PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.

1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.

Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.

Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.

Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.

Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.

Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.

Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.

Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.

Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.

Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.

Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.

Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“

Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

EDITA DAUBARAITĖ-SENDRIENĖ

Pirmoji Rytų Europos sportininkė, tapusi absoliučia pasaulio fitneso čempione

Edita Daubaraitė-Sendrienė – Lietuvos fitneso sporto pradininkė, profesionali trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja ir trenerė. Ji yra Pasaulinės fitneso federacijos (WFF-WBBF) teisėjų kolegijos pirmininkė.

Baigusi Klaipėdos universitetą, dirbo mokytoja vienoje iš Klaipėdos vidurinių mokyklų. Sportinę karjerą pradėjo meninės gimnastikos sporte, o vėliau pasirinko klasikinį fitnesą. Treniravosi Klaipėdos sporto klube „Centras“.

1995–1997 metais Edita Daubaraitė-Sendrienė sėkmingai atstovavo Lietuvai nacionalinėse ir tarptautinėse fitneso varžybose. 1995 m. Lietuvos taurės pirmenybėse Mažeikiuose iškovojo antrąją vietą.

1996 metais tapo Lietuvos čempione ir tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtoja. Tais pačiais metais dalyvavo NABBA Europos čempionate Klaipėdoje, kur užėmė ketvirtąją vietą, NABBA pasaulio čempionate Štutgarte (Vokietija) buvo šešta, o WFF „World Grand Prix“ varžybose Kaizerslauterne (Vokietija) užėmė penktąją vietą. Lietuvos taurės pirmenybėse Panevėžyje pelnė trečiąją vietą.

1997-ieji tapo reikšmingiausiais jos sportinėje karjeroje. WFF „Universe“ varžybose Esene (Vokietija) ji užėmė penktąją vietą, Lietuvos čempionate Mažeikiuose – antrąją, WFF „World Grand Prix“ Lince (Austrija) – penktąją vietą. NABBA pasaulio čempionate Atėnuose (Graikija) iškovojo ketvirtąją vietą, o NABBA „Universe“ varžybose Birmingeme (Anglija) buvo septinta.

Tų pačių metų Lietuvos taurės pirmenybėse Klaipėdoje Edita Daubaraitė-Sendrienė tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja, bet ir absoliučia varžybų laimėtoja. Didžiausią karjeros pergalę ji pasiekė 1997 m. WFF pasaulio čempionate Manheime (Vokietija), kur iškovojo pirmąją vietą ir absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.

Šis istorinis laimėjimas įrašė Editos Daubaraitės-Sendrienės vardą į Lietuvos ir pasaulio fitneso istoriją – ji tapo pirmąja sportininke iš Rytų Europos valstybių, pelniusia absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KLAIPĖDOS TRADICIJA TĘSĖSI. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS 1969–1970 M.

1969 metais Lietuvoje buvo juntamas ryškus sportinio entuziazmo pakilimas, neaplenkęs ir sparčiai populiarėjančio kultūrizmo. Visuomenės susidomėjimas šia nauja sporto šaka buvo itin didelis. Kultūrizmo varžybos vyko prestižinėse erdvėse – Vilniaus Vingio parko estradoje bei Kauno sporto halėje, sulaukdamos plataus žiūrovų dėmesio. Renginius nušviesdavo spauda, o nacionalinė televizija transliuodavo reportažus iš varžybų.

Vis dėlto pirmųjų kultūrizmo turnyrų rezultatus reikėtų vertinti su tam tikromis išlygomis. Pagal šiandieninius kultūrizmo kriterijus jų baigtis greičiausiai būtų buvusi kitokia. Tuo metu visose kultūrizmo varžybose svarbią vietą užėmė jėgos rungtys, todėl dalyviai dažnai pasitelkdavo sunkiaatlečius. Dėl šios priežasties nemažai ankstyvųjų čempionų pergales iškovodavo pirmiausia dėl puikių rezultatų jėgos pratimuose, o ne dėl estetiškai išvystyto raumenyno.

Tai ypač akivaizdžiai atsiskleidė 1970 metais Kaliningrade (RTFSR) vykusiose varžybose, kuriose Klaipėdos sunkiaatlečiai Algis Eidukas ir Alfonsas Mėčius pranoko beveik visus kultūristus ir tapo nugalėtojais. Tarp čempionų tik Antanas Mineikis galėjo būti laikomas kultūristu šiuolaikine prasme – jis išsiskyrė ne tik puikiai išvystytu raumenynu, bet ir solidžiais rezultatais jėgos rungtyse.

1969 metų „Gintarinio prizo“ turnyras buvo surengtas Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmuose. Laikantis tuometinės tradicijos, varžybos vyko dviem etapais: pirmiausia sportininkai atliko jėgos pratimus, o vėliau demonstravo savo kūno formas.

Varžybų metu sportininkams akompanavo populiarus džiazo ansamblis „Žėrutis“. Tąkart buvęs irkluotojas bei Klaipėdos mėgėjiško cirko kolektyvo narys Antanas Mineikis ne tik laimėjo savo ūgio kategoriją, bet ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Savo kategorijoje jis įveikė favoritu laikytą 1968 metų čempioną Leoną Pivoriūną.

Antrojoje ūgio kategorijoje nugalėjo Klaipėdos sunkiosios atletikos atstovas Alfonsas Mėčius, o pirmosios kategorijos nugalėtoju tapo kaunietis Giršas Langevičius. Prizines vietas taip pat iškovojo klaipėdiečiai Kęstutis Rumšas, Petras Lenkauskas, Jonas Vaičiulis ir Bronius Kilinskas.

1970 metais „Gintarinio prizo“ turnyras sulaukė kiek mažesnio dėmesio, nes Lietuvoje tuo metu vyko ir kiti tarptautiniai kultūrizmo renginiai, o šalies rinktinė džiaugėsi sėkmingu pasirodymu varžybose Lenkijos Liaudies Respublikoje. Ketvirtojo „Gintarinio prizo“ turnyro kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Mineikis, Pranas Česnulevičius ir Juras Jančiauskas. Pastarieji du kartu su 1968 metų absoliučiais „Gintarinio prizo“ čempionais Valdu Aliubavičiumi ir Leonu Pivoriūnu atstovavo Vilniaus sporto klubui „Viktorija“, kuris jau buvo pelnęs pripažinimą kaip besiformuojančios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ centras.

Šiai mokyklai vadovavo talentingas treneris Česlavas Tamulevičius (1945–2023), kurio veikla turėjo didelę reikšmę TSRS kultūrizmo raidai.

1970 metų „Gintarinio prizo“ turnyro absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas Antanas Mineikis. Tarp prizininkų taip pat buvo klaipėdiečiai Nikolajus Čaika, Kęstutis Rumšas ir Genadijus Ševelkovas.

Po 1970 metų turnyro klaipėdietis organizatorius Antanas Jonuškutis pasitraukė iš organizacinės veiklos. Iki 1973 metais Sovietų Sąjungoje ir kitose socialistinėse šalyse įsigaliojusio kultūrizmo draudimo „Gintarinio prizo“ turnyras daugiau nebebuvo rengiamas.

Nepaisant to, kultūrizmo populiarumas toliau augo. 1971 ir 1972 metais RTFSR teritorijoje buvo surengti du „TSRS kultūrizmo čempionatai“, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos sportininkai, nors Klaipėdos atstovų tarp jų jau nebebuvo. 1971 metais Estijos sportininkai pradėjo rengti tarptautinį turnyrą Georg Tenno Memorial, tapusį viena ryškiausių Baltijos šalių kultūrizmo tradicijų.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Aukštas tarptautinis visuomeninės veiklos įvertinimas.

Dr. Edmundas Daubaras įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą.

2008 metais Vilniuje vykusio Pasaulinės WFF–WBBF federacijos „Universe“ turnyro metu dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas vienas reikšmingiausių jo tarptautinės visuomeninės veiklos įvertinimų – jis buvo įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą (Hall of Fame of the Kingdom of Denmark).

Šią Garbės knygą 2005 metais įsteigė žinomi Danijos visuomenės veikėjai. Jos tikslas – kasmet pagerbti vieną pasaulio asmenybę, kurios veikla padarė išskirtinę įtaką sveikatingumo, fitneso, kultūrizmo ir tarptautinio bendradarbiavimo sporto srityje plėtrai. Kandidatai atrenkami iš įvairių pasaulio šalių, o galutinį sprendimą priima organizacijos komisija bendru balsavimu.

Šio apdovanojimo prestižą rodo ankstesni laureatai. 2006 metais į Garbės knygą buvo įrašytas tuometinis Kalifornijos valstijos (JAV) gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris – viena žinomiausių pasaulio kultūrizmo ir visuomeninio gyvenimo asmenybių. 2007 metais šio įvertinimo sulaukė amerikietis Bruce Bell – Nebraskos valstijos pedagogas, sporto fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas ir sporto leidinių leidėjas, savo darbais reikšmingai prisidėjęs prie sporto istorijos išsaugojimo ir sporto populiarinimo.

2008 metais komisija rinkosi iš trylikos tarptautiniu mastu nominuotų kandidatų. Po balsavimo buvo nuspręsta Garbės knygos laureatu paskelbti dr. Edmundą Daubarą. Sprendimą patvirtinantį dokumentą Vilniuje vykusio tarptautinio renginio metu iškilmingai įteikė Danijos organizacijos pirmininkas Andersas Buusas (Anders Buus).

Dokumente pabrėžiama, kad dr. Edmundas Daubaras yra išskirtinė asmenybė pasauliniame fitneso ir kultūrizmo judėjime, savo ilgamete veikla nuosekliai siekianti aukštesnio šios sporto šakos tarptautinio pripažinimo. Jame taip pat akcentuojama jo nuolatinė parama sportininkams, lyderystė ginant jų interesus ir reikšmingas indėlis į pasaulinės sporto bendruomenės vienijimą.

Originaliame dokumente rašoma:

„Mr. Edmundas Daubaras is a constant source of wisdom to the muscle sport all over the World, and his work in promoting Fitness and Bodybuilding is without comparison... Furthermore Mr. Edmundas Daubaras is a true gentleman and always the Athletes' spokesperson No. 1... Thirteen other prominent international persons were nominated this year, but the Jury voted for Mr. Edmundas Daubaras...“

Šis įvertinimas buvo reikšmingas ne tik asmeniškai dr. Edmundui Daubarui. Jis tapo ir tarptautiniu Lietuvos vardo pripažinimu pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje. Dr. E. Daubaro išrinkimas tarp trylikos kandidatų iš įvairių pasaulio šalių patvirtino, kad jo ilgametė organizacinė, visuomeninė ir tarptautinė veikla buvo vertinama kaip turinti ilgalaikę reikšmę viso pasaulio sporto raidai.

Danijos Karalystės Garbės knygos komisijos sprendimas liudijo, kad dr. Edmundas Daubaras buvo vertinamas ne tik kaip sėkmingas sporto organizatorius, bet ir kaip vienas ryškiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo judėjimo lyderių, kurio veikla prisidėjo prie sporto prestižo stiprinimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros ir sportininkų interesų atstovavimo pasauliniu mastu.

PASAULINIO SPORTO ISTORIJA. Istorinė knyga „Gintariniam prizui“ – 60 metų.

2027 m. gegužės 7–9 d. Klaipėdoje iškilmingai minėsime „Gintarinio prizo“ 60-metį. Tai vienas iš trijų seniausių tarptautinių sporto turnyrų pasaulyje. Į renginį pakviesime iškilių įvairių šalių sportininkų, žinomų visuomenės veikėjų ir politikų.

Šia proga keliomis kalbomis išleisime knygą apie „Gintarinio prizo“ istoriją ir pasaulio kultūrizmo raidą. Knyga bus išskirtinė tuo, kad joje susiesime „Vakarų“ – kapitalistinio pasaulio – ir „Rytų“ – socialistinio pasaulio – kultūrizmo istorijas. Iki šiol tokio darbo niekas nesiėmė. Remdamiesi sukauptais dokumentais ir ilgamete patirtimi, siekiame papasakoti istoriją, kurią šiandien galėtų atskleisti nedaugelis. Knygos tekstai jau parengti, pradėti maketavimo darbai.

Dar diskutuojame dėl knygos pavadinimo. Kol kas svarstome variantą: „Gintarinis prizas. Nuo bombų slėptuvės iki Vatikano palaiminimo“.

Pristatydami šią istorinę knygą, pirmiausia paminėsime žmones ir organizacijas, reikšmingai prisidėjusius prie „Gintarinio prizo“ ir pasaulio sporto raidos.

Pirmiausia – Vatikaną. 2011 m. oficialaus priėmimo Vatikane metu pristatėme savo sporto istoriją. Pasakojant apie „Gintarinį prizą“ ir kultūrizmo draudimą bei persekiojimą socialistinėse šalyse, kardinolas Jozefas Tomko mūsų veiklą komunistinio režimo atžvilgiu apibūdino kaip „disidentinę“. Jis Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentą dr. Edmundą Daubarą apdovanojo popiežiaus Benedikto XVI medaliu.

Svarbų vaidmenį atliko ir tarptautinė televizija CNN. 2017 m., minint „Gintarinio prizo“ 50-metį, CNN iš Klaipėdos parengė reportažą, kurį pamatė daugybė žmonių visame pasaulyje.

Ypač vertiname Lietuvos Respublikos Seimo indėlį į „Gintarinio prizo“ ir pasaulio sporto raidą. 2007 m., Klaipėdoje minint turnyro 40-metį, Seimas nubalsavo, kad turnyro finansavimas būtų numatytas atskira Lietuvos Respublikos biudžeto eilute. Pastaruosius tris dešimtmečius Seime iškilmingai priimti į „Gintarinį prizą“ atvykę dalyviai iš įvairių užsienio šalių.

Vertiname ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės indėlį. Nuo nepriklausomybės atkūrimo sporto plėtros klausimais bendradarbiavome su įvairiais ministrais, taip pat ministrais pirmininkais. Pastaruoju metu esame dėkingi Užsienio reikalų ministerijai už kompetentingą pagalbą sprendžiant mūsų sportui aktualius klausimus.

Išsamią informaciją rasite tarptautinėje svetainėje www.wff.lt.