ARŪNO PETRAIČIO KNYGOS PRISTATYMAS.

TĘSIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

RUOŠIAMĖS 60-TAM “GINTARINIAM PRIZUI”.

Šiandien sporto bendruomenė susirinko į žurnalisto ir sporto istoriko Arūno Petraičio knygos pristatymą. Knyga vadinasi „Lietuvos kultūrizmas 1965–2015. Iliustruota „Geležinio“ sporto istorija“.
Renginio metu taip pat buvo prisimintas legendinis „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris pirmą kartą surengtas dar 1967 metais. Džiugu, kad ši graži tradicija yra tęsiama – jau gegužės 1–2 dienomis „Gintarinis prizas“ vyks 59-ąjį kartą.
Todėl tai buvo ne tik knygos pristatymas, bet ir prasminga diskusija bei idėjų aptarimas artėjančiam „Gintarinio prizo“ 60-mečiui, kuris vyks jau kitais, 2027 metais Klaipėdoje.
Tai ypatingai reikšmingas įvykis Klaipėda miestui – tarptautinis turnyras šiame mieste vyksta jau 60 metų, ir visa tai didžiąja prasme yra Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. Prezidento Edmundo Daubaro nuopelnas. Jau padarytus ir atliekamus darbus jubiliejiniam turnyrui pristatė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos generalinė sekretorė Ugnė Raudytė Daubarienė bei oficialus federacijos asmuo Alina Pelepko.
Susitikimo metu prisiminėme senąjį kultūrizmą – laikus, kai ši sporto šaka buvo ne tik fizinės formos demonstravimas, bet ir tikras meniškumo, plastikos bei sceninės kultūros menas, kurį puoselėjo mūsų W.F.F. – W.B.B.F. bendruomenė. Knygoje atskleidžiami Lietuvos aukščiausi pasiekimai ir ypatingas dėmesys skiriamas Natalijai Murnikovienei, kuri iki šiol turi aukščiausio lygio pasiekimus.
Kalbėjome apie tai, kaip anuomet ypatingą reikšmę turėjo plastiški pozų perėjimai, judesio estetika ir harmonija scenoje, o pasirodymas buvo kur kas daugiau nei vien išėjimas į sceną ir standartinių pozų demonstravimas – tai buvo kultūrizmo meno viršūnė.
Šią dvasią ypatingai įprasmino Aretas Kolmakovas, kuris susitikimo metu pademonstravo elegantiškus ir plastiškus perėjimus, priminusius legendinius „Gintarinio prizo“ laikus. Dar prasmingiau tai, kad jis pats apie dešimt kartų dalyvavo „Gintarinio prizo“ turnyruose su savo individualia pozavimo programa, todėl jo pasirodymas tapo gyvu mūsų istorijos ir tradicijų atspindžiu.
Būtent tai įkvėpė ypatingą idėją artėjančiam 60-mečiui 2027 metais – atkurti klasikinį „Gintarinio prizo“ meninį pozavimą kaip atskirą kategoriją, pagerbiant mūsų ištakas, estetiką ir unikalią W.F.F. – W.B.B.F. lengvojo ir natūralaus kultūrizmo filosofiją. Čia jau Gargždų veterano Alekso Stankaus ir kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Klaipėdos politiko Romualdo Milės graži iniciatyva. Tai būtų ne tik duoklė istorijai, bet ir tikrojo klasikinio kultūrizmo meno sugrįžimas į sceną.
Nuotraukos: Audriaus Kundroto

Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SPORTE.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai iš T.S.R.S. kultūristų išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atskirame straipsnyje apie tai išsamiai pasakojame, skaitykite tarptautinį puslapį www.wff.lt .

Kaip ir kovoti su kultūrizmo sporto draudimu, taip pat ir siekti Lietuvos kultūristų dalyvavimo tarptautinėse kultūrizmo organizacijose atskirai, be T.S.R.S. sporto ministerijos globos, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vėl buvo paliktas vienui vienas pats sau.

Šiame straipsnyje išdėstysime Nepriklausomybės kovų Lietuvos Respublikos sporte istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Apie tai mažai kas ką žino, o tie, kurie žino yra nesuinteresuoti viešinti, nes Nepriklausomybės kovų procese jų nebuvo – iš „krūmų“ jie išlindo gerokai vėliau, kai Nepriklausomybės kovos pasibaigė pergale. Be abejo, ir šis mūsų straipsnis visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio“ steigimo, t.y. po 1988 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Paryžiuje (1989 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Kuala Lampūre (Malaizija, 1990 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos Niu Jorke (JAV, 1990 m.)

-        T.S.R.S. kultūrizmo federacijos posėdis

-        BENO VEIDERIO vizitas į Lietuvos Respubliką (1991 m.)

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO įsteigta pirma po Nepriklausomybės paskelbimo „Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija“

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO iš Londono atvežtas Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto pripažinimo raštas

-        Rugpjūčio pučas Maskvoje. „Kovotojai“ išlindo iš krūmų ir ėmė žvanginti medaliais.

-        Keturis dešimtmečius metus nutylėtos daugeliui nemalonios išvados.

Straipsnis bus tęsiamas. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.

1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.

Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.

Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius.  - 

Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir  „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.

Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).

Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.

Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.

Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.

1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime aptarti einamieji klausimai, sporto padėtis T.S.R.S. ir Čekoslovakijos TSR. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

22 METAI PASAULIO PROFESIONALŲ ČEMPIONATO: NUO RUSIJOS DOMINAVIMO IKI LIETUVOS AMBICIJŲ NIDOJE.

Kas iš tikrųjų slypi už 2004–2025 metų čempionų sąrašo?

Pasaulio profesionalų čempionato istorija nėra vien pavardžių ir medalių sąrašas. Tai – daugiau kaip dviejų dešimtmečių tarptautinio kultūrizmo jėgų persiskirstymo žemėlapis.

2004–2025 metų rezultatai rodo labai aiškią tendenciją: čempionate periodiškai iškyla nauji nacionaliniai lyderiai, tačiau tik nedaugelis sportininkų sugeba išlaikyti absoliutaus čempiono poziciją ilgesnį laiką.

Vienu metu tai buvo Rusija, vėliau – Brazilija, Suomija, Iranas, o pastaraisiais metais vis ryškiau į pirmą planą veržiasi Vidurio ir Šiaurės Europos atletai.

O 2026-ųjų istorija gali būti ypatinga: pasaulio profesionalų čempionatas grįžta į Lietuvą ir spalio 24–26 dienomis vyks Nidoje.

NE PAVARDŽIŲ, O JĖGŲ KAITOS ISTORIJA

Pateiktą 2004–2025 metų statistiką galima suskirstyti į kelis ryškius etapus.

Pirmasis – Rusijos dominavimo laikotarpis.

Antrasis – Brazilijos ir Irano proveržis.

Trečiasis – individualių superčempionų era, kai vienas sportininkas sugebėdavo išlaikyti titulą daugelį metų.

Ketvirtasis – daugiapolis pasaulio čempionato etapas, kuriame titulais dalijasi skirtingų šalių sportininkai.

Būtent pastarasis etapas yra įdomiausias šiandien, nes jis rodo, kad 2026 metų čempionate iš anksto paskelbti vieną favoritą būtų sudėtinga.

MOTERYS: NUO RUSIJOS MOKYKLOS IKI HANNA KRISTINA SKYTTA FENOMENO

Moterų čempionato istorija ypač aiškiai parodo, kaip keitėsi pasaulio profesionalaus kultūrizmo geografija.

2004–2010 metų laikotarpiu itin dažnai čempionių sąraše matome Rusijos sportininkes. 2006 ir 2007 metais sunkiojoje kategorijoje nugalėjo Irina Riabova, 2008 m. – Irina Stavickaja, o 2009 ir 2010 m. titulą išlaikė Liudmila Kolesnikova. Oficialus WFF/WBBF archyvas patvirtina šią ankstyvojo laikotarpio seką.

Tai buvo ne atsitiktinių pergalių serija.

Tai buvo tam tikros sporto mokyklos dominavimas.

Tačiau vėliau situacija pasikeitė.

BRAZILIJOS TRIUMFAS

2011–2014 metais į moterų čempionato viršūnę labai ryškiai įžengė Brazilija.

2011 m. nugalėjo Crecky Chaves.

O 2012, 2013 ir 2014 metais tris kartus iš eilės titulą iškovojo Dalvaniza Aquino.

Tai – vienas įspūdingiausių nacionalinio dominavimo epizodų nagrinėjamu laikotarpiu.

Keturi iš eilės čempionų titulai Brazilijai parodė, kad pasaulio profesionalaus kultūrizmo centras gali labai greitai persikelti iš vieno regiono į kitą.

Dar svarbiau – ši serija buvo sukurta ne vienos atsitiktinės pergalės, o kelių sportininkių rezultatais.

SKYTTA – PENKERIŲ METŲ PERGALĖS, KURIOS PAKEITĖ STATISTIKĄ

Jeigu reikėtų išskirti vieną ryškiausią moterų istorijos fenomeną, tai būtų Hanna Kristina Skytta.

2018, 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais Suomijos sportininkė penkis kartus iš eilės tapo sunkiosios kategorijos pasaulio profesionalų čempione.

Tai nėra paprastas statistinis faktas.

Penkeri metai – tai jau epocha.

Ypač todėl, kad per tokį laiką keičiasi konkurentės, sporto forma, pasirengimo metodikos ir pati tarptautinė konkurencinė aplinka.

Oficialiame WFF/WBBF čempionato archyve Skyttos penkių iš eilės pergalių serija pateikiama kaip 2018–2022 m. čempionato istorijos dalis.

Ši serija rodo dar vieną svarbų dalyką: aukščiausiame profesionalų lygyje šalies vardas nėra toks svarbus kaip gebėjimas ilgą laiką išlaikyti čempionišką sportinę formą.

LIETUVA: NE STEBĖTOJA, O ČEMPIONATO ISTORIJOS DALYVĖ

Kalbant apie Lietuvą, būtų klaida 2026 metus vertinti kaip staigų šalies atsiradimą pasaulio profesionalų scenoje.

Lietuva šioje istorijoje turi gilesnes šaknis.

Ypač svarbi yra Jolantos Mileriūtės istorija. Ji tris kartus – 2006, 2007 ir 2008 metais – laimėjo moterų lengvąją kategoriją.

Tai buvo vienas ryškiausių Lietuvos sportininkės dominavimo epizodų čempionato istorijoje.

Vėliau Lietuvos vardą aukščiausiame lygyje iškėlė ir kiti atletai.

2017 m. WFF/WBBF pasaulio profesionalų čempionate Kaune bendruoju vyrų čempionu buvo paskelbtas Brazilijos atstovas Glayson Souto, o moterų – Rusijos atstovė Liudmila Kakaulina; tuo pat metu Lietuvos sportininkės laimėjo kitas profesionalų kategorijas. Tai rodo, kad Lietuva ne tik rengė tarptautinius renginius, bet ir buvo aktyvi jų sportinės konkurencijos dalyvė.

VYRŲ ČEMPIONATAS: DAR SPALVINGESNĖ GEOGRAFIJA

Vyrų istorija atskleidžia dar didesnę tarptautinę konkurenciją.

2004–2010 metais čia labai stipriai matoma Rusija.

Tačiau vėliau čempionų sąraše atsiranda Iranas, Brazilija, Pietų Afrika, Turkija, Lenkija, Lietuva, Estija, Indija ir Slovakija.

Tai labai svarbi tendencija.

Pasaulio profesionalų čempionatas tapo ne vienos sporto mokyklos varžybomis.

Jis tapo vieta, kur skirtingos kultūrizmo tradicijos susitinka vienoje scenoje.

IRANO TREJYBĖ

2011–2013 metų laikotarpis vyrų čempionate išsiskiria Irano sportininkų rezultatais.

2011 m. nugalėjo Ali Imani.

2012 m. – Reza Rezaei.

2013 m. – Reza Bagherzadeh.

Trys iš eilės metai, trys Irano sportininkai.

Tai dar kartą patvirtina tą pačią taisyklę: profesionaliame sporte nacionalinis dominavimas dažniausiai ateina bangomis.

BRAZILIJOS ATSAKYMAS

2016 ir 2017 metais vyrų sunkiosios kategorijos viršūnėje du kartus iš eilės atsidūrė Brazilijos atstovas Glayson Souto Ferreira.

Oficialiame WFF/WBBF archyve jo pergalės 2016 ir 2017 m. nurodytos kaip pasaulio profesionalų čempionato sunkiosios kategorijos triumfai.

Tačiau 2017 metų čempionato medžiaga atskleidžia įdomų aspektą: tais metais bendruoju pasaulio profesionalų čempionu buvo paskelbtas Glayson Souto, o Slovakijos atstovas Maros Kanasz laimėjo daugiau kaip 110 kg profesionalų kategoriją.

Tai svarbu vertinant Kanaszo karjerą – jis tarptautinėje profesionalų scenoje buvo matomas dar gerokai iki pastarųjų metų pergalių.

NAUJA BANGA

2018–2025 metų rezultatai rodo kitokią tendenciją.

Turkija.

Lenkija.

Lietuva.

Estija.

Slovakija.

Indija.

Tai nebe vienos šalies čempionatas.

Tai daugiapolis profesionalų čempionatas.

2020 m. tarp vyrų čempionų iškilo Lietuvos atstovas Dainius Dzikevičius, o 2021 ir 2022 m. lengvosios kategorijos viršūnėje buvo Estijos atstovas Roman Polshin.

2023 ir 2025 metais sunkiosios kategorijos čempionu tapo Slovakijos atstovas Maros Kanasz, o 2024 m. lengvojoje kategorijoje nugalėjo Indijos atstovas Rahul Joshi.

Šis laikotarpis yra ypač reikšmingas todėl, kad čempionų geografija tampa labai plati.

MAROS KANASZ: GRĮŽTANČIO ČEMPIONO EFEKTAS

Kanaszo istorija verta atskiro dėmesio.

Jis nėra sportininkas, kuris vieną kartą iškovojo titulą ir dingo iš tarptautinės scenos.

Jo pavardė čempionato istorijoje matoma ne vienerius metus.

Oficialiuose ankstesnių WFF/WBBF renginių archyvuose Kanasz taip pat minimas tarp aukščiausio lygio profesionalių atletų. 2017 m. jis laimėjo daugiau kaip 110 kg profesionalų kategoriją, o 2018 m. Europos profesionalų čempionate vėl buvo paskelbtas sunkiosios kategorijos čempionu.

Todėl jo 2023 ir 2025 metų pasaulio čempiono titulai nėra izoliuoti rezultatai.

Tai ilgos tarptautinės karjeros tęsinys.

IR ČIA ATSIRANDA 2026 METŲ KLAUSIMAS

Būtent dėl šios istorijos 2026 metų čempionato negalima vertinti paprastai.

Jeigu pastaruosius du dešimtmečius vertinsime kaip ciklus, matome:

Rusija → Brazilija → Iranas → Suomija → platesnė Europos konkurencija.

Tačiau istorija dar neatsakė į klausimą, kas bus kita dominuojanti jėga.

Galbūt tai bus Slovakija.

Galbūt sugrįš Rusijos, Brazilijos ar Suomijos sportininkai.

Galbūt atsiras nauja valstybė ir naujas vardas.

O gal būtent Lietuva turės naują čempioną.

LIETUVA Į 2026-UOSIUS ATEINA SU SVARBIU PSICHOLOGINIU PRANAŠUMU

Pastarųjų metų rezultatai Lietuvai suteikia ypatingą pagrindą.

2024 m. moterų lengvosios kategorijos čempione tapo Vilma Povilionienė.

2025 m. moterų sunkiosios kategorijos titulą iškovojo Svetlana Pugacheva, atstovaujanti Lietuvai.

Tai reiškia, kad Lietuva į 2026 metų čempionatą ateina ne tik kaip renginio šeimininkė.

Lietuva ateina kaip šalis, turinti šviežių pasaulio čempionų tradiciją.

Tai visiškai kitokia pozicija nei paprasčiausiai organizuoti tarptautines varžybas.

NIDA – NE TIK VIETA VARŽYBOMS

2026 m. spalio 24–26 d. Nidoje vyksiantis pasaulio profesionalų čempionatas gali tapti svarbiu Lietuvos sporto renginiu.

Nida šiuo atveju tampa ne tik geografiniu tašku kalendoriuje.

Ji tampa vieta, kur susitiks skirtingos kultūrizmo mokyklos, skirtingos sporto tradicijos ir skirtingų šalių čempionai.

Ir čia slypi didžiausia 2026 metų intriga.

Ar Lietuva sugebės išnaudoti šeimininkės pranašumą?

Istorija rodo, kad šeimininkės teisė savaime medalio negarantuoja. Tačiau namų scena suteikia papildomą motyvaciją, pažįstamą aplinką ir publikos palaikymą.

O Lietuvos sportininkai į Nidos čempionatą ateis turėdami ne tik šį pranašumą, bet ir pastarųjų metų pergalių patirtį.

DIDŽIAUSIAS ISTORIJOS PARADOKS

Įdomiausia šios 22 metų istorijos išvada yra tokia:

čempionate dominuoja ne valstybės – dominuoja epochos.

Rusijos sportininkai turėjo savo laikotarpį.

Brazilija turėjo savo.

Iranas turėjo savo.

Hanna Kristina Skytta sukūrė individualios dominavimo istoriją.

Dabar matome daugiašalę pasaulio konkurenciją.

Todėl 2026 metų čempionato prognozė negali būti paremta vien ankstesnių metų čempionų pavardėmis.

Priešingai – istorija rodo, kad būtent tada, kai atrodo, jog viena sporto mokykla tampa dominuojanti, atsiranda naujas vardas.

2026-ŲJŲ INTRIGA: KAS PERIMS KARŪNĄ?

2025 metų čempionai jau įrašyti į istoriją.

Tačiau 2026 metų titulai dar neturi šeimininko.

Ir būtent tai daro Nidos čempionatą įdomų.

Ar Maros Kanasz sugebės dar kartą įrodyti savo stabilumą?

Ar moterų kategorijoje atsiras nauja sportininkė, kuri nutrauks pastarųjų metų titulų kaitą?

Ar Lietuvos atletai, rungtyniaudami namuose, iškels šalies vėliavą į aukščiausią podiumo vietą?

O gal 2026-ieji taps dar vienu istoriniu momentu, kai į pasaulio profesionalų sceną įžengs nauja šalis?

IŠVADA: 2026 M. NIDA GALI TAPTI NAUJU ATSPIRTIES TAŠKU

2004–2025 metų čempionato istorija rodo vieną labai aiškų dalyką: profesionalaus kultūrizmo pasaulyje niekas nėra amžina.

Čempionai keičiasi.

Keičiasi valstybės.

Keičiasi sporto geografija.

Tačiau išlieka vienas principas – aukščiausiame lygyje laimi tie, kurie sugeba ne tik pasiekti puikią formą, bet ir ją išlaikyti tada, kai ant scenos susirenka geriausi.

Todėl 2026 metų pasaulio profesionalų čempionatas Nidoje bus daugiau nei dar vienos varžybos.

Tai bus naujas istorijos puslapis.

Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių rezultatų galima drąsiai teigti: pasaulio profesionalų čempionato istorija juda nuo vienos dominuojančios šalies prie vis platesnės tarptautinės konkurencijos.

O Lietuvai dabar tenka ypatingas vaidmuo.

Šį kartą pasaulio profesionalų scena atvyksta į Lietuvą.

Ir klausimas jau nebe tas, kas laimėjo praeityje.

Klausimas – kas bus vertas karūnos Nidoje 2026 metų spalį?

WFF-WBBF International – Model Fitness pasaulio istorijos kūrėjai.

World Fitness Federation (WFF – International) ir World Bodybuilding Federation (WBBF – International) – tarptautinės sporto organizacijos, savo veiklos istoriją skaičiuojančios nuo 1968 metų. Per daugiau kaip penkis veiklos dešimtmečius federacijos sukūrė plačią tarptautinių varžybų sistemą, apimančią įvairias kūno kultūros, fitneso ir kultūrizmo disciplinas. Šiandien WFF-WBBF International tarptautiniame sporto žemėlapyje atstovauja 141 šaliai-narei.

Vienas iš svarbių WFF-WBBF International indėlių į šiuolaikinio fitneso sporto raidą – Model Fitness disciplinos įvedimas į tarptautinių varžybų programą. Dar 2004 metais federacija pradėjo organizuoti Model Fitness pasaulio čempionatus. Šis sprendimas tapo reikšmingu žingsniu plečiant fitneso sporto sampratą ir suteikiant tarptautinę sceną sportininkėms, siekiančioms suderinti sportinį pasirengimą, kūno proporcijas, estetiką, sceninę kultūrą ir profesionalų pasirodymą.

Nuo pat pradžių WFF-WBBF Model Fitness buvo kuriamas kaip tarptautinė sporto disciplina, kurioje svarbus ne vien fizinis pasirengimas. Sportininkė scenoje pristato kompleksinį rezultatą – harmoningą fizinę formą, laikyseną, eleganciją, pasirodymo kultūrą ir gebėjimą profesionaliai reprezentuoti save bei savo šalį.

Per daugiau kaip du dešimtmečius ši disciplina išaugo į tarptautinį reiškinį. Nuo pirmojo pasaulio čempionato 2004 metais iki 2025-ųjų WFF-WBBF Model Fitness pasaulio čempionato absoliučių nugalėtojų sąraše įrašyti sportininkių iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Čekijos, Baltarusijos, Uzbekistano ir Lenkijos vardai.

Tai – ne tik čempionių sąrašas. Tai daugiau kaip dviejų dešimtmečių federacijos vykdomo darbo, tarptautinio bendradarbiavimo ir Model Fitness disciplinos vystymo istorija.

Ypatingą vietą šioje istorijoje užima Eva Martinkova iš Slovakijos, pasaulio čempionės titulą iškovojusi net keturis kartus – 2008, 2009, 2011 ir 2012 metais. Jos pasiekimai tapo vienu ryškiausių individualių rezultatų per visą WFF-WBBF Model Fitness pasaulio čempionatų istoriją.

Svarbus vaidmuo tenka ir Baltijos šalių sportininkėms. Lietuvos atstovės pasaulio čempionių titulą iškovojo 2007, 2013, 2014, 2017 ir 2020 metais. Latvijos sportininkės taip pat ne kartą buvo tarp absoliučių čempionato lyderių, o 2021–2024 metais Latvijos atstovės titulą iškovojo ketverius metus iš eilės.

Šie rezultatai atspindi ne tik individualų sportininkių meistriškumą, bet ir WFF-WBBF International sukurtos tarptautinės varžybų sistemos tęstinumą. Federacijos čempionatai suteikia galimybę skirtingų šalių sportininkėms susitikti vienoje tarptautinėje scenoje, atstovauti savo nacionalinėms organizacijoms ir siekti aukščiausių rezultatų pasaulio čempionate.

Per laikotarpį nuo 2004 iki 2025 metų Model Fitness pasaulio čempionatas tapo neatsiejama WFF-WBBF International tarptautinės veiklos dalimi. Kiekviena karta į šios disciplinos istoriją įnešė naujų vardų, naujų sporto mokyklų ir naujų rezultatų.

2025 metų pasaulio čempionato absoliučia nugalėtoja tapo Olga Bogacz iš Lenkijos. Jos pergalė pratęsė WFF-WBBF Model Fitness čempionato tradiciją ir papildė tarptautinį federacijos čempionių sąrašą dar vienu vardu.

WFF-WBBF International reikšmė Model Fitness istorijoje pirmiausia siejama su tuo, kad federacija šią discipliną į tarptautinę varžybų areną išvedė dar 2004 metais, kai jos formatas tik pradėjo formuotis. Vėliau Model Fitness varžybos išplito ir kitose tarptautinėse organizacijose, tačiau WFF-WBBF išlieka viena iš federacijų, turinčių ilgą ir nuoseklią šios disciplinos pasaulio čempionatų tradiciją.

WFF-WBBF International – tai daugiau nei tarptautinių varžybų organizatorius. Tai federacija, daugiau kaip penkis dešimtmečius kurianti, vystanti ir tarptautiniu mastu populiarinanti fitneso bei kultūrizmo sportą. Model Fitness istorija nuo 2004 metų yra viena iš šio ilgamečio darbo dalių – istorija, kurią per daugiau kaip du dešimtmečius kūrė šimtai sportininkių, nacionalinės organizacijos ir pati WFF-WBBF International.

Šiandien, žvelgiant į 2004–2025 metų laikotarpį, galima matyti ne pavienių čempionatų seką, o vientisą tarptautinės sporto disciplinos istoriją, kurios pagrindą daugiau kaip dvidešimt metų sudaro WFF-WBBF International organizuojamas pasaulio čempionatas.