W.F.F. - W.B.B.F. International
(Since 1968)
PROFESSIONAL CARD HOLDERS
(2004-2026)
No. Cert., Athlete's Name, Country
26-001 Valerija  Nilova, Estonia

26-002 Olga Bogacz, Poland

26-003 Evelina Pranauske, Lithuania

26-004 Piotr Sevcenko, Lithuania

26-005 Ruta Karpaite, Lithuania

25-001 Mickael Louvel, France
25-002 Toru Fukutomi, Japan
25-003 Kamil Kowalczyk, Poland
25-004 Diana Stavchansky, Israel
24-001 Oleg Kametskov, Estonia
23-001 Majid Tashakkorinia, Iran
23-002 Vilma Poviloniene, Lithuania
23-002 Martina Fric, Slovakia
23-004 Palle Katring Rasmussen, Denmark
23-005 Raimundas Urbanavicius, Lithuania
23-006 Lukasz Kulinski, Poland
23-007 Jelena Ivanova, Latvia
22-001 Maris Sveiduks, Latvia
22-002 Anna Sobolewska-Kucharska, Poland
22-003 Natalia Miszkowska, Poland
22-004 Vasilij Bespalenko, Ukraine
21-001 Vidmantas Malakauskas, Lithuania
21-002 Sergej Rybakov, Latvia
21-003 Aleksejs Petkevics, Latvia
21-004 Roman Polshin, Estonia
20-001 Julija Magilinskaja, Lithuania
19-001 Ulku Ece Erturk, Turkey
19-002 Celal Orhan Bozkurt, Turkey
19-003 Tareq Ahmet Mohammed, Turkey
19-004 Olga Kolesova, Lithuania
19-005 Moumita Mazumder, India
19-006 Zina Usikova, Belarus
19-007 Arkadiusz Demidowicz, Poland
19-008 Aleksandr Pulbere, Russia
19-009 Alex Dunnett, UK
19-010 Ema Miliauskiene, Lithuania
18-001 Golab Rabha, India
18-002 Nerina Broggia, Argentina
18-003 Oksana Filimonova, Estonia
18-004 Amirhossein Pourezzat, Malaysia
18-005 Maik Thies, Germany
18-006 Tolga Murat Balikci, Turkey
18-007 Vipnesh Kumar, India
18-008 Igor Artemjev, Russia
18-009 Valentina Zabiiaka, Russia
18-010 Evelina Stulginskaite, Lithuania
18-011 Hollie Jade Feeney, UK
18-012 Hanna Kristina Skytta, Finland
18-013 Ricardo Cordeiro Fernandes, Brazil
18-014 Lilija Shcheklanova, Russia
18-015 Burcin Bayraktar, Turkey
18-016 Anas Nahhas, Turkey
18-017 Nadir Kassab, Turkey
18-018 Mohammad Maragheh, Iran
18-019 Kalimorad Morteza Siah, Iran
18-020 Hossin Reza Poor, Iran
18-021 Tajik Gholam Reza, Iran
18-022 Vahid Ashori, Iran
18-023 Ali Moieni, Iran
18-024 Hamid Solati, Thailand
18-025 Mohammad Ali Norozkhan, Iran
18-026 Shagmai Kushan, India
17-013 Jason Flechner, Germany
17-012 Sandro Piccirillo, Germany
17-011 Hugo Rafael, Brazil
17-010 Sergeii Iatsiuk ,Ukraine
17-009 Marcos Oloveira Dumont, Brazil
17-008 Eduard Sevcenko, Latvia
17-007 Marina Legenzova, Lithuania
17-006 Jana Zykiene, Lithuania
17-005 Evgenij Baishev, Russia
17-004 Rahul Joshi, India
17-003 Anita Lakatos, Serbia
17-002 Ugne Kukyte, Lithuania
17-001 Sandra Mockute, Lithuania
16-011 Hassan Benmestoura, Belgium
16-010 Jorg Fuchs, Germany
16-009 Vilma Naruse, Lithuania
16-008 Asta Butkute, Lithuania
16-007 Jannie Coetzee, South Africa
16-006 Liudmila Kakaulina, Russia
16-005 Christopher Mewes, Germany
16-004 Katja Bongart, Germany
16-003 Marina Putzinger, Germany
16-002 Arslanel Ödül, Turkey
16-001 Souto Glayson, Brazil
15-004 Marina Vlasova, Russia
15-003 Liudmila Senciugova, Russia
15-002 Sintia Katkevica, Latvia
15-001 Sylvester James, Scotland-Nigeria
14-007 Andrej Choroneko, Belarus
14-006 Andrej Rumiancev, Estonia
14-005 Leonor Greffel, Denmark-Mozambique
14-004 Jelena Kursanova, Russia
14-003 Sean Fergusson, UK
14-002 Jagjeet Singh, India
14-002 Roberto Reinaldo, Portugal-UK
14-001 Evelyn Dirocie, Belgium
13-005 Olga Samak, Belarus
13-004 Reza Bagherzadeh, Iran
13-003 Jelena Volkova, Russia
13-002 John Leslie, South Africa
13-001 Nikolaj Vorobjov, Russia
12-009 Svetlana Pugacheva, Russia
12-008 Kristina Narbutaityte, Lithuania
12-007 Sergej Kostel, Belarus
12-006 Reza Rezaei, Iran
12-005 Andrzej Rak, Poland
12-004 Andrzej Brzezinski, Poland
12-003 Marieta Zigalova, Slovakia
12-002 Marosz Kanas, Slovakia
12-001 Dalvaniza Aquino, Brazil
11-016 Elizabeth Van Den Merve, South Africa
11-015 Suzanna Lemmer, South Africa
11-014 Marina Bekojeva, Russia
11-013 Svetlana Agalarova, Russia
11-012 Arora Rajesh, India
11-011 Ali Mahdi, Iran
11-010 Andrius Pauliukevicius, Lithuania
11-009 Aleksandr Borsan, Belarus
11-008 Fernando Sardinha, Brazil
11-007 Mohsen Choranevis, Iran
11-006 Navtej Singh, India
11-005 Shameen Adams, South Africa
11-004 Crecky Chaves, Brazil
11-003 Ali Imani, Iran
11-002 Jevgenij Klockov, Russia
11-001 King Izogie, Belgium
10-008 Aleksandr Vohmjanin, UK
10-007 Sukvinder Singh, India
10-006 Dharminder Singh, India
10-005 Maria Lutsina, Russia
10-004 Tracey Gottchalk, South Africa
10-003 Dainius Dzikevicius, Lithuania
10-003 Heinrich Voss, South Africa
10-002 Valentina Kozlovskaja, Belarus
10-001 Eva Martinkova, Slovakia
09-003 Irina Valette, France
09-002 Liudmila Kolesnikova, Russia
09-001 Vitalij Aleksandrov, Latvia
08-011 Sanchez Flores, Mexico
08-010 Anton Zajanckovskij, Lithuania
08-009 Wojciech Nadolski, Poland
08-008 Jelena Panova ,Russia
08-007 Irina Stavickaja, Russia
08-006 Aleksandr Sciogolev, Russia
08-005 Leonid Filkatov, Russia
08-004 Oksana Lapsova, Russia
08-003 Timo Pekka Vilponen, Finland
08-002 Aelksandr Sevcov, Estonia
08-001 Yamila Toledo, Argentina
07-011 Vladimir Poliakov, Russia
07-010 Vladimir Belousov, Russia
07-009 Denis Burmistrov, Russia
07-008 Maria Kuzmina, Russia
07-007 Liudmila Kungurova, Russia
07-006 Tatjana Bojciuk, Russia
07-005 Jelena Frenkel, Israel
07-004 Jurij Solionov, Lithuania
07-003 Arvydas Miseikis, Lithuania
07-002 Irina Riabova, Russia
07-001 Maria Stukova, Russia
06-012 Vitalijus Kuzmycius, Lithuania
06-011 Aleksandr Liubomirov, Latvia
06-010 Dmitrij Skripnik, Russia
06-009 Marios Artemiou, Cyprus
06-008 Mona Costi, Cyprus
06-007 Elena Stasiukyniene, Lithuania
06-006 Silvia Malachovska, Slovakia
06-005 Diana Decesare, Brazil
06-005 Michail Malek, Russia
06-004 Jurij Gucan, Latvia
06-003 Aleksej Sebastjanov, Russia
06-002 Aleksandr Anaskin, Russia
06-001 Jurans Normunds, Latvia
06-001 Antonio Osta, Uruguay
05-014 Bruno Lembo, Italy
05-013 Jelena Stadnik, Ukraine
05-012 Brigita Brezovac, Slovenia
05-011 Dmitrij Zolin, Russia
05-010 Samuel Cullingworth, UK
05-009 Marek Kalmus, Estonia
05-008 Mike Mitchel, Turkey
05-007 Luigi Sabiela, Italy
05-006 Vera Jegorova, Russia
05-005 Maris Kliavins, Latvia
05-004 Andrej Jakubov, Russia
05-003 Ida Guscia, Russia
05-002 Rachel Kauppila, Finland
05-001 Andre Kai Kaknes, Norway
04-011 Martina Lepcin, Croatia
04-010 Aleksandra Kukres, Lithuania
04-009 Massimo Monaco, Italy
04-008 Marie Rippert, France
04-007 Irina Zincenko, Russia
04-006 Vladimir Marachovskij, Latvia
04-005 Aleksandr Baldin, Russia
04-004 Dmitrij Cizov, Russia
04-003 Ramunas Sendrius, Lithuania
04-002 Mindaugas Kvasys, Lithuania
04-001 Jolanta Mileriute, Lithuania

International Secretary UGNE RAUDYTE DAUBARINE

FACEBOOK does not allow long texts. Get full information on International Site www.wff.lt

TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.

KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.

SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME

1970 metais Belgrade (Jugoslavija) International Weightlifting Federation (tuo metu dar veikusi kaip F.I.H. / F.I.H.C.) generalinis sekretorius Oscar State inicijavo sportinės “International Federation of Bodybuilders” sukūrimą. Iki tol I.F.B.B. veikė kaip privati komercinė firma, neturėjusi oficialaus sportinio statuso.

Tas pats Oscar State pasirūpino naujosios federacijos priėmimu į “Global Association of International Sports Federations” (G.A.I.S.F.), taip įtvirtindamas kultūrizmo kaip sporto šakos tarptautinį pripažinimą. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių F.I.H.C. dominavimo, nuo 1971 metų pasaulinį kultūrizmą faktiškai pradėjo koordinuoti I.F.B.B. federacija.

SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS

Ankstyvuoju laikotarpiu Tarybų Sąjungoje išsiskyrė šie kultūrizmo autoritetai:

R.T.F.S.R.:

Genadijus Baldinas Romanas Morozas Vladimiras Dubininas

Lietuvos TSR:

Vytautas Zumeris Valerijus Koreškovas

Po kultūrizmo uždraudimo dalis sportininkų perėjo į sunkiosios atletikos sportą, kiti visiškai pasitraukė. Vladimiras Dubininas po pralaimėjimo “Georg Tenno Memorial” turnyre Taline (Estijos TSR) 1974 metais net trylikai metų nutraukė ryšius su kultūrizmu.

LIETUVOS TSR: VIDINIAI PROCESAI IR POGRINDIS

Po 1973 metų konflikto Lietuvos TSR kultūrizme, kai nuo vadovavimo buvo nušalintas Juozas Jusevičius, valdžią dešimtmečiams perėmė Romanas Kalinauskas kartu su Aleksandru Novikovu ir Ramučiu Kairaičiu.

Klaipėdoje po draudimo kultūrizmas vystėsi neoficialiai:

buvęs vadovas Antanas Jonuškutis pasitraukė sportininkai treniravosi rūsiuose.

Ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras:

1973 m. Vilniuje organizavo pogrindines varžybas, 1973 – 1974 m. Klaipėdoje rengė varžybas kalėjimo rūsyje ir bombų slėptuvėje, 1974 m. inicijavo “Gintarinio prizo” (Amber Prix International) turnyrą, nuo 1976 m. pradėjo organizuoti viešus renginius, nepaisydamas draudimų.

Vieši renginiai sutraukdavo pilnas sales ir rodė realų visuomenės susidomėjimą.

VEIKLA KITOSE RESPUBLIKOSE IR MIESTUOSE

Vilniaus „Dinamo“ draugijos priedangoje veikė “Viktorijos” klubas (“Vilniaus kultūrizmo mokykla):

Česlavas Tamulevičius (1945–2023) Vitalijus Asovskis (1952–2026)

Tačiau jie renginių neorganizavo -  jų strategija buvo laukimo taktika.

Kituose L.T.S.R. miestuose irgi veikė “pogrindiniai” klubai, įsikūrę visokiausiose įmanomose vietose. Nelegalių varžybų organizatoriais buvo kauniečiai.

Latvijoje aktyvi veikla praktiškai nevyko.

Estijoje išsiskyrė Inaras Mardo, kuris sugebėjo įtikinti valdžią pripažinti kultūrizmą kaip nacionalinės tradicijos dalį, todėl tarptautinis “georgo tenno memorialas” periodiškai buvo organizuojamas.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

RUOŠIAMĖS IŠKILMINGAI PAŽYMĖTI LEGENDINIO TURNYRO 60-METĮ.

„GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS. KNYGA.

„Gintarinio prizo“ (“Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyras – gyvas kultūrizmo istorijos atspindys, menantis laikus, kai jis buvo svarbi Socialistinio pasaulio sporto dalis, o šiandien jau apima viso pasaulio kultūrizmo bendruomenę.

Remiantis ilgametėmis sporto tradicijomis, tarp tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“ pagal tęstinumą ir istorinę reikšmę užima trečią vietą – po N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Mr. Universe (rengiamo nuo 1950 m.) ir DŽO VEIDERIO Mr. Olympia (rengiamo nuo 1965 m.).

Per dešimtmečius daugelio šalių sportininkai, dalyvavę šiame turnyre, didžiuojasi iškovotais „Gintarinio prizo“ apdovanojimais, laikydami juos vienais reikšmingiausių savo sportinėje karjeroje.

Artėjant turnyro šešiasdešimtmečiui, planuojame išleisti knygą, kurią įteiksime visiems 2027 m. turnyro dalyviams ir svečiams. Knygos parengiamieji darbai jau vyksta.

ŽENKLŪS „GINTARINIO PRIZO“ ISTORIJOS ĮVYKIAI

Tarptautinėje „Gintarinio prizo“ istorijoje išsiskiria keli ypač svarbūs momentai:

Pakilimas ir pirmieji turnyrai – pradinis etapas, kai formavosi varžybų tradicijos. 1973 m. kultūrizmo draudimas ir persekiojimas – sudėtingas laikotarpis šiai sporto šakai. 1973–1978 m. nelegalios varžybos, kurias organizavo Dr. Edmundas Daubaras – svarbus kultūrizmo išlikimo etapas. Dr. Edmundo Daubaro kova su valdžia prieš kultūrizmo draudimą. Dr. Edmundo Daubaro  peticija T.S.K.P. Centro komitetui Maskvoje, ginant kultūrizmo teisėtumą. 1989–1991 m. Dr. Edmundo Daubaro  kovos už Lietuvos Nepriklausomybę sporto srityje, vykusios „Gintarinio prizo“ kontekste. 2007 m. turnyro 40-metis – Lietuvos Respublikos Seimas balsavo už turnyro finansavimą iš valstybės biudžeto. 2011 m. Vatikano įvertinimas – aukštas Dr. Edmundo Daubaro veiklos įvertinimas kultūrizmo draudimo laikotarpiu. 2017 m. turnyro 50-metis – pasaulinė televizija CNN milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą. Nuo 2010 m. „Gintarinio prizo“ logotipas naudojamas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos varžybose.

TURNYRO ISTORIJA. IŠTAKOS

Iki kultūrizmo kaip sporto šakos draudimo jis sparčiai populiarėjo ir plačiai plito. Tuo laikotarpiu, kai žmonija žengė reikšmingus žingsnius kosmoso tyrinėjime ir vandenynų gelmių pažinime, kultūrizmas suteikė išskirtinę galimybę kryptingai formuoti ir tobulinti žmogaus kūną. Kultūristų pasiekimai buvo plačiai aptariami spaudoje, o varžybos neretai transliuojamos per televiziją.

JĖGOS PRATIMAI “GINTARINIAME PRIZE“.

Žinoma, kad oficialiam pasaulio kultūrizmui 1947–1969 metais vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K.) narės teisėmis pripažinta Tarptautinė federacija F.I.H.C.. (Federation Internationale Halterophile et Culturiste). Tuo laikotarpiu kultūrizmas daugelyje šalių buvo glaudžiai susijęs su sunkiosios atletikos sportu.

Faktiškai pasaulio kultūrizmo raidai per F.I.H.C. federaciją didelę įtaką darė vadinamasis „Amerikos sunkiosios atletikos tėvas“ – Robert Collins Hoffman (1898–1985 m.). Jis buvo viena svarbiausių XX a. vidurio jėgos sporto figūrų: įkūrė “York Barbell Company”, leido žurnalą “Strength & Health” ir aktyviai prisidėjo prie sunkiosios atletikos bei kultūrizmo populiarinimo JAV ir tarptautiniu mastu. F.I.H.C. tuo metu vienijo tiek sunkiosios atletikos, tiek kultūrizmo valdymą. Nors Hoffmanas ne visada buvo formalus šios organizacijos vadovas, jo autoritetas ir organizacinė veikla turėjo reikšmingą įtaką federacijos sprendimams ir visos sporto šakos raidai. Atitinkamai ir Sovietų Sąjungoje kultūrizmas buvo priskirtas sunkiosios atletikos federacijai globoti, todėl varžybose jėgos rungtis buvo privaloma dalis.

Per daugiau nei šešiasdešimt metų trunkančią „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją, be kūno demonstravimo programos, jėgos pratimai buvo įtraukti tik tam tikrais laikotarpiais: 1967–1970 m., 1974–1976 m. ir 1979 metais.

Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

ABSOLIUTŪS LIETUVOS ČEMPIONAI. KAS VALDO SOSTĄ? 33 metai Lietuvos kultūrizmo kovų, dinastijų, sugrįžimų ir čempionų.

Trisdešimt treji metai. Dešimtys čempionų. Vienas sostas.

Ir nė vienam nepavyko jo išlaikyti amžinai.

Nuo Algirdo Kilčiausko 1994-aisiais iki Tado Jefišovo 2026-aisiais absoliutus Lietuvos kultūrizmo čempionatas buvo ne šiaip varžybos.

Tai buvo kova dėl viršenybės.

Vardai kyla.

Vardai dingsta.

Čempionai sugrįžta.

Nauja karta puola.

O sostas keliauja iš rankų į rankas.

Tai ne tik nugalėtojų sąrašas.

Tai sporto istorija, kurioje visada ieškoma kito karaliaus.

PIRMASIS KARALIUS: ALGIRDAS KILČIAUSKAS

Kiekviena dinastija turi pradžią.

Šio Lietuvos kultūrizmo laikotarpio pradžia neatsiejama nuo Algirdo Kilčiausko.

     

Trys absoliutūs titulai iš eilės.

Be pauzių.

Be nuolaidų.

Be atsitraukimo.

Kilčiauskas trejus metus iš eilės valdė Lietuvos kultūrizmo viršūnę.

Ir kiekvieną kartą atstovavo Klaipėdai.

Tai svarbu.

Nes Klaipėda niekur nedingo.

Ji sugrįždavo.

Vėl.

Ir vėl.

Ir vėl.

Kilčiauskas ne tik laimėjo čempionatus.

Jis paskelbė: Klaipėda atėjo rimtai ir ilgam.

KLAIPĖDA NEPRAŠO LEIDIMO

Pažvelkite į čempionatų istoriją.

Ir vėl pamatysite tą patį miestą.

Klaipėdą.

Kilčiauskas.

Manafovas.

Keršanskas.

Mišeikis.

Pauliukevičius.

Piepolis.

Melikovas.

Ir įspūdingas būrys moterų čempionių.

Tai ne atsitiktinumas.

Tai kultūra.

Tradicija.

Kultūrizmo aplinka, išgyvenusi kartų kaitą, sportininkų kaitą ir skirtingas sporto epochas.

Kiti miestai taip pat augino čempionus.

Tačiau Klaipėda ne kartą kūrė visas epochas.

Štai čia ir yra skirtumas.

Klaipėda ne ateidavo į Lietuvos kultūrizmo viršūnę. Ji vis sugrįždavo jos pasiimti.

PENKI METAI. VIENA MOTERIS. ABSOLIUTI KONTROLĖ.

Jeigu kažkas mano, kad dominavimas – vyrų istorija, čempionatų archyvas sako ką kita.

Vardas – Jolanta Mileriūtė.

         

Penki absoliutūs titulai iš eilės.

Penkeri metai.

Penkios pergalės.

Vienas vardas.

Niekas nesugebėjo nutraukti šios serijos.

Ir vėl:

Klaipėda.

Mileriūtės penkerių metų karaliavimas – vienas stipriausių ilgalaikio dominavimo pavyzdžių Lietuvos čempionato istorijoje.

Vėliau atėjo Aušra Tasiukevičiūtė, laimėjusi du titulus iš eilės – 2008 ir 2009 metais.

Dar vėliau Vilma Povilonienė pakartojo šį rezultatą 2021 ir 2022 metais.

Išvada akivaizdi.

Lietuvos moterys ne tik kovojo dėl sosto. Jos ant jo kūrė savo dinastijas.

MALAKAUSKAS: ČEMPIONAS, KURIS ATSISAKĖ LIKTI PRAEITYJE

Vieni čempionai laimi.

Kiti dominuoja.

O yra sportininkų, kurie tiesiog atsisako tapti istorija.

Vidmantas Malakauskas – vienas iš jų.

Čempionas 2006 metais.

Tada – metai už viršūnės ribų.

Kartų kaita.

Nauji sportininkai.

Nauji kūnai.

Naujos ambicijos.

Tačiau jis sugrįžta.

Ir vėl laimi.

2021.

Pergalė.

2022.

Dar viena pergalė.

2023 metų čempionato sąraše vėl matome Malakausko pavardę.

Pagalvokite apie šią laiko distanciją.

Kultūrizmas nuolat į sceną išleidžia jaunesnius sportininkus, naujus kūnus, naujas formas ir naujas ambicijas.

O senasis čempionas grįžta.

Ir laimi.

Tai jau nebe paprastas ilgaamžiškumas.

Tai išlikimas aukščiausiame lygyje.

Malakauskas ne tik išsaugojo savo vardą istorijoje.

Jis sugrįžo ir dar kartą puolė sostą.

PAULIUKEVIČIUS: PO PENKIOLIKOS METŲ – VĖL ČEMPIONAS

Yra dar viena neįtikėtina istorija.

Andrius Pauliukevičius.

Čempionas 2009 metais.

Vėl čempionas 2011-aisiais.

Tada – tyla.

Metai eina.

Kartos keičiasi.

Ateina nauji vardai.

Ir tada:

2024-ieji.

Pauliukevičius sugrįžta.

Ir vėl laimi.

Trys absoliutūs titulai:

2009.
2011.
2024.

Penkiolika metų tarp pirmojo ir paskutinio titulo.

Tai jau ne statistika.

Tai pareiškimas.

Pareiškimas visiems, kurie mano, kad laikas automatiškai uždaro čempiono istoriją.

Neuždaro.

Kartais senas liūtas sugrįžta.

KARŪNA VIRSTA KARU

Po pirmųjų dinastijų viskas pasikeitė.

Sostas tapo nestabilus.

Nuo 2007 metų vyrų absoliutus čempionatas vis labiau virto tikra kova dėl valdžios.

Dzikevičius.

Leksius.

Šalna.

Piepolis.

Žadeikis.

Mišeikis.

Bružas.

Pauliukevičius.

Pernavas.

Čiplys.

Malakauskas.

Melikovas.

Jefišovas.

Skirtingi vardai.

Skirtingi miestai.

Skirtingos kartos.

Skirtingi kūnai.

Vienas prizas.

Absoliutaus čempiono titulas.

Jo niekas nepaveldėjo.

Jo niekas negavo iš anksto.

Kiekvienais metais reikėjo naujos kovos.

Jokių garantijų. Tik spaudimas.

2014–2018: PENKERI METAI. KETURI ČEMPIONAI.

Šis laikotarpis beveik be žodžių papasakoja visą istoriją.

2014 – Dainius Dzikevičius.

2015 – Mindaugas Piepolis.

2016 – Airidas Šalna.

2017 – Mantas Leksius.

2018 – Dainius Dzikevičius sugrįžta.

Penki čempionatai.

Keturi čempionai.

Vienas sugrįžimas.

Štai taip atrodo tikras nacionalinis čempionatas.

Nėra garantuoto nugalėtojo.

Nėra amžino karaliaus.

Nėra saugaus sosto.

Tik spaudimas.

SOSTUI NESVARBU, IŠ KUR TU ATĖJAI

Šių čempionatų istorijoje slypi dar vienas svarbus faktorius.

Geografija.

Čempionai ateina ne iš vieno miesto.

Jie ateina iš visur.

Vilnius.
Klaipėda.
Kaunas.
Alytus.
Panevėžys.
Kretinga.
Ignalina.
Ukmergė.
Mažeikiai.
Kaišiadorys.
Šakiai.
Marijampolė.
Gargždai.

Dideli miestai.

Maži miestai.

Žinomi kultūrizmo centrai.

Netikėtos vietos.

Sostui nerūpi, kiek žmonių gyvena tavo mieste.

Jam nerūpi, koks garsus tavo vardas.

Jam nerūpi, kiek turi gerbėjų.

Jam rūpi tik viena – kas bus pasiruošęs, kai užsidegs prožektoriai.

2026 metais atsakymas buvo:

Tadas Jefišovas iš Alytaus.

Sostas vėl pakeitė šeimininką.

2025: KLAIPĖDA SMOGIA DAR KARTĄ

2025 metais David Melikov sugrąžino absoliutaus čempiono titulą į Klaipėdą.

Po metų karūna vėl persikėlė.

2026 – Tadas Jefišovas. Alytus.

Vieneri metai.

Vienas čempionas.

Kiti metai.

Kitas čempionas.

Ir vėl ta pati išvada:

Lietuvos kultūrizmas ir toliau augina naujus pretendentus į sostą.

TAI NE TIK RAUMENYS

Iš šalies kultūrizmas gali atrodyti paprastas.

Užaugink daugiau raumenų.

Būk sausesnis.

Išeik į sceną.

Laimėk.

Realybė daug žiauresnė.

Už kiekvieno titulo – metai kartojimų.

Ankstyvi rytai.

Sunkios treniruotės.

Griežta mityba.

Skausmas.

Nuovargis.

Atsisakymai.

Abejonės.

Ir gebėjimas tęsti tada, kai niekas nemato tavo darbo.

Trofėjus mato visi.

Darbo – niekas.

Todėl šie čempionai yra svarbūs.

Jie nėra tik pavardės archyve.

Tai žmonės, kurie ištvėrė pasiruošimą pakankamai ilgai, kad vieną dieną galėtų žengti į prožektorių šviesą.

33 METAI. VIENA TAISYKLĖ.

Čempionato istorija atskleidžia kelias negailestingas tiesas.

DOMINAVIMAS – RETAS.

Trys Kilčiausko titulai iš eilės.

Penki Mileriūtės.

Būtent todėl šie skaičiai turi svorį.

Nes juos pakartoti – nepaprastai sunku.

SUGRĮŽIMAS GALI BŪTI STIPRESNIS UŽ DINASTIJĄ.

Malakauskas.

Pauliukevičius.

Dvi skirtingos karjeros.

Viena žinutė:

Niekada nenurašyk čempiono.

KLAIPĖDA – GALINGA.

Dešimtmečiai.

Skirtingos kartos.

Skirtingi sportininkai.

Tačiau tas pats miestas vėl ir vėl atsiranda tarp čempionų.

Jo įtakos Lietuvos kultūrizmui neįmanoma ignoruoti.

TITULAS PRIKLAUSO VISAI LIETUVAI.

Alytus gali įveikti Vilnių.

Kretinga gali išauginti čempioną.

Ignalina gali pasiekti viršūnę.

Mažas Lietuvos miestas gali išugdyti sportininką, kuris įveiks garsiausius šalies vardus.

KITAS ČEMPIONAS VISADA JAU ATEINA.

Ir būtent tai dabartiniam čempionui turėtų kelti didžiausią nerimą.

Kažkas treniruojasi.

Kažkas augina masę.

Kažkas gerina formą.

Kažkas jau šlifuoja pozavimą.

Kažkas laukia.

Ir tam sportininkui reikia tik vieno:

tavo titulo.

SOSTAS NIEKADA NĖRA SAUGUS

Trisdešimt treji Lietuvos kultūrizmo metai sako viena visiškai aiškiai.

Niekas sosto nevaldo amžinai.

Ne Kilčiauskas.

Ne Mileriūtė.

Ne Malakauskas.

Ne Pauliukevičius.

Niekas.

Čempionai ateina.

Čempionai išeina.

Dinastijos kyla.

Dinastijos griūva.

Veteranai sugrįžta.

Jauni sportininkai puola.

Miestai kovoja dėl teisės vadintis geriausiais.

Ir kiekvienais metais grįžta tas pats klausimas:

KAS KITAS?

2026 metais atsakymas buvo Tadas Jefišovas.

Tačiau 2027-ieji pareikalaus naujo atsakymo.

Nes čempionas gali turėti taurę.

Bet ateitis jam nepriklauso.

PROŽEKTORIAI VĖL UŽSIDEGS

Scena bus paruošta.

Prožektoriai užsidegs.

Sportininkai išeis į sceną.

Salė nutils.

Teisėjai priims sprendimą.

O kažkur Lietuvoje nežinomas sportininkas jau ruošiasi tai akimirkai.

Gal Vilniuje.

Gal Klaipėdoje.

Gal Alytuje.

O gal mieste, kurio šiandien niekas net nelaiko pretendentų centru.

Jis – arba ji – treniruojasi dėl vieno dalyko.

Dėl sosto.

Trisdešimt treji metai parodė:

Sostą galima apginti.

Jį galima prarasti.

Jį galima susigrąžinti.

Bet jo niekada negalima laikyti savo amžinai.

Čempionai keičiasi.
Dinastijos griūva.
Legendos sugrįžta.
Nauja karta kyla.

Sostas lieka.

Klausimas jau nebe tas, kas valdė Lietuvą vakar. Klausimas vienas: KAS JĄ UŽKARIAUS RYTOJ?

202 WFF-WBBF PROFESIONALŲ ISTORIJA. 23 metai, 202 profesionalių kortelių įrašai ir viena iškalbinga tendencija: maža Lietuva šioje tarptautinėje profesionalų istorijoje užima vietą, kuri gerokai viršija tai, ko būtų galima tikėtis vien pažvelgus į šalies dydį.

Kartais sporto istoriją geriausiai pasakoja ne medalių kolekcijos ir ne skambūs čempionų titulai.

Kartais ją pasakoja sąrašas.

Pavardžių sąrašas, kuriame vienas po kito fiksuojami sportininkai, pasiekę profesionalų statusą.

Būtent toks yra W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinių profesionalių kortelių sąrašas, apimantis laikotarpį nuo 2004 iki 2026 metų.

Jame – 202 profesionalių kortelių įrašai.

Ir kuo atidžiau į šį sąrašą žiūrime, tuo aiškiau matome: tai nėra vien statistinis registras.

Tai – daugiau kaip dviejų dešimtmečių profesionalaus sporto geografijos istorija.

O jos vienas ryškiausių fenomenų yra Lietuva.

Ne vien pavardžių sąrašas

Profesionali kortelė sportininko karjeroje nėra eilinis administracinis įrašas.

Ji reiškia, kad sportininkas pasiekė lygį, kuriame jo vardas jau priklauso profesionalaus sporto sistemai.

Todėl 202 įrašai per 23 metus leidžia užduoti daug įdomesnį klausimą nei „kiek sportininkų čia yra?“.

Klausimas turėtų būti toks:

ką šie 202 vardai pasakoja apie tai, kur ir kaip formavosi profesionalus kultūrizmas bei fitnesas?

Atsakymas gana netikėtas.

Ši istorija neturi vieno centro.

Joje matome Baltijos šalis, Rytų Europą, Vakarų Europą, Aziją, Pietų Ameriką, Afriką ir Artimųjų Rytų regioną.

Tačiau tarp visų šių geografijų viena šalis kartojasi neįprastai nuosekliai.

Lietuva.

27 Lietuvos vardai – skaičius, kurio negalima ignoruoti

Iš 202 pateiktų profesionalių kortelių įrašų 27 yra susiję su Lietuvos atstovais.

Tai sudaro apie 13,4 procento viso sąrašo.

Vien šis skaičius jau vertas dėmesio.

Tačiau dar svarbesnis yra kitas dalykas.

Tie 27 Lietuvos vardai nėra susitelkę viename ar dviejuose aktyviausiuose metuose.

Jie išsidėstę per visą analizuojamą laikotarpį.

Tai iš esmės keičia interpretaciją.

Jeigu Lietuvos sportininkai būtų susitelkę, pavyzdžiui, vien 2017–2019 metais, galėtume kalbėti apie vienos kartos proveržį.

Tačiau taip nėra.

Lietuvos vardai profesionalių kortelių istorijoje pasirodo nuo 2004 metų ir pasiekia 2026-uosius.

Tai jau nebe banga.

Tai – tęstinumas.

2004-ieji: pradžia, kuri šiandien atrodo simboliškai

Šios istorijos pradžioje randame Jolantą Mileriutę, Mindaugą Kvasį, Ramūną Sendrių ir Aleksandrą Kukreš.

Tai svarbu ne vien dėl pačių pavardžių.

Tai pirmoji dėlionės dalis.

Po jų ateina kitos kartos.

Arvydas Mišeikis. Jurijus Solionovas. Dainius Dzikevičius. Elena Stasiukynienė. Kristina Narbutaitytė. Andrius Pauliukevičius.

Vėliau – dar daugiau vardų.

Vilma Narušė, Asta Butkutė, Marina Legenzova, Jana Zykienė, Ug­nė Kukytė, Sandra Mockutė.

Dar vėliau – Evelina Stulginskaitė, Olga Kolesova, Ema Miliauskienė, Julija Magilinskaja, Vidmantas Malakauskas, Vilma Povilonienė, Raimundas Urbanavičius.

Ir istorija nesustoja.

2026 metais profesionalų sąraše vėl atsiranda Lietuvos pavardės.

Evelina Pranauskė. Piotras Sevcenko. Rūta Karpaitė.

Tai reiškia, kad tarp pirmųjų ir naujausių vardų yra daugiau kaip du dešimtmečiai.

2026-ieji: labai iškalbingas signalas

Naujausia sąrašo dalis nusipelno ypatingo dėmesio.

2026 metų profesionalų penketuke – Estijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai.

Tačiau iš penkių naujausių kortelių trys atiteko Lietuvai.

Tai reiškia, kad Lietuvos dalis 2026 metų naujausioje grupėje siekia 60 procentų.

Vienų metų duomenų negalima paversti ilgalaike statistine taisykle.

Tačiau jų negalima ir ignoruoti.

Ypač todėl, kad šis rezultatas nėra atsitiktinis taškas tuščioje erdvėje.

Jį prieš tai daugiau kaip du dešimtmečius lydėjo nuolatinis Lietuvos sportininkų patekimas į profesionalų gretas.

Todėl 2026 metų rezultatas veikiau atrodo kaip tęsinys, o ne netikėtas atsitiktinumas.

Didžiausia profesionalizacijos banga – 2018-ieji

Vis dėlto Lietuvos istorija yra tik viena didelio paveikslo dalis.

Bendrame sąraše ryškiausiai išsiskiria 2018 metai.

Tais metais profesionalų korteles gavo net 26 sportininkai.

Tai yra didžiausias metinis skaičius visame pateiktame laikotarpyje.

2018-ieji išsiskiria ne tik kiekiu.

Tų metų pavardės atkeliauja iš labai skirtingų geografijų – nuo Europos iki Azijos, Pietų Amerikos ir Artimųjų Rytų.

Tai leidžia 2018-uosius vertinti kaip savotišką tarptautinės profesionalizacijos piką.

Profesionalaus statuso geografija tuo metu buvo ypač plati.

Bet profesionalų istorija nėra tiesi linija

Šis faktas svarbus.

Profesionalų skaičius neaugo kiekvienais metais.

Priešingai – matome didelius svyravimus.

2004 metais – 11 įrašų.

2005 ir 2006 metais – po 14.

2007 ir 2008 metais – po 11.

2009 metais – vos 3.

2011 metais – 16.

2016 metais – 11.

2017 metais – 13.

2018 metais – net 26.

2019 metais – 10.

Po to profesionalių kortelių skaičius vėl tampa gerokai mažesnis.

Tai rodo, kad profesionalizacija nėra procesas, kuris kiekvienais metais tiesiog „auga“.

Ji vyksta bangomis.

Vienais laikotarpiais profesionalų gretos sparčiai plečiasi, kitais – formuojasi gerokai lėčiau.

Baltijos šalys: mažas regionas, didelis pėdsakas

Lietuvos fenomeną dar svarbiau vertinti Baltijos regiono kontekste.

Šalia Lietuvos nuolat matome Latvijos ir Estijos sportininkus.

Latvijos profesionalų sąraše randame Marį Sveiduksą, Sergejų Rybakovą, Aleksejų Petkevičių, Sintiją Katkevičą, Vitalijų Aleksandrovą, Juransą Normundsą, Jurijų Gucaną, Aleksandrą Liubomirovą ir kitus.

Estijai atstovauja Valerija Nilova, Olegas Kametskovas, Romanas Polšinas, Andrejus Rumiancevas, Marekas Kalmusas, Aleksandras Ševcovas ir kiti.

Tai leidžia kalbėti apie platesnį reiškinį.

Baltijos regionas W.F.F.–W.B.B.F. profesionalų istorijoje yra gerokai matomesnis, nei jo dydis leistų tikėtis.

O šio regiono viduje Lietuva turi ypač ryškų svorį.

Rusijos era – svarbi šios istorijos dalis

Jeigu ieškotume kitos labai ryškios geografijos, neabejotinai išsiskirtų Rusija.

Ypač ankstesniais laikotarpiais Rusijos pavardės profesionalų sąraše kartojasi itin dažnai.

Jelena Kursanova, Nikolajus Vorobjovas, Jelena Volkova, Dmitrijus Skripnikas, Michailas Malekas, Aleksejus Sebastjanovas, Aleksandras Anaškinas, Vera Jegorova, Andrejus Jakubovas, Liudmila Kolesnikova, Valentina Kozlovskaja ir daugelis kitų.

Tai rodo, kad tam tikru istoriniu etapu Rusija buvo viena svarbiausių profesionalų rengimo geografijų.

Tačiau naujausioje sąrašo dalyje situacija kitokia.

Šis pokytis yra reikšmingas todėl, kad jis parodo: profesionalų geografija nėra statiška.

Sporto centrai keičiasi.

Vienos šalys tampa mažiau matomos, kitos – stiprėja.

Profesionalus sportas išėjo už Europos ribų

Dar viena svarbi šio sąrašo žinutė – jo globalumas.

Čia randame ne tik Europos sportininkus.

Profesionalų gretose yra Brazilijos, Argentinos, Meksikos, Urugvajaus, Indijos, Irano, Japonijos, Malaizijos, Tailando, Izraelio, Pietų Afrikos ir kitų valstybių atstovų.

Tai svarbus signalas.

Profesionalus kultūrizmas ir fitnesas nėra vien Europos sporto reiškinys.

Jo profesionalų geografija apima labai skirtingas sporto kultūras.

Ir kai kurių šalių aktyvumas tam tikrais laikotarpiais tampa ypač ryškus.

Iranas, Indija, Brazilija – nauji svorio centrai

Ypač įdomiai atrodo Irano ir Indijos atstovavimas.

2018 metais profesionalų sąraše vienu metu atsiranda keli Irano sportininkai.

Tais pačiais metais matome ir ne vieną Indijos atstovą.

Brazilija taip pat nuolat pasirodo skirtinguose laikotarpiuose.

Tai rodo, kad profesionalaus sporto sistema nėra uždara.

Ji gali pritraukti sportininkus iš rinkų, kurios Europos sporto statistikoje dažnai lieka antrame plane.

Moterų profesionalų istorija – atskira tema

Dar vienas aspektas, kurio negalima praleisti – moterų vaidmuo.

Moterų pavardės profesionalų sąraše nėra išimtis.

Jos kartojasi per daugelį metų ir atstovauja skirtingoms šalims.

Ypač daug moterų matome Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Estijos, Slovakijos ir kitų valstybių gretose.

Tai svarbu vertinant pačios sporto sistemos raidą.

Profesionalizacija nėra vien vyrų istorija.

Moterys čia sudaro reikšmingą ir per skirtingas kartas besitęsiantį profesionalų sluoksnį.

Lietuvos stiprybė – ne skaičius, o tęstinumas

Čia ir slypi svarbiausia Lietuvos istorijos dalis.

27 vardai savaime yra įdomus skaičius.

Tačiau 27 vardai, išsidėstę per 23 metus, yra daug įdomesnis reiškinys.

Tai reiškia, kad profesionalų statusą pasiekusių Lietuvos sportininkų atsiradimas nebuvo vienkartinis.

Vienos kartos sportininkus pakeitė kiti.

O po jų – dar kiti.

Tai leidžia kalbėti apie tam tikrą sportinės kultūros reprodukciją – kai žinios, trenerių patirtis, varžybų tradicija ir motyvacija pereina iš vienos sportininkų kartos į kitą.

Būtent tai ir skiria sporto tradiciją nuo atsitiktinio proveržio.

Ką iš tiesų reiškia 13,4 procento?

Šį skaičių verta pakartoti.

27 iš 202.

Apie 13,4 procento viso pateikto profesionalių kortelių sąrašo sudaro Lietuvos atstovai.

Tai nėra Lietuvos gyventojų dalis pasaulyje.

Tai nėra šalies ekonominis svoris.

Tai nėra olimpinių medalių statistika.

Tai yra vienas konkretus rodiklis:

Lietuvos sportininkų dalis šiame profesionalių kortelių registre.

Ir būtent todėl jis įdomus.

Jis rodo, kad Lietuvos matomumas šioje konkrečioje profesionalaus sporto sistemoje yra labai didelis.

Maža šalis, bet ne maža istorija

Lietuvos sporto sėkmę dažnai vertiname per olimpinius medalius, pasaulio čempionatus ar profesionalių sporto lygų rezultatus.

Tačiau yra sporto šakų ir organizacijų, kuriose šalies įtaką reikia vertinti kitaip.

W.F.F.–W.B.B.F. profesionalių kortelių istorijoje Lietuva yra viena iš tų šalių.

Čia svarbus ne vien vienas superžvaigždės vardas.

Svarbi visa grandinė.

2004-ieji. 2010-ieji. 2016-ieji. 2018-ieji. 2020-ieji. 2023-ieji. 2026-ieji.

Per skirtingas epochas kartojasi tas pats reiškinys – Lietuvos sportininkai pasiekia profesionalų statusą.

Ir čia slypi svarbiausia išvada

Jeigu į sąrašą pažvelgtume paviršutiniškai, pamatytume 202 pavardes.

Jeigu pažvelgtume atidžiau, pamatytume valstybes.

Dar atidžiau – pamatytume istorinius laikotarpius.

O pažvelgę į visą 2004–2026 metų laikotarpį pamatytume sportinės sistemos evoliuciją.

Rusijos atstovų gausa ankstesniais metais.

Baltijos šalių nuolatinis matomumas.

Azijos ir kitų regionų įsitvirtinimas.

2018 metų profesionalizacijos pikas.

Ir Lietuvos pavardės, kurios išlieka beveik visoje šioje laiko juostoje.

Tai leidžia daryti gana aiškią išvadą:

Lietuvos vaidmuo W.F.F.–W.B.B.F. profesionalų istorijoje nėra atsitiktinis statistinis nukrypimas.

Jis yra ilgalaikis reiškinys.

2026 metai palieka atvirą klausimą

Ir čia atsiranda įdomiausia dalis.

Jeigu 2026 metais iš penkių naujausių profesionalų trys yra Lietuvos sportininkai, kyla natūralus klausimas:

ar Lietuva įžengia į dar vieną savo profesionalų kartos etapą?

Į šį klausimą šiandien dar negalima atsakyti vienareikšmiškai.

Tam reikia daugiau metų duomenų.

Tačiau vienas dalykas jau aiškus.

Lietuvos istorija šiame sąraše nesibaigė su pirmosiomis profesionalų kartomis.

Ji tęsiasi.

Iš pavardžių – į reiškinį

Galutinis šio 2004–2026 metų sąrašo vertinimas turėtų būti ne „kiek čia sportininkų“.

Daug svarbesnis klausimas:

kodėl kai kurios šalys šiame sąraše išlieka dešimtmečiais?

Lietuvos atvejis į šį klausimą pateikia labai įdomų atsakymą.

27 profesionalų įrašai.

23 metų laikotarpis.

Kelios sportininkų kartos.

Nuolatinis naujų vardų atsiradimas.

Ir trys nauji Lietuvos profesionalai jau 2026 metais.

Tai leidžia kalbėti ne apie vieną sėkmingą sportininką ir ne apie vieną sėkmingą sezoną.

Tai leidžia kalbėti apie tradiciją.

O tradicija sporte yra bene sunkiausiai sukuriamas dalykas.

LIETUVOS PROFESIONALŲ ISTORIJA DAR NEBAIGTA

W.F.F.–W.B.B.F. 2004–2026 metų profesionalių kortelių sąrašas tampa daug įdomesnis tada, kai nustojame jį vertinti kaip paprastą registrą.

Tai – 23 metų sporto istorijos pjūvis.

Jame atsispindi geografijos pokyčiai, profesionalizacijos bangos, sporto kultūrų sklaida ir kartų kaita.

Tačiau Lietuvos atveju jis atskleidžia dar daugiau.

Nuo Jolantos Mileriutės, Mindaugo Kvasio, Ramūno Sendriaus ir Aleksandros Kukreš iki Evelinos Pranauskės, Piotro Sevcenko ir Rūtos Karpaitės – tarp šių vardų yra 23 metai.

Tai viena nenutrūkstanti linija.

27 Lietuvos profesionalų įrašai nėra tik skaičius.

Tai – 27 atskiri karjeros keliai, kurie kartu sudaro Lietuvos profesionalaus kultūrizmo ir fitneso tarptautinį pėdsaką.

Ir būtent todėl šį sąrašą galima perskaityti ne tik kaip organizacijos dokumentą.

Jį galima perskaityti kaip vieną iš Lietuvos sporto istorijos puslapių.

Puslapį, kuris 2026 metais dar neužverstas.