PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

SVARBŪS TARPTAUTINIAI MOMENTAI.

MAROKO KARALYSTĖ.

Per 60 savo veiklos metų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness federation, World Bodybuilding Federation) federacijos darbuose buvo nemažai įdomių ir svarbių tarptautinių momentų. Dabar, rengiant publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма»), prisimename daug tarptautinių įvykių ir palaipsniui juos publikuojame įvairių šalių sporto visuomenei susipažinti. Atsižvelgiame, kad mūsų puslapį internete www.wff.lt kasdien aplanko ne mažiau 10 000 besidominčių, o mėnesio skaitytojų vidurkis siekia 400 000.

Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija bendradarbiauja su Maroko kultūristais nuo 1984 metų. Siekiant gerinti santykius su marokiečiais, 2007 metais Vilniuje buvo organizuotas Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) susitikimas su JUOZU PODLIPSKIU, Maroko Karalystės garbės Konsulu Lietuvos Respublikoje. Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo vice pirmininkas ALFREDAS PEČELIŪNAS.

Daug išsamesnės informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

2026 MEGA EVENTS INTERNATIONAL

37-th Am-Pro World Championship

45-th Am-Pro „World Grand Prix“

3-d „Neringa Mayor‘s Cup“

October 24 - 25, 2026, Nida Resort, „Agila“ Palace, Lithuania

Official Documents, Articles, Statistics on Global Page www.wff.lt

CONTEST REGISTRATION on www.worldfitness.lt

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

BEPRECEDENTĖS GRANDIOZINĖS VARŽYBOS VILNIUJE

Kultūristų dovana pasaulinės federacijos prezidentui

2005 metais ruošdamasi paminėti savo keturiasdešimties metų veiklos sukaktį, Pasaulinė W.F.F.–W.B.B.F. federacija (World Fitness Federation – World Body Building Federation) Vilniuje surengė vieną didžiausių ir reikšmingiausių renginių per visą savo istoriją – pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatą. Varžybos vyko Vilniaus Kongresų rūmuose ir tapo išskirtiniu įvykiu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinio kultūrizmo istorijoje.

Čempionate dalyvavo net 742 sportininkai iš beveik keturiasdešimties valstybių. Toks dalyvių skaičius iki šiol išlieka pasaulio rekordu W.F.F.–W.B.B.F. federacijos organizuotose varžybose. Šis pasiekimas liudijo ne tik sparčią federacijos plėtrą, bet ir augantį jos autoritetą tarptautinėje sporto bendruomenėje.

Dar vienas reikšmingas šio čempionato bruožas buvo tiesioginė internetinės televizijos transliacija į daugelį pasaulio šalių. Tuo metu tai buvo itin sudėtingas ir brangus techninis projektas, kurio įgyvendinimą, skyrusi 144 000 litų (apie 41 000 eurų), parėmė AB „Lietuvos telekomas“. Tiesioginė transliacija ženkliai prisidėjo prie federacijos žinomumo didinimo ir Lietuvos, kaip pajėgios organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius sporto renginius, įvaizdžio stiprinimo.

Svarbu pažymėti, kad čempionatas sulaukė ir aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų dėmesio. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iškilmingame atidaryme dalyvavo Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Varžybas stebėjo Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės nariai, tarp jų Julius Dautartas, Antanas Bosas ir Kęstutis Virketis. Tai rodė, kad kultūrizmas tuo metu buvo vertinamas kaip reikšminga tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir Lietuvos reprezentavimo pasaulyje priemonė.

Pasaulio čempionato garbės diplomus pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos finansų ministras, vėliau Ministru Pirmininku tapęs Algirdas Butkevičius. Šis faktas dar kartą patvirtino aukštą oficialų renginio statusą.

Absoliučiais pasaulio čempionato nugalėtojais tapo Aleksandras Baldinas (Rusija), Rachel Kauppila (Suomija) ir lietuvė Jolanta Mileriūtė. Tarptautinė korporacija „Fabrikantas“, tęsdama gražią tradiciją remti sportą, jiems įteikė originalius briliantus. Tokie apdovanojimai buvo ne tik materialinis prizas, bet ir išskirtinis tarptautinio pripažinimo simbolis.

Pasibaigus čempionatui, Lietuvos naujienų agentūroje ELTA buvo surengta tarptautinė spaudos konferencija, kurioje renginio rezultatus aptarė federacijos vadovai, sportininkai ir užsienio delegacijų atstovai. Vėliau Lietuvos Respublikos Seime užsienio delegacijų vadovams buvo surengtas oficialus priėmimas ir iškilmingi pietūs. Tokie susitikimai stiprino tarptautinius ryšius ir prisidėjo prie tolesnės federacijos veiklos plėtros įvairiose pasaulio šalyse.

Kultūristų dovana pasaulinės federacijos prezidentui

Emocingiausia čempionato akimirka tapo pasaulio čempionų apdovanojimo ceremonija. Pasibaigus oficialiai apdovanojimų daliai, įvairių šalių delegacijų vadovai ir sportininkai tarptautinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteikė ypatingą dovaną – iš bronzos nulietą jo biustą.

Ši staigmena buvo kruopščiai ruošta iš anksto ir iki paskutinės akimirkos laikyta paslaptyje. Dovanos iniciatorė buvo viena žymiausių visų laikų Lietuvos kultūrisčių Natalija Murnikovienė, kurią daugelį metų treniravo dr. Edmundas Daubaras. Jų bendras darbas pažymėtas reikšmingomis pergalėmis Europos ir pasaulio čempionatuose, o ilgametis bendradarbiavimas tapo vienu ryškiausių Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Bronzinis biustas simbolizavo ne tik pagarbą treneriui, bet ir tarptautinės sporto bendruomenės padėką žmogui, kurio veikla daugelį dešimtmečių buvo neatsiejama nuo W.F.F.–W.B.B.F. federacijos plėtros. Tai buvo pripažinimas už organizacinį darbą, naujų tarptautinių ryšių kūrimą, pasaulio čempionatų organizavimą ir nuoseklias pastangas stiprinti nepriklausomą tarptautinį kultūrizmo judėjimą.

Išvados

Vilniuje surengtas pasaulio W.F.F.–W.B.B.F. mėgėjų ir profesionalų čempionatas tapo vienu svarbiausių federacijos istorijos renginių. Rekordinis dalyvių skaičius, tiesioginė internetinė pasaulinė televizijos transliacija, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų dėmesys ir gausus užsienio delegacijų dalyvavimas liudijo, kad federacija tuo laikotarpiu buvo pasiekusi aukščiausią savo tarptautinio pripažinimo lygį.

Ne mažiau reikšminga buvo ir simbolinė sportininkų dovana federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui. Bronzinis biustas tapo išskirtiniu tarptautinės pagarbos ženklu, retai sutinkamu sporto istorijoje. Tokie pagerbimai paprastai skiriami asmenims, kurių indėlis daro ilgalaikę įtaką visos sporto šakos raidai.

Šis pasaulio čempionatas ne tik įtvirtino Vilniaus vardą svarbiausių tarptautinių kultūrizmo renginių žemėlapyje, bet ir tapo reikšmingu Lietuvos sporto istorijos puslapiu. Jo organizacinė sėkmė, tarptautinis mastas ir išliekamoji istorinė vertė iki šiol išlieka vienu ryškiausių W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos pasiekimų.

„Gintarinio prizo“ istorija.

 „Misteris Absoliutus SSSR“

Sporto organizatoriai ir vadovai rengia varžybas, kuriose sportininkai siekia pergalių ir aukščiausių rezultatų. Būtent varžybose iškovotos pergalės ir pasiekti laimėjimai tampa žinomi visuomenei per žiniasklaidą. Be sportinių pasiekimų daugelis sportininkų liktų nežinomi platesnei auditorijai.

Pergalės suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo ne tik patiems sportininkams, bet ir jų šeimoms, treneriams, bendražygiams bei visai sporto bendruomenei. Kiekviena pergalė yra įvertinimas už ilgametį darbą, atkaklumą ir pasiaukojimą.

Nors varžybose dalyvauja daugybė sportininkų, tik nedaugelis savo išskirtiniais pasiekimais įrašo savo vardą į sporto istoriją. Tokie sportininkai tampa pavyzdžiu jaunajai kartai ir įkvepia kitus siekti aukščiausių tikslų.

Šiandienos sportininkai apie praėjusių dešimtmečių galiūnus dažniausiai sužino tik iš pasakojimų. Tačiau buvo laikai, kai vieno sportininko vardas kultūrizmo pasaulyje skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, ir ne tik. Tas žmogus buvo klaipėdietis Viktoras Jucys. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo neginčijamu TSRS kultūrizmo lyderiu. Rusijos IFBB prezidentas Vladimiras Dubininas V. Jucį yra pavadinęs „Misteriu Absoliučiu SSSR“ – titulu, geriausiai atspindinčiu jo dominavimą to meto varžybose.

Kelias į sporto viršūnę prasidėjo Klaipėdoje. Pirmą kartą pamatęs garsiojo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvius, Viktoras buvo sukrėstas jų fizinio pasirengimo ir estetikos. Grįždamas iš varžybų jis sau tarė: „Būsiu toks.“ Tą akimirką gimė tikslas, kuriam buvo lemta pakeisti jo gyvenimą.

Į sporto klubą jis nuėjo ne iš karto. Pirmiausia pradėjo treniruotis viename pajūrio garažų. Sąlygos buvo primityvios – žiemą tekdavo sportuoti vilkint striukę ir mūvint pirštines, o vakarinėms treniruotėms kartais šviesdavo tik žvakė. Tačiau būsimo čempiono tai nestabdė. Kaip ir daugelis to meto entuziastų, jis mokėsi kantrybės, disciplinos ir gebėjimo siekti tikslo nepaisant aplinkybių.

Pradėjęs lankyti kultūrizmo klubą, Viktoras buvo paskatintas išmėginti jėgas varžybose. Pirmasis bandymas sėkmės neatnešė. Nusivylęs jis pasuko į kitą aistrą – karate. Tuo metu tiek kultūrizmas, tiek karate Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamos, o tam tikrais laikotarpiais ir draudžiamos veiklos. Tačiau draudimai tik stiprino susidomėjimą. Įvaldęs kovos meno pagrindus, V. Jucys sėkmingai dalyvavo varžybose, kol valdžios sprendimu buvo uždarytas vienintelis miesto karate klubas. Tuomet jis vėl grįžo ten, kur viskas buvo prasidėję – į kultūrizmo salę.

Nuo tada jo gyvenimą užvaldė treniruotės. Darbas davė vaisių. 1984 ir 1985 metais V. Jucys tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ jaunimo grupės nugalėtoju. 1985-aisiais jis laimėjo Kaune vykusį „Komjaunimo taurės“ turnyrą, o netrukus prasidėjo įspūdingiausias jo karjeros etapas.

Nuo 1986 metų Viktoras laimėdavo visas varžybas, kuriose dalyvaudavo. Du kartus jis triumfavo Leningrado „Baltųjų naktų“ turnyre, tris kartus tapo „Gintarinio prizo“ nugalėtoju, iškovojo pirmosios oficialios TSRS kultūrizmo taurės absoliutaus čempiono vardą. Jo kolekciją papildė ir devyniolika pergalių tarptautinėse varžybose. Tuo metu Sovietų Sąjungoje jis neturėjo lygių.

Ne mažiau įspūdingi buvo ir jo fiziniai duomenys. Būdamas 174 centimetrų ūgio, tarp varžybų jis svėrė apie 109 kilogramus. Tiek bicepso, tiek blauzdos apimtis siekė pusmetrį. V. Jucys mėgo treniruotis didžiuliais svoriais, o jo treniruotės buvo trumpos, tačiau itin intensyvios. Sporto salėje net atsirado savotiški terminai – „Viktoro štanga“ ir „Viktoro hanteliai“. Taip buvo vadinami įrankiai, kurių svoriai daugeliui kitų sportininkų atrodė tiesiog neįveikiami.

Viktoro Jucio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš nešildomo garažo Klaipėdoje pakilo iki aukščiausių TSRS kultūrizmo viršūnių. Jo pasiekimai tapo ne tik asmeninės valios ir talento įrodymu, bet ir svarbia socialistinio kultūrizmo istorijos dalimi.