1980. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.

KAS VYKO SOCIALISTINIAME PASAULYJE „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO FONE?

1980 metais T.S.R.S. toliau galiojo oficialus kultūrizmo sporto draudimas. Po 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) parašytos ir asmeniškai į aukščiausius T.S.R.S. politinius organus Maskvoje pristatytos kultūrizmo gynimo peticijos bei minėtos peticijos pagrindu iškovotos pergalės, T.S.R.S. pradėtos organizuoti viešos kultūrizmo varžybos. Pirmomis tokiomis varžybomis buvo 1978 metų „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyras, nuo 1978 metų  įgijęs „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») statusą. Šį turnyrą Klaipėdoje organizavo tas pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

1980 metais T.S.R.S. buvo organizuotos trejos tarptautinės varžybos. Vienomis jų buvo aukščiau minėtas tradiciškai Klaipėdoje organizuotas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris vyko centriniuose Klaipėdos miesto kultūros rūmuose. Organizatoriai nesitikėjo tokios didelės žiūrovų gausos ir nepasirūpino apsauga, todėl į salę besiveržiantys žiūrovai išlaužė paradines rūmų duris.

Antros varžybos vyko taip pat Lietuvos TSR. Kaune vietiniai organizatoriai surengė politizuotas „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») pirmenybes. Kategorijų nugalėtojais tapo latvis STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков) bei lietuviai VLADAS KAPCEVIČIUS, SAULIUS MISEVIČIUS ir EUGENIJUS ŽURCEVAS (Евгений Журцев). Absoliutaus nugalėtojo titulą iškovojo VLADAS KAPCEVIČIUS.

Trečiomis varžybomis buvo Vilniuje organizuotos tarptautinės varžybos „Lietuvos TSR – Vengrijos TSR“. Vengrai atvežė silpnus sportininkus, todėl visose kategorijose pirmavo lietuviai. Kategorijų nugalėtojais tapo EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик), VLADAS KAPCEVIČIUS, SAULIUS MISEVIČIUS ir EUGENIJUS ŽURCEVAS.

1980 metais tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR nebuvo organizuotas. Dar 1979 metais OLEVAS ANUSAS (Olev Annus), vienas geriausių to meto Estijos TSR bei T.S.R.S. kultūristų, kartu su estų kultūristų vadovu INARU MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) sugrįžęs su pergale iš Čekoslovakijoje vykusio „Trener“ turnyro, su juo susipyko. Kaip savo laiškuose Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teigė INARAS MARDO, jo auklėtinis kultūristas OLEVAS ANUSAS, Lietuvos kultūristų paskatintas, ėmė skųsti INARĄ MARDO vietinei valdžiai. Konflikto bei skundų pagrindu INARAS MARDO buvo nušalintas nuo vadovavimo Estijos TSR nacionalinei kultūrizmo federacijai, iš jo atėmė sporto klubą. Estijos TSR valdžia uždraudė organizuoti 1980 metų „Georgo Tenno memorialą“. Kadangi bilietai jau buvo parduoti, vietoje „Memorialo“ vyko koncertas.

Vadovavimą Estijos TSR kultūrizmo federacijoje perėmė OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tačiau INARAS MARDO sportinės veiklos nenutraukė ir, kaip ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, konfliktų ir nesutarimų fone veikė savarankiškai. 1980 metais atskirai nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos INARAS MARDO su kultūristu INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus) išvyko  į Čekoslovakijos TSR vykusį tarptautinį „Trener“ turnyrą. INDREKAS OTSUSAS vėl savo kategorijoje nugalėjo 1975 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempioną PETERĮ STACHĄ (Peter Stach) ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Kitose kategorijose nugalėtojais tapo JOZEFAS GROLMUSAS (Jozef Grolmus), ŠTEFANAS JUSTAS (Stefan Just), IRŽIS MRAČEKAS (Irzy Mracek).

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.

Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

1970 – 1980. GERIAUSI IR GARSIAUSI T.S.R.S. KULTŪRISTAI.

ĮŽANGA.

Rengdami „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма») analizuojame daug istorinių įvykių ir faktų. Pastaruoju metu atsiranda visokių „rašytojų“, „metraštininkų“ ir „akademikų“, kurie klaidina visuomenę. Be abejo, toli gražu ne kiekvienam Dievo duota apimti gausius įvykius ir faktus ir į juos pažvelgti iš paukščio skrydžio, kad tinkamai suvokti kas buvo ir kas yra kas mūsų sporte, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje...  Minėti „metraštininkai“ neapibendrina ir neanalizuoja istorinės medžiagos, nesudeda akcentų. Jie tik pateikia gausią, tame tarpe ir nereikšmingą, visus klaidinančią savo „kūrybinės fantazijos“ „mišrainę“. Šioje istorinėje “mišrainėje“ vidutiniokai prilyginami ypač sporto istorijai nusipelniusiems atletams ir organizatoriams. Taip dar labiau iškraipomi akivaizdūs faktai, jau nekalbant apie tai, kad mūsų sporto istorijoje buvo ir yra nemažai „daržų kenkėjų“, tame tarpe ir tarp „rašytojų“ bei „metraštininkų“.... Gaunasi kažkoks istorinis sporto balaganas, į kurį orientuojasi mažai ką suvokiantys atletai.

Dabar galime vienareikšmiai išskirti penkis garsiausius 1970 – 1980 metų T.S.R.S. kultūristus. Tai „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas LEONAS PIVORIŪNAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS, 1946 – 2021 m.), leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин, R.T.F.S.R., treniravosi savarankiškai), „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ atstovas PRANAS MURAUSKAS (jo treneris ČESLAVAS TAMULEVIČIUS), estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, jo treneris INARAS MARDO, 1945  - 2002 m.) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus, jo treneris INARAS MARDO).

Straipsnis bus tęsiamas ir apie kiekvieną pakalbėsime atskirai. Sekite tarptautinį interneto puslapį www.wff.lt

1986 m. TSRS kultūrizmo federacijos steigimą inicijavo dr. Edmundas Daubaras

Faktai, apie kuriuos mažai kas žino.

Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ laikotarpiu kultūrizmo persekiojimas Sovietų Sąjungoje tapo daugiau formalus nei realus. Po 1986 metais vykusio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro dr. Edmundas Daubaras į savo apartamentus pasikvietė tuo metu didžiausią įtaką TSRS kultūrizmui dariusius asmenis. Tarp jų buvo RTFSR atstovai Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas bei Ukrainos TSR atstovas Arkadijus Kašanskis.

Vladimiras Dubininas į „Gintarinio prizo“ turnyrą buvo pakviestas dr. Edmundo Daubaro, kai po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose jis trylikai metų buvo pasitraukęs iš sportinės veiklos ir beveik nebendravo su kultūrizmo bendruomene.

Svarbiausia susitikimo tema buvo viena – būtinybė steigti oficialią TSRS kultūrizmo federaciją. Dr. Edmundas Daubaras RTFSR atstovams išdėstė tuometinę situaciją ir pasiūlė pradėti federacijos steigimo procesą. Pasirengimo darbus per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo atlikti RTFSR atstovai.

Kodėl susitikime nedalyvavo Romanas Kalinauskas?

Priežasčių jo nekviesti buvo ne viena. Anksčiau Romanas Kalinauskas nepalaikė dr. Edmundo Daubaro kovos prieš kultūrizmo draudimą. Pasak liudininkų, jis yra sakęs, kad „savo komunistų partijos bilietu nerizikuos“. Be to, įvairiais būdais stabdė dr. Edmundo Daubaro iniciatyvas. Tačiau kai Dr. Edmundo Daubaro kultūrizmo gynimo peticijos dėka situacija pasikeitė ir pergalė buvo pasiekta, Romanas Kalinauskas netikėtai stojo greta tų, kurie aktyviai kovojo už šios sporto šakos pripažinimą.

Nuo 1975 metų, vykstant universitetų studentų mainams, dr. Edmundas Daubaras keletą kartų lankėsi Čekoslovakijoje. Ten jis susitiko su Čekoslovakijos TSR kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtech Fiala ir jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.

Palaikant Čekoslovakijos TSR sporto minsterijai, buvo sutarta „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose pakviesti geriausius Čekoslovakijos kultūristus į Lietuvą, o vėliau stipriausius TSRS sportininkus išsiųsti į varžybas Čekoslovakijoje. Pirmosios bendros varžybos turėjo įvykti 1979 metais.

Tačiau, matydamas, kad dr. Edmundo Daubaro planai artėja prie įgyvendinimo, Romanas Kalinauskas skundais įvairioms institucijoms sužlugdė kelerius metus ruoštą projektą. Kaip teigiama, pagrindinė to priežastis buvo asmeninės ambicijos ir pavydas, nes jis pats nebuvo prisidėjęs prie šio, tuo metu išskirtiniu laikyto, tarptautinio kultūrizmo projekto. Istorijoje gausu pavyzdžių, kai žmonės, stokojantys ryžto ar gebėjimo veikti, trukdo tiems, kurie imasi iniciatyvos ir siekia pokyčių.

60 metų Lietuvos kultūrizmui.

Kas iš tiesų tapo istorija?

2025 metais sukako 60 metų nuo organizuoto kultūrizmo pradžios Lietuvoje. Tai pakankamai ilgas laikotarpis, leidžiantis į šios sporto šakos raidą pažvelgti nebe per emocijų ar asmeninių simpatijų prizmę, o istoriniu požiūriu.

Per šešis dešimtmečius Lietuvos kultūrizmas patyrė viską – spartų augimą, visišką draudimą Sovietų Sąjungoje, pogrindinę veiklą, nepriklausomybės laikotarpio iššūkius, tarptautinį pripažinimą ir naujus organizacinius pokyčius. Apie šiuos etapus jau ne kartą buvo rašyta. Šį kartą verta užduoti kitą klausimą.

Praėjus šešiasdešimčiai metų, kokie Lietuvos kultūrizmo įvykiai iš tiesų tapo istorija? Kurie renginiai buvo reikšmingi ne tik savo metu, bet ir paliko ilgalaikį pėdsaką sporto gyvenime? Kas prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje, o kas liko tik trumpalaikiu sportiniu faktu?

Istorija dažniausiai atsako pati.

„Gintarinio prizo“ fenomenas

Pirmiausia reikia paminėti 1967 metais Klaipėdoje pradėtą rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą.

Praėjo beveik šeši dešimtmečiai. Keitėsi valstybės santvarka, sporto organizacijos, federacijos, taisyklės, teisėjavimo principai, sportininkų kartos, tačiau turnyras išliko. Šiandien jis yra ne tik seniausias Lietuvoje, bet ir vienas seniausių pasaulyje iki šiol be pertraukų rengiamų tradicinių kultūrizmo turnyrų.

Per šį laikotarpį Klaipėdoje varžėsi tūkstančiai atletų iš dešimčių valstybių. Daugeliui jų „Gintarinis prizas“ tapo pirmuoju žingsniu į tarptautinę areną, o Lietuvai – galimybe pristatyti save kaip aukšto lygio sporto renginių organizatorę.

Svarbiausia, kad šio turnyro istorija niekada nenutrūko. Būtent tęstinumas yra vienas svarbiausių istorinės vertės kriterijų.

„Komjaunimo taurė“ – reikšmingas savo laikmečio renginys

Nuo 1979 metų Kaune pradėta rengti „Komjaunimo taurė“ taip pat užima svarbią vietą Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Sovietų Sąjungos laikotarpiu šios varžybos buvo vienas prestižiškiausių kultūrizmo renginių Lietuvoje. Jose dalyvavo stipriausi to meto atletai, o varžybos turėjo didelį autoritetą tuometinėje sporto sistemoje.

Tačiau istorija vertina ne tik renginio populiarumą konkrečiu laikotarpiu. Praėjus keliems dešimtmečiams natūraliai kyla klausimas – kiek šiandien prisimenami šių varžybų nugalėtojai, jų rezultatai ir įtaka pasauliniam kultūrizmui? Laikas pats atrenka, kurie renginiai tampa ilgalaikiais simboliais, o kurie lieka savo epochos reiškiniu.

Nepriklausomybės metai – Lietuvos išėjimas į pasaulį

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsivėrė visiškai naujos galimybės.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje buvo surengti valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – WFF pasaulio čempionatas.

Tai buvo pirmieji tokio masto tarptautiniai kultūrizmo renginiai nepriklausomoje Lietuvoje.

Apie juos rašė didžiausi šalies dienraščiai, reportažus transliavo Lietuvos televizija, LNK ir „Eurosport“, buvo leidžiami specialūs žurnalai, renginiai plačiai pristatyti užsienio sporto spaudoje.

Tai buvo laikotarpis, kai Lietuvos vardas tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje pradėjo skambėti kaip rimtos organizatorės.

Pasaulio čempionatai, pakeitę požiūrį

Dar aukštesnį lygį Lietuvos kultūrizmas pasiekė 2004–2008 metais, kai Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiami WFF-WBBF mėgėjų ir profesionalų pasaulio čempionatai.

Šie renginiai tapo išskirtiniai ne vien dėl dalyvių skaičiaus.

2004 metais pasaulio čempionatas pirmą kartą kultūrizmo istorijoje buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Šiandien tai atrodo įprasta, tačiau prieš daugiau kaip dvidešimt metų toks sprendimas buvo technologinis proveržis.

2005 metais pasaulio čempionate dalyvavo net 742 atletai. Tai iki šiol išlieka vienu didžiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje.

Dar vienas išskirtinis sprendimas – absoliučių čempionų apdovanojimas originaliais deimantais. Tokia praktika kultūrizmo istorijoje buvo itin reta ir renginiui suteikė papildomo išskirtinumo.

Kiekvienam pasaulio čempionatui buvo leidžiami 10 000 egzempliorių tiražo spalvoti žurnalai bei 3 000 egzempliorių tiražo DVD filmai. Jie buvo nemokamai platinami tarptautinių varžybų metu įvairiose pasaulio šalyse.

Ši leidybinė veikla tapo ilgalaike Lietuvos sporto reprezentacijos priemone.

Jubiliejiniai „Gintarinio prizo“ turnyrai

Ypatingą vietą užima jubiliejiniai turnyrai.

40-asis „Gintarinio prizo“ turnyras tapo valstybinės reikšmės projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rėmė renginį, Lietuvos Respublikos Seimas skyrė tikslinį finansavimą, Lietuvos televizija parengė specialų reportažą.

Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas į Klaipėdą atsiuntė originalią Arnoldo Schwarzeneggerio fotografijų kolekciją bei filmą apie jo sportinį kelią. Fotografijos buvo eksponuojamos turnyro metu, o filmas parodytas žiūrovams prieš varžybas.

Apie šį renginį publikacijas spausdino Austrijos, Anglijos, Argentinos ir Rusijos sporto leidiniai.

Ne mažesnio tarptautinio dėmesio sulaukė ir 50-asis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Vienas reikšmingiausių faktų – reportažą apie turnyrą parodė CNN televizijos tinklas. Tai buvo retas atvejis, kai Lietuvos kultūrizmo renginys pasiekė milijoninę pasaulinę auditoriją.

Ar vien pasaulio čempionato pavadinimo pakanka?

Pastaraisiais metais Lietuvoje taip pat vyko tarptautinių kultūrizmo renginių.

Pavyzdžiui, Kėdainiuose buvo surengtas IFBB pasaulio čempionatas. Tačiau apie jį beveik nebuvo informacijos nacionalinėje spaudoje ar televizijoje, nebuvo platesnio viešo pristatymo, dokumentinių leidinių ar reikšmingo tarptautinio atgarsio.

Tai nėra šio renginio nuvertinimas. Tačiau istoriniu požiūriu kyla svarbus klausimas – ar vien oficialus pasaulio čempionato pavadinimas savaime suteikia renginiui išliekamąją vertę?

Tikriausiai ne.

Istorijoje išlieka ne vien oficialūs titulai.

Išlieka tai, kas tampa matoma visuomenei, kas palieka dokumentinį pėdsaką, apie ką rašo spauda, ką rodo televizija, kas įamžinama knygose, filmuose, fotografijose ir žmonių prisiminimuose.

Žvilgsnis į ateitį

2027 metais Klaipėdoje bus surengtas jau 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Tai bus ne tik eilinės varžybos.

Tai bus šešiasdešimties metų nenutrūkstamos tradicijos jubiliejus.

2026 metų turnyre dalyvavo beveik 300 atletų iš dešimties valstybių, patvirtindami, kad renginys neprarado savo tarptautinio autoriteto ir šiandien.

Šiuo metu rengiama beveik 400 puslapių „Gintarinio prizo“ istorijos knyga lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Joje bus sukaupti archyviniai dokumentai, fotografijos, prisiminimai, istoriniai straipsniai ir iki šiol neskelbta medžiaga.

Numatoma, kad jubiliejiniame turnyre dalyvaus įvairių šalių sporto veteranai, buvę pasaulio ir Europos čempionai, federacijų vadovai, visuomenės veikėjai bei Lietuvos valstybės institucijų atstovai.

Tai būtų prasminga proga pagerbti visus, kurie kūrė Lietuvos kultūrizmo istoriją.

Išvados

Šešiasdešimt metų – pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų galima objektyviai įvertinti Lietuvos kultūrizmo raidą.

Istorinė renginio vertė nepriklauso vien nuo oficialaus statuso, federacijos pavadinimo ar vienkartinio dalyvių skaičiaus. Tikrąją reikšmę lemia tęstinumas, gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų istorinių laikotarpių, tarptautinis pripažinimas, visuomenės dėmesys ir išliekamasis dokumentinis palikimas.

Per šešis dešimtmečius Lietuvoje buvo surengta šimtai kultūrizmo varžybų. Dauguma jų buvo svarbios savo dalyviams ir savo laikmečiui. Tačiau tik nedaugelis tapo reiškiniais, peržengusiais sporto salės ribas ir įėjusiais į Lietuvos sporto istoriją.

Būtent tokie renginiai kuria valstybės sportinį prestižą, formuoja tarptautinį įvaizdį ir tampa kultūriniu paveldu ateities kartoms.

Todėl artėjantis 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik dar vienos varžybos kalendoriuje. Tai gyvas Lietuvos kultūrizmo istorijos simbolis, liudijantis, kad didžiausi pasiekimai gimsta ne iš vienkartinių pergalių, bet iš dešimtmečius trunkančio nuoseklaus darbo, tradicijų puoselėjimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir pagarbos savo istorijai.

Galbūt būtent tai ir yra svarbiausia šešiasdešimties metų Lietuvos kultūrizmo pamoka – istoriją kuria ne garsūs pavadinimai ar trumpalaikiai titulai, o darbai, kurie išlieka žmonių atmintyje ir tampa neatsiejama šalies sporto paveldo dalimi.