WORLD AMATEUR RANKING LIST

(Since 1898, All Traditional Federations;

only first 100 places from over 12000 Athletes;

Counting only Official Recognized Contests;

Results presented after 2025 "Olympia" and World Championships).

MEN

Competitor's Name Country Points Place

SCHWARCENEGGER ARNOLD USA-AUSTRIA 287 1

TAYLOR VINCE ANTHONY USA -GERMANY 286 2

JACKSON DEXTER USA 286 2

CUTLER JAY USA 285 3

PEARSON TONY USA 284 4

COLEMAN RONNIE USA 284 4

ROBINSON ROBBY USA 283 5

SARCEV MILOS USA -YUGOSLAVIA 282 6

RICHARDSON BILL UK 281 7

RHODEN SHAWN USA 281 7

CHARLES DARREM USA 280 8

CHRISTIAN MIKE USA 279 9

PASTEL THIERRY FRANCE 278 10

KANAS MAROSZ SLOVAKIA 275 11

PHILLIPS TERRY UK 271 12

OLIVA SERGIO USA-CUBA 270 13

LOVE RON USA 268 14

CLAIRMONTE CHARLES UK 266 15

DILLETT PAUL CANADA 264 16

DICKERSON CHRIS USA 264 16

SCHMIDT SONNY NEW ZEALAND 262 17

BANNOUT SAMIR LEBANON 261 18

ZANE FRANK USA 260 19

KAWAK EDUARDO FRANCE 260 19

COE BOYER USA 256 20

CURRY BRANDON USA 255 21

CITRONE JOHN UK 255 21

PAINE GEORGE USA 252 22

MALDONADO JOHNNY USA 252 22

HEATH PHIL USA 252 22

ANNUS OLEV ESTONIA-FINLAND 251 23

HANDLEY JAMES USA 249 24

GASPARI RICH USA 248 25

TINERINO DENNIS USA 247 26

KOSZEWSKI "ZABO" IRVIN USA 246 27

JOHNS DAVE USA 246 27

LABRADA LEE USA 244 28

LAWRENCE IAN SCOTLAND 242 29

GALLUCCI BOB USA 242 29

HANEY LEE USA 240 30

GRANT BILL USA 240 30

PARK REG UK 236 31

BIRDSONG BOB USA 236 31

WALLER KEN USA 235 32

BOOS JOHN USA 235 32

RAY SHAWN USA 234 33

LOPEZ ANIBAL USA 234 33

BESPALENKO VASILIJ UKRAINE 233 34

STRYDOM GARY USA 232 35

HALL KENNY USA 232 35

GULLIANI ED USA 232 35

DODD JOE USA 231 36

POOLE HAROLD USA 230 37

MAKKAWY MOHAMED EGYPT 230 37

FAUTZ CHARLES USA 230 37

PARIS BOB USA 229 38

COVINGTON KEN USA 229 38

BECKLES ALBERT UK 229 38

POLIAKOV STANISLAV LATVIA-ISRAEL 228 39

COLLRAS CHARLES USA 225 40

CORNEY ED USA 224 41

SANTIAGO ELMO USA 223 42

HOLIC ANTON CZECHOSLOVAKIA 223 42

FULLER JOHNNY UK 223 42

ROSS CLANCY USA 222 43

PETERS DON USA 219 44

PEACOCK ART USA 218 45

DE MEY BERRY HOLLAND 218 45

BROWN JOHN USA 218 45

GRYMKOWSKI PETE USA 217 46

BENAZIZA MOHAMMED ALGERIA-FRANCE 217 46

FREDERICK WARREN USA 213 47

BROWN LEON USA 213 47

DUBICKAS VINCAS LITHUANIA 212 48

RODRIGUEZ CARLOS USA-ARGENTINA 211 49

GUZMAN JOSE USA 211 49

DAYTON MICHAEL USA 211 49

CALLENDER ROY CANADA 209 50

WLODAREK JAN POLAND 208 51

JUCYS VIKTORAS LITHUANIA 208 51

SMOLANA REINHARD GERMANY 207 52

LEONARD GARY USA 207 52

VIATOR CASEY USA 206 53

VANDENSTEEN PIERRE BELGIUM 205 54

SIPES CHUCK USA 205 54

COOPER BERNIE UK 205 54

MARSH JJ USA 204 55

FRIEDLAND DION SOUTH AFRICA 204 55

VELIKOIVANENKO BORIS RUSSIA 203 56

ORRAO ERIC FRANCE 203 56

MICHALIK STEVE USA 203 56

HARRIS ARTHUR USA 202 57

FERRIGNO LOUIS USA-ITALY 202 57

MISEVICIUS SAULIUS LITHUANIA 201 58

YATES DORIAN UK 201 58

VRANICAR MARTY USA 200 59

KONO TOMMY USA 200 59

IVANAUSKAS ALGIRDAS LITHUANIA 200 59

EMMOTT TONY UK 200 59

DRAPER DAVE USA 200 59

SHANDOR FRED USA 199 60

RUDMAN JANKO SWEEDEN 199 60

MALAKAUSKAS VIDMANTAS LITHUANIA 199 60

KROGER RALPH USA 199 60

KEENE ALLEN USA 199 60

YOURTON CHESTER USA 199 60

DZIKEVICIUS DAINIUS LITHUANIA 199 60

KING JACK USA 198 61

KATZ MIKE USA 197 62

GORELIK JEVGENIJ LITHUANIA 196 63

DUVAL ROY UK 196 63

MENTZER MIKE USA 195 64

KUEHN KENT USA 195 64

HILLIGEN ROY USA-SOUTH AFRICA 195 64

NICOLETTI VICTOR USA 193 65

ROSS DON USA 192 66

QUINN MIKE USA 192 66

BUCHANAN BRIAN UK 191 67

PANDOLFO ANTHONY USA 190 68

MALEK MICHAIL RUSSIA 189 69

KOSENKO PAVEL ESTONIA 189 69

HARGITAY MICKEY USA 188 70

BESAKIRSKAS ALBERTAS LITHUANIA 188 70

BALDWIN RICHARD USA 188 70

JOHNSON WILLIE USA 186 71

DEIANA GIUSEPPE ITALY 186 71

BEAVER DOUGLAS USA 186 71

THIERRY DINO GUADELUPPE 185 72

PLUMANS HUBERT BELGIUM 184 73

MABROUK EL SHAHAT EGYPT 184 73

ST JOHN BILL USA 183 74

KAPCEVICIUS VLADAS LITHUANIA 183 74

MC DONOUGH EDDIE UK 182 75

KING JEFF USA 182 75

GILCHRIST ELLIOT USA 182 75

NORMUND JURANS LATVIA 180 76

MORRIS JIM USA 179 77

TEUFEL RON USA 178 78

MOLNAR PETER HUNGARY 178 78

LEES JOHN UK 178 78

GRANT PAUL UK 177 79

ROBINSON EDDIE USA 175 80

KILCIAUSKAS ALGIRDAS LITHUANIA 175 80

ASHLEY MIKE USA 175 80

PETRAITIS RAIMONDAS LITHUANIA 172 81

KEMPER JOHN USA 171 82

WALKER ROGER UK 170 83

LAZZARO JOE USA 170 83

DUPREE DAVE USA 170 83

DOWE IAN UK 170 83

ALEKSANDROVICH VLADIMIR BELARUS 170 83

POWERS LARRY USA 169 84

ZUR OLEG LITHUANIA 168 85

YATES BROWN MARTIN UK 168 85

GULIANI ED USA 168 85

BAGHERZADEH REZA IRAN 168 85

SMITH CARL USA 167 86

NEVE PAT USA 167 86

LONG GREG USA 167 86

O'MALLEY WALTER UK 165 87

HEMSWORTH BILL UK 165 87

BOSLAND LEN USA 165 87

BOGDANOVICH VALERIJ BELARUS 165 87

THOMPSON RON USA 164 88

NUBRET SERGE FRANCE 164 88

MC LEAN ROY UK 163 89

CICHERILLO BOB USA 163 89

VERNATI ASCANIO ITALY 162 90

ORTIZ FREDDY USA 162 90

KLISANIN STEVE DANIEL USA 162 90

COLUMBU FRANCESCO ITALY-USA 162 90

POLSHIN ROMAN ESTONIA 160 91

MIERCZUK GUY FRANCE 160 91

LISTER GARRY UK 160 91

VERGIANI ANTONIO ITALY 159 92

LEWIS REG USA 159 92

SEVCOV ALEKSANDR ESTONIA 158 93

FOX BERTIL UK 158 93

MATARAZZO MIKE USA 157 94

REEVES STEVE USA 156 95

MENTZER RAY USA 156 95

BUCINSKAS ROLANDAS LITHUANIA 156 95

PEARL BILL USA 155 96

HILL PAUL USA 155 96

ABBENDA JOE USA 155 96

VASIN ALEKSANDR RUSSIA 154 97

DAWSON BOB UK 154 97

JOHNSON HARRY USA 153 98

MOHAMMAD MUSTAFA JORDAN-AUSTRIA 152 99

KEMP NICOLAS BELGIUM 152 99

NOCOLETTI VICTOR USA 151 100.

More information is on International Site www.wff.lt

 

PASAULINĖ FITNESO FEDERACIJA

WFF-WBBF POLE DANCE FITNESO DEŠIMTMETIS.

PIRMOJI FEDERACIJA BE DOPINGO.

1998 metais Tarptautinis Olimpinis komitetas (International Olympic Committee, I.O.C.) pašalino I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją iš savo pretendentų tarpo ir atsisakė pripažinti kultūrizmą. Nuo to laiko  kultūrizmas nebėra sportas. Išimtį sudaro tik buvusios komunistinės šalys bei kai kurios Azijos valstybės, kurios inerciškai dar finansuoja I.F.B.B. federaciją. Visos kitos šių dienų gausios kultūrizmo organizacijos su sportu neturi nieko bendra ir tokiu būdu apgaudinėja sportininkus.

Kultūristai niekur neišnyko. Kultūrizmą ir toliau plėtos Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F., World Body Building Federation).

Skirtingai nuo kultūrizmo, mes fitneso sportą suprantame esant visiškai be dopingo. Pasaulinė fitneso federacija (W.F.F., W.F.F. - International) savo veiklą sieja su 1968 metais Klaipėdoje pradėtu organizuoti tarptautiniu “Gintarinio prizo” (Amber Prix International”) turnyru. Ilgus dešimtmečius fitnesas buvo tapatinamas su kultūrizmu, tačiau atėjo laikas juos atskirti, ką mes ir darome. Remdamiesi į savo šešių dešimtmečių įdirbiu, kuriame visiškai naują fitneso sporto koncepciją. Siekiame, kad fitnesas taptų oficialiai pripažinta sporto šaka ir taikomės net į olimpines aukštumas. Su fitneso sporto istorija galima susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

W.F.F. – W.B.B.F. POLE DANCE FITNESO DEŠIMTMETIS.

Šiandien niekas nesistebi, kai štai jau daugiau nei tris dešimtmečius Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija savo varžybose pristato vis naujas sportines kategorijas. Kitos federacijos seka mūsų veiksmus ir mus kopijuoja. Viena jų – „Pole Dance Fitnesas“. Pirmą kartą šios pakraipos sportininkės dalyvavo 2016 metų W.F.F. – W.B.B.F. tarptautiniuose renginiuose Kretingoje. Pirma sporto istorijoje absoliuti pasaulio „Pole Dance Fitneso“ čempionė – tarptautinės kategorijos teisėja klaipėdietė GINTARĖ STALIULIONYTĖ.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

World Fitness Federation (W.F.F. - International)
World Bodybuilding Federation (W.B.B.F. - International)

WF.F. – W.B.B.F. International Since 1968; 141 Country-Members)
MODEL FITNESS
World Championship Over All Winners
(2004 - 2025)
Year, Competitor's Name, Country.
2025 Bogacz Olga, Poland

2024 Bitineva Jelena, Latvia

2023 Ivanova Jelena, Latvia

2022 Petrova Sabina, Latvia

2021 Ivanova Jelena, Latvia

2020 Kolesova Olga, Lithuania

2019 Leman Monika, Poland

2018 Lisickaja Elena, Uzbekistan

2017 Zykiene Jana, Lithuania
2016 Maskova Ksenia, Russia
2015 Usikova Zina, Belarus
2014 Sukaityte Agne, Lithuania
2013 Narbutaityte Kristina, Lithuania
2012 Martinkova Eva Slovakia
2011 Martinkova Eva, Slovakia
2010 Sidoruk Oksana, Russia
2009 Martinkova Eva, Slovakia
2008 Martinkova Eva, Slovakia
2007 Suchova Julija, Lithuania
2006 Sarka Hola, Czech
2005 Elksninia Rita, Latvia
2004 Ceciotkina Marina, Russia

Chairman W.F.F. – W.B.B.F. International Judges Council Edita Sendriene

 

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

„Gintarinio prizo“ istorijos.

Albertas Besakirskas – prizininkas, kurio kelias prasidėjo dar draudimo metais.

Socialistiniu laikotarpiu Kauno „Olimpo“ sporto klubo kultūristas Albertas Besakirskas buvo vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos kultūristų. 1978–1985 metais jis dalyvavo 21 varžybose ir visose pateko tarp prizininkų. Net 15 šių startų buvo tarptautinėse varžybose.

Ypač iškalbinga Alberto Besakirsko istorijos dalis – jo pasirodymai „Gintarinio prizo“ turnyruose. Jis šiame tarptautiniame turnyre startavo šešis kartus ir visuose šešiuose tapo prizininku. Tai ne tik įspūdinga statistika, bet ir liudijimas apie sportininko meistriškumą bei stabilumą tuo metu, kai kiekvienas tarptautinis startas Lietuvos kultūristams buvo reikšmingas įvykis.

Pergalės, tapusios karjeros akcentais

Geriausiais Alberto Besakirsko rezultatais galima laikyti 1981 metais pasiektas pergales savo kvalifikacinėse kategorijose. Tais metais jis triumfavo Kaune vykusiose „Komjaunimo taurės“ pirmenybėse, o vėliau savo kategorijoje nugalėjo ir Taline surengtame „Gorgo Tenno Memoriale“.

Šios pergalės svarbios ne tik dėl užimtos vietos. Jos parodė, kad Lietuvos sportininkai jau buvo konkurencingi tarptautinėje kultūrizmo scenoje, o Besakirskas buvo tarp tų atletų, kurie savo rezultatais kūrė Lietuvos kultūrizmo autoritetą.

Istorija, prasidėjusi dar tada, kai kultūrizmas buvo draudžiamas

Alberto Besakirsko istorija įdomi ir dėl to, kad jo tarptautinio sportinio kelio pradžia siekia laikotarpį, kai TSRS kultūrizmas dar buvo oficialiai draudžiamas.

1978 metais dr. Edmundas Daubaras, bendradarbiaudamas su Čekoslovakijos kultūrizmo federacija, rengė bendrų tarptautinių varžybų projektą. Į planuojamą TSRS rinktinę buvo įtrauktas ir Albertas Besakirskas kartu su kitais to meto kultūrizmo lyderiais.

Buvo numatyti du susitikimai: vienas turėjo vykti 1979 metais Klaipėdoje, „Gintarinio prizo“ turnyro metu, kitas – Čekoslovakijoje, jos nacionalinio kultūrizmo čempionato metu.

Tam buvo ruošiamasi rimtai. Dr. Edmundui Daubarui kelis kartus lankantis Čekoslovakijos sporto ministerijoje, buvo gautas sutikimas organizuoti tokius tarptautinius susitikimus. Čekoslovakijos atstovai netgi atsiuntė asmeninius kvietimus TSRS rinktinės nariams. Tai buvo ypač svarbu tuo metu, nes be tokių oficialių dokumentų iš TSRS sportininkams išvykti į užsienį praktiškai nebuvo įmanoma.

Atrodė, kad kelias tarptautiniam bendradarbiavimui jau atvertas.

Tačiau projektas žlugo.

Pasak šio laikotarpio liudijimų, tuomet savarankiškai veikusios formalios TSRS kultūrizmo federacijos sekretorius Romanas Kalinauskas, dėl asmeninių ir institucinių nesutarimų, skundais į įvairias instancijas sužlugdė dr. Edmundo Daubaro iniciatyvą. Viena iš priežasčių buvo ir ta, kad iniciatyva kilo ne iš jo, o pats Kalinauskas nebuvo įtrauktas į planuojamą delegaciją.

Taip gerai parengtas tarptautinio bendradarbiavimo projektas liko neįgyvendintas.

„Gintarinis prizas“ – daugiau nei varžybos

Alberto Besakirsko istorija gerai atskleidžia ir platesnę „Gintarinio prizo“ reikšmę. Šis turnyras buvo ne vien sportinės varžybos. Tuo metu jis tapo viena iš erdvių, kurioje Lietuvos kultūristai galėjo susitikti su užsienio sportininkais, įgyti tarptautinės patirties ir parodyti savo lygį.

Besakir­sko šeši priziniai pasirodymai „Gintarinio prizo“ turnyruose – svarbi šios istorijos dalis. Jo rezultatai liudija, kad Lietuvos kultūrizmo atstovai nebuvo vien entuziastai, veikiantys sporto paraštėse. Jie siekė aukščiausių rezultatų ir buvo pajėgūs konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Išvada

Albertas Besakirskas – vienas iš sportininkų, kurių rezultatai padėjo formuoti Lietuvos kultūrizmo istoriją. 21 startas ir 21 patekimas tarp prizininkų, šeši priziniai pasirodymai „Gintarinio prizo“ turnyruose bei 1981 metais iškovotos pergalės rodo išskirtinį jo sportinį stabilumą.

Tačiau ne mažiau svarbi ir kita šios istorijos pusė. Besakirsko kelias prasidėjo laikotarpiu, kai kultūrizmui TSRS buvo taikomi draudimai ir administraciniai suvaržymai. Todėl kiekvienas tarptautinis startas buvo ne tik sportinis, bet ir organizacinis bei politinis iššūkis.

Šiandien, žvelgiant atgal, Alberto Besakirsko istorija primena, kad Lietuvos kultūrizmo tarptautiniai laimėjimai neatsirado savaime. Juos kūrė sportininkai, treneriai ir organizatoriai, kurie nepaisydami to meto aplinkybių ieškojo kelių į tarptautinę areną. „Gintarinis prizas“ buvo viena iš tų erdvių, kuriose šis kelias tapo įmanomas.

“Gintarinis prizas” pasaulio sporto istorijoje.

Šeši „Gintarinio prizo“ dešimtmečiai: kas išlieka sporto istorijoje.

Praėjus daugeliui metų labai lengva vertinti įvykius, žmones ir jų nuveiktus darbus. Atsiranda atstumas, iš kurio praeitis atrodo aiškesnė: galima sudėlioti svarbiausias datas, įvardyti nugalėtojus, išskirti reikšmingiausius įvykius.

Tačiau sporto istorija nėra vien pergalių ir rezultatų sąrašas.

Pavienė pergalė – tai svarbus įvykis konkrečiu momentu. Tais metais ji jaudina sporto bendruomenę, apie ją rašoma, ji įsimenama. Tačiau po metų atsiranda kitos pergalės, kiti čempionai, kiti vardai. Sporto gyvenimas juda pirmyn.

Istorijai reikalingas ne vien momentas. Istorijai reikalingas tęstinumas.

Būtent todėl šeši „Gintarinio prizo“ dešimtmečiai yra išskirtinis reiškinys ne tik Lietuvos kultūrizmo, bet ir pasaulinėje mūsų sporto istorijoje.

Ne viena pergalė, o šeši dešimtmečiai

Pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje įvyko 1967 metais – netrukus po istorinio pirmojo tarptautinio kultūrizmo renginio Vilniuje 1966-aisiais. Tuo metu klaipėdiečiams organizacinės patirties perdavė kauniečiai.

Nuo pirmojo turnyro prasidėjo tradicija, kuri, nepaisant politinių, visuomeninių ir sporto gyvenimo permainų, nenutrūko.

Todėl šiandien į „Gintarinį prizą“ turime žvelgti ne kaip į dar vienas kultūrizmo varžybas. Jo vertė – pirmiausia šešių dešimtmečių tęstinumas.

1967, 1977, 1987, 1997, 2007 ir 2017 metų turnyrai tapo savotiškais skirtingų Lietuvos istorijos laikotarpių ženklais.

1977-ieji – kai reikėjo ne tik sportinės, bet ir pilietinės drąsos

Dešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras 1977 metais vyko itin sudėtingu laikotarpiu – kultūrizmo draudimo ir persekiojimo metais.

Tai buvo ne laikas, kai kultūrizmo renginius buvo galima organizuoti ramiai ir be rizikos. Vis dėlto Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose turnyras įvyko.

Čia būtina išskirti dr. Edmundą Daubarą, kuris ryžosi nepaisyti tuometinių suvaržymų ir organizavo viešas varžybas.

Todėl 1977 metų „Gintarinis prizas“ šiandien vertintinas ne vien kaip sporto renginys. Tai buvo atkaklumo, organizacinės valios ir pasiryžimo išsaugoti sportą pavyzdys.

1987-ieji – nuo atšilimo iki oficialaus pripažinimo

Dvidešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras 1987 metais vyko jau kitokioje politinėje aplinkoje – Michailo Gorbačiovo perestrojkos ir vadinamojo atšilimo laikotarpiu.

Netrukus, ne be 1986 metų dr. Edmundo Daubaro pastangų, 1987 metais Maskvoje buvo įkurta oficialiai pripažinta TSRS kultūrizmo federacija. Po kurio laiko TSRS sporto ministerija pripažino “Gintarinio prizo” turnyrą buvus neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu.

Šis laikotarpis parodo dar vieną svarbią „Gintarinio prizo“ savybę: turnyras ne tik egzistavo šalia istorinių pokyčių – jis pats buvo į juos įtrauktas.

Sporto organizavimas tuomet buvo glaudžiai susijęs su valstybės politika, oficialiu pripažinimu ir galimybe apskritai egzistuoti.

1997-ieji – nepriklausomos Lietuvos sporto aplinkoje

Trisdešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras 1997 metais vyko Mažeikių naftos kultūros rūmuose.

Tai jau buvo nepriklausomos Lietuvos laikotarpis. Pasikeitė valstybė, politinė sistema, sporto organizavimo galimybės ir visuomenės požiūris.

Svarbu ir tai, kad tuo metu „Gintarinio prizo“ organizacinę veiklą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai buvo ženklas, kad kultūrizmas tapo platesnio valstybės sporto gyvenimo dalimi.

Taigi trisdešimtasis turnyras žymi ne tik dar vieną jubiliejinę datą. Jis simbolizuoja kultūrizmo perėjimą iš draudimų ir suvaržymų laikotarpio į nepriklausomos valstybės sporto sistemą.

Tarptautinis mastas

Keturiasdešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras vyko Klaipėdos LCC krikščionių koledžo salėje.

Renginyje dalyvavo beveik 300 atletų iš devynių šalių. Turnyras buvo finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto atskira eilute, už ką atitinkamai balsavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Tai svarbus momentas todėl, kad „Gintarinis prizas“ jau buvo ne vien vietinės ar regioninės reikšmės renginys. Jo mastas, dalyvių skaičius ir tarptautiškumas liudijo apie išaugusią organizacinę kompetenciją ir Lietuvos kultūrizmo integraciją į tarptautinę sporto erdvę.

„Gintarinio prizo“ keturiasdešimtmečio proga Austrijos parlamento pirmininkas, profesorius Alfredas Gerstlas, į Klaipėdą atsiuntė originalių to meto Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio nuotraukų kolekciją ir kino filmą apie jo gyvenimo kelią. Nuotraukos buvo eksponuojamos LCC rūmų fojė, o filmas parodytas gausiai į varžybas susirinkusiems klaipėdiečiams.

2017-ieji – „Gintarinis prizas“ pasaulio akiratyje

Penkiasdešimtasis turnyras 2017 metais tapo dar vienu istoriniu etapu.

Klaipėdoje vykusiose varžybose dalyvavo apie 200 sportininkų iš 17 šalių. Tačiau svarbiausia buvo ne vien dalyvių statistika.

Apie renginį parengtas reportažas buvo parodytas globalioje CNN televizijoje. Taip „Gintarinio prizo“, Klaipėdos ir Lietuvos vardas pasiekė plačiausią tarptautinę auditoriją.

Tai buvo momentas, kai ilgametė Lietuvos kultūrizmo tradicija išėjo į gerokai platesnę informacinę erdvę.

Nuo vietinio turnyro iki renginio, apie kurį sužinojo pasaulinė auditorija – toks yra šešių dešimtmečių kelias.

2027-ieji – šešiasdešimtojo turnyro slenkstis

2027 metų gegužę Klaipėdoje planuojamas šešiasdešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Tai nebus tik eilinis jubiliejinis renginys. Planuojamas trijų dienų renginys, į kurį bus kviečiami žinomi svečiai, pagerbti kultūrizmo veteranai.

Ypatingą reikšmę turės ir keliomis kalbomis rengiama istorinė knyga, kurioje bus siekiama atskleisti „Gintarinio prizo“ vietą Lietuvos ir pasaulio sporto istorijoje, jo sąsajas su platesniais politiniais ir visuomeniniais procesais.

Tai svarbu todėl, kad istorija turi būti ne tik prisimenama – ji turi būti užrašyta ir perduota ateinančioms kartoms.

Kas reikšminga, o kas – ne?

Žvelgiant iš šešių dešimtmečių perspektyvos, tampa aiškiau, kas sporto istorijoje yra laikina, o kas išlieka. Laikina yra viena pergalė. Vienas rezultatas. Vienas čempionas. Vienos varžybos. Visa tai yra svarbu sportininkui, treneriui ir to meto auditorijai. Tačiau istorine prasme didžiausią vertę įgauna tai, kas turi tęstinumą, įtaką ir pasekmes.

„Gintarinio prizo“ istorijoje matome būtent tokį tęstinumą.

1967 metais – tradicijos pradžia.

1977 metais – tradicijos išsaugojimas draudimų sąlygomis.

1987 metais – politinio atšilimo ir oficialaus kultūrizmo pripažinimo epocha.

1997 metais – nepriklausomos Lietuvos sporto aplinka.

2007 metais – valstybės dėmesys ir tarptautinis mastas.

2017 metais – išėjimas į pasaulinę informacinę erdvę.

2027 metais – šešiasdešimties metų istorijos įprasminimas.

Išvada

Šeši „Gintarinio prizo“ dešimtmečiai leidžia daryti paprastą, tačiau labai svarbią išvadą: sporto istoriją kuria ne vien nugalėtojai. Ją kuria žmonės, kurie dešimtmečiais išsaugo tradiciją, nepaisydami besikeičiančių aplinkybių. Todėl „Gintarinio prizo“ reikšmė nėra vien jo turnyrų skaičius ar juose iškovotų medalių kolekcija. Jo reikšmė – tai istorinis tęstinumas.

Turnyras išgyveno sovietmečio draudimus, politinius pokyčius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, valstybės sporto sistemos transformaciją ir globalizacijos epochą. Per tą laiką keitėsi sportininkai, treneriai, salės, miestai, organizacinės sąlygos ir pats kultūrizmo pasaulis.

Nesikeitė tik viena – tradicija.

Todėl artėjantis šešiasdešimtasis „Gintarinio prizo“ turnyras yra proga ne tik švęsti. Tai proga atsigręžti, įvertinti ir užrašyti tai, kas buvo padaryta. Nes po šešiasdešimties metų jau galima aiškiai atskirti momentą nuo istorijos.

Momentas praeina. Istorija lieka.

O „Gintarinio prizo“ istorija – jau šešių dešimtmečių ilgio.