KULTŪRIZMO CIRKAS KELIAUJA PER LIETUVĄ.

PELIUKŲ FEDERACIJOS KULTŪRIZME.

AIŠKINIMAI SPORTININKAMS.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome ESMINES juridines mūsų sporto tiesas. Tai turi būti kiekvieno sportininko abėcėlė. Nepagailėsime laiko ir dabar - mokykitės. Matome, ši tema ir šiandien aktuali, nors daugeliui ji nėra paranki ir nepatinka. Visi “grybauja” ir skraido padebesiais, dalyvauja bereikšmėse varžybose. Sportininkai aukoja jėgas, laiką, lėšas, džiaugiasi aukštais varžybų rezultatais, o galutinis rezultatas sporto prasme yra niekinis. Kaltus raskite patys - gal jūsų vadovai ir treneriai yra riboto mąstymo, gal dar kas kita.

PIRMAS ŽINGSNIS. TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.

Mes nenorime nieko įžeisti, tačiau dauguma iš šiandien egzistuojančių daugiau nei  keturiasdešimties “tarptautinių” kultūrizmo organizacijų juridine prasme yra “peliukų federacijos”. Nulis. Nė vienos kultūrizmo organizacijos nepripažįsta visos pasaulio sportą valdančios ir įtakojančios organizacijos. Nesigilinkime į tokią kultūrizmo federacijų gausą ir pakalbėkime apie Lietuvos Respublikoje dabar veikiančių kultūrizmo federacijų tarptautines organizacijas, kurių nariais yra lietuvių padaliniai. Ką federacijų dalyviai apie jas žino? Lietuvai tapus Nepriklausoma, mes pasinėrėme į išsvajotą “Vakarų” pasaulį ir laukėme stebuklingų permainų. Tiesiogiai bendradarbiaujant su tuo metu žinomomis tarptautinėmis kultūrizmo organizacijomis, pamažu aiškėjo, kad visos jos - tuščias burbulas. Sportininkai buvo ir dabar yra apgaudinėjami.

I.F.B.B. (International Federation of Body Builders)

Amerikiečio BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 – 1985 m.) pastangomis nuo 1947 iki 1969 metų oficialiam kultūrizmo sportui pasaulyje vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Commitee) narė Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste).

1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (OSCAR STATE (Oscar State, Obe, 1911-1984 m.) įsteigė Belgrado (Jugoslavija) kongreso metu Tarptautinę I.F.B.B. sporto federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu niekuo nesusijusi. OSKARO STEITO pastangomis 1971 metais I.F.B.B. tapo Tarptautinių sporto federacijų sąjungos G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) nare ir taip iki ji 1998 metų perėmė iš F.I.H.C. vadovavimą oficialiam kultūrizmo sportui. Tuomet kultūrizmas dar buvo sportu.

1998 metais, po dviejų metų bandomojo laikotarpio, Tarptautinis Olimpinis Komitetas su triukšmu išmetė I.F.B.B. federaciją iš savo pretendentų tarpo. Išmetė ir kultūrizmą, kuris nustojo būti sportu. Nuo 1998 metų kultūrizmas jau nebe sportas. Pasaulis atsisakė kultūrizmo. Dabar tik buvusiose komunistinėse valstybėse bei kai kuriose Azijos šalyse kultūrizmą iš senos inercijos remia ir finansuoja nacionalinės sporto ministerijos. Išsamų straipsnį apie I.F.B.B. rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).

Su tarptautine N.A.B.B.A. asociacija bendradarbiavome nuo 1991 iki 2005 metų. Pamažu paaiškėjo, kad tai visai ne asociacija, o visuomeninis sporto klubas, su savo didelėmis vidinėmis problemomis. Kažkaip nerimta - Lietuvoje oficialiai registruota kultūrizmo organizacija yra Anglijos sporto klubo narė... Po N.A.B.B.A. vadovo OSKARO HAIDENSTAMO mirties (1991 m.) N.A.B.B.A. neturėjo nė vieno ženklesnio tarptautinio lyderio. Išsamų straipsnį apie N.A.B.B.A. rasite jau anksčiau publikuotą tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

W.F.F. (World Fitness Federation).

Siekdami trauktis nuo beprotiško raumenų auginimo kultūrizme, 1995 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann), graikas ANARGIROSAS TSOPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis), austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijoje ir bendru sutarimu įsteigė Pasaulinę W.F.F. federaciją (W.F.F. - International). Buvo pasidalintos įtakos zonos -  KLAUSAS HOFMANAS vadovavo “Vakarų” šalims, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS “Rytų”, nes kartu su juo į organizaciją atėjo buvusios socialistinio pasaulio šalys. Remiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1996, 1997, 1998 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavo Europos čempionatus. Oficialios W.F.F. registracijos nebuvo, kažkodėl KLAUSAS HOFMANAS visados tam priešinosi. Tuo metu Lietuvoje tampriai bendradarbiavome su šalies sporto ministerija. Toks W.F.F. juridinis statusas mūsų netenkino - ministerijai reikėjo ataskaitų, o virtuali W.F.F. federacija jų pateikti negalėjo. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS 1998 metais savo iniciatyva įregistravo Pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė W.F.F. pasaulio čempionatą, kurį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Renginį, kaip ir 1997 metų Europos čempionatą Vilniuje, transliavo “Eurosport” televizija. KLAUSAS HOFMANAS nuo federacijos veiklos tolo ir 2003 metais federacijos vadovams jis pareiškė, kad nebepajėgia organizuoti tarptautinių varžybų, tad Dr.EDMUNDAS DAUBARAS visą tarptautinę federacijos veiklą iš jo perėmė pilnai. Po įspūdingų grandiozinių 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metų  W.F.F. tarptautinių renginių Vilniuje ir Klaipėdoje, kuriuos rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tradicinės W.F.F. federacijos autoritetas stipriai išaugo. 2005 metų W.F.F. pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių, o dėl 2008 metų W.F.F. renginio finansavimo atskira eilute Lietuvos Respublikos biudžete balsavo Lietuvos Respublikos Seimas. Matydamas tokį ženklų W.F.F. federacijos vystymąsi, KLAUSAS HOFMANAS nutraukė paskutinius ryšius su tradicine W.F.F. federacija ir 2005 metais pagaliau Vokietijoje įregistravo savo W.F.F. organizaciją, kuri po nelabai sėkmingos veiklos 2013 metais bankrutavo ir buvo uždaryta.

GREMO LANSFILDO W.F.F..

Prieš keletą metų sporto horizonte pasirodė dar viena W.F.F. federacija. Niekuo niekada tarptautinėje sporto arenoje napasireiškęs australas GREMAS LANSFILDAS (Graeme Lancefield), ėmė skelbtis W.F.F. federacijos prezidentu. Apgaudinėdamas sportininkus, jis pasisavino ne tik W.F.F. pavadinimą, bei ir mūsų W.F.F. federacijos istoriją (nuo 1968 m. “Gintarinis prizas” ir t.t.). Mums pagrasinus teismais, GREMAS LANSFILDAS nuo tradicinės W.F.F. federacijos istorijos nusišalino, bei veiklą W.F.F. vardu tęsia. Išvis nėra aišku, ar australo W.F.F. federacija kaip nors juridiškai egzistuoja ar tai tik jo asmeninis “tūsas”.  Deja, apmulkintų sportininkų visada atsiranda pakankamai, jie nesidomi federacijų juridiniais dalykais, nežino savo sporto istorijos. Išsamų straipsnį apie W.F.F. rasite trečioje “Pasaulio kultūrizmo enciklopedijos” (‘World Bodybuilding Encyclopedia”) dalyje tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .

N.A.K.-as (N.A.C., National Athletic Committee)

N.A.K.-as atsirado kelių asmenų iniciatyva, 2000 metais atskilusių nuo Vokietijos W.F.F. federacijos padalinio, kai KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J. Hoffmann) vis labiau apleido Vokietijos W.F.F.  veiklą. Tai nacionalinė vokiečių organizacija, niekieno niekada oficialiai nepripažinta, niekieno neremiama. N.A.K.-as juridiškai nieko bendro nei su oficialiu tarptautiniu, nei su oficialiu nacionaliniu sportu neturi. Dirbantis daugiau nei dvidešimt metų N.A.K.-as nieko ženklaus ir reikšmingo nenuveikė mūsų sporte. Per savo veiklos laikotarpį N.A.K.-as renginius organizavo tik Europoje. Kituose žemynuose apie N.A.K.-ą niekas nieko net negirdėjo. Gal kas nors gali pasakyti kokie N.A.K.-o tikslai ir siekiai??? Siekdami bendradarbiavimo, 2005 metais Italijoje N.A.K.-o vadovai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuuilding Federation) federacijos prezidentą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, tačiau šis bendradarbiauti atsisakė. Tokie santykiai neturėjo ateities ir savo reikšme buvo niekiniai.

N.P.C. (National Physique Committee)

JAV nuo pradžių pradžios mėgėjišką kultūrizmo sportą kuravo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė A.A.U. (American Athletes Union, įkurta 1888 m.). Konkuruoti su A.A.U. Amerikoje, net G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations)

narė, 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) generalinio sekretoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija negalėjo ir nesugebėjo.

Susitaręs su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU (Ben Weider), A.A.U. funkcionierius DŽIMAS MANJONAS (Jim Manion) A.A.U. kultūrizmo rėmuose 1983 metais įsteigė savo privačią N.P.C. organizaciją, kuri, iki esant gyviems broliams DŽO ir BENUI VEIDERIAMS (Joe and Ben Weider brothers), pagal tarpusavio susitarimą finansiškai valdė mėgėjišką kultūrizmo sportą JAV teritorijoje, o broliai VEIDERIAI valdė likusį pasaulį. Vengianti dopingo kontrolės, N.P.C. buvo I.F.B.B. atstovė Jungtinėse Amerikos Valstijiose. N.P.C. nebuvo ir nėra pripažinta bei remiama jokių oficialių valstybinių ar tarptautinių organizacijų. Nebelikus brolių VEIDERIŲ, 2015 metais N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. federacijos ir triukšmingai išvarė I.F.B.B. prezidentą ispaną RAFAELĮ SANTOCHĄ (Rafael Santonja) iš Amerikos. Nuo tol RAFAELIO SANTOCHOS kojos Amerikoje nebebuvo. Kovodama dėl pinigų dabar N.P.C. komercinė firma stumia I.F.B.B. federaciją lauk iš tarptautinio sporto biznio ir agresyviai rengia varžybas įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau sporto prasme – tai niekalas...

W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).

Keletą metų buvo Nepriklausomos Lietuvos istorijoje atstovai tokios tarptautinės W.A.B.B.A. organizacijos, kurie savo veiklai gaudavo Lietuvos Sporto Ministerijos (Departamento) finansinę paramą. Lietuvos W.A.B.B.A. atstovai Lietuvos teritorijoje nė vienų varžybų niekados neorganizavo. Tiesiog pakviesdavo bet kokius 2-3 sportininkus, kurie norėjo vykti į užsienį „padalyvauti”, todėl nė vieno ryškesnio sportinio pasiekimo nepaliko. Tiesiog “tūsinosi”.

W.A.B.B.A. atsirado 1976 metais, kai 1975 metais I.F.B.B.  (International Federation of Body Builders) prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider) dėl seksualinio skandalo triukšmingai pašalino iš federacijos savo vice prezidentą bei federacijos kultūrizmo lyderį prancūzą SERŽĄ NUBRETĄ (Serge Nubret). Šis, neturėdamas supratino apie oficialų sportą, 1976 metais “įsteigė” savo W.A.B.B.A.. “Įsteigė” - tai švelniai pasakyta. Įsteigimas buvo tik pavadinimo ir logotipo registravimas, o pačios organizacijos juridiškai neegzistavo. Viskas buvo ir iki šiol yra nerimta. Paskutinė  informacija šiandien apie W.A.B.B.A. - juridiškai tai prancūzo FABIANO DE BEKO (Fabian De Beck) maisto papildų parduotuvė. Taip 1975 metais vyko pirmasis I.F.B.B. federacijos skilimas - pasidalijimas, nes su savimi iš I.F.B.B. SERŽAS NUBRETAS išsivedė eilę jam lojalių Afrikos ir Azijos nacionalinių organizacijų.

 KITOS FEDERACIJOS.

Šiandien nėra sunku istoriškai per šimtmečio prizmę pažvelgti į kultūrizmo sportą  ir padaryti aiškias išvadas.

Pasaulis buvo ilgą laiką padalintas į dvi dalis - kapitalistinį (Vakarų) ir socialistinį (Rytų). Abu pasauliai vystėsi savo originaliais keliais ir tarpusavyje nebendravo. Juos skyrė nepramušama vadinama “geležinė uždanga”. Abiejų pasaulių kultūristai irgi ėjo savo originaliau keliu ir tarpusavyje nebendravo - nebuvo galimybių. Socialistinėse šalyse nuo 1973 iki 1987 metų kultūrizmas netgi buvo uždraustas ir persekiojamas.

Po socialistinės santvarkos žlugimo tradicinį “Rytų” šalių kultūrizmo valdymą  perėmė 1995 metais įsteigta dabartinė W.F.F. (World Fitness Federation, W.F.F. - International) federacija. Kiek vėliau kultūrizmas buvo atskirtas nuo fitneso ir tarptautinio fitneso sporto vadovavimą toliau tęsė W.F.F., o kultūrizmui vadovauti 2005 metais buvo įsteigta Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F., World Body Building Federation).

Tuo tarpu Vakaruose atsirado keturiasdešimt įvairiausio plauko tarptautinių kultūrizmo darinių. Galvojančiam kultūristui buvo viskas labai aišku - nebijai dopingo kontrolės - bendradarbiauji su 1970 metais tarptautinės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos generalinio sekretaoriaus brito OSKARO STEITO (Oscar State) Belgrade (Jugoslavija) įkurta I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija; nenori dopingo kontrolės - yra nuo 1950 metų veikianti tradicinė, nors in niekieno nepripažinta,  N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacija. Kam visos kitos federacijos reikalingos? Kokie jų tikslai? Kur jos veda? Tai liguistų žmonių sukurti dariniai, neturintis jokio ateities tikslo ir oficialiame sporto gyvenime turintys nulinę vertę. Tiesiog taip sportininkai yra mulkinami. Pavyzdžiui, kol dar nebuvo šarlataniškų tarptautinių kultūrizmo organizacijų, prieš keturis dešimtmečius du Estijos TSR kultūristai Italijoje dalyvavo “Europos čempionate”. Minėtame čempionate buvo dvidešimt dalyvių iš dviejų šalių - Italijos ir Estijos, o varžybų organizatoriumi buvo privatus asmuo be jokios federacijos. Iš varžybų sugrįžę estai apie savo laimėjimus nutylėjo - buvo gėda... 2000 - 2005 metais Kauno ir Vilniaus kultūristai “aktyviai” dalyvavo tarptautinės homoseksualių kultūristų organizacijos veikloje (yra ir tokia). Dabar toje organizacijoje aktyvūs lenkai. Tokia jų orientacija bent jau suvokiama...

Nesąmonė - sporto arenoje periodiškai pasirodo “natūralių” kultūristų organizacija, tačiau kiekvienas puikiai žinome, kad nėra nė vieno kultūristo be dopingo... Tai lyg alkoholikas be alkoholio, narkomanas be narkotikų.

Nuo 1999 metų W.F.F. varžybose dalyvauja italai, kurie daugelį metų organizuoja Italijos čempionatą. Italai norėjo rengti oficialias tarptautines varžybas, o federacijos neturėjo. Mes juos instruktavome dėl tolimesnės veiklos, oficialumo, pripažinimo, tačiau viskas taip ir liko - jie rengia pasaulio ir Europos čempionatus, o federacijos realiai nėra. Šio itališko tūso nariai dažnai pykstasi tarpusavyje. Taip nesutarimų dėka keliems metams Prancūzijoje atsirado nauja “tarptautinė” kultūrizmo federacija, o prieš dešimt metų po eilinio barniaus su italais, Slovėnijoje gimė dar viena “tarptautinė” federacija. Sportininkai yra mulkinami, tačiau, atrodo, jiems tai patinka. Kažkoks sportinis mozachizmas kultūrizme...

Dabar kultūristai prisigalvojo nesuprantamų kategorijų - “bikinės”, ”velnesės” ir t.t.. Kam tai? Viena lietuvė sėkmingai Amnerikoje dalyvauja „didelių užpakalių“ varžybose. Puiku – bet kai dominuoja užpakalis, ar lieka vietos kitkam? Gėdijatės vadintis kultūristėmis, bet juk  vis tiek jūs esate kultūristės, blogos ir siplnos kultūristės... Norite pasakyti, kad jūs fitneso atstovės? Žinokite, fitnesas - tai sportas be dopingo. Jūs tokiomis nesate, nemeluokite nei sau, nei kitiems. Tikras kultūristes visas sporto pasaulis gerai žino - pav. kad ir NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Gal kas nori su ja pasilyginti - nejuokinkite žmonių - ne jūsų nosiai tai pasiekiama! Raumenis užsiauginsite, bet kur NATALIJOS šarmas, gimnastika, akrobatika ir visa kita? Su kultūristais vyrais ta pati istorija - nesuprantami kategorijų pavadinimai, bereikšmės pergalės gausiose “zuikių” federacijose... pav. tinginiai netreniruoja kojų raumenų (pritūpimai su štanga sunkus darbas) - tinginiams atsirado “Men’s Physique” kategorija su šortais ir t.t.. Juk tai vis tas pats kultūrizmas, tačiau tai tik blogi ir silpni kultūristai. Ir pergalės tokių kultūristų  bereikšmės bet kuria prasme. Po Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Lietuvoje buvo tik trys ryškūs kultūristai – ROLANDAS BUČINSKAS, ROLANDAS POCIUS ir OLEGAS ŽURAS. Visi kiti - silpni kultūristai, kurie dalyvauja “peliukų” federacijų “zuikių” kategorijose. Dabar  gausių “peliukų” federacijų net pavadinimUS mažai kas žino. Kam to reikia? Ar galima didžiuotis tokiais pasiekimais???

Straipsnis bus tęsiamas. Išsami informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

KAS SUGRIOVĖ KULTŪRIZMĄ ESTIJOJE?

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais T.S.R.S. toliau galiojo oficialus kultūrizmo sporto draudimas. Po 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) parašytos ir asmeniškai į aukščiausius T.S.R.S. politinius organus Maskvoje pristatytos kultūrizmo gynimo peticijos bei minėtos peticijos pagrindu iškovotos pergalės, T.S.R.S. pradėtos organizuoti viešos kultūrizmo varžybos. Pirmomis tokiomis varžybomis buvo 1978 metų „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyras, nuo 1978 metų  įgijęs „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») statusą. Šį turnyrą Klaipėdoje organizavo tas pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR nebuvo organizuotas. Dar 1979 metais OLEVAS ANUSAS (Olev Annus), vienas geriausių to meto Estijos TSR bei T.S.R.S. kultūristų, kartu su estų kultūristų vadovu INARU MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) sugrįžęs su pergale iš Čekoslovakijoje vykusio „Trener“ turnyro, tarpusavyje susipyko. Paskatintas Lietuvos TRS „perversmininkų“, vadovaujamų pavydėjusio INARUI MARDO sportinės garbės ROMANO KALINAUSKO, OLEVAS ANUSAS ėmėsi veiksmų. Kaip savo laiškuose Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teigė INARAS MARDO, jo auklėtinis kultūristas OLEVAS ANUSAS ėmė skųsti INARĄ MARDO vietinei valdžiai. Konflikto bei skundų pagrindu INARAS MARDO buvo nušalintas nuo vadovavimo Estijos TSR nacionalinei kultūrizmo federacijai, iš jo atėmė sporto klubą. Estijos TSR valdžia uždraudė organizuoti 1980 metų „Georgo Tenno memorialą“. Kadangi bilietai jau buvo parduoti, vietoje „Memorialo“ vyko koncertas.

Vadovavimą Estijos TSR kultūrizmo federacijoje perėmė OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tačiau INARAS MARDO sportinės veiklos nenutraukė ir, kaip ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, konfliktų ir nesutarimų fone veikė savarankiškai. 1980 metais atskirai nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos INARAS MARDO su estų kultūristu INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus) išvyko  į Čekoslovakijos TSR vykusį tarptautinį „Trener“ turnyrą. INDREKAS OTSUSAS vėl savo kategorijoje nugalėjo 1975 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempioną PETERĮ STACHĄ (Peter Stach) ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

2026 AFRIKOS KULTŪRIZMO APŽVALGA.

Afrika didžiulis žemynas. Atrodo, kad labai toli, todėl nelabai ką apie jį ir jo žmones ką žinome. Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija su Afrikos kultūristais pradėjo bendrauti 1984 metais, kai marokiečiai laivais atplaukdavo į Klaipėdos uostą, kur turėjo nemažai laiko bendrauti su kultūrizmo autoritetu Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras). Su Afrikos šalių nacionalinių federacijų vadovais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo bendrauti 1989 metais Paryžiuje (Prancūzija), kai jį visų pasaulio šalių nacionalinių federacijų vadovams pristatė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider).

Per pastaruosius tris dešimtmečius Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos narėmis tapo šių Afrikos kontinento šalių nacionalinės kultūrizmo federacijos:

Zambija (prezidentas Danis Mkandaviras, Danny Mkandawire),

Kamerūnas (prezidentas Seržas Tuintas, Serge Thuinte),

Zimbabvė (prezidentas Munijasas Marairas, Munya Maraire),

Angola (prezidentas Aristofanas Kauto Kabalas, Aristofanes Cauto Cabal),

Ekvatorinė Gvinėja (prezidentas Ichiniasas Avomas, Ichinio Ondo Nkogo Avomo), Uganda (prezidentas Ivanas baekvasas, Ivan Byekwaso),

Nigerija (prezidentas Dr. Rolingsas Makaulajus, Dr. Rawlings Makaulay),

Alžyras (prezidentas Tizis Ouzouas, Tizi Ouzou),

Mozambikas (prezidentė Leonora Hilario Grefel, Leonor Hilario Greffel),

Botsvana (prezidentas Semas Čimbombis, Sam Chimbombi),

Maroko Karalystė (prezidentas El Hadis Zakaras, El Hadi Zakara),

Centrinė Afrikos Respublika (prezidentas Migelis Kaliangas, Miguel Kalyango),

Pietų Afrikos Respublika (prezidentas Janis Krugeris, Jannie Kruger).

Šiuo metu vedamos derybos dėl Namibijos ir Egipto federacijų dalyvavimo pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veikloje.  

AFRIKIEČIAI W.F.F. – W.B.B.F. VARŽYBOSE.

Pirmi Afrikos sportininkai atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. varžybas Lenkijoje ir Vilniuje 2008 metais. Tai buvo Alžyro ir Mozambiko atletai. Pradėjusi skinti pergales pasaulio čempionatuose, Mozambiko atstovė, dabar gyvenanti Danijoje, LEONOR GREFEL (Leonor Hilario Greffel), šiandien jau garsi profesionalų lygos atletė.

2009 metais buvome nustebinti, kai W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionate Taline (Estijos Respublika) po ilgų derinimų sulaukėme 92 atletų iš Pietų Afrikos Respublikos (P.A.R.). Jiems vadovavo nacionalinis P.A.R. kultūrizmo federacijos  prezidentas TOMIS DU RANDAS (Tommy Du Rand). Moterų varžybose dominavo W.F.F. – W.B.B.F. profesionalė FILIPA LAMONT (Philippa Lamont Wilkie).

2010 metais W.F.F. – W.B.B.F. sporto arenose šalia sportininkų mėgėjų jau išvydome profesionalius P.A.R. kultūristus HAINRICHĄ VOSĄ (HEINRICH VOSS) ir TREISI GOTČAK (TRACEY GOTTCHALK), kurie kovojo dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 metais vėl gausi P.A.R. komanda atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionatą Vienoje (Austrija) ir Brusno Kupele (Slovakijos Respublika). Vėl matėme naujus P.A.R. profesionalių sportininkų veidus  - ŠEIMENĄ ADAMSĄ (SHAEMEN ADAMS), SUZANĄ LEMER (SUZANNA LEMMER), ELŽBIETĄ VAN DER MERVĘ (ELIZABETH VAN DEN MERVE), kurie vėl kovojo arenoje dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 ir 2012 metų W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio „World Grand Prix“ turnyruose žibėjo Nigerijos sportininkai DŽEIMSAS SILVESTRAS ONO (James Sylvester Ono) ir jo kolega KINGAS IZOGIS (King Izogie). Dabar abu jau gyvena Europoje.

2013 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Klaipėdoje atvyko P.A.R. gigantas DŽONAS LESLIS (John Leslie), kuris ir nugalėjo. Tokių atletų Lietuvoje „gyvai“ dar niekas nebuvo regėjęs.

2016 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Kaune atvyko profesionalus P.A.R. sunkiasvoris kultūristas DŽANIS KODZIS (JANNIE COETZEE), kuris vėl nusinešė nugalėtojo titulą.

SUDĖTINGA SITUACIJA

2019 m. pandemija ir 2022 metų karas Ukrainoje sustabdė daug didelių Pasaulinės  W.F.F. – W.B.B.F. federacijos projektų. Pastaraisiais metais į Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos renginius Europoje nori atvykti sporto delegacijos iš Egipto (vaikų gimnastika) ir Nigerijos. Europos Sąjungos migracijos politika daro dideles kliūtis sportininkams, atvykstantiems į varžybas Europoje. Kaip alternatyvą – laikinai kviečiame Afrikos sportininkus dalyvauti be pertraukos vykstančiuose mūsų federacijos tradiciniuose tarptautiniuose renginiuose Indijoje, Tailande, Pakistane, Rusijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

2008 M. WFF-WBBF „UNIVERSE“ VILNIUJE.

Turnyro ir tarptautinio fitneso epochos istorija.

2008 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko tarptautinis WFF-WBBF „Miss & Mister Universe“ turnyras. Šiandien šį renginį reikėtų vertinti ne tik kaip dar vienas federacijos sporto kalendoriaus varžybas, bet ir kaip savo epochos istorinį dokumentą – liudijimą, kaip tarptautinis fitnesas ir kultūrizmas atrodė pirmojo XXI amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Norint suprasti 2008 m. turnyro reikšmę, nepakanka išvardyti jo nugalėtojus ir prizininkus. Už rezultatų slypi ištisa epocha: tarptautinio sporto plėtra, naujų varžybų kategorijų atsiradimas, veteranų ir jaunimo varžybų augimas, fitneso raida už tradicinio kultūrizmo ribų bei tarptautinių ryšių tarp skirtingų šalių sporto organizacijų kūrimasis.

Būtent šiame platesniame kontekste Vilniaus „Universe“ įgyja savo istorinę reikšmę.

2008-ieji – sportas ant naujos eros slenksčio

2008-ieji tam tikra prasme buvo dviejų epochų riba.

Viena vertus, tarptautinis kultūrizmas jau turėjo ilgą istoriją, gilias tradicijas, pripažintus vardus ir gerai išvystytas sporto mokyklas.

Kita vertus, fitnesas sparčiai keitėsi.

Tarptautinėje arenoje vis didesnę reikšmę įgijo estetiškas kūno sudėjimas, fizinis pasirengimas, atletiškumas, sceninė laikysena ir įvairios fitneso formos.

Todėl XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos varžybų struktūra istoriniu požiūriu yra ypač įdomi.

Ji atskleidžia perėjimą nuo kultūrizmo, kaip santykinai siauros sporto šakos, sampratos prie platesnio požiūrio į fitnesą ir fizinę kultūrą kaip į ištisą įvairių sporto disciplinų sistemą.

WFF-WBBF modelis atspindėjo šią raidą.

2008 m. „Universe“ buvo būdingas šios epochos pavyzdys.

Vilnius tarptautinėje WFF-WBBF sistemoje

Sprendimas „Universe“ rengti Vilniuje nebuvo atsitiktinis.

Tuo metu Lietuva jau buvo tapusi vienu svarbių WFF-WBBF tarptautinės veiklos centrų. Tarptautiniai čempionatai ir turnyrai buvo rengiami Klaipėdoje, Trakuose, Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose.

Ypač svarbus renginys buvo tradicinis tarptautinis „Amber Prix International“ („Gintarinis prizas“) turnyras Klaipėdoje.

40-mečio jubiliejinis renginys sulaukė valstybės paramos. Tai gerokai išplėtė renginio organizavimo galimybes: buvo galima kviesti užsienio komandas ir delegacijas, užtikrinti televizijos bei žiniasklaidos dėmesį, rengti daugiakalbę reklaminę ir vaizdo medžiagą.

Taip kūrėsi platesnė tarptautinė sporto aplinka – Lietuva tapo nuolatine susitikimų vieta sportininkams, treneriams, teisėjams, organizatoriams ir sporto atstovams iš įvairių šalių.

Todėl Vilniaus „Universe“ reikėtų vertinti kaip platesnės šios sistemos dalį.

Turnyro išsaugotas tarptautinis žemėlapis

Ypatingą istorinę vertę turi pats rezultatų protokolas.

Jame buvo atstovaujama Rusijai, Ukrainai, Latvijai, Slovakijai, Danijai, Venesuelai, Urugvajui, Argentinai, Meksikai, Baltarusijai, Lenkijai, Bulgarijai, Graikijai, Suomijai, Estijai, Vokietijai, Anglijai, Čekijai, Brazilijai, Serbijai, Prancūzijai ir kitoms šalims.

Tai jau nebuvo vietinės sporto varžybos.

Tai buvo tarptautinis XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos fitneso žemėlapis.

Jo pagrindą sudarė Rytų ir Vidurio Europos šalys, tačiau kartu dalyvavo Vakarų Europos ir Pietų Amerikos sportininkai.

Pati geografinė įvairovė yra svarbi.

Rusija ir Ukraina.

Latvija ir Baltarusija.

Lenkija ir Čekija.

Vokietija ir Anglija.

Urugvajus, Argentina, Venesuela, Meksika ir Brazilija.

Skirtingos sporto tradicijos, treniruočių mokyklos ir idealaus kūno sampratos susitiko vienoje scenoje.

Būtent ši geografija suteikia protokolui istorinę reikšmę.

Rytų Europa – vienas iš sporto raidos centrų

Atidžiau pažvelgus į rezultatus, matyti stiprus Rytų Europos atstovavimas.

Rusijos ir Ukrainos sportininkai dalyvavo daugybėje kategorijų ir nuolat patekdavo tarp prizininkų.

Tai nebuvo atsitiktinumas.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo stiprios fizinės kultūros, jėgos sporto ir atletinio rengimo tradicijos toliau vystėsi regiono šalyse. Tačiau dabar šios tradicijos evoliucionavo naujomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis sąlygomis.

Tarptautinės federacijos tapo platformomis, kuriose buvusių Sovietų Sąjungos respublikų sportininkai galėjo susitikti su Vakarų Europos ir kitų regionų atletais.

Šia prasme XX a. paskutiniųjų dešimtmečių ir XXI a. pirmojo dešimtmečio tarptautinės varžybos tapo savotišku tiltu tarp skirtingų posovietinio ir Vakarų pasaulio sporto tradicijų.

Vilniaus „Universe“ yra vienas istorinių epizodų, iliustruojančių šį procesą.

Tačiau „Universe“ jau nebebuvo vien Europos renginys

Tuo pat metu rezultatai rodo, kad tarptautinė WFF-WBBF sistema neapsiribojo Europa.

Sportininkų iš Urugvajaus, Argentinos, Venesuelos, Meksikos ir Brazilijos dalyvavimas rodo, kad federacijos tarptautinė įtaka jau buvo gerokai išsiplėtusi Pietų Amerikoje.

Šie sportininkai nebuvo vien simboliniai dalyviai.

Jie varžėsi dėl medalių.

O aukščiausias moterų turnyro titulas atiteko Urugvajui.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez tapo absoliučia moterų nugalėtoja.

Absoliutus vyrų titulas atiteko Anglijai atstovavusiam Dayo Audi.

Oficialūs WFF-WBBF istoriniai įrašai šiuos du sportininkus įvardija kaip 2008 m. „Universe“ absoliučius nugalėtojus.

Taigi simbolinė turnyro viršūnė buvo padalyta tarp dviejų šalių – Urugvajaus ir Anglijos.

Tai labai iškalbingas rezultatas.

Dayo Audi – pergalė didelės sportinės karjeros pabaigoje

Absoliutaus vyrų nugalėtojo istorija suteikia renginiui dar vieną istorinį matmenį.

Dayo Audi vėliau nurodė, kad paskutinės jo kultūrizmo varžybos įvyko 2008 m. lapkritį Vilniuje, kur jis iškovojo „Mr. Universe“ titulą.

Iki to laiko jis jau buvo iškovojęs Didžiosios Britanijos, Europos ir pasaulio NABBA titulus, taip pat IFBB profesionalo titulą. „Universe“ titulas buvo likęs vienas iš pagrindinių jo sportinių tikslų, kurį jis norėjo pasiekti prieš baigdamas varžybinę karjerą.

Todėl šiam sportininkui Vilniaus turnyras turėjo ypatingą asmeninę reikšmę.

2008 m. „Universe“ buvo ne tik jo sportinės karjeros kulminacija, bet ir paskutinis jos skyrius.

Istoriniu požiūriu tai paprastą rezultatų protokolo eilutę – „1 vieta“ – paverčia kur kas prasmingesniu faktu.

Urugvajaus moterų pergalė – dar vienas epochos simbolis

Ne mažiau iškalbinga yra absoliučios moterų nugalėtojos istorija.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez pergalė reiškė, kad moterų tarptautinio fitneso viršūnė atiteko Pietų Amerikos sportininkei.

Tai svarbu todėl, kad tarptautinio fitneso geografija jau nebebuvo vienmatė.

Iki 2008 m. jau nebegalima buvo kalbėti apie vieną centrą, kuris lemtų viso sporto raidą.

Formavosi ir tarpusavyje varžėsi skirtingos regioninės sporto mokyklos.

Europos.

Rytų Europos.

Pietų Amerikos.

Tarptautinės varžybos leido šioms mokykloms tiesiogiai palyginti savo pasiekimus vienoje scenoje.

Varžybų kategorijų revoliucija

Pati turnyro struktūra yra dar vienas svarbus istorinis dokumentas.

Programą sudarė:

Model Fitness, Fitness, Performance, Athletic, Super Athletic, Classic ir Extreme.

Taip pat atskirai buvo rengiamos jaunimo, veteranų ir sportininkų su negalia varžybos.

Šiuolaikiniam stebėtojui tokia diferenciacija gali atrodyti įprasta. Tačiau istoriniu požiūriu ji atspindi esminį fizinės kultūros sampratos pokytį.

Sportininkas jau nebeturėjo atitikti vieno universalaus modelio.

Egzistavo skirtingos fizinio vystymosi formos.

Vieni sportininkai atstovavo „Model Fitness“ estetikai.

Kiti – „Performance“.

Dar kiti – „Athletic“.

Kiti – „Super Athletic“ ar „Extreme“.

Taigi pati varžybų sistema pripažino sportinio kūno įvairovę.

Tai buvo vienas iš būdingiausių šios epochos bruožų.

Nuo jaunių iki vyresnių nei 60 metų sportininkų

Ne mažiau įspūdingas buvo turnyre atstovautas amžiaus diapazonas.

Vienose tarptautinėse varžybose kartu varžėsi jaunesni nei 21 metų sportininkai ir vyresni nei 60 metų atletai.

Tarp jų buvo „Over 40“ ir „Over 50“ kategorijos.

Tai buvo daugiau nei vien klasifikavimo sistema.

Tai buvo sporto, kaip visą gyvenimą trunkančios veiklos, modelis.

Jaunas sportininkas galėjo pradėti varžybinį kelią dar ankstyvame amžiuje.

Suaugęs atletas galėjo tęsti varžybas.

Sulaukus 40 metų buvo galima dalyvauti specialiose veteranų kategorijose.

Po 50 metų atsirasdavo naujos galimybės.

Net ir sulaukęs 60 metų sportininkas galėjo žengti į tarptautinę sceną.

Istoriškai tai perteikė svarbią žinią:

fizinė kultūra nebebuvo suvokiama tik kaip jaunų žmonių veikla.

Sportininkai su negalia – svarbi bendro vaizdo dalis

Programoje taip pat buvo atskira „Disabled Sportsmen“ kategorija.

Jos nugalėtoju tapo Prancūzijos atstovas Michael Louvel.

Pats šios kategorijos egzistavimas yra istoriškai reikšmingas.

Tarptautinis turnyras parodė, kad sporto scena gali priklausyti ne tik sportininkams, atstovaujantiems idealizuotam fiziniam modeliui.

Joje taip pat gali atsirasti vietos žmonėms, turintiems kitokias fizines galimybes.

Fitneso istorijoje tai atspindi laipsnišką pačios dalyvavimo sporte sampratos plėtrą.

„Universe“ kaip socialinis sporto modelis

Todėl 2008 m. rezultatų protokolą reikėtų skaityti kaip daugiau nei vietų sąrašą.

Tai iš esmės yra socialinis sporto žemėlapis.

Jame matome:

jaunimą ir brandų amžių; vyrus ir moteris; profesionalų ir mėgėjų varžybas; estetinį fitnesą ir atletinį vystymąsi; klasikines ir ekstremalias kategorijas; sportininkus be negalios ir sportininkus su negalia; Europą ir Pietų Ameriką.

Visi šie elementai buvo sujungti vienose tarptautinėse varžybose.

Tai yra vienas iš pagrindinių istorinių „Universe“ bruožų.

2008-ieji – tam tikro laikotarpio kulminacija

2008-ieji tampa dar įdomesni pažvelgus į platesnę istorinę seką.

Oficiali WFF-WBBF statistika rodo, kad skirtingų metų absoliučiais „Universe“ nugalėtojais tapo įvairių šalių atstovai, tarp jų – Rusijos, Latvijos, Suomijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Anglijos ir kitų šalių sportininkai.

2008 m. absoliutus moterų titulas atiteko Urugvajui, o vyrų – Anglijai.

Tai leidžia daryti platesnę išvadą.

„Universe“ nebuvo vienos nacionalinės mokyklos dominuojamas turnyras.

Tai buvo tarptautinė sistema, kurioje čempionų geografija nuolat keitėsi.

Todėl istorinė turnyro vertė slypi ne tik atskiruose rezultatuose, bet ir platesniame procese, kurį jis reprezentuoja.

Vilnius – sporto tradicijų susitikimo vieta

2008 m. Vilnius buvo kelių svarbių procesų sankirtoje.

Vienoje pusėje buvo stipri Rytų Europos jėgos ir fizinės kultūros tradicija.

Kitoje – auganti tarptautinė fitneso reikšmė.

Taip pat didėjo Vakarų Europos sportininkų dalyvavimas.

Tuo pat metu Pietų Amerikos atstovai vis labiau matėsi tarptautinėje arenoje.

Galiausiai pati dalyvavimo sporte samprata tapo platesnė, apimdama jaunius, veteranus ir sportininkus su negalia.

Todėl Vilniaus reikšmės negalima sumažinti vien iki fakto, kad turnyras vyko šiame mieste.

Tam tikru istoriniu momentu miestas tapo skirtingų tarptautinio sporto judėjimo krypčių susitikimo vieta.

Istorijos negalima perskaityti vien per medalius

Jeigu iš 2008 m. protokolo pašalintume visus vardus ir paliktume tik jo struktūrą, vis tiek matytume nepaprastai svarbų istorinį vaizdą.

Matytume dešimtis šalių.

Matytume kelis žemynus.

Matytume daugybę kategorijų.

Matytume skirtingas kartas.

Matytume, kaip fitnesas vystėsi už tradicinio kultūrizmo ribų.

Matytume bandymą sukurti tarptautinę sistemą, kurioje greta galėtų egzistuoti skirtingos fizinės kultūros formos.

Tai ir yra svarbiausias istorinis turnyro palikimas.

Medalis yra vienos dienos rezultatas.
Protokolas – epochos dokumentas.

Istorinė išvada

2008 m. WFF-WBBF „Universe“ Vilniuje buvo ne tik tarptautinis turnyras. Tai buvo pereinamojo laikotarpio tarptautinio fitneso ir kultūrizmo istorijoje atspindys.

Tai buvo metas, kai nusistovėjusios sporto tradicijos išliko labai įtakingos, tačiau kartu formavosi naujas tarptautinio fitneso modelis – įvairesnis, labiau specializuotas ir geografiškai atviresnis.

Rytų Europa išlaikė stiprias pozicijas.

Vakarų Europa aktyviai dalyvavo tarptautinėse varžybose.

Pietų Amerika tapo vis labiau matoma.

Plėtėsi sportinės karjeros ribos.

Atsirado naujos kategorijos.

Vystėsi moterų fitnesas.

Sportininkai su negalia buvo įtraukiami į varžybų programas.

O absoliutūs titulai galėjo iš Vilniaus iškeliauti į Urugvajų ir Angliją.

Tai ir yra istorinė 2008 m. „Universe“ reikšmė.

Šis turnyras pasakoja ne tik apie tai, kas laimėjo.

Jis parodo, kaip atrodė pats sportas.

Koks buvo jo geografinis žemėlapis.

Kokios buvo fizinio meistriškumo sampratos.

Kokia tapo jo tarptautinė bendruomenė.

Ir galiausiai – kaip atrodė konkretus istorinis momentas: laikotarpis, kai fitnesas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

2008-ieji istoriniame kontekste

Šiandien šį turnyrą galima vertinti kaip vieną iš savo epochos archyvinių „momentinių kadrų“.

Jo įrašai išsaugo ne tik statistiką.

Jie išsaugo sporto geografiją.

Jie išsaugo sporto vertybes.

Jie išsaugo tarptautinio bendradarbiavimo modelį.

Jie išsaugo supratimą apie tai, koks turėtų būti sportininkas – ir kokia įvairi gali būti kelionė fizinio meistriškumo link.

Todėl 2008 m. Vilniaus „Universe“ nusipelno vietos ne tik WFF-WBBF sporto kalendoriuje.

Jis nusipelno vietos tarptautinio fitneso istorijoje XXI amžiaus pradžioje – kaip liudijimas epochos, kai sportas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

PASAULINIO SPORTO ISTORIJA. Grįžtant į praeitį: WFF-WBBF ieškojo naujų tarptautinio sporto vystymo kelių.

2003 metai WFF-WBBF istorijoje buvo svarbus lūžio laikotarpis. Vokiečiui Klausui P. J. Hoffmannui pasitraukus iš aktyvios tarptautinės sporto veiklos jo vadovaujamoje WFF-WBBF federacijos dalyje, Dr. Edmundas Daubaras liko vienintelis organizacijos lyderis, toliau besirūpinantis tarptautine federacijos veikla ir jos sporto vystymo kryptimis. Tuo metu prieš federaciją iškilo ne vien organizaciniai, bet ir kur kas platesni strateginiai klausimai: kaip toliau vystyti tarptautinį sportą, kokia kryptimi turi judėti fitnesas ir kaip sukurti tokį sporto modelį, kuris nebūtų vien tradicinių kultūrizmo principų pakartojimas.

Situacija buvo sudėtinga. Dešimtmečiais kultūrizmo pasaulyje įsitvirtinę modeliai buvo tapę tradicija, tačiau tradicija savaime dar nereiškia progreso. WFF-WBBF vadovybė suprato, kad norint judėti į priekį neužtenka organizuoti dar vienas tokio paties formato varžybas ar mechaniškai kartoti jau žinomus sprendimus. Reikėjo ieškoti naujovių, eksperimentuoti, stebėti rezultatus ir nebijoti keisti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.

Toks požiūris WFF-WBBF veikloje buvo matomas dar iki 2003 metų. Jau 1999 metais federacija į savo veiklą įtraukė vaikų „Fit-Kid“ bei neįgalių sportininkų kategorijas. Tai buvo svarbus žingsnis, nes sportas buvo pradėtas suvokti plačiau – ne vien kaip aukščiausio lygio atletų varžymasis, bet ir kaip veikla, kurioje turi atsirasti vietos vaikams bei žmonėms su negalia. Nuo 2004 metų federacija pradėjo organizuoti ir fitneso modelių varžybas. Šie sprendimai nebuvo atsitiktiniai. Jie atspindėjo bendrą siekį ieškoti naujų sporto formų ir plėsti pačią fitneso sporto sampratą.

Todėl 2004 metai tapo ypatingu laikotarpiu. Lietuvoje buvo surengta daugybė vietinių ir tarptautinių varžybų, Rygoje organizuotas didelis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, o Maskvoje įvyko reikšmingas Europos čempionatas. Tačiau šių renginių reikšmė buvo ne vien sportinių rezultatų suvestinėse. Tuo metu WFF-WBBF aktyviai eksperimentavo su įvairiomis kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir varžybų organizavimo principais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinio tarptautinio fitneso sporto kryptis.

Tai buvo tam tikra prasme eksperimentinis laikotarpis. Federacija bandė ne prisitaikyti prie jau egzistuojančio modelio, o pati ieškojo galimybių jį keisti. Buvo svarbu ne tik tai, kaip sportininkas atrodo scenoje, bet ir kaip sporto varžybos gali būti organizuojamos, kaip jos vertinamos ir kaip jas suvokia žiūrovas. Tuo metu buvo bandoma rasti optimalų santykį tarp sportinio pasirengimo, estetikos, varžybų patrauklumo ir tarptautinio sporto organizavimo.

Svarbiausiu 2004 metų įvykiu tapo Vilniaus kongresų rūmuose surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Renginiui buvo suteiktas ir valstybės dėmesys – čempionatą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išsamų reportažą iš varžybų parodė Lietuvos nacionalinė televizija. Čempionate dalyvavo 378 atletai iš 28 pasaulio šalių. Šie skaičiai gerai atskleidžia renginio mastą ir tarptautinį pobūdį.

Beveik visiems sportininkams Vilniaus viešbučiuose buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas. Už šių skaičių ir faktų slypėjo didžiulis organizacinis darbas. Reikėjo priimti šimtus užsienio atletų, pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu, varžybų programa, teisėjavimu ir daugybe kitų tarptautinio renginio detalių. Todėl 2004 metų pasaulio čempionatas tapo ne tik sportiniu, bet ir organizaciniu WFF-WBBF išbandymu.

Tais pačiais metais federacija žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – įsteigė profesionalų lygą ir profesionalų varžybas įtraukė į varžybų programą. Tai buvo svarbu todėl, kad buvo siekiama sukurti ne vien atskirų čempionatų sistemą, bet platesnę sporto struktūrą, kurioje galėtų atsirasti vietos ir aukščiausio lygio profesionaliems atletams. Tokiu būdu buvo ieškoma galimybės sujungti skirtingus sportinio kelio etapus – nuo vaikų ir mėgėjų iki profesionalaus sporto.

2004 metų pasaulio čempionato organizacinio komiteto pirmininku buvo Gediminas Kirkilas - tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo narys, krašto apsaugos ministras, vėliau – nuo 2006 metų – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Jis asmeniškai pasirašė varžybų nugalėtojams įteiktus diplomus bei dalyvavo tarptautinėje WFF-WBBF spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Šie faktai taip pat yra svarbi to laikotarpio istorijos dalis. Jie parodo, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai Lietuvoje buvo pastebimi ne tik sporto bendruomenėje, bet ir platesniame visuomeniniame bei valstybiniame gyvenime.

2004 metų pasaulio čempionatas tapo savotišku pasirinktos krypties patikrinimu. Iki tol išbandytos naujos kategorijos, nauji vertinimo principai, naujos varžybų formos ir profesionalų sporto idėja buvo perkelti į didelio masto tarptautinį renginį. Ir būtent čia galima įžvelgti svarbiausią to laikotarpio bruožą: WFF-WBBF neapsiribojo vien deklaracijomis apie sporto vystymą. Buvo bandoma praktiškai įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta.

2005 metais ši veikla buvo tęsiama. Vilniaus kongresų rūmuose dvi dienas vyko dar vienas didelio masto WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Jo organizacinio komiteto pirmininku buvo to meto Lietuvos Respublikos Seimo narys ir šalies finansų ministras Algirdas Butkevičius. Tai, kad po 2004 metų pasaulio čempionato buvo surengtas dar vienas didelis tarptautinis renginys, rodo pasirinktos krypties tęstinumą.

Šiandien, žvelgiant į tuos įvykius iš didesnės istorinės perspektyvos, 2003–2005 metų laikotarpį galima vertinti ne kaip paprastą tarptautinių varžybų organizavimo etapą. Tai buvo laikotarpis, kai buvo ieškoma atsakymo į kur kas sudėtingesnį klausimą – kokiu keliu turi vystytis pats sportas.

WFF-WBBF tuo metu bandė peržengti tradicinio kultūrizmo ribas. Vaikų „Fit-Kid“, neįgaliųjų sportas, fitneso modelių varžybos, naujos kategorijos, teisėjavimo kriterijų eksperimentai ir profesionalų lygos sukūrimas buvo skirtingos vienos bendros krypties išraiškos. Buvo siekiama, kad sporto sistema būtų platesnė, įvairesnė ir atviresnė skirtingoms sportininkų grupėms.

Todėl šio laikotarpio istorijos nereikėtų matuoti vien medalių skaičiumi ar surengtų varžybų statistika. Daug svarbiau yra tai, kad tuo metu buvo bandoma keisti požiūrį į patį sporto vystymą. Buvo suvokta paprasta, tačiau ne visada sporto organizacijose įgyvendinama tiesa: jeigu sportas nori išlikti gyvas ir patrauklus, jis negali amžinai stovėti vietoje.

2003–2005 metais WFF-WBBF pasirinko paieškos kelią. Buvo eksperimentuojama, buvo ieškoma, buvo priimami sprendimai ir tikrinama, ar jie veikia praktikoje. Kai kurie sprendimai galėjo būti ginčytini, kai kurie vėliau keitėsi, tačiau pats principas buvo aiškus – sportas turi vystytis.

Būtent todėl šį laikotarpį galima laikyti vienu iš svarbesnių WFF-WBBF istorijos etapų. Tai buvo metas, kai federacija stengėsi ne tik organizuoti tarptautines varžybas, bet ir formuoti savo supratimą apie tai, koks galėtų būti ateities fitneso sportas.

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, galima kitaip pažvelgti ir į tuomet priimtus sprendimus. Tai, kas tuo metu galėjo atrodyti kaip eksperimentas ar drąsus bandymas, šiandien leidžia geriau suprasti sporto evoliucijos logiką. Naujos kategorijos, vaikų sportas, neįgaliųjų įtraukimas, profesionalių atletų sistema ir didelio masto tarptautiniai renginiai buvo bandymas sukurti platesnį sporto pasaulį.

Istorijoje svarbu ne tik tai, kas tuo metu buvo pasiekta. Ne mažiau svarbu tai, ko buvo išdrįsta ieškoti.

2003–2005 metų WFF-WBBF veikla būtent apie tai ir kalba. Apie laikotarpį, kai tradicijos nebebuvo laikomos pakankamu atsakymu, kai buvo ieškoma naujų sprendimų ir kai buvo bandoma įrodyti, kad tarptautinis sportas gali būti ne tik paveldėtas, bet ir kuriamas.

Todėl pagrindinė šio laikotarpio išvada paprasta: WFF-WBBF tuomet ieškojo ne dar vieno būdo surengti varžybas – buvo ieškoma naujo kelio pačiam sportui.