2026 I.S.U. TARPTAUTINĖS NAUJIENOS.

INDIJOS PILATE INSTITUTAS.

Per Everesto jogos kurso programas Indijos Pilates Institutas (Everest Yoga and Pilates Institute) siekia bendradarbiauti su tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos (International U.N.E.S.C.O. Organization) asocijuotu nariu Tarptautiniu sporto universitetu (International Sport University, I.S.U.). 2026 metų kovo mėnesį įteikiant diplomas studentams Profesorius LALITAS SONIS (Professor Lalit Kumar Soni) lankėsi minėtame institute ir kalbėjosi bendradarbiavimo klausimais su instituto direktoriumi SAJEVU TIAGI (Sajeev Tyagi). Artimiausiu metu instituto vadovai planuoja lankytis Lietuvos Respublikoje ir susitikti su Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras).

Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyuje www.wff.lt

2026 METŲ SEMINARAS TEISĖJAMS IR TRENERIAMS.

2026 metų kovo 29 dieną Klaipėdos “Green Park Hotel” konferencijų salėje vyko eilinis Tarpautinio sporto universiteto (International Sport University) seminaras teisėjams ir treneriams. Seminare dalyvavo: Tarptautinio sporto universiteto rektorius Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, administracijos vadovė UGNĖ RAUDYTĖ DAUBARIENĖ, Lietuvos sportinio fitneso federacijos (Lithuania sport fitness federation) prezidentas, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos (International U.N.E.S.C.O. Organization) garbės raštu DARIUS DAUBARAS, profesorė SVETLANA PUGAČIOVA (Svetlana Pugacheva, профессор Светлана Пугачёва), dėstytoja ALINA PELEPKO, sekretorė RENATA PELEGRIMIENĖ, klausytojai iš Baltijos šalių.

Temas išdėstė profesorė SVETLANA PUGAČIOVA bei dėstytoja ALINA PELEPKO.

TRUMPA METODINIŲ SEMINARŲ ISTORIJA.

Pirmas seminaras kultūrizmo treneriams buvo organizuotas 1986 metais Klaipėdoje, kur tuo metu vyko tarptautinis “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyras, pačios ministerijos prilygintas “T.S.R.S. kultūrizmo čempionatui” (“U.S.S.R. Bodybuilding Cahmpionships”, «Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). . T.S.R.S. sporto ministerijos sunkiosios atletikos federacijos specialistai skaitė paskaitas ir išdavė ministerijos pažymėjimus. Atkurus Nepriklausomybę, 1991 metais tarpininkaujant Lietuvos sporto minsterijai (departamentas) buvo įkurta Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (L.N.K.A.). L.N.K.A. ėmė rengti reguliarius užsiėmimus treneriams. Kai 2000 metais Lietuvos sporto ministerija paskelbė, kas nepripažįsta nacionalinių federecijų trenerių pažymėjimų, Pasaulinė fitneso federacija (W.F.F. - International) pradėjo rengti tarptauninius trenerių seminarus. Į organizacinį ir metodinį darbą įsitraukus tarptautinei akademinei bendruomenei (įvairių šalių akademikams, daktarams ir profesoriams), 2015 metais Lietuvos Respublikoje registravome Tarptautinį sporto universitetą (T.S.U., I.S.U., International Sport University), kuris išvystė veiklą Indijoje ir Ukrainoje. Nuo 2017 metų T.S.U. yra asocijuotas U.N.E.S.C.O. narys, kuri veikia prie Jungtinių Tautų Organizacijos (U.N.). Lietuvoje T.S.U. periodiškai organizuoja seminarus įvairių sporto dicsiplinų treneriams, teisėjams.

Daug juridinės ir istorinės informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA

TOKIO ĮVYKIO PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE DAR NEBUVO.

OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ.

Rengiant įvairiomis kalbomis publikavimui „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма»), norime išskirti ypatingą įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vizitą į Vatikaną.

VIZITO Į VATIKANĄ PRIEŠISTORIJA.

2011 metų pavasarį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sporto klausimais lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Slovakijoje. Esant Monake sulauktas skambutis, informuojantis, kad po trumpo laiko yra paskirtas oficialus priėmimas Vatikane. Delegacijos keliai pakrypo į Italiją. Vizito išvakarėse Romoje buvo organizuotas susitikimas su atstovu prie Šventojo Sosto.

Istoriją išdėstysime dalimis. Išsamią informaciją, dokumentus, nuotraukas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

60 METŲ LIETUVOS KULTŪRIZMO ISTORIJOS:

KAS IŠ TIKRŲJŲ TURI TEISĘ JĄ PASISAVINTI?

Šešiasdešimt metų. Šimtai varžybų. Dešimtys tarptautinių renginių. Valstybės institucijų dėmesys. Pasaulinė televizija. Tarptautinis pripažinimas.

Ir šiandien atsiranda norinčių papasakoti Lietuvos kultūrizmo istoriją iš naujo.

Galima bandyti.

Bet yra viena problema.

Istorija turi archyvus.

Dokumentus.

Datos.

Spaudos publikacijas.

Televizijos įrašus.

Valstybės institucijų sprendimus.

Tarptautinių organizacijų dokumentus.

Todėl šiandien užduokime labai paprastą klausimą:

KAS IŠ TIKRŲJŲ PADARĖ LIETUVOS KULTŪRIZMO ISTORIJĄ?

Ne kas garsiausiai apie save kalba.

Ne kas šiandien turi gražiausią interneto puslapį.

Ne kas išsidalina daugiausia diplomų.

Ne kas pasivadina „Lietuvos kultūrizmo lyderiu“.

O kas realiai dirbo tada, kai buvo sunku?

PRADŽIOJE BUVO DRAUDIMAS

Lietuvos kultūrizmo istorija nebuvo patogi.

1973 metais kultūrizmas buvo uždraustas.

Taškas.

Tačiau draudimas dar nereiškė, kad žmonės nustojo treniruotis.

Treniruotės vyko.

Varžybos vyko.

Veikla vyko.

Tik ne taip, kaip norėjo valdžia.

Prasidėjo pogrindis.

Ir čia labai svarbu atskirti istoriją nuo šiandien kuriamų legendų.

Kas tuo metu rizikavo?

Kas organizavo?

Kas priešinosi?

Kas bandė išsaugoti kultūrizmą?

Kas ieškojo išeities?

1978 METAI: PETICIJA Į MASKVĄ

1978 metais Edmundas Daubaras parengė kultūrizmo gynimo peticiją.

Ji buvo pristatyta aukščiausioms TSRS politinėms institucijoms, tarp jų – TSRS komunistų partijos Centro komitetui.

Kultūrizmas liko uždraustas.

Tačiau rezultatas vis dėlto buvo pasiektas.

Edmundui Daubarui buvo leista Klaipėdoje oficialiai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą.

Turnyras tapo neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu.

Pagalvokime.

Kultūrizmas uždraustas.

Varžybos nepageidaujamos.

Sistema prieš tave.

Ir vis dėlto Klaipėdoje vyksta tarptautinis kultūrizmo turnyras.

Šiandien labai lengva būti „istoriniu lyderiu“.

1978 metais buvo gerokai sunkiau.

O KĄ DARĖ KAUNAS?

1979 metais Kaune pradėtos rengti „Komjaunimo taurės“ varžybos.

Skirtos komjaunuoliškoms datoms.

Tai taip pat yra istorija.

Jos nereikia slėpti.

Tačiau jos nereikia ir perrašyti.

Vienoje pusėje – bandymas priešintis draudimui ir išlaikyti kultūrizmo veiklą.

Kitoje – bandymas prisitaikyti prie sovietinės sistemos.

Tai buvo du skirtingi keliai.

Todėl iki nepriklausomybės atkūrimo, kalbant būtent apie organizacinę reikšmę, iš esmės išsiskyrė du reiškiniai:

„Gintarinis prizas“ ir „Komjaunimo taurė“.

Visa kita šiandien kartais bandoma išpūsti iki tokio masto, kurio dokumentai nepatvirtina.

1990 METAI: UŽDARYTOS IFBB DURYS

Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo tikrasis egzaminas.

Nebepakako būti kultūristu.

Nebepakako organizuoti vietines varžybas.

Reikėjo įrodyti, kad Lietuva gali veikti tarptautinėje erdvėje kaip nepriklausoma valstybė.

1990 metų gruodį Niujorke Edmundas Daubaras derėjosi su IFBB prezidentu Benu Weideriu dėl Lietuvos kultūrizmo pripažinimo.

Tikslas buvo aiškus:

Lietuva turi būti savarankiška.

Tačiau IFBB tuo metu Lietuvos nepriklausomybės nepripažino.

Durys buvo uždarytos.

Ką daryti?

Sėdėti ir laukti?

Ar veikti?

Buvo pasirinktas antrasis kelias.

1991 METAI: LIETUVA KURIA SAVO ORGANIZACIJĄ

1991 metų gegužę, remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai ir asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, Edmundo Daubaro iniciatyva Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija – LNKA.

Tai nebuvo gražus pavadinimas ant popieriaus.

Tai buvo bandymas sukurti savarankišką Lietuvos kultūrizmo sistemą.

Pasirinktas bendradarbiavimas su NABBA.

Ir rezultatas?

Prancūzijoje vykusiame NABBA Europos čempionate Lietuvos atstovai Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas tapo čempionais.

Dar svarbiau – NABBA oficialiu raštu pripažino Lietuvos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nepriklausomybę nuo TSRS.

Štai čia jau kalbame ne apie gražias istorijas.

Kalbame apie tarptautinį Lietuvos pripažinimą sporto srityje.

O KUR BUVO KITI?

Štai čia ir prasideda nemaloni istorijos dalis.

Kai Lietuva kovojo dėl tarptautinio pripažinimo, nebuvo dešimčių šiandieninių organizacijų.

Nebuvo dabartinės federacijų gausos.

Nebuvo daugybės šiandieninių „istorinių lyderių“.

Istorijoje visada atsiranda daug norinčių būti prie pergalės.

Tačiau labai mažai kas nori prisiminti laiką iki pergalės.

Kas buvo tada?

Kas veikė?

Kas rizikavo?

Kas kūrė?

Kas važinėjo į užsienį ir derėjosi?

Kas kūrė tarptautinius ryšius?

Atsakymų į šiuos klausimus nereikia išgalvoti.

Jie yra dokumentuose.

PO 1991-ŲJŲ STAIGA VISI TAPO „PATRIOTAIS“

1991 metų rugpjūčio pučas Maskvoje pakeitė politinę situaciją.

Ir tada atsitiko labai įdomus dalykas.

Atsirado daugiau „drąsių“.

Daugiau žmonių pradėjo kalbėti apie nepriklausomą Lietuvos sportą.

Tačiau istorija nėra socialinis tinklas.

Čia neužtenka parašyti:

„Mes buvome pirmieji.“

Reikia parodyti dokumentą.

Neużtenka pasakyti:

„Mes daug nuveikėme.“

Reikia parodyti renginius.

Neużtenka pasakyti:

„Mes atstovavome Lietuvai.“

Reikia parodyti tarptautinį pripažinimą.

O DABAR – SKAIČIAI

Skaičiai kartais pasako daugiau negu šimtas reklaminių tekstų.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje surengti Europos čempionatai.

Apie juos reportažus rodė „Eurosport“.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais Lietuvoje surengti pasaulio čempionatai.

2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas atskira biudžeto eilute balsavo už 40-ojo „Gintarinio prizo“ finansavimą.

2017 metais „Gintarinio prizo“ 50-mečio reportažą parodė CNN.

Pakartosime:

CNN.

Pasaulinė televizija.

Tai ne vietinio sporto klubo skelbimų lenta.

KAI Į SALĘ ATEINA VALSTYBĖ

Per daugelį metų buvo surengta daugiau kaip dešimt tarptautinių spaudos konferencijų Lietuvos naujienų agentūroje ELTA.

Jose dalyvavo aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai.

Tarptautinių renginių organizacinių komitetų vadovais tapo ministrai, Seimo pareigūnai, parlamentarai, apskričių vadovai ir merai.

Tarp jų – Algirdas Butkevičius, Kęstutis Skrebys, Rišardas Krinickis, Kęstutis Virketis, Gediminas Kirkilas ir kiti valstybės atstovai.

Nuo 2004 metų tarptautinės delegacijos daugiau kaip dešimt kartų buvo priimtos Lietuvos Respublikos Seime.

Už nuopelnus tarptautiniam sportui buvo apdovanojami veiklos dalyviai.

Tai nėra „Facebook“ nuomonė.

Tai – valstybės institucijų istorija.

NE TIK KULTŪRIZMAS

Dar vienas faktas, kurį patogu pamiršti.

Nuo 1995 metų buvo diegiamos naujos sporto kryptys:

neįgaliųjų sportas, vaikų „Fit-Kid“, fitneso daugiakovė, fitneso modeliai ir kitos programos.

Nuo 1996 metų Lietuvoje vyko tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo diskutuojama apie sporto ateitį.

Kai kurios šios idėjos vėliau atsirado ir kitose tarptautinėse sporto organizacijose.

Todėl kalbame ne tik apie tai, kas laimėjo medalį.

Kalbame apie tai, kas kūrė sporto kryptis.

37 LEIDINIAI. ĮVAIRIOS KALBOS. VISAS PASAULIS.

Per metus įvairiomis kalbomis išleisti 37 žurnalo numeriai ir DVD leidiniai.

Jie buvo platinami įvairiose pasaulio šalyse vykusių tarptautinių renginių metu.

Kodėl?

Kad pasaulis žinotų apie Lietuvos veiklą.

Kad Lietuvos vardas būtų matomas.

Kad tarptautinis kultūrizmas turėtų informaciją.

Ir šiandien šis darbas tęsiasi.

Nuo 2012 metų rengiama „Pasaulinė kultūrizmo enciklopedija“.

Iš trijų planuojamų tomų tekstai beveik dviem jau parengti.

Rengiama ir „Gintarinio prizo“ 60-mečiui skirta istorinė knyga.

Nuotraukos.

Dokumentai.

Archyvai.

Datos.

Istorija.

Ne legenda.

2026–2027 METAI: DABAR PARODYSIME, KAS KIEK VERTAS

2026 metų spalio 24–26 dienomis Nidoje numatomas 37-asis pasaulio čempionatas.

2027 metų gegužę – 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Pasirengimas šiems renginiams pradėtas dar 2025 metais.

Šešiasdešimt metų.

Pagalvokite apie šį skaičių.

Kiek dabartinių organizacijų gali parodyti šešių dešimtmečių nepertraukiamą istoriją?

Kiek gali parodyti veiklą sovietinio draudimo laikotarpiu?

Kiek gali parodyti tarptautinį Lietuvos pripažinimą?

Kiek gali parodyti valstybės paramą?

Kiek gali parodyti CNN?

Kiek gali parodyti „Eurosport“?

Kiek gali parodyti priėmimus Lietuvos Respublikos Seime?

Kiek gali parodyti pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvoje?

Kiek gali parodyti tarptautinius kongresus?

Kiek gali parodyti leidinius įvairiomis kalbomis?

Kiek?

ŠTAI ČIA IR YRA PROBLEMA

Šiandien Lietuvoje yra daug norinčių būti istorijos dalimi.

Prašom.

Bet būti istorijos dalimi ir sukurti istoriją – ne tas pats.

Turėti organizaciją ir sukurti tarptautinę sporto sistemą – ne tas pats.

Surengti vietines varžybas ir organizuoti pasaulio čempionatą – ne tas pats.

Išdalinti medalius ir gauti tarptautinį valstybės pripažinimą – ne tas pats.

Parašyti apie save straipsnį ir turėti dešimtmečių archyvą – ne tas pats.

Šitie dalykai nėra lygiaverčiai.

ISTORIJOS NEPAVOGSI

Galima pervadinti organizaciją.

Galima pakeisti logotipą.

Galima sukurti naują federaciją.

Galima paskelbti save lyderiu.

Galima parašyti šimtą reklaminių pranešimų.

Galima net bandyti iš naujo papasakoti praeitį.

Bet yra dalykas, kurio nepakeisi.

Data.

Dokumentas.

Archyvas.

Valstybės sprendimas.

Tarptautinis pripažinimas.

Televizijos įrašas.

Surengtas renginys.

Išleistas leidinys.

Tai yra istorijos įrodymai.

TODĖL UŽDUODAME KLAUSIMĄ DAR KARTĄ

Kas veikė, kai kultūrizmas buvo uždraustas?

Kas organizavo pogrindinę veiklą?

Kas kreipėsi į aukščiausias TSRS institucijas?

Kas išsaugojo „Gintarinį prizą“?

Kas po nepriklausomybės atkūrimo kūrė Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją?

Kas siekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo?

Kas organizavo Europos ir pasaulio čempionatus?

Kas gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramą?

Kas buvo priimtas Seime?

Kas buvo rodomas „Eurosport“?

Kas buvo parodytas CNN?

Kas kūrė naujas sporto disciplinas?

Kas organizavo tarptautinius kongresus?

Kas išleido 37 tarptautinius leidinius?

Kas šiandien rengia pasaulinę kultūrizmo enciklopediją?

Kas ruošia 60-mečio istorinę knygą?

Atsakymai yra.

Ir jų nereikia išgalvoti.

60 METŲ – IR TIK PRADŽIA

2027 metais „Gintariniam prizui“ sukaks 60 metų.

Tačiau tai ne pabaiga.

Tai naujas etapas.

Toliau – tarptautinis bendradarbiavimas.

Toliau – olimpinio judėjimo kryptis.

Toliau – nauji tarptautiniai projektai.

Toliau – dar didesnis Lietuvos vardo skleidimas pasaulyje.

Ir taip, planai ambicingi.

Gal net per daug ambicingi tiems, kurie priprato prie mažų tikslų.

Tačiau dideli darbai niekada nebuvo padaryti žmonių, bijančių didelių tikslų.

MES NEPRAŠOME PATIKĖTI

Tai svarbiausia.

Mes neprašome patikėti mūsų istorija.

Mes siūlome ją patikrinti.

Atsiverskite archyvus.

Suraskite dokumentus.

Pažiūrėkite datas.

Patikrinkite valstybės sprendimus.

Paieškokite televizijos archyvuose.

Peržiūrėkite tarptautinių organizacijų dokumentus.

Ir tada palyginkite.

Ne žodžius.

Darbus.

Ne reklamą.

Rezultatus.

Ne šiandienines deklaracijas.

Šešiasdešimties metų istoriją.

IR TADA ATSAKYKITE

KAS IŠ TIKRŲJŲ SUKŪRĖ LIETUVOS KULTŪRIZMO ISTORIJĄ?

Atsakymas nepriklauso nuo to, kas garsiausiai šaukia.

Atsakymas jau yra istorijoje.

Istorijos negalima pasisavinti.

Istorijos negalima ištrinti.

Istorijos negalima perrašyti vienu pareiškimu.

Nes kai kalba dokumentai, reklama nutyla.

60 METŲ „GINTARINIO PRIZO“.

60 METŲ LIETUVOS KULTŪRIZMO ISTORIJOS.

Tegul sprendžia ne tie, kurie garsiausiai kalba.

Tegul sprendžia faktai.

Tegul sprendžia dokumentai.

TEGUL SPRENDŽIA ISTORIJA.

LIETUVA IR TARPTAUTINIS KULTŪRIZMO JUDĖJIMAS

Pirmieji tarptautiniai kultūrizmo kongresai Lietuvoje

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki tarptautinio pripažinimo

1990–1991 metais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, prasidėjo ne tik esminė politinė šalies transformacija, bet ir naujas Lietuvos sporto istorijos etapas.

Po dešimtmečius trukusio buvimo sovietinėje sporto sistemoje Lietuvos sporto organizacijoms teko iš naujo kurti nacionalines struktūras, užmegzti savarankiškus tarptautinius ryšius ir siekti pripažinimo pasaulio sporto bendruomenėje.

Kultūrizmo sporte šis procesas buvo ypač ryškus.

1991 metų gegužę, tarpininkaujant ir remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai bei asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo oficialiai įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (LNKA). Jos įkūrimo iniciatorius ir pagrindinis organizatorius buvo Edmundas Daubaras.

Lietuvai tai buvo daugiau nei dar vienos sporto organizacijos įsteigimas. Tai buvo svarbus žingsnis atkuriant savarankišką Lietuvos kultūrizmo sporto atstovavimą tarptautinėje arenoje.

Kova dėl tarptautinio pripažinimo

Šio proceso pagrindai buvo pradėti kurti dar iki galutinio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1990 metų gruodį Niujorke Edmundas Daubaras susitiko ir derėjosi su tuometiniu IFBB prezidentu Benu Weideriu. Tikslas buvo aiškus – pasiekti Lietuvos kultūrizmo tarptautinį pripažinimą ir sudaryti Lietuvos sportininkams galimybę savarankiškai išeiti į tarptautinę areną, apeinant sovietinę kultūrizmo sistemą.

Tačiau tuo metu Benas Weideris atsisakė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir nesutiko priimti Lietuvos kultūristų į IFBB už sovietinės federacijos struktūros ribų.

Tokiomis aplinkybėmis LNKA pradėjo bendradarbiauti su NABBA – organizacija, per kurią Lietuvai atsivėrė galimybės kurti savarankiškus tarptautinius ryšius.

Šis sprendimas netrukus davė konkrečių rezultatų.

Prancūzijoje vykusiame NABBA Europos čempionate Lietuvos sportininkai Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas tapo čempionais.

Dar svarbiau buvo tai, kad NABBA oficialiai pripažino Lietuvos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nepriklausomybę nuo TSRS.

Situacija iš esmės pasikeitė po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje. Tačiau šiuo lemiamu laikotarpiu Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, vadovaujama TSRS kultūrizmo federacijos viceprezidento Romano Kalinausko, Edmundo Daubaro iniciatyvų nepalaikė ir toliau laukė sprendimų iš Maskvos.

Vėlesnė įvykių raida parodė, kaip glaudžiai savarankiško Lietuvos sporto kūrimas buvo susijęs su platesniu Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę erdvę procesu.

Klaipėda – naujas tarptautinis kultūrizmo centras

Kitas svarbus etapas prasidėjo Klaipėdoje.

1994 ir 1995 metais Klaipėdoje surengti tarptautiniai kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrai sulaukė didelio pasisekimo. Augantis jų tarptautinis autoritetas paskatino priimti ambicingą sprendimą – 1996 metų NABBA Europos čempionatą surengti Klaipėdoje.

Šis pasirinkimas turėjo ypatingą reikšmę.

Vos prieš kelerius metus iš sovietinės sistemos išsivadavęs Lietuvos pajūrio miestas buvo pasirengęs priimti sportininkus, oficialius asmenis ir sporto organizacijų vadovus iš visos Europos.

Tarptautinis aktyvumas tęsėsi.

1997 metų Europos čempionatas buvo surengtas Vilniuje, o 1998 metais Palangoje vyko WFF pasaulio čempionatas.

Lietuvai tai buvo dideli tarptautiniai sporto renginiai. Juos rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Varžybų reportažus transliavo televizijos kanalas „Eurosport“, o kai kurių laidų trukmė siekė net vieną valandą.

Ne mažiau įspūdingos tuo metu buvo ir dalyviams sudarytos sąlygos.

Visi tarptautiniai varžybų svečiai ir Lietuvos sportininkai Klaipėdos, Palangos bei Vilniaus viešbučiuose buvo nemokamai apgyvendinami ir maitinami.

Lietuva demonstravo visiškai naują vaidmenį.

Ji jau ne tik siekė užimti vietą tarptautiniame kultūrizmo pasaulyje – ji tapo šalimi, galinčia priimti, organizuoti ir remti didelius tarptautinius sporto renginius.

TARPTAUTINIŲ KONGRESŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Čempionatų organizavimą lydėjo dar vienas ilgalaikę reikšmę turėjęs procesas.

Iki 1996 metų Lietuvoje tarptautiniai kultūrizmo kongresai nebuvo organizuojami. Prieš 1996 ir 1997 metų Europos čempionatus Lietuvoje buvo surengti tarptautiniai kongresai, į kuriuos susirinko įvairių šalių kultūrizmo organizacijų vadovai ir atstovai.

Šie susitikimai nebuvo vien įprasti administraciniai posėdžiai, skirti varžyboms koordinuoti.

Jie tapo platforma diskutuoti apie kultūrizmo ateitį, tarptautinių organizacijų raidą ir naujų sporto krypčių atsiradimą.

Viena svarbiausių temų buvo fitneso ateitis.

Tuo metu organizuotas fitnesas pasaulyje dar buvo tik pradinėje savo raidos stadijoje. Edmundas Daubaras iškėlė idėją, kad fitnesas turėtų vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto šaka, o ne likti tik kultūrizmo dalimi.

Vėlesni dešimtmečiai parodė, kad ši vizija turėjo ilgalaikę perspektyvą.

Fitnesas vis labiau įsitvirtino kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina. Naujas šio proceso etapas pasiektas 2024 metų pasaulio čempionate Nidoje, kai fitnesas organizacinėje su WFF-WBBF judėjimu susijusioje sistemoje buvo galutinai atskirtas nuo kultūrizmo.

1996 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – KLAIPĖDA

1996 metų tarptautiniame kongrese dalyvavo 15 šalių delegacijos.

Kongreso vadovybėje buvo Edmundas Daubaras, Rišardas Krinickis – daugkartinis „Gintarinio prizo“ turnyro čempionas, Valstybės kontrolės komiteto vadovas, – ir Vokietijos atstovas Klausas Hofmanas.

Kongrese dalyvavo:

Prancūzija – Seržas Delselis; Estija – Vladimiras Jelufimovas; Izraelis – Aleksas Stuknovas; Ukraina – Jurijus Jeriomenko, Genadijus Dernas; Rusija – Vladimiras Šubovas, Nikolajus Nikulinas; Čekija – Bobas Divilekas; Belgija – Rolandas Blokas; Graikija – Anargiros Tsopouridis; Jungtinė Karalystė – Džimas Čarlzas, Alenas Gordonas; Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis; Italija – Paola ir Filippo Massaroni; Bulgarija – Zdravko Ivanovas; Baltarusija – Georgijus Katulinas; Lietuva – Jurijus Stepanovas, Saulius Kirmelevičius.

Kongreso reikšmę lėmė ne vien jame atstovaujamų šalių skaičius.

Klaipėdoje susitiko sporto organizacijų vadovai iš valstybių, kurios vos prieš kelerius metus buvo visiškai skirtingose politinėse ir sporto sistemose.

Šia prasme kongresas tapo besikeičiančio Europos sporto žemėlapio atspindžiu.

1997 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – VILNIUS

Po metų tarptautinis kongresas persikėlė į Lietuvos sostinę.

1997 metais tarptautinio kultūrizmo atstovai susitiko Vilniaus „Villon“ viešbučio konferencijų salėje, kuri tuo metu buvo viena iš prestižinių sostinės renginių vietų.

Iki to laiko buvo pasikeitusi ir tarptautinė vadovybės struktūra.

Klausas Hofmanas ėjo tarptautinės NABBA asociacijos prezidento pareigas, o Edmundas Daubaras buvo jos viceprezidentas.

1997 metų kongrese dalyvavo jau 17 šalių atstovai.

Kongresui vadovavo Edmundas Daubaras ir Klausas Hofmanas.

Dalyvavo:

Graikija – Anargoros Tsopouridis, Dora Tsopouridis; Jungtinė Karalystė – Alenas Gordonas; Ukraina – Vasilijus Bespalenko; Rusija – Vladimiras Šubovas; Čekija – Františekas Zamola, Bobas Divilekas; Baltarusija – Fidelis Sedychas, Georgijus Katulinas; Prancūzija – Jose Martinez, Eleonora Jauks; Vokietija – Tamara Konz, Andreas Muller; Belgija – Rolandas Blokas; Italija – Filippo Massaroni; Šveicarija – Džimis Largis; Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis; Estija – Aleksandras Selnichinas; Austrija – Karin Rosner; Izraelis – Viktorija Miller, Elli Hanna; Olandija – Karlas Aartaas; Lietuva – Saulius Kirmelevičius.

Vilniaus kongresas patvirtino, kad Lietuva jau buvo tapusi tarptautinio kultūrizmo vadovų susitikimų vieta.

Šių susitikimų reikšmė gerokai peržengė konkrečių varžybų ribas. Jie suteikė galimybę keistis idėjomis, užmegzti tarptautinius ryšius ir svarstyti ilgalaikę kultūrizmo bei fitneso sporto raidą.

PASAULINĖS FITNESO FEDERACIJOS ĮKŪRIMAS

Lietuvoje vykusios tarptautinės diskusijos sutapo su dar vienu svarbiu įvykiu.

1995 metais Edmundo Daubaro ir vokiečių kultūrizmo organizatoriaus Klauso Hofmano iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė fitneso federacija (WFF – World Fitness Federation).

Iš pradžių organizacija veikė pagal dviejų prezidentų principą.

Edmundas Daubaras atstovavo Rytų šalims, o Klausas Hofmanas – Vakarų šalims.

Tokia struktūra atspindėjo to meto geopolitinę realybę. Europa išgyveno dešimtmečius trukusio politinio susiskaldymo pabaigą, o tarptautinės sporto organizacijos taip pat turėjo prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.

WFF tapo erdve, kurioje skirtingų regionų atstovai galėjo bendradarbiauti vienoje tarptautinėje sporto struktūroje.

2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijai toliau vadovavo Edmundas Daubaras.

VIZIJA, APLENKUSI SAVO LAIKĄ

Šiandien 1996 ir 1997 metais Lietuvoje vykusius tarptautinius kultūrizmo kongresus galima vertinti gerokai plačiau nei tik kaip istorinius epizodus, susijusius su Europos čempionatais.

Tai buvo platesnio proceso dalis.

Lietuvai šie kongresai simbolizavo šalies sugrįžimą į tarptautinę sporto bendruomenę po dešimtmečius trukusios sovietinės kontrolės.

Tarptautiniam kultūrizmui jie tapo vieta, kurioje skirtingų Europos regionų ir kitų šalių atstovai galėjo užmegzti naujus ryšius ir diskutuoti apie sporto ateitį.

Tačiau svarbiausia – šie susitikimai tapo idėjų platforma.

Viena iš jų buvo įsitikinimas, kad fitnesas gali ir turi vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina.

Tai, kas iš pradžių galėjo atrodyti kaip tolimesnės ateities vizija, palaipsniui tapo realybe. Fitnesas kūrė savo identitetą, varžybų sistemą ir organizacines struktūras.

LIETUVOS VIETA TARPTAUTINIO SPORTO ISTORIJOJE

Todėl 1990-ųjų Lietuvos kultūrizmo istoriją reikia vertinti gerokai platesniame kontekste.

Tai buvo ne vien nacionalinių čempionatų, atskirų sportininkų ar varžybų organizavimo istorija.

Tai buvo Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę dalis.

Per palyginti trumpą laiką Lietuva nuėjo kelią nuo nacionalinių kultūrizmo struktūrų atkūrimo iki Europos ir pasaulio čempionatų rengimo, tarptautinių kongresų organizavimo bei dalyvavimo kuriant naujas tarptautines sporto organizacijas.

Klaipėda, Vilnius ir Palanga tapo vietomis, kuriose tuo metu, kai Europos istorija išgyveno esminius pokyčius, susitikdavo įvairių šalių sportininkai, vadovai ir sporto organizatoriai.

1996 ir 1997 metų tarptautiniai kongresai yra svarbi šios istorijos dalis.

Jie parodo, kad sportas gali tapti tarptautinio bendradarbiavimo priemone ir kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė per palyginti trumpą laiką gali pereiti kelią nuo tarptautinio pripažinimo siekimo iki aktyvaus dalyvavimo formuojant pasaulinio sporto ateitį.

Lietuva ne tik grįžo į tarptautinę kultūrizmo areną. Ji prisidėjo prie naujo šio sporto istorijos puslapio kūrimo.