N.A.B.B.A. NEŽINO SAVO ISTORIJOS ARBA MELUOJA.

“PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJOS” MEDŽIAGA.

Dabarties N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos istorikas SI SVINEJUS (Si Sweeney) savo publikacijose net neužsimena apie tikrąjį pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą, o apie antrąjį rašo klaidingai.

Panašiai kultūrizmo sporto istorija sukurta ir I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) istorikų. Pagal šiuos istorikus, iki I.F.B.B. nieko nebuvo. Jie nutyli, kad I.F.B.B. komercionės firmos savininkai broliai BENAS ir DŽO VEIDERIAI (Ben and Joe Weider brothers) visur kopijavo iki jų sukurtą BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) kultūrizmo imperiją.

Nestebina, nes daug žmonių aukštindami save, kitus žemina ar net visai nemini. Gaunasi iškreipta istorija, į kurią remdamiesi paskesni istorikai kūria jau savo istorijas, kurios labai tolimos nuo realybės.

1947. PIRMASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

Pirma tarptautinė kultūrizmo imperija buvo JAV “sunkiosios atletikos tėvu” vadinamo BOBO HOFMANO (Bob Hoffman) pastangų dėka per A.A.U. (Amateur Athletic Union) sukurta Amerikoje. A.A.U. jungė visas JAV sporto federacijas ir iš esmės buvo JAV sporto minieterija. Kol JAV nebuvo sporto ministerijos, jos funkcijas atliko A.A.U.. A.A.U. buvo JAV Nacionalinio Olimpinio komiteto narė ir ilgą laiką vadovavo visoms sporto šakoms. Nuo 1939 metų pradėjusi organizuoti JAV nacionalinį kultūrizmo čempionatą, pavadintą “Mr. America”, BOBO HOFMANO dėka A.A.U. ryžosi oficialiai įteisinti kultūrizmo sportą.

1947 metais Filadelfijoje (JAV) vyko Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H. (Federation Internationale Halterophile) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas ir tarptautinis kongresas. BOBO HOFMANO pastangomis F.I.H. (F.I.H. ėmus valdyti pasaulio kultūrizmą, pavadinimas pakito į F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme) tarptautiniame kongrese priėmė nutarimą vadovauti pasauliniam kultūrizmo sportui ir rengti tarptautinės kultūrizmo varžybas. Taip iškart po kongreso Filadelfijoje buvo organizuotas pirmasis tarptautinis F.I.H. “Mr. Universe” turnyras. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo BOBO HOFMANO auklėtinis amerikietis STVIVAS STANKO (Steve Stanko). Tai buvo istorinis įvykis ir istorinė pergalė.  

 1948. ANTRASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

“Olimpiniais metais” F.I.H. sunkosios atletikos pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami. Kaip organizuoti planuotą F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą? BOBUI HOFMANUI kilo idėja organizuoti antrąjį F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą 1948 metų Londono Olimpinių žaidynių metu. Juk F.I.H. buvo tarptautinio Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Tam buvo pasitelkta Britanijos sunkiosios atletikos asociacija  B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association), kuriai vadovavo OSKARAS STEITAS (Oscar State). B.A.W.L.A. per Britanijos Imperijos kolonijų sunkiosios atletikos asociacijas į kultūrizmo “Mr. Universe” varžybas sukvietė įvairių šalių sportininkus, o BOBAS HOFMANAS atvežė JAV kultūristus. “Mr. Universe” varžybas stebėti atėjo 1800 žiūrovų, o turnyro metu surinktos lėšos atiteko B.A.W.L.A. asociacijai.  Talkinti varžybose B.A.W.L.A. pasikvietė britų kultūrizmo žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakciją. Po eilės trankinių atkrentamųjų etapų į “Mr. Universe” finalą pateko prancūzas ANDRE DRAPAS (Andre Drapp) bei amerikiečiai STIVAS RIVSAS (Steve Reeves) ir BOBO HOFMANO auklėtinis DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek). Absoliučiu nugalėtoju tapo DŽONAS GRIMEKAS. Per apdovanojimą prie mikrofono STIVAS RIVSAS pasakė, kad “Džonas Grimekas yra geriausias pasaulio kultūristas” (“John Grimek is the greatest bodybuilder who ever lived“).

1950. PIRMASIS N.A.B.B.A. KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

1950 metais žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakcija inicijavo nacionalinės kultūrizmo asociacijos N.A.B.B.A. įkūrimą. Pasak buvusio N.A.B.B.A. prezidento AIVANO DANBARO (Ivan Dunbar), N.A.B.B.A. juridiškai buvo registruiota visuomeninio klubo statusu.  Tais pačiais 1950 metais N.A.B.B.A. Londone organizavo pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo STIVAS RIVSAS. Toliau Tarptautinio Olimpinio komiteto narė F.I.H., du dešimtmečius oficialiai vadovavusi pasaulio kultūrizmo sportui, tęsė “Mr. Universe” tradicijas, o N.A.B.B.A. “Mr. Universe”, kaip ir brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben WEIDER brothers) komercinė I.F.B.B. firma, nuėjo individualiu keliu, iki tolimu nuo oficialaus pripažinimo. 

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...

VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.

Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:

-        Laikotarpio kultūrizmo asmenybės

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija

-        Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje

-        Rezultatai, pasekėjai.

Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

TARPTAUTINIS TEISĖJŲ IR TRENERIŲ SEMINARAS KLAIPĖDOJE. KAI KULTŪRIZME LIKO TIK RAUMENYS: KUR DINGO POZAVIMO MENAS?

Kultūrizmas kadaise buvo ne tik raumenų demonstravimas. Tai buvo scena, muzika, judesys, artistiškumas ir gebėjimas savo kūną paversti tikru scenos pasirodymu. Šiandien iš viso to liko gerokai mažiau. Ar kultūrizmas tapo pernelyg primityvus?

Šis klausimas bus keliamas 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare, kurį organizuoja Pasaulinė WFF-WBBF federacija ir Tarptautinis sporto universitetas (ISU – International Sport University).

Seminare daugiausia dėmesio bus skiriama pozavimo menui, naujoms kategorijoms, jų vertinimui ir ateities varžybų organizavimo principams.

Anksčiau vien raumenų neužteko

Kultūrizmo istorijoje buvo laikotarpis, kai sportininkas turėjo būti ne tik fiziškai puikiai pasirengęs. Jis privalėjo mokėti savo kūną parodyti.

1987 metais, steigiant TSRS kultūrizmo federaciją, vykusiuose seminaruose buvo analizuojami įvairūs kultūrizmo rengimo ir teisėjavimo klausimai. Vieną tokių seminarų vedė tuometinis Vilniaus kultūrizmo mokyklos vadovas Vitalijus Asovskis.

Kartu su Vilniaus kultūrizmo mokyklos steigėju Česlavu Tamulevičiumi jis, remdamasis praktine patirtimi ir darbu su sportininkais, buvo sukūręs įvairių kultūrizmo pozų klasifikaciją.

Tai nebuvo vien techninis darbas. Pozos buvo suvokiamos kaip kalba, kuria sportininkas scenoje pasakoja apie savo kūną.

Scenoje reikėjo ne tik būti stipriam, bet ir mokėti tai parodyti

Ypatingą vietą tuomet užėmė laisvoji programa.

Sportininkas turėjo ne tik atlikti privalomas pozas. Jis kūrė savo pasirodymą: rinkosi muziką, dėliojo pozas, perėjimus, judesius ir visą sceninę kompoziciją.

Buvo vertinamas bendras programos įspūdis, artistiškumas, sceninis meistriškumas, muzikalumas, pozavimo technika ir gebėjimas sklandžiai pereiti iš vienos pozos į kitą.

Tai iš esmės keitė patį sportininką.

Vien tik treniruotės su štanga nepadėjo tapti scenos virtuozu. Reikėjo mokytis valdyti kūną, suprasti muziką, sceną, publiką ir teisėjų žvilgsnį.

Štangą kilnoti gali daugelis. Sužavėti sceną – gerokai sunkiau.

Todėl pasitaikydavo, kad fiziškai nepriekaištingai pasirengęs sportininkas pralaimėdavo varžovui, kuris savo kūną scenoje sugebėdavo parodyti geriau.

Būtent toks teisėjavimo principas vertė kultūristus dirbti daugiau ir plačiau. Ne tik auginti raumenis, bet ir tobulinti pozavimo techniką.

Vilniaus mokykla kūrė ne tik kūnus, bet ir scenos meną

Vilniaus kultūrizmo mokyklos specialistai daug dėmesio skyrė kitų sporto šakų patirčiai. Buvo analizuojamos meninės gimnastikos ir dailiojo čiuožimo programos, jų struktūra, artistiškumas, muzikalumas ir vertinimo principai.

Ši patirtis buvo pritaikyta kultūrizme.

Tuo metu Lietuvoje išaugo visa sportininkų karta, kuriai scena buvo ne mažiau svarbi nei treniruočių salė.

Prisiminkime Praną Murauską, Jevgenijų Goreliką, Jevgenijų Žurcevą, Rišardą Krinickį, Vytautą Pleckevičių, Saulių Misevičių, Vladą Kapcevičių, Viačeslavą Chleborodovą ir kitus to laikotarpio sportininkus.

Jų pasirodymai buvo ne vien pozų demonstravimas. Tai buvo spektaklis.

Kas atsitiko šiandien?

Šiandien laisvosios programos daugelyje kultūrizmo varžybų nebevertinamos.

Ir čia slypi viena esminių problemų.

Jeigu už pozavimo meistriškumą sportininkas negauna jokio papildomo įvertinimo, kodėl jis turėtų tam skirti šimtus valandų?

Pozavimo tobulinimas reikalauja darbo. Reikia trenerio, choreografinio supratimo, sceninės praktikos, muzikos pajautimo ir daugybės repeticijų.

Todėl sportininkui kur kas paprasčiau koncentruotis į tai, kas tiesiogiai lemia rezultatą.

Rezultatas – vis daugiau panašumo.

Tie patys judesiai. Tos pačios pozos. Tie patys sceniniai sprendimai.

Sportininkas užlipa ant scenos, parodo kūną ir nulipa.

Tačiau kur dingo asmenybė? Kur dingo individualus pasirodymas? Kur dingo tas momentas, kai publika laukdavo ne tik to, kokį kūną sportininkas atsivežė, bet ir kaip jis jį parodys?

Kultūrizmas rizikuoja prarasti savo sceninį veidą

Kultūrizmas visada buvo ypatingas tuo, kad jame susitiko sportas ir scena.

Raumenys buvo tik viena šios lygties dalis.

Kita dalis – gebėjimas juos parodyti.

Kai iš varžybų pašalinamas sceninis elementas, sportas tampa vienodesnis. O kuo daugiau vienodumo, tuo mažiau priežasčių žiūrovui laukti kito sportininko pasirodymo.

Galbūt todėl šiandien verta atsigręžti į tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama.

2027-ieji gali tapti pokyčių metais

WFF-WBBF federacija skelbia, kad nuo 2027 metų planuojama profesionalių kultūristų varžybose vėl pradėti vertinti laisvąsias programas.

Tai reikštų bandymą sugrąžinti į kultūrizmo sceną elementą, kuris anksčiau skatino sportininkus būti ne tik fiziškai stiprius, bet ir scenos atlikėjus.

Ar tai pakeis kultūrizmą?

Atsakymas priklausys nuo to, kaip bus suformuluoti vertinimo kriterijai ir kaip šią idėją priims sportininkai, treneriai bei teisėjai.

Tačiau vienas dalykas akivaizdus: kultūrizmo scena negali būti vien raumenų paroda.

Sportininkas ant podiumo turi ne tik stovėti.

Jis turi pasirodyti.

Būtent apie tai bus kalbama 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare.

Galbūt laikas vėl prisiminti, kad kultūrizmas prasideda ne tada, kai sportininkas užlipa ant scenos.

Jis prasideda tada, kai sportininkas išmoksta scenoje papasakoti savo kūno istoriją.

Daugiau informacijos apie seminarą – www.worldfitness.lt.

Pasaulinė sporto istorija.

Garbės mokslų daktaras – Lenkijos mecenatui Jerzy (Jurek) Gotowski.

2026 metų lapkritį, iškart po 37-ojo WFF-WBBF pasaulio čempionato Nidoje, Lenkijoje vyks iškilminga ceremonija, kurios metu ilgametis Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis, žinomas Lenkijos verslininkas, mecenatas ir visuomenės veikėjas Jerzy (Jurek) Gotowski bus apdovanotas aukščiausiu akademiniu įvertinimu – jam bus suteiktas Garbės mokslų daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvaus ir Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai.

Ilgametė draugystė ir bendradarbiavimas

Jureko Gotowskio bendradarbiavimas su Pasauline WFF-WBBF federacija prasidėjo 2006 metais. Tais metais jis tapo vienu iš tarptautinio WFF-WBBF turnyro Bydgoščiuje organizatorių. Tačiau jo veikla tuo neapsiribojo.

Suprasdamas tarptautinio sportinio bendradarbiavimo svarbą, J. Gotowskis aktyviai įsitraukė į federacijos veiklą ir netrukus tapo vienu svarbiausių jos rėmėjų Lenkijoje.

Didžiausiu jo indėliu į WFF-WBBF veiklą tapo 2008 metais Bydgoščiuje surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Šis renginys iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių federacijos istorijoje.

Tai buvo ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir reikšmingas tarptautinis įvykis, plačiai nuskambėjęs Europoje ir už jos ribų.

Įspūdingas pasaulio čempionatas Bydgoščiuje

Pasaulio čempionatas vyko prestižiniuose „Łuczniczka“ sporto rūmuose. Bydgoščius buvo išpuoštas federacijos simbolika, sportininkams ir svečiams sudarytos išskirtinės sąlygos, o prizininkams įteikti unikalūs krištoliniai medaliai.

Aukštas renginio organizavimo lygis tapo pavyzdžiu daugeliui vėliau vykusių tarptautinių WFF-WBBF čempionatų.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasaulio čempionato viešinimui ir tarptautiniam renginio prestižui. Prieš čempionatą ir po jo surengtos net aštuonios tarptautinės spaudos konferencijos.

Taip pat įvyko oficialūs susitikimai Bydgoščiaus miesto savivaldybėje su tuometiniu miesto meru Konstanty Dombrowicziumi ir vicemeru Kazimierzu Drozdu.

Pasaulio čempionato proga Varšuvoje tuometinis Lenkijos sporto ministras Zbigniewas Paceltas surengė oficialų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovų priėmimą Sporto ministerijoje. Šis įvykis tapo reikšmingu federacijos tarptautinio pripažinimo valstybiniu lygmeniu ženklu.

Indėlis į Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą

2008 metais Jurekas Gotowskis taip pat finansavo gausios Lenkijos nacionalinės delegacijos dalyvavimą 40-ajame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje.

Delegacijai vadovavo Bydgoščiaus miesto vicemeras Kazimierz Drozd. Vizito metu buvo pristatyti Bydgoščiaus ir Klaipėdos miestų bendradarbiavimo projektai. Jie aptarti su tuometiniu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Viačeslavu Karmanovu.

Tokiu būdu sportinis bendradarbiavimas peraugo į platesnius Lietuvos ir Lenkijos miestų tarpusavio ryšius, apimančius sportą, kultūrą ir visuomeninį bendradarbiavimą.

Įvertinti nuopelnai

Už išskirtinius nuopelnus tarptautinei WFF-WBBF veiklai 2009 metais federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras Jureką Gotowskį apdovanojo Tarptautiniu garbės aukso medaliu.

Šis apdovanojimas papildė gausų J. Gotowskio valstybinių ir visuomeninių apdovanojimų rinkinį, pelnytą už nuopelnus Lenkijos valstybei.

Ištikimas federacijos bičiulis

Per beveik du dešimtmečius Jurekas Gotowskis išliko ištikimas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis. Jis nuolat remia federacijos renginius Lenkijoje, dalyvauja svarbiausiose federacijos šventėse kaip garbės svečias ir savo veikla prisideda prie tarptautinio sportinio bendradarbiavimo stiprinimo.

Tikra mecenatystė matuojama ne vien finansine parama. Ji atsiskleidžia per ilgalaikį įsipareigojimą žmonėms, idėjoms ir bendroms vertybėms.

Jureko Gotowskio ilgametė veikla – tai būtent toks mecenatystės ir tarptautinės draugystės pavyzdys.

2026 metų lapkritį Lenkijoje jam suteikiamas Garbės mokslų daktaro vardas taps dar vienu reikšmingu jo ilgamečio darbo ir nuopelnų įvertinimu.