OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.

“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai  sportininkai  valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties. 

PIRMAS DIETOS PANAUDOJIMAS RUOŠIANTIS VARŽYBOMS.

Pirmasis ruošiantis varžyboms tikrą dietą pritaikė INARO MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.) auklėtinis estas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus). INARAS MARDO jam ne tik teikė treniruočių ir mitybos paslaptis, tačiau net supirkdavo ir atveždavo visus maisto produktus. 1976 metais slapta nuo valdžios vieno Kauno priemiesčio gamyklos klube vyko tarptautinis turnyras. Aukšto lygio sportininkų nebuvo daug. Varžybose „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas STASYS CUKANOVAS pralaimėjo neturinčiam formos estui. Siekdamas revanšo, ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, taikydamas aukščiau minėtą intensyvią mokyklos pasiruošimo sistemą, iki rudenį Taline vykusio „Georgo Tenno memorialo“ iš STASIO CUKANOVO išspaudė viską, ką galėjo. Kad tik nugalėti OLEVĄ ANUSĄ... STASYS CUKANOVAS išties pasiruošė puikiai, be ryškumo, smarkiai padidino raumenų apimtis. Vilniečiai vyko į Taliną tik pergalės. Intriga, paslaptis. Netikėtai, estai pateikė staigmeną. Ant scenos išėjo niekam iki tol nematytos kokybės OLEVAS ANUSAS.

Tokiu būdu abiejų kultūristų dvikova varžybose tęsėsi tris metus. Vilniečiui nugalėti esto nė karto nepavyko...

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

Nuo 1959 metų, kai socialistiniame pasaulyje atsirado kultūrizmas, prabėgo nemažai laiko. Dabar, žvelgiant per laiko prizmę, aiškiai matosi, kas buvo kas socialistiniame kultūrizme – kas tik formaliai egzistavo, kas nuveikė didžiulius reikšmingus visam socialistiniam pasauliui darbus, kurie aiškūs, kaip ant delno padėti. Šiandien beveik visi kuria ir rašo savas istorijas. Kai kurie skelbiasi „T.S.R.S. čempionais“ (pavyzdžiui Rusijos atstovas IGORIS PETRUCINAS (Игорь Петрухин), lietuvis ARVYDAS MILVYDAS, ukrainietis VALERIJUS LUCAKAS (Валерий Луцак), nors nė vienas jų nė viename „T.S.R.S. kultūrizmo čempionate“ nedalyvavo, kai tuo tarpu tų „T.S.R.S. kultūrizmo čempionatų“ tebuvo tik penki – 1971, 1972, 1989, 1990, 1991 m.. Daugelis vaidina reikšmingus asmenis, kai iš esmės nė vienas tokiu asmeniu nebuvo ir nieko ryškaus ir svarbaus kultūrizme nenuveikė. Apie tai ir išdėstysime artimiausiu metu.

ĮVYKIAI IKI KULTŪRIZMO DRAUDIMO.

Išvardinsime tezėmis reikšmingus įvykius iki 1973 m. kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir kitose socialistinėse šalyse.

-        1959 metais Varšuvoje (Lenkijos Liaudies Respublika) vykusio Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., International Olympic Committee, I.O.C.) narės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos sunkiosios atletikos pasaulio čempionato metu, organizavus F.I.H.C. kultūrizmo „Universe“ turnyrą, socialistiniam pasauliui buvo pirmą kartą gyvai pristatytas kultūrizmo sportas. Pasaulio sporto visuomenės oficialiai pripažintas kultūrizmo sportas.

-        Pirmais ryškiais socialistiniais kultūrizmo organizatoriais buvo sunkiosios atletikos atstovai estas GEORGAS TENNO, rusai GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин), ROMANAS MOROZAS (Роман Мороз).

-        1963 metais amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 – 1985 m.) iniciatyva prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ («Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.») buvo įkurtas „T.S.R.S. kultūrizmo komitetas“ (federacija, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), kuris veikė formaliai ir užgeso. Tai buvo pirma oficialiai pripažinta tarptautinė kultūrizmo organizacija socialistiniame pasaulyje. Jos vadovu buvo paskirtas ROMANAS MOROZAS.

-        1968 metais tarptautinių varžybų Kaune metu buvo įkurta visuomeninė „T.S.R.S. kultūrizmo komisija“ (federacija), kuri veikė iki kultūrizmo draudimo T.S.R.S.. Naujos tarptautinės kultūrizmo organizacijos tarybos nariais buvo Rusijos TSR atstovai ROMANAS MOROZAS, GENADIJUS BALDINAS, VLADIMIRAS PETROVAS (Владимир Петров), lietuviai VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков, Genadijus Baldinas, Valerijus Koreškovas ir Vytautas Zumeris Lietuvos Respublikos Seime buvo iškilmingai apdovanoti W.F.F. – W.B.B.F. federacijos tarptautiniu „Garbės Sidabro Medaliu“, „International Honour Silver Medal“).

-        1966 m. Vilniuje vyko primos socialistiniame pasaulyje tarptautinės kultūrizmo varžybos.

-        Iki 1973 metų Lietuvos TSR ir Estijos TSR buvo organizuotos įvairaus lygio tarptautinės ir nacionalinės kultūrizmo varžybos, tame tarpe „Gintarinio prizo“ turnyras («Янтарный приз», 1968 - 2026 m.), kuris Klaipėdoje tebevyksta iki šiol.

-        1971 ir 1972 metais Rusijos TSR buvo organizuoti „T.S.R.S. kultūrizmo čempionatai“ («Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»).

Sekite mūsų informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

Pasaulio profesionalaus sporto naujienos.

22 metai pasaulio profesionalų kultūrizmo elite: Lietuvos vardas – tarp čempionų.

2004–2025 metų W.B.B.F. International pasaulio profesionalų čempionatų rezultatai atskleidžia ne tik pasaulio kultūrizmo geografiją, bet ir ryškią Lietuvos sportininkų vietą šiame elite. Per daugiau kaip du dešimtmečius čempionų sąrašuose nuolat kartojasi Rusijos, Brazilijos, Suomijos ir kitų šalių vardai, tačiau pastaraisiais metais vis ryškiau girdimas ir Lietuvos vardas.

Lietuvos proveržis – ypač ryškus moterų varžybose

Pagal pateiktą 2004–2025 metų suvestinę, moterų pasaulio profesionalų čempionatų nugalėtojų sąraše Lietuva minima penkis kartus.

Lietuvai pasaulio profesionalių čempionių titulą atnešė:

Jolanta Mileriūtė – 2006, 2007 ir 2008 m. lengvojoje kategorijoje; Vilma Povilionienė – 2024 m. lengvojoje kategorijoje; Svetlana Pugačiova – 2025 m. sunkiojoje kategorijoje.

Tai ypatingai reikšmingas faktas: Lietuvos atstovės čempionių sąraše buvo ne tik ankstesniais laikotarpiais, bet ir pačiame naujausiame čempionato istorijos etape.

Dar daugiau – 2025-ieji Lietuvai tapo išskirtiniais metais, kai pasaulio profesionalų čempionės titulą iškovojo Svetlana Pugačiova, atstovaujanti Lietuvai.

Svetlana Pugačiova – nuo tarptautinės scenos iki pasaulio profesionalų viršūnės

2025 metų rezultatas turi ir platesnį kontekstą. W.F.F.–W.B.B.F. istoriniuose rezultatuose Svetlanos Pugačiovos pavardė tarptautinėje kultūrizmo scenoje minima ne vieną kartą. Tai sportininkė, kurios vardas jau daugelį metų siejamas su aukščiausio lygio tarptautinėmis varžybomis. Oficialiuose federacijos šaltiniuose ji taip pat minima tarp tarptautinių teisėjų ir federacijos veiklos dalyvių.

Todėl 2025 metų pergalė gali būti vertinama ne kaip atsitiktinis vieno sezono rezultatas, o kaip ilgametės tarptautinės patirties ir sportinio meistriškumo kulminacija.

Hanna Kristina Skytta – penkerių metų dominavimas

Vienas ryškiausių visos pateiktos statistikos akcentų – Suomijos sportininkės Hanna Kristina Skytta penkerių metų dominavimas.

Ji sunkiojoje kategorijoje pasaulio profesionalų čempione tapo:

2018, 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais.

Penki iš eilės pasaulio profesionalų titulai – vienas įspūdingiausių rezultatų visoje 2004–2025 metų moterų suvestinėje.

Skyttos penkerių metų serija išsiskiria net ir tarp kitų ilgamečių čempionių. Brazilijos atstovė Dalvaniza Aquino čempione tapo tris kartus iš eilės – 2012, 2013 ir 2014 metais.

Rusija – daugiausia čempioniškų pergalių

Pagal pateiktą moterų rezultatų suvestinę, daugiausia čempioniškų titulų 2004–2025 metais teko Rusijai – 10.

Toliau rikiuojasi:

Lietuva – 5
Suomija – 5
Brazilija – 4
Lenkija – 1
Argentina – 1

Taigi Lietuva pagal šiame laikotarpyje užfiksuotų moterų čempioniškų rezultatų skaičių patenka į pasaulio lyderių grupę.

Ypač svarbu tai, kad Lietuvos penki rezultatai nėra susitelkę viename trumpame laikotarpyje – jie apima skirtingas čempionato eras.

Vyrų varžybose – kitokia geografija

Vyrų čempionų sąraše situacija kitokia.

2004–2025 metų laikotarpiu daugiausia titulų, pagal pateiktą suvestinę, iškovojo Rusijos sportininkai – 11.

Toliau:

Iranas – 3
Slovakija – 2
Estija – 2
Brazilija – 2

Po vieną čempionišką rezultatą užfiksavo Lietuva, Lenkija, Turkija, Pietų Afrika, Urugvajus, Italija ir Indija.

Lietuvai vyrų kategorijoje šiame laikotarpyje atstovavo Dainius Džikevičius, 2020 metais tapęs pasaulio profesionalų čempionu sunkiojoje kategorijoje.

Tai buvo labai reikšmingas Lietuvos vyrų kultūrizmo pasiekimas.

Naujoji čempionų geografija

Bendra 2004–2025 metų statistika rodo įdomią tendenciją: pasaulio profesionalų scena nėra uždara vien kelioms tradicinėms kultūrizmo valstybėms.

Čempionų sąrašuose matome:

Europą – Lietuvą, Rusiją, Suomiją, Lenkiją, Slovakiją, Estiją, Italiją, Turkiją;

Pietų Ameriką – Braziliją, Argentiną, Urugvajų;

Aziją ir Artimuosius Rytus – Indiją ir Iraną;

Afriką – Pietų Afriką.

Tai rodo, kad profesionalus kultūrizmas per pastaruosius du dešimtmečius tapo dar labiau tarptautinis, o pasaulio čempionų titulai keliauja į vis įvairesnes šalis.

Lietuva – ne tik dalyvė, bet ir čempionų valstybė

Bene svarbiausia išvada Lietuvai – mūsų šalies vardas šiame sąraše nėra epizodinis.

Penki moterų ir vienas vyrų pasaulio profesionalų čempionų rezultatas 2004–2025 metų laikotarpiu reiškia šešis Lietuvos sportininkų čempioniškus įrašus pateiktoje suvestinėje.

Dar svarbiau – Lietuvos sportininkų pasiekimai tęsiasi ir kituose W.F.F.–W.B.B.F. tarptautiniuose turnyruose. Federacijos oficialiuose rezultatuose Lietuvai atstovaujantys sportininkai nuolat figūruoja tarp aukščiausių vietų, o profesionalų pasaulio čempionatų rezultatuose Lietuva minima ir naujausiais metais.

2025 metų Svetlanos Pugačiovos pergalė šį faktą tik dar kartą patvirtina.

Išvada

2004–2025 metų W.B.B.F. International pasaulio profesionalų čempionatų istorija rodo, kad Lietuva pasaulio kultūrizmo elite turi savo vietą.

Tai nėra vien pavienės sportininkės ar vieno sezono istorija. Lietuvos vardas čempionų sąrašuose pasirodo skirtingais laikotarpiais – nuo Jolantos Mileriūtės dominavimo 2006–2008 metais iki Vilmos Povilionienės 2024-ųjų ir Svetlanos Pugačiovos 2025-ųjų pergalių.

Tuo pat metu pasaulio scenoje ryškiausiai įsirašė tokios ilgamečio dominavimo istorijos kaip Hanna Kristina Skytta penki iš eilės titulai ir Dalvanizos Aquino trijų iš eilės pergalių serija.

Todėl šią statistiką galima vertinti ne tik kaip sausą čempionų sąrašą. Tai – 22 metų pasaulio profesionalaus kultūrizmo istorijos pjūvis, kuriame Lietuva yra ne stebėtoja, o viena iš šalių, kurios sportininkės ir sportininkai pasiekė pačią aukščiausią tarptautinę viršūnę.

Lietuvos kultūrizmo istorijoje yra kuo didžiuotis – o 2025 metų pasaulio profesionalų čempionės titulas dar kartą tai priminė visam tarptautiniam sporto pasauliui.

Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).

Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.

1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.

Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.

1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.

Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.

1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.

TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.

Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.

1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.

Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.

Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.

Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.

1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.

Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.

Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.

„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.