WORLD‘S BEST PROFESSIONAL ATHLETES.

World Fitness Federation (W.F.F. - International)
World Bodybuilding Federation (W.B.B.F. - International)
PRO UNIVERSE
Over All Winners
(2010-2025)

MEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 MICKAEL LOUVEL, France

2024 RAHUL JOSHI, India

2023 MAROSZ KANASZ, Slovakia

2022 DMITRIJ ANTONOV, Russia

2021 ROMAN POLSHIN, Estonia

2020 MICHAIL MALEK, Russia

2019 NIKOLAJ VOROBJOV, Russia

2018 RAHUL JOSHI, India
2017 JOHN LESLIE, South Africa
2016 MAROS KANASZ, Slovakia
2015 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia
2014 ANDRZEJ RAK, Poland
2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI, Poland
2012 JEVGENIJ KLOCKOV, Russia
2011 ALI IMANI, Iran
2010 ALEKSANDR SEVCOV, Estonia

WOMEN
Year, Competitors Name, Country.

2025 JELENA IVANOVA, Latvia

2024 SVETLANA PUGACHEVA, Russia

2023 ANNA SOBOLEWSKA KUCHARSKA, Poland

2022 MARIA SIVKOVA, Russia

2021 HANNA SKYTTA, Finland

2020 MARINA VLASOVA, Russia

2019 HANNA SKYTTA, Finland

2018 ASTA BUTKUTE, Lithuania
2017 SVETLANA PUGACHEVA, Russia
2016 YAMILA TOLEDO, Argentina
2015 JULIJA GLAZYCEVA, Russia
2014 VALENTINA KOZLOVSKAJA, Belarus
2013 DALVANIZA AQUINO, Brazil
2012 JOLANTA MILERIUTE, Lithuania
2011 CRECKY CHAVES, Brazil
2010 LIUDMILA KOLESNIKOVA, Russia

W.F.F. – W.B.B.F. Secretary International Ugne Raudyte Daubariene

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

KULTŪRIZMO CIRKAS KELIAUJA PER LIETUVĄ.

PELIUKŲ FEDERACIJOS KULTŪRIZME.

AIŠKINIMAI SPORTININKAMS.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome ESMINES juridines mūsų sporto tiesas. Tai turi būti kiekvieno sportininko abėcėlė. Nepagailėsime laiko ir dabar - mokykitės. Matome, ši tema ir šiandien aktuali, nors daugeliui ji nėra paranki ir nepatinka. Visi “grybauja” ir skraido padebesiais. Sportininkai aukoja jėgas, laiką, lėšas, džiaugiasi aukštais varžybų rezultatais, o galutinis rezultatas sporto prasme yra niekinis. Kaltus raskite patys - gal jūsų vadovai ir treneriai yra riboto mąstymo, gal dar kas kita.

PIRMAS ŽINGSNIS. TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.

Mes nenorime nieko įžeisti, tačiau dauguma iš šiandien egzistuojančių daugiau nei  keturiasdešimties “tarptautinių” kultūrizmo organizacijų juridine prasme yra “peliukų federacijos”. Nulis. Nė vienos kultūrizmo organizacijos nepripažįsta visos pasaulio sportą valdančios ir įtakojančios organizacijos. Nesigilinkime į tokią kultūrizmo federacijų gausą ir pakalbėkime apie Lietuvos Respublikoje dabar veikiančių kultūrizmo federacijų tarptautines organizacijas, kurių nariais yra lietuvių padaliniai. Ką federacijų dalyviai apie jas žino? Lietuvai tapus Nepriklausoma, mes pasinėrėme į išsvajotą “Vakarų” pasaulį ir laukėme stebuklingų permainų. Tiesiogiai bendradarbiaujant su tuo metu žinomomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, pamažu aiškėjo, kad visos jos - tuščias burbulas. Sportininkai buvo ir dabar yra apgaudinėjami.

I.F.B.B. (International Federation of Body Builders)

Amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 – 1985 m.) pastangomis nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam kultūrizmo sportui pasaulyje vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Commitee) narė Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste).

1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (OSCAR STATE (Oscar State, Obe, 1911-1984 m.) įsteigė Belgrado (Jugoslavija) kongreso metu Tarptautinę I.F.B.B. sporto federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu niekuo nesusijusi. OSKARO STEITO pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių sporto federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare ir taip iki ji 1998 metų perėmė iš F.I.H.C. vadovavimą oficialiam kultūrizmo sportui. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu.

1998 metais, po dviejų metų bandomojo laikotarpio, Tarptautinis Olimpinis Komitetas su triukšmu išmetė I.F.B.B. federaciją iš savo pretendentų tarpo. Išmetė ir kultūrizmą, kuris nustojo būti sportu. Nuo 1998 metų kultūrizmas jau nebe sportas. Pasaulis atsisakė kultūrizmo. Dabar tik buvusiose komunistinėse valstybėse bei kai kuriose Azijos šalyse kultūrizmą iš senos inercijos remia ir finansuoja nacionalinės sporto ministerijos. Išsamų straipsnį apie I.F.B.B. rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).

Su tarptautine N.A.B.B.A. asociacija bendradarbiavome nuo 1991 iki 2005 metų. Pamažu paaiškėjo, kad tai visai ne asociacija, o visuomeninis sporto klubas, su savo didelėmis vidinėmis problemomis. Kažkaip nerimta - Lietuvoje oficialiai registruota kultūrizmo organizacija yra Anglijos sporto klubo narė... Po N.A.B.B.A. vadovo OSKARO HAIDENSTAMO mirties (1991 m.) N.A.B.B.A. neturėjo nė vieno ženklesnio tarptautinio lyderio. Išsamų straipsnį apie N.A.B.B.A. rasite jau anksčiau publikuotą tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

W.F.F. (World Fitness Federation).

1995 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann), graikas ANARGIROSAS TSOPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis), austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijoje ir bendru sutarimu įsteigė Pasaulinę W.F.F. federaciją (W.F.F. - International). Buvo pasidalintos įtakos zonos -  KLAUSAS HOFMANAS vadovavo “Vakarų” šalims, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS “Rytų”, nes kartu su juo atėjo buvusios socialistinio pasaulio šalys. Remiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1996, 1997, 1998 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavo Europos čempionatus. Oficialios W.F.F. registracijos nebuvo, kažkodėl KLAUSAS HOFMANAS tam priešinosi. Tuo metu Lietuvoje tampriai bendradarbiavome su šalies sporto ministerija. Toks W.F.F. juridinis statusas mūsų netenkino - ministerijai reikėjo ataskaitų, o virtuali W.F.F. federacija jų pateikti negalėjo. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS 1998 metais savo iniciatyva įregistravo Pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė W.F.F. pasaulio čempionatą, kurį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Renginį, kaip ir 1997 metų Europos čempionatą Vilniuje, transliavo “Eurosport” televizija. KLAUSAS HOFMANAS nuo federacijos veiklos tolo ir 2003 metais federacijos vadovams jis pareiškė, kad nebepajėgia organizuoti tarptautinių varžybų, tad Dr.EDMUNDAS DAUBARAS visą tarptautinę federacijos veiklą iš jo perėmė pilnai. Po įspūdingų grandiozinių 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metų  W.F.F. tarptautinių renginių Vilniuje ir Klaipėdoje, kuriuos rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tradicinės W.F.F. federacijos autoritetas stipriai išaugo. 2005 metų W.F.F. pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių, o dėl 2008 metų W.F.F. renginio finansavimo atskira eilute Lietuvos Respublikos biudžete balsavo Lietuvos Respublikos Seimas. Matydamas tokį ženklų W.F.F. federacijos vystymąsi, KLAUSAS HOFMANAS nutraukė paskutinius ryšius su tradicine W.F.F. federacija ir 2005 metais pagaliau Vokietijoje įregistravo savo W.F.F. organizaciją, kuri po nelabai sėkmingos veiklos 2013 metais bankrutavo ir buvo uždaryta.

GREMO LANSFILDO W.F.F..

Prieš keletą metų sporto horizonte pasirodė dar viena W.F.F. federacija. Niekuo niekada tarptautinėje sporto arenoje napasireiškęs australas GREMAS LANSFILDAS (Graeme Lancefield), ėmė skelbtis W.F.F. federacijos prezidentu. Apgaudinėdamas sportininkus, jis pasisavino ne tik W.F.F. pavadinimą, bei ir mūsų W.F.F. federacijos istoriją (nuo 1968 m. “Gintarinis prizas” ir t.t.). Mums pagrasinus teismais, GREMAS LANSFILDAS nuo tradicinės W.F.F. federacijos istorijos nusišalino, bei veiklą W.F.F. vardu tęsia. Išvis nėra aišku, ar australo W.F.F. federacija kaip nors juridiškai egzistuoja ar tai tik jo asmeninis “tūsas”.  Deja, apmulkintų sportininkų visada atsiranda pakankamai, jie nesidomi federacijų juridiniais dalykais, nežino savo sporto istorijos. Išsamų straipsnį apie W.F.F. rasite trečioje “Pasaulio kultūrizmo enciklopedijos” (‘World Bodybuilding Encyclopedia”) dalyje tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.K.-as (N.A.C., National Athletic Committee)

N.A.K.-as atsirado kelių asmenų iniciatyva, 2000 metais atskilusių nuo Vokietijos W.F.F. federacijos padalinio, kai KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann) vis labiau apleido Vokietijos W.F.F.  veiklą. Tai nacionalinė vokiečių organizacija, niekieno oficialiai nepripažinta, niekieno neremiama. N.A.K.-as juridiškai nieko bendro nei su oficialiu tarptautiniu, nei su oficialiu nacionaliniu sportu neturi. Dirbantis daugiau nei dvidešimt metų N.A.K.-as nieko ženklaus ir reikšmingo nenuveikė mūsų sporte. Per savo veiklos laikotarpį N.A.K.-as renginius organizavo tik Europoje. Kituose žemynuose apie N.A.K.-ą niekas nieko net negirdėjo. Gal kas nors gali pasakyti kokie N.A.K.-o tikslai ir siekiai??? Siekdami bendradarbiavimo, 2005 metais Italijoje N.A.K.-o vadovai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuuilding Federation) federacijos prezidentą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, tačiau šis atsisakė. Tokie santykiai neturėjo ateities ir savo reikšme buvo niekiniai.

N.P.C. (National Physique Committee)

JAV nuo pradžių pradžios mėgėjišką kultūrizmo sportą kuravo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė A.A.U. (American Athletes Union, įkurta 1888 m.). Konkuruoti su A.A.U. Amerikoje, net G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations)

narė, 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija negalėjo ir nesugebėjo.

Susitaręs su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), A.A.U. funkcionierius DŽIMAS MANJONAS (Jim Manion) A.A.U. kultūrizmo rėmuose 1983 metais įsteigė savo privačią N.P.C. organizaciją, kuri, iki esant gyviems broliams DŽO ir BENUI VEIDERIAMS (Joe and Ben Weider brothers), pagal tarpusavio susitarimą finansiškai valdė mėgėjišką kultūrizmo sportą JAV teritorijoje, o broliai VEIDERIAI valdė likusį pasaulį. Vengianti dopingo kontrolės, N.P.C. buvo I.F.B.B. atstovė Amerikoje. N.P.C. nebuvo ir nėra pripažinta bei remiama jokių oficialių valstybinių ar tarptautinių organizacijų. Nebelikus brolių VEIDERIŲ, 2015 metais N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. federacijos ir triukšmingai išvarė I.F.B.B. prezidentą ispaną RAFAELĮ SANTOCHĄ (Rafael Santonja) iš Amerikos. Nuo tol RAFAELIO SANTOCHOS kojos Amerikoje nebebuvo. Kovodama dėl pinigų dabar N.P.C. komercinė firma stumia I.F.B.B. federaciją lauk iš tarptautinio sporto biznio ir agresyviai rengia varžybas įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau sporto prasme – tai niekalas...

W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).

Keletą metų buvo Nepriklausomos Lietuvos istorijoje atstovai tokios tarptautinės W.A.B.B.A. organizacijos, kurie savo veiklai gaudavo Lietuvos Sporto Ministerijos (Departamento) finansinę paramą. Lietuvos W.A.B.B.A. atstovai Lietuvos teritorijoje nė vienų varžybų neorganizavo. Tiesiog pakviesdavo bet kokius 2-3 sportininkus, kurie norėjo vykti į užsienį „padalyvauti”, todėl nė vieno ryškesnio sportinio pasiekimo nepaliko. Tiesiog “tūsinosi”.

W.A.B.B.A. atsirado 1976 metais, kai 1975 metais I.F.B.B.  (International Federation of Body Builders) prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) dėl seksualinio skandalo triukšmingai pašalino iš federacijos savo vice prezidentą bei federacijos kultūrizmo lyderį prancūzą SERŽĄ NUBRETĄ (Serge Nubret). Šis, neturėdamas supratino apie oficialų sportą, 1976 metais “įsteigė” savo W.A.B.B.A.. “Įsteigė” - tai švelniai pasakyta. Įsteigimas buvo tik pavadinimo ir logotipo registravimas, o pačios organizacijos juridiškai neegzistavo. Viskas buvo ir iki šiol yra nerimta. Paskutinė  informacija šiandien apie W.A.B.B.A. - juridiškai tai prancūzo FABIANO DE BEKO (Fabian De Beck) maisto papildų parduotuvė. Taip 1975 metais vyko pirmasis I.F.B.B. federacijos skilimas - pasidalijimas, nes su savimi iš I.F.B.B. SERŽAS NUBRETAS išsivedė eilę jam lojalių Afrikos ir Azijos nacionalinių organizacijų.

 KITOS FEDERACIJOS.

Šiandien nėra sunku istoriškai per šimtmečio prizmę pažvelgti į kultūrizmo sportą  ir padaryti aiškias išvadas.

Pasaulis buvo ilgą laiką padalintas į dvi dalis - kapitalistinį (Vakarų) ir socialistinį (Rytų). Abu pasauliai vystėsi savo originaliais keliais ir tarpusavyje nebendravo. Juos skyrė nepramušama vadinama “geležinė uždanga”. Abiejų pasaulių kultūristai irgi ėjo savo originaliau keliu ir tarpusavyje nebendravo - nebuvo galimybių. Socialistinėse šalyse nuo 1973 iki 1987 metų kultūrizmas netgi buvo uždraustas ir persekiojamas.

Po socialistinės santvarkos žlugimo tradicinį “Rytų” šalių kultūrizmo valdymą  perėmė 1995 metais įsteigta dabartinė W.F.F. (World Fitness Federation, W.F.F. - International) federacija. Kiek vėliau kultūrizmas buvo atskirtas nuo fitneso ir tarptautinio fitneso sporto vadovavimą toliau tęsė W.F.F., o kultūrizmui vadovauti 2005 metais buvo įsteigta Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F., World Body Building Federation).

Tuo tarpu Vakaruose atsirado keturiasdešimt įvairiausio plauko tarptautinių kultūrizmo darinių. Galvojančiam kultūristui buvo viskas labai aišku - nebijai dopingo kontrolės - bendradarbiauji su 1970 metais tarptautinės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos generalinio sekretaoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) Belgrade (Jugoslavija) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija; nenori dopingo kontrolės - yra nuo 1950 metų veikianti tradicinė, nors in niekieno nepripažinta,  N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Kam visos kitos federacijos reikalingos? Kokie jų tikslai? Kur jos veda? Tai liguistų žmonių sukurti dariniai, neturintis jokio ateities tikslo ir oficialiame sporto gyvenime turintys nulinę vertę. Tiesiog taip sportininkai yra mulkinami. Pavyzdžiui, kol dar nebuvo šarlataniškų tarptautinių kultūrizmo organizacijų, prieš keturis dešimtmečius du Estijos TSR kultūristai Italijoje dalyvavo “Europos čempionate”. Minėtame čempionate buvo dvidešimt dalyvių iš dviejų šalių - Italijos ir Estijos, o varžybų organizatoriumi buvo privatus asmuo be jokios federacijos. Iš varžybų sugrįžę estai apie savo laimėjimus nutylėjo - buvo gėda... 2000 - 2005 metais Kauno ir Vilniaus kultūristai “aktyviai” dalyvavo tarptautinės homoseksualių kultūristų organizacijos veikloje (yra ir tokia). Dabar toje organizacijoje aktyvūs lenkai. Tokia jų orientacija bent jau suvokiama...

Nesąmonė - sporto arenoje periodiškai pasirodo “natūralių” kultūristų organizacija, tačiau kiekvienas puikiai žinome, kad nėra nė vieno kultūristo be dopingo... Tai lyg alkoholikas be alkoholio, narkomanas be narkotikų.

Nuo 1999 metų W.F.F. varžybose dalyvauja italai, kurie daugelį metų organizuoja Italijos čempionatą. Italai norėjo rengti oficialias tarptautines varžybas, o federacijos neturėjo. Mes juos instruktavome dėl tolimesnės veiklos, oficialumo, pripažinimo, tačiau viskas taip ir liko - jie rengia pasaulio ir Europos čempionatus, o federacijos realiai nėra. Šio itališko tūso nariai dažnai pykstasi tarpusavyje. Taip nesutarimų dėka keliems metams Prancūzijoje atsirado nauja “tarptautinė” kultūrizmo federacija, o prieš dešimt metų po eilinio barniaus su italais Slovėnijoje gimė dar viena “tarptautinė” federacija. Sportininkai yra mulkinami, tačiau, atrodo, jiems tai patinka. Kažkoks sportinis mozachizmas kultūrizme...

Dabar kultūristai prisigalvojo nesuprantamų kategorijų - “bikinės”, ”velnesės” ir t.t.. Kam tai? Gėdijatės vadintis kultūristėmis, bet juk  vis tiek jūs esate kultūristės, blogos ir siplnos kultūristės... Norite pasakyti, kad jūs fitneso atstovės? Žinokite, fitnesas - tai sportas be dopingo. Jūs tokiomis nesate, nemeluokite nei sau, nei kitiems. Tikras kultūristes visas sporto pasaulis gerai žino - pav. kad ir NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Gal kas nori su ja pasilyginti - nejuokinkite žmonių - ne jūsų nosiai tai pasiekiama! Su kultūristais vyrais ta pati istorija - nesuprantami kategorijų pavadinimai, bereikšmės pergalės gausiose “zuikių” federacijose... pav. tinginiai netreniruoja kojų raumenų (pritūpimai su štanga sunkus darbas) - tinginiams atsirado “Men’s Physique” kategorija su šortais ir t.t.. Juk tai vis tas pats kultūrizmas, tai tik blogi ir silpni kultūristai. Ir pergalės tokių kultūristų  bereikšmės bet kuria prasme. Po Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Lietuvoje buvo tik du ryškūs kultūristai - ROLANDAS POCIUS ir OLEGAS ŽURAS. Visi kiti - silpni kultūristai, kurie dalyvauja “peliukų” federacijų “zuikių” kategorijose. Dabar  gausių “peliukų” federacijų net pavadinimų mažai kas žino. Kam to reikia? Ar galima didžiuotis tokiais pasiekimais???

Straipsnis bus tęsiamas. Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

„Gintariniam prizui“ – 60 metų

Originali sporto šakos istorinė knyga

Prieš pradedant išsamiai pasakoti apie vieną seniausių tradicinių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje – „Gintarinio prizo“ turnyrą, būtina trumpai apžvelgti kultūrizmo, kaip oficialiai pripažintos sporto šakos, istoriją. Tik platesnis istorinis kontekstas leidžia visapusiškai suprasti ir įvertinti „Gintarinio prizo“ reikšmę pasaulinėje kultūrizmo raidoje.

Tenka pripažinti, kad nemaža dalis kultūristų menkai pažįsta savo sporto istoriją ir sunkiai orientuojasi šiandien veikiančių tarptautinių kultūrizmo organizacijų gausoje.

Iki šiol pasaulyje nėra išleista nuoseklios studijos, kuri sistemiškai apimtų oficialaus sportinio kultūrizmo raidą nuo jo pripažinimo iki šių dienų. Todėl ši knygos dalis tampa ne tik reikšmingu istoriniu šaltiniu, bet ir pirmuoju bandymu nuosekliai pristatyti tarptautinę sportinio kultūrizmo istoriją.

Pasaulinio sportinio kultūrizmo istorijos apžvalgoje aptariami svarbiausi šios sporto šakos raidos etapai:

oficialiai pripažinto sportinio kultūrizmo pradžia (FIHC, 1947–1969); oficialaus sportinio kultūrizmo tęstinumas (IFBB, 1971–1998); sportinio kultūrizmo atsiradimas socialistinėse šalyse (FIHC, 1959); sportinio kultūrizmo pradžia TSRS (FIHC, 1963); sportinio kultūrizmo atsiradimas Lietuvoje (1965); sportinio kultūrizmo pradžia Klaipėdoje (1967).

Pratarmė

Pastaraisiais metais pasirodė nemažai knygų apie žymius sportininkus ir nacionalinių kultūrizmo federacijų vadovus. Viena jų, išleista Rusijos Federacijoje, buvo skirta buvusiam kultūristui, vėliau tapusiam Rusijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vladimirui Dubininui. Tačiau tokio pobūdžio leidiniuose neretai dėl įvairių priežasčių nutylimi reikšmingi istoriniai faktai.

Pavyzdžiui, po pralaimėjimo tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ 1974 metais Vladimiras Dubininas faktiškai pasitraukė iš kultūrizmo beveik trylikai metų ir nutraukė aktyvius ryšius su sporto bendruomene. Tai buvo itin svarbus laikotarpis kultūrizmo istorijoje. Tik 1986 metais, ne kartą pakviestas dr. Edmundo Daubaro, jis vėl pasirodė kultūrizmo bendruomenėje, atvykęs į tarptautinį turnyrą „Gintarinis prizas“, vykusį Klaipėdoje (Lietuvos TSR).

Tuo metu Rusijos TFSR kultūrizmui vadovavo maskvietis Vladimiras Šubovas, todėl Dubininas renginyje dalyvavo daugiausia kaip garbės svečias. Iki 1987 metų jo veikla apsiribojo sportininko karjera ir darbu savo sporto klube – SSRS kultūrizmo organizavimo bei valdymo procesuose jis nedalyvavo.

Todėl natūraliai kyla klausimas: kiek objektyviai galima aprašyti laikotarpį, kurio įvykiuose pats autorius nedalyvavo? Panaši problema būdinga ir daugeliui kitų publikacijų apie kultūrizmo istoriją, kuriose neretai pateikiami spėjimai, netikslumai ar dokumentais nepatvirtinti teiginiai.

XX amžiaus antrojoje pusėje pasaulis buvo padalytas į du politinius blokus – Vakarų (kapitalistinį) ir Rytų (socialistinį). Ši takoskyra atsispindėjo ir sporte, ne išimtis buvo ir kultūrizmas.

Tarptautinės kultūristų federacijos IFBB (International Federation of BodyBuilders) istorija nuolat buvo publikuojama pačios federacijos leidiniuose. Natūralu, kad juose pirmiausia atsispindėjo pačios organizacijos požiūris į pasaulinę kultūrizmo raidą. Tuo tarpu socialistinių šalių kultūrizmo istorija beveik nebuvo tiriama ir viešinama. 1973–1987 metais daugelyje socialistinių valstybių kultūrizmas dėl politinių priežasčių buvo ribojamas, o kai kuriose šalyse – visiškai uždraustas.

Praėjus beveik keturiasdešimčiai metų po socialistinės sistemos žlugimo, ano laikotarpio kultūrizmo istoriją vis dar gaubia daugybė mitų ir legendų. Buvę sportininkai neretai prisistato „SSRS čempionais“, o kai kurie sporto klubų vadovai save pateikia kaip pagrindinius sovietinio kultūrizmo kūrėjus. Tačiau istorija remiasi ne legendomis, o dokumentais pagrįstais faktais, kruopščia analize ir objektyviu vertinimu.

Vienas svarbiausių socialistinio ir Vakarų pasaulio kultūrizmo istorijos liudytojų bei aktyvių dalyvių buvo dr. Edmundas Daubaras. Susiklosčius aplinkybėms, jis du kartus baigė Vilniaus valstybinį universitetą ir įgijo germanų filologijos bei teisės specialybes. Tuo metu jis buvo bene vienintelis SSRS kultūrizmo atstovas, laisvai mokėjęs kelias užsienio kalbas. Tai suteikė jam galimybę palaikyti artimus asmeninius ryšius su svarbiausiais pasaulio kultūrizmo lyderiais – IFBB prezidentu kanadiečiu Benu Weideriu, WABBA (World Amateur Body Building Association) prezidentu prancūzu Serge'u Nubret ir NABBA (National Amateur Body-Builders' Association) vadovu britu Oscaru Heidenstamu.

Šių tarptautinių ryšių dėka sukauptas unikalus dokumentų, oficialaus susirašinėjimo, fotografijų ir istorinių liudijimų archyvas, kurio didelė dalis šioje knygoje publikuojama pirmą kartą.

Dažniausiai prisimenami iškilūs sportininkai ir jų pergalės. Tačiau bet kurios sporto šakos istoriją pirmiausia kuria organizatoriai, federacijų vadovai, treneriai, teisėjai, žurnalistai, leidėjai ir daugybė entuziastų. Jie steigia klubus ir federacijas, organizuoja varžybas, plėtoja tarptautinius ryšius ir rūpinasi, kad sportiniai pasiekimai taptų žinomi visuomenei. Be jų ilgamečio darbo nebūtų nei didžiųjų čempionų, nei gyvų sporto tradicijų.

Ši knyga skirta ne tik įamžinti „Gintarinio prizo“ istoriją. Ji siekia dokumentais pagrįstai atkurti sportinio kultūrizmo raidą, atskleisti mažiau žinomus istorinius faktus ir parodyti žmones, kurių pastangomis ši sporto šaka augo, stiprėjo ir tapo tarptautiniu reiškiniu.

Istorinės „Gintarinio prizo“ knygos tekstai baigti

Knygą papildys du išskirtiniai skyriai

Baigėme rengti istorinės „Gintarinio prizo“ knygos tekstus trimis kalbomis. Leidinį planuojame išleisti 60-ojo „Gintarinio prizo“ turnyro proga. Jubiliejinis renginys, pagal mūsų galimybes, vyks tris dienas 2027 metų gegužę Klaipėdoje. Į šią išskirtinę sporto šventę kviesime žymius pasaulio sportininkus, sporto organizacijų vadovus, iškilius politikus ir garbius svečius.

Tačiau, parengus knygą maketavimui, paaiškėjo, kad istorinis leidinys dar nėra baigtas.

Analizuojant sukauptą medžiagą tapo akivaizdu, jog knygoje būtini dar du skyriai, kurie leis dar išsamiau atskleisti „Gintarinio prizo“ reikšmę pasaulio sportinio kultūrizmo istorijoje.

Pirmasis skyrius bus skirtas oficialiai pripažinto tarptautinio sportinio kultūrizmo istorijai. Iki šiol pasaulyje nėra išleista nuoseklios studijos, apimančios šios sporto šakos raidą nuo jos oficialaus pripažinimo iki šių dienų. Todėl ši knygos dalis taps ne tik svarbiu istoriniu šaltiniu, bet ir pirmuoju bandymu sistemiškai pristatyti sportinio kultūrizmo raidą tarptautiniu mastu.

Antrajame skyriuje pristatysime žmones, kurie įvairiais laikotarpiais lėmė „Gintarinio prizo“ istoriją. Per šešis dešimtmečius turnyras subūrė daugybę iškilių asmenybių – sportininkų, trenerių, organizatorių ir visuomenės veikėjų iš įvairių pasaulio šalių. Daugelio jų indėlis buvo lemiamas ne tik turnyro, bet ir viso sportinio kultūrizmo vystymuisi. Jų istorijos nusipelno atskiro pasakojimo.

Rengdami pasaulinio sportinio kultūrizmo istorijos apžvalgą, aptarsime svarbiausius jos etapus:

oficialiai pripažinto sportinio kultūrizmo pradžią (FIHC, 1947–1969); oficialaus sportinio kultūrizmo tęstinumą (IFBB, 1971–1998); sportinio kultūrizmo atsiradimą socialistiniame pasaulyje (FIHC, 1959); sportinio kultūrizmo atsiradimą TSRS (FIHC, 1963); sportinio kultūrizmo atsiradimą Lietuvoje (1965); sportinio kultūrizmo atsiradimą Klaipėdoje (1967).

Iki šiol šie istoriniai įvykiai niekur pasaulyje nebuvo nuosekliai aprašyti kaip vientisa oficialaus sportinio kultūrizmo raidos istorija. Todėl būsima knyga pretenduoja tapti pirmuoju tokio pobūdžio leidiniu.

Tikimės, kad ji taps ne tik vertingu istoriniu šaltiniu sporto bendruomenei, bet ir padės naujai pažvelgti į sportinio kultūrizmo kelią pasaulyje. Kartu tai bus prasminga įžanga į legendiniu tapusio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro šešiasdešimties metų istoriją.

Papildomų skyrių rengimas užtruks dvi–tris savaites, todėl numatyto leidybos grafiko nekeičiame – knyga skaitytojus pasieks laiku.