PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

SENIAUSIOS TRADICINĖS PASAULIO KULTŪRIZMO VARŽYBOS

Žvelgiant per laiko prizmę ir vertinant varžybų statusą, reikšmę bei istorinę vertę, išskiriamos trys seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos, kurios vyksta iki šiol:

Nr. 1 – N.A.B.B.A. Universe

Organizatorius: National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.) Vieta: United Kingdom Rengiama nuo: 1950 m. Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Steve Reeves (JAV)

Nr. 2 – Mr. Olympia

Įkūrėjas: Joe Weider Vieta: United States Rengiama nuo: 1965 m. Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Larry Scott (JAV)

Nr. 3 – Amber Prix International („Gintarinis prizas“)

Organizatorius: World Fitness Federation / World Bodybuilding Federation Vieta: Lithuania Rengiama nuo: 1968 m. Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Leonas Pivoriūnas (Vilnius)

Pastaba

Šios varžybos laikomos seniausiomis tradicinėmis dėl jų istorinio tęstinumo, tarptautinio statuso ir reikšmingo indėlio į kultūrizmo sporto raidą pasaulyje.

Išsamesnė informacija yra tarptautiniame pusla[pyje www.wff.lt

ARŪNO PETRAIČIO KNYGOS PRISTATYMAS.

TĘSIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

RUOŠIAMĖS 60-TAM “GINTARINIAM PRIZUI”.

Šiandien sporto bendruomenė susirinko į žurnalisto ir sporto istoriko Arūno Petraičio knygos pristatymą. Knyga vadinasi „Lietuvos kultūrizmas 1965–2015. Iliustruota „Geležinio“ sporto istorija“.
Renginio metu taip pat buvo prisimintas legendinis „Gintarinio prizo“ turnyras, kuris pirmą kartą surengtas dar 1967 metais. Džiugu, kad ši graži tradicija yra tęsiama – jau gegužės 1–2 dienomis „Gintarinis prizas“ vyks 59-ąjį kartą.
Todėl tai buvo ne tik knygos pristatymas, bet ir prasminga diskusija bei idėjų aptarimas artėjančiam „Gintarinio prizo“ 60-mečiui, kuris vyks jau kitais, 2027 metais Klaipėdoje.
Tai ypatingai reikšmingas įvykis Klaipėda miestui – tarptautinis turnyras šiame mieste vyksta jau 60 metų, ir visa tai didžiąja prasme yra Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. Prezidento Edmundo Daubaro nuopelnas. Jau padarytus ir atliekamus darbus jubiliejiniam turnyrui pristatė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos generalinė sekretorė Ugnė Raudytė Daubarienė bei oficialus federacijos asmuo Alina Pelepko.
Susitikimo metu prisiminėme senąjį kultūrizmą – laikus, kai ši sporto šaka buvo ne tik fizinės formos demonstravimas, bet ir tikras meniškumo, plastikos bei sceninės kultūros menas, kurį puoselėjo mūsų W.F.F. – W.B.B.F. bendruomenė. Knygoje atskleidžiami Lietuvos aukščiausi pasiekimai ir ypatingas dėmesys skiriamas Natalijai Murnikovienei, kuri iki šiol turi aukščiausio lygio pasiekimus.
Kalbėjome apie tai, kaip anuomet ypatingą reikšmę turėjo plastiški pozų perėjimai, judesio estetika ir harmonija scenoje, o pasirodymas buvo kur kas daugiau nei vien išėjimas į sceną ir standartinių pozų demonstravimas – tai buvo kultūrizmo meno viršūnė.
Šią dvasią ypatingai įprasmino Aretas Kolmakovas, kuris susitikimo metu pademonstravo elegantiškus ir plastiškus perėjimus, priminusius legendinius „Gintarinio prizo“ laikus. Dar prasmingiau tai, kad jis pats apie dešimt kartų dalyvavo „Gintarinio prizo“ turnyruose su savo individualia pozavimo programa, todėl jo pasirodymas tapo gyvu mūsų istorijos ir tradicijų atspindžiu.
Būtent tai įkvėpė ypatingą idėją artėjančiam 60-mečiui 2027 metais – atkurti klasikinį „Gintarinio prizo“ meninį pozavimą kaip atskirą kategoriją, pagerbiant mūsų ištakas, estetiką ir unikalią W.F.F. – W.B.B.F. lengvojo ir natūralaus kultūrizmo filosofiją. Čia jau Gargždų veterano Alekso Stankaus ir kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Klaipėdos politiko Romualdo Milės graži iniciatyva. Tai būtų ne tik duoklė istorijai, bet ir tikrojo klasikinio kultūrizmo meno sugrįžimas į sceną.
Nuotraukos: Audriaus Kundroto

Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SPORTE.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai iš T.S.R.S. kultūristų išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atskirame straipsnyje apie tai išsamiai pasakojame, skaitykite tarptautinį puslapį www.wff.lt .

Kaip ir kovoti su kultūrizmo sporto draudimu, taip pat ir siekti Lietuvos kultūristų dalyvavimo tarptautinėse kultūrizmo organizacijose atskirai, be T.S.R.S. sporto ministerijos globos, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vėl buvo paliktas vienui vienas pats sau.

Šiame straipsnyje išdėstysime Nepriklausomybės kovų Lietuvos Respublikos sporte istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Apie tai mažai kas ką žino, o tie, kurie žino yra nesuinteresuoti viešinti, nes Nepriklausomybės kovų procese jų nebuvo – iš „krūmų“ jie išlindo gerokai vėliau, kai Nepriklausomybės kovos pasibaigė pergale. Be abejo, ir šis mūsų straipsnis visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

Straipsnis bus tęsiamas. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

WFF–WBBF indėlis į pasaulinę „Fit-Kid“ sporto raidą:

27 metų pasaulio čempionatų analizė.

1999–2025 metų „Fit-Kid“ pasaulio čempionatų istorija leidžia pažvelgti į daugiau nei dviejų dešimtmečių tarptautinę vaikų fitneso raidą. Per šį laikotarpį keitėsi sportininkų kartos, šalys, čempionai ir varžybų geografija, tačiau išliko viena pagrindinė grandis – W.F.F. – World Fitness Federation ir W.B.B.F. – World Bodybuilding Federation tarptautinė varžybų sistema.

Oficialioje WFF informacijoje „Fit-Kid“ apibrėžiamas kaip vaikų fitneso kryptis, apimanti gimnastikos, aerobikos ir akrobatikos elementus. Federacija taip pat nurodo, kad tarptautiniu mastu organizuoja vaikų, suaugusiųjų ir neįgaliųjų fitneso varžybas bei čempionatus.

Todėl 1999–2025 metų čempionių sąrašas gali būti vertinamas ne tik kaip rezultatų lentelė, bet ir kaip ilgalaikio tarptautinio sporto projekto raidos dokumentas.

27 metai – nuo atskiro čempionato iki tradicijos

1999 metais prasidėjusi „Fit-Kid“ absoliučių pasaulio čempionių istorija iki 2025 metų apima 27 čempionatus.

Tai svarbus rodiklis pats savaime. Sporto disciplina tampa tarptautine tradicija ne tada, kai vienais metais surengiamos varžybos, o tada, kai sukuriamas tęstinis ciklas, į kurį gali ateiti naujos sportininkų kartos.

Būtent tęstinumas yra vienas ryškiausių WFF–WBBF „Fit-Kid“ sistemos bruožų.

Federacijos archyvinėje informacijoje pateikiamas „Fit-Kid“ pasaulio čempionių sąrašas nuo 1999 metų, o 2023 ir 2024 metų oficialiuose čempionatų pranešimuose „Fit-Kid“ pasaulio čempionatas jau įvardijamas kaip atskira tarptautinio čempionato programos dalis.

Tai rodo, kad vaikų fitnesas ilgainiui tapo ne papildomu epizodu, o stabilia tarptautinės federacijos sporto programos dalimi.

WFF–WBBF indėlis – tarptautinės platformos sukūrimas

Svarbiausia federacijos funkcija šiame kontekste yra ne pati čempionės pavardė.

Svarbiausia – sukurti sistemą, kurioje apskritai gali atsirasti pasaulio čempionė.

Tam reikalingi keli elementai:

tarptautinės varžybos; vieninga kategorijų ir amžiaus grupių sistema; tarptautinis teisėjavimas; nacionalinių komandų ir klubų dalyvavimas; čempionatų rezultatų fiksavimas; tęstinė varžybų istorija; galimybė naujoms sportininkų kartoms patekti į tarptautinę sceną.

WFF–WBBF skelbia atskiras „Fit-Kid“ amžiaus kategorijas, į kurias įtraukiami 6, 8, 10, 12 ir 14 metų sportininkai.

Tai ypač svarbu vaikų sportui, nes sistema leidžia varžytis ne vien suaugusiųjų modeliu, bet pagal amžių pritaikytoje struktūroje.

„Fit-Kid“ – platesnės fitneso sistemos dalis

Kitas svarbus WFF–WBBF indėlio aspektas – „Fit-Kid“ nėra izoliuota disciplina.

Ji įtraukta į platesnę fitneso sporto struktūrą, kurioje egzistuoja įvairios kryptys: aerobinis fitnesas, fitness model, akrobatikos ir kitos fitneso disciplinos. Oficialioje federacijos informacijoje „Fit-Kids“ išskiriami kaip vaikų fitnesas, apimantis gimnastiką, aerobiką ir akrobatiką.

Tai sukuria svarbią sportinio ugdymo grandinę:

vaikų fizinis aktyvumas → „Fit-Kid“ → tarptautinės varžybos → aukštesnio lygio fitneso sportas.

Tokiu būdu vaikų disciplina tampa platesnės sporto kultūros dalimi.

Čempionių geografija – tarptautiškumo įrodymas

1999–2025 metų absoliučių čempionių sąraše matome sportininkes iš septynių valstybių.

Čempionėmis tapo atstovės iš:

Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Svarbu tai, kad čempionių kaita nėra apribota viena nacionaline sporto sistema. Skirtingais laikotarpiais aukščiausią rezultatą pasiekė skirtingų šalių sportininkės.

Tai leidžia 27 metų statistiką vertinti kaip tarptautinės konkurencijos geografijos žemėlapį.

Federacijos organizuojama sistema suteikia galimybę nacionalinėms sporto mokykloms susitikti vienoje tarptautinėje erdvėje.

Konkurencija keitėsi, bet sistema išliko

Čempionių sąrašas rodo kelis skirtingus raidos etapus.

Pirmaisiais metais matomas vienų šalių stiprumas. Vėliau čempionių geografija plečiasi. Atsiranda naujos sporto mokyklos, keičiasi lyderystė, kai kurių šalių sportininkės titulus pakartoja.

Tai natūralus bet kurios ilgalaikės sporto sistemos procesas.

Svarbiausia, kad čempionato struktūra išlieka, nors keičiasi jos dalyviai.

Tai yra vienas svarbiausių WFF–WBBF indėlio aspektų – ne vien organizuoti konkretų renginį, bet išlaikyti tarptautinį čempionatą kaip tęstinę sporto instituciją.

Nuo 1999 iki 2025 metų – sportininkų kartų kaita

27 metų laikotarpis reiškia mažiausiai kelias „Fit-Kid“ sportininkų kartas.

1999 metų čempionė ir 2025 metų čempionė priklauso visiškai skirtingoms sporto kartoms.

Todėl kiekvienas naujas čempionatas tampa savotišku ankstesnės tradicijos tęstinumu.

Vienos sportininkės baigia savo vaikų sporto etapą, o į jų vietą ateina naujos mergaitės ir berniukai. Federacijos užduotis tokiame procese – išlaikyti varžybų sistemą, kad nauja karta turėtų kur ateiti.

Būtent todėl 27 metų nenutrūkstama istorija yra ne mažiau svarbi nei atskiri čempionių titulai.

Tarptautinė infrastruktūra ir profesionalizacija

WFF oficialiai nurodo, kad federacijos veikla apima ne tik varžybas, bet ir trenerių, teisėjų bei sportininkų mokymus bei seminarus.

Tai svarbi tarptautinės sporto sistemos dalis.

Norint išlaikyti vienodą varžybų kultūrą skirtingose valstybėse, būtina ne tik surengti čempionatą, bet ir turėti žmones, suprantančius sporto taisykles, vertinimo principus ir varžybų organizavimo standartus.

Todėl WFF–WBBF veiklą galima vertinti kaip kelių lygių sistemą:

sportininkas – treneris – teisėjas – nacionalinė komanda – tarptautinis čempionatas – pasaulinė federacija.

Ši grandinė ir leidžia atskirų klubų bei sportininkų darbui tapti tarptautinio sporto rezultatu.

„Fit-Kid“ kaip vaikų sporto kultūros dalis

Dar vienas svarbus aspektas – vaikų sporto socialinė reikšmė.

Federacija savo misiją sieja su sporto, sveikatos, fizinio aktyvumo, jaunimo sveikatingumo ir bendrystės sporte skatinimu.

Todėl „Fit-Kid“ čempionato reikšmė nėra vien rezultatų protokolas.

Už kiekvienos čempionės pavardės yra treniruotės, disciplina, fizinis pasirengimas, trenerio darbas, šeimos palaikymas ir varžybinė patirtis.

Tarptautinis čempionatas šį procesą perkelia į kitą lygį – suteikia vaikui galimybę ne tik sportuoti, bet ir atstovauti savo šaliai tarptautinėje arenoje.

2025 metai – sistemos tęstinumo patvirtinimas

2025 metų čempionatas rodo, kad „Fit-Kid“ sistema toliau veikia kaip tarptautinės WFF–WBBF programos dalis.

Oficialiuose federacijos rezultatuose 2025 metų „Fit-Kid“ absoliučia pasaulio čempione įvardyta Elzbieta Matoga iš Lenkijos. Tame pačiame 2025 metų pasaulio renginyje dalyvavo sportininkai iš kelių Europos šalių, o „Fit-Kid“ kategorijose buvo skirtingos amžiaus grupės.

Tai svarbu todėl, kad 2025 metai nėra tik dar vienas įrašas sąraše.

Jie pratęsia 27 metų čempionato istoriją.

Pagrindinis 27 metų statistikos rezultatas

Analizuojant pateiktą 1999–2025 metų sąrašą, matyti, kad per 27 metus:

pasaulio absoliučios čempionės atstovavo 7 valstybėms; iš viso įrašyti 27 čempionių titulai; kai kurios sportininkės titulą iškovojo daugiau nei vieną kartą; čempionių geografija laikui bėgant keitėsi; čempionato tradicija išliko per kelias sportininkų kartas.

Todėl statistika svarbi ne vien kaip rekordų lentelė

Ji parodo sistemos gyvybingumą.

Išvada: federacijos indėlis matuojamas ne viena čempione

Žvelgiant į 1999–2025 metų istoriją, WFF–WBBF indėlį į „Fit-Kid“ sportą prasmingiausia vertinti ne pagal tai, kuri šalis iškovojo daugiausia titulų.

Svarbiausias rezultatas yra tai, kad 27 metus išlaikoma tarptautinė vaikų fitneso varžybų platforma.

Ji leidžia skirtingų šalių sportininkams susitikti, konkuruoti, kaupti tarptautinę patirtį ir siekti pasaulio čempionų titulo.

WFF–WBBF oficialiai nurodo, kad federacija jungia vaikų, suaugusiųjų ir neįgaliųjų fitneso sportą, organizuoja tarptautinius čempionatus ir siekia plėtoti fitnesą kaip savarankišką sporto kryptį.

Šiame kontekste „Fit-Kid“ yra viena iš svarbių sistemos grandžių – vaikų sporto disciplina, kuri per 27 metus išaugo į tarptautinę tradiciją.

Todėl 1999–2025 metų čempionių sąrašas gali būti skaitomas kaip daug daugiau nei 27 rezultatų eilutės.

Tai 27 metų WFF–WBBF kuriamos tarptautinės vaikų fitneso sporto istorijos dokumentas.

SOCIALISTINIS KULTŪRIZMAS – NEŽINOMA PASAULINIO SPORTO ISTORIJOS DALIS.

Vakarų kultūrizmo fone – kita istorija, kuri ilgą laiką liko už geležinės uždangos.

Kas šiandien žinoma apie kultūrizmą, kuris buvo kuriamas už geležinės uždangos?

Kai kalbame apie pasaulinę kultūrizmo istoriją, dažniausiai prieš akis iškyla JAV, Didžioji Britanija, Kalifornija, garsieji „Mr. Universe“ ir „Mr. Olympia“ konkursai, pasaulinio garso atletai bei didžiosios Vakarų kultūrizmo organizacijos.

Tačiau tai – tik viena istorijos pusė.

Kitoje geležinės uždangos pusėje taip pat buvo kultūrizmas. Buvo sportininkai, treneriai, teisėjai, sporto salės, klubai, varžybos, organizatoriai ir žmonės, kurie, nepaisydami politinės sistemos bei įvairių apribojimų, kūrė savo kultūrizmo tradiciją.

Šiandien ši istorijos dalis daugeliui pasaulio kultūrizmo gerbėjų beveik nežinoma.

Ir būtent todėl ją būtina prisiminti.

ISTORIJĄ RAŠĖ NE TIK VAKARAI

Nuo 2012 metų Pasaulinė WFF-WBBF federacija trimis kalbomis rengia didelės apimties istorinį projektą – Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją.

Tai nėra vien dar viena knyga apie čempionus, medalius ar sporto rekordus.

Tai bandymas pažvelgti į kultūrizmą kaip į pasaulinį istorinį reiškinį.

Rengiant šią medžiagą vis labiau aiškėja viena esminė aplinkybė: iki šiol pasaulinė kultūrizmo istorija dažnai buvo pasakojama iš Vakarų perspektyvos. Daugelyje publikacijų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Vakarų šalių sporto organizacijoms ir jų renginiams. Tai – svarbi kultūrizmo istorijos dalis, tačiau ne visa istorija.

XX amžiuje pasaulis buvo padalytas į dvi politines ir ekonomines sistemas – Vakarų ir Rytų.

Tarp jų stovėjo ne tik politinės sienos.

Stovėjo ir informacinė siena.

Sporto pasaulis taip pat buvo padalytas.

Todėl Vakaruose ilgą laiką buvo mažai žinoma apie tai, kas vyko Rytų Europoje ir kitose socialistinio pasaulio šalyse.

Tačiau sporto istorija dėl to nesustojo.

Ji tiesiog buvo kuriama kitoje sienos pusėje.

KULTŪRIZMAS, KURIO NEBUVO?

Tam tikra prasme socialistinio kultūrizmo istorija yra paradoksali.

Kultūrizmas egzistavo, nors oficialioje sporto sistemoje ne visada buvo pripažįstamas.

Sportininkai treniravosi, nors jų sporto šaka kai kur buvo vertinama įtariai.

Buvo rengiamos varžybos, nors ne visos jos patekdavo į oficialią tarptautinę sporto istoriją.

Buvo žmonės, kurie kūrė kultūrizmo klubus ir tradicijas, nors jų veikla dažnai priklausė nuo konkrečios politinės ir sporto sistemos požiūrio.

Todėl šiandien negalima spręsti apie socialistinio pasaulio kultūrizmą vien pagal tai, kiek jo pėdsakų liko Vakarų spaudoje.

Informacijos trūkumas nėra istorinių įvykių nebuvimo įrodymas.

Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl socialistinio kultūrizmo istoriją reikia tyrinėti atskirai.

KETURI SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS ETAPAI

Žvelgiant į surinktą istorinę medžiagą, galima išskirti keturis pagrindinius socialistinio kultūrizmo raidos laikotarpius.

I. ROMANTINIS KULTŪRIZMO PERIODAS – 1963–1973 M.

Tai buvo pradžios ir entuziazmo laikotarpis.

Kultūrizmas dar tik skynėsi kelią į sporto pasaulį. Nebuvo vieningos sistemos, nebuvo vienodų taisyklių ir tarptautinės informacijos srauto, kokį turime šiandien.

Didžiulį vaidmenį atliko pavieniai entuziastai.

Jie ieškojo informacijos, skaitė užsienio žurnalus, studijavo fotografijas, domėjosi Vakarų atletais, savarankiškai kūrė treniruočių metodikas ir mėgino pritaikyti tai, ką galėjo sužinoti.

Sporto salėse pradėjo formuotis nauja kultūra.

Kūnas tapo ne tik fizinės jėgos, bet ir disciplinos, estetikos bei asmeninio tobulėjimo objektu.

Šiuo laikotarpiu gimė daugelis tradicijų, kurios vėliau išliko dešimtmečius.

Tai buvo romantinis kultūrizmo laikotarpis – laikotarpis, kai sportas dažnai buvo kuriamas ne dėl materialinės naudos, o iš entuziazmo.

II. DRAUDIMO IR PERSEKIOJIMO PERIODAS – 1973–1987 M.

Šis etapas buvo visiškai kitoks.

Kultūrizmas dalyje socialistinio pasaulio susidūrė su oficialiu nepasitikėjimu, įvairiais apribojimais, draudimais ir administraciniu spaudimu.

Kultūrizmas buvo vertinamas prieštaringai.

Kai kur jis buvo laikomas svetimu, nereikalingu ar ideologiškai nepriimtinu reiškiniu. Ypač problemiškas buvo kultūrizmo ryšys su Vakarų kultūra, kuri per spaudą, fotografijas, treniruočių metodikas ir sporto literatūrą darė vis didesnę įtaką Rytų sportininkams.

Tačiau nutiko paradoksalus dalykas.

Kuo daugiau buvo apribojimų, tuo labiau kultūrizmas persikėlė į entuziastų, sporto klubų ir privačių sporto salių erdvę.

Jis neišnyko.

Jis gyvavo.

Kartais oficialiai.

Kartais pusiau oficialiai.

Kartais beveik pogrindyje.

Šis laikotarpis ypač svarbus todėl, kad būtent tada buvo išbandyta daugelio kultūrizmo entuziastų ištvermė.

Vieniems teko atsitraukti.

Kiti tęsė darbą.

Dar kiti tapo naujos kultūrizmo kartos mokytojais.

Todėl šį laikotarpį galima vadinti ne tik draudimo, bet ir išlikimo laikotarpiu.

III. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS – SOCIALISTINĖS SISTEMOS ŽLUGIMAS

Devintojo dešimtmečio pabaigoje politinis Europos žemėlapis pradėjo keistis.

Keitėsi ir sportas.

Atsirado daugiau galimybių keliauti.

Atsivėrė informacijos kanalai.

Sportininkai galėjo tiesiogiai susipažinti su tuo, kas vyksta Vakaruose.

Atsirado galimybė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, užmegzti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis, keistis patirtimi.

Kultūrizmo pasaulis, kuris dešimtmečius buvo padalytas į dvi skirtingas erdves, pradėjo jungtis.

Tačiau kartu prasidėjo ir dar vienas procesas.

Senosios istorijos pradėjo nykti.

Dalis žmonių, kūrusių socialistinio laikotarpio kultūrizmą, pasitraukė iš aktyvios veiklos.

Dalis archyvų liko privačiose rankose.

Kai kurie dokumentai buvo prarasti.

Dalis senųjų varžybų ir jų dalyvių liko neįrašyti į vėlesnius tarptautinius istorinius leidinius.

Taigi politinės sienos griuvo, tačiau istorinis atotrūkis neišnyko akimirksniu.

IV. DABARTIES LAIKOTARPIS

Šiandien kultūrizmas yra globalus.

Sportininkas iš Lietuvos gali dalyvauti varžybose JAV.

Treneris iš Europos gali tiesiogiai bendrauti su kolegomis Azijoje.

Informacija apie treniruotes, mitybą ir sporto metodikas prieinama visame pasaulyje.

Tačiau globalus sportas turi ir kitą pusę.

Globalizacija kartais ištrina istorinius skirtumus.

Naujosios kartos mato dabartį, tačiau ne visada žino, kas buvo prieš ją.

Todėl šiandien tampa ypač svarbu išsaugoti ne tik dabartinius sporto rezultatus, bet ir žmonių, organizacijų bei renginių istoriją.

„GINTARINIS PRIZAS“ – GYVAS ISTORIJOS LIUDIJIMAS

Lietuvos kultūrizmo istorijoje ypatingą vietą užima „Gintarinis prizas“.

2027 metais Klaipėdoje bus minimas šio tradicinio kultūrizmo renginio 60-metis.

Tai – ne vien gražus jubiliejinis skaičius.

Tai šeši dešimtmečiai sporto istorijos.

Šeši dešimtmečiai, per kuriuos keitėsi politinės sistemos, valstybės sienos, sporto organizavimo principai, informacijos prieinamumas ir pats kultūrizmas.

Tačiau tradicija išliko.

Būtent todėl „Gintarinio prizo“ istorija yra svarbi ne tik Lietuvos sportui.

Ji yra platesnės Europos ir pasaulinio kultūrizmo istorijos dalis.

Pasaulyje yra nedaug tradicinių kultūrizmo renginių, kurių istorija siekia taip toli.

Senesnę tradiciją turi tik nuo 1950 metų Anglijoje organizuojamas NABBA „Mr. Universe“ ir nuo 1965 metų JAV rengiamas „Mr. Olympia“ turnyras.

Todėl 2027 metų jubiliejus yra proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir iš naujo pažvelgti į kultūrizmo istoriją.

KODĖL ŠIANDIEN REIKIA GRĮŽTI Į PRAEITĮ?

Todėl, kad istorija labai greitai tampa legenda.

O legenda ne visada sutampa su faktu.

Vienas žmogus prisimena vienaip.

Kitas – kitaip.

Viename leidinyje atsiranda viena data.

Kitame – kita.

Vienas sportininkas prisimenamas.

Kitas, nors galbūt ne mažiau svarbus, lieka užmirštas.

Todėl istoriją reikia ne tik pasakoti.

Ją reikia dokumentuoti.

Reikia ieškoti senų protokolų.

Reikia rinkti fotografijas.

Reikia išsaugoti varžybų plakatus.

Reikia kalbėtis su tais, kurie patys buvo šių įvykių dalyviai.

Reikia tikrinti datas ir faktus.

Ir svarbiausia – reikia istoriją matyti iš platesnės perspektyvos.

NE VAKARAI PRIEŠ RYTUS, O VIENA BENDRA KULTŪRIZMO ISTORIJA

Kalbėdami apie socialistinio kultūrizmo istoriją neturime tikslo priešpriešinti Rytų ir Vakarų.

Priešingai.

Tikslas – parodyti, kad abi šios istorijos dalys egzistavo tuo pačiu metu ir viena kitą veikė.

Vakarų kultūrizmas darė įtaką Rytams.

Rytų sportininkai ir treneriai taip pat kūrė savo metodikas, tradicijas ir sporto kultūrą.

Skyrėsi sąlygos.

Skyrėsi galimybės.

Skyrėsi politinė aplinka.

Tačiau žmogaus noras stiprėti, tobulėti ir siekti geresnės fizinės formos buvo tas pats.

Todėl šiandien nėra prasmės klausti, kuri kultūrizmo istorijos pusė yra svarbesnė.

Daug svarbiau suprasti, kad be vienos iš jų pasaulinė kultūrizmo istorija lieka nepilna.

ISTORIJOS, KURIOS NEGALIMA PRARASTI

Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos rengimas ir „Gintarinio prizo“ 60-mečio istorinis projektas yra galimybė užpildyti vieną iš didesnių pasaulinės kultūrizmo istorijos spragų.

Tai galimybė į vieną istorinį pasakojimą sujungti tai, kas dešimtmečius buvo atskirta.

Vakarų ir Rytų kultūrizmo istorijas.

Didžiuosius pasaulio turnyrus ir mažesnes, bet istoriniu požiūriu ne mažiau svarbias varžybas.

Tarptautines organizacijas ir vietinius sporto klubus.

Garsius čempionus ir žmones, kurie niekada netapo pasaulio čempionais, tačiau savo darbu padėjo pamatus naujoms kartoms.

Nes sporto istoriją kuria ne vien nugalėtojai.

Ją kuria žmonės.

Ir jeigu šiandien jų istorijų neišsaugosime, rytoj gali nebelikti kam jų papasakoti.

KULTŪRIZMO ISTORIJA DAR NEPARAŠYTA IKI GALO

Kultūrizmo istorija nėra užbaigta knyga.

Ji vis dar rašoma.

Kiekvienas naujai rastas dokumentas, kiekviena sena fotografija, kiekvienas varžybų protokolas, kiekvienas gyvas liudijimas gali papildyti bendrą pasaulinio kultūrizmo paveikslą.

Todėl socialistinio kultūrizmo istorijos tyrinėjimas nėra vien žvilgsnis į praeitį.

Tai atsakomybė prieš ateitį.

Kad būsimos kartos žinotų, jog kultūrizmas pasaulyje neatsirado vienoje šalyje, viename mieste ar vienoje organizacijoje.

Jis kūrėsi daugybėje vietų.

Skirtingomis sąlygomis.

Skirtingose sistemose.

Skirtingomis kalbomis.

Tačiau jį kūrė žmonės, kuriuos vienijo tas pats noras – stiprėti, tobulėti ir kurti sportą.

Todėl socialistinis kultūrizmas nėra užmiršta pasaulinio sporto istorijos paraštė.

Tai viena iš pasaulinio kultūrizmo istorijos dalių, kuri pagaliau turi būti papasakota.