World fitness federation   |   World body building federation

LT|EN|RU

Naujienos

WORLD BODYBUILDING HISTORY

1m.jpg

2026-06-13

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

STRAIPSNIO ANONSAS.

Straipsnyje kalbame tik apie oficialų kultūrizmo sportą. Trumpai apžvelgsime visą pasaulinio kultūrizmo istoriją, pakalbėsime kas ir kuo buvo mūsų sporte.

Praėjusiame šimtmetyje pasaulis buvo padalintas į dvi dalis – kapitalistinį („Vakarų“) ir socialistinį. Abi dalys mažai bendravo ir tarpusavyje konfrontavo. Iki kultūrizmo sporto atsiradimo judėjimas buvo chaotiškas. Olimpinės sporto šakos sunkiosios atletikos pagrindu per A.A.U. („Amateur Athlete‘s Union“, įsteigta 1888 m.) 1940 metais JAV kultūrizmą ėmė kontroliuoti Amerikos sunkiosios atletikos autoritetas BOBAS HOFMANAS (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.). Jo pastangų dėka 1947 metais pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee, М.О.К., Международный Олимпийский Комитет) narė tarptautinė F.I.H.C. (F.I.H., „Federation Internationale Halterophile“) federacija. Kultūrizmas tapo oficialiai pripažintu sportu. Ilgus dešimtmečius buvo daug nesusipratimų dėl I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos istorijos ir jos vaidmens kultūrizmo sporte. 1946 metais Kanadoje buvo įkurta I.F.B.B. komercinė firma. Vienas jos steigėjų BENAS VEIDERIS (Ben Weider) savo biografijoje pažymi didelį I.F.B.B. pasiekimą, kai jam pavyko už du dolerius parduoti dvi štangas. Tokia jau buvo ta I.F.B.B. veikla pradžioje. Kai I.F.B.B. komercinė firma ėmė organizuoti varžybas – kultūrizmo sportui pasaulyje vienareikšmiai vadovavo F.I.H.C.,  su kuria konkuruoti niekas negalėjo. Taigi, pasaulio kultūrizmui vienareikšmiai vadovavo ir vystymosi strategiją kūrė F.I.H.C..

Nuo „Vakarų“ pasaulio izoliuotame socialistiniame pasaulyje kultūrizmas ėjo savo keliu. 1959 metais per F.I.H.C. BOBAS HOFMANAS „atvežė“ kultūrizmą į socialistines šalis. BOBO HOFMANO įtakoje 1963 metais „T.S.R.S. prie sunkiosios atletikos federacijos“ (U.S.S.R. Weightlifting Federation“) buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ (komisija, „U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), kuri veikė tik formaliai. 1968 metais Kaune (Lietuvos TSR) buvo dar kartą įkurta, šį kartą jau visuomeninė,  „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“, kuri iki 1973 metų kultūrizmo sporto draudimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje veikė savarankiškai, be valdžios palaikymo.

Visas straipsnis bus publikuojamas greitai. Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

LIETUVOS KULTŪRIZMO AKADEMIJA

l_moklslų_akademija_1m.jpg

2026-06-12

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJAI ATSIRADO KONKURENTAS?

LIETUVOS KULTŪRIZMO AKADEMIJA. KAS SLEPIASI?

Kelis dešimtmečius Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija visais galimais būdais, pirmoje eilėje spaudoje, puolė Lietuvos N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association; L.N.K.A., Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija) ir jos darbų tęsėją Pasaulinę W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federaciją. I.F.B.B. federacijos sekretorius dažnai kalbėjo apie nenugalimą „I.F.B.B. imperiją“, pabrėždavo, kad jie „pripažinti“, o visos kitos federacijos – „nepripažintos“. Dabar pačią I.F.B.B. federaciją 1998 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas dėl masinio dopingo naudojimo išmetė iš kandidatų į olimpiečius sąrašo ir tuo pačiu nuo 1998 metų nebepripažįsta kultūrizmo esant sportu. Beje, prisilaikant senos savo federacijos tradicijos, Lietuvos I.F.B.B. federacija ir patį savo sekretorių neperseniausiai triukšmingai  „pašalino“ iš savo narių tarpo...

Pastaruoju metu virtualioje erdvėje aktyviai reiškiasi neseniai atsiradusi „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“. (VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA skelbia - akadèmija (gr. Akadēmia), aukščiausia mokslo, meno įstaiga, t. p. mokslo, meno draugija arba specialioji aukštoji mokykla).

Skamba garsiai – juk visi žino dar prieškaryje Lietuvos Respublikoje Vinco Krėvės Mickevičiaus vadovautą iki šiol veikiančią „Lietuvos mokslų akademiją“ (Gedimino pr. 3, Vilnius). Tai šalies mokslo šviesuomenė – akademikai, aukštųjų mokymo įstaigų mokslų daktarai, profesoriai ir docentai.

Gal kas girdėjo ir ką nors žino apie „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademijos “ akademikus, mokslų daktarus ar profesorius ar aplamai apie šios VŠĮ mokslinius darbuotojus? Gal VŠĮ steigėjas ir vadovas pats turi kokį nors mokslinį laipsnį ir yra kaip nors pasireiškęs mokslo ar mokymo srityje? Puikiai žinome, kad ne...

„VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“ organizuoja kultūristams mokymo seminarus, į kuriuos pasikviečia įvairaus lygio sportininkus. Tikrai geri darbai. Viskas aišku, tačiau kuo čia „akademija“ dėta? Sakykime, kažkokia įstaiga organizuoja mokymus – viskas tvarkoje. VŠĮ savo renginių dalyviams išduoda pažymėjimus, pažyminčius, kad šie seminare kėlė savo kvalifikaciją, tačiau oficialios Lietuvos Respublikos sporto organizacijos tų pažymėjimų nepripažįsta – nepripažįsta nei Lietuvos švietimo ministerija, nei Lietuvos sporto ministerija. Net gi nė viena Lietuvos aukštoji mokymo įstaiga nėra su minėta VŠĮ sudariusi bendradarbiavimo sutarties. Kam tuomet šitas teatras? Taip sportininkai apgaudinėjami.

2025 metais Lietuvos visuomenė Gargžduose iškilmingai minėjo kultūrizmo sporto šešiasdešimtmetį. Sporto veteranų pagerbime dalyvavo iškilūs asmenys, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, politinių partijų atstovai. VIKTORO KUROS organizuotas renginys puikiai pavyko. Taip, susirinko ne visi. Nerimtai atrodo, kai jau po renginio  vasaros metu „VŠĮ Lietuvos kultūrizmo akademija“ vadovas ėmėsi paplūdimiuose gaudyti į renginį neatvykusius senos kartos sportininkus ir juos apdovanoti savo VŠĮ simbolika. Dar nerimčiau atrodo, kai buvo daromos iškilmingos sportininkų pagerbimo nuotraukos, šiems vilkint paplūdimio drabužius (trumpikes) bei avint šlepetėmis...

Žodžiu, visiems reikia pagalvoti ir daryti išvadas. Gal kas iš rimtesnių aplinkos žmonių gali patarti „akademikams“ ir parodyti kelią į ateitį?

Apie įvairias federacijas, apie kultūrizmo sporto istoriją galite išsamiai sužinoti  tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

DOCTOR HONORIS CAUSA

dsc_76m.jpg

2026-06-11

GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA.

GARBINGAS NUVEIKTO DARBO ĮVERTINIMAS.
2013 metų birželio mėnesį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos Lvovo mieste.

2013 metais Lvove gyveno per 800 000 gyventojų. Lvovas didžiuojasi gražia istorine praeitimi, senais architektūros paminklais ir yra tikras pilnavertis šiuolaikiškas Europos miestas.
Į Lvovą atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentą EDMUNDĄ DAUBARĄ pasitiko oficiali miesto delegacija, kuri jį palydėjo į laikomo geriausiu miesto „Leopol“ viešbučio apartamentus.

Akademinei bendruomenei įvertinus EDMUNDO DAUBARO kelis dešimtmečius trunkančios tarptautinės veiklos rezultatus, vieno seniausių Ukrainos Lvovo Stavropigiono universiteto (Lvov Stavropigion University, įkurtas 1788 metais) mokslo taryba suteikė EDMUNDUI DAUBARUI akademinį „Garbės Mokslų Daktaro“ laipsnį (Doctor Honoris Causa, Doctor of Sciences, DSc). Tai aukščiausias akademinis laipsnis – DSc. EDMUNDAS DAUBARAS.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo daug žinomų įvairių mokslo sričių atstovų iš Ukrainos bei kaimyninių šalių, tarp kurių Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, tarptautinio U.N.E.S.C.O. programų įgyvendinimo centro viceprezidentas, profesorius daktaras JAROSLAVAS KMITAS (Ярослав Кмiт), Maskvos Universiteto rektorius, tarptautinės Euroazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas, profesorius VIKTORAS IDZIO (Вiктор Iдзьо).

Straisnis bus tęsiamas.

Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Nauji straipsniai

AMBER PRIX CHAMPIONS

2008_GP_1m.jpg

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania

AMBER PRIX

1977_209m.jpg

1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.

PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.

1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.

1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.

Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.

1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.

Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).

Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.

Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”

REZULTATAI

(tik pirmos trys vietos)

Jaunimas

Pirma ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1

2. Burba Edvardas Klaipėda 2

3. Apulskis Rimas Klaipėda 3

Antra ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Dolgovas Borisas Vilnius 1

2. Uckus Benas Kaunas 2

3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3

Trečia ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Nevera Stepanas Vilnius 1

2. Šorius Evaldas Klaipėda 2

3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3

Suaugusieji

Pirma ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Keršulis Algimantas Vilnius 1

2. Daubaras Vytautas Vilnius 2

3. Žurauskas Jonas Kaunas 3

Antra ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1

2. Krinickis Rišardas Vilnius 2

3. Maksimovas Stasys Kaunas 3

Trečia ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Cukanovas Stasys Vilnius 1

2. Besakirskas Albertas Kaunas 2

3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3

 

Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas

Suaugusieji – Stasys Cukanovas

1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS

1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS

1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.

Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.

Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.

Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.

1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS

1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.

Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.

Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt