2026 METŲ SEMINARAS TEISĖJAMS IR TRENERIAMS.

2026 metų kovo 29 dieną Klaipėdos “Green Park Hotel” konferencijų salėje vyko eilinis Tarpautinio sporto universiteto (International Sport University) seminaras teisėjams ir treneriams. Seminare dalyvavo: Tarptautinio sporto universiteto rektorius Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, administracijos vadovė UGNĖ RAUDYTĖ DAUBARIENĖ, Lietuvos sportinio fitneso federacijos (Lithuania sport fitness federation) prezidentas, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos (International U.N.E.S.C.O. Organization) garbės raštu DARIUS DAUBARAS, profesorė SVETLANA PUGAČIOVA (Svetlana Pugacheva, профессор Светлана Пугачёва), dėstytoja ALINA PELEPKO, sekretorė RENATA PELEGRIMIENĖ, klausytojai iš Baltijos šalių.

Temas išdėstė profesorė SVETLANA PUGAČIOVA bei dėstytoja ALINA PELEPKO.

TRUMPA METODINIŲ SEMINARŲ ISTORIJA.

Pirmas seminaras kultūrizmo treneriams buvo organizuotas 1986 metais Klaipėdoje, kur tuo metu vyko tarptautinis “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyras, pačios ministerijos prilygintas “T.S.R.S. kultūrizmo čempionatui” (“U.S.S.R. Bodybuilding Cahmpionships”, «Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). . T.S.R.S. sporto ministerijos sunkiosios atletikos federacijos specialistai skaitė paskaitas ir išdavė ministerijos pažymėjimus. Atkurus Nepriklausomybę, 1991 metais tarpininkaujant Lietuvos sporto minsterijai (departamentas) buvo įkurta Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (L.N.K.A.). L.N.K.A. ėmė rengti reguliarius užsiėmimus treneriams. Kai 2000 metais Lietuvos sporto ministerija paskelbė, kas nepripažįsta nacionalinių federecijų trenerių pažymėjimų, Pasaulinė fitneso federacija (W.F.F. - International) pradėjo rengti tarptauninius trenerių seminarus. Į organizacinį ir metodinį darbą įsitraukus tarptautinei akademinei bendruomenei (įvairių šalių akademikams, daktarams ir profesoriams), 2015 metais Lietuvos Respublikoje registravome Tarptautinį sporto universitetą (T.S.U., I.S.U., International Sport University), kuris išvystė veiklą Indijoje ir Ukrainoje. Nuo 2017 metų T.S.U. yra asocijuotas U.N.E.S.C.O. narys, kuri veikia prie Jungtinių Tautų Organizacijos (U.N.). Lietuvoje T.S.U. periodiškai organizuoja seminarus įvairių sporto dicsiplinų treneriams, teisėjams.

Daug juridinės ir istorinės informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.

1981. SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMO ĮVYKIAI.

T.S.R.S. vis dar galiojo kultūrizmo sporto draudimas. Pagal senas tarptautinės F.I.H.C. (F.H.C., „Federation Internationale Halterophile”)  federacijos tradicijas politinė valdžia stengėsi kultūrizmą kontroliuoti per prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ («Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.») realaus darbo nedirbančią nuo 1979 metų formaliai atkurtą „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ («Федерация культуризма С.С.С.Р.»).

1981 metai parsidėjo tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2023 m.) turnyru Klaipėdoje. Priminsime, kad 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė kultūrizmo gynimo peticiją, kurią pats jis asmeniškai rizikuodamas pristatė į Maskvą aukščiausiems T.S.R.S. politiniams organams. Netikėtai Maskvoje buvo iškovota politinė pergalė ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI Klaipėdoje buvo leista rengti kultūrizmo varžybas. Nuo 1978 metų Klaipėdoje organizuojamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo laikomas „neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticija atvėrė duris T.S.R.S. viešoms kultūrizmo varžyboms. 1981 metais „Gintarinio prizo“  suaugusiųjų kategorijų nugalėtojais tapo EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, Lietuvos TSR), INDREKAS OTSUSAS (Estijos TSR), SAULIUS MISEVIČIUS (Lietuvos TSR) bei OLEVAS ANUSAS (Estijos TSR). Pagal ROMANO KALINAUSKO prieš varžybas duotus politizuotus nurodymus „Gintarinio prizo“ teisėjams, OLEVAS ANUSAS absoliutaus nugalėtojo titulo negavo. Pergalė buvo skirta SAULIUI MISEVIČIUI. 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo dvi Estijos TSR komandos – viena Estijos TSR nacionalinės kultūrizmo federacijos, kuriai atstovavo OLEVAS ANUSAS ir broliai ARRO, kita INARO MARDO (Innar Mardo, 1946 – 2002 m.). „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ duomenimis OLEVAS ANUSAS ruošėsi emigruoti į Suomiją. Tai T.S.R.S. laikotarpiu buvo tolygu politinei išdavystei. Kaip taip galėjo pasielgti absoliutus T.S.R.S. kultūrizmo čempionas?

Po pralaimėjimo „Gintarinio prizo“ turnyre OLEVAS ANUSAS ėmėsi rašyti skundus į socialistinių šalių užsienio kultūrizmo žurnalus, o jį palaikęs „Gintarinio prizo“ vyriausias teisėjas anuliavo varžybų rezultatus. Vyriausias 1981 metų „Gintarinio prizo“ varžybų teisėjas kreipėsi į 1979 metais atkurtos formalios „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovą ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз) su prašymu patvirtinti jo sprendimą. „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovas ROMANAS MOROZAS „Gintarinio prizo“ turnyro vyriausiojo teisėjo sprendimą anuliavo ir varžybų rezultatus paliko galioti.

Neturime duomenų apie 1981 metais vykusias intrigas Nacionalinėje Estijos TSR kultūrizmo federacijoje, kuriai, 1979 metais skandalingai nušalinus INARĄ MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.), vadovavo OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tuomet INARO MARDO nušalinime dalyvavo ir Lietuvos TSR kultūristai, kuriems vadovavo ROMANAS KALINAUSKAS. Populiarumu T.S.R.S. kultūristų tarpe, pasiektais realiais rezultatais socialistinių šalių varžybose INARAS MARDO buvo ROMANUI KALINAUSKUI nepageidaujamas konkurentas. Faktas yra tai, kad 1981 metų „Georgo Tenno memorialą“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m.) be Nacionalinės Estijos TSR kultūrizmo federacijos dalyvavimo organizavo vienasmeniškai INARAS MARDO. Atrankinė varžybų dalis vyko Talino „Piritos olimpinio centro“ (Талинский олимпийский центр Пирита») patalpose, kurių direktoriumi buvo išeivis iš Lietuvos TSR PRANAS MICKEVIČIUS. Suprantama, OELVAS ANUSAS opozicionierių varžybose nedalyvavo.

Po kiek laiko nušalinęs  Estijos TSR kultūrizmo federacijos vadovus OLEVĄ ANUSĄ bei brolius ARRO, vadovavimą nacionalinei Estijos kultūrizmo federacijai perėmė Talino „Piritos olimpinio centro“ direktorius PRANAS MICKEVIČIUS.

1981 metų gruodžio mėnesį į pasitarimą Maskvoje rinkosi 1979 metais formaliai prie T.S.R.S. „Sunkiosios atletikos federacijos“ atkurtos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („Visasąjunginė atletinės gimnastikos komisija“, «Всесоюзная комиссия атлетической гимнастики») funkcionieriai. Kultūrizmas T.S.R.S. vis dar buvo uždraustas, nors Estijos TSR ir Lietuvos TSR varžybos, tiesa politizuotos, varžybos  jau vyko atvirai. Pavyzdžiui, Kaune buvo organizuojamos tradicinis „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, „Кубок комсомола») turnyras. Kadangi „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ veikla buvo tik formali, jai ir toliau vadovavo R.T.F.S.R. sunkiaatletis ROMANAS MOROZAS, o sekretoriumi buvo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Kadangi ROMANAS MOROZAS buvo tolimas nuo kultūrizmo, faktiškai realiu vadovu buvo ROMANAS KALINAUSKAS. Minėtame pasitarime iš esmės pasikeitė federacijos statistai, tarp kurių dabar buvo vienas T.S.R.S. kultūrizmo pradininkų, vienas 1968 metų T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vadovų, T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos atstovas GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин). ROMANAS KALINAUSKAS kvietė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ sugrįžti į oficialią kultūrizmo veiklą, net pakvietė į minėtą posėdį, kuriame buvo svarstomas OLEVO ANUSO ir jo draugų elgesys, jų skundai po 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyro. T.S.R.S. atletinės gimnastikos komisija dėl OLEVO ANUSO intrigų uždraudė pastarajam dalyvauti T.S.R.S. teritorijoje organizuojamose varžybose.

1981 metais tradiciniame Čekoslovakijos TSR vykusiame tarptautiniame „Trener“ turnyre T.S.R.S. atstovavo tik vienas sportininkas – estas INDREKAS OTSUSAS. Jis ir vėl tapo absoliučiu nugalėtoju.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

LIETUVA IR TARPTAUTINIS KULTŪRIZMO JUDĖJIMAS

Pirmieji tarptautiniai kultūrizmo kongresai Lietuvoje

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki tarptautinio pripažinimo

1990–1991 metais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, prasidėjo ne tik esminė politinė šalies transformacija, bet ir naujas Lietuvos sporto istorijos etapas.

Po dešimtmečius trukusio buvimo sovietinėje sporto sistemoje Lietuvos sporto organizacijoms teko iš naujo kurti nacionalines struktūras, užmegzti savarankiškus tarptautinius ryšius ir siekti pripažinimo pasaulio sporto bendruomenėje.

Kultūrizmo sporte šis procesas buvo ypač ryškus.

1991 metų gegužę, tarpininkaujant ir remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai bei asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo oficialiai įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (LNKA). Jos įkūrimo iniciatorius ir pagrindinis organizatorius buvo Edmundas Daubaras.

Lietuvai tai buvo daugiau nei dar vienos sporto organizacijos įsteigimas. Tai buvo svarbus žingsnis atkuriant savarankišką Lietuvos kultūrizmo sporto atstovavimą tarptautinėje arenoje.

Kova dėl tarptautinio pripažinimo

Šio proceso pagrindai buvo pradėti kurti dar iki galutinio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1990 metų gruodį Niujorke Edmundas Daubaras susitiko ir derėjosi su tuometiniu IFBB prezidentu Benu Weideriu. Tikslas buvo aiškus – pasiekti Lietuvos kultūrizmo tarptautinį pripažinimą ir sudaryti Lietuvos sportininkams galimybę savarankiškai išeiti į tarptautinę areną, apeinant sovietinę kultūrizmo sistemą.

Tačiau tuo metu Benas Weideris atsisakė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir nesutiko priimti Lietuvos kultūristų į IFBB už sovietinės federacijos struktūros ribų.

Tokiomis aplinkybėmis LNKA pradėjo bendradarbiauti su NABBA – organizacija, per kurią Lietuvai atsivėrė galimybės kurti savarankiškus tarptautinius ryšius.

Šis sprendimas netrukus davė konkrečių rezultatų.

Prancūzijoje vykusiame NABBA Europos čempionate Lietuvos sportininkai Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas tapo čempionais.

Dar svarbiau buvo tai, kad NABBA oficialiai pripažino Lietuvos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nepriklausomybę nuo TSRS.

Situacija iš esmės pasikeitė po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje. Tačiau šiuo lemiamu laikotarpiu Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, vadovaujama TSRS kultūrizmo federacijos viceprezidento Romano Kalinausko, Edmundo Daubaro iniciatyvų nepalaikė ir toliau laukė sprendimų iš Maskvos.

Vėlesnė įvykių raida parodė, kaip glaudžiai savarankiško Lietuvos sporto kūrimas buvo susijęs su platesniu Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę erdvę procesu.

Klaipėda – naujas tarptautinis kultūrizmo centras

Kitas svarbus etapas prasidėjo Klaipėdoje.

1994 ir 1995 metais Klaipėdoje surengti tarptautiniai kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrai sulaukė didelio pasisekimo. Augantis jų tarptautinis autoritetas paskatino priimti ambicingą sprendimą – 1996 metų NABBA Europos čempionatą surengti Klaipėdoje.

Šis pasirinkimas turėjo ypatingą reikšmę.

Vos prieš kelerius metus iš sovietinės sistemos išsivadavęs Lietuvos pajūrio miestas buvo pasirengęs priimti sportininkus, oficialius asmenis ir sporto organizacijų vadovus iš visos Europos.

Tarptautinis aktyvumas tęsėsi.

1997 metų Europos čempionatas buvo surengtas Vilniuje, o 1998 metais Palangoje vyko WFF pasaulio čempionatas.

Lietuvai tai buvo dideli tarptautiniai sporto renginiai. Juos rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Varžybų reportažus transliavo televizijos kanalas „Eurosport“, o kai kurių laidų trukmė siekė net vieną valandą.

Ne mažiau įspūdingos tuo metu buvo ir dalyviams sudarytos sąlygos.

Visi tarptautiniai varžybų svečiai ir Lietuvos sportininkai Klaipėdos, Palangos bei Vilniaus viešbučiuose buvo nemokamai apgyvendinami ir maitinami.

Lietuva demonstravo visiškai naują vaidmenį.

Ji jau ne tik siekė užimti vietą tarptautiniame kultūrizmo pasaulyje – ji tapo šalimi, galinčia priimti, organizuoti ir remti didelius tarptautinius sporto renginius.

TARPTAUTINIŲ KONGRESŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Čempionatų organizavimą lydėjo dar vienas ilgalaikę reikšmę turėjęs procesas.

Iki 1996 metų Lietuvoje tarptautiniai kultūrizmo kongresai nebuvo organizuojami. Prieš 1996 ir 1997 metų Europos čempionatus Lietuvoje buvo surengti tarptautiniai kongresai, į kuriuos susirinko įvairių šalių kultūrizmo organizacijų vadovai ir atstovai.

Šie susitikimai nebuvo vien įprasti administraciniai posėdžiai, skirti varžyboms koordinuoti.

Jie tapo platforma diskutuoti apie kultūrizmo ateitį, tarptautinių organizacijų raidą ir naujų sporto krypčių atsiradimą.

Viena svarbiausių temų buvo fitneso ateitis.

Tuo metu organizuotas fitnesas pasaulyje dar buvo tik pradinėje savo raidos stadijoje. Edmundas Daubaras iškėlė idėją, kad fitnesas turėtų vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto šaka, o ne likti tik kultūrizmo dalimi.

Vėlesni dešimtmečiai parodė, kad ši vizija turėjo ilgalaikę perspektyvą.

Fitnesas vis labiau įsitvirtino kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina. Naujas šio proceso etapas pasiektas 2024 metų pasaulio čempionate Nidoje, kai fitnesas organizacinėje su WFF-WBBF judėjimu susijusioje sistemoje buvo galutinai atskirtas nuo kultūrizmo.

1996 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – KLAIPĖDA

1996 metų tarptautiniame kongrese dalyvavo 15 šalių delegacijos.

Kongreso vadovybėje buvo Edmundas Daubaras, Rišardas Krinickis – daugkartinis „Gintarinio prizo“ turnyro čempionas, Valstybės kontrolės komiteto vadovas, – ir Vokietijos atstovas Klausas Hofmanas.

Kongrese dalyvavo:

Prancūzija – Seržas Delselis; Estija – Vladimiras Jelufimovas; Izraelis – Aleksas Stuknovas; Ukraina – Jurijus Jeriomenko, Genadijus Dernas; Rusija – Vladimiras Šubovas, Nikolajus Nikulinas; Čekija – Bobas Divilekas; Belgija – Rolandas Blokas; Graikija – Anargiros Tsopouridis; Jungtinė Karalystė – Džimas Čarlzas, Alenas Gordonas; Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis; Italija – Paola ir Filippo Massaroni; Bulgarija – Zdravko Ivanovas; Baltarusija – Georgijus Katulinas; Lietuva – Jurijus Stepanovas, Saulius Kirmelevičius.

Kongreso reikšmę lėmė ne vien jame atstovaujamų šalių skaičius.

Klaipėdoje susitiko sporto organizacijų vadovai iš valstybių, kurios vos prieš kelerius metus buvo visiškai skirtingose politinėse ir sporto sistemose.

Šia prasme kongresas tapo besikeičiančio Europos sporto žemėlapio atspindžiu.

1997 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – VILNIUS

Po metų tarptautinis kongresas persikėlė į Lietuvos sostinę.

1997 metais tarptautinio kultūrizmo atstovai susitiko Vilniaus „Villon“ viešbučio konferencijų salėje, kuri tuo metu buvo viena iš prestižinių sostinės renginių vietų.

Iki to laiko buvo pasikeitusi ir tarptautinė vadovybės struktūra.

Klausas Hofmanas ėjo tarptautinės NABBA asociacijos prezidento pareigas, o Edmundas Daubaras buvo jos viceprezidentas.

1997 metų kongrese dalyvavo jau 17 šalių atstovai.

Kongresui vadovavo Edmundas Daubaras ir Klausas Hofmanas.

Dalyvavo:

Graikija – Anargoros Tsopouridis, Dora Tsopouridis; Jungtinė Karalystė – Alenas Gordonas; Ukraina – Vasilijus Bespalenko; Rusija – Vladimiras Šubovas; Čekija – Františekas Zamola, Bobas Divilekas; Baltarusija – Fidelis Sedychas, Georgijus Katulinas; Prancūzija – Jose Martinez, Eleonora Jauks; Vokietija – Tamara Konz, Andreas Muller; Belgija – Rolandas Blokas; Italija – Filippo Massaroni; Šveicarija – Džimis Largis; Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis; Estija – Aleksandras Selnichinas; Austrija – Karin Rosner; Izraelis – Viktorija Miller, Elli Hanna; Olandija – Karlas Aartaas; Lietuva – Saulius Kirmelevičius.

Vilniaus kongresas patvirtino, kad Lietuva jau buvo tapusi tarptautinio kultūrizmo vadovų susitikimų vieta.

Šių susitikimų reikšmė gerokai peržengė konkrečių varžybų ribas. Jie suteikė galimybę keistis idėjomis, užmegzti tarptautinius ryšius ir svarstyti ilgalaikę kultūrizmo bei fitneso sporto raidą.

PASAULINĖS FITNESO FEDERACIJOS ĮKŪRIMAS

Lietuvoje vykusios tarptautinės diskusijos sutapo su dar vienu svarbiu įvykiu.

1995 metais Edmundo Daubaro ir vokiečių kultūrizmo organizatoriaus Klauso Hofmano iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė fitneso federacija (WFF – World Fitness Federation).

Iš pradžių organizacija veikė pagal dviejų prezidentų principą.

Edmundas Daubaras atstovavo Rytų šalims, o Klausas Hofmanas – Vakarų šalims.

Tokia struktūra atspindėjo to meto geopolitinę realybę. Europa išgyveno dešimtmečius trukusio politinio susiskaldymo pabaigą, o tarptautinės sporto organizacijos taip pat turėjo prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.

WFF tapo erdve, kurioje skirtingų regionų atstovai galėjo bendradarbiauti vienoje tarptautinėje sporto struktūroje.

2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijai toliau vadovavo Edmundas Daubaras.

VIZIJA, APLENKUSI SAVO LAIKĄ

Šiandien 1996 ir 1997 metais Lietuvoje vykusius tarptautinius kultūrizmo kongresus galima vertinti gerokai plačiau nei tik kaip istorinius epizodus, susijusius su Europos čempionatais.

Tai buvo platesnio proceso dalis.

Lietuvai šie kongresai simbolizavo šalies sugrįžimą į tarptautinę sporto bendruomenę po dešimtmečius trukusios sovietinės kontrolės.

Tarptautiniam kultūrizmui jie tapo vieta, kurioje skirtingų Europos regionų ir kitų šalių atstovai galėjo užmegzti naujus ryšius ir diskutuoti apie sporto ateitį.

Tačiau svarbiausia – šie susitikimai tapo idėjų platforma.

Viena iš jų buvo įsitikinimas, kad fitnesas gali ir turi vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina.

Tai, kas iš pradžių galėjo atrodyti kaip tolimesnės ateities vizija, palaipsniui tapo realybe. Fitnesas kūrė savo identitetą, varžybų sistemą ir organizacines struktūras.

LIETUVOS VIETA TARPTAUTINIO SPORTO ISTORIJOJE

Todėl 1990-ųjų Lietuvos kultūrizmo istoriją reikia vertinti gerokai platesniame kontekste.

Tai buvo ne vien nacionalinių čempionatų, atskirų sportininkų ar varžybų organizavimo istorija.

Tai buvo Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę dalis.

Per palyginti trumpą laiką Lietuva nuėjo kelią nuo nacionalinių kultūrizmo struktūrų atkūrimo iki Europos ir pasaulio čempionatų rengimo, tarptautinių kongresų organizavimo bei dalyvavimo kuriant naujas tarptautines sporto organizacijas.

Klaipėda, Vilnius ir Palanga tapo vietomis, kuriose tuo metu, kai Europos istorija išgyveno esminius pokyčius, susitikdavo įvairių šalių sportininkai, vadovai ir sporto organizatoriai.

1996 ir 1997 metų tarptautiniai kongresai yra svarbi šios istorijos dalis.

Jie parodo, kad sportas gali tapti tarptautinio bendradarbiavimo priemone ir kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė per palyginti trumpą laiką gali pereiti kelią nuo tarptautinio pripažinimo siekimo iki aktyvaus dalyvavimo formuojant pasaulinio sporto ateitį.

Lietuva ne tik grįžo į tarptautinę kultūrizmo areną. Ji prisidėjo prie naujo šio sporto istorijos puslapio kūrimo.

Pasaulio sporto istorija. 2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau: tarptautinė fitneso scena vienoje vietoje.

2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Vokietijos Zwickau mieste vyko WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo vienas iš svarbių to laikotarpio tarptautinių fitneso renginių, į kurį susirinko sportininkai iš įvairių šalių. Tais pačiais metais WFF Europos čempionatas buvo surengtas Taline, Estijoje, o pasaulio pirmenybės persikėlė į Vokietiją.

Šis čempionatas buvo reikšmingas ir platesniame WFF istorijos kontekste. Pasaulinė fitneso federacija buvo įsteigta 1995 metais. Jai tuo metu vadovavo du prezidentai: „Rytų“ šalims atstovavo Dr. Edmundas Daubaras, o „Vakarų“ šalims – Klaus P. J. Hoffmannas. 2003 metais Hoffmannui pasitraukus iš WFF veiklos, Dr. Edmundas Daubaras liko vieninteliu tarptautinės federacijos vadovu.

Plati varžybų programa

Čempionato programa apėmė ne vieną konkrečią fitneso kryptį. Oficialiuose rezultatuose galima rasti tokias kategorijas kaip „Mr. Fitness Juniors“, „Mr. Junior Performance“, „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“, „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“, taip pat moterų „Miss Fitness“, „Miss Athletic Fitness“ ir „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijas. Greta individualių rungčių buvo organizuojamos ir porų varžybos.
Tokia struktūra rodo, kad čempionate buvo siekiama aprėpti skirtingas sportininkų grupes. Jaunesni dalyviai turėjo savo kategorijas, atskiros rungtys buvo skirtos vyresniems nei 30 metų sportininkams, o kai kuriose kategorijose pagrindinis dėmesys teko ne vien individualiam sportininko pasirodymui, bet ir bendram sceniniam atlikimui.

Dėl to Zwickau vykęs čempionatas buvo daugiau nei viena standartinė individuali fitneso rungtis. Tai buvo kelių disciplinų renginys, kuriame sportininkai galėjo varžytis pagal skirtingus kriterijus ir skirtingose amžiaus ar pasirodymo grupėse.

Jaunimo varžybos

Viena iš čempionato dalių buvo skirta jauniesiems sportininkams. „Mr. Fitness Juniors“ kategorijoje oficialiame sąraše pateikiami septyni dalyviai. Pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovas Patryk Wieczorek, antrąją – Vladimiras Petrovas iš Lietuvos, trečias liko Tobias Schasten iš Vokietijos. Rezultatų lentelėje nurodyti ir teisėjų skirti taškai bei galutinės vietos.

Jaunimo kategorijų buvimas pasaulio čempionate buvo reikšmingas tuo, kad WFF varžybų sistema neapsiribojo tik jau patyrusiais suaugusiais atletais. Jaunesni sportininkai taip pat galėjo dalyvauti tarptautiniame čempionate ir konkuruoti su savo amžiaus grupės atstovais iš kitų valstybių.

Moterų jaunimo varžybose taip pat buvo matoma tarptautinė konkurencija. „Miss Junior Fitness“ kategorijoje pirmąsias dvi vietas užėmė Lietuvos atstovės klaipėdietės Jelena Marchenko ir Eglė Barisevičiūtė, o trečioji vieta atiteko Latvijos sportininkei Anitai Niteckai.

Taigi jaunimo dalis sudarė atskirą ir svarbią bendros čempionato programos segmentą, kuriame buvo siekiama parodyti ne tik dabartinius sporto lyderius, bet ir jaunesnės kartos sportininkus.

Suaugusiųjų kategorijų įvairovė

Suaugusiųjų varžybose konkurencija buvo dar platesnė. Vyrų programoje buvo numatytos skirtingo pobūdžio kategorijos, tarp jų „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“ ir „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“.

„Mr. Extreme Fitness“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Graikijos atstovas Vasilis Zachilis, o antras liko Julijus Grishajevas iš Lietuvos.

Atskira kategorija buvo skirta sportininkams, vyresniems nei 30 metų. „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“ grupėje nugalėjo Vokietijos atstovas Andreas Wilms. Antrąją vietą užėmė Danijos sportininkas Henning Kristensen, o trečiąją – Vokietijos atstovas Udo Walther.

Moterų programoje taip pat buvo kelios skirtingos rungtys. Pavyzdžiui, „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovė Corina Mayer. Toliau rikiavosi taip pat Vokietijai atstovavusi Silvia Schor ir Prancūzijos sportininkė Marie Piere Ripert.

Kitoje moterų rungtyje – „Miss Athletic Fitness“ – nugalėjo Rusijos atstovė Svetlana Pugachova, o antrąją vietą užėmė Vokietijos sportininkė Susan Malekpur-Shirazi.

Tokie rezultatai rodo, kad čempionate buvo stengiamasi atskirti skirtingus sportinio pasirengimo ir pasirodymo tipus, o dalyviai turėjo galimybę varžytis jiems pritaikytose kategorijose.

Porų pasirodymai

Ypatingą vietą čempionato programoje užėmė porų varžybos. Jos leido į fitneso sceną pažvelgti kitaip – čia buvo vertinamas ne tik individualus sportininko pasirengimas, bet ir dviejų žmonių bendras pasirodymas.

„Fitness Pairs“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Cornelia Trost ir Thomas Riedel. Antroji vieta atiteko Nyderlandų porai Chantelle Tanke ir Raymond Punter, o trečioji – Vokietijos atstovams Tanja-Leona Meyer ir Philip Magenheimer. Toliau rezultatų sąraše buvo Latvijos poros.

Dar viena rungtis buvo „Fitness Performance Pairs“. Joje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Lucie ir Udo Walther, antrąją – Rusijos atstovai Svetlana Pugachova ir Artiom Ovsojan, o trečiąją – Vokietijos pora Corina Mayer ir Andreas Trienbacher. Tarp kitų dalyvių buvo Latvijos, Estijos ir Kroatijos atstovai.
Porų rungtys suteikė čempionatui papildomos įvairovės ir leido sportininkams varžytis ne tik individualiai. Tai buvo viena iš sričių, kurioje ypač aiškiai atsiskleidė skirtingų šalių sportininkų bendradarbiavimas ir sceninio pasirodymo svarba.

Tarptautinė teisėjų komanda

Svarbią čempionato dalį sudarė tarptautinė teisėjų komanda. Oficialiuose dokumentuose nurodyti teisėjai iš Graikijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Baltarusijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

Tarp teisėjų buvo Anargiros Tsopouridis iš Graikijos, Dr. Edmundas Daubaras ir Edita Sendrienė iš Lietuvos, Bob Gruskin iš JAV, Andrej Basov iš Rusijos, Fidel Sedych ir Tatjana Kovalco iš Baltarusijos, Markus Schlager iš Austrijos, Tamara Konz ir Wolfgang Iben iš Vokietijos bei Oliver Ripeir iš Prancūzijos.

Tokios sudėties teisėjų kolegija pabrėžė tarptautinį čempionato pobūdį. Vertinime dalyvavo ne vien renginio šeimininkės šalies atstovai – teisėjų geografija buvo gerokai platesnė.

Absoliučių čempionato nugalėtojų titulai

Be atskirų kategorijų laimėtojų, čempionato kulminacija buvo absoliučių nugalėtojų išrinkimas. Oficialiuose rezultatuose nurodyta, kad „Mr. Over-All Winner“ titulą pelnė Mindaugas Kvasys iš Lietuvos, o „Miss Over-All Winner“ tapo Vokietijos atstovė Corina Mayer.

Absoliutaus nugalėtojo titulas išsiskyrė tuo, kad jis nebuvo siejamas tik su viena konkrečia kategorija. Tai buvo bendras čempionato įvertinimas, suteikęs papildomą reikšmę visai varžybų programai. Po atskirų kategorijų kovų būtent šie du sportininkai buvo įrašyti kaip bendrieji 2001 metų WFF pasaulio čempionato nugalėtojai.

Geografinė čempionato įvairovė

Zwickau vykusio čempionato rezultatuose atsispindi gana plati dalyvių geografija. Oficialiuose sąrašuose galima rasti Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Graikijos, Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, Estijos, Danijos, Švedijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių atstovų.
Tai ypač matyti porų kategorijose ir vyrų bei moterų individualiose rungtyse, kur šalia Vokietijos sportininkų rezultatų lentelėse nuolat pasirodo kitų Europos valstybių atstovai. Toks dalyvių pasiskirstymas leidžia čempionatą vertinti kaip tarptautinę sporto platformą, kurioje skirtingų šalių sportininkai galėjo palyginti savo pasirengimą ir varžybų patirtį.

2001 metų čempionato reikšmė

2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau buvo renginys, kuriame susijungė kelios fitneso sporto kryptys. Individualios vyrų ir moterų rungtys, jaunimo kategorijos, vyresnių nei 30 metų sportininkų grupės, ekstremalaus fitneso kategorija ir porų pasirodymai sudarė įvairiapusę varžybų programą.

Čempionato rezultatai taip pat atskleidžia to laikotarpio tarptautinės fitneso scenos geografiją. Varžybose dalyvavo sportininkai iš daugelio Europos valstybių, taip pat JAV ir Izraelio atstovai. Tarptautinė buvo ne tik sportininkų sudėtis, bet ir teisėjų komanda.

Zwickau pasaulio čempionatas todėl gali būti vertinamas kaip vienas iš to laikotarpio WFF renginių, kuriame buvo siekiama vienoje scenoje pristatyti skirtingas fitneso varžybų formas. Nuo jaunimo iki veteranų kategorijų, nuo individualių pasirodymų iki porų rungčių – visa programa atspindėjo platų tuometinį WFF požiūrį į fitneso sportą.

2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Zwickau vykusios varžybos šiandien išlieka įdomiu istoriniu dokumentu, leidžiančiu pažvelgti į tuo metu besiformavusią tarptautinę fitneso varžybų sistemą, jos kategorijas, teisėjavimo struktūrą ir sportininkų geografiją.