1980. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.

KAS VYKO SOCIALISTINIAME PASAULYJE „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO FONE?

1980 metais T.S.R.S. toliau galiojo oficialus kultūrizmo sporto draudimas. Po 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) parašytos ir asmeniškai į aukščiausius T.S.R.S. politinius organus Maskvoje pristatytos kultūrizmo gynimo peticijos bei minėtos peticijos pagrindu iškovotos pergalės, T.S.R.S. pradėtos organizuoti viešos kultūrizmo varžybos. Pirmomis tokiomis varžybomis buvo 1978 metų „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyras, nuo 1978 metų  įgijęs „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») statusą. Šį turnyrą Klaipėdoje organizavo tas pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

1980 metais T.S.R.S. buvo organizuotos trejos tarptautinės varžybos. Vienomis jų buvo aukščiau minėtas tradiciškai Klaipėdoje organizuotas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris vyko centriniuose Klaipėdos miesto kultūros rūmuose. Organizatoriai nesitikėjo tokios didelės žiūrovų gausos ir nepasirūpino apsauga, todėl į salę besiveržiantys žiūrovai išlaužė paradines rūmų duris.

Antros varžybos vyko taip pat Lietuvos TSR. Kaune vietiniai organizatoriai surengė politizuotas „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») pirmenybes. Kategorijų nugalėtojais tapo latvis STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков) bei lietuviai VLADAS KAPCEVIČIUS, SAULIUS MISEVIČIUS ir EUGENIJUS ŽURCEVAS (Евгений Журцев). Absoliutaus nugalėtojo titulą iškovojo VLADAS KAPCEVIČIUS.

Trečiomis varžybomis buvo Vilniuje organizuotos tarptautinės varžybos „Lietuvos TSR – Vengrijos TSR“. Vengrai atvežė silpnus sportininkus, todėl visose kategorijose pirmavo lietuviai. Kategorijų nugalėtojais tapo EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик), VLADAS KAPCEVIČIUS, SAULIUS MISEVIČIUS ir EUGENIJUS ŽURCEVAS.

1980 metais tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR nebuvo organizuotas. Dar 1979 metais OLEVAS ANUSAS (Olev Annus), vienas geriausių to meto Estijos TSR bei T.S.R.S. kultūristų, kartu su estų kultūristų vadovu INARU MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) sugrįžęs su pergale iš Čekoslovakijoje vykusio „Trener“ turnyro, su juo susipyko. Kaip savo laiškuose Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teigė INARAS MARDO, jo auklėtinis kultūristas OLEVAS ANUSAS, Lietuvos kultūristų paskatintas, ėmė skųsti INARĄ MARDO vietinei valdžiai. Konflikto bei skundų pagrindu INARAS MARDO buvo nušalintas nuo vadovavimo Estijos TSR nacionalinei kultūrizmo federacijai, iš jo atėmė sporto klubą. Estijos TSR valdžia uždraudė organizuoti 1980 metų „Georgo Tenno memorialą“. Kadangi bilietai jau buvo parduoti, vietoje „Memorialo“ vyko koncertas.

Vadovavimą Estijos TSR kultūrizmo federacijoje perėmė OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tačiau INARAS MARDO sportinės veiklos nenutraukė ir, kaip ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, konfliktų ir nesutarimų fone veikė savarankiškai. 1980 metais atskirai nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos INARAS MARDO su kultūristu INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus) išvyko  į Čekoslovakijos TSR vykusį tarptautinį „Trener“ turnyrą. INDREKAS OTSUSAS vėl savo kategorijoje nugalėjo 1975 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempioną PETERĮ STACHĄ (Peter Stach) ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Kitose kategorijose nugalėtojais tapo JOZEFAS GROLMUSAS (Jozef Grolmus), ŠTEFANAS JUSTAS (Stefan Just), IRŽIS MRAČEKAS (Irzy Mracek).

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.

Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

1986 m. TSRS kultūrizmo federacijos steigimą inicijavo dr. Edmundas Daubaras

Faktai, apie kuriuos mažai kas žino.

Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ laikotarpiu kultūrizmo persekiojimas Sovietų Sąjungoje tapo daugiau formalus nei realus. Po 1986 metais vykusio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro dr. Edmundas Daubaras į savo apartamentus pasikvietė tuo metu didžiausią įtaką TSRS kultūrizmui dariusius asmenis. Tarp jų buvo RTFSR atstovai Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas bei Ukrainos TSR atstovas Arkadijus Kašanskis.

Vladimiras Dubininas į „Gintarinio prizo“ turnyrą buvo pakviestas dr. Edmundo Daubaro, kai po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose jis trylikai metų buvo pasitraukęs iš sportinės veiklos ir beveik nebendravo su kultūrizmo bendruomene.

Svarbiausia susitikimo tema buvo viena – būtinybė steigti oficialią TSRS kultūrizmo federaciją. Dr. Edmundas Daubaras RTFSR atstovams išdėstė tuometinę situaciją ir pasiūlė pradėti federacijos steigimo procesą. Pasirengimo darbus per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo atlikti RTFSR atstovai.

Kodėl susitikime nedalyvavo Romanas Kalinauskas?

Priežasčių jo nekviesti buvo ne viena. Anksčiau Romanas Kalinauskas nepalaikė dr. Edmundo Daubaro kovos prieš kultūrizmo draudimą. Pasak liudininkų, jis yra sakęs, kad „savo komunistų partijos bilietu nerizikuos“. Be to, įvairiais būdais stabdė dr. Edmundo Daubaro iniciatyvas. Tačiau kai Dr. Edmundo Daubaro kultūrizmo gynimo peticijos dėka situacija pasikeitė ir pergalė buvo pasiekta, Romanas Kalinauskas netikėtai stojo greta tų, kurie aktyviai kovojo už šios sporto šakos pripažinimą.

Nuo 1975 metų, vykstant universitetų studentų mainams, dr. Edmundas Daubaras keletą kartų lankėsi Čekoslovakijoje. Ten jis susitiko su Čekoslovakijos TSR kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtech Fiala ir jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.

Palaikant Čekoslovakijos TSR sporto minsterijai, buvo sutarta „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose pakviesti geriausius Čekoslovakijos kultūristus į Lietuvą, o vėliau stipriausius TSRS sportininkus išsiųsti į varžybas Čekoslovakijoje. Pirmosios bendros varžybos turėjo įvykti 1979 metais.

Tačiau, matydamas, kad dr. Edmundo Daubaro planai artėja prie įgyvendinimo, Romanas Kalinauskas skundais įvairioms institucijoms sužlugdė kelerius metus ruoštą projektą. Kaip teigiama, pagrindinė to priežastis buvo asmeninės ambicijos ir pavydas, nes jis pats nebuvo prisidėjęs prie šio, tuo metu išskirtiniu laikyto, tarptautinio kultūrizmo projekto. Istorijoje gausu pavyzdžių, kai žmonės, stokojantys ryžto ar gebėjimo veikti, trukdo tiems, kurie imasi iniciatyvos ir siekia pokyčių.

ISTORIJOS VAGYSTĖ AR NAIVUMAS?

KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA SPORTO PASAULYJE.

Tarptautinis kultūrizmas šiandien susiduria ne tik su sportine konkurencija. Daug pavojingesnė kova vyksta dėl istorijos, vardų ir įtakos.

Ir šioje kovoje vis dažniau minimas australo Gremo Lansfildo (Graeme Lancefield) vardas.

„1968-ieji“: faktas ar patogus mitas?

Viešai deklaruojama, kad sąsajoje su tarptautiniu “Gintarinio prizo” turnyru World Fitness Federation (W.F.F.) istorija prasideda 1968 metais. Skamba įspūdingai – gilios tradicijos, ilgametė patirtis, autoritetas.

Tačiau kritikai kelia labai konkretų klausimą:
ar ši data tikrai priklauso prieš keletą metų įsteigtai Gremo Lansfildo W.F.F. federacijai – ar ji tiesiog „pasiskolinta“ iš kitų istorinių renginių?

Jeigu istorija yra perrašoma, tai jau ne interpretacija. Tai – sąmoningas naratyvo kūrimas.

Senas scenarijus, nauji veikėjai

Tie, kas ilgiau stebi kultūrizmo pasaulį, šioje situacijoje mato déjà vu. National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.) jau buvo išgyvenusi panašų skilimą, kai australas Joe Lopez bandė kurti alternatyvią struktūrą.

Rezultatas buvo trumpalaikis. Tačiau pats modelis – pažįstamas:

atsiskyrimas, savos „tarptautinės“ organizacijos kūrimas, istorijos interpretavimas pagal poreikį.

N.A.B.B.A.: „mes su tuo neturime nieko bendro“

Dabartinis N.A.B.B.A. vadovas Eddy Ellwood šiuo klausimu kalba be užuolankų – organizacija atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su G. Lancefield struktūra.

Tai nėra diplomatinis pareiškimas. Tai – aiškus atsiribojimas.

Ir kartu – signalas, kad problema yra rimtesnė nei paprastas nesusipratimas.

Kas moka kainą?

Kol vadovai ginčijasi dėl istorijos, realią kainą moka sportininkai.

Jie kviečiami į varžybas, kurios:

naudoja svetimus skambius, gerai žinomus pavadinimus, remiasi ne visada aiškia kilme, kuria įspūdį, atitinkantį realybę.

Sportininkas ateina dėl sporto. Bet patenka į struktūrų konfliktą.

Kiek dar galima ignoruoti akivaizdžius klausimus?

Jeigu organizacija remiasi istorija – ji turi būti patikrinama.
Jeigu naudojami vardai – jie turi būti teisėti.
Jeigu deklaruojamas tarptautiškumas – jis turi būti pripažintas, o ne savarankiškai paskelbtas.

Priešingu atveju lieka vienas žodis – imitacija.

Teismai – kitas žingsnis?

Vis dažniau užsimenama apie teisinius veiksmus dėl:

pavadinimų naudojimo, istorinių renginių pasisavinimo, ir galimai klaidinančios informacijos.

Jei tai įvyks, diskusijos baigsis. Liks tik faktai ir sprendimai.

Pabaiga be diplomatijos

Tarptautinis sportas negali būti statomas ant miglotų istorijų ir dviprasmiškų interpretacijų.

Šiandien klausimas nebe „kas teisus“.
Klausimas – kas gali tai įrodyti.

Ir dar svarbiau:
kiek dar sporto bendruomenė toleruos situaciją, kurioje istorija tampa įrankiu, o ne faktu?