60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.

PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.

2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.

Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F.  federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.

BLOKADINĖS TELEGRAMOS.

2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.

GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.

Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).

TARPTAUTINIAI GARBĖS AUKSO MEDALIAI

Pažymint savo tarptautinės veiklos keturiasdešimtmetį, 2008 metais Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija įsteigė “Tarptautinį Gerbės Medalį” (“International Honour Medal”). Medalis buvo dviejų nominacijų – sidabro ir aukso. Sidabro medalis būna įteikiamas asmenims, savo darbais ar asmeniniu pavyzdžiu ženkliai prisidėjusiems prie tarptautinio sporto vystymo, o aikso – kai įtaka tarptautiniams sportui būna ypatinga.  Iki šiol “Tarptautiniais Garbės Aukso Medaliais” buvo apdovanoti devyniolika įvairių šalių asmenų, tarp kurių Lietuvso Respublikos prezidentas Prof. Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS (Prof. Dr. Vytautas Landsbergis, 2026 m.), Austrijos parlamento pirmininkas Prof. ALFREDAS GERSTLAS (Prof Alfred Gerstl, 2008 m.), Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas VLADIMIRAS MEČIARAS (Vladimir Mačiar, 2009 m.), Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas ROBERTAS FICO (Robert Fico, 2012 m.), Holivudo aktorius SILVESTRAS STALONE (Sylvester Stallone, 2012 m.), Holivudo aktorius ČAKAS NORISAS (Chuck Norris, 2011 m.).

Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

„Gintariniam prizui“ – 60 metų Kodėl knyga apie „Gintarinį prizą“ yra originali?

2027 metų gegužę, minint tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ 60 metų jubiliejų, bus išleista akademinė monografija, skirta vieno seniausių pasaulyje iki šiol be pertraukų rengiamų tarptautinių kultūrizmo turnyrų istorijai. Knyga pasirodys keliomis kalbomis ir taps svarbia jubiliejinių renginių Klaipėdoje dalimi.

Kuo šis leidinys išsiskiria iš kitų?

Perskaičius beveik baigtą rankraštį, akivaizdu, kad didžiausia jo vertė – pasirinkta tyrimo kryptis. Iki šiol beveik visos kultūrizmo istorijai skirtos knygos daugiausia pasakoja apie iškiliausias asmenybes – Eugeną Sandow, Steve'ą Reevesą, Johną Grimeką, Arnoldą Schwarzeneggerį, Joe Weiderį ir kitus sportininkus bei kultūrizmo lyderius.

Ši monografija pasirenka kitą kelią. Jos centre – ne pavienių atletų biografijos, o kultūrizmo organizacijų raida, tarptautinių ryšių formavimasis, varžybų sistemos kūrimas ir kultūrizmo kelias į oficialiai pripažintą sporto šaką.

Būtent ši tema iki šiol pasaulinėje kultūrizmo istoriografijoje beveik nebuvo nuosekliai nagrinėjama. Todėl knyga yra ne tik pasakojimas apie legendinį „Gintarinio prizo“ turnyrą, bet ir originalus mokslinis darbas, papildantis tarptautinę sporto istorijos literatūrą nauju požiūriu.

„Gintarinio prizo“ istorija čia tampa kur kas platesnio pasakojimo dalimi – pasakojimo apie tai, kaip kūrėsi tarptautinis kultūrizmo judėjimas, kaip formavosi jo organizacijos ir kaip buvo siekiama oficialaus šios sporto šakos pripažinimo pasaulyje.

Tai ir yra pagrindinis šios monografijos išskirtinumas bei didžiausia jos mokslinė vertė.

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS ISTORIJA.

Pamažu rengiant medžiagą trečiam “Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos” (“World Boybuilding Encyclopedia”, «Энциклопедии всемирного культуризма») tomui, tęsiame tarptautinių kultūrizmo organizacijų istorijos aprašymus. Iki žlungant Socialisteinei sistemai, buvo paprasta - I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) nuo 1971 iki 1998 metų atstovavo oficialiai pripažintą sportą, o N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) nuo 1950 metų reprezentavo niekieno niekad oficialiai nepripažintą kultūrizmą. Artimiausiu metu atskirais prieštaringais straipsniais pakalbėsime ir apie N.A.B.B.A. asociaciją. Sužinosite, ko net nenumanėte...

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS PRADŽIA.

BOBAS HOFMANAS ATVEŽĖ KULTŪRIZMĄ Į LONDONĄ.

Nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui vadovavo tarptautinė federacija F.I.H.C. (Federation Internationale Halterophile et Culturiste), kuri buvo Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Didžia dalimi amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) dėka 1947 metais F.I.H.C. JAV surengė pirmą kultūrizmo “Universe” turnyrą. 1948 metais, pritariant I.O.C., vėl BOBO HOFMANO dėka Londone vykusių Olimpinių žaidynių metu buvo surengtas antrasis F.I.H.C. “Universe” turnyras. Be BOBO HOFMANO 1948 metais F.I.H.C. turnyro organizatoriais buvo B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association) ir vietinio žurnalo “Health and Strengh” redakcija. Įkvėpti F.I.H.C. veiklos, britai 1950 metais įsteigė N.A.B.B.A. asocioaciją (pavadinimą kopijavo iš B.A.W.L.A.) ir organizavo pirmą jau savo “Universe” turnyrą. Vis tiek, iki F.I.H.C. 1969 metais nutraukus vadovavimą oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui, N.A.B.B.A. ir privati .I.F.B.B. komercinė firma niekaip negalėjo pretenduoti į oficialų pripažinima ir liko “už borto”...

PRABĖGOM PER N.A.B.B.A..

Federacijoje kas svarbiau - sportininkai ar vadovai ir organizatoriai? Aišku, vieni be kitų yra beraikšmiai. Tačiau mes daugiau akcentuojame federacijų vadovus, nes tie patys sportininkai beveik tuo pačiu metu laisvai dalyvauja įvairiose federacijose ir todėl negali būti konkrečiu federacijos veidu.

BOBO HOFMANO F.I.H.C. ir A.A.U. (Amateur Athletes Union) amerikiečiai ilgus metus dominavo N.A.B.B.A. “Mr. Universe” varžybose. Dar ilgai BOBO HOFMANO dėka JAV kultūristai kasmet vyko į N.A.B.B.A. “Mr. Universe” turnyrą ir niekas iš europiečių jiems negalėjo priešintis - amerikiečiams nebuvo lygių. Pagrindinė priežastis - amerikiečiai per sunkiąją atletiką pirmieji įsisavino steroidus ir juos puikiai panaudojo praktikoje.

Praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje britas OSKARAS HAIDENSTAMAS (Oscar Heidenstam) tapo ryškiu N.A.B.B.A. asociacijos lyderiu ir vadovu. Būtent tuo metu Dr.EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo su juo susirašinėti, keistis informacija. Baigiantis 1990 metams bendraujant su Dr. EDMUNDU DAUBARU Niu Jorke (JAV), I.F.B.B. prezidentas BENAS WEIDERIS (Ben Weider) atsisakė palaikyti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. BENAS VEIDERIS atsisakė, apeinant T.S.R.S. sporto minsteriją (“U.S.S.R. Ministry of Sport”), Lietuvos kultūristus priimti į savo federaciją, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nusprendė su geriausiais šalies kultūristais dalyvauti N.A.B.B.A. asociacijos veikloje.

Viskas atrodė be galo optimistiška - pirmyn į laisvę... Tuo metu žinios apie tarptautines kultūrizmo organizacijas buvo nulinės ir jas teko per du dešimtmečius tiesiog jėga traukti iš tų organizacijų vadovų. Kaip pasirodė - tose tarptautinėse organizacijose buvo ir iki šiol tebėra taug tuštumos ir melo. Tiesiog mes esame vienintėliai, kuria sako tiesą apie minėtas organizacijas.

Taip lietuviai pateko į 1991 metų N.A.B.B.A. Europos čempionatą Epinalyje (Prancūzija), kur klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos sporto istorijoje Europos čempionais. Tuo metu kita, ROMANO KALINAUSKO vadovaujama, Lietuvos TSR kultūrizmo federacija toliau dainavo dainas T.S.R.S. ir apie Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės palaikymą net minčių neturėjo.

N.A.B.B.A. VIENA, O N.A.B.B.A. PREZIDENTAI TRYS.

1991 metais po OSKARO HAIDENSTAMO mirties N.A.B.B.A. asociacijai beveik du dešimtmečius vadovavo AIVANAS DANBARAS (Ivan Dunbar). Jis buvo ištikimas N.A.B.B.A. organizacijai, tačiau vadovas nebuvo stiprus. Būtent dėl tos priežasties 1999 metais atsitiko tai, kad vienu metu N.A.B.B.A. asociacijai ėmė vadovauti trys “N.A.B.B.A. prezidentai” - AIVANAS DANBARAS, vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann) ir australas DŽO LOPESAS (Joe Lopez). Įdomu buvo stebėti, kai visi trys prezidentai tarpusavyje varžėsi, kuris pirmas iš nacionalinių federacijų vadovų paims metinį nario mokestį. Kai reikėjo antspauduoti komandiruotes bei varžybų protokolus (Lietuvos Respublikos N.A.B.B.A., Lietuvos Nacionalinė Kultūrizmo Asociacija, buvo oficialiai registruota ir į varžybas vykdavo kaip į komandiruotę), N.A.B.B.A. vadovai išsisukinėjo. “Prirėmus AIVANĄ DANVARĄ prie sienos”, pasirodė - N.A.B.B.A. registruota kaip visuomeninis klubas ir “N.A.B.B.A. asociacijos” realiai tokios nebuvo. Taip tęsėsi, kol Rusijos Federacijos N.A.B.B.A. atstovai nepadovanojo N.A.B.B.A. vadovams nelegaliai pagamintą netikrą antspaudą. Reikalai susitvarkė... Trys N.A.B.B.A. prezidentai nuolatos tarpusavyje varžėsi ir dažnai kiekvienas jų ppraše Dr. EDMUNDO DAUBARO palaikymo prieš kitus.

N.A.B.B.A. SKANDALINGAI SKILO. DVI N.A.B.B.O.S..

Baigiantis dvidešimtam šimtmečiui N.A.B.B.A. organizacijoje aktyviai reiškėsi australas DŽO LOPESAS. Jis siekė būti vienvaldžiu N.A.B.B.A. lyderiu ir dažnai konfliktavo su vokiečiu KLAUSU HOFMANU bei airiu AIVANU DANBARU. 1999 metų N.A.B.B.A. pasaulio čempionatas vyko Austrijoje. Čempionato metu buvo organizuotas tarptautinis kongresas. Prie įtampos tarp N.A.B.B.A. vadovų prisidėjo dar ir tai, kad N.A.B.B.A. iždininkas TONIS SALIVANAS (Tony Sullyvan) pasisavino N.A.B.B.A. iždą ir pasislėpė. Kalbėti dėl konfliktinės situacijos KLAUSAS HOFMANAS ir AIVANAS DANBARAS nedrįso, todėl paprašė Dr. EDMUNDO DAUBARO N.A.B.B.A. nariams paaiškinti susidariusią situaciją. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS dažnai N.A.B.B.A. kongresuose kalbėdavo valandų valandas, todėl nesunkiai tai padarė ir šį kartą. Kilusios sumaišties metu australas DŽO LOPESAS pareiškė, kad jis su eile N.A.B.B.A. šalių - narių palieka Anglijos N.A.B.B.A. ir steigia savąją “N.A.B.B.A. International”. Per sekančius kelis metus nauja “N.A.B.B.A. International” Ispanijoje spėjo organizuoti keletą N.A.B.B.A. “Mr. Universe” turnyrų, kol DŽO LOPESAS buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda ir sulaukė teismo. Taip “N.A.B.B.A. International” gana greitai užbaigė savo “garbingą” istoriją.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.

Po OSKARO HAIDENSTAMO (Oscar Heidenstam) mirties 1991 metais tarp N.A.B.B.A. organizacijos vadovų nebuvo nė vienos ryškios asmenybės. N.A.B.B.A. niekados neturėjo ambicingų tiklų, kažkokių siekų į ateitį. Tiesiog plaukiojo savo vandenėlyje, trepsėjo ir dabar trepsi vienoje vietoje ir tik tiek.

Pradėjusi savo kelią kaip oficialiai nepripažinta kultūrizmo organizacija, tarptautinė N.A.B.B.A. struktūra iki šiol tokia ir išlieka. Tačiau - iš kelių dešimčių šiandien egzistuojančių tarptautinių kultūrizmo federacijų N.A.B.B.A. yra liudijanti garbingiausią ilgą sporto istoriją organizacija. 1998 metais Tarptautiniam Olimpiniam Komitetui (International Olympic Committee, I.O.C.) atsisakius remti kultūrizmo soportą ir triukšmingai pašalinus iš pretendentų į sportą I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją, o dar ir 2023 metais užsidarius G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijai, šiandien N.A.B.B.A. juridine prasme susilygino su I.F.B.B. federacija. Aišku, I.F.B.B., dėka buvusių socialistinių šalių sporto ministerijų abejingumo kultūrizmui, vis dar žaidžia “oficialumo žaidimus”, tačiau greitai valdininkais susivoks apgaunami ir savo klaidas ištaisys. Apie kitas gausiais tarptautines  “zuikių” federacijas geriau net nekalbėti. Kam jos reikalingos, kokie jų tikslai? Kur jos veda? Tiesiog chaosas kultūristų smegenyse, vaikų žaidimai.

Daugiau informacijos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS ISTORIJA.

Pamažu rengiant medžiagą trečiam “Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos” (“World Boybuilding Encyclopedia”, «Энциклопедии всемирного культуризма») tomui, tęsiame tarptautinių kultūrizmo organizacijų istorijos aprašymus. Iki žlungant Socialisteinei sistemai, buvo paprasta - I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) nuo 1971 iki 1998 metų atstovavo oficialiai pripažintą sportą, o N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) nuo 1950 metų reprezentavo niekieno niekad oficialiai nepripažintą kultūrizmą. Artimiausiu metu atskirais prieštaringais straipsniais pakalbėsime ir apie N.A.B.B.A. asociaciją. Sužinosite, ko net nenumanėte...

N.A.B.B.A. ASOCIACIJOS PRADŽIA.

BOBAS HOFMANAS ATVEŽĖ KULTŪRIZMĄ Į LONDONĄ.

Nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui vadovavo tarptautinė federacija F.I.H.C. (Federation Internationale Halterophile et Culturiste), kuri buvo Olimpinio komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė. Didžia dalimi amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) dėka 1947 metais F.I.H.C. JAV surengė pirmą kultūrizmo “Universe” turnyrą. 1948 metais, pritariant I.O.C., vėl BOBO HOFMANO dėka Londone vykusių Olimpinių žaidynių metu buvo surengtas antrasis F.I.H.C. “Universe” turnyras. Be BOBO HOFMANO 1948 metais F.I.H.C. turnyro organizatoriais buvo B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association) ir vietinio žurnalo “Health and Strengh” redakcija. Įkvėpti F.I.H.C. veiklos, britai 1950 metais įsteigė N.A.B.B.A. asocioaciją (pavadinimą kopijavo iš B.A.W.L.A.) ir organizavo pirmą jau savo “Universe” turnyrą. Vis tiek, iki F.I.H.C. 1969 metais nutraukus vadovavimą oficialiam pasaulio kultūrizmo sportui, N.A.B.B.A. ir privati .I.F.B.B. komercinė firma niekaip negalėjo pretenduoti į oficialų pripažinima ir liko “už borto”...

PRABĖGOM PER N.A.B.B.A..

Federacijoje kas svarbiau - sportininkai ar vadovai ir organizatoriai? Aišku, vieni be kitų yra beraikšmiai. Tačiau mes daugiau akcentuojame federacijų vadovus, nes tie patys sportininkai beveik tuo pačiu metu laisvai dalyvauja įvairiose federacijose ir todėl negali būti konkrečiu federacijos veidu.

BOBO HOFMANO F.I.H.C. ir A.A.U. (Amateur Athletes Union) amerikiečiai ilgus metus dominavo N.A.B.B.A. “Mr. Universe” varžybose. Dar ilgai BOBO HOFMANO dėka JAV kultūristai kasmet vyko į N.A.B.B.A. “Mr. Universe” turnyrą ir niekas iš europiečių jiems negalėjo priešintis - amerikiečiams nebuvo lygių. Pagrindinė priežastis - amerikiečiai per sunkiąją atletiką pirmieji įsisavino steroidus ir juos puikiai panaudojo praktikoje.

Praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje britas OSKARAS HAIDENSTAMAS (Oscar Heidenstam) tapo ryškiu N.A.B.B.A. asociacijos lyderiu ir vadovu. Būtent tuo metu Dr.EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo su juo susirašinėti, keistis informacija. Baigiantis 1990 metams bendraujant su Dr. EDMUNDU DAUBARU Niu Jorke (JAV), I.F.B.B. prezidentas BENAS WEIDERIS (Ben Weider) atsisakė palaikyti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. BENAS VEIDERIS atsisakė, apeinant T.S.R.S. sporto minsteriją (“U.S.S.R. Ministry of Sport”), Lietuvos kultūristus priimti į savo federaciją, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nusprendė su geriausiais šalies kultūristais dalyvauti N.A.B.B.A. asociacijos veikloje.

Viskas atrodė be galo optimistiška - pirmyn į laisvę... Tuo metu žinios apie tarptautines kultūrizmo organizacijas buvo nulinės ir jas teko per du dešimtmečius tiesiog jėga traukti iš tų organizacijų vadovų. Kaip pasirodė - tose tarptautinėse organizacijose buvo ir iki šiol tebėra taug tuštumos ir melo. Tiesiog mes esame vienintėliai, kuria sako tiesą apie minėtas organizacijas.

Taip lietuviai pateko į 1991 metų N.A.B.B.A. Europos čempionatą Epinalyje (Prancūzija), kur klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos sporto istorijoje Europos čempionais. Tuo metu kita, ROMANO KALINAUSKO vadovaujama, Lietuvos TSR kultūrizmo federacija toliau dainavo dainas T.S.R.S. ir apie Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės palaikymą net minčių neturėjo.

N.A.B.B.A. VIENA, O N.A.B.B.A. PREZIDENTAI TRYS.

1991 metais po OSKARO HAIDENSTAMO mirties N.A.B.B.A. asociacijai beveik du dešimtmečius vadovavo AIVANAS DANBARAS (Ivan Dunbar). Jis buvo ištikimas N.A.B.B.A. organizacijai, tačiau vadovas nebuvo stiprus. Būtent dėl tos priežasties 1999 metais atsitiko tai, kad vienu metu N.A.B.B.A. asociacijai ėmė vadovauti trys “N.A.B.B.A. prezidentai” - AIVANAS DANBARAS, vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann) ir australas DŽO LOPESAS (Joe Lopez). Įdomu buvo stebėti, kai visi trys prezidentai tarpusavyje varžėsi, kuris pirmas iš nacionalinių federacijų vadovų paims metinį nario mokestį. Kai reikėjo antspauduoti komandiruotes bei varžybų protokolus (Lietuvos Respublikos N.A.B.B.A., Lietuvos Nacionalinė Kultūrizmo Asociacija, buvo oficialiai registruota ir į varžybas vykdavo kaip į komandiruotę), N.A.B.B.A. vadovai išsisukinėjo. “Prirėmus AIVANĄ DANVARĄ prie sienos”, pasirodė - N.A.B.B.A. registruota kaip visuomeninis klubas ir “N.A.B.B.A. asociacijos” realiai tokios nebuvo. Taip tęsėsi, kol Rusijos Federacijos N.A.B.B.A. atstovai nepadovanojo N.A.B.B.A. vadovams nelegaliai pagamintą netikrą antspaudą. Reikalai susitvarkė... Trys N.A.B.B.A. prezidentai nuolatos tarpusavyje varžėsi ir dažnai kiekvienas jų ppraše Dr. EDMUNDO DAUBARO palaikymo prieš kitus.

N.A.B.B.A. SKANDALINGAI SKILO. DVI N.A.B.B.O.S..

Baigiantis dvidešimtam šimtmečiui N.A.B.B.A. organizacijoje aktyviai reiškėsi australas DŽO LOPESAS. Jis siekė būti vienvaldžiu N.A.B.B.A. lyderiu ir dažnai konfliktavo su vokiečiu KLAUSU HOFMANU bei airiu AIVANU DANBARU. 1999 metų N.A.B.B.A. pasaulio čempionatas vyko Austrijoje. Čempionato metu buvo organizuotas tarptautinis kongresas. Prie įtampos tarp N.A.B.B.A. vadovų prisidėjo dar ir tai, kad N.A.B.B.A. iždininkas TONIS SALIVANAS (Tony Sullyvan) pasisavino N.A.B.B.A. iždą ir pasislėpė. Kalbėti dėl konfliktinės situacijos KLAUSAS HOFMANAS ir AIVANAS DANBARAS nedrįso, todėl paprašė Dr. EDMUNDO DAUBARO N.A.B.B.A. nariams paaiškinti susidariusią situaciją. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS dažnai N.A.B.B.A. kongresuose kalbėdavo valandų valandas, todėl nesunkiai tai padarė ir šį kartą. Kilusios sumaišties metu australas DŽO LOPESAS pareiškė, kad jis su eile N.A.B.B.A. šalių - narių palieka Anglijos N.A.B.B.A. ir steigia savąją “N.A.B.B.A. International”. Per sekančius kelis metus nauja “N.A.B.B.A. International” Ispanijoje spėjo organizuoti keletą N.A.B.B.A. “Mr. Universe” turnyrų, kol DŽO LOPESAS buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda ir sulaukė teismo. Taip “N.A.B.B.A. International” gana greitai užbaigė savo “garbingą” istoriją.

KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.

Po OSKARO HAIDENSTAMO (Oscar Heidenstam) mirties 1991 metais tarp N.A.B.B.A. organizacijos vadovų nebuvo nė vienos ryškios asmenybės. N.A.B.B.A. niekados neturėjo ambicingų tiklų, kažkokių siekų į ateitį. Tiesiog plaukiojo savo vandenėlyje, trepsėjo ir dabar trepsi vienoje vietoje ir tik tiek.

Pradėjusi savo kelią kaip oficialiai nepripažinta kultūrizmo organizacija, tarptautinė N.A.B.B.A. struktūra iki šiol tokia ir išlieka. Tačiau - iš kelių dešimčių šiandien egzistuojančių tarptautinių kultūrizmo federacijų N.A.B.B.A. yra liudijanti garbingiausią ilgą sporto istoriją organizacija. 1998 metais Tarptautiniam Olimpiniam Komitetui (International Olympic Committee, I.O.C.) atsisakius remti kultūrizmo soportą ir triukšmingai pašalinus iš pretendentų į sportą I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją, o dar ir 2023 metais užsidarius G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijai, šiandien N.A.B.B.A. juridine prasme susilygino su I.F.B.B. federacija. Aišku, I.F.B.B., dėka buvusių socialistinių šalių sporto ministerijų abejingumo kultūrizmui, vis dar žaidžia “oficialumo žaidimus”, tačiau greitai valdininkais susivoks apgaunami ir savo klaidas ištaisys. Apie kitas gausiais tarptautines  “zuikių” federacijas geriau net nekalbėti. Kam jos reikalingos, kokie jų tikslai? Kur jos veda? Tiesiog chaosas kultūristų smegenyse, vaikų žaidimai.

Daugiau informacijos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

„Gintariniam prizui“ – 60 metų Kodėl knyga apie „Gintarinį prizą“ yra originali?

2027 metų gegužę, minint tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ 60 metų jubiliejų, bus išleista akademinė monografija, skirta vieno seniausių pasaulyje iki šiol be pertraukų rengiamų tarptautinių kultūrizmo turnyrų istorijai. Knyga pasirodys keliomis kalbomis ir taps svarbia jubiliejinių renginių Klaipėdoje dalimi.

Kuo šis leidinys išsiskiria iš kitų?

Perskaičius beveik baigtą rankraštį, akivaizdu, kad didžiausia jo vertė – pasirinkta tyrimo kryptis. Iki šiol beveik visos kultūrizmo istorijai skirtos knygos daugiausia pasakoja apie iškiliausias asmenybes – Eugeną Sandow, Steve'ą Reevesą, Johną Grimeką, Arnoldą Schwarzeneggerį, Joe Weiderį ir kitus sportininkus bei kultūrizmo lyderius.

Ši monografija pasirenka kitą kelią. Jos centre – ne pavienių atletų biografijos, o kultūrizmo organizacijų raida, tarptautinių ryšių formavimasis, varžybų sistemos kūrimas ir kultūrizmo kelias į oficialiai pripažintą sporto šaką.

Būtent ši tema iki šiol pasaulinėje kultūrizmo istoriografijoje beveik nebuvo nuosekliai nagrinėjama. Todėl knyga yra ne tik pasakojimas apie legendinį „Gintarinio prizo“ turnyrą, bet ir originalus mokslinis darbas, papildantis tarptautinę sporto istorijos literatūrą nauju požiūriu.

„Gintarinio prizo“ istorija čia tampa kur kas platesnio pasakojimo dalimi – pasakojimo apie tai, kaip kūrėsi tarptautinis kultūrizmo judėjimas, kaip formavosi jo organizacijos ir kaip buvo siekiama oficialaus šios sporto šakos pripažinimo pasaulyje.

Tai ir yra pagrindinis šios monografijos išskirtinumas bei didžiausia jos mokslinė vertė.

Čekoslovakijos kultūrizmo vaidmuo pasaulyje ir jo įtaka TSRS kultūrizmo raidai

Čekoslovakija – socialistinio pasaulio langas į Vakarus

Tarptautinio kultūrizmo istorija iki šiol dažniausiai buvo rašoma pačių didžiųjų organizacijų – pirmiausia IFBB ir NABBA – požiūriu. Dėl to nemažai reikšmingų istorinių įvykių liko nutylėti arba interpretuojami vienašališkai. Šiame straipsnyje nesiekiama pretenduoti į absoliučią istorinę tiesą, tačiau norima atkreipti dėmesį į faktus, kurie ilgą laiką buvo ignoruojami arba nepakankamai įvertinti.

Ne kartą buvo pastebėta, kad IFBB savo istoriją pateikia tarsi savarankiškos sporto sistemos kūrimo istoriją, nors jos įsitvirtinimas tarptautiniame sporte buvo glaudžiai susijęs su amerikiečių sporto organizatoriaus Bobo Hofmano veikla. Daugelis organizacinių principų, tarptautinių ryšių bei varžybų modelių buvo perimti iš jau egzistavusių struktūrų.

Ne mažiau diskusijų kelia NABBA istorijos interpretacija. Asociacija savo istoriją sieja su 1948 metais Londone vykusiomis FIHC federacijos „Mr. Universe“ varžybomis, nors tuo metu pati NABBA dar neegzistavo. Dar daugiau klausimų kelia aplinkybė, kad iki šiol NABBA simbolikoje naudojamas antrojo FIHC „Mr. Universe“ absoliutaus nugalėtojo Johno Grimeko atvaizdas. Grimekas buvo Bobo Hofmano auklėtinis ir AAU sportininkas, tačiau nėra žinoma, kad jis kada nors būtų dalyvavęs NABBA organizuotose varžybose. Tokie faktai rodo, kad tarptautinio kultūrizmo istorijoje iki šiol tebėra nemažai neišnagrinėtų klausimų.

2027 metais sukaks aštuoniasdešimt metų nuo oficialaus kultūrizmo, kaip sporto šakos, pradžios. Tais pačiais metais sukaks ir šešiasdešimt metų vienam seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo turnyrų – Klaipėdoje rengiamam „Gintariniam prizui“. Šios sukaktys skatina dar kartą pažvelgti į kultūrizmo istoriją ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos kontekste.

Išskirtinė Čekoslovakijos padėtis

1973–1987 metais Sovietų Sąjungoje ir daugelyje kitų socialistinių valstybių kultūrizmas buvo oficialiai draudžiamas arba įvairiomis formomis persekiojamas. Tačiau Čekoslovakijoje susiklostė išskirtinė situacija.

Po 1968 metų Prahos pavasario įvykių SSRS politinė vadovybė vengė papildomų konfliktų su Čekoslovakija. Pasinaudodami susidariusia situacija, čekoslovakų sporto organizatoriai kultūrizmą pristatė kaip jėgos pratimų, fizinio rengimo ir sveikatingumo sistemą. Tokia taktika leido išsaugoti nacionalinę federaciją ir palaikyti ryšius su tarptautiniu sporto pasauliu.

Tai buvo unikali galimybė visam socialistiniam blokui. Kol kitų šalių sportininkai buvo praktiškai izoliuoti nuo Vakarų, Čekoslovakijos kultūristai sugebėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose, užmegzti ryšius su IFBB ir kitomis organizacijomis bei palaikyti nuolatinį dialogą su užsienio sporto veikėjais.

Istorijos požiūriu svarbiausia tapo ne pavienių atletų rezultatai ar iškovoti titulai, bet pati galimybė pralaužti politinę izoliaciją.

1975 metų istorinis proveržis

Vienu svarbiausių XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos ir aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo istorijos įvykių tapo Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento Vojtěcho Fialos veikla.

Pasinaudodamas asmeniniais ryšiais jis 1975 metais sugebėjo užtikrinti Čekoslovakijos delegacijos dalyvavimą IFBB Europos čempionate Vakarų Europoje. Šiose varžybose Petras Stachas tapo absoliučiu Europos čempionu.

Šis laimėjimas turėjo daug platesnę reikšmę nei vien sportinis titulas. Pirmą kartą socialistinės valstybės kultūristas įrodė, kad Rytų Europos sportininkai gali sėkmingai konkuruoti su stipriausiais Vakarų atletais. Dar svarbiau buvo tai, kad pats dalyvavimas tokiose varžybose tapo precedentu visam socialistiniam pasauliui.

Istorijoje būtent pirmieji žingsniai dažniausiai tampa kertiniais įvykiais, todėl Vojtěcho Fialos ir Petro Stacho vaidmuo tarptautinio kultūrizmo istorijoje išlieka išskirtinis.

Čekoslovakijos pagalba TSRS kultūrizmui

Čekoslovakijos sporto vadovai suprato, kad vien nacionalinių pasiekimų nepakanka. Jie siekė padėti ir kitų socialistinių šalių kultūristams.

Vojtecho Fialos ir profesoriaus Františeko Bulvos iniciatyva Prahoje buvo surengti keli Edmundo Daubaro susitikimai su ČSSR sporto ministerijos (ČSTV) vadovybe. Šių susitikimų tikslas buvo gauti oficialų valstybės pritarimą tarptautiniam Čekoslovakijos ir TSRS kultūristų bendradarbiavimui.

1978–1979 metais buvo parengtas ambicingas projektas – surengti dvejas bendras varžybas. Pirmosios turėjo vykti Čekoslovakijos nacionalinio čempionato metu, antrosios – Klaipėdoje tradicinio „Gintarinio prizo“ turnyro metu.

Čekoslovakijos sporto ministerija projektui pritarė. Edmundui Daubarui buvo išduoti oficialūs kvietimai geriausiems TSRS kultūristams.

Numatytoje delegacijoje turėjo dalyvauti:

delegacijos vadovai Edmundas Daubaras, Inaras Mardo (1945-2002); TSRS rinktinės treneris, „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ vadovas Česlavas Tamulevičius (1945-2023); estas Olevas Anusas; lietuviai Jevgenijus Gorelikas, Vladas Kapcevičius, Jevgenijus Žurcevas ir Albertas Besakirskas.

Tai galėjo tapti pirmuoju oficialiu TSRS kultūristų pasirodymu tarptautinėje arenoje dar galiojant kultūrizmo draudimui Sovietų Sąjungoje.

Prarasta galimybė

Projektas taip ir nebuvo įgyvendintas. Autoriaus vertinimu, tam lemiamos įtakos turėjo vidiniai konfliktai TSRS kultūrizmo organizacinėje aplinkoje. Dėl asmeninių Romano Kalinausko ambicijų buvo sužlugdytas kelerius metus kurtas tarptautinis projektas, galėjęs tapti reikšmingu lūžiu viso Sovietų Sąjungos kultūrizmo istorijoje.

Vis dėlto atliktas darbas neprapuolė.

Edmundui daubarui rengiant TSRS aukščiausiajai politinei vadovybei peticiją dėl kultūrizmo legalizavimo, buvo panaudota Čekoslovakijoje sukaupta organizacinė patirtis, oficialūs dokumentai ir tarptautiniai kontaktai. Šie argumentai sustiprino siekį įrodyti, kad kultūrizmas gali egzistuoti kaip teisėta sporto šaka.

Nors oficialus draudimas dar galiojo, TSRS valdžia leido Edmundui Daubarui Klaipėdoje viešai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau TSRS sporto ministerija šį turnyrą oficialiai pripažino neoficialiu Sovietų Sąjungos kultūrizmo čempionatu.

Taigi Čekoslovakijoje atliktas darbas netiesiogiai prisidėjo prie kultūrizmo padėties pokyčių visoje Sovietų Sąjungoje.

Istorinis įvertinimas

2011 metais Vatikanas, įvertinęs Edmundo Daubaro veiklą kultūrizmo draudimo metais, pripažino jį komunistinio režimo disidentu ir apdovanojo popiežiaus Benedikto XVI medaliu.

Šis įvertinimas liudija, kad kultūrizmo istorija negali būti suprantama vien kaip sporto rezultatų istorija. Daugelyje socialistinių valstybių kultūrizmo puoselėjimas tapo pilietinio pasipriešinimo forma, ginant teisę į laisvą sportinę ir visuomeninę veiklą.

Išvados

Vertinant XX amžiaus antrosios pusės kultūrizmo istoriją, Čekoslovakijos vaidmuo buvo gerokai didesnis, negu paprastai pripažįstama tarptautinėje istoriografijoje.

Būtent Čekoslovakija tapo pirmąja socialistine valstybe, kuriai pavyko praktiškai pralaužti „geležinę uždangą“ kultūrizmo srityje ir užmegzti reguliarius ryšius su Vakarų sporto organizacijomis. Vojtěcho Fialos organizacinė veikla ir Petro Stacho pergalė 1975 metų IFBB Europos čempionate tapo istoriniu lūžio tašku, įrodžiusiu, kad politinės sienos nėra neįveikiamos.

Ne mažiau svarbus buvo Čekoslovakijos sporto veikėjų siekis padėti TSRS kultūristams. Vojtecho Fialos ir profesoriaus Františeko Bulvos iniciatyva pradėtas bendradarbiavimas su Edmundu Daubaru buvo pirmasis rimtas bandymas sukurti oficialius sportinius ryšius tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų kultūrizmo pasaulio dar galiojant draudimams.

Nors šis projektas nebuvo įgyvendintas, jo organizaciniai rezultatai tapo svarbia atrama vėlesnei kovai dėl kultūrizmo pripažinimo Sovietų Sąjungoje. Todėl galima teigti, kad Čekoslovakijos indėlis į TSRS kultūrizmo raidą buvo ne atsitiktinis, bet strateginis.

Istorijos požiūriu didžiausią reikšmę turi ne vien sportiniai titulai ar atskirų atletų pasiekimai. Daug svarbesni yra tie žmonės ir jų sprendimai, kurie pakeitė pačią sporto raidą. Šiuo požiūriu Vojtěchas Fiala, Františekas Bulva ir jų bendradarbiavimas su Edmundu Daubaru užima reikšmingą vietą Europos ir pasaulio kultūrizmo istorijoje. Jų veikla padėjo sukurti tiltą tarp dviejų politinių sistemų tuo metu, kai toks bendradarbiavimas atrodė beveik neįmanomas.