PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ISTORIJA VIENAME PUSLAPYJE.

Nuo 1959 metų, kai socialistiniame pasaulyje atsirado kultūrizmas, prabėgo nemažai laiko. Dabar, žvelgiant per laiko prizmę, aiškiai matosi, kas buvo kas socialistiniame kultūrizme – kas tik formaliai egzistavo, kas nuveikė didžiulius reikšmingus visam socialistiniam pasauliui darbus, kurie aiškūs, kaip ant delno padėti. Šiandien beveik visi kuria ir rašo savas istorijas, skelbiasi „T.S.R.S. čempionais“ (nors tų T.S.R.S. kultūrizmo čempionatų tebuvo tik penki – 1971, 1972, 1989, 1990, 1991 m.), vaidina reikšmingus asmenis, kai iš esmės nė vienas tokiu asmeniu nebuvo. Apie tai ir išdėstysime artimiausiu metu. Sekite mūsų informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

„PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA“.

1987. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.

Be abejo, 1987 metais svarbiausiu socialistinio pasaulio įvykiu buvo naujos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») įsteigimas. Kultūrizmo sporto draudimas baigėsi. Pagaliau, kaip buvo 1986 metais suplanuota susirinkusių po tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) apartamentuose Klaipėdoje „sąmokslininkų“, 1987 kultūrizmas (atletinė gimnastika) buvo įteisintas T.S.R.S. (įvairiomis kalbomis su šia istorija susipažinkite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ). 1987 metais „T.S.R.S. sporto ministerija“ („T.S.R.S. Goskomsportas“, «Министерство спорта С.С.С.Р.», «Госкомспорт С.С.С.Р.») davė sutikimą steigti „T.S.R.S. kultūrizmo federaciją“.

1987 metų rugpjūčio mėnesio 11 dieną Maskvos priemiestyje Kubenkoje (Кубенка) susirinko aktyvūs to meto T.S.R.S. kultūrizmo organizatoriai, treneriai ir sportininkai. Vadovauti naujai federacijai sunkiaatlečių pasiūlytas ir susirinkusiųjų išrinktas garsus R.T.F.S.R. sunkiaatletis, Olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов). Jo pavaduotojais tapo VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) bei ROMANAS KALINAUSKAS. Sekretoriumi buvo išrinktas „T.S.R.S. Sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS (Валерий Тамарлаков, detaliai apie susirinkimą Kunbenkoje įvairiomis kalbomis skaitykite atskirą straipsnį tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).

1987 metais tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras paskutinį kartą atliko kultūrizmo draudimo T.S.R.S. metu dešimt metų trukusias „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ („Unofficial U.S.S.R. Bodybuilding Championship“, «неофициальный чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») funkcijas. „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje lankėsi „T.S.R.S. sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS. 1987 metais „Gintarinio prizo“ kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – ALEKSANDRAS ČERKASOVAS (Александр Черкасов, R.T.F.S.R.), OLEGAS ŽURAS (Олег Жур, Lietuvos TSR), BORISAS VELIKOIVANENKO (Борис Великоиваненко, R.T.F.S.R.), suaugusiųjų kategorijose nugalėjo – VLADIMIRAS ALEKSANDROVIČIUS (Владимир Александрович, Baltarusijos TSR), VALERIJUS BOGDNOVIČIUS (Валерий Богданович, Baltarusijos TSR), VIKTORRAS JUCYS, SAULIUS MISEVIČIUS (abu Lietuvos TSR). Absoliučiais nugalėtojais tapo OLEGAS ŽURAS ir VIKTORAS JUCYS.

Antromis pagal reikšmę galima laikyti Leningrade (R.T.F.S.R.) debiutavusias „Baltųjų naktų“ («Белые ночи») varžybas. Čia kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – GINTARAS KRIŠČIŪNAS (Lietuvos TSR), ALEKSANDRAS ČERKASOVAS, GOLAS GRIGORIJUS (Григорий Гол, Ukrainos TSR). Suaugusiųjų kategorijose nugalėtojais tapo: NIKOLAJUS MALYŠEVAS (Николай Малышев, R.T.F.S.R.), PAVLAS KOSENKO (Павел Косенко, Estijos TSR), BORISAS RAJEVAS (Борис Раев, R.T.F.S.R.), VIKTORAS JUCYS. Absoliučiais nugalėtojais tapo ALEKSANDRAS ČERKASOVAS ir VIKTORAS JUCYS.

1987 metais Kaune vyko tradicijos „Komjaunimo taurės („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») turnyras, skirtas 68-tosios komjaunimo metinėms. Kategorijose nugalėtojais tapo: STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков, Latvijos TSR), PAVLAS KOSENKO, BORISAS RAJEVAS, ALEKSANDRAS VASINAS (Александр Васин, R.T.F.S.R.). Absoliučiu nugalėtoju pripažintas ALEKSANDRAS VASINAS.

Taip pat 1987 metais Kaune buvo organizuotos pirmos T.S.R.S. moterų varžybos. Absoliučia nugalėtoja tapo MERIKĖ MADAR (Merike Madar, Estijos TSR).

Leningrade debiutavo porų varžybos. Absoliučiais nugalėtojais tapo pora iš Lietuvos TSR – INGA MISEVIČIENĖ (Inga Miseviciene) ir SAULIUS MISEVIČIUS.

Tais pačiais metais Rygoje (Latvijos TSR) vyko tradicinis „Absoliučių nugalėtojų“ («Кубок абсолютных победителей») turnyras. Absoliučioje kategorijoje varžybų nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR).

Liepojos mieste (Latvijos TSR) vyko tarptautinis turnyras. Absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – EDUARDAS RUDYS, tarp suaugusiųjų – VIKTORAS JUCYS (abu Lietuvos TSR).

Kėdainiuose (Lietuvos TSR) vyko nacionalinis kultūrizmo čempionatas, kuris iš inercijos vis dar buvo dviejų dalių – jėgos ir pozavimo.

1986 metais iš sportinės veiklos pasitraukė Estijos TSR kultūrizmo organizatorius INARAS MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1976 – 2002 m.). 1987 metais tris mėnesius Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo darbo komandiruotėje Estijos TSR sostinėje Taline. Bendraujant su Estijos TSR kultūristais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sužinojo, kad tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ («Мемориал Георга Тенно», „Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2024 m.) nebus organizuojamas. Tuomet, susitikęs su INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus, Estijos TSR), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi iniciatyvos organizuoti šias tradicines varžybas pats. INDREKAS OTUSAS pasirūpino sale ir prizais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sukvietė dalyvius iš visos T.S.R.S. bei pats vedė varžybas. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – TOMAS PAULAS (Paul Tom, Estijos TSR), ALEKSANDRAS JEMELJANENKOVAS (Estijos TSR). Suaugusiųjų: NYMAS IMRE (Nymm Imre, Estijos TSR), PAVLAS KOSENKO, AINAS PAVAS (Ain Paavo, Estijos TSR), RIMANTAS MAŽIONIS (Lietuvos TSR). Absoliučiu nugalėtoju tapo PAVLAS KOSENKO.

1987 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmų salėje miesto gyventojams organizavo viešą kultūrizmo sporto pristatymą - seminarą. Skelbimų miesto dienraštyje dėka, dvi dienas trūkusiame renginyje salė buvo pilna žiūrovų. Scenoje pasirodė kultūristai. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne tik papasakojo apie kultūrizmo sportą, bet ir atsakė į gausius Klaipėdos miesto gyventojų klausimus.

Tradicinės tarptautinės varžybos vyko ir Čekoslovakijos TSR. „Sandovo“ („Sandow) turnyre kategorijos nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS, o absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas PAVOLAS JABLONICKIS (Pavol Jablonicky, Czechoslovakian SSR).

„Trener“ turnyre kategorijų nugalėtojais tapo: ANTONAS ŠARAJUS (Anton Saraj, Čekoslovakijos TSR), JANAS KUSAS (Jan Kus, Čekoslovakijos TSR),  SAULIUS MISEVIČIUS ir PETERIS MOLNARAS (Peter Molnar, Vengrijos TSR). Absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas JANAS KUSAS.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULIO FITNESO ISTORIJA.

PIRMA ABSOLIUTI PASAULIO FITNESO ČEMPIONĖ.

Buvusi baleto ir meninės gimnastikos atstovė klaipėdietė EDITA DAUBARAITĖ (dabar Sendrienė), 1995 metais lankėsi Maltoje vykusiame N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos pasaulio čempionate. Tarp daugelio varžybose dalyvavusių didžiulių ir raumeningų „mergaičių“ ryškiai išsiskyrė Kroatijos sportininkė DANIELA HARIČ (Daniela Haric). Ji scenoje judėjo kaip plunksna vėjo nešama, jos programa buvo sudėtinga, pilna gimnastikos elementų. „Ir aš taip noriu...“ pasakė sau EDITA DAUBARAITĖ.

Grįžusi į Lietuvą, EDITA DAUBARAITĖ pradėjo fitneso treniruotes.  Ji ryžosi sekti garsios amerikietės savo prosenelės BRONĖS DUBAR (Daubaraitės) takais - treniruotis ir dalyvauti varžybose. Sekėsi neblogai. Sėkmingi startai prasidėjo nacionalinio lygio varžybose.

1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J.Hoffmann), graikas ANARGIRASAS COPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis) ir austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijos Štutgarto „Šaraton“ viešbutyje ir įsteigė Pasaulinę W.F.F. (World Fitness Federation) organizaciją. Organizacijos tikslai buvo sukurti naują fitneso sporto koncepciją ir atsiriboti nuo vis labiau nesąmoningai „dramblėjančio“ kultūrizmo.

1996 metais EDITA DAUBARAITĖ debiutavo Vokietijos Kaizerslauteno kurorte vykusiame W.F.F. pasaulio fitneso čempionate. Iki tol ir vėliau, paraleliai su W.F.F. pasaulio čempionatais, įvairiose šalyse kasmet buvo organizuojami „World Grand Prix“ turnyrai.

1997 metais Manhaime (Manheim, Vokietija) vykusiame W.F.F. Pasaulio fitneso čempionate EDITA DAUBARAITĖ tapo pirma mūsų sporto istorijoje absoliučia pasaulio fitneso čempione. Varžybas kelis kartus transliavo „Eurosport“ televizija. Tokio pasiekimo Nepriklausomoje Lietuvoje, atrodo, dar niekas neturėjo. Be „Eurosport“ televizijos informacija apie EDITOS DAUBARAITĖS pergalę buvo plačiai viešinama įvairiuose Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvos Respublikos sporto ministerijos vice ministras RIMAS GIRSKIS (Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) ėmėsi tarpininkauti šalies Vyriausybėje, kad EDITAI DAUBARAITEI butų suteiktas valstybės apdovanojimas. Tai, švelniai tariant, patiko ne visiems, o kai kuriems tiesiog sužadino „pasiutimą“, kuris nepagijo iki šiol. Pavydo apimtų „draugiškų“ sporto pasaulio atstovų intrigų dėka apdovanojimas neįvyko.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

„Gintarinis prizas“ šiandien – 60 metų istorija, kurios mastas gerokai didesnis už kultūrizmą.

Yra sporto varžybos. Yra turnyrai. Ir yra reiškiniai, kurie laikui bėgant tampa istorija. „Gintarinis prizas“ priklauso pastarajai kategorijai.

2027 metų gegužę Klaipėdoje vyksiantis 60-asis istorinis „Gintarinio prizo“ turnyras bus ne eilinės kultūrizmo varžybos ir ne vien jubiliejinis renginys.

Tai bus šešių dešimtmečių istorijos akimirka.

Pagal tradicijos senumą pasaulyje „Gintariniam prizui“ nedaug kas gali prilygti. Šiek tiek senesnes tradicijas turi tik NABBA „Universe“, pradėtas rengti 1950 metais, ir Joe Weiderio „Olympia“, kurios istorija prasidėjo 1965-aisiais.

Tačiau vien ilgaamžiškumas dar nepaaiškina, kodėl „Gintarinis prizas“ yra svarbus.

Svarbiausia – kas per tuos šešis dešimtmečius įvyko aplink jį.

Tai, kas šiandien dažnai nesuvokiama

Kai kurie senesnių kartų sportininkai, treneriai ar žmonės, vienaip ar kitaip susiję su istoriniu „Gintarinio prizo“ turnyru, vis dar prisimena jį tokį, koks jis buvo jų jaunystėje.

Jiems atrodo, kad „Gintarinis prizas“ buvo, yra ir liko tiesiog varžybos.

Tačiau būtent čia ir slypi esminė klaida.

Per šešis dešimtmečius pasikeitė beveik viskas: valstybės, politinės sistemos, sporto organizacijos, tarptautiniai santykiai, kultūrizmo samprata, varžybų geografija ir pats renginio mastas.

Tūkstančiai atletų iš įvairių šalių ir žemynų dalyvavo „Gintarinio prizo“ istorijoje. Jie išvyko iš Klaipėdos, tačiau kartu išsivežė ir informaciją apie Lietuvą, apie turnyrą, apie jo organizavimo kultūrą ir tradiciją.

„Gintarinis prizas“ keliavo kartu su žmonėmis.

Jo istorija pasklido toli už Klaipėdos ir Lietuvos ribų.

Todėl šiandien nebegalima kalbėti apie „Gintarinį prizą“ kaip apie eilines kultūrizmo varžybas.

Tai daugiau kaip pusę amžiaus trunkantis tarptautinis sporto reiškinys.

1978-ieji – kai buvo pralaužta siena

Šio reiškinio istorijoje yra datų, kurios vertos būti įrašytos į Lietuvos sporto istoriją.

Viena jų – 1978 metai.

Dr. Edmundo Daubaro peticijos, pristatytos Maskvoje TSRS komunistų partijos Centro komitetui, dėka buvo iškovota išskirtinė teisė Klaipėdoje organizuoti kultūrizmo varžybas.

Šiandien tai gali atrodyti kaip formalus administracinis sprendimas.

Tada tai buvo visai kas kita.

Kultūrizmo padėtis sovietinėje sistemoje buvo sudėtinga. Todėl galimybė Klaipėdoje organizuoti tokio pobūdžio tarptautines varžybas reiškė ne tik sportinę laisvę.

Tai buvo galimybė kurti.

Kurti tradiciją.
Kurti tarptautinius ryšius.
Kurti Lietuvos sporto autoritetą.

Ir būtent šioje vietoje prasideda tikroji „Gintarinio prizo“ istorijos reikšmė.

1986-ieji – kai buvo galvojama ne apie vienas varžybas, o apie visą sporto šaką

1986 metais dr. Edmundo Daubaro iniciatyva „Gintarinio prizo“ turnyro metu Klaipėdoje buvo nuspręsta 1987 metais steigti TSRS kultūrizmo federaciją ir siekti, kad kultūrizmas būtų įtrauktas į oficialiai pripažintų sporto šakų tarpą.

Tai esminis momentas.

Kodėl?

Todėl, kad čia „Gintarinis prizas“ jau nebeapsiribojo scena, teisėjais ir medaliais.

Čia buvo sprendžiama kultūrizmo ateitis.

Turnyras tapo vieta, kurioje susitikdavo ne tik sportininkai, bet ir žmonės, galintys daryti įtaką visos sporto šakos raidai.

Tai jau buvo nebe paprastos varžybos.

Tai buvo platforma.

1988–1991 metai – bandymas išvesti Lietuvą į pasaulį

Dar vienas istorinis etapas – 1988–1991 metai.

Remdamasis „Gintarinio prizo“ turnyrų metu sukauptu tarptautiniu įdirbiu, dr. Edmundas Daubaras vedė derybas su IFBB prezidentu Benu Weideriu dėl Lietuvos savarankiško stojimo ir dalyvavimo IFBB veikloje, apeinant TSRS kultūrizmo federaciją.

Benas Weideris tokiai galimybei nepritarė ir laikėsi Maskvos pozicijos.

Tačiau istorijoje svarbu ne tik tai, kas buvo pasiekta.

Kartais ne mažiau svarbu, kas buvo pabandyta padaryti anksčiau už savo laiką.

Lietuvos sporto žmonės jau tuomet mąstė apie savarankišką Lietuvos vietą tarptautinėje kultūrizmo erdvėje.

Tai buvo laikotarpis, kai politinė realybė dar varžė galimybes, tačiau sporto žmonių ambicijos jau buvo peržengusios TSRS ribas.

Nepriklausomybė – ir pirmieji tarptautinio pripažinimo ženklai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šis darbas įgavo visiškai kitą pagreitį.

Remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai ir asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, buvo įregistruota pirmoji nepriklausomos Lietuvos nacionalinė kultūrizmo organizacija – LNKA.

Vadovaujant dr. Edmundui Daubarui, į Lietuvą iš Prancūzijos buvo atvežti pirmieji aukso medaliai, kuriuos „Gintarinio prizo“ čempionams Natalijai Murnikovienei ir Rolandui Bučinskui suteikė tarptautinė NABBA organizacija.

Taip pat buvo gautas Lietuvos Respublikos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pripažinimo raštas iš tarptautinės NABBA organizacijos.

Tai buvo simbolinis, bet labai svarbus lūžis: Lietuvos kultūrizmas išėjo iš sovietinės erdvės ir pradėjo kurti savo tarptautinį identitetą.

Kai Lietuva tapo nebe žiūrove, o šeimininke

1996, 1997 ir 1998 metais, vadovaujant dr. Edmundui Daubarui, Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo organizuoti valstybės remiami ir finansuojami Europos čempionatai.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais Palangoje ir Vilniuje buvo surengti pasaulio čempionatai.

Organizacinių komitetų pirmininkais tapo aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai.

Šis faktas yra labai svarbus.

Lietuva ne tik siuntė sportininkus į pasaulį. Pasaulis pradėjo važiuoti į Lietuvą.

Ir tai – vienas esminių „Gintarinio prizo“ istorijos rezultatų.

Klaipėda, Palanga, Vilnius tapo tarptautinių kultūrizmo renginių vietomis.

Užsienio delegacijos buvo priimamos Lietuvos Respublikos Seime. Naujienų agentūroje ELTA buvo organizuojamos tarptautinės spaudos konferencijos.

Tai jau buvo nebe vien sportas.

Tai buvo Lietuvos tarptautinis reprezentavimas per sportą.

2007-ieji – valstybės pripažinimas

2007 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą jubiliejinį, 40-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje finansuoti iš valstybės biudžeto atskira eilute.

Šiandien, žvelgiant iš istorinio atstumo, tai turime suprasti kaip vieną ryškiausių valstybės pripažinimo ženklų.

Renginio mastą papildė ir ypatingas tarptautinis gestas.

Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas į Klaipėdą atsiuntė autentiškų Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio nuotraukų kolekciją ir kino filmą apie jo gyvenimo kelią.

Kolekcija buvo demonstruojama renginio dalyviams ir žiūrovams, o filmas rodytas prieš varžybas.

Arnoldo Schwarzeneggerio vardas tapo simboliniu tiltu tarp pasaulinės kultūrizmo istorijos ir Klaipėdos.

Kai apie Klaipėdą pranešė CNN

Dar vienas simbolinis momentas – „Gintarinio prizo“ 50-metis.

Globali CNN televizija iš Klaipėdos milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą.

Reikia suvokti šio fakto mastą.

Klaipėdoje vykstantis kultūrizmo renginys tapo pasaulinės televizijos dėmesio objektu.

Tai reiškė, kad „Gintarinis prizas“ jau buvo išėjęs iš Lietuvos informacinės erdvės.

Jo vardas pasiekė pasaulinę auditoriją.

Todėl 2027-ieji nėra tik dar vienas jubiliejus

Dabar artėjame prie naujos istorinės ribos.

2027 metų gegužę Klaipėdoje vyks 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras.

Jam rengiamasi jau nuo 2025 metų.

Tai nėra vien eilinis renginys kalendoriuje.

Tai – proga iš naujo įvertinti, ką per šešis dešimtmečius pavyko sukurti.

Planuojamas ypač iškilmingas tarptautinis renginys, į kurį bus kviečiami iškilūs Lietuvos ir užsienio svečiai.

Šešiasdešimtmečio proga bus išleista ir unikali istorinė knyga, kurioje „Gintarinio prizo“ kelias bus pasakojamas platesniame Lietuvos, Europos ir pasaulio įvykių kontekste.

Ir tai labai svarbu.

Istoriją būtina ne tik prisiminti. Istoriją būtina užrašyti.

Nes tai, kas neužrašyta, po kelių dešimtmečių gali būti prarasta.

Šešiasdešimt metų – tai ne skaičius

Šešiasdešimt metų – tai šešios dešimtys metų, per kurias pasaulis pasikeitė neatpažįstamai.

Pasikeitė valstybės.
Žlugo viena politinė sistema.
Atsikūrė nepriklausoma Lietuva.
Keitėsi tarptautinės sporto organizacijos.
Keitėsi pats kultūrizmas.
Keitėsi kartos.

O „Gintarinis prizas“ liko.

Todėl šiandien jo negalima matuoti vien medaliais, čempionų pavardėmis ar varžybų protokolais.

Jo tikrąjį mastą reikia matuoti žmonėmis, kuriuos jis subūrė.

Šalimis, su kuriomis užmezgė ryšius.

Tarptautiniais renginiais, kuriuos padėjo surengti.

Lietuvos vardu, kuris buvo nešamas į pasaulį.

Ir svarbiausia – tuo, kad Klaipėdoje gimusi kultūrizmo tradicija išgyveno laikmečių kaitą ir tapo tarptautinės sporto istorijos dalimi.

Pagrindinė išvada

Todėl 2027 metų 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras neturėtų būti suprantamas kaip gražus prisiminimas apie praeitį.

Tai nėra nostalgijos renginys.

Tai – istorinio tęstinumo renginys.

Jis turi parodyti, kad tai, kas buvo sukurta prieš dešimtmečius, šiandien gali būti ne tik prisimenama, bet ir tęsiama.

Ir čia slypi didžiausia „Gintarinio prizo“ vertė.

Jis išgyveno epochas.

Jis pergyveno politines sistemas.

Jis peržengė valstybės sienas.

Jis išaugo iš vieno miesto sporto renginio į tarptautinį reiškinį.

Todėl 2027 metų gegužę Klaipėdoje bus švenčiama ne tik 60 metų varžybų istorija.

Bus švenčiama Lietuvos sporto istorijos dalis.

Bus švenčiama Klaipėdos istorija.

Bus švenčiama žmonių, kurie dešimtmečiais kūrė šią tradiciją, istorija.

Ir bus žvelgiama į ateitį.

Nes tikroji tradicija nėra tai, kas liko praeityje.

Tikroji tradicija – tai tai, kas iš praeities pereina į ateitį.

O „Gintarinio prizo“ istorija dar tikrai nesibaigė.

2027-ieji turi tapti ne istorijos uždarymo, o naujo jos skyriaus pradžia.

NIDOJE – PASAULIO SPORTO ELITAS: 37-asis PASAULIO ČEMPIONATAS.

Spalio 24–26 dienomis Neringoje – išskirtinis tarptautinis sporto renginys.

Nida taps tarptautinio sporto traukos centru. Spalio 24–26 dienomis prestižiniuose Nidos „Agilos“ kultūros rūmuose vyks 37-asis pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas, 51-asis tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir trečiosios Neringos miesto mero taurės pirmenybės.

Tris dienas Nidoje varžysis mėgėjai ir profesionalai, į renginį atvyksiantys iš įvairių pasaulio šalių.

BEVEIK 40 METŲ PASAULIO ČEMPIONATŲ TRADICIJOS

WFF-WBBF pasaulio čempionatai rengiami jau beveik keturis dešimtmečius. Per visą šį laikotarpį pasaulio čempionatų istorijoje būta įvairiausių išbandymų, tačiau tradicija nebuvo nutraukta – varžybos vyko net sudėtingiausiais laikotarpiais ir COVID-19 pandemijos metu.

Čempionatuose yra dalyvavę visų pasaulio žemynų atstovai.

2026 metų renginys Neringoje pratęs šią ilgametę tarptautinio sporto tradiciją.

742 SPORTININKAI IŠ 32 VALSTYBIŲ

Vienas įspūdingiausių čempionatų istorijos puslapių – 2005 metai, kai varžybose dalyvavo rekordinis skaičius – 742 sportininkai iš 32 valstybių.

Tais metais absoliutūs nugalėtojai buvo apdovanoti išskirtiniais prizais – originaliais vertingais briliantais.

Čempionatas buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Prie šios transliacijos prisidėjo AB „Lietuvos telekomas“, skyrusi tuomet daugiau kaip 144 tūkst. litų, arba daugiau kaip 40 tūkst. eurų.

Tai buvo vienas iš ženklų, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai jau anuomet peržengė įprastų sporto varžybų ribas.

RENGINIUS REMĖ LIETUVOS VALSTYBĖ

WFF-WBBF pasaulio čempionatų istorijoje yra ir išskirtinis Lietuvos valstybės dėmesys.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metų pasaulio čempionatus rėmė Lietuvos valstybės biudžetas.

Organizacinių komitetų pirmininkais yra buvę aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai – ministrai ir net du ministrai pirmininkai.

Čempionatų atidarymo ceremonijose dalyvavo Lietuvos sporto ministrai Vytas Nėnius ir Algirdas Raslanas.

Po kai kurių čempionatų buvo rengiamos tarptautinės spaudos konferencijos naujienų agentūroje ELTA, o užsienio delegacijų vadovai buvo priimami Lietuvos Respublikos Seime.

NIDA – SVARBI 2026 METŲ SPORTO ŽEMĖLAPIO VIETA

2026 metų pasaulio čempionatas Neringoje – ne tik sporto varžybos. Tai ilgametės tarptautinės tradicijos tęsinys ir galimybė Neringai dar kartą tapti tarptautinio sporto susitikimo vieta.

Organizatoriai tikisi, kad šių metų čempionatas paliks ryškų pėdsaką tiek sporto istorijoje, tiek Neringos miesto tarptautiniame gyvenime.

Dalyvių registracija jau vyksta.

Išsami renginio programa, varžybų tvarkaraštis ir registracija – www.worldfitness.lt

ŽINGSNIS Į 60-ĄJĮ „GINTARINĮ PRIZĄ“

Nidos čempionatas taps ir savotiška repeticija prieš išskirtinį 2027 metų įvykį – 60-ąjį tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje.

Jubiliejiniam renginiui pradėta ruoštis dar 2025 metais. Ta proga planuojama keliomis kalbomis išleisti unikalią istorinę knygą, skirtą ilgametei „Gintarinio prizo“ istorijai.

2026-ieji WFF-WBBF sporto kalendoriuje žada būti ypatingi – pasaulio čempionatas Nidoje, tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir 2027 metais artėjantis 60-asis „Gintarinis prizas“ Klaipėdoje sudarys išskirtinę tarptautinių renginių grandinę.

Daugiau informacijos – www.wff.lt