78 METAI PASAULIO KULTŪRIZMO SPORTUI.

66 METAI SOCIALISTINIAM KULTŪRIZMUI.

ĮŽANGA.

Tiek viso pasaulio, tiek ir socialistinio pasaulio oficialaus kultūrizmo sporto istorija yra be galo iškraipyta, nes kertiniai akmenys pasirinkti ne tie. Klaidingai manoma ir teigiama, kad sportininkai kūrė ir vystė kultūrizmą. Ne, ne sportininkai. Sportininkai tik treniravosi ir varžybose dalyvavo. Ar konkrečios konkrečių sportininkų pergalės įtakojo sporto vystymąsi? Neįtakojo. O juk minėtas varžybas kultūristams kažkas turėjo organizuoti, tam gauti leidimus, palaikymą, rasti patalpas, apdovanojimus ir prizus bei sukviesti pačius sportininkus. Negana to, kažkas turėjo tas varžybas bei sportininkus viešinti, kitaip jų iki šiol nė vieno niekas nežinotų.

Būna ir kitokio viešinimo ir „garsinimo“. Visai neseniai LNK televizija parodė kultūrizmo varžybų reportažą iš Birštono. Iš gėdos nebuvo kur dėtis. Atrodo, patys bukiausi kultūrizmo atstovai susirinko į Birštoną. Jau geriau jie būtų tik bicepsus rodę ir nė vienas burnos neatvėrę pokalbiui su žurnalistu.

Visas kultūrizmo organizacijas kūrė, vystė funkcionieriai, organizatoriai. O jų, žvelgiant per tarptautinės reikšmės prizmę, per visą sporto istoriją tebuvo vos keletas. Būtent organizatoriai yra esminiai bet kurios sporto šakos asmenys.

KULTŪRIZMO SPORTO PRADŽIA.

Kaip minėjome, kalbėsime tezėmis, nes kiekviena tezė gali virsti ilgu atskiru straipsniu. Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PRESTIŽINIAI “Mr. Universe” TURNYRAI

Dabarties N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos istorikas SI SVINEJUS (Si Sweeney) savo publikacijose net neužsimena apie tikrąjį pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą, o apie antrąjį rašo klaidingai.

Panašiai kultūrizmo sporto istorija sukurta ir I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) istorikų. Pagal šiuos istorikus, iki I.F.B.B. nieko nebuvo. Jie nutyli, kad I.F.B.B. komercionės firmos savininkai broliai BENAS ir DŽO VEIDERIAI (Ben and Joe Weider brothers) visur kopijavo iki jų sukurtą BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) kultūrizmo imperiją.

Nestebina, nes daug žmonių aukštindami save, kitus žemina ar net visai nemini. Gaunasi iškreipta istorija, į kurią remdamiesi paskesni istorikai kūria jau savo istorijas, kurios labai tolimos nuo realybės.

1947. PIRMASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

Pirma tarptautinė kultūrizmo imperija buvo JAV “sunkiosios atletikos tėvu” vadinamo BOBO HOFMANO pastangų dėka per A.A.U. (Amateur Athletic Union) sukurta Amerikoje. A.A.U. jungė visas JAV sporto federacijas ir iš esmės buvo JAV sporto minieterija. Kol JAV nebuvo sporto ministerijos, jos funkcijas atliko A.A.U.. A.A.U. buvo JAV Nacionalinio Olimpinio komiteto narė ir ilgą laiką vadovavo visoms sporto šakoms. Nuo 1939 metų pradėjusi organizuoti JAV nacionalinį kultūrizmo čempionatą, pavadintą “Mr. America”, BOBO HOFMANO dėka A.A.U. ryžosi oficialiai įteisinti kultūrizmo sportą.

1947 metais Filadelfijoje (JAV) vyko Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H. (Federation Internationale Halterophile) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas ir tarptautinis kongresas. BOBO HOFMANO pastangomis F.I.H. (F.I.H. ėmus valdyti pasaulio kultūrizmą, pavadinimas pakito į F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme) tarptautiniame kongrese priėmė nutarimą vadovauti pasauliniam kultūrizmo sportui ir rengti tarptautinės kultūrizmo varžybas. Taip iš neoficialaus tūso dviem dešimtmečiams kultūrizmas tapo oficialiai pripažintu sportu. Taip iškart po kongreso Filadelfijoje buvo organizuotas pirmasis tarptautinis F.I.H. “Mr. Universe” turnyras. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo BOBO HOFMANO auklėtinis amerikietis STVIVAS STANKO (Steve Stanko). Tai buvo istorinis įvykis ir istorinė pergalė. 

 1948. ANTRASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

“Olimpiniais metais” F.I.H. sunkosios atletikos pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami. Kaip organizuoti planuotą F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą? BOBUI HOFMANUI kilo idėja organizuoti antrąjį F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą 1948 metų Londono Olimpinių žaidynių metu. Juk F.I.H. buvo tarptautinio Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Tam buvo pasitelkta Britanijos sunkiosios atletikos asociacija  B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association), kuriai vadovavo OSKARAS STEITAS (Oscar State). B.A.W.L.A. per Britanijos Imperijos kolonijų sunkiosios atletikos asociacijas į kultūrizmo “Mr. Universe” varžybas sukvietė įvairių šalių sportininkus, o BOBAS HOFMANAS atvežė JAV kultūristus. “Mr. Universe” varžybas stebėti atėjo 1800 žiūrovų, o turnyro metu surinktos lėšos atiteko B.A.W.L.A. asociacijai.  Talkinti varžybose B.A.W.L.A. pasikvietė britų kultūrizmo žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakciją. Po eilės trankinių atkrentamųjų etapų į “Mr. Universe” finalą pateko prancūzas ANDRE DRAPAS (Andre Drapp) bei amerikiečiai STIVAS RIVSAS (Steve Reeves) ir BOBO HOFMANO auklėtinis DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek). Absoliučiu nugalėtoju tapo DŽONAS GRIMEKAS. Per apdovanojimą prie mikrofono STIVAS RIVSAS pasakė, kad “Džonas Grimekas yra geriausias pasaulio kultūristas” (“John Grimek is the greatest bodybuilder who ever lived“).

1950. PIRMASIS N.A.B.B.A. KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

1950 metais žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakcija inicijavo nacionalinės kultūrizmo asociacijos N.A.B.B.A. įkūrimą. Pasak buvusio N.A.B.B.A. prezidento AIVANO DANBARO (Ivan Dunbar), N.A.B.B.A. juridiškai buvo registruiota visuomeninio klubo statusu.  Tais pačiais 1950 metais N.A.B.B.A. Londone organizavo pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo STIVAS RIVSAS. Toliau Tarptautinio Olimpinio komiteto narė F.I.H., du dešimtmečius oficialiai vadovavusi pasaulio kultūrizmo sportui, tęsė “Mr. Universe” tradicijas, o N.A.B.B.A. “Mr. Universe”, kaip ir brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben WEIDER brothers) komercinė I.F.B.B. firma, nuėjo individualiu keliu, iki tolimu nuo oficialaus pripažinimo. 

1959. BOBAS HOFMANAS ATVEŽA KULTŪRIZMĄ Į SOCIALISTINES ŠALIS.

BOBAS HOFMANAS supažindino socialistines šalis su kultūrizmo sportu. Didžiulės reikšmės kultūrizmo vystymuisi socialistiniame pasaulyje buvo 1959 metais Tarptautinės sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacijos (F.I.H.C.) Varšuvoje (Lenkijos Lieudies Respublika) surengtas „Mr. Universe“ kultūrizmo turnyras. Pirmą kartą sporto istorijoje socialistinių šalių atstovai gyvai stebėjo tarptautinį kultūrizmo renginį. Šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo lenkų kilmės prancūzas GAJUS MIERČIUKAS (Guy Mierczuk, 1936 m. g.). F.I.H.C. „Mr. Universe“ turnyras suvaidino nemažą vaidmenį tam, kad tais pačiais metais prie Lenkijos sunkiosios atletikos sąjungos būtų įsteigta „Lenkijos kultūrizmo komisija“ („Committe of Bodybuilding in Poland“). Komisijos pirmininku buvo išrinktas dabar vadinamas „Lenkijos kultūrizmo tėvu“ STANISLAVAS ZAKŠEVSKIS (Stanislaw Zakrzewski).

1963 METAIS ĮSTEIGTA PIRMA SOCIALISTINIO PASAULIO TARPTAUTINĖ KULTŪRIZMO ORGANIZACIJA.

1963 metais tiesiogiai dalyvaujant amerikiečiui BOBUI FOFMANUI (Bob Hoffman) ir britui OSKARUI STEITUI (Oscar Satte) Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation)  iniciatyva T.S.R.S. prie T.S.R.S. nacionalinės sunkiosios atletikos federacijos įsteigta pirma socialistiniame pasaulyje tarptautinė kultūrizmo organizacija (Общественный комитет атлетической гимнастики С.С.С.Р.). Vadovauti komitetui T.S.R.S. Goskomsport (Sporto ministerija, Госкомспорт С.С.С.Р) paskyrė žinomą Rusijos sunkiaatletį ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз). Nauja organizacija dirbo formaliai, nes T.S.R.S. nebuvo pasiruošęs sutikti naujus iššūkius. Priminsime, kad sportinė federacija I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) buvo įkurta tik 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) ir ją įkūrė tas pats aukščiau minėtas F.I.H.C. generalinis sekretorius OSKARAS STEITAS.

Realus kultūrizmo darbas prasidėjo tik 1968 metais, kai Lietuvoje buvo įsteigta dar viena tarptautinė kultūrizmo organizacija. Ir šiai naujai organizacijai formaliai vadovavo tas pats aukščiau minėtas ROMANAS MOROZAS. Jo funkcija buvo būti tiesioginiu kultūrizmo tarpininku su T.S.R.S. sporto ministerija. Realiai kultūrizmui T.S.R.S. vadovavo visai kiti žmonės – rusas GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин) ir lietuviai VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков) bei VYTAUTAS ZUMERIS. Tokie jau buvo laikai ir laikmečio reikalavimai.

STRAIPSNIS BUS TĘSIAMAS.

Straipsnyje kalbėsime tezėmis, trumpai, nes ir taip gausis nemenkas istorinis analitinis tekstas. FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų, todėl su visa istorine medžiaga išsamiai galite susipažinti mūsų puslapyje. Straipsnio tęsinys greitai. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

„GEORG TENNO MEMORIAL“

OVER ALL WINNERS

(1971 – 2024)

Year, Name, Country.
1971, DUBININ VLADIMIR, RUSSIA
1972, DUBININ VLADIMIR, RUSSIA
1974, MURAUSKAS PRANAS, LITHUANIA
1976, ANNUS OLEV, ESTONIA
1977, ANNUS OLEV, ESTONIA
1978, ANNUS OLEV, ESTONIA
1979, ANNUS OLEV, ESTONIA
1981, MILVYDAS ARVYDAS, LITHUANIA
1982, MISEVICIUS SAULIUS, LITHUANIA
1983, AJU ARKADI, ESTONIA
1984, KOSENKO PAVEL, ESTONIA
1985, OTSUS INDREK, ESTONIA
1987, KOSENKO PAVEL, ESTONIA
1989, KOSENKO PAVEL, ESTONIA

2024 SASSIAD ERKKI, ESTONIA.

Official Documents, Articles, Statistics on Global Page www.wff.lt

World Fitness Federation (W.F.F.-International)

World Body Building Federation (W.B.B.F.-International)

“WORLD GRAND PRIX”

OVER ALL AMATEUR CHAMPIONS

(1991-2025)

MEN

Year, Champion's Name, Venue, Place.

2025 ROKASHKOV VYACHESLAV (Russian Federation), Kranevo, Bulgaria

2024 JOVANOVIC DUSAN (Serbia), Kranevo, Bulgaria

2024 SAKNE GATIS, (Latvia), Lithuania, Vilkaviskis

2024 FEDOTOV OLEKSII (Estonia), Estonia, Parnu

2024 KRAVALIS JANIS (Latvia), Latvia, Kandava

2022 GAJNULLIN RUBIN (Russia), Russian Federation, Moscow

2021 POLSHIN ROMAN, (Estonia), Lithuania, Klaipeda

2021 KANASZ MAROS (Slovakia), Bulgaria, Kranevo

2020 KUSHAL CHANGMAI (India), Delhi, India

2019 BLAMM MUSA (Algeria), Russian Federaation, Moscow

2019 DZIKEVICIUS DAINIUS (Lithuania), Bulgaria, Kranevo

2018 BRIANCEV JEVGENIJ (Russian Federation), Russian Federation, Sochi

2017 JACIUK SERGEJ (Ukraine), Russian Federation, Jekaterinburg

2017 NAZARI MEDJIT (Iran), Russian Federation, Sochi

2016 MEWES CHRISTOFER (Germany), Germany, Wuppertal

2015 KAZAKS MAKSIM (Latvia), Belarus, Bobruisk

2015 MOLNAR PETER (Hungary), Holland, Maastricht

2014 VOROBJOV NIKOLAJ (Russian Federation), Russian Federation, Tula

2014 DA CRUZ REINALDO JOSE ROBERTO (UK), Russian Federation, Moscow

2013 DA CRUZ REINALDO JOSE ROBERTO (UK), Russian Federation, Moscow

2013 LIUTOV VITALIJ (Russia), Ukraine, Lvov

2013 SHISHEHGAR VAHID (Iran), Russian federation, Tula

2013 ARASH AHMADI (Iran), Belarus, Vitebsk

2013 VOROBJOV NIKOLAJ (Russia), Russian Federation, Saratov

2012 AGHAKHANI ABOLFAZI (Iran), Russian Federation, Moscow

2012 KLOCKOV JEVGENIJ (Russian Federation), Russian Federation, Moscow

2012 KOSTEL SERGEJ (Belarus), Belarus, Vitebsk

2011 BRIANCEV JEVGENIJ (Russian Federation), Russian Federation, Samara

2010 BELODEDOV IGOR (Russian Federation), Niznij Novgorod, Russian Federation

2009 KIENREICH RAIMUND (Austria), Turkey, Alania

2008 MASTORAKIS DIMITRIOS (Greece), Eretria

2006 SEVCOV ALEKSANDR (Estonia), Latvia, Riga

2000 HEISEL PATRIK (Germany), Greece, Syros

1999 MONACO MASSIMO (Italy), Austria, Baden

1998 KOCH JURGEN (Germany), Lithuania, Palanga

1997 CARLOTTO FRANK (Switzerland), Germany, Manheim

1997 BACEVICIUS GEDIMINAS, (Lithuania), Klaipeda, Lithuania

1997 KOCH JURGEN (Germany), Germany, Essen

1997 GRISHKENAS SIGITAS, (Lithuania) Austria, Linz

1996 BOHLEN JAN (Germany), Germany, Kaiserslautern

1995 CARLOTTO FRANK (Switzerland), Germany, Essen

1994 EL JINDAWI HANI (Germany), Germany, Posneck

1993 WILKE LUTZ (Germany), Germany, Frankfurt/Mein

1992 SCHMIDT PETER (Germany), Germany, Frankfurt/Mein

1991 BURKHARD OLF (Germany), Germany, Hessen.

 

WOMEN

Year, Champion's Name, Venue, Place.

2025 STAVCHANSKAYA DIANA (Israel), Kranevo, Bulgaria

2024 GUSAROVA INNA (Latvia), Kranevo, Bulgaria

2024 IVANOVA JELENA (Latvia), Lithuania, Vilkaviskis

2024 IVANOVA JELENA (Latvia), Estonia, Parnu

2024 BITINEVA JELENA (Latvia), Latvia, Kandava

2022 VOLKOVA JELENA (Russian Federation), Russian Federation, Moscow

2021 SONMEZ KARINA (Turkey), Bulgaria, Kranevo

2021 SKYTTA HANNA (Finland), Lithuania, Klaipeda

2020 KLIMOVA ALISA (Russian Federation), Delhi, India

2019 SAVCIUK VALENTINA (Russian Federation), Russian Federation, Moscow

2019 YAVOROVSKAJA MARINA (Ukraine), Bulgaria, Kranevo

2018 MEDVEDEVA JULIA (Russian Federation), Russian Federation, Sochi

2017 ANTIPOVA ALEKSANDRA (Russian Federation), Russian Federation, Jekaterinburg

2017 ABRAMOVA NATALIA (Russian Federation), Russian Federation, Sochi

2016 FUCHS JOANNA (Germany), Germany, Wuppertal

2015 SHUKAITYTE AGNE (Lithuania), Belarus, Bobruisk

2015 DIROCIE EVELYN (Belgium), Holland, Maastricht

2014 PUGACHEVA SVETLANA (Russian Federation), Russian Federation, Tula

2014 PUGACHEVA SVETLANA (Russian Federation), Russian Federation, Moscow

2013 DOLZENKOVA ALEKSANDRA (Belarus), Russian Federation, Moscow

2013 RISEVSKAJA NATALIJA (Ukraine), Ukraine, Lvov

2013 DOLZENKOVA ALEKSANDRA (Belarus), Russian Federation, Saratov

2013 DOLZENKOVA ALEKSANDRA (Belarus), Belarus, Vitebsk

2013 DOLZENKOVA ALEKSANDRA (Belarus), Russian Federation, Tula

2012 PUGACHEVA SVETLANA (Russian Federation), Russian Federation, Moscow

2012 KURSANOVA JELENA (Russian federation), Russian Federation, Moscow

2011 SENCIUGOVA LIUDMILA (Russian Federation), Russian Federation, Samara

2010 NIKOLAJEVA ALEKSANDRA (Russian Federation), Russian Federation, Niznij Novgorod

2009 MILERIUTE JOLANTA (Lithuania), Turkey, Alania

2008 MILERIUTE JOLANTA (Lithuania), Greece, Eretria

2006 LEPCIN MARTINA (Croatia), Latvia, Riga

2000 MUHLHAUS CLAUDIA (Germany), Greece, Syros

1999 MUHLHAUS CLAUDIA (Germany), Austria, Baden

1998 MACHMOR CLAUDIA (Germany), Lithuania, Palanga

1997 DAUBARAITE EDITA (Lithuania), Germany, Manheim

1997 DAUBARAITE EDITA (Lithuania), Lithuania, Klaipeda

1997 VOGEL INES (Germany), Austria, Linz

1997 PALMA SUSANA (Spain), Germany, Essen

1996 WEEKE SABINE (Germany), Germany, Kaiserslautern

1996 STREIT ISABELLE (France), Germany, Baden

1996 HARIC DANIELA (Croatia), Germany, Hannover

1995 WEEKE SABINE (Germany), Germany, Essen

1995 BAUMANN ALEXANDRA (Germany), Germany, Hannover

1994 MACHMOR CLAUDIA (Germany), Germany, Posneck

1994 ROHRS KLAUDIA (Germany), Germany, Frankfurt/Mein

1993 FRANZ MANUELA (Germany), Germany, Frankfurt/Mein

1992 FRANZ MANUELA (Germany), Germany, Frankfurt/Mein

1991 WEHR STEFANIE (Germany), Germany, Hessen

 

International Secretary UGNE RAUDYTE DAUBARIENE

 

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

„GINTARINIS PRIZAS“ – KAS TAI? ISTORINĖ REIKŠMĖ

Jau daugiau nei šešis dešimtmečius pasaulyje skamba „Gintarinio prizo“ vardas. Kas tai? Kadaise buvęs tradicinis kultūrizmo turnyras šiandien išaugo į platų sveikatingumo, fitneso ir profesionalaus sporto judėjimą. Tarptautinės WFF-WBBF federacijos veiklos dėka „Gintarinis prizas“ tapo reikšmingu tarptautiniu sporto reiškiniu.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Sovietų Sąjungoje „Gintarinio prizo“ varžybos buvo tapusios neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino ir TSRS sporto ministerija. Tuo metu daugumai Sovietų Sąjungos atletų šis turnyras atstodavo ir pasaulio, ir Europos čempionatus. Aukščiausi sportiniai pasiekimai buvo siejami būtent su pergalėmis bei prizinių vietų laimėjimu „Gintarinio prizo“ varžybose.

Siekdamas reabilituoti kultūrizmą, Dr. Edmundas Daubaras ne vienerius metus susirašinėjo su TSRS sunkiosios atletikos federacijos vadovais, centrine sporto spauda, susitiko su Lietuvos TSR sporto ministru Zigmantu Motiekaičiu. Galiausiai jis ryžosi parašyti oficialią kultūrizmo gynimo peticiją aukščiausiems TSRS politiniams organams Maskvoje. Tuo metu nė vienas žinomas kultūrizmo organizatorius, treneris ar sportininkas šios iniciatyvos nepalaikė – priešingai, dauguma ragino to atsisakyti.

Būtent Dr. Edmundo Daubaro pastangų dėka Klaipėdoje buvo leista organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau, vadovaujami Romano Kalinausko, Kauno kultūristai pradėjo rengti tradicines „Komjaunimo taurės“ varžybas. Šios iniciatyvos tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Gintarinio prizo“ turnyras nuolat sulaukė Lietuvos Respublikos valdžios palaikymo. Minint turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą renginio finansavimą numatyti atskira eilute valstybės biudžete.

Šiandien „Gintarinis prizas“ yra ne tik sporto istorijos dalis, bet ir tarptautinis kultūrizmo bei sveikatingumo simbolis, garsinantis Lietuvą pasaulyje. Per visą „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją jame dalyvavo įvairių pasaulio šalių sportininkai, atstovavę visiems kontinentams. Buvo pasiekta ir išskirtinių rekordų: 1998 metais „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 91 miesto komanda, 2008 metais Klaipėdoje vykusiose varžybose rungėsi atletai iš 32 valstybių, o 2026 metais turnyre varžėsi net 289 atletai.

Išsamiau apie istorinius įvykius ir tarptautinę federacijos veiklą skaitykite oficialiame puslapyje: www.wff.lt

KLAIPĖDOS TRADICIJA TĘSĖSI. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS 1969–1970 M.

1969 metais Lietuvoje buvo juntamas ryškus sportinio entuziazmo pakilimas, neaplenkęs ir sparčiai populiarėjančio kultūrizmo. Visuomenės susidomėjimas šia nauja sporto šaka buvo itin didelis. Kultūrizmo varžybos vyko prestižinėse erdvėse – Vilniaus Vingio parko estradoje bei Kauno sporto halėje, sulaukdamos plataus žiūrovų dėmesio. Renginius nušviesdavo spauda, o nacionalinė televizija transliuodavo reportažus iš varžybų.

Vis dėlto pirmųjų kultūrizmo turnyrų rezultatus reikėtų vertinti su tam tikromis išlygomis. Pagal šiandieninius kultūrizmo kriterijus jų baigtis greičiausiai būtų buvusi kitokia. Tuo metu visose kultūrizmo varžybose svarbią vietą užėmė jėgos rungtys, todėl dalyviai dažnai pasitelkdavo sunkiaatlečius. Dėl šios priežasties nemažai ankstyvųjų čempionų pergales iškovodavo pirmiausia dėl puikių rezultatų jėgos pratimuose, o ne dėl estetiškai išvystyto raumenyno.

Tai ypač akivaizdžiai atsiskleidė 1970 metais Kaliningrade (RTFSR) vykusiose varžybose, kuriose Klaipėdos sunkiaatlečiai Algis Eidukas ir Alfonsas Mėčius pranoko beveik visus kultūristus ir tapo nugalėtojais. Tarp čempionų tik Antanas Mineikis galėjo būti laikomas kultūristu šiuolaikine prasme – jis išsiskyrė ne tik puikiai išvystytu raumenynu, bet ir solidžiais rezultatais jėgos rungtyse.

1969 metų „Gintarinio prizo“ turnyras buvo surengtas Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmuose. Laikantis tuometinės tradicijos, varžybos vyko dviem etapais: pirmiausia sportininkai atliko jėgos pratimus, o vėliau demonstravo savo kūno formas.

Varžybų metu sportininkams akompanavo populiarus džiazo ansamblis „Žėrutis“. Tąkart buvęs irkluotojas bei Klaipėdos mėgėjiško cirko kolektyvo narys Antanas Mineikis ne tik laimėjo savo ūgio kategoriją, bet ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Savo kategorijoje jis įveikė favoritu laikytą 1968 metų čempioną Leoną Pivoriūną.

Antrojoje ūgio kategorijoje nugalėjo Klaipėdos sunkiosios atletikos atstovas Alfonsas Mėčius, o pirmosios kategorijos nugalėtoju tapo kaunietis Giršas Langevičius. Prizines vietas taip pat iškovojo klaipėdiečiai Kęstutis Rumšas, Petras Lenkauskas, Jonas Vaičiulis ir Bronius Kilinskas.

1970 metais „Gintarinio prizo“ turnyras sulaukė kiek mažesnio dėmesio, nes Lietuvoje tuo metu vyko ir kiti tarptautiniai kultūrizmo renginiai, o šalies rinktinė džiaugėsi sėkmingu pasirodymu varžybose Lenkijos Liaudies Respublikoje. Ketvirtojo „Gintarinio prizo“ turnyro kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Mineikis, Pranas Česnulevičius ir Juras Jančiauskas. Pastarieji du kartu su 1968 metų absoliučiais „Gintarinio prizo“ čempionais Valdu Aliubavičiumi ir Leonu Pivoriūnu atstovavo Vilniaus sporto klubui „Viktorija“, kuris jau buvo pelnęs pripažinimą kaip besiformuojančios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ centras.

Šiai mokyklai vadovavo talentingas treneris Česlavas Tamulevičius (1945–2023), kurio veikla turėjo didelę reikšmę TSRS kultūrizmo raidai.

1970 metų „Gintarinio prizo“ turnyro absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas Antanas Mineikis. Tarp prizininkų taip pat buvo klaipėdiečiai Nikolajus Čaika, Kęstutis Rumšas ir Genadijus Ševelkovas.

Po 1970 metų turnyro klaipėdietis organizatorius Antanas Jonuškutis pasitraukė iš organizacinės veiklos. Iki 1973 metais Sovietų Sąjungoje ir kitose socialistinėse šalyse įsigaliojusio kultūrizmo draudimo „Gintarinio prizo“ turnyras daugiau nebebuvo rengiamas.

Nepaisant to, kultūrizmo populiarumas toliau augo. 1971 ir 1972 metais RTFSR teritorijoje buvo surengti du „TSRS kultūrizmo čempionatai“, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos sportininkai, nors Klaipėdos atstovų tarp jų jau nebebuvo. 1971 metais Estijos sportininkai pradėjo rengti tarptautinį turnyrą Georg Tenno Memorial, tapusį viena ryškiausių Baltijos šalių kultūrizmo tradicijų.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt