padėtis sovietmečiu, o organizatoriaus veikla, nukreipta prieš kultūrizmo draudimą, buvo įvertinta kaip reikšmingas visuomeninis pasipriešinimas totalitariniams ribojimams.

Už nuopelnus sveikatingumo ir profesionalaus sporto plėtrai dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato medalis.

Išvados

1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyras buvo daugiau nei sporto varžybos. Jis tapo viešu pareiškimu, kad kultūrizmo judėjimas Sovietų Sąjungoje, nepaisydamas oficialaus draudimo, išliko gyvas ir organizuotas.

Turnyras parodė, jog net ir centralizuotos kontrolės sąlygomis buvo įmanoma sukurti tarptautinio lygio renginį, paremtą asmenine iniciatyva, savanorišku darbu ir sporto bendruomenės solidarumu.

Istoriniu požiūriu šis renginys žymi vieną pirmųjų sėkmingų bandymų viešai grąžinti kultūrizmą į sportinį gyvenimą T.S.R.S. Jo organizacinis mastas, simbolika ir tarptautinis pobūdis leidžia 1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą laikyti reikšmingu pasaulinės kultūrizmo istorijos įvykiu.

Tolimesni šio turnyro tyrimai, archyvinių dokumentų analizė ir tarptautiniai palyginamieji tyrimai gali dar tiksliau įvertinti jo vietą XX amžiaus antrosios pusės sporto istorijoje.

UNIVERSE

universe_overall_1m.jpg

W.F.F. – International / W.B.B.F. – International

Tarptautinio mėgėjų „UNIVERSE“ čempionato absoliučių nugalėtojų apžvalga

(2000–2026)

Per dvidešimt septynerius metus (2000–2026) W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International rengiamas tarptautinis mėgėjų „UNIVERSE“ čempionatas tapo vienu reikšmingiausių klasikinio kultūrizmo, fitneso ir aerobinio fitneso renginių pasaulyje. Šio laikotarpio rezultatai atspindi ne tik aukščiausio meistriškumo sportininkus, bet ir valstybių indėlį į šių sporto šakų vystymą.

Per nagrinėjamą laikotarpį absoliučių nugalėtojų titulus iškovojo sportininkai iš daugiau kaip dvidešimties pasaulio valstybių. Daugiausia pergalių iškovojo Rusijos sportininkai, tarp lyderių taip pat yra Lietuva, Lenkija, Latvija, Argentina ir Slovakija. Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo Lenkijos ir Lietuvos atletų pozicijos.

Vyrų kategorijoje išskirtinį rezultatą pasiekė Alexander Nevsky (Rusija–JAV), tris metus iš eilės (2010–2012) tapęs absoliučiu „UNIVERSE“ čempionu. Toks pasiekimas iki šiol išlieka unikalus šio čempionato istorijoje.

Moterų kategorijoje po du absoliučius titulus iškovojo Marina Burinskaja (Latvija), Yamila Vanessa Toledo (Argentina) ir Olga Bogacz (Lenkija), kuri tapo čempione dvejus metus iš eilės – 2025 ir 2026 metais.

Aerobinio fitneso kategorijoje po du kartus triumfavo Jolanta Mileriūtė (Lietuva) ir Alina Olefirenko (Ukraina). Šios sportininkės paliko ryškų pėdsaką šios disciplinos istorijoje.

Lietuvos sportininkų pasiekimai ypač išsiskiria ilgaamžiškumu ir stabilumu. Per visą laikotarpį Lietuvos atstovai ne kartą tapo absoliučiais čempionais vyrų, moterų ir aerobinio fitneso kategorijose. Ypač sėkmingi buvo pastarieji metai: 2024 m. aerobinio fitneso absoliučia čempione tapo Gintarė Staliulionytė, 2023 m. – Marija Steponavičiūtė, 2022 m. – Akvilė Šarkaitė, 2021 m. – Karina Radziabova, o 2026 m. vyrų absoliučiu nugalėtoju tapo Piotr Ševčenko. Tai rodo stiprią Lietuvos sporto mokyklą ir nuoseklų aukšto meistriškumo sportininkų rengimą.

2026 metų čempionatas dar kartą patvirtino Baltijos šalių ir Lenkijos dominavimą. Absoliučiais nugalėtojais tapo Piotr Ševčenko (Lietuva), Olga Bogacz (Lenkija) ir Weronika Schreiber (Lenkija). Šie rezultatai atspindi naujausias tarptautinio mėgėjų kultūrizmo ir fitneso tendencijas.

Išvados

2000–2026 m. „UNIVERSE“ čempionatas išlaikė aukštą tarptautinį prestižą, pritraukdamas stipriausius mėgėjų kultūrizmo ir fitneso atletus iš viso pasaulio. Per 27 metus absoliučių nugalėtojų geografija apėmė daugiau kaip dvidešimt valstybių, o tai liudija platų W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International veiklos mastą. Didžiausią pergalių skaičių pasiekė Rusijos sportininkai, tačiau pastarąjį dešimtmetį ryškiai sustiprėjo Lietuvos, Lenkijos ir kitų Baltijos regiono valstybių pozicijos. Alexander Nevsky išlieka vieninteliu sportininku, tris metus iš eilės laimėjusiu vyrų absoliutaus čempiono titulą. Lietuvos sportininkų rezultatai patvirtina šalies reikšmingą vietą tarptautinėje W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International istorijoje. Lietuvos atletai nuolat iškovoja aukščiausius apdovanojimus skirtingose disciplinose ir prisideda prie organizacijos tarptautinio prestižo stiprinimo. 2026 metų rezultatai rodo, kad Baltijos šalys ir Lenkija šiuo metu yra vieni stipriausių tarptautinio mėgėjų kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.

Tarptautinis mėgėjų „UNIVERSE“ čempionatas

Absoliutūs nugalėtojai

(2000–2026)

Metai

Absoliutus vyrų kategorijos nugalėtojas

Absoliuti moterų kategorijos nugalėtoja

Absoliuti aerobinio fitneso nugalėtoja

2026

Piotras Ševčenko (Lietuva)

Olga Bogacz (Lenkija)

Veronika Šreiber (Lenkija)

2025

Toru Fukutomi (Japonija)

Olga Bogacz (Lenkija)

Nina Jachimkovska (Lenkija)

2024

Maris Šveiduks (Latvija)

Jelena Bitineva (Latvija)

Gintarė Staliulionytė (Lietuva)

2023

Aleksejus Lapšinas (Estija)

Anna Sobolewska-Kucharska (Lenkija)

Marija Steponavičiūtė (Lietuva)

2022

Dmitrijus Antonovas (Rusija)

Marija Sivkova (Rusija)

Akvilė Šarkaitė (Lietuva)

2021

Romanas Polšinas (Estija)

Hanna Skytta (Suomija)

Karina Radziabova (Lietuva)

2020

Michailas Malekas (Rusija)

Olesia Kondratova (Vietnamas)

Alisa Klimova (Rusija)

2019

Nikolajus Vorobjovas (Rusija)

Alisa Klimova (Rusija)

Maryangeles Farreyra (Argentina)

2018

Golap Rabha (Indija)

Evelina Stulginskaitė (Lietuva)

Nerina Broggia (Argentina)

2017

Freddy Gaston Van Puenbroeck (Belgija)

Willeke Marles Hoornaert (Belgija)

Julija Gerasimova (Rusija)

2016

Marošas Kanašas (Slovakija)

Jamila Vanessa Toledo (Argentina)

Marieta Zigalova (Slovakija)

2015

Andrejus Rumiancevas (Estija)

Julija Glazyčeva (Rusija)

Nikola Szydlowska (Lenkija)

2014

Andžejus Rak (Lenkija)

Valentina Kozlovskaja (Baltarusija)

Viktorija Kildiashova-Rang (Rusija)

2013

Andrzejus Bržežinskis (Lenkija)

Dalvaniza Aquino (Brazilija)

Miriam Žigalova (Slovakija)

2012

Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)

Jamila Vanessa Toledo (Argentina)

Julija Grišanova (Baltarusija)

2011

Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)

Fernanda Youglar (Argentina)

Klaudija Korpan (Lenkija)

2010

Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)

Tracey Lee Gottschalk (Pietų Afrika)

Alina Olefirenko (Ukraina)

2009

Aleksandras Vladimirovas (Anglija–Lietuva)

Irina Valette Fedoruk (Prancūzija)

Lenka Borutova Červena (Čekija)

2008

Dayo Audi (Anglija)

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez (Urugvajus)

Alina Olefirenko (Ukraina)

2007

Romanas Dubovickis (Rusija)

Irina Riabova (Rusija)

Zaneta Balsewicz (Lenkija)

2006

Rosalia Dutra de Campos* (Argentina)

Antonio Osta* (Urugvajus)

Silvia Malachovska (Slovakija)

2005

Aleksandras Baldinas (Rusija)

Rachel Kauppila (Suomija)

Jolanta Mileriūtė (Lietuva)

2004

Konstantinas Zacharovas (Rusija)

Marina Burinskaja (Latvija)

Jana Vodickova (Čekija)

2003

Jurijus Karsetjansas (Latvija)

Marie-Pierre Dominique Ripert (Prancūzija)

Renata Kevork Sirvanian (Bulgarija)

2002

Franco Carlotto (Šveicarija)

Irina Zinčenko (Rusija)

Julija Kukina (Latvija)

2001

Mindaugas Kvasys (Lietuva)

Svetlana Pugačiova (Rusija)

Jolanta Mileriūtė (Lietuva)

2000

Massimo Monaco (Italija)

Marina Burinskaja (Latvija)

Romina Paoli (Italija)