ISTORIJOS VAGYSTĖ AR NAIVUMAS?

KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA SPORTO PASAULYJE.

Tarptautinis kultūrizmas šiandien susiduria ne tik su sportine konkurencija. Daug pavojingesnė kova vyksta dėl istorijos, vardų ir įtakos.

Ir šioje kovoje vis dažniau minimas australo Gremo Lansfildo (Graeme Lancefield) vardas.

„1968-ieji“: faktas ar patogus mitas?

Viešai deklaruojama, kad sąsajoje su tarptautiniu “Gintarinio prizo” turnyru World Fitness Federation (W.F.F.) istorija prasideda 1968 metais. Skamba įspūdingai – gilios tradicijos, ilgametė patirtis, autoritetas.

Tačiau kritikai kelia labai konkretų klausimą:
ar ši data tikrai priklauso prieš keletą metų įsteigtai Gremo Lansfildo W.F.F. federacijai – ar ji tiesiog „pasiskolinta“ iš kitų istorinių renginių?

Jeigu istorija yra perrašoma, tai jau ne interpretacija. Tai – sąmoningas naratyvo kūrimas.

Senas scenarijus, nauji veikėjai

Tie, kas ilgiau stebi kultūrizmo pasaulį, šioje situacijoje mato déjà vu. National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.) jau buvo išgyvenusi panašų skilimą, kai australas Joe Lopez bandė kurti alternatyvią struktūrą.

Rezultatas buvo trumpalaikis. Tačiau pats modelis – pažįstamas:

atsiskyrimas, savos „tarptautinės“ organizacijos kūrimas, istorijos interpretavimas pagal poreikį.

N.A.B.B.A.: „mes su tuo neturime nieko bendro“

Dabartinis N.A.B.B.A. vadovas Eddy Ellwood šiuo klausimu kalba be užuolankų – organizacija atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su G. Lancefield struktūra.

Tai nėra diplomatinis pareiškimas. Tai – aiškus atsiribojimas.

Ir kartu – signalas, kad problema yra rimtesnė nei paprastas nesusipratimas.

Kas moka kainą?

Kol vadovai ginčijasi dėl istorijos, realią kainą moka sportininkai.

Jie kviečiami į varžybas, kurios:

naudoja svetimus skambius, gerai žinomus pavadinimus, remiasi ne visada aiškia kilme, kuria įspūdį, atitinkantį realybę.

Sportininkas ateina dėl sporto. Bet patenka į struktūrų konfliktą.

Kiek dar galima ignoruoti akivaizdžius klausimus?

Jeigu organizacija remiasi istorija – ji turi būti patikrinama.
Jeigu naudojami vardai – jie turi būti teisėti.
Jeigu deklaruojamas tarptautiškumas – jis turi būti pripažintas, o ne savarankiškai paskelbtas.

Priešingu atveju lieka vienas žodis – imitacija.

Teismai – kitas žingsnis?

Vis dažniau užsimenama apie teisinius veiksmus dėl:

pavadinimų naudojimo, istorinių renginių pasisavinimo, ir galimai klaidinančios informacijos.

Jei tai įvyks, diskusijos baigsis. Liks tik faktai ir sprendimai.

Pabaiga be diplomatijos

Tarptautinis sportas negali būti statomas ant miglotų istorijų ir dviprasmiškų interpretacijų.

Šiandien klausimas nebe „kas teisus“.
Klausimas – kas gali tai įrodyti.

Ir dar svarbiau:
kiek dar sporto bendruomenė toleruos situaciją, kurioje istorija tampa įrankiu, o ne faktu?

Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

LEGENDINIS “GINTARINIS PRIZAS”.

1968 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.

Po sėkmingai 1967 metais surengtų pirmųjų varžybų klaipėdiečiai ir toliau puoselėjo atletinės gimnastikos tradicijas. 1968 metais surengtas antrasis „Gintarinio prizo“ turnyras tapo tarptautiniu – jame dalyvavo sportininkai iš Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir RTFSR.

Tais pačiais metais Kaune vykusio tarptautinio turnyro metu buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“ (atletinės gimnastikos komisija), perėmusi kultūrizmo sporto koordinavimą visoje TSRS teritorijoje. Į federacijos vykdomąją tarybą išrinkti penki nariai, tarp jų – du lietuviai: Vytautas Zumeris ir Valerijus Koreškovas.

Klaipėdoje vykusio „Gintarinio prizo“ turnyro metu federacija taip pat surengė posėdį, kuriame buvo aptarti einamieji organizaciniai ir sporto vystymo klausimai.

“Gintarinio prizo” varžybų rezultatai

(skelbiamos pirmosios trys vietos)

Jaunimo grupė

1 ūgio kategorija

Pavlas Tarakanovas (Vilnius, Lietuvos TSR) Vytautas Venclauskas (Kėdainiai, Lietuvos TSR) Osvaldas Griškevičius (Kaunas, Lietuvos TSR)

2 ūgio kategorija

Valdas Aliubavičius (Vilnius, Lietuvos TSR) Algis Jonkus (Palanga, Lietuvos TSR) Valdas Kapcevičius (Kėdainiai, Lietuvos TSR)

3 ūgio kategorija

Arvydas Lekstutis (Kaunas, Lietuvos TSR) Vidmantas Povilionis (Klaipėda, Lietuvos TSR) Jurij Tiurikov (Kėdainiai, Lietuvos TSR)

Suaugusiųjų grupė

1 ūgio kategorija

Klemensas Alšauskas (Kaunas, Lietuvos TSR) Jevgenij Koltun (Tiumenė, RTFSR) Giršas Langevičius (Kaunas, Lietuvos TSR)

2 ūgio kategorija

Lionginas Danilevičius (Kaunas, Lietuvos TSR) Alfonsas Mėčius (Klaipėda, Lietuvos TSR) Mečislovas Šeibokas (Ukmergė, Lietuvos TSR)

3 ūgio kategorija

Leonas Pivoriūnas (Vilnius, Lietuvos TSR) Antanas Mineikis (Klaipėda, Lietuvos TSR) Danil Pasternak (Ryga, Latvijos TSR)

Absoliutūs nugalėtojai

Valdas Aliubavičius – jaunimo grupės absoliutus nugalėtojas Leonas Pivoriūnas – suaugusiųjų grupės absoliutus nugalėtojas.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KULTŪRIZMAS NEBE SPORTAS?

Kas Lietuvoje sužlugdė kultūrizmą?

Apie kultūrizmo krizę šiandien jau kalbama atvirai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Daugeliui jau aišku, kodėl ši sporto šaka prarado savo autoritetą, masiškumą ir sportinę vertę. Tik retas žino tikruosius šio proceso veikėjus, tačiau šiandien galime ramiai pažvelgti į istoriją ir faktus.

Pasaulinis lūžis įvyko apie 1990 metus, kai profesionalių imtynių magnatas Vincas Mak Mahonas (Vince McMahon) bandė perimti profesionalų kultūrizmą ir paversti jį komerciniu šou. Tuo metu prasidėjo spartus kultūrizmo nutolimas nuo klasikinio sporto principų.

Netrukus iš profesionalaus sporto pasitraukė daugelis žymiausių moterų kultūrisčių, tarp jų ir Korina Everson (Corinna Everson). Tai buvo ženklas, kad kultūrizmas pradeda keistis iš esmės.

Dar vienas smūgis buvo suduotas 1998 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas atsisakė pripažinti IFBB federaciją ir tuo pačiu nepripažino kultūrizmo olimpine sporto šaka. Nuo to momento tapo aišku – kultūrizmas prarado realias galimybes būti laikomas pilnaverčiu sportu. Nors kai kuriose valstybėse IFBB iki šiol finansuojama iš valstybės biudžeto, daugeliu atvejų tai vyksta daugiau iš inercijos nei dėl realios sportinės vertės.

Lietuvos situacija

Lietuva dešimtmečiais buvo viena stipriausių Rytų Europos kultūrizmo valstybių. Šiandien tarptautiniame kontekste mūsų įtaka praktiškai išnykusi. Kas dėl to kaltas – sporto bendruomenė puikiai žino.

Daugelį metų Lietuvos IFBB federacija viešai puolė kitas organizacijas, kaltindama jų sportininkus dopingo vartojimu. Tačiau statistika kalba pati už save – būtent IFBB atletai nuolat patenka į dopingo skandalus, o tokių atvejų sąrašas nesibaigia.

Dėl dabartinės IFBB politikos daugelis tikrų kultūristų paliko šią federaciją. Likusieji dažniausiai dalyvauja varžybose, kuriose dopingo kontrolė faktiškai nevykdoma arba yra formali.

Tai puikiai matėsi ir šių metų Lietuvos IFBB čempionate Kėdainiuose. Patyrusi akis nesunkiai pastebės, kad scenoje praktiškai nebuvo atletų, galinčių reprezentuoti natūralaus kultūrizmo idėją.

Dar liūdnesnė situacija regioninėse varžybose. Šiauliuose vykusiose varžybose dalyvavo vos keturi kultūristai ir šešios abejotinos sportinės kokybės moterys. Tai rodo ne augimą, o gilėjančią krizę.

Alternatyvūs keliai

Tuo tarpu NAC čempionatuose dalyvių lygis išlieka gana aukštas, kai kurių atletų pasirengimas – net labai aukšto tarptautinio lygio. Vis dėlto ir ten sportininkų skaičius nėra didelis.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija pasirinko visiškai kitą kryptį. Federacija jau daugelį metų vysto originalias fitneso ir estetinio sporto disciplinas, ieško naujų formų bei auditorijos.

Prieš kelias savaites Klaipėdoje vykusiose WFF-WBBF varžybose dalyvavo net 289 atletai. Tai rodo, kad alternatyvus kelias gali būti perspektyvus.

Įdomu ir tai, kad įvairios tarptautinės organizacijos vis dažniau kopijuoja WFF-WBBF idėjas. Štai neseniai IFBB Ispanijoje pirmą kartą surengė parodomąsias oro akrobatikos fitneso varžybas – discipliną, kuri jau seniai vystoma WFF-WBBF sistemoje.

Kai nėra savų idėjų, belieka kopijuoti svetimas.

Ar kultūrizmas dar gali atsigauti?

Šiandien klasikinis kultūrizmas pasaulyje beveik pasiekė dugną. Mažėja dalyvių, mažėja žiūrovų susidomėjimas, nyksta sportinis autoritetas.

Tačiau tai nereiškia, kad viskas prarasta.

Egzistuoja naujos kryptys, naujos disciplinos ir naujas požiūris į fizinės estetikos sportą. Reikia ieškoti modernesnio modelio, kuris būtų patrauklus jaunajai kartai, išsaugotų sportinę vertę ir kartu neapsiribotų vien sena kultūrizmo sistema.

Kelias nebus trumpas ir nebus lengvas.

Tačiau laikas parodys – galbūt mums pavyks.

Išsamiau skaitykite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2026-ŲJŲ LIETUVOS KULTŪRIZMO PASIDIDŽIAVIMAS – PIOTRAS ŠEVČENKO!

Vilnietis Piotras Ševčenko – absoliutus pasaulio profesionalų čempionas!

Vilnietis kultūristas Piotras Ševčenko – ilgametę sportinę patirtį sukaupęs atletas, dalyvavęs daugybėje įvairaus lygio kultūrizmo varžybų. Jo sportinis kelias prasidėjo dar prieš 25 metus, kai jis pirmą kartą išbandė jėgas pasaulinės WFF-WBBF federacijos organizuojamuose renginiuose.

2026-ieji Piotrui Ševčenko tapo ypatingais metais, atnešusiais išskirtinių pergalių ir tarptautinio pripažinimo.

Gegužės mėnesį Klaipėdoje vykusiame 27-ajame tarptautiniame „Universe“ turnyre Piotras Ševčenko iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą ir pelnė WFF-WBBF profesionalo kortą. Šis pasiekimas atvėrė jam duris į profesionalų kultūrizmo areną.

Tačiau tuo jo pergalių istorija nesibaigė.

Rudenį Nidos kurorte vykusiame WFF-WBBF pasaulio profesionalų čempionate Piotras Ševčenko dar kartą įrodė savo meistriškumą. Pademonstravęs puikią sportinę formą, išskirtinį pasirengimą ir sceninę prezentaciją, jis tapo absoliučiu pasaulio profesionalų čempionato nugalėtoju!

Tai ypatingas kultūrizmo pasiekimas, apie kurį svajoja daugelis įvairių pasaulio šalių atletų. Absoliutaus čempiono titulą pelno tik vienas – geriausiai pasirodęs sportininkas.

Piotro Ševčenko pergalė – ilgamečio darbo, atkaklumo, disciplinos ir atsidavimo kultūrizmui rezultatas. Jo sportinė istorija – puikus pavyzdys, kad dideli tikslai pasiekiami nuosekliu darbu ir tikėjimu savo jėgomis.

Sveikiname Piotrą Ševčenko su įspūdingais 2026 metų pasiekimais ir linkime naujų pergalių tarptautinėje kultūrizmo arenoje!

Daugiau informacijos apie varžybas, rezultatus ir WFF-WBBF veiklą rasite tarptautiniame federacijos tinklalapyje:

www.wff.lt

2026-ieji. Kas vyksta Lietuvos kultūrizme? Šeši dešimtmečiai istorijos, skirtingos federacijų vizijos ir klausimas: kur šiandien eina Lietuvos kultūrizmas?

Ne kiekvienam kultūristui lemta sulaukti 70 metų. Dar rečiau pasitaiko žmonių, kuriems teko galimybė beveik visą gyvenimą praleisti kultūrizmo sporte – nuo pirmųjų šio sporto žingsnių Lietuvoje iki šių dienų.

Žvelgiant į daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią Lietuvos kultūrizmo istoriją, galima įžvelgti ne tik pasiekimus, bet ir praleistas galimybes, skirtingas sporto organizacijų veiklos kryptis bei klausimus, į kuriuos šiandien būtina atsakyti.

Kas vyksta Lietuvos kultūrizme 2026 metais? Kodėl vienos organizacijos kalba apie savo istorinius nuopelnus ir ateities projektus, o kitų veikla kelia klausimų dėl rezultatų, tarptautinio matomumo ir sportininkų motyvacijos?

Pakalbėkime apie savo patirtį, savo darbus ir Lietuvos kultūrizmo ateitį.

1991-ieji – nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizavimo pradžia

1991 metų gegužė buvo svarbus laikotarpis Lietuvos sporto istorijoje. Tuo metu, padedant Lietuvos Respublikos sporto ministrui Algirdui Raslanui, buvo įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (LNKA) – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje įsteigta kultūrizmo organizacija.

Tuo metu reikėjo ne tik drąsos, bet ir aiškios vizijos. Lietuva kūrė nepriklausomos valstybės institucijas, o sporto organizacijoms atsivėrė galimybė savarankiškai užmegzti tarptautinius ryšius ir atstovauti savo šaliai.

LNKA sportininkai dalyvavo NABBA asociacijos Europos čempionate Prancūzijoje. Ten pirmuosius čempionų medalius iškovojo klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas.

Tačiau svarbūs buvo ne vien sportiniai rezultatai.

LNKA į Lietuvą parvežė oficialų NABBA dokumentą, kuriuo buvo pripažįstama Lietuvos nepriklausomybė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tai buvo reikšmingas simbolinis žingsnis tuo metu, kai jauna valstybė siekė tarptautinio pripažinimo.

Šiandien, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, verta prisiminti, kad nepriklausomos Lietuvos sporto istoriją kūrė žmonės, kurie veikė sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Jų pastangos nusipelno būti įvertintos ir išsaugotos istorijai.

Nuo LNKA iki Lietuvos sportinio fitneso federacijos

Per ilgus metus keitėsi mūsų organizacijos pavadinimai ir veiklos formos. Po Lietuvos nacionalinės kultūrizmo asociacijos veikė Lietuvos fitneso federacija, vėliau tarptautinėje arenoje buvo plėtojama WFF-WBBF – Pasaulio fitneso federacijos ir Pasaulio kultūrizmo federacijos – veikla. Šiandien tęsiama Lietuvos sportinio fitneso federacijos veikla.

Per šį laikotarpį organizavome Europos ir pasaulio čempionatus, plėtojome tarptautinius ryšius ir siekėme, kad Lietuva būtų matoma tarptautiniame kultūrizmo bei fitneso sporte.

Mūsų organizuotus renginius rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apie tarptautines varžybas buvo skelbiama nacionalinėje žiniasklaidoje, o kai kurie renginiai sulaukė dėmesio ir užsienio televizijose, tarp jų – „Eurosport“ bei CNN.

Šiuos įvykius ir organizacijos istoriją pristatome tarptautinėje interneto svetainėje www.wff.lt.

Mūsų įsitikinimu, sporto organizacijos veiklos rezultatai turi būti vertinami ne vien pagal jos pavadinimą ar formalų statusą. Svarbu tai, kokius renginius ji organizuoja, kokias galimybes suteikia sportininkams, kokius tarptautinius ryšius kuria ir kokį palikimą palieka ateities kartoms.

Lietuvos IFBB: finansavimas ir atsakomybė už rezultatus

Lietuvos IFBB federacijos veiklą vertiname kritiškai.

Mūsų nuomone, organizacija, jau kelis dešimtmečius gaunanti valstybės finansavimą, turėtų visuomenei aiškiai parodyti savo veiklos rezultatus. Kiek surengiama reikšmingų tarptautinių varžybų? Kiek Lietuvos sportininkų pasiekia aukštų rezultatų? Kokiomis priemonėmis populiarinamas kultūrizmas ir pritraukiami nauji sportininkai?

Tai nėra vien retoriniai klausimai. Jie susiję su platesne sporto organizacijų atsakomybe už joms patikėtus išteklius ir Lietuvos kultūrizmo ateitį.

Mūsų vertinimu, Lietuvos IFBB veikloje trūksta ryškesnių tarptautinių projektų ir didesnio matomumo. Taip pat kyla klausimų dėl federacijos gebėjimo pritraukti sportininkus ir užtikrinti ilgalaikę kultūrizmo plėtrą.

Valstybės finansavimas savaime nėra veiklos sėkmės įrodymas. Jis turėtų būti siejamas su konkrečiais tikslais, išmatuojamais rezultatais ir aiškia atskaitomybe.

Todėl būtina diskutuoti apie tai, kokią naudą Lietuvos kultūrizmo sportui suteikia skirtingos organizacijos ir kaip ši nauda galėtų būti vertinama objektyviai.

Dopingas ir sportininkų ateitis

Viena jautriausių Lietuvos kultūrizmo temų – dopingo kontrolė ir jos poveikis sportininkams.

Mūsų vertinimu, griežtesnė dopingo kontrolė buvo viena iš priežasčių, dėl kurių dalis kultūristų pasitraukė iš Lietuvos IFBB varžybų. Tačiau sportininkų pasirinkimus gali lemti ir kiti veiksniai, todėl šiam klausimui reikalingas platesnis, faktais pagrįstas vertinimas.

Svarbu suprasti vieną dalyką: sportininkų pasitraukimas, jų nusivylimas ar sumažėjęs susidomėjimas varžybomis turėtų paskatinti federacijas analizuoti savo veiklą ir ieškoti sprendimų.

Kultūrizmui reikia ne tik taisyklių, bet ir pasitikėjimo, aiškios sportinės perspektyvos bei tinkamų sąlygų pasirengti varžyboms.

Dopingo kontrolė yra svarbi sąžiningo sporto dalis. Tačiau bet kurios federacijos užduotis – paaiškinti savo taisykles, nuosekliai jas taikyti ir padėti sportininkams suprasti, kokiomis sąlygomis jie gali dalyvauti varžybose.

Galutinis tikslas turėtų būti ne sportininkų atstūmimas, o sąžiningos, atsakingos ir ilgalaikės sporto aplinkos kūrimas.

Varžybos, žiūrovai ir kultūrizmo populiarumas

Kultūrizmo varžybos turi būti daugiau nei formalus renginys kalendoriuje.

Jos turėtų sudominti žiūrovus, pritraukti žiniasklaidos dėmesį, suteikti sportininkams galimybę parodyti savo pasirengimą ir skatinti jaunimą rinktis šį sportą.

Kai didelė salė lieka beveik tuščia, o dalyvių skaičius nedidelis, kyla natūralus klausimas: ar tinkamai pasirenkamas renginio formatas, ar pakankamai investuojama į jo viešinimą, ar atsižvelgiama į sportininkų ir žiūrovų poreikius?

Vienas renginys dar neleidžia spręsti apie visos federacijos veiklą. Tačiau ilgalaikės tendencijos turėtų būti vertinamos rimtai.

Kultūrizmo sportui Lietuvoje reikia gyvo bendravimo su visuomene, profesionalaus renginių organizavimo, jaunimo įtraukimo ir aiškios komunikacijos.

Jeigu norime, kad kultūrizmas būtų matomas, turime patys pasirūpinti, kad jis būtų įdomus, prieinamas ir vertas visuomenės dėmesio.

Turime ateities viziją

Nepaisant pandemijos, karinių konfliktų ir kitų tarptautinių sukrėtimų, savo veiklos neatsisakome. Šie įvykiai pristabdė dalį mūsų planuotų projektų, tačiau nesunaikino noro tęsti pradėtus darbus.

Tikime, kad Lietuvos kultūrizmo ir fitneso sportas gali turėti daugiau tarptautinių galimybių, stipresnius ryšius ir ambicingesnių tikslų.

Tam reikia nuoseklaus darbo, ilgalaikio planavimo, partnerių pasitikėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Mūsų požiūriu, svarbiausia yra ne tai, kas garsiau kalba apie savo nuopelnus, o tai, kas realiai daroma sportininkų labui. Istorija svarbi, tačiau ji neturėtų tapti pasiteisinimu sustoti. Praeities pasiekimai įpareigoja kurti ir ateitį.

Todėl ir toliau sieksime plėtoti savo veiklą, įgyvendinti sumanytus projektus ir stiprinti Lietuvos vardą tarptautiniame fitneso bei kultūrizmo sporte.

Lietuvos kultūrizmo ateitis priklauso nuo mūsų visų

Praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams nuo pirmųjų Lietuvos kultūrizmo žingsnių, turime teisę klausti, ką sukūrėme ir ką paliksime ateities kartoms.

Turime teisę diskutuoti apie federacijų veiklą, jų rezultatus, finansavimą ir atsakomybę. Tačiau tokia diskusija turi remtis ne vien emocijomis ar tarpusavio kaltinimais, bet ir konkrečiais darbais, dokumentais bei faktais.

Kultūrizmo ateitį kurs ne organizacijų pavadinimai. Ją kurs žmonės – sportininkai, treneriai, teisėjai, organizatoriai ir visi, kuriems šis sportas iš tikrųjų rūpi.

Kultūristams linkime ištvermės, kritinio mąstymo ir pasitikėjimo savo jėgomis. Ragindami rinktis sportinę organizaciją, vertinkite jos veiklos rezultatus, taisykles, suteikiamas galimybes ir ateities planus.

Apsižvalgykite, domėkitės, klauskite ir patys darykite išvadas.

Lietuvos kultūrizmas turi istoriją. Jis turi žmonių, kurie šiam sportui atidavė didelę savo gyvenimo dalį. Dabar mūsų pareiga – pasirūpinti, kad jis turėtų ir ateitį.

Rankų nenuleidžiame. Einame pirmyn.