WORLD FITNESS FEDERATION
(W.F.F. - International)
(W.F.F. – W.B.B.F. Since 1968, 141 Country Members, 60 Annual International Events World Wide)
HISTORIC "AMBER PRIX INTERNATIONAL"
OVER ALL WINNERS
(1967 - 2026)

MEN
Date, Name, Country
2026 GRAZVYDAS NARUSEVICIUS, Lithuania

2025 SZYMON LUBECKI , Poland

2024 RAHUL JOSHI, India

2023 ALEKSEJ LAPSHIN, Estonia

2022 VASILIJ BESPALENKO, Ukraine

2021 ARTUR KAMIENIAK, Poland

2020 MAROS KANASZ, Slovakia

2019 GOLAP RABHA,  India

2018 ALEKSANDR SACHAROV, Uzbekistan

2017 MAROS KANASZ, Slovakia
2016 JORG FUCHS, Germany
2015 AHMADI ARASH, Iran
2014 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia
2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI, Poland
2012 PIR SARANDIB MEHDI, Iran
2011 NAFTEJ SINGH, India
2010 DHARMENDER SINGH, India
2009 ALEKSANDR SCIOGOLEV, Russia
2008 DARIUS BUKSNAITIS, Lithuania
2007 ALEKSANDR SEVCOV, Estonia
2006 ALEXANDR LIUBOMIROV, Latvia
2005 IVAN SERGEJEV, Russia
2004 ALEKSANDR MASLOVSKIJ, Latvia
2003 AIVARS VISOCKIS, Latvia
2002 RADIK MANAFOV, Lithuania
2001 ALEKSANDR MASLOVSKIJ, Latvia
2000 RADIK MANAFOV, Lithuania
1999 DARIUS BUKSNAITIS, Lithuania
1998 RICARDAS GURSKAS, Lithuania
1997 ROLANDAS POCIUS, Lithuania
1996 ALGIRDAS KILCIAUSKAS, Lithuania
1995 SERGEJ OGORODNIKOV, Russia
1994 ALGIRDAS KILCIAUSKAS, Lithuania
1991 OLEGAS ZURAS, Lithuania
1990 OLEGAS ZURAS, Lithuania
1989 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1988 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1987 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1986 ROLANDAS BUCINSKAS, Lithuania
1985 ALGIRDAS IVANAUSKAS, Lithuania
1984 VINCAS DUBICKAS, Lithuania
1983 VINCAS DUBICKAS, Lithuania
1982 JEVGENIJ GORELIK, Lithuania
1981 SAULIUS MISEVICIUS, Lithuania
1980 VLADAS KAPCEVICIUS, Lithuania
1979 OLEV ANNUS, Estonia
1978 OLEV ANNUS, Estonia
1977 STASYS CUKANOVAS, Lithuania
1976 RISARDAS KRINICKIS, Lithuania
1975 RISARDAS KRINICKIS, Lithuania
1974 VYTAUTAS ZENKEVICIUS, Lithuania

1970 ANTANAS MINEIKIS, Lithuania
1969 ANTANAS MINEIKIS, Lithuania
1968 LEONAS PIVORIUNAS, Lithuania

1967 KLEMENSAS ALSAUSKAS, Lithuania.

International Secretary UGNE RAUDYTE - DAUBARIENE

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

CONTEST REGISTRATION: www.worldfitness.lt

KLAIPĖDOS TRADICIJA TĘSĖSI. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS 1969–1970 M.

1969 metais Lietuvoje buvo juntamas ryškus sportinio entuziazmo pakilimas, neaplenkęs ir sparčiai populiarėjančio kultūrizmo. Visuomenės susidomėjimas šia nauja sporto šaka buvo itin didelis. Kultūrizmo varžybos vyko prestižinėse erdvėse – Vilniaus Vingio parko estradoje bei Kauno sporto halėje, sulaukdamos plataus žiūrovų dėmesio. Renginius nušviesdavo spauda, o nacionalinė televizija transliuodavo reportažus iš varžybų.

Vis dėlto pirmųjų kultūrizmo turnyrų rezultatus reikėtų vertinti su tam tikromis išlygomis. Pagal šiandieninius kultūrizmo kriterijus jų baigtis greičiausiai būtų buvusi kitokia. Tuo metu visose kultūrizmo varžybose svarbią vietą užėmė jėgos rungtys, todėl dalyviai dažnai pasitelkdavo sunkiaatlečius. Dėl šios priežasties nemažai ankstyvųjų čempionų pergales iškovodavo pirmiausia dėl puikių rezultatų jėgos pratimuose, o ne dėl estetiškai išvystyto raumenyno.

Tai ypač akivaizdžiai atsiskleidė 1970 metais Kaliningrade (RTFSR) vykusiose varžybose, kuriose Klaipėdos sunkiaatlečiai Algis Eidukas ir Alfonsas Mėčius pranoko beveik visus kultūristus ir tapo nugalėtojais. Tarp čempionų tik Antanas Mineikis galėjo būti laikomas kultūristu šiuolaikine prasme – jis išsiskyrė ne tik puikiai išvystytu raumenynu, bet ir solidžiais rezultatais jėgos rungtyse.

1969 metų „Gintarinio prizo“ turnyras buvo surengtas Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmuose. Laikantis tuometinės tradicijos, varžybos vyko dviem etapais: pirmiausia sportininkai atliko jėgos pratimus, o vėliau demonstravo savo kūno formas.

Varžybų metu sportininkams akompanavo populiarus džiazo ansamblis „Žėrutis“. Tąkart buvęs irkluotojas bei Klaipėdos mėgėjiško cirko kolektyvo narys Antanas Mineikis ne tik laimėjo savo ūgio kategoriją, bet ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Savo kategorijoje jis įveikė favoritu laikytą 1968 metų čempioną Leoną Pivoriūną.

Antrojoje ūgio kategorijoje nugalėjo Klaipėdos sunkiosios atletikos atstovas Alfonsas Mėčius, o pirmosios kategorijos nugalėtoju tapo kaunietis Giršas Langevičius. Prizines vietas taip pat iškovojo klaipėdiečiai Kęstutis Rumšas, Petras Lenkauskas, Jonas Vaičiulis ir Bronius Kilinskas.

1970 metais „Gintarinio prizo“ turnyras sulaukė kiek mažesnio dėmesio, nes Lietuvoje tuo metu vyko ir kiti tarptautiniai kultūrizmo renginiai, o šalies rinktinė džiaugėsi sėkmingu pasirodymu varžybose Lenkijos Liaudies Respublikoje. Ketvirtojo „Gintarinio prizo“ turnyro kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Mineikis, Pranas Česnulevičius ir Juras Jančiauskas. Pastarieji du kartu su 1968 metų absoliučiais „Gintarinio prizo“ čempionais Valdu Aliubavičiumi ir Leonu Pivoriūnu atstovavo Vilniaus sporto klubui „Viktorija“, kuris jau buvo pelnęs pripažinimą kaip besiformuojančios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ centras.

Šiai mokyklai vadovavo talentingas treneris Česlavas Tamulevičius (1945–2023), kurio veikla turėjo didelę reikšmę TSRS kultūrizmo raidai.

1970 metų „Gintarinio prizo“ turnyro absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas Antanas Mineikis. Tarp prizininkų taip pat buvo klaipėdiečiai Nikolajus Čaika, Kęstutis Rumšas ir Genadijus Ševelkovas.

Po 1970 metų turnyro klaipėdietis organizatorius Antanas Jonuškutis pasitraukė iš organizacinės veiklos. Iki 1973 metais Sovietų Sąjungoje ir kitose socialistinėse šalyse įsigaliojusio kultūrizmo draudimo „Gintarinio prizo“ turnyras daugiau nebebuvo rengiamas.

Nepaisant to, kultūrizmo populiarumas toliau augo. 1971 ir 1972 metais RTFSR teritorijoje buvo surengti du „TSRS kultūrizmo čempionatai“, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos sportininkai, nors Klaipėdos atstovų tarp jų jau nebebuvo. 1971 metais Estijos sportininkai pradėjo rengti tarptautinį turnyrą Georg Tenno Memorial, tapusį viena ryškiausių Baltijos šalių kultūrizmo tradicijų.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).

Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.

1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.

Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.

1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.

Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.

1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.

TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.

Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.

1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.

Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.

Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.

Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.

1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.

Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.

Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.

„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

WFF-WBBF pristato naujovę moterų fitnese – „Sparnų“ kategoriją. Lietuvos sportininkės triumfas 2026 metų pasaulio čempionate Nidoje.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija, kurios veiklos istorija prasidėjo 1968 metais, šiandien vienija sportininkus ir nacionalines sporto organizacijas iš 141 pasaulio šalies. Per daugiau nei penkis dešimtmečius federacija įsitvirtino tarptautinėje sporto arenoje kaip naujų sporto krypčių ir inovatyvių varžybų formatų iniciatorė.

Nuolatinis siekis plėsti sporto galimybes atsispindi ir WFF-WBBF veiklos istorijoje. Federacija prisidėjo prie klasikinio kultūrizmo, vaikų sporto programos „Fit-Kids“, fitneso modelių kategorijos bei kitų sporto disciplinų populiarinimo ir plėtros.

Pastaraisiais metais tarptautinių varžybų programą papildė įvairios naujos disciplinos: oro akrobatikos, „Pole Dance“, „Kangoo Dance“, step aerobikos, kovos menų, mini batutų ir sporto modelių fitnesas.

Viena naujausių WFF-WBBF iniciatyvų – moterų „Sparnų“ fitneso kategorija, jungianti sportinį pasirengimą, sceninę estetiką, choreografiją ir meninę saviraišką.

Lietuvos atstovės pergalė pasaulio čempionate

Pastaruosius trejus metus mini „Sparnų“ fitnesas sėkmingai pristatomas aukščiausio lygio tarptautinėse WFF-WBBF varžybose. Ši kategorija suteikia sportininkėms galimybę atskleisti ne tik fizinį pasirengimą, bet ir kūrybinius gebėjimus, sceninę kultūrą bei individualų meninį stilių.

2026 metų spalį Nidoje vykusiame WFF-WBBF pasaulio čempionate absoliučia „Sparnų“ fitneso kategorijos nugalėtoja tapo Lietuvos sportininkė Laura Geraščenko Viliušė.

Lietuvos atstovė teisėjams ir žiūrovams pristatė originalią, kruopščiai parengtą pasirodymo programą. Joje harmoningai susijungė išraiškingas sceninis įvaizdis, judesių plastika ir kelių klasikinės muzikos kūrinių kompozicija.

Pasirodymas išsiskyrė elegancija, menine raiška ir kūrybiškumu, o pasiektas rezultatas tapo reikšmingu Lietuvos sportininkės laimėjimu tarptautinėje WFF-WBBF arenoje.

Sportininkę čempionatui rengė nusipelniusi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja Alina Pelepko.

Ši pergalė dar kartą atkreipė dėmesį į naujosios sporto kategorijos potencialą ir parodė, kad „Sparnų“ fitnesas gali tapti patrauklia tarptautinio moterų sporto kryptimi.

Sporto inovacijos – WFF-WBBF veiklos prioritetas

Naujų sporto disciplinų kūrimas ir jų integravimas į tarptautinių varžybų programą yra viena svarbiausių WFF-WBBF veiklos krypčių.

Federacija siekia ne tik plėtoti tradicines sporto šakas, bet ir ieškoti naujų saviraiškos galimybių, skatinti kūrybiškumą, populiarinti fizinį aktyvumą bei į tarptautinį sportą įtraukti vis platesnes visuomenės grupes.

„Sparnų“ fitneso kategorija puikiai atspindi šią filosofiją. Joje sportinis pasirengimas derinamas su scenos menu, muzika, choreografija ir individualiu kūrybiniu požiūriu.

WFF-WBBF ir toliau nuosekliai plėtos naujas sporto kryptis, siekdama, kad tarptautinė sporto arena taptų atvira talentams, originalioms idėjoms ir naujoms sporto iniciatyvoms.

Lietuvos sportininkės Lauros Geraščenko Viliušės pergalė Nidoje – dar vienas įsimintinas įvykis WFF-WBBF sporto inovacijų istorijoje.

Daugiau informacijos apie WFF-WBBF federacijos veiklą, tarptautinius čempionatus ir naujas sporto disciplinas:

Oficialios interneto svetainės:

www.wff.lt
www.worldfitness.lt

JAPONIJOS WFF-WBBF FEDERACIJA. LIETUVOS AMBASADOS JAPONIJOJE PARAMA TARPTAUTINIAM SPORTUI. JAPONIJOS SPORTININKO ISTORINIS TRIUMFAS 2026 METŲ WFF-WBBF PASAULIO ČEMPIONATE NIDOJE.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija, kurios tarptautinės veiklos istorija prasidėjo 1968 metais, šiandien vienija sportininkus ir nacionalines sporto organizacijas iš 141 pasaulio šalies. Per daugiau nei penkis dešimtmečius federacija tapo reikšminga tarptautinio sporto organizacija, aktyviai plėtojančia naujas sporto kryptis, inicijuojančia inovatyvius varžybų formatus ir stiprinančia tarptautinį sportinį bendradarbiavimą.

JAPONIJOS SPORTININKŲ KELIAS Į PASAULINĮ PRIPAŽINIMĄ

Nors Azijos sportininkai WFF-WBBF federacijos tarptautinėje veikloje dalyvauja jau daugiau nei keturis dešimtmečius, Japonijos atstovų pasirodymas pasaulinėje varžybų arenoje tapo ypatingu įvykiu tik 2025 metais.

Būtent tuomet Japonijos sportininkas Toru Fukutomi įsiveržė į tarptautinio sporto elitą, tapdamas absoliučiu 26-ojo tarptautinio „Universe“ turnyro nugalėtoju. Šis triumfas atvėrė naują Japonijos WFF-WBBF sporto istorijos puslapį.

Tačiau Japonijos sportininkų tarptautiniai pasiekimai tuo nesibaigė.

2026 metais Nidoje vykusiame WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionate Japonijos atstovas Iori Nishizawa pasiekė išskirtinę pergalę – tapo absoliučiu pasaulio čempionu!

Šis triumfas ne tik įtvirtino Japonijos sportininkų pozicijas tarptautinėje WFF-WBBF arenoje, bet ir suteikė Iori Nishizawa teisę į profesionalo kortą. Įspūdingą savo pasirodymą jis vainikavo dar vienu reikšmingu pasiekimu – tapo 17-osios „WFF-WBBF Pro World Cup“ taurės nugalėtoju.

Per itin trumpą laikotarpį Japonijos sportininkai įrodė savo aukštą meistriškumą ir gebėjimą konkuruoti dėl pačių prestižiškiausių tarptautinių titulų.

LIETUVOS IR JAPONIJOS SPORTINIO BENDRADARBIAVIMO PAVYZDYS

Pasirengimas tarptautiniam triumfui prasidėjo dar Japonijoje. Prieš atvykdamas į Lietuvą, Iori Nishizawa savo šalyje organizavo nacionalines WFF-WBBF varžybas, tapusias svarbiu Japonijos federacijos veiklos ir sporto plėtros įvykiu.

Ypatingą reikšmę šiam renginiui suteikė Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje parama. Ambasada buvo tarp nacionalinių varžybų rėmėjų, prisidėjusių prie tarptautinio sportinio bendradarbiavimo plėtros.

Lietuvos diplomatinės atstovybės Japonijoje parama WFF-WBBF sporto renginiams yra reikšmingas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo pavyzdys. Sportas tampa ne tik aukšto meistriškumo varžybų arena, bet ir svarbia tarptautinių ryšių, draugystės bei abipusio supratimo stiprinimo priemone.

Japonijos sportininkų triumfas Lietuvoje ir Lietuvos ambasados parama Japonijoje simboliškai sujungė dvi valstybes bendroje tarptautinio sporto erdvėje.

NAUJAS JAPONIJOS WFF-WBBF SPORTO ISTORIJOS ETAPAS

Toru Fukutomi ir Iori Nishizawa pasiekimai žymi naują Japonijos WFF-WBBF federacijos raidos etapą. Vos per dvejus metus Japonijos sportininkai sugebėjo išsikovoti aukščiausius tarptautinius titulus ir įsitvirtinti pasaulinio sporto elite.

2026 metų pasaulio čempionatas Nidoje tapo ne tik Iori Nishizawa asmeninio triumfo arena, bet ir svarbiu Japonijos sporto tarptautinio pripažinimo įvykiu.

WFF-WBBF federacijos tarptautinė veikla, Japonijos sportininkų pasiekimai ir Lietuvos ambasados parama dar kartą patvirtina, kad sportas neturi geografinių ribų – jis vienija tautas, skatina bendradarbiavimą ir kuria naujas tarptautinės draugystės istorijas.

Išsamesnė informacija apie Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklą, tarptautinius čempionatus, sportininkų pasiekimus ir organizacijos istoriją:

www.wff.lt

 www.worldfitness.lt