World Fitness Federation (W.F.F. - International)

World Bodybuilding Federation (W.B.B.F. - International)

International Amateur "UNIVERSE" Contest

Men Bodybuilding Over All Winners

(2000 - 2025)

Year, Name, Country.

2025 TORU FUKUTOMI, Japan

2024 MARIS SVEIDUKS, Latvia

2023 ALEKSEJ LAPSIN, Estonia

2022 DMITRIJ ANTONOV, Russia

2021 ROMAN POLSHIN, Estonia

2020 MICHAIL MALEK, Russia

2019 NIKOLAJ VOROBJOV, Russia

2018 RABHA GOLAP, India

2017 FREDDY GASTON VAN PUYENBROECK, Belgium

2016 MAROSZ KANAS, Slovakia

2015 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia

2014 ANDRZEJ RAK, Poland

2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI Poland

2012 ALEXANDER NEVSKY, Russia - USA

2011 ALEXANDER NEVSKY, Russia - USA

2010 ALEXANDER NEVSKY, Russia - USA

2009 ALEKSANDR VLADIMIROV, Lithuania

2008 DAYO AUDI, UK

2007 ROMAN DUBOVICKIJ, Russia

2006 ANTONIO OSTA, Uruguay

2005 ALEKSANDR BALDIN, Russia

2004 KONSTANTIN ZACHAROV, Russia

2003 JURIJ KARSETJAN, Latvia

2002 FRANCO CARLOTTO, Switzerland

2001 MINDAUGAS KVASYS, Lithuania

2000 MASSIMO MONACO, Italy.

Women Bodybuilding Over All Winners

Year, Name, Country.

2025 OLGA BOGACZ, Poland

2024 JELENA BITINEVA, Latvia

2023 ANNA SOBOLEWSKA KUCHARSKA, Poland

2022 MARIJA SIVKOVA, Russia

2021 HANNA SKYTTA, Finland

2020 OLESIA KONDRATOVA, Vietnam

2019 ALISA KLIMOVA, Russia

2018 NERINA BROGGIA, Argentina

2017 WILLEKE MARLES HOORNAERT, Belgium

2016 YAMILA VANESSA TOLEDO, Argentina

2015 JULIA GLAZYCEVA, Russia

2014 VALENTINA KOZLOVSKAJA, Belarus

2013 DALVANIZA AQUINO, Brazil

2012 YAMILA VANESSA TOLEDO, Argentina

2011 FERNANDA YOUGLAR, Argentina

2010 TRACEY LEE GOTTSCHALK, South Africa

2009 IRINA VALETTE FEDORUK, France

2008 FERNANDEZ ALEXANDRA XIMENA AGUIAR, Uruguay

2007 IRINA RIABOVA, Russia

2006 ROSALIA DUTRA DE CAMPOS, Argentina

2005 RACHEL KAUPPILA, Finland

2004 MARINA BURINSKAJA, Latvia

2003 RIPERT MARIE-PIERRE DOMINIQUE, France

2002 IRINA ZINCENKO, Russia

2001 SVETLANA PUGACHEVA, Russia

2000 MARINA BURINSKAJA, Latvia

W.F.F. - W.B.B.F. Secretary International Edita Sendriene

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

Nuo 1959 metų, kai socialistiniame pasaulyje atsirado kultūrizmas, prabėgo nemažai laiko. Dabar, žvelgiant per laiko prizmę, aiškiai matosi, kas buvo kas socialistiniame kultūrizme – kas tik formaliai egzistavo, kas nuveikė didžiulius reikšmingus visam socialistiniam pasauliui darbus, kurie aiškūs, kaip ant delno padėti. Šiandien beveik visi kuria ir rašo savas istorijas, skelbiasi „T.S.R.S. čempionais“ (nors tų T.S.R.S. kultūrizmo čempionatų tebuvo tik penki – 1971, 1972, 1989, 1990, 1991 m.), vaidina reikšmingus asmenis, kai iš esmės nė vienas tokiu asmeniu nebuvo. Apie tai ir išdėstysime artimiausiu metu. Sekite mūsų informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

„PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA“.

1987. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.

Be abejo, 1987 metais svarbiausiu socialistinio pasaulio įvykiu buvo naujos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») įsteigimas. Kultūrizmo sporto draudimas baigėsi. Pagaliau, kaip buvo 1986 metais suplanuota susirinkusių po tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) apartamentuose Klaipėdoje „sąmokslininkų“, 1987 kultūrizmas (atletinė gimnastika) buvo įteisintas T.S.R.S. (įvairiomis kalbomis su šia istorija susipažinkite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ). 1987 metais „T.S.R.S. sporto ministerija“ („T.S.R.S. Goskomsportas“, «Министерство спорта С.С.С.Р.», «Госкомспорт С.С.С.Р.») davė sutikimą steigti „T.S.R.S. kultūrizmo federaciją“.

1987 metų rugpjūčio mėnesio 11 dieną Maskvos priemiestyje Kubenkoje (Кубенка) susirinko aktyvūs to meto T.S.R.S. kultūrizmo organizatoriai, treneriai ir sportininkai. Vadovauti naujai federacijai sunkiaatlečių pasiūlytas ir susirinkusiųjų išrinktas garsus R.T.F.S.R. sunkiaatletis, Olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов). Jo pavaduotojais tapo VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) bei ROMANAS KALINAUSKAS. Sekretoriumi buvo išrinktas „T.S.R.S. Sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS (Валерий Тамарлаков, detaliai apie susirinkimą Kunbenkoje įvairiomis kalbomis skaitykite atskirą straipsnį tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).

1987 metais tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras paskutinį kartą atliko kultūrizmo draudimo T.S.R.S. metu dešimt metų trukusias „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ („Unofficial U.S.S.R. Bodybuilding Championship“, «неофициальный чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») funkcijas. „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje lankėsi „T.S.R.S. sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS. 1987 metais „Gintarinio prizo“ kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – ALEKSANDRAS ČERKASOVAS (Александр Черкасов, R.T.F.S.R.), OLEGAS ŽURAS (Олег Жур, Lietuvos TSR), BORISAS VELIKOIVANENKO (Борис Великоиваненко, R.T.F.S.R.), suaugusiųjų kategorijose nugalėjo – VLADIMIRAS ALEKSANDROVIČIUS (Владимир Александрович, Baltarusijos TSR), VALERIJUS BOGDNOVIČIUS (Валерий Богданович, Baltarusijos TSR), VIKTORRAS JUCYS, SAULIUS MISEVIČIUS (abu Lietuvos TSR). Absoliučiais nugalėtojais tapo OLEGAS ŽURAS ir VIKTORAS JUCYS.

Antromis pagal reikšmę galima laikyti Leningrade (R.T.F.S.R.) debiutavusias „Baltųjų naktų“ («Белые ночи») varžybas. Čia kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – GINTARAS KRIŠČIŪNAS (Lietuvos TSR), ALEKSANDRAS ČERKASOVAS, GOLAS GRIGORIJUS (Григорий Гол, Ukrainos TSR). Suaugusiųjų kategorijose nugalėtojais tapo: NIKOLAJUS MALYŠEVAS (Николай Малышев, R.T.F.S.R.), PAVLAS KOSENKO (Павел Косенко, Estijos TSR), BORISAS RAJEVAS (Борис Раев, R.T.F.S.R.), VIKTORAS JUCYS. Absoliučiais nugalėtojais tapo ALEKSANDRAS ČERKASOVAS ir VIKTORAS JUCYS.

1987 metais Kaune vyko tradicijos „Komjaunimo taurės („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») turnyras, skirtas 68-tosios komjaunimo metinėms. Kategorijose nugalėtojais tapo: STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков, Latvijos TSR), PAVLAS KOSENKO, BORISAS RAJEVAS, ALEKSANDRAS VASINAS (Александр Васин, R.T.F.S.R.). Absoliučiu nugalėtoju pripažintas ALEKSANDRAS VASINAS.

Taip pat 1987 metais Kaune buvo organizuotos pirmos T.S.R.S. moterų varžybos. Absoliučia nugalėtoja tapo MERIKĖ MADAR (Merike Madar, Estijos TSR).

Leningrade debiutavo porų varžybos. Absoliučiais nugalėtojais tapo pora iš Lietuvos TSR – INGA MISEVIČIENĖ (Inga Miseviciene) ir SAULIUS MISEVIČIUS.

Tais pačiais metais Rygoje (Latvijos TSR) vyko tradicinis „Absoliučių nugalėtojų“ («Кубок абсолютных победителей») turnyras. Absoliučioje kategorijoje varžybų nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR).

Liepojos mieste (Latvijos TSR) vyko tarptautinis turnyras. Absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – EDUARDAS RUDYS, tarp suaugusiųjų – VIKTORAS JUCYS (abu Lietuvos TSR).

Kėdainiuose (Lietuvos TSR) vyko nacionalinis kultūrizmo čempionatas, kuris iš inercijos vis dar buvo dviejų dalių – jėgos ir pozavimo.

1986 metais iš sportinės veiklos pasitraukė Estijos TSR kultūrizmo organizatorius INARAS MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1976 – 2002 m.). 1987 metais tris mėnesius Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo darbo komandiruotėje Estijos TSR sostinėje Taline. Bendraujant su Estijos TSR kultūristais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sužinojo, kad tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ («Мемориал Георга Тенно», „Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2024 m.) nebus organizuojamas. Tuomet, susitikęs su INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus, Estijos TSR), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi iniciatyvos organizuoti šias tradicines varžybas pats. INDREKAS OTUSAS pasirūpino sale ir prizais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sukvietė dalyvius iš visos T.S.R.S. bei pats vedė varžybas. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – TOMAS PAULAS (Paul Tom, Estijos TSR), ALEKSANDRAS JEMELJANENKOVAS (Estijos TSR). Suaugusiųjų: NYMAS IMRE (Nymm Imre, Estijos TSR), PAVLAS KOSENKO, AINAS PAVAS (Ain Paavo, Estijos TSR), RIMANTAS MAŽIONIS (Lietuvos TSR). Absoliučiu nugalėtoju tapo PAVLAS KOSENKO.

1987 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmų salėje miesto gyventojams organizavo viešą kultūrizmo sporto pristatymą - seminarą. Skelbimų miesto dienraštyje dėka, dvi dienas trūkusiame renginyje salė buvo pilna žiūrovų. Scenoje pasirodė kultūristai. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne tik papasakojo apie kultūrizmo sportą, bet ir atsakė į gausius Klaipėdos miesto gyventojų klausimus.

Tradicinės tarptautinės varžybos vyko ir Čekoslovakijos TSR. „Sandovo“ („Sandow) turnyre kategorijos nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS, o absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas PAVOLAS JABLONICKIS (Pavol Jablonicky, Czechoslovakian SSR).

„Trener“ turnyre kategorijų nugalėtojais tapo: ANTONAS ŠARAJUS (Anton Saraj, Čekoslovakijos TSR), JANAS KUSAS (Jan Kus, Čekoslovakijos TSR),  SAULIUS MISEVIČIUS ir PETERIS MOLNARAS (Peter Molnar, Vengrijos TSR). Absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas JANAS KUSAS.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS ISTORIJA.

Rengiant medžiagą trečiajam „Pasaulio kultūrizmo enciklopedijos“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, „Энциклопедия всемирного культуризма“) tomui, tęsiame tarptautinių kultūrizmo organizacijų istorijos apžvalgą.

Iki socialistinės sistemos žlugimo situacija buvo gana aiški: nuo 1971 iki 1998 metų oficialiai pripažintam kultūrizmo sportui atstovavo I.F.B.B. (International Federation of BodyBuilders), o nuo 1950 metų veikusi N.A.B.B.A. (National Amateur Body-Builders' Association) reprezentavo nepriklausomą, oficialaus tarptautinio sporto statuso neturėjusį kultūrizmą.

Šiame straipsnyje aptarsime N.A.B.B.A. asociacijos istoriją ir jos vietą pasaulio kultūrizmo raidoje.

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS PRADŽIA

BOBAS HOFMANAS ATVEŽĖ KULTŪRIZMĄ Į LONDONĄ

Nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui vadovavo F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kuri buvo Tarptautinio olimpinio komiteto (I.O.C.) narė.

Didžiąja dalimi amerikiečio Roberto Collinso Hoffmano (Bob Hoffman, 1898–1985) pastangomis 1947 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo surengtas pirmasis F.I.H.C. „Universe“ turnyras. 1948 metais, Londono olimpinių žaidynių metu, pritariant Tarptautiniam olimpiniam komitetui, surengtas antrasis F.I.H.C. „Universe“ konkursas.

Prie šio renginio organizavimo prisidėjo ne tik Bobas Hofmanas, bet ir Didžiosios Britanijos sunkiosios atletikos asociacija B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association) bei žurnalas „Health and Strength“.

Įkvėpti F.I.H.C. veiklos, britai 1950 metais įkūrė N.A.B.B.A. asociaciją ir surengė pirmąjį savo „Mr. Universe“ turnyrą. Tačiau iki pat 1969 metų, kai F.I.H.C. nutraukė veiklą kultūrizmo srityje, nei N.A.B.B.A., nei privati I.F.B.B. organizacija negalėjo pretenduoti į oficialų tarptautinį pripažinimą.

N.A.B.B.A. RAIDOS BRUOŽAI

Kalbant apie federacijų istoriją, svarbūs tiek sportininkai, tiek organizacijų vadovai. Vis dėlto federacijų veidą dažniausiai formuoja jų vadovai ir organizatoriai, nes sportininkai dažnai dalyvauja įvairių organizacijų renginiuose ir nėra susieti tik su viena federacija.

Ilgą laiką N.A.B.B.A. „Mr. Universe“ varžybose dominavo JAV sportininkai, remiami Bobo Hofmano vadovaujamų F.I.H.C. ir A.A.U. (Amateur Athletic Union) struktūrų. Amerikiečiai kasmet vykdavo į Europą ir laimėdavo svarbiausius titulus. Viena iš tokio dominavimo priežasčių buvo pažangesnė treniruočių metodika ir ankstyvesnis anabolinių preparatų panaudojimas sporto praktikoje.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ryškia N.A.B.B.A. figūra tapo britas Oskaras Haidenstamas (Oscar Heidenstam). Tuo metu prasidėjo jo bendravimas ir susirašinėjimas su dr. Edmundu Daubaru, buvo keičiamasi informacija bei dokumentine medžiaga.

1990 metų pabaigoje, bendraudamas su I.F.B.B. prezidentu Benu Veideriu (Ben Weider) Niujorke, dr. Edmundas Daubaras nesulaukė paramos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės siekiams. Pasak autoriaus, I.F.B.B. vadovybė atsisakė priimti Lietuvos kultūristus tiesiogiai, apeinant TSRS sporto ministeriją. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta aktyviau bendradarbiauti su N.A.B.B.A. organizacija.

1991 metais Lietuvos sportininkai dalyvavo N.A.B.B.A. Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija). Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas tapo pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos istorijoje Europos kultūrizmo čempionais.

Tuo metu kita organizacija – Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, vadovaujama Romano Kalinausko, ir toliau veikė Sovietų Sąjungos sporto sistemos struktūroje.

N.A.B.B.A. VIENA, O PREZIDENTAI – TRYS

Po Oskaro Haidenstamo mirties 1991 metais N.A.B.B.A. organizacijai beveik du dešimtmečius vadovavo airis Aivanas Danbaras (Ivan Dunbar). Nors jis buvo ištikimas organizacijos idėjoms, vadovavimo laikotarpiu išryškėjo vidiniai nesutarimai.

1999 metais susiklostė paradoksali situacija – vienu metu dėl lyderystės varžėsi net trys asmenys: Aivanas Danbaras, vokietis Klausas Hofmanas (Klaus P. J. Hoffmann) ir australas Džo Lopesas (Joe Lopez).

Tarp įvairių nacionalinių federacijų vyko kova dėl įtakos, o organizacijoje kilo administracinių ir teisinių problemų. Nacionalinių federacijų atstovams vis dažniau kildavo klausimų dėl organizacijos teisinio statuso ir valdymo principų.

N.A.B.B.A. SKILIMAS

XX amžiaus pabaigoje aktyviai reiškęsis Džo Lopesas siekė tapti vienvaldžiu organizacijos vadovu. Jo konfliktai su Klausu Hofmanu ir Aivanu Danbaru vis stiprėjo.

1999 metų N.A.B.B.A. pasaulio čempionato Austrijoje metu surengtame kongrese nesutarimai pasiekė kulminaciją. Situaciją dar labiau komplikavo finansiniai nesutarimai organizacijos viduje.

Kongreso metu Džo Lopesas paskelbė, kad kartu su jį palaikančiomis nacionalinėmis federacijomis pasitraukia iš Anglijos N.A.B.B.A. struktūros ir kuria naują organizaciją – „N.A.B.B.A. International“.

Keletą metų ši organizacija Ispanijoje rengė alternatyvius „Mr. Universe“ turnyrus, tačiau ilgainiui jos veikla nutrūko, o pati struktūra išnyko iš tarptautinio kultūrizmo žemėlapio.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS

Po Oskaro Haidenstamo mirties N.A.B.B.A. organizacijoje nebeliko lyderio, kuris galėtų suteikti jai naują strateginę kryptį. Organizacija išsaugojo savo tradicijas ir istoriją, tačiau nebekėlė ambicingų tarptautinės plėtros tikslų.

Nepaisant to, N.A.B.B.A. išlieka viena seniausių ir istoriškai reikšmingiausių pasaulio kultūrizmo organizacijų. Nuo pat įkūrimo ji buvo svarbi alternatyva kitoms tarptautinėms kultūrizmo struktūroms ir paliko ryškų pėdsaką šios sporto šakos istorijoje.

1998 metais Tarptautiniam olimpiniam komitetui atsisakius remti kultūrizmo siekį tapti olimpine sporto šaka, o 2023 metais veiklą nutraukus G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations), tarptautinio kultūrizmo organizacijų statusas tapo dar sudėtingesnis ir mažiau apibrėžtas.

Šiandien N.A.B.B.A. ir I.F.B.B. užima skirtingas pozicijas pasaulinėje kultūrizmo sistemoje, tačiau abi organizacijos išlieka svarbios vertinant šios sporto šakos raidą, tradicijas ir istorinį paveldą.

„Gintarinis prizas“ šiandien – 60 metų istorija, kurios mastas gerokai didesnis už kultūrizmą.

Yra sporto varžybos. Yra turnyrai. Ir yra reiškiniai, kurie laikui bėgant tampa istorija. „Gintarinis prizas“ priklauso pastarajai kategorijai.

2027 metų gegužę Klaipėdoje vyksiantis 60-asis istorinis „Gintarinio prizo“ turnyras bus ne eilinės kultūrizmo varžybos ir ne vien jubiliejinis renginys.

Tai bus šešių dešimtmečių istorijos akimirka.

Pagal tradicijos senumą pasaulyje „Gintariniam prizui“ nedaug kas gali prilygti. Šiek tiek senesnes tradicijas turi tik NABBA „Universe“, pradėtas rengti 1950 metais, ir Joe Weiderio „Olympia“, kurios istorija prasidėjo 1965-aisiais.

Tačiau vien ilgaamžiškumas dar nepaaiškina, kodėl „Gintarinis prizas“ yra svarbus.

Svarbiausia – kas per tuos šešis dešimtmečius įvyko aplink jį.

Tai, kas šiandien dažnai nesuvokiama

Kai kurie senesnių kartų sportininkai, treneriai ar žmonės, vienaip ar kitaip susiję su istoriniu „Gintarinio prizo“ turnyru, vis dar prisimena jį tokį, koks jis buvo jų jaunystėje.

Jiems atrodo, kad „Gintarinis prizas“ buvo, yra ir liko tiesiog varžybos.

Tačiau būtent čia ir slypi esminė klaida.

Per šešis dešimtmečius pasikeitė beveik viskas: valstybės, politinės sistemos, sporto organizacijos, tarptautiniai santykiai, kultūrizmo samprata, varžybų geografija ir pats renginio mastas.

Tūkstančiai atletų iš įvairių šalių ir žemynų dalyvavo „Gintarinio prizo“ istorijoje. Jie išvyko iš Klaipėdos, tačiau kartu išsivežė ir informaciją apie Lietuvą, apie turnyrą, apie jo organizavimo kultūrą ir tradiciją.

„Gintarinis prizas“ keliavo kartu su žmonėmis.

Jo istorija pasklido toli už Klaipėdos ir Lietuvos ribų.

Todėl šiandien nebegalima kalbėti apie „Gintarinį prizą“ kaip apie eilines kultūrizmo varžybas.

Tai daugiau kaip pusę amžiaus trunkantis tarptautinis sporto reiškinys.

1978-ieji – kai buvo pralaužta siena

Šio reiškinio istorijoje yra datų, kurios vertos būti įrašytos į Lietuvos sporto istoriją.

Viena jų – 1978 metai.

Dr. Edmundo Daubaro peticijos, pristatytos Maskvoje TSRS komunistų partijos Centro komitetui, dėka buvo iškovota išskirtinė teisė Klaipėdoje organizuoti kultūrizmo varžybas.

Šiandien tai gali atrodyti kaip formalus administracinis sprendimas.

Tada tai buvo visai kas kita.

Kultūrizmo padėtis sovietinėje sistemoje buvo sudėtinga. Todėl galimybė Klaipėdoje organizuoti tokio pobūdžio tarptautines varžybas reiškė ne tik sportinę laisvę.

Tai buvo galimybė kurti.

Kurti tradiciją.
Kurti tarptautinius ryšius.
Kurti Lietuvos sporto autoritetą.

Ir būtent šioje vietoje prasideda tikroji „Gintarinio prizo“ istorijos reikšmė.

1986-ieji – kai buvo galvojama ne apie vienas varžybas, o apie visą sporto šaką

1986 metais dr. Edmundo Daubaro iniciatyva „Gintarinio prizo“ turnyro metu Klaipėdoje buvo nuspręsta 1987 metais steigti TSRS kultūrizmo federaciją ir siekti, kad kultūrizmas būtų įtrauktas į oficialiai pripažintų sporto šakų tarpą.

Tai esminis momentas.

Kodėl?

Todėl, kad čia „Gintarinis prizas“ jau nebeapsiribojo scena, teisėjais ir medaliais.

Čia buvo sprendžiama kultūrizmo ateitis.

Turnyras tapo vieta, kurioje susitikdavo ne tik sportininkai, bet ir žmonės, galintys daryti įtaką visos sporto šakos raidai.

Tai jau buvo nebe paprastos varžybos.

Tai buvo platforma.

1988–1991 metai – bandymas išvesti Lietuvą į pasaulį

Dar vienas istorinis etapas – 1988–1991 metai.

Remdamasis „Gintarinio prizo“ turnyrų metu sukauptu tarptautiniu įdirbiu, dr. Edmundas Daubaras vedė derybas su IFBB prezidentu Benu Weideriu dėl Lietuvos savarankiško stojimo ir dalyvavimo IFBB veikloje, apeinant TSRS kultūrizmo federaciją.

Benas Weideris tokiai galimybei nepritarė ir laikėsi Maskvos pozicijos.

Tačiau istorijoje svarbu ne tik tai, kas buvo pasiekta.

Kartais ne mažiau svarbu, kas buvo pabandyta padaryti anksčiau už savo laiką.

Lietuvos sporto žmonės jau tuomet mąstė apie savarankišką Lietuvos vietą tarptautinėje kultūrizmo erdvėje.

Tai buvo laikotarpis, kai politinė realybė dar varžė galimybes, tačiau sporto žmonių ambicijos jau buvo peržengusios TSRS ribas.

Nepriklausomybė – ir pirmieji tarptautinio pripažinimo ženklai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šis darbas įgavo visiškai kitą pagreitį.

Remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai ir asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, buvo įregistruota pirmoji nepriklausomos Lietuvos nacionalinė kultūrizmo organizacija – LNKA.

Vadovaujant dr. Edmundui Daubarui, į Lietuvą iš Prancūzijos buvo atvežti pirmieji aukso medaliai, kuriuos „Gintarinio prizo“ čempionams Natalijai Murnikovienei ir Rolandui Bučinskui suteikė tarptautinė NABBA organizacija.

Taip pat buvo gautas Lietuvos Respublikos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pripažinimo raštas iš tarptautinės NABBA organizacijos.

Tai buvo simbolinis, bet labai svarbus lūžis: Lietuvos kultūrizmas išėjo iš sovietinės erdvės ir pradėjo kurti savo tarptautinį identitetą.

Kai Lietuva tapo nebe žiūrove, o šeimininke

1996, 1997 ir 1998 metais, vadovaujant dr. Edmundui Daubarui, Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo organizuoti valstybės remiami ir finansuojami Europos čempionatai.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais Palangoje ir Vilniuje buvo surengti pasaulio čempionatai.

Organizacinių komitetų pirmininkais tapo aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai.

Šis faktas yra labai svarbus.

Lietuva ne tik siuntė sportininkus į pasaulį. Pasaulis pradėjo važiuoti į Lietuvą.

Ir tai – vienas esminių „Gintarinio prizo“ istorijos rezultatų.

Klaipėda, Palanga, Vilnius tapo tarptautinių kultūrizmo renginių vietomis.

Užsienio delegacijos buvo priimamos Lietuvos Respublikos Seime. Naujienų agentūroje ELTA buvo organizuojamos tarptautinės spaudos konferencijos.

Tai jau buvo nebe vien sportas.

Tai buvo Lietuvos tarptautinis reprezentavimas per sportą.

2007-ieji – valstybės pripažinimas

2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą jubiliejinį, 40-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje finansuoti iš valstybės biudžeto atskira eilute.

Šiandien, žvelgiant iš istorinio atstumo, tai turime suprasti kaip vieną ryškiausių valstybės pripažinimo ženklų.

Renginio mastą papildė ir ypatingas tarptautinis gestas.

Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas į Klaipėdą atsiuntė autentiškų Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio nuotraukų kolekciją ir kino filmą apie jo gyvenimo kelią.

Kolekcija buvo demonstruojama renginio dalyviams ir žiūrovams, o filmas rodytas prieš varžybas.

Arnoldo Schwarzeneggerio vardas tapo simboliniu tiltu tarp pasaulinės kultūrizmo istorijos ir Klaipėdos.

Kai apie Klaipėdą pranešė CNN

Dar vienas simbolinis momentas – „Gintarinio prizo“ 50-metis.

Globali CNN televizija iš Klaipėdos milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą.

Reikia suvokti šio fakto mastą.

Klaipėdoje vykstantis kultūrizmo renginys tapo pasaulinės televizijos dėmesio objektu.

Tai reiškė, kad „Gintarinis prizas“ jau buvo išėjęs iš Lietuvos informacinės erdvės.

Jo vardas pasiekė pasaulinę auditoriją.

Todėl 2027-ieji nėra tik dar vienas jubiliejus

Dabar artėjame prie naujos istorinės ribos.

2027 metų gegužę Klaipėdoje vyks 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Jam rengiamasi jau nuo 2025 metų.

Tai nėra vien eilinis renginys kalendoriuje.

Tai – proga iš naujo įvertinti, ką per šešis dešimtmečius pavyko sukurti.

Planuojamas ypač iškilmingas tarptautinis renginys, į kurį bus kviečiami iškilūs Lietuvos ir užsienio svečiai.

Šešiasdešimtmečio proga bus išleista ir unikali istorinė knyga, kurioje „Gintarinio prizo“ kelias bus pasakojamas platesniame Lietuvos, Europos ir pasaulio įvykių kontekste.

Ir tai labai svarbu.

Istoriją būtina ne tik prisiminti. Istoriją būtina užrašyti.

Nes tai, kas neužrašyta, po kelių dešimtmečių gali būti prarasta.

Šešiasdešimt metų – tai ne skaičius

Šešiasdešimt metų – tai šešios dešimtys metų, per kurias pasaulis pasikeitė neatpažįstamai.

Pasikeitė valstybės.
Žlugo viena politinė sistema.
Atsikūrė nepriklausoma Lietuva.
Keitėsi tarptautinės sporto organizacijos.
Keitėsi pats kultūrizmas.
Keitėsi kartos.

O „Gintarinis prizas“ liko.

Todėl šiandien jo negalima matuoti vien medaliais, čempionų pavardėmis ar varžybų protokolais.

Jo tikrąjį mastą reikia matuoti žmonėmis, kuriuos jis subūrė.

Šalimis, su kuriomis užmezgė ryšius.

Tarptautiniais renginiais, kuriuos padėjo surengti.

Lietuvos vardu, kuris buvo nešamas į pasaulį.

Ir svarbiausia – tuo, kad Klaipėdoje gimusi kultūrizmo tradicija išgyveno laikmečių kaitą ir tapo tarptautinės sporto istorijos dalimi.

Pagrindinė išvada

Todėl 2027 metų 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras neturėtų būti suprantamas kaip gražus prisiminimas apie praeitį.

Tai nėra nostalgijos renginys.

Tai – istorinio tęstinumo renginys.

Jis turi parodyti, kad tai, kas buvo sukurta prieš dešimtmečius, šiandien gali būti ne tik prisimenama, bet ir tęsiama.

Ir čia slypi didžiausia „Gintarinio prizo“ vertė.

Jis išgyveno epochas.

Jis pergyveno politines sistemas.

Jis peržengė valstybės sienas.

Jis išaugo iš vieno miesto sporto renginio į tarptautinį reiškinį.

Todėl 2027 metų gegužę Klaipėdoje bus švenčiama ne tik 60 metų varžybų istorija.

Bus švenčiama Lietuvos sporto istorijos dalis.

Bus švenčiama Klaipėdos istorija.

Bus švenčiama žmonių, kurie dešimtmečiais kūrė šią tradiciją, istorija.

Ir bus žvelgiama į ateitį.

Nes tikroji tradicija nėra tai, kas liko praeityje.

Tikroji tradicija – tai tai, kas iš praeities pereina į ateitį.

O „Gintarinio prizo“ istorija dar tikrai nesibaigė.

2027-ieji turi tapti ne istorijos uždarymo, o naujo jos skyriaus pradžia.