2026 TARPTAUTINĖS SPORTO NAUJIENOS.

ŽINIOS IŠ JAPONIJOS W.F.F. – W.B.B.F. FEDERACIJOS.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad 2027 metais Tadžimi mieste planuojamam „IORIMPIA and W.F.F. – W.B.B.F. JAPAN“ renginiui oficialų palaikymą skyrė Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Šį svarbų bendradarbiavimo susitarimą sudarė mūsų federacijos paskirtas W.F.F. – W.B.B.F. International prezidentas Japonijoje Iori Nishizawa. Taip pat yra suteiktas leidimas naudoti ambasados logotipą. Šis regioninis renginys auga į tarptautinį fitneso renginį, jungiantį šalis ir žmones. Tai naujas, reikšmingas žingsnis mūsų federacijai. Ambasados palaikymas suteikė dar didesnį pasitikėjimą ir stiprų pagrindą tolimesniam augimui.

Toliau bendradarbiausime su administracija bei daugeliu partnerių, kad renginys būtų sėkmingai įgyvendintas. Miestas, tiksli data ir visa oficiali programa šiuo metu dar yra derinama. Puiki pradžia!

Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.

1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.

Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.

Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.

Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius.  - 

Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir  „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.

Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.

Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).

Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.

Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.

Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.

1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.

Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

VATIKANAS KULTŪRIZME ĮŽVELGĖ DISIDENTUS.
Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos vadovų priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės valdžios atžvilgiu.
Oficialaus susitikimo metu Pasaulinės federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą buvo Vatikano Kongregato Prefekto kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliaiu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
Oficialaus priėmimo metu Vatikano administracijos vadovas J. Em. PADRE PAOLO federacijos atstovams pristatė Vatikano administracijos būstinę, asmeninius Pontifiko darbo ir poilsio apartamentus, uždarą archyvinę Vatikano istorinių brangenybių saugyklą, visų buvusių Pontifikų asmeninių daiktų saugyklą. Oficialų priėmimą sekusios sekančios dienos ankstų rytą Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniškai pakviestas ir dalyvavo Vatikano Švento Petro bazilikoje vykusiose individualiose mišiose.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Slovakijos ambasadoje surengtas išskirtinis WFF-WBBF profesionalų „World Grand Prix“

Pasaulinės WFF-WBBF federacijos istorijoje netrūksta išskirtinių tarptautinių renginių, tačiau vienas įsimintiniausių įvyko 2012 metais. Tais metais profesionalų „World Grand Prix“ turnyras buvo surengtas Slovakijos Respublikos ambasadoje Maskvoje – retas atvejis pasaulio sporto istorijoje, kai aukščiausio lygio tarptautinės kultūrizmo varžybos vyko diplomatinės atstovybės teritorijoje.

Tam buvo sudarytos puikios sąlygos – ambasadai priklausančiuose Slovakijos kultūros rūmuose veikė viešbutis ir moderni koncertų salė, todėl sportininkų apgyvendinimas, varžybų organizavimas ir oficialūs renginiai vyko vienoje vietoje.

Profesionalų „World Grand Prix“ turnyrai pradėti rengti 2010 metais, o mėgėjų – dar 1990-aisiais. Per kelis dešimtmečius šios varžybos tapo vienu svarbiausių WFF-WBBF tarptautinių projektų, suburiančių stipriausius įvairių šalių atletus.

2012 metų turnyrą organizavo Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras, federacijos viceprezidentas Andrejus Basovas ir Slovakijos mecenatas Štefanas Hrčka. Jo garbei varžyboms suteiktas pavadinimas „Stefan Hrcka Pro World Grand Prix“.

Į turnyrą buvo pakviesti tik asmeninius kvietimus gavę profesionalūs sportininkai iš Irano, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Estijos ir Lietuvos. Iš viso dalyvavo 36 atletai, kurie dviejose svorio kategorijose varžėsi dėl 30 000 JAV dolerių prizinio fondo. Tuo metu tai buvo jau ketvirtasis WFF-WBBF profesionalų turnyras, kuriame buvo skiriami tokio dydžio piniginiai prizai.

Prizininkai

Iki 90 kg:

1 vieta – Michailas Malekas (Rusija) 2 vieta – Shahram Hassankhani (Iranas) 3 vieta – Davidas Tuchtajevas (Rusija)

Virš 90 kg:

1 vieta – Abolfazi Aghakhani (Iranas) 2 vieta – Mehdi Aghababaei (Iranas) 3 vieta – Aleksandras Ševcovas (Estija)

Po varžybų surengta tarptautinė spaudos konferencija, kurioje pristatyta WFF-WBBF federacijos veikla bei profesionalų sporto plėtros rezultatai. Konferenciją organizavo daugkartinis „Universe“ varžybų nugalėtojas, oficialus WFF-WBBF atstovas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Holivudo aktorius ir režisierius Aleksandras Nevskis.

Išvados

2012 metų „Stefan Hrcka Pro World Grand Prix“ tapo vienu išskirtiniausių WFF-WBBF profesionalaus sporto renginių. Turnyras, surengtas Slovakijos ambasadoje Maskvoje, ne tik pademonstravo aukštą organizacinį lygį, bet ir patvirtino federacijos tarptautinį autoritetą bei glaudžius ryšius su diplomatinėmis ir visuomeninėmis institucijomis. Solidus prizinis fondas, dalyvių atranka pagal asmeninius kvietimus ir tarptautinė spaudos konferencija liudijo augantį profesionalaus kultūrizmo prestižą bei WFF-WBBF siekį stiprinti šios sporto šakos tarptautinį pripažinimą.

Šis turnyras išliko reikšmingu federacijos istorijos etapu ir iki šiol laikomas vienu originaliausių bei reprezentatyviausių WFF-WBBF organizuotų tarptautinių profesionalų renginių.

PASAULIO VAKARUOSE – F.I.H.C., N.A.B.B.A. IR I.F.B.B..

RYTUOSE – MES. IKI ŠIOL SITUACIJA NESIKEITĖ.

Žvelgiant per praėjusio šimtmečio prizmę, išryškėja pagrindiniai pasaulio kultūrizmo istorijos kertiniai akmenys.

Ilgą laiką dėl politinių priežasčių pasaulis buvo padalytas į dvi dalis – „kapitalistinius“ Vakarus ir „socialistinius“ Rytus. Abu pasauliai buvo vienas nuo kito izoliuoti ir kultūrizmas, kaip ir daugelis kitų sporto šakų, vystėsi savarankiškai.

Vakaruose oficialiai pripažintam kultūrizmo sportui 1947–1969 metais vadovavo tarptautinė sunkiosios atletikos federacija F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kuriai didelę įtaką darė amerikietis Bobas Hofmanas (Robert Collins Hoffman, 1898–1985). Vėliau, 1971–1998 metais, pagrindinį vaidmenį perėmė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders).

Neoficialiam, tarptautiniu mastu nepripažintam kultūrizmo judėjimui Vakaruose atstovavo 1950 metais Didžiojoje Britanijoje įsteigta N.A.B.B.A. (National Amateur Body-Builders' Association).

PRADŽIA

Socialistiniame pasaulyje kultūrizmui bandyta vadovauti per F.I.H.C. 1963 metais, TSRS sunkiosios atletikos federacijos struktūroje, buvo įsteigta TSRS kultūrizmo organizacija – atletinės gimnastikos komisija.

Tai buvo pirmoji tarptautinio pobūdžio kultūrizmo organizacija socialistiniame pasaulyje. Tačiau tuo metu TSRS kultūrizmo sportas dar tik kūrėsi. Sunkiosios atletikos federacija nebuvo suinteresuota aktyviai vystyti naujos, iš išorės pasiūlytos sporto šakos, todėl ši organizacija ilgainiui sunyko.

1968 metais Kaune, Lietuvos TSR, TSRS kultūrizmo entuziastų iniciatyva buvo įsteigta nauja TSRS kultūrizmo organizacija (komisija). Ji veikė iki 1973 metų, kai TSRS ir kitose socialistinėse šalyse kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir pradėtas persekioti.

Per šį laikotarpį organizacija spėjo surengti dvejas TSRS kultūrizmo pirmenybes ir pradėti reguliarių tarptautinių turnyrų tradiciją – „Gintarinio prizo“ Lietuvoje bei „Georgo Tenno memorialo“ Estijoje.

KULTŪRIZMO DRAUDIMO METAI

1973 metais uždraudus kultūrizmo sportą, kurį laiką vyravo sumaištis ir laukimas. Apie ankstesnę TSRS kultūrizmo organizaciją beveik niekas nebegalvojo. Oficialios varžybos buvo nutrauktos, tačiau kultūrizmo judėjimas neišnyko.

1974 metais DSc. Edmundas Daubaras Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje nelegaliai organizavo „Gintarinio prizo“ turnyrą. Tais pačiais metais estas Inaras Mardo Taline surengė „Georgo Tenno memorialą“.

Estijoje turnyrą pavyko organizuoti pusiau legaliai – valdžiai buvo įrodinėjama, kad, atsižvelgiant į pasaulyje garsių Estijos galiūnų tradiciją, kultūrizmas gali būti laikomas savotiška nacionalinės sporto kultūros dalimi.

Būtent šie du turnyrai – Lietuvos „Gintarinis prizas“ ir Estijos „Georgo Tenno memorialas“ – tapo svarbiausiais socialistinio pasaulio kultūrizmo tradicijos tęstinumo simboliais. Nepaisant draudimų ir persekiojimo, jie buvo organizuojami toliau.

1987 METŲ TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA

„Perestrojkos“ laikotarpiu atsiradus didesnėms visuomeninio gyvenimo laisvėms, kultūrizmas vėl galėjo atviriau organizuotis.

1987 metais Kubenkos mieste, RTFSR, buvo įkurta TSRS kultūrizmo federacija. Tradiciniai socialistinio pasaulio tarptautiniai turnyrai – „Georgo Tenno memorialas“ ir „Gintarinis prizas“ – buvo organizuojami toliau.

Atrodė, kad kultūrizmas pagaliau išsiveržė į laisvę ir netrukus susilies su Vakarų sportu. Savotiškos euforijos apimtas socialistinio pasaulio kultūrizmas visa galva pasinėrė į per reklaminius žurnalus išreklamuotą ir ilgai svajotą Vakarų sporto pasaulį.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad realybė yra gerokai sudėtingesnė.

PO TSRS ŽLUGIMO

1991 metais subyrėjo TSRS, kartu išsisklaidė ir buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo jėgos. Atskirose valstybėse pradėjo kurtis nacionalinės federacijos ir organizacijos, o sporto organizatoriai, semdamiesi žinių bei patirties iš Vakarų, toliau tobulėjo.

Tačiau ilgainiui, kaip teigiama šioje kultūrizmo istorijos interpretacijoje, išryškėjo ir kita medalio pusė. Paaiškėjo, kad Vakarų kultūrizmas ne visais aspektais buvo toks pažangus, kaip ilgą laiką atrodė iš šalies. Socialistiniame pasaulyje per dešimtmečius buvo suformuoti saviti sporto organizavimo ir atletinio rengimo pagrindai, o jų tradicijos išliko gyvos.

Šie skirtumai išryškėjo ir tarptautinių kultūrizmo organizacijų veikloje.

WORLD FITNESS FEDERATION

Prieštaraudami šiuolaikinio kultūrizmo gigantizmo tendencijai, 1995 metais DSc. Edmundas Daubaras ir vokietis Klaus P. J. Hoffmannas ėmėsi iniciatyvos įsteigti tarptautinę „World Fitness Federation“ (W.F.F. – International).

1996 metais Štutgarte įvyko federacijos steigiamasis susirinkimas. Jame taip pat dalyvavo austras Peteris Papula ir graikas Anargiros Tsopouridis.

Klausas Hoffmannas rėmėsi N.A.B.B.A. šalių narių atstovais, o Edmundas Daubaras – buvusio socialistinio pasaulio šalimis. Taip buvo siekiama sukurti tarptautinę organizaciją, kuri tęstų savitą Rytų Europos ir buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo tradiciją.

Per ilgus dešimtmečius susiformavo savotiška tarptautinio kultūrizmo sistema: I.F.B.B. – sportininkams, pasirengusiems griežtesnei dopingo kontrolei, N.A.B.B.A. – be dopingo kontrolės tradicijas puoselėjantiems kultūristams, o W.F.F. – organizacijai, kurios ištakos siejamos su buvusio socialistinio pasaulio kultūrizmo tradicija.

„GINTARINIS PRIZAS“ IR „GEORGO TENNO MEMORIALAS“

Šiandien, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, galima teigti, kad vienas svarbiausių socialistinio pasaulio kultūrizmo pagrindų buvo ne viena konkreti institucija, o gyva tarptautinių varžybų tradicija.

Svarbiausi jos simboliai – Lietuvos TSR „Gintarinio prizo“ turnyras ir Estijos TSR „Georgo Tenno memorialas“.

Šie turnyrai išliko nepaisant politinių draudimų, organizacinių permainų ir TSRS žlugimo. Jų istorija atspindi atskirą, nuo Vakarų kultūrizmo sistemos ilgą laiką izoliuotą sporto raidos kelią.

Todėl pasaulio kultūrizmo istoriją galima matyti ne tik per Vakarų F.I.H.C., N.A.B.B.A. ir I.F.B.B. veiklą. Greta jų egzistavo ir savarankiškai susiformavusi Rytų kultūrizmo tradicija, kurios pagrindą sudarė žmonės, organizacijos ir, svarbiausia, dešimtmečiais nenutrūkusi varžybų tradicija.

Išsamiau apie šią istoriją, jos žmones, organizacijas ir svarbiausius įvykius – artimiausiuose straipsniuose.