PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

1981. SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMO ĮVYKIAI.

T.S.R.S. vis dar galiojo kultūrizmo sporto draudimas. Pagal senas tarptautinės F.I.H.C. (F.H.C., „Federation Internationale Halterophile”)  federacijos tradicijas politinė valdžia stengėsi kultūrizmą kontroliuoti per prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ («Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.») realaus darbo nedirbančią nuo 1979 metų formaliai atkurtą „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ («Федерация культуризма С.С.С.Р.»).

1981 metai parsidėjo tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2023 m.) turnyru Klaipėdoje. Priminsime, kad 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė kultūrizmo gynimo peticiją, kurią pats jis asmeniškai rizikuodamas pristatė į Maskvą aukščiausiems T.S.R.S. politiniams organams. Netikėtai Maskvoje buvo iškovota politinė pergalė ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI Klaipėdoje buvo leista rengti kultūrizmo varžybas. Nuo 1978 metų Klaipėdoje organizuojamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo laikomas „neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticija atvėrė duris T.S.R.S. viešoms kultūrizmo varžyboms. 1981 metais „Gintarinio prizo“  suaugusiųjų kategorijų nugalėtojais tapo EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, Lietuvos TSR), INDREKAS OTSUSAS (Estijos TSR), SAULIUS MISEVIČIUS (Lietuvos TSR) bei OLEVAS ANUSAS (Estijos TSR). Pagal ROMANO KALINAUSKO prieš varžybas duotus politizuotus nurodymus „Gintarinio prizo“ teisėjams, OLEVAS ANUSAS absoliutaus nugalėtojo titulo negavo. Pergalė buvo skirta SAULIUI MISEVIČIUI. 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo dvi Estijos TSR komandos – viena Estijos TSR nacionalinės kultūrizmo federacijos, kuriai atstovavo OLEVAS ANUSAS ir broliai ARRO, kita INARO MARDO (Innar Mardo, 1946 – 2002 m.). „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ duomenimis OLEVAS ANUSAS ruošėsi emigruoti į Suomiją. Tai T.S.R.S. laikotarpiu buvo tolygu politinei išdavystei. Kaip taip galėjo pasielgti absoliutus T.S.R.S. kultūrizmo čempionas?

Po pralaimėjimo „Gintarinio prizo“ turnyre OLEVAS ANUSAS ėmėsi rašyti skundus į socialistinių šalių užsienio kultūrizmo žurnalus, o jį palaikęs „Gintarinio prizo“ vyriausias teisėjas anuliavo varžybų rezultatus. Vyriausias 1981 metų „Gintarinio prizo“ varžybų teisėjas kreipėsi į 1979 metais atkurtos formalios „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovą ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз) su prašymu patvirtinti jo sprendimą. „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovas ROMANAS MOROZAS „Gintarinio prizo“ turnyro vyriausiojo teisėjo sprendimą anuliavo ir varžybų rezultatus paliko galioti.

Neturime duomenų apie 1981 metais vykusias intrigas Nacionalinėje Estijos TSR kultūrizmo federacijoje, kuriai, 1979 metais skandalingai nušalinus INARĄ MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.), vadovavo OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tuomet INARO MARDO nušalinime dalyvavo ir Lietuvos TSR kultūristai, kuriems vadovavo ROMANAS KALINAUSKAS. Populiarumu T.S.R.S. kultūristų tarpe, pasiektais realiais rezultatais socialistinių šalių varžybose INARAS MARDO buvo ROMANUI KALINAUSKUI nepageidaujamas konkurentas. Faktas yra tai, kad 1981 metų „Georgo Tenno memorialą“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m.) be Nacionalinės Estijos TSR kultūrizmo federacijos dalyvavimo organizavo vienasmeniškai INARAS MARDO. Atrankinė varžybų dalis vyko Talino „Piritos olimpinio centro“ (Талинский олимпийский центр Пирита») patalpose, kurių direktoriumi buvo išeivis iš Lietuvos TSR PRANAS MICKEVIČIUS. Suprantama, OELVAS ANUSAS opozicionierių varžybose nedalyvavo.

Po kiek laiko nušalinęs  Estijos TSR kultūrizmo federacijos vadovus OLEVĄ ANUSĄ bei brolius ARRO, vadovavimą nacionalinei Estijos kultūrizmo federacijai perėmė Talino „Piritos olimpinio centro“ direktorius PRANAS MICKEVIČIUS.

1981 metų gruodžio mėnesį į pasitarimą Maskvoje rinkosi 1979 metais formaliai prie T.S.R.S. „Sunkiosios atletikos federacijos“ atkurtos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („Visasąjunginė atletinės gimnastikos komisija“, «Всесоюзная комиссия атлетической гимнастики») funkcionieriai. Kultūrizmas T.S.R.S. vis dar buvo uždraustas, nors Estijos TSR ir Lietuvos TSR varžybos, tiesa politizuotos, varžybos  jau vyko atvirai. Pavyzdžiui, Kaune buvo organizuojamos tradicinis „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, „Кубок комсомола») turnyras. Kadangi „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ veikla buvo tik formali, jai ir toliau vadovavo R.T.F.S.R. sunkiaatletis ROMANAS MOROZAS, o sekretoriumi buvo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Kadangi ROMANAS MOROZAS buvo tolimas nuo kultūrizmo, faktiškai realiu vadovu buvo ROMANAS KALINAUSKAS. Minėtame pasitarime iš esmės pasikeitė federacijos statistai, tarp kurių dabar buvo vienas T.S.R.S. kultūrizmo pradininkų, vienas 1968 metų T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vadovų, T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos atstovas GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин). ROMANAS KALINAUSKAS kvietė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ sugrįžti į oficialią kultūrizmo veiklą, net pakvietė į minėtą posėdį, kuriame buvo svarstomas OLEVO ANUSO ir jo draugų elgesys, jų skundai po 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyro. T.S.R.S. atletinės gimnastikos komisija dėl OLEVO ANUSO intrigų uždraudė pastarajam dalyvauti T.S.R.S. teritorijoje organizuojamose varžybose.

1981 metais tradiciniame Čekoslovakijos TSR vykusiame tarptautiniame „Trener“ turnyre T.S.R.S. atstovavo tik vienas sportininkas – estas INDREKAS OTSUSAS. Jis ir vėl tapo absoliučiu nugalėtoju.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną. Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Pasaulio sporto istorija. 2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau: tarptautinė fitneso scena vienoje vietoje.

2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Vokietijos Zwickau mieste vyko WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo vienas iš svarbių to laikotarpio tarptautinių fitneso renginių, į kurį susirinko sportininkai iš įvairių šalių. Tais pačiais metais WFF Europos čempionatas buvo surengtas Taline, Estijoje, o pasaulio pirmenybės persikėlė į Vokietiją.

Šis čempionatas buvo reikšmingas ir platesniame WFF istorijos kontekste. Pasaulinė fitneso federacija buvo įsteigta 1995 metais. Jai tuo metu vadovavo du prezidentai: „Rytų“ šalims atstovavo Dr. Edmundas Daubaras, o „Vakarų“ šalims – Klaus P. J. Hoffmannas. 2003 metais Hoffmannui pasitraukus iš WFF veiklos, Dr. Edmundas Daubaras liko vieninteliu tarptautinės federacijos vadovu.

Plati varžybų programa

Čempionato programa apėmė ne vieną konkrečią fitneso kryptį. Oficialiuose rezultatuose galima rasti tokias kategorijas kaip „Mr. Fitness Juniors“, „Mr. Junior Performance“, „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“, „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“, taip pat moterų „Miss Fitness“, „Miss Athletic Fitness“ ir „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijas. Greta individualių rungčių buvo organizuojamos ir porų varžybos.
Tokia struktūra rodo, kad čempionate buvo siekiama aprėpti skirtingas sportininkų grupes. Jaunesni dalyviai turėjo savo kategorijas, atskiros rungtys buvo skirtos vyresniems nei 30 metų sportininkams, o kai kuriose kategorijose pagrindinis dėmesys teko ne vien individualiam sportininko pasirodymui, bet ir bendram sceniniam atlikimui.

Dėl to Zwickau vykęs čempionatas buvo daugiau nei viena standartinė individuali fitneso rungtis. Tai buvo kelių disciplinų renginys, kuriame sportininkai galėjo varžytis pagal skirtingus kriterijus ir skirtingose amžiaus ar pasirodymo grupėse.

Jaunimo varžybos

Viena iš čempionato dalių buvo skirta jauniesiems sportininkams. „Mr. Fitness Juniors“ kategorijoje oficialiame sąraše pateikiami septyni dalyviai. Pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovas Patryk Wieczorek, antrąją – Vladimiras Petrovas iš Lietuvos, trečias liko Tobias Schasten iš Vokietijos. Rezultatų lentelėje nurodyti ir teisėjų skirti taškai bei galutinės vietos.

Jaunimo kategorijų buvimas pasaulio čempionate buvo reikšmingas tuo, kad WFF varžybų sistema neapsiribojo tik jau patyrusiais suaugusiais atletais. Jaunesni sportininkai taip pat galėjo dalyvauti tarptautiniame čempionate ir konkuruoti su savo amžiaus grupės atstovais iš kitų valstybių.

Moterų jaunimo varžybose taip pat buvo matoma tarptautinė konkurencija. „Miss Junior Fitness“ kategorijoje pirmąsias dvi vietas užėmė Lietuvos atstovės klaipėdietės Jelena Marchenko ir Eglė Barisevičiūtė, o trečioji vieta atiteko Latvijos sportininkei Anitai Niteckai.

Taigi jaunimo dalis sudarė atskirą ir svarbią bendros čempionato programos segmentą, kuriame buvo siekiama parodyti ne tik dabartinius sporto lyderius, bet ir jaunesnės kartos sportininkus.

Suaugusiųjų kategorijų įvairovė

Suaugusiųjų varžybose konkurencija buvo dar platesnė. Vyrų programoje buvo numatytos skirtingo pobūdžio kategorijos, tarp jų „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“ ir „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“.

„Mr. Extreme Fitness“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Graikijos atstovas Vasilis Zachilis, o antras liko Julijus Grishajevas iš Lietuvos.

Atskira kategorija buvo skirta sportininkams, vyresniems nei 30 metų. „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“ grupėje nugalėjo Vokietijos atstovas Andreas Wilms. Antrąją vietą užėmė Danijos sportininkas Henning Kristensen, o trečiąją – Vokietijos atstovas Udo Walther.

Moterų programoje taip pat buvo kelios skirtingos rungtys. Pavyzdžiui, „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovė Corina Mayer. Toliau rikiavosi taip pat Vokietijai atstovavusi Silvia Schor ir Prancūzijos sportininkė Marie Piere Ripert.

Kitoje moterų rungtyje – „Miss Athletic Fitness“ – nugalėjo Rusijos atstovė Svetlana Pugachova, o antrąją vietą užėmė Vokietijos sportininkė Susan Malekpur-Shirazi.

Tokie rezultatai rodo, kad čempionate buvo stengiamasi atskirti skirtingus sportinio pasirengimo ir pasirodymo tipus, o dalyviai turėjo galimybę varžytis jiems pritaikytose kategorijose.

Porų pasirodymai

Ypatingą vietą čempionato programoje užėmė porų varžybos. Jos leido į fitneso sceną pažvelgti kitaip – čia buvo vertinamas ne tik individualus sportininko pasirengimas, bet ir dviejų žmonių bendras pasirodymas.

„Fitness Pairs“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Cornelia Trost ir Thomas Riedel. Antroji vieta atiteko Nyderlandų porai Chantelle Tanke ir Raymond Punter, o trečioji – Vokietijos atstovams Tanja-Leona Meyer ir Philip Magenheimer. Toliau rezultatų sąraše buvo Latvijos poros.

Dar viena rungtis buvo „Fitness Performance Pairs“. Joje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Lucie ir Udo Walther, antrąją – Rusijos atstovai Svetlana Pugachova ir Artiom Ovsojan, o trečiąją – Vokietijos pora Corina Mayer ir Andreas Trienbacher. Tarp kitų dalyvių buvo Latvijos, Estijos ir Kroatijos atstovai.
Porų rungtys suteikė čempionatui papildomos įvairovės ir leido sportininkams varžytis ne tik individualiai. Tai buvo viena iš sričių, kurioje ypač aiškiai atsiskleidė skirtingų šalių sportininkų bendradarbiavimas ir sceninio pasirodymo svarba.

Tarptautinė teisėjų komanda

Svarbią čempionato dalį sudarė tarptautinė teisėjų komanda. Oficialiuose dokumentuose nurodyti teisėjai iš Graikijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Baltarusijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

Tarp teisėjų buvo Anargiros Tsopouridis iš Graikijos, Dr. Edmundas Daubaras ir Edita Sendrienė iš Lietuvos, Bob Gruskin iš JAV, Andrej Basov iš Rusijos, Fidel Sedych ir Tatjana Kovalco iš Baltarusijos, Markus Schlager iš Austrijos, Tamara Konz ir Wolfgang Iben iš Vokietijos bei Oliver Ripeir iš Prancūzijos.

Tokios sudėties teisėjų kolegija pabrėžė tarptautinį čempionato pobūdį. Vertinime dalyvavo ne vien renginio šeimininkės šalies atstovai – teisėjų geografija buvo gerokai platesnė.

Absoliučių čempionato nugalėtojų titulai

Be atskirų kategorijų laimėtojų, čempionato kulminacija buvo absoliučių nugalėtojų išrinkimas. Oficialiuose rezultatuose nurodyta, kad „Mr. Over-All Winner“ titulą pelnė Mindaugas Kvasys iš Lietuvos, o „Miss Over-All Winner“ tapo Vokietijos atstovė Corina Mayer.

Absoliutaus nugalėtojo titulas išsiskyrė tuo, kad jis nebuvo siejamas tik su viena konkrečia kategorija. Tai buvo bendras čempionato įvertinimas, suteikęs papildomą reikšmę visai varžybų programai. Po atskirų kategorijų kovų būtent šie du sportininkai buvo įrašyti kaip bendrieji 2001 metų WFF pasaulio čempionato nugalėtojai.

Geografinė čempionato įvairovė

Zwickau vykusio čempionato rezultatuose atsispindi gana plati dalyvių geografija. Oficialiuose sąrašuose galima rasti Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Graikijos, Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, Estijos, Danijos, Švedijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių atstovų.
Tai ypač matyti porų kategorijose ir vyrų bei moterų individualiose rungtyse, kur šalia Vokietijos sportininkų rezultatų lentelėse nuolat pasirodo kitų Europos valstybių atstovai. Toks dalyvių pasiskirstymas leidžia čempionatą vertinti kaip tarptautinę sporto platformą, kurioje skirtingų šalių sportininkai galėjo palyginti savo pasirengimą ir varžybų patirtį.

2001 metų čempionato reikšmė

2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau buvo renginys, kuriame susijungė kelios fitneso sporto kryptys. Individualios vyrų ir moterų rungtys, jaunimo kategorijos, vyresnių nei 30 metų sportininkų grupės, ekstremalaus fitneso kategorija ir porų pasirodymai sudarė įvairiapusę varžybų programą.

Čempionato rezultatai taip pat atskleidžia to laikotarpio tarptautinės fitneso scenos geografiją. Varžybose dalyvavo sportininkai iš daugelio Europos valstybių, taip pat JAV ir Izraelio atstovai. Tarptautinė buvo ne tik sportininkų sudėtis, bet ir teisėjų komanda.

Zwickau pasaulio čempionatas todėl gali būti vertinamas kaip vienas iš to laikotarpio WFF renginių, kuriame buvo siekiama vienoje scenoje pristatyti skirtingas fitneso varžybų formas. Nuo jaunimo iki veteranų kategorijų, nuo individualių pasirodymų iki porų rungčių – visa programa atspindėjo platų tuometinį WFF požiūrį į fitneso sportą.

2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Zwickau vykusios varžybos šiandien išlieka įdomiu istoriniu dokumentu, leidžiančiu pažvelgti į tuo metu besiformavusią tarptautinę fitneso varžybų sistemą, jos kategorijas, teisėjavimo struktūrą ir sportininkų geografiją.

Pasaulio sporto istorija. VILNIUS – PASAULIO FITNESO CENTRE: 2004-ŲJŲ WFF ČEMPIONATAS, TAPĘS ISTORINIU ĮVYKIU.

2004 metų rugsėjis. Vilnius. Į Lietuvos sostinę suvažiuoja sportininkai iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Keturioms dienoms Vilniaus kongresų rūmai tampa pasaulinio fitneso centru.

Tai nebuvo eilinės tarptautinės varžybos.

Tai buvo WFF – World Fitness Federation – pasaulio mėgėjų čempionatas, kuriame sportas peržengė įprastų varžybų ribas. Renginyje dalyvavo ne tik sportininkai ir treneriai. Jo organizavime dalyvavo aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai, renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o čempionato rezultatus ir eigą lydėjo nacionalinės žiniasklaidos dėmesys.

Šiandien, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, 2004 m. Vilniaus čempionatas gali būti vertinamas kaip vienas ryškiausių ankstyvojo tarptautinio fitneso istorijos epizodų Lietuvoje.

Nuo 1995-ųjų – nauja pasaulinio fitneso organizacija

WFF pasaulinė federacija buvo įkurta 1995 metais.

Tai buvo laikotarpis, kai tarptautinis fitneso sportas dar tik ieškojo savo organizacinės formos. Skirtingose šalyse veikė įvairios sporto struktūros, o sportininkai varžėsi skirtingose fizinės kultūros, fitneso, aerobikos ir kultūrizmo disciplinose.

WFF siekė šias kryptis jungti į vieną tarptautinę sistemą.

Federacijos istorijoje reikšmingas buvo ir Rytų bei Vakarų sporto pasaulio bendradarbiavimas. WFF vadovybėje veikė du prezidentai – Dr. Edmundas Daubaras, atstovavęs Rytų šalims, ir vokietis Klausas Hofmanas, atstovavęs Vakarų kryptį.

Šis modelis atspindėjo to meto Europos realybę – sporto organizacijos bandė jungti šalis, kurios dar visai neseniai priklausė skirtingoms politinėms ir sportinėms sistemoms.

2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijos vadovavimas faktiškai susitelkė Dr. Edmundo Daubaro rankose.

Po 2003 m. Maskvoje vykusio pasaulio čempionato WFF istorijoje sekė Vilnius.

Ir tai buvo labai svarbus etapas.

VILNIUS 2004: KAI PASAULIO ČEMPIONATAS TAPO VALSTYBĖS REIKALU

2004 m. rugsėjo 24–27 d. Vilniuje surengtas pasaulio čempionatas išsiskyrė tuo, kad jo mastas ir organizacinis lygis gerokai peržengė įprastų sporto varžybų formatą.

Renginio organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis krašto apsaugos ministras, vėliau Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jo parašai ant čempionato diplomų tapo nugalėtojų pergalių liudijimu.

Organizaciniame komitete dirbo ir kiti aukšti Lietuvos valstybės institucijų atstovai – Dr. Rišardas Krinickis bei Kęstutis Virketis.

Tačiau svarbiausia buvo ne vien pareigūnų pavardės.

Čempionatą rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Užsienio sportininkams buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas Vilniaus viešbučiuose.

Tai reiškė, kad Lietuva šį renginį vertino kaip tarptautinės reikšmės sporto įvykį.

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI – PASAULIO SPORTININKŲ SCENA

Dvi dienas čempionato renginiai vyko prestižiniuose Vilniaus kongresų rūmuose.

Į Vilnių atvykę sportininkai varžėsi dėl pasaulio čempionų titulų, o žiūrovai galėjo išvysti tuo metu labai skirtingas fitneso sporto kryptis.

Tai buvo ne vien raumenų demonstravimas.

WFF varžybų sistema apėmė Classic Fitness, Performance Fitness, Athletic Fitness, Super Athletic Fitness, Extreme Fitness bei kitas kategorijas. Atskirai buvo organizuojamos moterų ir aerobikos varžybos.

Dar vienas svarbus aspektas – į čempionato programą buvo įtrauktos neįgaliųjų vežimėlių fitneso kategorijos.

Tai atskleidžia vieną esminį WFF siekį: fitnesą suvokti kaip platų sporto reiškinį, kuriame vietos gali būti ir estetikai, ir atletiškumui, ir fiziniam pasirengimui, ir skirtingų fizinių galimybių sportininkams.

PASAULIS VILNIUJE

2004 m. rezultatų protokolas atskleidžia įspūdingą tarptautinę čempionato geografiją.

Vilniuje varžėsi atstovai iš:

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Kipro, Slovėnijos, Čekijos, Kazachstano, Norvegijos, Anglijos, Moldovos, Nyderlandų, Australijos ir Gvadelupos.

Tai buvo tikras tarptautinis sporto forumas.

Ypač stipriai buvo atstovaujama Baltijos ir Rytų Europos šalims, tačiau Vilniuje pasirodė ir Vakarų Europos bei kitų regionų sportininkai.

Todėl čempionato rezultatų protokolas šiandien yra įdomus ne tik kaip sporto statistika.

Jis atspindi to meto pasaulio fitneso geografiją.

LIETUVA – NE STEBĖTOJA, O VIENA PAGRINDINIŲ ČEMPIONATO JĖGŲ

Jeigu pažvelgtume į rezultatus atidžiau, išryškėja vienas labai svarbus faktas:

Lietuvos sportininkų buvo visur.

Jų pavardės kartojasi beveik visose pagrindinėse kategorijose.

Ir dar svarbiau – tai nebuvo vien masinis dalyvavimas.

Lietuviai laimėjo pasaulio čempionato kategorijas ir užėmė daugybę prizinių vietų.

Vyrų „Classic Fitness Category 2“ kategorijoje Ramūnas Sendrius tapo pasaulio čempionu, o antrąją vietą užėmė Olegas Gusarovas.

„Mr. Super Athletic Fitness“ kategorijoje Mindaugas Kvasys iškovojo bronzos medalį.

„Mr. Athletic Fitness“ kategorijoje Marikas Stefanovičius buvo septintas, o Lietuvos sportininkai užėmė ir kitas aukštas vietas.

Neįgaliųjų vežimėlių „Athletic Fitness“ kategorijoje Sergej Beglik tapo pasaulio čempionu.

Tai labai svarbus rezultatas – Lietuvos vardas pasaulio čempionato protokole buvo įrašytas ne vieną kartą.

LIETUVOS MOTERYS – TARP PASAULIO LYDERIŲ

Dar ryškesnį vaizdą matome moterų ir aerobikos kategorijose.

Jolanta Mileriūtė tapo „Miss Aerobic Fitness“ pasaulio čempione.

Ji taip pat iškovojo antrąją vietą „Miss Classic Fitness Category 1“ kategorijoje.

Aleksandra Kukreš tapo „Miss Aerobic Athletic“ pasaulio čempione.

„Miss Classic Fitness Category 2“ kategorijoje antrąją vietą užėmė Edita Diržinikaitė, o trečiąją – Simona Šakinytė.

„Miss Performance Fitness“ kategorijoje sidabro medalį iškovojo Laura Romeraitė.

„Miss Super Body Fitness“ kategorijoje trečia buvo Marta Alešiūnaitė, o „Miss Extreme Fitness“ kategorijoje bronzą laimėjo Eglė Stasiukaitytė.

Taigi Lietuvos sportininkės buvo ne epizodinės čempionato dalyvės.

Jos buvo tarp pagrindinių pasaulio čempionato rezultatų lyderių.

ABSOLIUTŪS ČEMPIONAI

Tačiau kiekvieno pasaulio čempionato viršūnė – absoliutūs nugalėtojai.

2004 m. Vilniuje vyrų absoliučiu nugalėtoju tapo Konstantin Zacharov iš Rusijos.

Jis laimėjo „Mr. Classic Fitness Category 1“ ir buvo pripažintas Over-All Winner.

Moterų absoliučia čempione tapo Marina Burinskaja iš Latvijos, laimėjusi „Miss Extreme Fitness“ kategoriją.

Aerobikos absoliučia nugalėtoja tapo Marija Deksne iš Latvijos.

Tai reiškia, kad Vilniaus čempionate absoliučiose įskaitose itin ryškiai pasirodė Rusija ir Baltijos šalys.

REZULTATAI, KURIE PASAKOJA DAUGIAU NEI MEDALIAI

Šio čempionato rezultatus galima skaityti ne tik kaip vietų sąrašą.

Jie pasakoja apie visą sporto epochą.

Matome, kad tuo metu:

Lietuva turėjo didelę ir aktyvią fitneso sportininkų bendruomenę; Baltijos šalys buvo svarbus tarptautinio WFF sporto regionas; Rusijos ir Ukrainos sporto mokyklos buvo itin stiprios; Vakarų Europos sportininkai taip pat aktyviai dalyvavo; WFF programa buvo daug platesnė nei vien klasikinis kultūrizmas; tarptautiniame čempionate buvo vietos ir neįgaliųjų sportui; moterų fitnesas ir aerobika buvo neatsiejama pasaulinio čempionato dalis.

Todėl Vilniaus protokolas yra savotiškas 2004 metų pasaulio fitneso žemėlapis.

LIETUVOS VALSTYBĖ IR TARPTAUTINIS SPORTAS

Ypatingą reikšmę šiam įvykiui suteikia Lietuvos valstybės dalyvavimas.

Šiandien įprasta tarptautinius sporto renginius vertinti pagal sportinį rezultatą, žiūrovų skaičių ar televizijos transliacijas.

Tačiau 2004 m. Vilniaus čempionato atveju matome platesnį paveikslą.

Valstybės institucijų atstovai dalyvavo organizaciniame komitete.

Renginį rėmė Vyriausybė.

Užsienio sportininkams buvo suteiktas apgyvendinimas ir maitinimas.

Čempionatas vyko reprezentacinėje sostinės erdvėje.

Nacionalinė televizija parengė reportažą.

Po renginio „ELTA“ buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos sporto ministras Vytas Nėnius.

Tai buvo signalas, kad tarptautinis fitneso sportas Lietuvoje tuo metu buvo vertinamas rimtai.

KODĖL ŠIS ČEMPIONATAS SVARBUS ŠIANDIEN?

Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų, kyla klausimas: kodėl turėtume prisiminti būtent 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionatą?

Atsakymas paprastas.

Todėl, kad tai yra dokumentas apie laikotarpį, kai Lietuva pati organizavo ir priėmė pasaulinio masto fitneso renginį, o Lietuvos sportininkai jame buvo tarp aktyviausių ir konkurencingiausių dalyvių.

Tai istorija ne vien apie vieną savaitgalį.

Tai istorija apie žmones, kurie kūrė tarptautinį fitneso sportą.

Apie federaciją, kuri bandė sujungti skirtingas sporto tradicijas.

Apie laikotarpį po Šaltojo karo, kai Rytų ir Vakarų sporto pasauliai vis aktyviau ieškojo bendrų erdvių.

Ir apie Lietuvą, kuri tuo metu jau galėjo priimti pasaulio sportininkus savo sostinėje.

2004-ŲJŲ VILNIAUS PAMOKA

Šiandien rezultato lentelėje matome tik pavardę, šalį ir užimtą vietą.

Tačiau už kiekvieno skaičiaus slypi istorija.

1 vieta reiškė metų metus trukusį pasirengimą.

2 ar 3 vieta – tarptautinę konkurenciją.

O dešimtys Lietuvos sportininkų protokole reiškia tai, ko vien medalių lentelė neparodo – tuo metu Lietuvoje egzistavo stipri ir gausi fitneso sporto bendruomenė.

Todėl 2004 m. Vilniaus čempionatą verta vertinti ne vien pagal tai, kas tapo pasaulio čempionu.

Reikėtų klausti ir kito klausimo:

ką šis čempionatas reiškė Lietuvos sportui ir tarptautiniam fitnesui?

Atsakymas – daug.

IŠVADOS: VILNIUS BUVO ISTORIJOS DALIS

2004 m. WFF pasaulio čempionatas Vilniuje buvo daugiau nei sporto varžybos.

Tai buvo tarptautinis renginys, kuriame susitiko skirtingų šalių sportininkai, skirtingos fitneso mokyklos ir skirtingos sporto tradicijos.

Tai buvo laikotarpis, kai WFF, įkurta 1995 m., jau buvo sukūrusi tarptautinę varžybų sistemą ir siekė fitnesą pateikti kaip platų, įvairiapusį sportą.

Tai buvo ir Lietuvos sporto istorijos epizodas, kai valstybės institucijos, sporto organizatoriai ir sportininkai kartu priėmė pasaulio čempionatą Vilniuje.

Ir svarbiausia – Lietuva šiame čempionate nebuvo tik šeimininkė.

Lietuva buvo viena iš pagrindinių sportinių jėgų.

Jos sportininkai laimėjo pasaulio čempionų titulus, iškovojo prizines vietas ir sudarė didelę dalį dalyvių.

O absoliučių nugalėtojų tarpe triumfavo Rusijos ir Baltijos šalių sportininkai, dar kartą parodydami, kokią didelę įtaką tuo metu WFF pasaulyje turėjo šis Europos regionas.

2004-ieji paliko aiškią žinutę:

Vilnius buvo pasirengęs priimti pasaulio sportą.

Lietuvos sportininkai buvo pasirengę su juo konkuruoti.

O WFF tuo metu buvo vienas iš tarptautinio fitneso judėjimo centrų, jungusių skirtingas šalis, sporto kryptis ir žmones.

Todėl 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionato rezultatai nėra vien senas protokolas.

Tai – dokumentas, liudijantis Lietuvos vietą pasaulio fitneso istorijoje.