1990. T.S.R.S. BLOKADA LIETUVAI.

LIETUVOS VYRIAUSYBĖ ATSISAKO V.D.R. PARAMOS.

EKONOMINĖ BLOKADA.

Ilgai buvusi T.S.R.S. sudėtyje, 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublika atkūrė savo Nepriklausomybę. Reaguodama į tai, T.S.R.S. balandžio mėnesį pradėjo ekonominę Lietuvos Respublikos blokadą: sustabdė įvairių prekių ir žaliavų tiekimą. Blokada trūko 75 dienas. Ženkliai jautėsi kuro trūkumas. Eilės buvo begalinės, o vienam gyventojui leisdavo nusipirkti tik dvidešimt litrų benzino ar kitokio kuro ir apie tai buvo atžymima automobilio techniniame pase.

PRIEŠISTORIJA.

Įsisiūbavus „Gorgačiovo perestrojkai“, Lietuvos kultūrizmo atstovas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vienintelis iš to meto T.S.R.S. kultūrizmo vadovų ir organizatorių puikiai valdęs eilę užsienio kalbų,  asmeniškai bendravo su įvairių šalių kultūrizmo vadovais, organizatoriais bei sportininkais. Tarp jų buvo V.D.R. (Vokietijos Demokratinė Respublika, D.D.R., Deutsche Demokratische Republik) kultūrizmo vadovai: JURGENAS MADAJUS (Jurgen Madaj), OTTO RUDIGERIS (Otto Rudiger), PETERIS BAJEROVIČIUS (Peter Bajerowicz), JOACHIMAS HENIGAS (Joachim Hennig), PETERIS BUCE (Peter Butze).

VOKIEČIAI TIESIA PAGELBOS RANKĄ LIETUVAI.

Eilė įvairių šalių kultūrizmo vadovų buvo sėkmingais verslininkais. Ne išimtis ir V.D.R.. Bendraujant su Dr. EDMUNDU DAUBARU, vokiečiai sužinojo apie Lietuvos Respublikos ekonominę blokadą iš T.S.R.S. pusės. Vokietijoje surinkę informaciją ir įvertinę savo galimybes, jie per aukščiau minėtą JOAHIMĄ HENIGĄ kreipėsi į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, siūlydami išspręst blokados klausimus ir aprūpinti Lietuvos Respubliką reikiamomis prekėmis, tame tarpe ir kuru. Vokiečiai pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pradėti derinti veiksmus. Vokiečiai patvirtino savo ketinimus dvejomis telegramomis iš V.D.R. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS paskambino į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir asmeniškai kalbėjosi su Vyriausybės vadove KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENE. Vyriausybės vadovė išklausė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ ir pareiškė, kad „Lietuvai pagalbos nereikia. Susitvarkysim patys“. Tuo V.D.R. kultūristų iniciatyva ir baigėsi... Beje, 1990 metų spalio 3 dieną V.D.R. iširo ir prisijungė prie Vokietijos Federatyvinės Respublikos (F.R.G., Federal Republic of Germany). 

ISTORIJA SU VOKIEČIAIS NUSTEBINO VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Prieš vienuolika metų bendraujant su Lietuvos Respublikos pirmuoju vadovu patriarchu profesoriumi VYTAUTU LANDSBERGIU, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS papasakojo savo asmenines istorines sąsajas su 1990 metų ekonomine Lietuvos Respublikos blokada. Profesorius buvo labai nustebintas ir paprašė jam pateikti susirašinėjimo su vokiečiais dokumentus. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacijos vadovo Dr. EDMUNDO DAUBARO archyvas didžiulis, tad ne iškart pavyko minėtus dokumentus rasti. Įvairiomis kalbomis ruošiant unikalų veikalą -  „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“), priartėjome ir prie lietuvių sportinės Nepriklausomybės kovų, apie kurias papasakosime vėliau. Vokiečių telegramos atsirado!

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

IŠKILMINGI LIETUVOS SPORTO JUBILIEJAI.

AKTYVIAUSI SPORTO ENTUZIASTAI VĖL RINKOSI GARGŽDUOSE.

Po to, kai 2026 metų sausio 18 dieną Vakarų Lietuvos Gargžduose susirinko aktyviausi mūsų šalies kultūrizmo ir fitneso sporto atstovai, ir vėl Gargžduose susitiko Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą ROMUALDAS MILĖ, tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro prizininkas Gargždų savivaldybės atstovas VIKTORAS KURA, kultūrizmo pradininkas Gargžduose ALEKSAS STANKUS. Tikslai aiškūs – tinkamai pasirengti 60-tajam tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui. Kam įdomu – galite apsilankyti gegužės 1 – 2 dienomis Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose, kur vyks 59 - tasis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Dr. EDMUNDAS DAUBARAS papasakojo apie dabartinę situaciją Lietuvos ir pasaulio sporte, supažindino su federacijos artimiausiais ir perspektyviniais planais. Atsižvelgiant į siaubingą kultūrizmo sporto padėtį pasaulyje ir Lietuvoje, buvo aptarti variantai rasti kelius iš to dugno išeiti. Nėra lengva, tačiau be mūsų šalyje, beje, ir pasaulyje, niekas tuo neužsiima. Kultūrizmo balaganas visus tenkina. Visi turi savo asmeninių tikslų, tačiau apie susikompromitavusį visuomenės akyse ir degradavusį kultūrizmą, jau nekalbant apie paties sporto vystymą, nė vienas net negalvoja.

2026 metų kovo mėnesio 1 dieną planuojame Klaipėdoje rengti tarptautinį kvalifikacinį trenerių ir teisėjų seminarą. Aptarsime naujus sporto vystymo kelius, varžybų taisykles, naujų kategorijų vertinimo kriterijus, pakviesime žinomus sporto specialistus. Dalyvauti gali visi, kuriems tai įdomu. Informaciją gausite susisiekę su pasaulinės federacijos generalinė sekretorė UGNĖ RAUDYTE DAUBARIENE – info@worldfitness.lt .

Artėjant vienoms seniausių pasaulio tradicinių tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“, siekiant tinkamai pažymėti tokį jubiliejų, numatyti konkretūs žingsniai ir bendradarbiavimo keliai su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Lietuvos Respublikos Seimu ir Nacionaliniu Olimpiniu komitetu. Kultūrizmo draudimo laikotarpiu „Gintarinio prizo“ turnyras buvo organizuojamas nelegaliai, kol 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė argumentuotą kultūrizmo gynimo peticiją, ją pats nuvežė į Maskvą ir įregistravo T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komiteto priimamajame. Tuomet Klaipėdoje rengti „Gintarinį prizą“ leido... Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos vadovo DR. EDMUNDO DAUBARO priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame, bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu Kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal  J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės  valdžios atžvilgiu. Ypač buvo pabrėžta Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticijos reikšmė ir dėka to draudžiamam sportui iškovota pergalė. Oficialaus susitikimo metu Vatikane Pasaulinės federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą  buvo Vatikano Kongregato Prefekto Kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).

Priminsime, prieš du dešimtmečius, pažymint „Gintartinio prizo“ turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas nubalsavo, kad turnyro finansavimas būtų įtrauktas į šalies biudžetą atskira eilute. Tuomet Klaipėdoje susirinko delegacijos iš 32 šalių, atstovavusių visus kontinentus, o delegacijų vadovai buvo iškilmingai priimti Lietuvos Respublikos Seime. Tikimės iškilmingo jubiliejaus paminėjimo ir 2027 metais.

Išsamią istorinę informaciją, straipsnius rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2008 PASAULIO ČEMPIONATAS.

UNIKALIOS IR ORIGINALIOS VARŽYBOS.

2008 metais Lenkijos Bydgoščio mieste vyko nepakartojamas Pasaulinės W.F.F. -W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos pasaulio čempionatas. Varžybas organizavo Bydgoščio miesto verslininkas mecenatas JERŽIS GOTOVSKIS (Jerzy Gotowski), miesto vice meras KAZIMIERAS DROZDAS (Kazimierz Drozd).

Renginį pradėta ruošti prieš metus. Nežiūrint į nuožmų tarptautinės I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos trenerių tarybos pirmininko lenko PAVELO FILEBORNO (Pawel Fileborn) puolimą, tuo laikotarpiu vyko eilė susitikimų Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO su Bydgoščio miesto meru KONSTANČIU DOMBROVIČIU (Konstanty Dombrowicz), organizuotos aštuonios įvairaus lygio spaudos konferencijos, susitikimas su Lenkijos Respublikos sporto ministru ZBIGNEVU PACELTU (Zbigniew Pacelt).

TARPTAUTINIAI APDOVANOJIMAI LENKIJOS OFICIALIEMS ASMENIMS.

Metų laikotarpyje rengiant pasaulio čempionatą ir bendraujant su Lenkijos Respublikos oficialiais asmenimis, Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos “Garbės Sidabro Medaliais” (“International Honour Silver Medal”) apdovanoti Bydgoščio miesto meras KONSTANTIS DOMBROVIČIUS, mecenatas JERŽIS GOTOVSKIS  bei šalies sport ministras ZBIGNEVAS PACELTAS.

OFICIALUS VIZITAS PAS LENKIJOS SPORTO MINISTRĄ.

Kaip minėjome, aukštam I.F.B.B. federacijos pareigūnui  PAVELUI FILEBORNUI rašinėjant skundus ir stengiantis sužlugdyti 2008 metų W.F.F. - W.B.B.F. pasaulio čempionato organizavimą Lenkijos Respublikoje, čempionato organizatoriai kreipėsi pagalbos į Lenkijos sporto ministrą ZBIGNIEVĄ PACELTĄ. Priėmimo ministerijoje metu buvo išsiaiškinti juridiniai W.F.F. bei I.F.B.B. federacijų momentai. ZBIGNIEVAS PACELTAS oficialiu laišku laimino W.F.F. - W.B.B.F. pasaulio čempionatą Bydgoščio mieste, tuo nokautuodamas besiskundžiusius I.F.B.B. pareigūnus. Priminsime, kad dėl masinio dopingo vartojimo 1998 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas (I.O.C., International Olympic Committee) atsisakė pripažinti I.F.B.B. federaciją ir kultūrizmą, kaip sportą. I.F.B.B. pareikšti kaltinimai W.F.F. federacijai nesant pasirašius W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) anti dopingo kodekso buvo kaip mat sugriauti. Tuo metu vadovavęs Lenkijos W.F.F. - W.B.B.F. federacijai praeityje ilgą laiką buvęs Lenkijos I.F.B.B. federacijos vice prezidentu, ANDŽEJUS MACIJEVSKIS (Andrzej Maciejewski) buvo sukaupęs su dopingo vartojimu susijusią medžiagą apie PAVELĄ FILEBORNĄ. I.F.B.B. pareigūnas PAVELAS FILEBORNAS Lenkijos sportininkų buvo apkaltintas pardavinėjęs už 1 000 dolerių dopingo vartojimo schemas, o pagautiems naudojusiems dopingą sportininkams už 10 000 dolerių siūlęsis diskvalifikaciją panaikinti. Juk tai korupcija sporte... Dėl minėtų veiksmų PAVELUI FILEBORNUI buvo  iškelta baudžiamoji byla, kuri ilgą laiką buvo gvildenama teismuose. Apie PAVELO FILEBORNO dopinginius reikalus daug rašė spauda, tame tarpe “Zycie Warszawy”, “Wiadomosczy dnia”, “Interia.pl”, “Kulturystyka” ir kt.. Beje, teigiamai vertinant PAVELO FILEBORNO reputaciją ir “gilias” žinias, jis po dopingo skandalo ne kartą buvo Lietuvos I.F.B.B. federacijos kviečiamas į svečius mokyti seminaruose lietuvius savo gilių subtilybių.

TARPTAUTINĖS KATEGORIJOS TEISĖJAI IR ORGANIZATORIAI.

Čempionate dirbo tarptautinės kategorijos teisėjai ir organizatoriai iš Argentinos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Serbijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kipro, Baltarusijos, Danijos, Ukrainos, Vengrijos, Kroatijos, Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

PASAULIO ČEMPIONATO KATEGORIJŲ NUGALĖTOJAI.

MILENKOVIC PETAR (Serbia), MICHAILOV DIAN (Lithuania), ZIGALA MIRIAN (Slovakia), KHASALOV FEDIR (Ukraine), GIRYA DMYTRO (Ukraine), RASMUSSEN PALLE (Denmark), KRIVCIKOV DMITRIJ (Russia), NADOLSKI WOJCIECH (Poland), BLINOV SERGEJ (Russia), ZAJANCKOVSKIJ ANTON (Lithuania), CSERNUS ANNA (Hungary), ROCLAWSKA PAULINA (Poland), CZENASC ESZTER (Hungary), ZIGALOVA MIRIAMA (Slovakia), BEKUS ANITA (Poland), CERVENA LENKA (Czech), BUDOVIC TANJA (Bosnia and Herzogovina), BOCIAN NATALIA (Poland), DUNDERSKI KSENIA (Serbia), MARTINKOVA EVA (Slovakia), MILERIUTE JOLANTA (Lithuania), TOLEDO JAMILA VANESSA (Argentina), ZIGALOVA MARIETTA (Slovakia). Over All Champions: NATALIA BOCIAN (Fitness), JOLANTA MILERIUTE (Bodybuilding Women), WOJCIECH NADOLSKI (Bodybuilding Men). 

Išsamiai papasakosime kiek vėliau. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

PASAULIO SPORTO ISTORIJA

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR.

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1990–2026)

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania

Absoliučių „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojų (1967–2026 m.) apibendrinimas ir išvados

Apibendrinimas

Per šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo vienu ilgaamžiškiausių tarptautinių sporto renginių pasaulyje. Vyrų absoliutūs nugalėtojai fiksuojami nuo 1967 m., moterų – nuo 1990 m.

Ankstyvuoju laikotarpiu vyrų varžybose dominavo Lietuvos sportininkai, atstovavę Lietuvos TSR. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo turnyras tapo vis atviresnis užsienio dalyviams. XXI amžiuje tarp nugalėtojų atsiranda sportininkų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Kazachstano, Irano ir Indijos. Naujausias čempionas – Gražvydas Naruševičius (2026), sugrąžinęs vyrų titulą Lietuvai.

Moterų varžybose nuo pat jų atsiradimo ryški tarptautinė konkurencija. Absoliučiomis nugalėtojomis yra tapusios sportininkės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Argentinos, Baltarusijos, Rusijos, Izraelio, Kipro ir Indijos. Tai rodo nuoseklų turnyro tarptautinį prestižą.

Tarp vyrų daugiausia kartų absoliučiu nugalėtoju tapo Viktoras Jucys (3 titulai), o po du kartus laimėjo Antanas Mineikis, Rišardas Krinickis, Olevas Anusas, Algirdas Kilčiauskas, Radikas Manafovas, Aleksandras Maslovskis, Darius Bukšnaitis, Olegas Žuras ir Marošas Kanašas.

Moterų varžybose ryškiausia lyderė – Yamila Vanessa Toledo (Argentina), absoliučią nugalėtoją tapusi keturis kartus. Po tris kartus laimėjo Simona Misevičienė, o po du kartus – Natalija Murnikovienė, Idalija Kaminskaitė ir Hanna Skytta.

Išvados

„Gintarinio prizo“ turnyras pasižymi ilga ir nenutrūkstama istorija, apimančia beveik 60 metų vyrų ir daugiau kaip 35 metus moterų varžybų. Per visą turnyro istoriją ryškus jo vystymasis iš nacionalinio į tarptautinį renginį. Pastaraisiais dešimtmečiais nugalėtojais tampa sportininkai iš įvairių Europos ir Azijos valstybių bei Pietų Amerikos. Lietuvos sportininkai išlieka vieni sėkmingiausių turnyro istorijoje. Jie iškovojo daugiausia titulų ankstyvuoju laikotarpiu ir išlaiko aukštą konkurencingumą iki šių dienų. Moterų varžybose tarptautiškumas buvo ryškus nuo pat jų atsiradimo, o tai liudija aukštą turnyro sportinį lygį ir tarptautinį pripažinimą. Daugkartinių čempionų gausa rodo, kad turnyre varžėsi aukšto meistriškumo sportininkai, gebėję išlaikyti lyderių pozicijas ne vienerius metus. 2026 metų rezultatai – Gražvydo Naruševičiaus ir Jasmin Norgard pergalės – patvirtina, kad „Gintarinio prizo“ turnyras ir šiandien išlieka konkurencingas bei patrauklus skirtingų šalių sportininkams, tęsiantis ilgametes tarptautinio sporto tradicijas.

60 metų Lietuvos kultūrizmui Kas ženklaus ir pastebimo įvyko?

2026 metais sukako 60 metų nuo organizuoto kultūrizmo pradžios Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius ši sporto šaka išgyveno pakilimus ir nuosmukius, draudimus, politinius suvaržymus, nepriklausomybės laikotarpio permainas ir tarptautinį pripažinimą.

Šį kartą nesustosime prie sudėtingų istorinių etapų. Nekalbėsime apie kultūrizmo draudimo metus (1973–1987), kai sportas buvo persekiojamas, o entuziastai buvo priversti ieškoti įvairių būdų tęsti veiklą. Neliesime ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kovų dėl tarptautinio pripažinimo – tai jau išsamiai aprašyta ankstesniuose mūsų istoriniuose straipsniuose.

Pabandykime pažvelgti kitu kampu. Jei po šešiasdešimties metų reikėtų įvardyti įvykius, kurie tapo Lietuvos kultūrizmo istorijos gairėmis, kokie jie būtų? Kokie renginiai ne tik įvyko, bet ir paliko ryškų pėdsaką sporto istorijoje, buvo pastebėti Lietuvoje ir pasaulyje, prisidėjo prie šalies vardo garsinimo?

Mūsų nuomone, tokių įvykių nėra daug.

Pirmiausia, tai 1967 metais Klaipėdoje pradėtas rengti tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Per dešimtmečius jis tapo ne tik seniausiu Lietuvoje, bet ir vienu seniausių iki šiol be pertraukų organizuojamų tradicinių kultūrizmo turnyrų pasaulyje. Keitėsi santvarkos, federacijos, sporto taisyklės, tačiau „Gintarinio prizo“ turnyras išliko. Per jo sceną praėjo tūkstančiai atletų iš dešimčių pasaulio valstybių, o pats turnyras tapo Lietuvos kultūrizmo simboliu.

Kitas dažnai minimas renginys – nuo 1979 metų Kaune organizuotos „Komjaunimo taurės“ varžybos. Be abejo, jos turėjo reikšmę savo laikmečiu ir buvo vienas svarbiausių Sovietų Sąjungos laikotarpio kultūrizmo renginių Lietuvoje. Tačiau šiandien kyla natūralus klausimas – kiek žmonių dar prisimena šių varžybų nugalėtojus, jų istoriją ar poveikį tarptautiniam sportui? Laikas pats atsijoja tai, kas išlieka istorijoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė galimybės organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje vyko valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo neeiliniai sporto įvykiai. Apie juos rašė didžiausi šalies dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“, reportažus transliavo „Eurosport“, Lietuvos nacionalinė televizija ir LNK. Renginiams buvo leidžiami specialūs žurnalai, kurie buvo platinami Lietuvoje ir užsienyje.

Dar didesnį mastą Lietuvos kultūrizmas pasiekė 2004–2008 metais, kai Vilniuje buvo surengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiami WFF-WBBF mėgėjų ir profesionalų pasaulio čempionatai.

Šie renginiai įėjo į sporto istoriją dėl kelių priežasčių. 2004 metais pasaulio čempionatas pirmą kartą kultūrizmo istorijoje buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Tuo metu tai buvo technologinė naujovė, kuri gerokai aplenkė savo laiką.

2005 metų pasaulio čempionate dalyvavo net 742 atletai – iki šiol tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pagal dalyvių skaičių. Absoliutūs čempionai buvo apdovanoti originaliais deimantais – išskirtiniu apdovanojimu kultūrizmo istorijoje.

Kiekvienam šių čempionatų buvo leidžiami spalvoti žurnalai ir DVD filmai, kurie nemokamai buvo platinami tarptautinių varžybų metu įvairiose pasaulio šalyse. Tai buvo nuoseklus darbas, formuojant Lietuvos, kaip tarptautinių kultūrizmo renginių organizatorės, įvaizdį.

Atskirai verta paminėti jubiliejinius „Gintarinio prizo“ turnyrus.

40-asis turnyras tapo valstybės masto projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rėmė renginį, o Lietuvos Respublikos Seimas skyrė jam tikslinį finansavimą valstybės biudžete. Lietuvos nacionalinė televizija parengė specialų reportažą. Trimis kalbomis išleistas žurnalas ir DVD filmas buvo pristatomi tarptautiniuose renginiuose daugelyje pasaulio šalių. Apie turnyrą publikacijas spausdino Anglijos, Austrijos, Argentinos ir Rusijos sporto leidiniai.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir 50-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Reportažą apie šį renginį transliavo pasaulinis CNN televizijos tinklas. Tai buvo retas atvejis, kai Lietuvos kultūrizmo renginys buvo pristatytas milijoninei tarptautinei auditorijai.

Kartu verta prisiminti ir kitą faktą.

Neseniai sužinojome, kad prieš dvejus metus Kėdainiuose buvo surengtas IFBB pasaulio čempionatas. Tačiau apie jį beveik nebuvo informacijos nacionalinėje spaudoje ar televizijoje. Plačioji visuomenė apie šį renginį praktiškai nesužinojo. Todėl kyla klausimas – ar vien pasaulio čempionato statuso pakanka, kad renginys taptų reikšmingu istorijos faktu?

Istorijoje išlieka ne vien oficialūs pavadinimai. Istorijoje išlieka tai, kas tampa matoma visuomenei, sulaukia tarptautinio dėmesio, palieka dokumentinį pėdsaką, yra aprašoma spaudoje, rodoma televizijoje, leidžiama knygose ir prisimenama po daugelio metų.

Žvilgsnis į ateitį

2027 metais Klaipėdoje bus surengtas jau 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai bus ne tik dar vienos varžybos. Tai bus šešiasdešimties metų istorijos sukaktis.

2026 metų turnyre dalyvavo beveik 300 atletų iš dešimties valstybių. Tai rodo, kad renginys ir šiandien išlieka gyvas, reikalingas bei patrauklus tarptautinei sporto bendruomenei.

Šiuo metu baigiama rengti beveik 400 puslapių apimties „Gintarinio prizo“ istorijos knyga lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Joje bus sukaupta per šešis dešimtmečius surinkta dokumentinė medžiaga, archyvinės nuotraukos, prisiminimai ir istoriniai faktai.

Tikimasi, kad jubiliejiniame turnyre dalyvaus įvairių šalių sporto veteranai, buvę čempionai, federacijų vadovai, visuomenės veikėjai ir aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai. Tai būtų tinkama proga pagerbti visus žmones, kurie savo darbu prisidėjo prie Lietuvos kultūrizmo istorijos kūrimo.

Išvados

Šešiasdešimties metų laikotarpis leidžia į Lietuvos kultūrizmo istoriją pažvelgti be emocijų ir laiko distancijos suteiktu objektyvumu.

Istorinę vertę lemia ne vien surengtų varžybų skaičius ar oficialus jų pavadinimas. Tikrąją renginio reikšmę parodo jo tęstinumas, tarptautinis pripažinimas, visuomenės dėmesys, dokumentinis palikimas ir gebėjimas išlikti žmonių atmintyje.

Per šešis dešimtmečius Lietuvoje buvo surengta šimtai įvairaus lygio varžybų. Tačiau tik nedaugelis jų tapo reiškiniais, apie kuriuos kalbama ir šiandien. Būtent tokie renginiai formuoja sporto istoriją, kuria valstybės įvaizdį ir tampa ateities kartoms išliekančiu paveldu.

Todėl artėjantis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik dar vienas sporto renginys. Tai viso Lietuvos kultūrizmo istorijos kelio simbolis, primenantis, kad didžiausią vertę sukuria ne vienkartinės pergalės, o dešimtmečius trunkantis nuoseklus darbas, tradicijų tęstinumas ir pagarba savo istorijai.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt