PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

2026 AFRIKOS KULTŪRIZMO APŽVALGA.

Afrika didžiulis žemynas. Atrodo, kad labai toli, todėl nelabai ką apie jį ir jo žmones ką žinome. Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija su Afrikos kultūristais pradėjo bendrauti 1984 metais, kai marokiečiai laivais atplaukdavo į Klaipėdos uostą, kur turėjo nemažai laiko bendrauti su kultūrizmo autoritetu Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras). Su Afrikos šalių nacionalinių federacijų vadovais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo bendrauti 1989 metais Paryžiuje (Prancūzija), kai jį visų pasaulio šalių nacionalinių federacijų vadovams pristatė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider).

Per pastaruosius tris dešimtmečius Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos narėmis tapo šių Afrikos kontinento šalių nacionalinės kultūrizmo federacijos: Pietų Afrikos Respublika, Zambija, Kamerūnas, Namibija, Zimbabvė, Angola, Ekvatorinė Gvinėja, Uganda, Nigerija, Alžyras, Mozambikas, Egiptas ir Maroko Karalystė.

AFRIKIEČIAI W.F.F. – W.B.B.F. VARŽYBOSE.

Pirmi Afrikos sportininkai atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. varžybas Lenkijoje ir Vilniuje 2008 metais. Tai buvo Alžyro ir Mozambiko atletai. Pradėjusi skinti pergales pasaulio čempionatuose, Mozambiko atstovė, dabar gyvenanti Danijoje, LEONOR GREFEL (LEONOR HILARIO GREFFEL), šiandien jau garsi profesionalų lygos atletė.

2009 metais buvome nustebinti, kai W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionate Taline (Estijos Respublika) po ilgų derinimų sulaukėme 92 atletų iš Pietų Afrikos Respublikos (P.A.R.). Jiems vadovavo nacionalinis P.A.R. kultūrizmo federacijos  prezidentas TOMIS DU RANDAS (Tommy Du Rand).

2010 metais W.F.F. – W.B.B.F. sporto arenose šalia sportininkų mėgėjų jau išvydome profesionalius P.A.R. kultūristus HAINRICHĄ VOSĄ (HEINRICH VOSS) ir TREISI GOTČAK (TRACEY GOTTCHALK), kurie kovojo dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 metais vėl gausi P.A.R. komanda atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionatą Vienoje (Austrija) ir Brusno Kupele (Slovakijos Respublika). Vėl matėme naujus P.A.R. profesionalių sportininkų veidus  - ŠEIMENĄ ADAMSĄ (SHAEMEN ADAMS), SUZANĄ LEMER (SUZANNA LEMMER), ELŽBIETĄ VAN DER MERVĘ (ELIZABETH VAN DEN MERVE), kurie vėl kovojo arenoje dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 ir 2012 metų W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio „World Grand Prix“ turnyruose žibėjo Nigerijos sportininkai DŽEIMSAS SILVESTRAS ONO (James Sylvester Ono) ir jo kolega KINGAS IZOGIS (King Izogie). Dabar abu jau gyvena Europoje.

2013 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Klaipėdoje atvyko P.A.R. gigantas DŽONAS LESLIS (John Leslie), kuris ir nugalėjo. Tokių atletų Lietuvoje „gyvai“ dar niekas nebuvo regėjęs.

2016 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Kaune atvyko profesionalus P.A.R. sunkiasvoris kultūristas DŽANIS KODZIS (JANNIE COETZEE), kuris vėl nusinešė nugalėtojo titulą.

SUDĖTINGA SITUACIJA

2019 m. pandemija ir 2022 metų karas Ukrainoje sustabdė daug didelių Pasaulinės  W.F.F. – W.B.B.F. federacijos projektų. Pastaraisiais metais į Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos renginius Europoje nori atvykti sporto delegacijos iš Egipto (vaikų gimnastika) ir Nigerijos. Europos Sąjungos migracijos politika daro dideles kliūtis sportininkams, atvykstantiems į varžybas Europoje. Kaip alternatyvą – laikinai kviečiame Afrikos sportininkus dalyvauti be pertraukos vykstančiuose mūsų federacijos tradiciniuose tarptautiniuose renginiuose Indijoje, Tailande, Pakistane, Rusijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

1991. SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
LIETUVOS KULTŪRISTAI PALIKO T.S.R.S. FEDERACIJĄ.
Nuo 1971 iki 1998 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) buvo vienintėlė oficialiai pripažinta tarptautinė kultūrizmo organizacija, kuri atstovavo kultūrizmo sportą. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu. Nuo 1989 metų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su savo bičiuliu I.F.B.B.  federacijos prezidentu BENU VEIDERIU (I.F.B.B. President Ben Weider) vedė derybas dėl, pirmoje eilėje, Lietuvos TSR, paskiau dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūrizmo organizacijos savarankiškos narystės  tarptautinėje I.F.B.B. federacijoje. Savarankiško, o ne T.S.R.S. nacionalinės rinktinės sudėtyje. Tai reiškė, kad I.F.B.B. federacija turėjo pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. 1991 metų vasario mėnesį Lietuvoje vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo T.S.R.S.. 85 procentai gyventojų pasisakė “taip”. Derybų procese Dr. EDMUNDAS DAUBARAS per draugą V.F.R. (Vokietijos Federatyvinė Respublika, F.R.G, Federal Republic of Germany) GERHARDĄ JUNGĘ (Gerhard Junge) banko pavedimu I.F.B.B. federacijai sumokėjo Lietuvos Respublikos kultūrizmo federacijos stojamąjį mokestį, pateikė oficialų prašymą. Tuomet, apeinant T.S.R.S. banką, tiesiogiai Lietuvos Respublika banko operacijų vykdyti negalėjo, tad teko veikti kitaip. Tam, kad įrodyti BENUI VEIDERIUI, kad Lietuvos Respublika yra suvereni valstybė, derybų procese Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teko į anglų kalbą išversti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ją persiųsti į Kanadą.
Tokiu būdu 1988 - 1990 metais vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai bei derybos su BENU VEIDERIU Leningrade ir Maskvoje (R.T.F.S.R.), Paryžiuje (Prancūzija), Kulala Lampūre (Malaizija). Pagaliau, 1990 Niu Jorke (JAV) tarptautinio „Miss Olympia“ turnyro metu susitikime su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU Dr. EDMUNDAS DAUBARAS  gavo neigiamą atsakymą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės pripažinimo. Lietuviams savarankiška narystėi ne T.S.R.S. rinktinės sudėtyje buvo atsakyta. Taip buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos nacionalinę kultūrizmo federaciją į tarptautinę I.F.B.B. federaciją. Pirmoje eilėje BENAS VEIDERIS siekė komercinių tikslų ir vienareikšmiškai palaikė Maskvos poziciją. “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“”U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos pirmininkas ROMANAS KALINAUSKAS Dr. EDMUNDO DAUBARO siekių savarankiškai Lietuvos narystei I.F.B.B. federacijoje nepalaikė, ir net tuo pačiu metu jis sugebėjo įstoti į Nepriklausomoje Lietuvoje naujai įkurtą MYKOLO BUROKEVIČIUS komnumistų partiją. Vėl, kaip kultūrizmo draudimo T.S.R.S. laikotarpio epogejuje, 1978 metais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS savo siekiais ir veiksmais liko vienas. Nepalaikė niekas.
Dauguma Lietuvos kultūristų palaikė L.T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas) bei Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamento nuostatas nebedalyvauti T.S.R.S. rinktinėse bei oficialiose T.S.R.S. varžybose. Nebūdami T.S.R.S. rinktinėse, Lietuvos kultūristai neteko galimybės dalyvauti I.F.B.B. pasaulio ir Europos čempionatuose. Kai kurie aukščiausio lygio sportininkai metė sportą (pav. VIKTORAS JUCYS).
Tuo metu Dr. EDMUNDO DAUBARO auklėtiniais buvo eilė geriausių T.S.R.S. kultūristų: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Муриниковене), VIKTORAS JUCYS, RIMANTAS MAŽIONIS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин), EDMUNDAS REPŠYS.
Sportininkams reikėjo tarptautinių varžybų, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi ieškoti išeities. Vyko intensyvūs susirašinėjimai su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam) bei W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentu SERŽU NUBRETU (Serge Nubret). Per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ abu kvietė Lietuvos Respublikos sportininkus į savo artimiausias varžybas – N.A.B.B.A. Europos čempionatą Prancūzijoje bei W.A.B.B.A. pasaulio čempionatą Japonijoje.
I.F.B.B. PREZIDENTAS BENAS VEIDERIS LIETUVOJE.
VEIDERIS NEPALAIKĖ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS.
1991 metų kovo mėnesį Nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje lankėsi I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Dar neseniai, bendraudamas su Dr. EDMUNDU DAUBARU Niu Jorke (JAV) atsisakęs pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, BENAS VEIDERIS laišku Dr. EDMUNDUI DAUBARUI paprašė organizuoti jam susitikimus su Lietuvos Respublikos valdžia, nes jis kėtina apsilankyti Lietuvos Respublikoje. Savo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės nepripažinimo BENAS VEIDERIS nepakeitė. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsisakė užsiimti jo vizito Lietuvoje organizavimu, paaiškindamas, kad yra priverstas jieškoti kitų kelių palaikyti L.T.O.K. ir su Lietuvos sportininkais dalyvaus kitų tarptautinių kultūrizmo organizacijų veikloje, nes lietuviams keliai narystei I.F.B.B. federacijoje uždaryti. BENAS VEIDERIS prašė palaukti, tačiau Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atsakė, kad ir taip Lietuvos sportininkai jau laukia narystės I.F.B.B. federacijoje trejus metus.
Taigi, BENO VEIDERIO vizito metu Dr. EDMUNDO DAUBARO Vilniuje nebuvo. BENĄ VEIDERĮ oficialiai priėme Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas VYTAUTAS LANDSBERGIS. Susitikime dalyvavo L.T.O.K. prezidentas ARTŪRAS POVILIŪNAS bei L.T.O.K. narys KAZIMIERAS MOTIEKA. Kartu prisišliejo ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS. BENAS VEIDERIS aplankė Seimo barikadų vietas, įteikė VYTAUTUI LANDSBERGIUI garbės raštą, susitiko su Lietuvos kultūristais. Tuo viskas ir baigėsi - BENAS VEIDERIS liko ištikimas Maskvos pozicijai, kas puikiai tenkino ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ.
N.A.B.B.A. PIRMOJI PALAIKĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBĘ.
SPORTO MINISTERIJA INICIJAVO KULTŪRIZMO ASOCIACIJOS STEIGIMĄ.
1991 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą sporto klausimais lankėsi Lietuvos Respublikos Seime. Lietuvos T.O.K. (Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas, National Olympic Committee Republic Lithuania) prezidento ARTŪRO POVILIŪNO prašymu per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras) tarptautinė N.A.B.B.A. pirma iš visų tarptautinių pasaulio sporto organizacijų 1991 metų gegužės mėnesį oficialiai raštiškai  palaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę bei L.T.O.K.. Tai buvo keli mėnesiai iki Maskvos rugpjūčio pučo, todėl niekas kitas nė vienos kitos sporto šakos atstovų nedrįso atvirai remti L.T.O.K., jau net nekalbant apie ROMANO KALINAUSKO vadovaujamą Lietuvos TSR kultūrizmo federaciją. Kaip rašėme aukščiau, minėtu laikotarpiu “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALINAUSKAS net įstojo į naujai įkurtą Mykolo Burokevičiaus komunistų partiją, todėl jo ir jo parankinių pozicija buvo aiškiai priešiška. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ir vėl, kaip 1978 metais, su savo rizikingomis iniciatyvomis T.S.R.S. atžvilgiu liko vienas. 
Dr. EDMUNDAS DAUBARAS kultūrizmo sporto palaikymo kreipėsi į naujai atkurtos Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą ALGIRDĄ RASLANĄ bei L.T.O.K. prezidentą ARTŪRĄ POVILIŪNĄ. ALGIRDAS RASLANAS teigė, kad oficialiam kultūrizmo sporto palaikymui reikalinga oficiali Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūrizmo organizacija. ROMANO KALINAUSKO vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija buvo juridiškai dar Lietuvos TSR atstovė ir dėka ROMANO KALINAUSKO pozicijos aiškiai Lietuvos Nepriklausomybės nepalaikė.
Reikėjo naujos Lietuvos nacionalinės kultūrizmo organizacijos. Padėti Dr. EDMUNDUI DAUBARUI sukurti naujos organizacijos įstatus ALGIRDAS RASLANAS davė nurodymą ALGIMANTUI SALAMAKINUI. Įstatai buvo sukurti per kelias valandas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įregistruoti per vieną dieną. Taip 1991 metų gegužės mėnesį Nepriklausomoje Lietuvoje atsirado pirma nacionalinė kultūrizmo organizacija – „Lietuvos Nacionalinė Kultūrizmo Asociacija“ (L.N.K.A.). Tuo pačiu metu buvo bendraujama su L.T.O.K. vadovu ARTŪRU POVILIŪNU. Jis pabrėždavo, kad paskelbus Nepriklausomybę, L.T.O.K. nepalaiko nė viena tarptautinė sporto federacija. ARTŪRAS POVILIŪNAS prašė Dr. EDMUNDO DAUBARO rasti galimybę, kad L.T.O.K. oficialiai palaikytų kuri nors tarptautinė kultūrizmo organizacija. Juk 1991 metų kovo mėnesį Lietuvoje lankęsis I.F.B.B. federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) Nepriklausomos Lietuvos Respublikos nepalaikė ir leituvių, apeinant T.S.R.S. kultūrizmo federaciją, į I.F.B.B. nepriėmė. Tuo metu kiti Lietuvos kultūrizmo „veikėjai“ tarptautinėje arenoje jokio vaidmens nevaidino, nerizikavo ir nieko nedarė ir laukė kuo čia viskas baigsis – ar Lietuva išliks nepriklausoma, ar vėl šalį valdys Maskva, jau nekalbant apie tai, kad nė vienas Lietuvos TSR kultūrizmo “veikėjas” reikiamai nemokėjo ir nevaldė nė vienos užsienio kalbos.
T.S.R.S. I.F.B.B. KULTŪRIZMO FEDERACIJOS PREZIDENTAS PRAŠO DR. EDMUNDO DAUBARO PAGELBOS.
Kaip dažnai atsitinka, vidaus nesutarimų ir intrigų dėka T.S.R.S. kultūrizmo sporte įvyko perversmas. Nuo 1988 metų ėjęs “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») prezidento pareigas VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) buvo  nuverstas. Jo vietą užėmė praeityje garsus Leningrado kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Panašiomis intrigomis 1988 metais buvo nuverstas pirmasis “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” prezidentas olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов).
Žinodamas apie ilgamečius  artimus draugiškus Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) ryšius su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), VASILIJUS ČAIKOVSKIS 1991 metų sausio mėnesį atvyko į Klaipėdą prašyti užtarimo ir palaikymo. Jis skundėsi T.S.R.S. kultūristų intrigomis ir sakėsi, kad jį federacijos susirinkime nuvertė neteisėtai. Kaltino ir “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” vice prezidentą ROMANĄ KALINAUSKĄ. VASILIJUS ČAIKOVSKIS norėjo, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jį palaikytų ir jo išsakytą istoriją papasakotų BENUI VEIDERIUI. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS tarpininkauti dialoge su BENU VEIDERIU atsisakė. Priežastis buvo ta pati - 1990 metų rudenį ir 1991 metais pavasarį BENAS VEIDERIS nepalaikė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, klausė Maskvos nurodymų, nepriėme Lietuvos Respublikos kultūristų į I.F.B.B. federaciją, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jau buvo apsisprendęs bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, apie ką jau buvo informavęs BENĄ VEIDERĮ.
LIETUVAI IR SOCIALISTINĖMS ŠALIMS ŽENKLUS N.A.B.B.A. EUROPOS ČEMPIONATAS.
Kadangi su vizomis į W.A.B.B.A. (World Body Building Association) pasaulio čempionatą Japonijoje buvo keblumų, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) nusitaikė į N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Europos čempionatą Prancūzijoje. Po 1991 metų tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“,  «Янтарный приз», 1968 – 2024 m.) turnyro buvo suformuota Lietuvos Respublikos nacionalinė rinktinė: NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Наталия Мурниковене), EDMUNDAS REPŠYS, ROLANDAS BUČINSKAS, VADIMAS SRYVKINAS (Вадим Срывкин) bei EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, kuris paskutiniu metų vykti į varžybas atsisakė, tiesiog laiku neatvyko į susibūrimo vietą). į Prancūziją delegacija vyko nemokomai. Visos išlaidos buvo padengtos iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m.) socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių. Be to, iš minėtų lėšų kai kurie sportininkai gaudavo nuolatines stipendijas ne tik ruoštis varžyboms, bet ir pragyvenimo išlaidoms (pav. NATALIJA MURNIKOVIENĖ).
1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionato metu Epinalyje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su Vokietijos atstovu KLAUSU HOFMANU (Klaus P. J. Hoffmann), kuris ką tik į N.A.B.B.A. asociaciją atėjo iš W.A.B.B.A. organizacijos. Po kelerių metų abu įsteigė Pasaulinę W.F.F. (W.F.F. - International, World Fitness Federation) federaciją, bet apie tai pasakosime vėliau, jau trečiame „Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos“ («Энциклопедия всемирного культуризма», „World Fitness Encyclopedia“) tome. Pirmi Nepriklausomos Lietuvos Respublikos medaliai buvo iškovoti 1991 metų gegužės mėnesį N.A.B.B.A. Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija). Klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS  tapo N.A.B.B.A. Europos čempionais.
Po L.N.K.A. pergalių Prancūzijoje, “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” («Федерация культуризма С.С.С.Р.», “U.S.S.R. Bodybuilding Federation”) vice prezidentas bei Lituvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas ROMANAS KALIMAUSKAS tiesiog pasiuto. Prasidėjo Dr. EDMUNDO DAUBARO puolimas Lietuvos žiniasklaidoje. ROMANAS KALIMAUSKAS su savo vadovaujama Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, matydami ir jo organizacijai BENO VEIDERIO užtrenktas I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) duris, planavo įstoti į W.A.B.B.A. asociaciją. Jei ne Maskvos “rugpjūčio perversmas” («Августовский путч»), taip ir būtų nutikę.
PUČAS MASKVOJE. BAILIAI ATSIGAVO.
Nelauktas ir netikėtas 1991 metų rugpjūčio, svarbiausia pralaimėtas, komunistinis pučas Maskvoje (“1991 August Moscow Overthrow”, августовский путч в Москве) T.S.R.S. Respublikoms atvėrė naujas politines perspektyvas. Tame tarpe ir sporte. Tuomet T.S.R.S. kovojo už savo išlikimą, o Sąjunginės Respublikos siekė faktinės nepriklausomybės.
Po nesėkmingo perversmo Maskvoje visi iki šiol tylėję „bailiai atsigavo“, ėmė “žvanginti medaliais” ir vaidinti „kovotojus“. “Atsigavo” ir T.S.R.S. kultūrizmo federacijos («Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS - po pučo Maskvoje jis įkūrė kitą Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją, kuri vėliau tapo ir I.F.B.B. nare, kai tuo tarpu Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) vadovaujama Lietuvos sporto ministerijos (K.K.S.D.) iniciatyva  1991 metų gegužės mėnesį įkurta istoriškai pirmoji Nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacija L.N.K.A. (Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija) toliau dirbo su N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Nedaug nuo ROMANO KALINAUSKO atsiliko ir tarptautinės I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider). Po rugpjūčio perversmo Maskvoje ir jis pagaliau išdrįso pripažinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.
Niekas iš buvusios T.S.R.S. kultūrizmo atstovų tuo metu neturėjo jokio supratimo apie tarptautines sporto organizacijas. Supratimas atsirado gerokai vėliau - reikėjo nueiti sunkų vingiuotą pažinimo kelią, kol priskasėme iki tiesos. Taip tęsėsi kol tarptautinio sporto arenoje nebuvo įkurta (1996 m.) ir, skirtingai nuo kitų „tarptautinių kultūrizmo organizacijų“, tinkamai juridiškai įforminta (1999 m.) Pasaulinė W.F.F. (World Fitness Federation), o vėliau (2005 m.) ir Pasaulinė W.B.B.F. (World Bodybuilding Federation) federacijos. Išsamiai tai papasakosime trečiame “Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos” (“World Bodybuilding Encyclopedia”) tome.
1991 SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
1991 „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS.
Varžybose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos Respublikos, Latvijos TSR, Estijos TSR, R.T.F.S.R., Lenkijos Respublikos, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR. Iš pinigų, uždirbtų pardavus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidžiamus tuo metu ypač aktualius sportininkams ir treneriams kultūrizmo žurnalus, kategorijų nugalėtojams buvo išmokėti piniginiai prizai, atitinkantys penkių mėnesių vidutinį Lietuvos Respublikos atlyginimą. Išviso Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išleido 37 skirtingus žurnalus. Vien pirmojo žurnalo “Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja” (1989 m., «Арнольд Шварценеггер рекомендует») socialistinėse šalyse buvo parduota du milijonai egzempliorių.
REZULTATAI
Moterų kultūrizmas
Kategorija iki 52 kg.
1.BOGDANOVA ILONA (Богданова Илона, Lietuvos Respublika)
2.BELOVA IRINA (Белова Ирина, Latvijos TSR)
3.MOCKEVIČIENĖ DIANA (Lietuvos Respublika)
Kategorija per 52 kg.
1.MURNIKOVIENĖ NATALIJA (Lietuvos Respublika)
2.MISEVIČIENĖ IRINA (Lietuvos Respublika)
3.KAMINSKAITĖ IDALIJA (Lietuvos Respublika).
Absoliuti nugalėtoja NATALIJA MURNIKOVIENĖ.
Vyrai
Kategorija iki 65 kg.
1.CHLEBORODOVAS VIAČESLAVAS (Хлебородав Вячеслав, Lietuvos Respublika)
2.VOROBJOVAS ALEKSANDRAS (Воробьёв Александр, R.T.F.S.R.)
3.VALANČIUS ALBINAS (Lietuvos Respublika)
Kategorija 70 kg.
4.GORELIKAS EUGENIJUS (Горелик Евгений, Lietuvos Respublika)
5.BERKOVIČIUS SEMIONAS (Беркович Семён, Lietuvos Respublika)
6.BARTKEVIČIUS ARVYDAS (Lietuvos Respublika)
Kategorija iki 80 kg.
5.SRYVKINAS VADIMAS (Срывкин Вадим, Lietuvos Respublika)
6.ZOLINAS DMITRIJUS (Золин Дмитрий, R.T.F.S.R.)
7.ŽUR OLEG (Жур Олег, Ukrainos TSR)
Kategorija iki 90 kg.
4.ŽUR OLEG (Жур Олег, Lietuvos Respublika)
5.BURNEIKIS RAIMONDAS (Lietuvos Respublika)
6.BYTAUTAS GINTARAS (Lietuvos Respublika)
Kategorika per 90 kg.
4.REPŠYS EDMUNDAS (Lietuvos Respublika)
5.MISEVIČIUS SAULIUS (Lietuvos Respublika)
6.ŠVEIDUKS MARIS (Latvijos TSR).
Absoliutus nugalėtojas OLEG ŽUR (Lietuvos Respublika).
1991 „MR. URAL“ TURNYRAS.
KAIP BUVO DALINAMI KILIMAI.
Vienų seniausių pasaulyje oficialiai pripažintų tradicinių kultūrizmo varžybų tarptautinio “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyro dalyvis rusas ALTAFAS GALEJEVAS (Altaf Galejev) Ufoje (R.T.F.S.R.) du kartus organizavo tarptautinius “Mr. Ural” turnyrus (1990, 1991 m.).  ALTAFO GALEJEVO surengtame 1991 metų turnyre dabartinis Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) su žmona buvo jo asmeniniais svečiais.
Nors Ufoje varžybose T.S.R.S. šalių delegacijų dalyvavo vokiečiai, amerikiečiai ir olandai, prie teisėjų stalelių buvo tik visiems įprasti T.S.R.S. teisėjai, per ilgus metus gerai pažinoję vienas kitą. Dar daugiau – minėti teisėjai buvo ir varžybose dalyvavusių sportininkų treneriai, tad jų asmeninis suinteresuotumas varžybų rezultatais buvo akivaizdus.
Varžybų nugalėtojams be įprastų apdovanojimų buvo įteikiami kilimai, kurie to meto T.S.R.S. šalyse buvo brangiomis deficitinėmis prekėmis. Čia reikia pasiaiškinti, kaip gyveno to meto T.S.R.S. gyventojai, nes dabartiniai žmonės niekaip nesusivoks, kodėl 1991 metais varžybose Ufoje kilo konfliktas. Apdovanojimo metu salėje kilo sumaištis – Vokietijos, Olandijos ir JAV atstovai protestavo dėl tendencingo teisėjavimo ir reikalavo teisėjų rezultatus atšaukti. Susirinko tarptautinis konsiliumas – Vokietijos, JAV, Olandijos atstovai, varžybų organizatorius ir vyriausias teisėjas ALTAFAS GALEJEVAS ir vienintėlis iš “Mr. Ural” renginyje esančių anglų ir vokiečių kalbas valdęs varžybų svečias Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.
Vokiečiai teigė, kad jie “į Ufą  atvyko, skirtingai nuo T.S.R.S. sportininkų, ne kilimo pasiimti, o dalyvauti sporto varžybose. Kam reikėjo kviesti užsienio sportininkus, tarp kurių pasaulyje pripažinti garsūs kultūristai, jei “Ufoje vietoje varžybų vyksta tik tarpusavio pasidalinimas kilimais?” Užsienio šalių atstovai bei renginio organizatorius ALTAFAS GALEJEVAS susitarė ir  teisėjavimo rezultatus pakeitė tik vienoje kategorijoje. Tuomet vieningu sprendimu garsiam kultūristui vokiečiui AURELUI HILEBRANTUI (Aurel Hillebrand) skirta pirma vieta, o lietuvis OLEGAS ŽURAS liko antru. Teko nugalėtojui grąžinti ir kilimus, kurių vokietis nenorėjo imti, nes jam tai nebuvo vertybė.
Po varžybų į namus sugrįžę Lietuvos sportininkai pergyveno netekę kilimų ir pasiskundė T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vice prezidentui, Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovui ROMANUI KALINAUSKUI. Šis, išklausęs tik vienos pusės atstovus ir net nebandęs sužinoti kitą nuomonę, vien iš nuogirdų parašė T.S.R.S. federacijos prezidentui VLADIMIRUI DUBININUI oficialų pasipiktinimo laišką. Minėto laiško pagrindu buvo sušauktas T.S.R.S.  kultūrizmo federacijos aktyvo posėdis, kuris Ufos varžybų organizatoriui ALTAFUI GALEJEVUI paskirė nuobaudas, po kurių šis paliko I.F.B.B. federaciją ir pradėjo bendradarbiauti su N.A.B.B.A. organizacija.
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų.

Visas straipsnis ir daug išsamesnės informacijos yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.

KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?

Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.

Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu,  nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.

Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.

PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.

“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai  sportininkai  valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties. 

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt 

60 metų Lietuvos kultūrizmui Kas ženklaus ir pastebimo įvyko?

2025 metais sukako 60 metų nuo organizuoto kultūrizmo pradžios Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius ši sporto šaka išgyveno pakilimus ir nuosmukius, draudimus, politinius suvaržymus, nepriklausomybės laikotarpio permainas ir tarptautinį pripažinimą.

Šį kartą nesustosime prie sudėtingų istorinių etapų. Nekalbėsime apie kultūrizmo draudimo metus (1973–1987), kai sportas buvo persekiojamas, o entuziastai buvo priversti ieškoti įvairių būdų tęsti veiklą. Neliesime ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kovų dėl tarptautinio pripažinimo – tai jau išsamiai aprašyta ankstesniuose mūsų istoriniuose straipsniuose.

Pabandykime pažvelgti kitu kampu. Jei po šešiasdešimties metų reikėtų įvardyti įvykius, kurie tapo Lietuvos kultūrizmo istorijos gairėmis, kokie jie būtų? Kokie renginiai ne tik įvyko, bet ir paliko ryškų pėdsaką sporto istorijoje, buvo pastebėti Lietuvoje ir pasaulyje, prisidėjo prie šalies vardo garsinimo?

Mūsų nuomone, tokių įvykių nėra daug.

Pirmiausia, tai 1967 metais Klaipėdoje pradėtas rengti tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Per dešimtmečius jis tapo ne tik seniausiu Lietuvoje, bet ir vienu seniausių iki šiol be pertraukų organizuojamų tradicinių kultūrizmo turnyrų pasaulyje. Keitėsi santvarkos, federacijos, sporto taisyklės, tačiau „Gintarinio prizo“ turnyras išliko. Per jo sceną praėjo tūkstančiai atletų iš dešimčių pasaulio valstybių, o pats turnyras tapo Lietuvos kultūrizmo simboliu.

Kitas dažnai minimas renginys – nuo 1979 metų Kaune organizuotos „Komjaunimo taurės“ varžybos. Be abejo, jos turėjo reikšmę savo laikmečiu ir buvo vienas svarbiausių Sovietų Sąjungos laikotarpio kultūrizmo renginių Lietuvoje. Tačiau šiandien kyla natūralus klausimas – kiek žmonių dar prisimena šių varžybų nugalėtojus, jų istoriją ar poveikį tarptautiniam sportui? Laikas pats atsijoja tai, kas išlieka istorijoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė galimybės organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje vyko valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo neeiliniai sporto įvykiai. Apie juos rašė didžiausi šalies dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“, reportažus transliavo „Eurosport“, Lietuvos nacionalinė televizija ir LNK. Renginiams buvo leidžiami specialūs žurnalai, kurie buvo platinami Lietuvoje ir užsienyje.

Dar didesnį mastą Lietuvos kultūrizmas pasiekė 2004–2008 metais, kai Vilniuje buvo surengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiami WFF-WBBF mėgėjų ir profesionalų pasaulio čempionatai.

Šie renginiai įėjo į sporto istoriją dėl kelių priežasčių. 2004 metais pasaulio čempionatas pirmą kartą kultūrizmo istorijoje buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Tuo metu tai buvo technologinė naujovė, kuri gerokai aplenkė savo laiką.

2005 metų pasaulio čempionate dalyvavo net 742 atletai – iki šiol tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pagal dalyvių skaičių. Absoliutūs čempionai buvo apdovanoti originaliais deimantais – išskirtiniu apdovanojimu kultūrizmo istorijoje.

Kiekvienam šių čempionatų buvo leidžiami 10 000 egzempliorių tiražu spalvoti žurnalai ir 3 000 egzempliorių turažu DVD filmai, kurie nemokamai buvo platinami tarptautinių varžybų metu įvairiose pasaulio šalyse. Tai buvo nuoseklus darbas, formuojant Lietuvos, kaip tarptautinių kultūrizmo renginių organizatorės, įvaizdį.

Atskirai verta paminėti jubiliejinius „Gintarinio prizo“ turnyrus.

40-asis turnyras tapo valstybės masto projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rėmė renginį, o Lietuvos Respublikos Seimas skyrė jam tikslinį finansavimą valstybės biudžete. Lietuvos nacionalinė televizija parengė specialų reportažą. Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas atsiuntė į Klaipėdą originalių savo auklėtinio Arnoldo Švarcenegerio nuotraukų kolekciją iį konofilmą apie Arnoldo kelią į šlovę. Nuotraukos buvo eksponuojamos varžybų metu, o filmas rodomas klaipėdiečiams prieš prasidedant varžyboms.Taip pat buvo trimis kalbomis išleistas žurnalas ir DVD filmas buvo pristatomi tarptautiniuose renginiuose daugelyje pasaulio šalių. Apie turnyrą publikacijas spausdino Anglijos, Austrijos, Argentinos ir Rusijos sporto leidiniai.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir 50-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Reportažą apie šį renginį transliavo pasaulinis CNN televizijos tinklas. Tai buvo retas atvejis, kai Lietuvos kultūrizmo renginys buvo pristatytas milijoninei tarptautinei auditorijai.

Kartu verta prisiminti ir kitą faktą.

Neseniai sužinojome, kad prieš dvejus metus Kėdainiuose buvo surengtas IFBB pasaulio čempionatas. Tačiau apie jį beveik nebuvo informacijos nacionalinėje spaudoje ar televizijoje. Plačioji visuomenė, net sporto specialistai, apie šį renginį praktiškai nesužinojo. O gal tas renginys buvo toks geras, kad apie jį buvo gėda ką nors viešinti? Todėl kyla klausimas – ar vien pasaulio čempionato statuso pakanka, kad renginys taptų reikšmingu istorijos faktu?

Istorijoje išlieka ne vien oficialūs pavadinimai. Istorijoje išlieka tai, kas tampa matoma visuomenei, sulaukia tarptautinio dėmesio, palieka dokumentinį pėdsaką, yra aprašoma spaudoje, rodoma televizijoje, leidžiama knygose ir prisimenama po daugelio metų.

Žvilgsnis į ateitį

2027 metais Klaipėdoje bus surengtas jau 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai bus ne tik dar vienos varžybos. Tai bus šešiasdešimties metų istorijos sukaktis.

2026 metų turnyre dalyvavo beveik 300 atletų iš dešimties valstybių. Tai rodo, kad renginys ir šiandien išlieka gyvas, reikalingas bei patrauklus tarptautinei sporto bendruomenei.

Šiuo metu baigiama rengti beveik 400 puslapių apimties „Gintarinio prizo“ istorijos knyga lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Joje bus sukaupta per šešis dešimtmečius surinkta dokumentinė medžiaga, archyvinės nuotraukos, prisiminimai ir istoriniai faktai.

Tikimasi, kad jubiliejiniame turnyre dalyvaus įvairių šalių sporto veteranai, buvę čempionai, federacijų vadovai, visuomenės veikėjai ir aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai. Tai būtų tinkama proga pagerbti visus žmones, kurie savo darbu prisidėjo prie Lietuvos kultūrizmo istorijos kūrimo.

Išvados

Šešiasdešimties metų laikotarpis leidžia į Lietuvos kultūrizmo istoriją pažvelgti be emocijų ir laiko distancijos suteiktu objektyvumu.

Istorinę vertę lemia ne vien surengtų varžybų skaičius ar oficialus jų pavadinimas. Tikrąją renginio reikšmę parodo jo tęstinumas, tarptautinis pripažinimas, visuomenės dėmesys, dokumentinis palikimas ir gebėjimas išlikti žmonių atmintyje.

Per šešis dešimtmečius Lietuvoje buvo surengta šimtai įvairaus lygio varžybų. Tačiau tik nedaugelis jų tapo reiškiniais, apie kuriuos kalbama ir šiandien. Būtent tokie renginiai formuoja sporto istoriją, kuria valstybės įvaizdį ir tampa ateities kartoms išliekančiu paveldu.

Todėl artėjantis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik dar vienas sporto renginys. Tai viso Lietuvos kultūrizmo istorijos kelio simbolis, primenantis, kad didžiausią vertę sukuria ne vienkartinės pergalės, o dešimtmečius trunkantis nuoseklus darbas, tradicijų tęstinumas ir pagarba savo istorijai.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Pasaulio kultūrizmo istorija. Aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai – tarptautinio lygio kultūrizmo čempionai.

Artėjant tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro – vienų seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo varžybų – šešiasdešimtmečiui, atsiveria proga dar kartą pažvelgti į asmenybes, kurių veikla ir pasiekimai ženklino ne tik šio turnyro, bet ir viso Lietuvos kultūrizmo istoriją. Jubiliejaus proga baigiama rengti išsami istorinė knyga keliomis kalbomis, apžvelgianti turnyro raidą ir jo reikšmę tarptautiniam fizinės kultūros sąjūdžiui.

Lietuvos kultūrizmo istorija neatsiejama nuo daugelio valstybės ir visuomenės veikėjų dėmesio bei paramos. Skirtingais laikotarpiais prie šios sporto šakos plėtros prisidėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, įvairioms politinėms jėgoms atstovavę Seimo nariai, miestų ir rajonų savivaldybių vadovai. Jų sprendimai ir parama sudarė prielaidas tarptautinių varžybų organizavimui, sporto plėtrai ir kultūrizmo pripažinimui Lietuvos sporto gyvenime. Šis indėlis plačiau aptartas ankstesnėse mūsų publikacijose.

Vis dėlto Lietuvos kultūrizmo metraščiuose išskirtinę vietą užima du vardai.

Per visą atkurtos Lietuvos Respublikos istoriją tik du aukšti valstybės pareigūnai yra tapę aukščiausio tarptautinio lygio kultūrizmo čempionais. Šis faktas neturi analogų Lietuvos sporto istorijoje ir yra retas reiškinys tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje.

Pirmasis – ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės komiteto vadovas Rišardas Krinickis (1949–2015), daugkartinis absoliutus tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas. Jis priklausė pirmajai Lietuvos kultūrizmo lyderių kartai, kurios sportiniai laimėjimai padėjo pagrindus šalies tarptautiniam autoritetui šioje sporto šakoje.

Antrasis – 2019 metų WFF–WBBF pasaulio čempionas Linas Pernavas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius. Pasaulio čempiono titulas ir vadovavimas vienai svarbiausių valstybės teisėsaugos institucijų jo biografijoje susilieja į nuoseklią profesinės atsakomybės, disciplinos ir tarnystės visuomenei visumą.

Rišardą Krinickį ir Liną Pernavą sieja ne tik aukšti sportiniai pasiekimai ar atsakingos valstybės pareigos. Abu jie priklauso išskirtinei Lietuvos asmenybių grupei, savo veikla sujungusiai tarptautinio lygio sportinį meistriškumą ir tarnystę valstybei. Šiuo požiūriu jų biografijos peržengia vien sporto istorijos ribas ir tampa reikšminga šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorijos dalimi.

Tai daugiau nei dvi sėkmės istorijos. Tai liudijimas, kad profesionalumas, disciplina, atsakomybė ir ištikimybė pareigai yra universalios vertybės, vienodai svarbios tiek siekiant aukščiausių rezultatų tarptautinėje sporto arenoje, tiek atliekant atsakingą tarnybą Lietuvos valstybei. Todėl Rišardo Krinickio ir Lino Pernavo vardai pelnytai įrašyti ne tik į Lietuvos kultūrizmo metraščius, bet ir į valstybės tarnystės istoriją.