OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

GERIAUSI KULTŪRISTAI.

„Vilniaus kultūrizmo mokykla“ („Vilnius Bodybuilding School“) - vienintelė pasaulyje du dešimtmečius įtakojusi kultūrizmo vystymosi kelią T.S.R.S.. Mokyklos steigėjas ČESLAVAS TAMULEVIČIUS ir vėliau prie jo veiklos prisijungęs talentingas treneris poetas, rašytojas, dramaturgas VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский) per savo auklėtinius kultūristus darė tikrus stebuklus. Jų darbais žavėjosi visi T.S.R.S. kiti kultūristai, juos sekė ir kopijavo. Tokių įtakingų ir talentingų trenerių iki šiol pasaulyje neatsirado... Apie praėjusio amžiaus devyniasdešimtuosius metus VITALIJUS ASOVSKIS sudėjo „ant popieriaus“ mokyklos teorinius ir praktinius darbus, tikslus į ateitį, kuriems iki šiol nepavyko niekam įgyvendinti. Prieš keletą metų VITALIJUS ASOVSKIS pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) vilniečių idėjas įgyvendinti per Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veiklą, tačiau spartus tarptautinio kultūrizmo nuosmukis neleido šių planų įgyvendinti. Mūsų nuomone, padėti gali tik tiesioginis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimas su tarptautiniu Olimpiniu Komitetu (I.O.C., International Olympic Committee), ko federacija nuosekliai siekia.

MURAUSKAS PRANAS

Vienas Lietuvos kultūrizmo pradininkų „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS varžybose dalyvavo nuo 1969 iki 1974 metų. Iki kultūrizmo sporto draudimo 1970 metais jis tapo Lietuvos nacionaliniu čempionu, o 1971 metais tarptautiniame turnyre Kaune nugalėjo savo ūgio kategorijoje. PRANO MURAUSKO geriausias rezultatas buvo pergalė 1974 metų tarptautiniame „Georgo Tenno Memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно»). Tuomet, pasiekęs atitinkančią tarptautinius kultūrizmo standartus puikią sportinę formą, jis ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet, įveikęs sunkiasvorius VLADIMIRĄ DUBININĄ (R.T.F.S.R., Владимир Дубинин) bei OLEVĄ ANUSĄ (Estijos TSR, Olev Annus), iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Ši pergalė iki šių dienų yra ryškus istorinis aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo pasiekimas. Tuomet pasaulio spauda daug rašė apie PRANĄ MURAUSKĄ, jo nuotraukos buvo įvairiausiuose kultūrizmo žurnaluose.

DUBININAS VLADIMIRAS

Rusijos kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, 1948 m. g.) nuo 1968 iki 1974 metų dalyvavo vienuolikoje varžybų. Sportinė varžybų karjera prasidėjo 1968 metais atvirame Estijos TSR čempionate, kur jis užėmė antrą vietą. Ryškiausiais pasiekimais buvo: pergalė 1970 ir 1971  metų tarptautiniuose turnyruose Kaune (Lietuvos TSR); 1971 ir 1972 T.S.R.S. čempionatuose Rusijos Sverdlovske («Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»); 1972 metų „Georgo Tenno memoriale“ («Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR. Karjera baigėsi, kai 1974 metais „Georgo Tenno memoriale“ VLADIMIRAS DUBININAS kategorijoje pralaimėjo estui OLEVUI ANUSUI (Olev Annus). Nuo 1991 iki 2019 metų jis vadovavo nacionaliniam Rusijos Federacijos I.F.B.B. padaliniui.

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

STRAIPSNIO ANONSAS.

Straipsnyje kalbame tik apie oficialų kultūrizmo sportą. Trumpai apžvelgsime visą pasaulinio kultūrizmo istoriją, pakalbėsime kas ir kuo buvo mūsų sporte.

Praėjusiame šimtmetyje pasaulis buvo padalintas į dvi dalis – kapitalistinį („Vakarų“) ir socialistinį. Abi dalys mažai bendravo ir tarpusavyje konfrontavo. Iki kultūrizmo sporto atsiradimo judėjimas buvo chaotiškas. Olimpinės sporto šakos sunkiosios atletikos pagrindu per A.A.U. („Amateur Athlete‘s Union“, įsteigta 1888 m.) 1940 metais JAV kultūrizmą ėmė kontroliuoti Amerikos sunkiosios atletikos autoritetas BOBAS HOFMANAS (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.). Jo pastangų dėka 1947 metais pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K., I.O.C., International Olympic Committee, М.О.К., Международный Олимпийский Комитет) narė tarptautinė F.I.H.C. (F.I.H., „Federation Internationale Halterophile“) federacija. Kultūrizmas tapo oficialiai pripažintu sportu. Ilgus dešimtmečius buvo daug nesusipratimų dėl I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos istorijos ir jos vaidmens kultūrizmo sporte. 1946 metais Kanadoje buvo įkurta I.F.B.B. komercinė firma. Vienas jos steigėjų BENAS VEIDERIS (Ben Weider) savo biografijoje pažymi didelį I.F.B.B. pasiekimą, kai jam pavyko už du dolerius parduoti dvi štangas. Tokia jau buvo ta I.F.B.B. veikla pradžioje. Kai I.F.B.B. komercinė firma ėmė organizuoti varžybas – kultūrizmo sportui pasaulyje vienareikšmiai vadovavo F.I.H.C.,  su kuria konkuruoti niekas negalėjo. Taigi, pasaulio kultūrizmui vienareikšmiai vadovavo ir vystymosi strategiją kūrė F.I.H.C..

Nuo „Vakarų“ pasaulio izoliuotame socialistiniame pasaulyje kultūrizmas ėjo savo keliu. 1959 metais per F.I.H.C. BOBAS HOFMANAS „atvežė“ kultūrizmą į socialistines šalis. BOBO HOFMANO įtakoje 1963 metais „T.S.R.S. prie sunkiosios atletikos federacijos“ (U.S.S.R. Weightlifting Federation“) buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ (komisija, „U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»), kuri veikė tik formaliai. 1968 metais Kaune (Lietuvos TSR) buvo dar kartą įkurta, šį kartą jau visuomeninė,  „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“, kuri iki 1973 metų kultūrizmo sporto draudimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje veikė savarankiškai, be valdžios palaikymo.

KAS BUVO IR YRA LEMTINGAIS ĮVYKIAIS MŪSŲ SPORTE?

Prieš pradedant nagrinėti kultūrizmo istoriją pasaulyje, pasiaiškinkim esmines tiesas, ant kurių stovi mūsų sportas. Kas yra „lemtingi“ ir „svarbūs“ įvykiai sporte, kurie įtakoja tolimesnį kultūrizmo vystymąsi? Būtent juos ir nagrinėsime straipsnio tęsinyje.

Sportininkas iškėlė didelį svorį – ar tai svarbu visam sportui?

Sportininkas „užsiaugino“ didelį „bicepsą“ - ar tai svarbu visam sportui?

Sportininkas nugalėjo varžybose - ar tai svarbu visam sportui?

Konstatuokim – visa tai neturi jokios reikšmės tarptautiniam kultūrizmui.

Pavyzdžiui, didelis apimtimis Lietuvos Respublikos kultūristas, pakviestas mokyti jaunimą „akademiko“ seminare. Didžiausias minėto kultūristo sportinio kelio pasiekimas – pergalė homoseksualių kultūristų federacijos varžybose. Daugiau jo sportiniame gyvenime nieko reikšmingo nebuvo. Jis didžiuojasi savo „I.F.B.B. profesionalo“ korta. Tačiau kurios I.F.B.B. ši  korta? Ar tai „I.F.B.B. profesionalo“ korta RAFAELIO SANTOCHOS (Rafael Santonja) I.F.B.B. federacijoje, ar tai „I.F.B.B. profesionalo“ korta DŽIMO MANJONO (Jim Manion) N.P.C. firmoje?  Beje, tarp profesionalų šis lietuvis kultūristas nė karto nieko net arti prizinės vietos nė vienose varžybose nebuvo užėmęs... Ar tai reikšminga? Net Lietuvos sportui tai yra nuliniai pasiekimai.

Be abejo, būna išimčių. Pavyzdžiui, ARNOLDO ŠVARCENEGERIO (Arnold Schwarzenegger)  istorija, kai milijonai kultūristų svajojo ir dabar svajoja įgyvendinti tokius pačius pasiekimus savo gyvenime. Nebūkime naivūs – nežinome nė vieno kito pasaulio kultūristo, kurio žmona atstovautų įtakingą KENEDŽIŲ šeimos (Kennedy family) klaną, ar ką nors panašaus. Būtent žmonos iš KENEDŽIŲ šeimos dėka ARNOLDAS ŠVARCENEGERIS pramynė sėkmingus takus Holivude ir taip išgarsėjo. Be Holivudo filmų jis iki šiol būtų tik vienas iš daugelio savo laikotarpio panašaus lygio atletų. KENEDŽIŲ šeima, o ne kultūrizmo pasiekimai, padarė ARNOLDĄ ŠVARCENEGERĮ Kalifornijos valstijos gubernatoriumi. Buvo pradėti KENEDŽIŲ veiksmai „padaryti“ ARNOLDĄ ŠVARCENEGERĮ JAV prezidentu. Tačiau – lemtinga gyvenimiška kultūristo klaida, jo ypatingai žemas poelgis, ir jis per minutę prarado šeimą, gubernatoriaus postą ir visam laikui KENEDŽIŲ šeimos globą. KENEDŽIAI to neatleido ir neatleis. Savo pakilimo laikotarpyje ARNOLDAS ŠVARCENEGERIS galėjo stipriai įtakoti pasaulio kultūrizmo vystymąsi, tačiau to nepadarė. Vienintelis jo „pasiekimas“ tai, kad atskirai nuo brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben Weider brothers) siekių pritemti kultūrizmą iki tampant olimpine sporto šaka, prieš keturis dešimtmečius jis pradėjo organizuoti „Arnold Classic“ turnyrą. Turnyras niekada nebuvo nė vienos šalies sporto valdžios pripažintas – tai tik asmeninis ARNOLDO ŠVARCENEGERIO „tūsas“. Nėra kuo didžiuotis.

Visas straipsnis bus publikuojamas dalimis greitai. Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA

Aukščiausias tarptautinis ilgametės veiklos įvertinimas

2013 metų birželį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation – World Body Building Federation) prezidentas Edmundas Daubaras su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos kultūros sostine vadinamame Lvovo mieste.

Lvovas – vienas seniausių Rytų Europos miestų, garsėjantis turtinga istorija, architektūros paveldu ir stipriomis akademinėmis tradicijomis. Būtent čia įvyko iškilmingas tarptautinis renginys, tapęs svarbiu Edmundo Daubaro ilgametės veiklos pripažinimu.

Atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. prezidentą pasitiko oficiali miesto delegacija, lydėjusi garbingą svečią į vieno prestižiškiausių Lvovo viešbučių – „Leopol“ – apartamentus.

Svarbiausiu vizito įvykiu tapo iškilminga ceremonija Lvovo Stavropigiono universitete, vienoje seniausių Ukrainos aukštųjų mokyklų, kurios ištakos siekia 1788 metus. Įvertinusi daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančią Edmundo Daubaro tarptautinę organizacinę, sportinę ir visuomeninę veiklą, universiteto Mokslo taryba suteikė jam garbingą akademinį Garbės mokslų daktaro – Doctor Honoris Causa (Doctor of Sciences, DSc) vardą.

Šis apdovanojimas yra vienas aukščiausių akademinių įvertinimų, skiriamų už išskirtinius nuopelnus visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui, mokslo, sporto ir kultūros plėtrai.

Ceremonijoje dalyvavo žymūs Ukrainos ir kitų šalių akademinės bendruomenės atstovai. Tarp jų – Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, Tarptautinio UNESCO programų įgyvendinimo centro viceprezidentas profesorius dr. Jaroslavas Kmitas (Ярослав Кміт), taip pat Maskvos universiteto rektorius, Tarptautinės Eurazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas profesorius Viktoras Idzio (Віктор Ідзьо) bei kiti žinomi mokslininkai.

Edmundo Daubaro apdovanojimas buvo ne tik asmeninis įvertinimas. Jis tapo tarptautiniu pripažinimu visam pasauliniam W.F.F. – W.B.B.F. judėjimui, kurio plėtrai ir tarptautiniam pripažinimui jis skyrė didelę savo gyvenimo dalį. Per daugelį metų sukurta pasaulinė organizacija vienijo dešimtis valstybių, organizavo tarptautinius čempionatus ir plėtojo glaudžius ryšius su akademinėmis, visuomeninėmis bei valstybinėmis institucijomis įvairiose pasaulio šalyse.

Išvada

Doctor Honoris Causa vardo suteikimas Edmundui Daubarui tapo reikšmingu tarptautiniu jo veiklos įvertinimu. Šis garbingas akademinis apdovanojimas patvirtino, kad ilgametis darbas, skirtas pasaulinio fitneso ir kultūrizmo plėtrai, tarptautiniam bendradarbiavimui bei sporto organizacijų stiprinimui, sulaukė pripažinimo ne tik sporto pasaulyje, bet ir akademinėje bendruomenėje. Tai vienas ryškiausių Edmundo Daubaro tarptautinės veiklos įvertinimų, įprasminantis jo indėlį į pasaulinio sporto istoriją.

NIEKAS NEATSIRANDA IŠ NIEKO Kultūrizmo atsiradimas kaip sporto šakos

Kalbant apie kultūrizmo istoriją dažnai daug dėmesio skiriama pirmiesiems stipruoliams, Eugenui Sandovui ar XX amžiaus pradžios fizinės kultūros judėjimui. Tačiau tuo laikotarpiu kultūrizmas dar nebuvo savarankiška sporto šaka. Nebuvo nei tarptautinės valdymo sistemos, nei vieningų taisyklių, nei oficialių čempionatų. Tai buvo pavienių entuziastų puoselėjama veikla.

Tikrasis kultūrizmo, kaip sporto šakos, gimimas prasidėjo tuomet, kai atsirado institucijos, perėmusios jo organizavimą ir tarptautinį koordinavimą. Todėl kultūrizmo istorijoje esminis lūžis įvyko ne Europoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Iki valstybinės sporto valdymo sistemos sukūrimo beveik visas mėgėjų sporto šakas JAV administravo 1888 m. įkurta Mėgėjų atletų sąjunga (Amateur Athletic Union – AAU). Viena iš AAU narių buvo JAV sunkiosios atletikos federacija (USA Weightlifting Federation), priklausiusi Tarptautinei sunkiosios atletikos federacijai (Fédération Internationale Haltérophile – FIH). Kadangi FIH buvo Tarptautinio olimpinio komiteto narė, jos sprendimai turėjo oficialų tarptautinį svorį.

Viena svarbiausių to meto asmenybių buvo Bobas Hofmanas (Robert Collins Hoffman, 1898–1985), pelnytai vadinamas „Amerikos sunkiosios atletikos tėvu“ (Father of American Weightlifting). Jis buvo ne tik sporto organizatorius, bet ir talentingas vadybininkas bei verslininkas. Hofmanas gamino sporto įrangą ir maisto papildus, leido žurnalus bei knygas, rėmė sportininkus ir kūrė tarptautinį jėgos sporto informacijos tinklą. Visa tai leido jam daryti didelę įtaką ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir už jų ribų.

Būtent Bobo Hofmano iniciatyva 1947 m. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija išplėtė savo veiklą ir oficialiai į ją įtraukė kultūrizmą. Nuo tada organizacija buvo pavadinta Tarptautine sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacija (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste – FIHC).

Šio sprendimo reikšmę šiandien sunku pervertinti. Pirmą kartą istorijoje kultūrizmas tapo ne atskirų klubų ar privačių rengėjų veikla, o oficialiai pripažinta tarptautinės sporto federacijos administruojama disciplina.

Tai suteikė kultūrizmui organizacinį pagrindą: atsirado galimybė steigti nacionalines federacijas, rengti oficialias tarptautines varžybas, vienodinti teisėjavimo principus ir siekti platesnio sporto pripažinimo.

Tuo metu Bobo Hofmano vadovaujama AAU–FIHC sistema buvo stipriausia pasaulyje. Organizacijoms, nepriklausiusioms šiai struktūrai, tarp jų ir brolių Džo bei Beno Veiderių įsteigtai Tarptautinei kultūristų federacijai (International Federation of BodyBuilders – IFBB), buvo gerokai sunkiau organizuoti tarptautines varžybas ir įsitvirtinti pasaulinėje sporto arenoje. Tai rodo, kad ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir penktojo dešimtmečio pabaigoje būtent FIHC, o ne IFBB buvo pagrindinė tarptautinė kultūrizmo institucija.

Svarbiausias Bobo Hofmano tikslas buvo ne komercinė veikla, bet kultūrizmo pripažinimas visaverte sporto šaka. Šio tikslo jis nuosekliai siekė pasitelkdamas jau egzistuojančias tarptautines sporto struktūras.

1947 m. – pirmosios oficialios „Mr. Universe“ varžybos

Dar prieš tarptautinį pripažinimą AAU nuo 1939 m. kasmet rengė nacionalinį čempionatą „Mr. America“, tapusį prestižiškiausiomis mėgėjų kultūrizmo varžybomis Jungtinėse Valstijose. Tačiau pasaulinio masto varžybų dar nebuvo.

1947 m. Filadelfijoje, kartu su pasaulio sunkiosios atletikos čempionatu, Bobo Hofmano iniciatyva buvo surengtos pirmosios tarptautinės „Mr. Universe“ varžybos. Jas globojo FIHC.

Dar prieš čempionatą vykusiame FIHC kongrese buvo priimtas istorinis sprendimas federacijai oficialiai vadovauti tarptautiniam kultūrizmui ir reguliariai rengti pasaulines kultūrizmo varžybas. Būtent šį momentą galima laikyti oficialia tarptautinio sportinio kultūrizmo pradžia.

Pirmuoju „Mr. Universe“ absoliučiu nugalėtoju tapo garsus amerikiečių sunkiaatletis ir kultūristas Styvas Stanko (Steve Stanko), vienas artimiausių Bobo Hofmano mokinių. Ši pergalė buvo daugiau nei asmeninis sportininko laimėjimas – ji simbolizavo naujos sporto šakos tarptautinės istorijos pradžią.

Išvada

Kultūrizmo istorijoje dažnai akcentuojami pirmieji atletai, garsūs pozuotojai ar vėliau išpopuliarėjusi IFBB veikla. Tačiau dokumentai liudija, kad sporto šakos institucionalizacija prasidėjo 1947 m., kai Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija oficialiai įtraukė kultūrizmą į savo kompetenciją ir tapo Tarptautine sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacija (FIHC).

Todėl būtent 1947 metus galima laikyti tarptautinio sportinio kultūrizmo gimimo metais. Nuo tada kultūrizmas pirmą kartą įgijo oficialų tarptautinį valdymą, reguliarias pasaulines varžybas ir teisę būti laikomas savarankiška sporto šaka. Visa tolesnė kultūrizmo raida – nepriklausomai nuo vėliau atsiradusių organizacijų ir jų tarpusavio konkurencijos – rėmėsi tuo organizaciniu pagrindu, kuris buvo sukurtas Bobo Hofmano iniciatyva 1947 metais.