78 METAI PASAULIO KULTŪRIZMO SPORTUI.

66 METAI SOCIALISTINIAM KULTŪRIZMUI.

ĮŽANGA.

Tiek viso pasaulio, tiek ir socialistinio pasaulio oficialaus kultūrizmo sporto istorija yra be galo iškraipyta, nes kertiniai akmenys pasirinkti ne tie. Klaidingai manoma ir teigiama, kad sportininkai kūrė ir vystė kultūrizmą. Ne, ne sportininkai. Sportininkai tik treniravosi ir varžybose dalyvavo. Ar konkrečios konkrečių sportininkų pergalės įtakojo sporto vystymąsi? Neįtakojo. O juk minėtas varžybas kultūristams kažkas turėjo organizuoti, tam gauti leidimus, palaikymą, rasti patalpas, apdovanojimus ir prizus bei sukviesti pačius sportininkus. Negana to, kažkas turėjo tas varžybas bei sportininkus viešinti, kitaip jų iki šiol nė vieno niekas nežinotų.

Būna ir kitokio viešinimo ir „garsinimo“. Visai neseniai LNK televizija parodė kultūrizmo varžybų reportažą iš Birštono. Iš gėdos nebuvo kur dėtis. Atrodo, patys bukiausi kultūrizmo atstovai susirinko į Birštoną. Jau geriau jie būtų tik bicepsus rodę ir nė vienas burnos neatvėrę pokalbiui su žurnalistu.

Visas kultūrizmo organizacijas kūrė, vystė funkcionieriai, organizatoriai. O jų, žvelgiant per tarptautinės reikšmės prizmę, per visą sporto istoriją tebuvo vos keletas. Būtent organizatoriai yra esminiai bet kurios sporto šakos asmenys.

KULTŪRIZMO SPORTO PRADŽIA.

Kaip minėjome, kalbėsime tezėmis, nes kiekviena tezė gali virsti ilgu atskiru straipsniu. Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PRESTIŽINIAI “Mr. Universe” TURNYRAI

Dabarties N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos istorikas SI SVINEJUS (Si Sweeney) savo publikacijose net neužsimena apie tikrąjį pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą, o apie antrąjį rašo klaidingai.

Panašiai kultūrizmo sporto istorija sukurta ir I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) istorikų. Pagal šiuos istorikus, iki I.F.B.B. nieko nebuvo. Jie nutyli, kad I.F.B.B. komercionės firmos savininkai broliai BENAS ir DŽO VEIDERIAI (Ben and Joe Weider brothers) visur kopijavo iki jų sukurtą BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) kultūrizmo imperiją.

Nestebina, nes daug žmonių aukštindami save, kitus žemina ar net visai nemini. Gaunasi iškreipta istorija, į kurią remdamiesi paskesni istorikai kūria jau savo istorijas, kurios labai tolimos nuo realybės.

1947. PIRMASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

Pirma tarptautinė kultūrizmo imperija buvo JAV “sunkiosios atletikos tėvu” vadinamo BOBO HOFMANO pastangų dėka per A.A.U. (Amateur Athletic Union) sukurta Amerikoje. A.A.U. jungė visas JAV sporto federacijas ir iš esmės buvo JAV sporto minieterija. Kol JAV nebuvo sporto ministerijos, jos funkcijas atliko A.A.U.. A.A.U. buvo JAV Nacionalinio Olimpinio komiteto narė ir ilgą laiką vadovavo visoms sporto šakoms. Nuo 1939 metų pradėjusi organizuoti JAV nacionalinį kultūrizmo čempionatą, pavadintą “Mr. America”, BOBO HOFMANO dėka A.A.U. ryžosi oficialiai įteisinti kultūrizmo sportą.

1947 metais Filadelfijoje (JAV) vyko Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H. (Federation Internationale Halterophile) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas ir tarptautinis kongresas. BOBO HOFMANO pastangomis F.I.H. (F.I.H. ėmus valdyti pasaulio kultūrizmą, pavadinimas pakito į F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme) tarptautiniame kongrese priėmė nutarimą vadovauti pasauliniam kultūrizmo sportui ir rengti tarptautinės kultūrizmo varžybas. Taip iš neoficialaus tūso dviem dešimtmečiams kultūrizmas tapo oficialiai pripažintu sportu. Taip iškart po kongreso Filadelfijoje buvo organizuotas pirmasis tarptautinis F.I.H. “Mr. Universe” turnyras. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo BOBO HOFMANO auklėtinis amerikietis STVIVAS STANKO (Steve Stanko). Tai buvo istorinis įvykis ir istorinė pergalė. 

 1948. ANTRASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

“Olimpiniais metais” F.I.H. sunkosios atletikos pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami. Kaip organizuoti planuotą F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą? BOBUI HOFMANUI kilo idėja organizuoti antrąjį F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą 1948 metų Londono Olimpinių žaidynių metu. Juk F.I.H. buvo tarptautinio Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Tam buvo pasitelkta Britanijos sunkiosios atletikos asociacija  B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association), kuriai vadovavo OSKARAS STEITAS (Oscar State). B.A.W.L.A. per Britanijos Imperijos kolonijų sunkiosios atletikos asociacijas į kultūrizmo “Mr. Universe” varžybas sukvietė įvairių šalių sportininkus, o BOBAS HOFMANAS atvežė JAV kultūristus. “Mr. Universe” varžybas stebėti atėjo 1800 žiūrovų, o turnyro metu surinktos lėšos atiteko B.A.W.L.A. asociacijai.  Talkinti varžybose B.A.W.L.A. pasikvietė britų kultūrizmo žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakciją. Po eilės trankinių atkrentamųjų etapų į “Mr. Universe” finalą pateko prancūzas ANDRE DRAPAS (Andre Drapp) bei amerikiečiai STIVAS RIVSAS (Steve Reeves) ir BOBO HOFMANO auklėtinis DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek). Absoliučiu nugalėtoju tapo DŽONAS GRIMEKAS. Per apdovanojimą prie mikrofono STIVAS RIVSAS pasakė, kad “Džonas Grimekas yra geriausias pasaulio kultūristas” (“John Grimek is the greatest bodybuilder who ever lived“).

1950. PIRMASIS N.A.B.B.A. KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.

1950 metais žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakcija inicijavo nacionalinės kultūrizmo asociacijos N.A.B.B.A. įkūrimą. Pasak buvusio N.A.B.B.A. prezidento AIVANO DANBARO (Ivan Dunbar), N.A.B.B.A. juridiškai buvo registruiota visuomeninio klubo statusu.  Tais pačiais 1950 metais N.A.B.B.A. Londone organizavo pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo STIVAS RIVSAS. Toliau Tarptautinio Olimpinio komiteto narė F.I.H., du dešimtmečius oficialiai vadovavusi pasaulio kultūrizmo sportui, tęsė “Mr. Universe” tradicijas, o N.A.B.B.A. “Mr. Universe”, kaip ir brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben WEIDER brothers) komercinė I.F.B.B. firma, nuėjo individualiu keliu, iki tolimu nuo oficialaus pripažinimo. 

1959. BOBAS HOFMANAS ATVEŽA KULTŪRIZMĄ Į SOCIALISTINES ŠALIS.

BOBAS HOFMANAS supažindino socialistines šalis su kultūrizmo sportu. Didžiulės reikšmės kultūrizmo vystymuisi socialistiniame pasaulyje buvo 1959 metais Tarptautinės sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacijos (F.I.H.C.) Varšuvoje (Lenkijos Lieudies Respublika) surengtas „Mr. Universe“ kultūrizmo turnyras. Pirmą kartą sporto istorijoje socialistinių šalių atstovai gyvai stebėjo tarptautinį kultūrizmo renginį. Šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo lenkų kilmės prancūzas GAJUS MIERČIUKAS (Guy Mierczuk, 1936 m. g.). F.I.H.C. „Mr. Universe“ turnyras suvaidino nemažą vaidmenį tam, kad tais pačiais metais prie Lenkijos sunkiosios atletikos sąjungos būtų įsteigta „Lenkijos kultūrizmo komisija“ („Committe of Bodybuilding in Poland“). Komisijos pirmininku buvo išrinktas dabar vadinamas „Lenkijos kultūrizmo tėvu“ STANISLAVAS ZAKŠEVSKIS (Stanislaw Zakrzewski).

1963 METAIS ĮSTEIGTA PIRMA SOCIALISTINIO PASAULIO TARPTAUTINĖ KULTŪRIZMO ORGANIZACIJA.

1963 metais tiesiogiai dalyvaujant amerikiečiui BOBUI FOFMANUI (Bob Hoffman) ir britui OSKARUI STEITUI (Oscar Satte) Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation)  iniciatyva T.S.R.S. prie T.S.R.S. nacionalinės sunkiosios atletikos federacijos įsteigta pirma socialistiniame pasaulyje tarptautinė kultūrizmo organizacija (Общественный комитет атлетической гимнастики С.С.С.Р.). Vadovauti komitetui T.S.R.S. Goskomsport (Sporto ministerija, Госкомспорт С.С.С.Р) paskyrė žinomą Rusijos sunkiaatletį ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз). Nauja organizacija dirbo formaliai, nes T.S.R.S. nebuvo pasiruošęs sutikti naujus iššūkius. Priminsime, kad sportinė federacija I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) buvo įkurta tik 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) ir ją įkūrė tas pats aukščiau minėtas F.I.H.C. generalinis sekretorius OSKARAS STEITAS.

Realus kultūrizmo darbas prasidėjo tik 1968 metais, kai Lietuvoje buvo įsteigta dar viena tarptautinė kultūrizmo organizacija. Ir šiai naujai organizacijai formaliai vadovavo tas pats aukščiau minėtas ROMANAS MOROZAS. Jo funkcija buvo būti tiesioginiu kultūrizmo tarpininku su T.S.R.S. sporto ministerija. Realiai kultūrizmui T.S.R.S. vadovavo visai kiti žmonės – rusas GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин) ir lietuviai VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков) bei VYTAUTAS ZUMERIS. Tokie jau buvo laikai ir laikmečio reikalavimai.

1966. PIRMOS TARPTAUTINĖS VARŽYBOS SOCIALISTINIAME PASAULYJE.

Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H.C. įtakoje, palaikant socialistinių šalių sporto ministerijoms, vyko pirmosios kultūrizmo varžybos. Po 1966 metais Maskvoje surengto turnyro, kuriame nugalėjo maskvietis IGORIS PETRUCHINAS (Игорь Петрухин), tais pačiais metais Vilniuje vyko pirmos socialistiniame pasaulyje tarptautinės kultūrizmo varžybos, kuriose dalyvavo kai kurie aukščiau minėti asmenys. Nugalėtojais Vilniuje tapo IGORIS PETRUCHINAS, kauniečiai RYTIS MACIJAUSKAS ir KLEMENSAS ALŠAUSKAS. Antras vietas kategorijose užėmė vilnietis ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич), maskviškis GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин) bei vilnietis ANATOLIJUS PRICAS (Анатолий Приц). Trečias vietas pelnė maskviškis MARKAS ŠAFRANAS (Марк Шафран), kauniečiai RIMANTAS ZUJUS ir ALGIMANTAS RAMANAUSKAS.

STRAIPSNIS BUS TĘSIAMAS.

Straipsnyje kalbėsime tezėmis, trumpai, nes ir taip gausis nemenkas istorinis analitinis tekstas. FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų, todėl su visa istorine medžiaga išsamiai galite susipažinti mūsų puslapyje. Straipsnio tęsinys greitai. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė).

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

2026 MEGA EVENTS INTERNATIONAL

37-th Am-Pro World Championship

45-th Am-Pro „World Grand Prix“

3-d „Neringa Mayor‘s Cup“

October 24 - 25, 2026, Nida Resort, „Agila“ Palace, Lithuania

Official Documents, Articles, Statistics on Global Page www.wff.lt

CONTEST REGISTRATION on www.worldfitness.lt

WORLD FITNESS FEDERATION
(W.F.F. - International)
(W.F.F. – W.B.B.F. Since 1968, 141 Country Members, 60 Annual International Events World Wide)
HISTORIC "AMBER PRIX INTERNATIONAL"
OVER ALL WINNERS
(1967 - 2026)

MEN
Date, Name, Country
2026 GRAZVYDAS NARUSEVICIUS, Lithuania

2025 SZYMON LUBECKI , Poland

2024 RAHUL JOSHI, India

2023 ALEKSEJ LAPSHIN, Estonia

2022 VASILIJ BESPALENKO, Ukraine

2021 ARTUR KAMIENIAK, Poland

2020 MAROS KANASZ, Slovakia

2019 GOLAP RABHA,  India

2018 ALEKSANDR SACHAROV, Uzbekistan

2017 MAROS KANASZ, Slovakia
2016 JORG FUCHS, Germany
2015 AHMADI ARASH, Iran
2014 ANDREJ RUMIANCEV, Estonia
2013 ANDRZEJ BRZEZINSKI, Poland
2012 PIR SARANDIB MEHDI, Iran
2011 NAFTEJ SINGH, India
2010 DHARMENDER SINGH, India
2009 ALEKSANDR SCIOGOLEV, Russia
2008 DARIUS BUKSNAITIS, Lithuania
2007 ALEKSANDR SEVCOV, Estonia
2006 ALEXANDR LIUBOMIROV, Latvia
2005 IVAN SERGEJEV, Russia
2004 ALEKSANDR MASLOVSKIJ, Latvia
2003 AIVARS VISOCKIS, Latvia
2002 RADIK MANAFOV, Lithuania
2001 ALEKSANDR MASLOVSKIJ, Latvia
2000 RADIK MANAFOV, Lithuania
1999 DARIUS BUKSNAITIS, Lithuania
1998 RICARDAS GURSKAS, Lithuania
1997 ROLANDAS POCIUS, Lithuania
1996 ALGIRDAS KILCIAUSKAS, Lithuania
1995 SERGEJ OGORODNIKOV, Russia
1994 ALGIRDAS KILCIAUSKAS, Lithuania
1991 OLEGAS ZURAS, Lithuania
1990 OLEGAS ZURAS, Lithuania
1989 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1988 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1987 VIKTORAS JUCYS, Lithuania
1986 ROLANDAS BUCINSKAS, Lithuania
1985 ALGIRDAS IVANAUSKAS, Lithuania
1984 VINCAS DUBICKAS, Lithuania
1983 VINCAS DUBICKAS, Lithuania
1982 JEVGENIJ GORELIK, Lithuania
1981 SAULIUS MISEVICIUS, Lithuania
1980 VLADAS KAPCEVICIUS, Lithuania
1979 OLEV ANNUS, Estonia
1978 OLEV ANNUS, Estonia
1977 STASYS CUKANOVAS, Lithuania
1976 RISARDAS KRINICKIS, Lithuania
1975 RISARDAS KRINICKIS, Lithuania
1974 VYTAUTAS ZENKEVICIUS, Lithuania

1970 ANTANAS MINEIKIS, Lithuania
1969 ANTANAS MINEIKIS, Lithuania
1968 LEONAS PIVORIUNAS, Lithuania

1967 KLEMENSAS ALSAUSKAS, Lithuania.

International Secretary UGNE RAUDYTE - DAUBARIENE

INFORMATION.
More detailed information on the Global International Site www.wff.lt, see forum topics.

CONTEST REGISTRATION: www.worldfitness.lt

Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).

Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.

1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.

Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.

1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.

Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.

1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.

TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.

Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.

1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.

Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.

Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.

Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.

1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.

Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.

Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.

„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt