OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

1990. T.S.R.S. BLOKADA LIETUVAI.

LIETUVOS VYRIAUSYBĖ ATSISAKO V.D.R. PARAMOS.

EKONOMINĖ BLOKADA.

Ilgai buvusi T.S.R.S. sudėtyje, 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublika atkūrė savo Nepriklausomybę. Reaguodama į tai, T.S.R.S. balandžio mėnesį pradėjo ekonominę Lietuvos Respublikos blokadą: sustabdė įvairių prekių ir žaliavų tiekimą. Blokada trūko 75 dienas. Ženkliai jautėsi kuro trūkumas. Eilės buvo begalinės, o vienam gyventojui leisdavo nusipirkti tik dvidešimt litrų benzino ar kitokio kuro ir apie tai buvo atžymima automobilio techniniame pase.

PRIEŠISTORIJA.

Įsisiūbavus „Gorgačiovo perestrojkai“, Lietuvos kultūrizmo atstovas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vienintelis iš to meto T.S.R.S. kultūrizmo vadovų ir organizatorių puikiai valdęs eilę užsienio kalbų,  asmeniškai bendravo su įvairių šalių kultūrizmo vadovais, organizatoriais bei sportininkais. Tarp jų buvo V.D.R. (Vokietijos Demokratinė Respublika, D.D.R., Deutsche Demokratische Republik) kultūrizmo vadovai: JURGENAS MADAJUS (Jurgen Madaj), OTTO RUDIGERIS (Otto Rudiger), PETERIS BAJEROVIČIUS (Peter Bajerowicz), JOACHIMAS HENIGAS (Joachim Hennig), PETERIS BUCE (Peter Butze).

VOKIEČIAI TIESIA PAGELBOS RANKĄ LIETUVAI.

Eilė įvairių šalių kultūrizmo vadovų buvo sėkmingais verslininkais. Ne išimtis ir V.D.R.. Bendraujant su Dr. EDMUNDU DAUBARU, vokiečiai sužinojo apie Lietuvos Respublikos ekonominę blokadą iš T.S.R.S. pusės. Vokietijoje surinkę informaciją ir įvertinę savo galimybes, jie per aukščiau minėtą JOAHIMĄ HENIGĄ kreipėsi į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, siūlydami išspręst blokados klausimus ir aprūpinti Lietuvos Respubliką reikiamomis prekėmis, tame tarpe ir kuru. Vokiečiai pasiūlė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pradėti derinti veiksmus. Vokiečiai patvirtino savo ketinimus dvejomis telegramomis iš V.D.R. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS paskambino į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir asmeniškai kalbėjosi su Vyriausybės vadove KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENE. Vyriausybės vadovė išklausė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ ir pareiškė, kad „Lietuvai pagalbos nereikia. Susitvarkysim patys“. Tuo V.D.R. kultūristų iniciatyva ir baigėsi... Beje, 1990 metų spalio 3 dieną V.D.R. iširo ir prisijungė prie Vokietijos Federatyvinės Respublikos (F.R.G., Federal Republic of Germany). 

ISTORIJA SU VOKIEČIAIS NUSTEBINO VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Prieš vienuolika metų bendraujant su Lietuvos Respublikos pirmuoju vadovu patriarchu profesoriumi VYTAUTU LANDSBERGIU, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS papasakojo savo asmenines istorines sąsajas su 1990 metų ekonomine Lietuvos Respublikos blokada. Profesorius buvo labai nustebintas ir paprašė jam pateikti susirašinėjimo su vokiečiais dokumentus. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacijos vadovo Dr. EDMUNDO DAUBARO archyvas didžiulis, tad ne iškart pavyko minėtus dokumentus rasti. Įvairiomis kalbomis ruošiant unikalų veikalą -  „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“ („World Bodybuilding Encyclopedia“), priartėjome ir prie lietuvių sportinės Nepriklausomybės kovų, apie kurias papasakosime vėliau. Vokiečių telegramos atsirado!

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

IŠKILMINGI LIETUVOS SPORTO JUBILIEJAI.

AKTYVIAUSI SPORTO ENTUZIASTAI VĖL RINKOSI GARGŽDUOSE.

Po to, kai 2026 metų sausio 18 dieną Vakarų Lietuvos Gargžduose susirinko aktyviausi mūsų šalies kultūrizmo ir fitneso sporto atstovai, ir vėl Gargžduose susitiko Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą ROMUALDAS MILĖ, tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro prizininkas Gargždų savivaldybės atstovas VIKTORAS KURA, kultūrizmo pradininkas Gargžduose ALEKSAS STANKUS. Tikslai aiškūs – tinkamai pasirengti 60-tajam tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui. Kam įdomu – galite apsilankyti gegužės 1 – 2 dienomis Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose, kur vyks 59 - tasis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Dr. EDMUNDAS DAUBARAS papasakojo apie dabartinę situaciją Lietuvos ir pasaulio sporte, supažindino su federacijos artimiausiais ir perspektyviniais planais. Atsižvelgiant į siaubingą kultūrizmo sporto padėtį pasaulyje ir Lietuvoje, buvo aptarti variantai rasti kelius iš to dugno išeiti. Nėra lengva, tačiau be mūsų šalyje, beje, ir pasaulyje, niekas tuo neužsiima. Kultūrizmo balaganas visus tenkina. Visi turi savo asmeninių tikslų, tačiau apie susikompromitavusį visuomenės akyse ir degradavusį kultūrizmą, jau nekalbant apie paties sporto vystymą, nė vienas net negalvoja.

2026 metų kovo mėnesio 1 dieną planuojame Klaipėdoje rengti tarptautinį kvalifikacinį trenerių ir teisėjų seminarą. Aptarsime naujus sporto vystymo kelius, varžybų taisykles, naujų kategorijų vertinimo kriterijus, pakviesime žinomus sporto specialistus. Dalyvauti gali visi, kuriems tai įdomu. Informaciją gausite susisiekę su pasaulinės federacijos generalinė sekretorė UGNĖ RAUDYTE DAUBARIENE – info@worldfitness.lt .

Artėjant vienoms seniausių pasaulio tradicinių tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“, siekiant tinkamai pažymėti tokį jubiliejų, numatyti konkretūs žingsniai ir bendradarbiavimo keliai su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Lietuvos Respublikos Seimu ir Nacionaliniu Olimpiniu komitetu. Kultūrizmo draudimo laikotarpiu „Gintarinio prizo“ turnyras buvo organizuojamas nelegaliai, kol 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė argumentuotą kultūrizmo gynimo peticiją, ją pats nuvežė į Maskvą ir įregistravo T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komiteto priimamajame. Tuomet Klaipėdoje rengti „Gintarinį prizą“ leido... Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos vadovo DR. EDMUNDO DAUBARO priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame, bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu Kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal  J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės  valdžios atžvilgiu. Ypač buvo pabrėžta Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticijos reikšmė ir dėka to draudžiamam sportui iškovota pergalė. Oficialaus susitikimo metu Vatikane Pasaulinės federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą  buvo Vatikano Kongregato Prefekto Kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).

Priminsime, prieš du dešimtmečius, pažymint „Gintartinio prizo“ turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas nubalsavo, kad turnyro finansavimas būtų įtrauktas į šalies biudžetą atskira eilute. Tuomet Klaipėdoje susirinko delegacijos iš 32 šalių, atstovavusių visus kontinentus, o delegacijų vadovai buvo iškilmingai priimti Lietuvos Respublikos Seime. Tikimės iškilmingo jubiliejaus paminėjimo ir 2027 metais.

Išsamią istorinę informaciją, straipsnius rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

„Gintariniam prizui“ – 60 metų: legenda, įaugusi į Klaipėdos ir pasaulio sporto istoriją

2027 metų gegužės mėnesį Klaipėda taps išskirtinio sporto ir kultūros įvykio centru – čia bus pažymėtas vienų seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje jubiliejus. „Gintariniam prizui“ – 60 metų. Tai ne tik sukaktis, bet ir gyva istorija, per šešis dešimtmečius užauginusi sportininkų kartas, subūrusi tūkstančius dalyvių ir palikusi ryškų pėdsaką tarptautinėje sporto bendruomenėje.

Jubiliejinis renginys truks tris dienas ir žada tapti išskirtine švente, kurioje susijungs sportas, kultūra, istorija ir gyvos legendos. Į Klaipėdą planuojama pakviesti iškilius sporto, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovus iš įvairių šalių.

Tarp garbingų svečių numatyta sulaukti pasaulinio garso asmenybių – Arnoldo Schwarzeneggerio, Ralfo Möllerio ir WFF–WBBF federacijos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose Aleksandro Nevskio. Šių sportininkų vardai jau seniai įrašyti į pasaulinę kultūrizmo istoriją.

Visi trys yra pelnę „Mr. Universe“ titulą, o šiandien sėkmingai tęsia karjerą kino industrijoje – dirba aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais. Jų dalyvavimas jubiliejiniame renginyje suteiktų šventei išskirtinį tarptautinį prestižą ir taptų reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos sporto bendruomenei, tiek miesto svečiams.

„Gintarinio prizo“ kelias prasidėjo laikais, kai kultūrizmas dar tik formavo savo tarptautinį veidą, o informacijos sklaida reikalavo ypatingų pastangų ir tikėjimo idėja. Šio judėjimo istorijoje ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras, 1989 metais išleidęs įspūdingo, net 2 milijonų egzempliorių tiražo žurnalą „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“. Šis leidinys tapo ne tik sporto metodine medžiaga, bet ir simboliniu tiltu tarp skirtingų šalių sportininkų, įkvėpusiu naują kartą siekti aukščiausių rezultatų.

Per dešimtmečius „Gintarinis prizas“ išaugo į tarptautinį reiškinį, kuriame sportas susipynė su kultūra, diplomatija ir asmeninėmis istorijomis. WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvavo įvairių šalių visuomenės ir politikos veikėjai. Tarp jų – Austrijos buvęs parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas, kuris ne tik kuravo renginių iniciatyvas, bet ir pats lankėsi varžybose svečio teisėmis, taip prisidėdamas prie jų tarptautinio pripažinimo.

Ypatingą simbolinę reikšmę „Gintarinio prizo“ istorijoje įgavo ir ankstesni jubiliejai. Minint 40-metį, į Klaipėdą buvo atgabenta profesoriaus A. Gerstlo perduota originalių Arnoldo Švarcenegerio fotografijų kolekcija bei dokumentinis filmas apie jo gyvenimo kelią. Šios medžiagos buvo pristatytos varžybų metu ir tapo išskirtine šventės dalimi, pritraukusia didžiulį visuomenės dėmesį.

50-ojo jubiliejaus proga renginys sulaukė dar platesnio tarptautinio atgarsio – tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, reportažas iš Klaipėdos buvo parodytas pasaulinei auditorijai per CNN televiziją. Tai tapo reikšmingu įvertinimu ne tik pačiam renginiui, bet ir Lietuvos sporto bendruomenės indėliui į globalų kultūrizmo judėjimą.

Šiandien „Gintarinis prizas“ žvelgia į ateitį su dar didesniu užmoju ir pagarba savo istorijai. Nauja išsami Arnoldo Švarcenegerio knyga “Arnold” primena apie šio žmogaus įtaką visai sporto epochai, o Klaipėdoje rengiamas jubiliejus tampa gyvu šios istorijos tęsiniu.

Artėjant 60-ajam jubiliejui, Klaipėdos savivaldybės administracijos ir entuziastų iniciatyva rengiamas dar vienas svarbus darbas – bus išleista didelės apimties istorinė „Gintarinio prizo“ knyga. Joje lietuvių kalba jau baigiamas rengti tekstas, šiuo metu vykdomi vertimai į kitas kalbas, siekiant, kad šios varžybos ir jų istorija būtų dar plačiau žinomos pasaulyje.

„Gintarinis prizas“ šiandien – tai daugiau nei varžybos. Tai tradicija, kuri sujungia kartas. Tai scena, kurioje gimsta legendos. Tai Klaipėdos vardas, skambantis pasaulio sporto žemėlapyje. Ir tai istorija, kuri dar toli gražu nesibaigia.

Išsamesnė informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO SPORTO ISTORIJA

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR.

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1990–2026)

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania

Absoliučių „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojų (1967–2026 m.) apibendrinimas ir išvados

Apibendrinimas

Per šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo vienu ilgaamžiškiausių tarptautinių sporto renginių pasaulyje. Vyrų absoliutūs nugalėtojai fiksuojami nuo 1967 m., moterų – nuo 1990 m.

Ankstyvuoju laikotarpiu vyrų varžybose dominavo Lietuvos sportininkai, atstovavę Lietuvos TSR. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo turnyras tapo vis atviresnis užsienio dalyviams. XXI amžiuje tarp nugalėtojų atsiranda sportininkų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Kazachstano, Irano ir Indijos. Naujausias čempionas – Gražvydas Naruševičius (2026), sugrąžinęs vyrų titulą Lietuvai.

Moterų varžybose nuo pat jų atsiradimo ryški tarptautinė konkurencija. Absoliučiomis nugalėtojomis yra tapusios sportininkės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Argentinos, Baltarusijos, Rusijos, Izraelio, Kipro ir Indijos. Tai rodo nuoseklų turnyro tarptautinį prestižą.

Tarp vyrų daugiausia kartų absoliučiu nugalėtoju tapo Viktoras Jucys (3 titulai), o po du kartus laimėjo Antanas Mineikis, Rišardas Krinickis, Olevas Anusas, Algirdas Kilčiauskas, Radikas Manafovas, Aleksandras Maslovskis, Darius Bukšnaitis, Olegas Žuras ir Marošas Kanašas.

Moterų varžybose ryškiausia lyderė – Yamila Vanessa Toledo (Argentina), absoliučią nugalėtoją tapusi keturis kartus. Po tris kartus laimėjo Simona Misevičienė, o po du kartus – Natalija Murnikovienė, Idalija Kaminskaitė ir Hanna Skytta.

Išvados

„Gintarinio prizo“ turnyras pasižymi ilga ir nenutrūkstama istorija, apimančia beveik 60 metų vyrų ir daugiau kaip 35 metus moterų varžybų. Per visą turnyro istoriją ryškus jo vystymasis iš nacionalinio į tarptautinį renginį. Pastaraisiais dešimtmečiais nugalėtojais tampa sportininkai iš įvairių Europos ir Azijos valstybių bei Pietų Amerikos. Lietuvos sportininkai išlieka vieni sėkmingiausių turnyro istorijoje. Jie iškovojo daugiausia titulų ankstyvuoju laikotarpiu ir išlaiko aukštą konkurencingumą iki šių dienų. Moterų varžybose tarptautiškumas buvo ryškus nuo pat jų atsiradimo, o tai liudija aukštą turnyro sportinį lygį ir tarptautinį pripažinimą. Daugkartinių čempionų gausa rodo, kad turnyre varžėsi aukšto meistriškumo sportininkai, gebėję išlaikyti lyderių pozicijas ne vienerius metus. 2026 metų rezultatai – Gražvydo Naruševičiaus ir Jasmin Norgard pergalės – patvirtina, kad „Gintarinio prizo“ turnyras ir šiandien išlieka konkurencingas bei patrauklus skirtingų šalių sportininkams, tęsiantis ilgametes tarptautinio sporto tradicijas.