Pasaulio sporto istorija. Klaipėdoje susitiko Europos fitneso ir kultūrizmo elitą auginanti karta.

2007 metų gegužės 18–20 dienomis Klaipėdoje vykęs WFF ir WBBF Europos mėgėjų čempionatas tapo plačia tarptautine fitneso ir kultūrizmo sporto švente. Įvairiose kategorijose varžėsi sportininkai iš daugybės Europos šalių, o čempionato programoje vietos užteko ir vaikams bei jaunimui, ir patyrusiems atletams.

Klaipėdoje surengtas 2007 metų Europos mėgėjų čempionatas šiandien įdomus ne tik kaip istorinis sporto rezultatų dokumentas. Oficialūs varžybų protokolai atskleidžia tuo metu sparčiai besiplėtusią fitneso ir kultūrizmo sceną, kurioje vienoje vietoje susitiko skirtingų šalių, skirtingų sporto krypčių ir skirtingo amžiaus atletai.

Čempionatą organizavo World Fitness Federation (WFF) ir World Bodybuilding Federation (WBBF). Varžybos vyko gegužės 18–20 dienomis Klaipėdoje, o galutiniuose protokoluose išskirtos atskiros moterų ir vyrų čempionatų kategorijos.

Nuo klasikinio fitneso iki kultūrizmo

Varžybų programa buvo gerokai platesnė nei vien tradicinis kultūrizmas. Sportininkai rungėsi Classic Fitness, Performance, Athletic ir Super Athletic kategorijose, taip pat vyko atskiras kultūrizmo čempionatas.

Toks skirstymas leido į sceną pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: vienose kategorijose svarbus buvo sportinis kūno sudėjimas ir fizinis pasirengimas, kitose – raumenų masė, proporcijos ir sceninis pateikimas. Todėl čempionato rezultatai atspindi ne vieną konkrečią sporto kryptį, o platesnį to meto fizinės kultūros spektrą.

Moterų Classic Fitness kategorijoje finale išsirikiavo net 24 dalyvės. Čia varžėsi atstovės iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Bulgarijos ir Vengrijos. Pirmąsias tris vietas pasidalijo Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos sportininkės.

Vien jau šios kategorijos dalyvių geografija rodo, kad čempionatas buvo ne regioninis susitikimas, o tarptautinė scena, į kurią susirinko sportininkės iš skirtingų Europos valstybių. Finale taip pat buvo atstovaujama ir kitoms šalims – tarp jų Lenkijai, Baltarusijai, Latvijai, Bulgarijai ir Vengrijai.

Konkurencija – nuo Baltijos regiono iki Izraelio

Dar platesnė dalyvių geografija atsiskleidė Performance kategorijoje. Tarp jos finalininkių buvo Izraelio, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Anglijos, Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir kitų šalių atstovių.

Šioje kategorijoje pirmąją vietą užėmė Izraelio atstovė Jelena Frenkel, antrąją – Lietuvos sportininkė Inga Naslėnaitė, trečiąją – Lenkijos atstovė Karolina Strzyżewska.

Rezultatų lentelėje matyti ir didelis dalyvių skaičius – vien šioje kategorijoje galutiniame sąraše buvo daugiau kaip dvidešimt sportininkių. Tai rodo, kad fitneso varžybos tuo metu jau buvo tapusios konkurencinga tarptautine sporto disciplina, kurioje vietos finale reikėjo nusipelnyti.

Athletic kategorijose – Rusijos, Baltijos ir kitų šalių dvikovos

Atskira vieta čempionate teko Athletic kategorijoms. Pirmojoje jų grupėje tarp dalyvių buvo Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių sportininkės.

Antrojoje Athletic kategorijoje ryškiai dominavo Rusijos atstovės – pirmąsias dvi vietas užėmė Irina Stavickaja ir Irina Simonova. Trečioji vieta atiteko Lietuvos sportininkei Kristinai Serksnaitei, ketvirta liko Latvijos atstovė Marija Deksne, penkta – Lenkijos sportininkė Joanna Kwiatkowska, o šeštąją vietą užėmė Vokietijos atstovė Anke Babel.

Šioje kategorijoje taip pat varžėsi Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių atstovės. Tai dar kartą parodo, kad čempionato dalyvių geografija neapsiribojo vien Baltijos regionu ar artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis.

Aukščiausios kategorijos – stipriausios scenos figūros

Moterų programos kulminacija tapo Super Athletic kategorija. Joje varžėsi devynios sportininkės iš Rusijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Nugalėtoja tapo Rusijos atstovė Tatjana Bojciuk, antrąją vietą užėmė jos šalies sportininkė Olesia Siomina, o trečiąją – Lenkijos atstovė Agata Czerkawska. Į pirmąjį šešetą taip pat pateko Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos atstovės.

Ši kategorija išsiskyrė ne tik aukštu sportininkių lygiu, bet ir tuo, kad joje susitiko kelios tuo metu aktyviausios regiono fitneso ir kultūrizmo mokyklos.

Kultūrizmo scenoje – Ukraina, Rusija ir Baltarusija

Tradicinėje moterų Bodybuilding kategorijoje nugalėtoja tapo Ukrainos atstovė Maria Akizanova. Antrąją vietą užėmė Rusijos sportininkė Darja Morozova, trečiąją – kita Ukrainos atstovė Halina Macykur. Ketvirtoji vieta atiteko Baltarusijos sportininkei Irinai Lebedevai.

Šios kategorijos rezultatai atspindi ir platesnį tuometinės kultūrizmo scenos pasiskirstymą: tarp aukščiausių vietų matome Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sportininkes. Tai buvo vienas iš tų čempionato segmentų, kuriame ryškiausiai išsiskyrė klasikinės Rytų Europos kultūrizmo mokyklos.

Vyrų varžybose – dar platesnė geografija

Vyrų čempionato programa buvo ne mažiau įvairi. Joje taip pat buvo Wheel-Chair, Junior, Classic Fitness, Performance, Athletic, Super Athletic ir kultūrizmo kategorijos.

Atskira vieta buvo skirta sportininkams su negalia. Wheel-Chair kategorijoje pirmąją vietą užėmė Lietuvos atstovas Artūras Krutulis.

Jaunimo iki 21 metų kultūrizmo kategorijoje pirmąją vietą iškovojo Lietuvos atstovas Mantas Lukošius. Už jo išsirikiavo Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Rusijos ir Slovakijos sportininkai.

Tuo tarpu vyrų Classic Fitness kategorijoje nugalėjo Latvijos atstovas Viktoras Sarko. Antrąją vietą užėmė Lietuvos sportininkas Vytautas Brazaitis, trečiąją – Rusijos atstovas Dmitrijus Krivčikovas. Į finalinį sąrašą pateko ir sportininkai iš Turkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Moldovos bei kitų šalių.

Tai viena iš kategorijų, kurioje ypač gerai matyti tarptautinis čempionato pobūdis: scenoje greta Baltijos šalių atletų pasirodė Rusijos, Turkijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Moldovos atstovai.

Jaunimas ir vaikai – atskira čempionato istorija

Vienas įdomiausių renginio aspektų – tai, kad Europos čempionatas neapsiribojo suaugusiųjų sportu.

Programoje buvo surengtas atskiras „Fit-Kid“ Europos čempionatas, kuriame sportininkai buvo skirstomi pagal amžių. Jauniausioje, iki 8 metų, kategorijoje dalyvavo Lietuvos atstovė Evelina Dambrauskaitė. Iki 10 metų grupėje varžėsi Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos atstovai.

Iki 12 metų kategorijoje jau buvo galima matyti dar didesnę konkurenciją. Čia pirmąsias dvi vietas užėmė Lenkijos atstovės, trečiąją – Lietuvos sportininkė, o finaliniame sąraše taip pat buvo kitų Lietuvos ir Rusijos atstovių.

Vaikų kategorijų įtraukimas į Europos čempionato programą atskleidžia ir kitą tuometinės sporto sistemos aspektą – dėmesys buvo skiriamas ne tik jau susiformavusiems atletams, bet ir jaunajai kartai.

Čempionatas kaip sporto geografijos žemėlapis

Peržvelgus rezultatus, Klaipėdoje vykęs čempionatas tampa savotišku 2007 metų Europos fitneso ir kultūrizmo geografijos žemėlapiu.

Rezultatuose nuolat kartojasi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sportininkų pavardės, tačiau dalyvių sąrašuose matyti ir Estija, Vokietija, Slovakija, Turkija, Bulgarija, Vengrija, Moldova, Izraelis, Anglija, Kipras, Kazachstanas, Australija ir kitos šalys.

Toks dalyvių spektras leidžia suprasti, kad čempionatas buvo ne vien vienos sporto mokyklos varžybos. Skirtingose kategorijose nugalėtojai keitėsi, o pirmosiose vietose pasirodė įvairių šalių atstovai.

Tai ypač akivaizdu pažvelgus į skirtingas kategorijas: vienur triumfavo Izraelio sportininkė, kitur – Rusijos, Ukrainos, Latvijos ar Lenkijos atstovai. Todėl bendrame čempionato paveiksle nėra vienos šalies absoliutaus dominavimo – rezultatai pasiskirstę priklausomai nuo kategorijos ir dalyvių sudėties.

Klaipėdos čempionato reikšmė

2007 metų Europos mėgėjų čempionato protokolai šiandien leidžia pažvelgti į laikotarpį, kai fitnesas ir kultūrizmas buvo sparčiai besiformuojanti ir įvairėjanti sporto scena.

Klaipėdoje viename renginyje susijungė skirtingos sporto kryptys – nuo klasikinio ir atletinio fitneso iki kultūrizmo, nuo suaugusiųjų kategorijų iki vaikų varžybų. Varžybose dalyvavo sportininkai iš daugybės šalių, o finaliniuose protokoluose užfiksuota šimtai individualių pasirodymų ir dešimtys prizinių vietų.

Todėl šis čempionatas svarbus ne tik dėl pavardžių, įrašytų į nugalėtojų sąrašus. Jis atspindi platesnį to meto Europos sporto procesą – augantį susidomėjimą kūno rengyba, sceniniu fitnesu ir kultūrizmu bei vis didesnį tarptautinį šių disciplinų pobūdį.

Po daugelio metų išlikę oficialūs rezultatai leidžia atkurti ne tik tai, kas tapo čempionais, bet ir visą to meto sporto pasaulio panoramą – nuo jauniausių „Fit-Kid“ dalyvių iki aukščiausio lygio suaugusiųjų kategorijų. O Klaipėda šiame istoriniame dokumente išlieka vieta, kurioje 2007-aisiais susitiko skirtingos Europos fitneso ir kultūrizmo mokyklos.

NIDOJE – PASAULIO SPORTO ELITAS: 37-asis PASAULIO ČEMPIONATAS.

Spalio 24–26 dienomis Neringoje – išskirtinis tarptautinis sporto renginys.

Nida taps tarptautinio sporto traukos centru. Spalio 24–26 dienomis prestižiniuose Nidos „Agilos“ kultūros rūmuose vyks 37-asis pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas, 51-asis tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir trečiosios Neringos miesto mero taurės pirmenybės.

Tris dienas Nidoje varžysis mėgėjai ir profesionalai, į renginį atvyksiantys iš įvairių pasaulio šalių.

BEVEIK 40 METŲ PASAULIO ČEMPIONATŲ TRADICIJOS

WFF-WBBF pasaulio čempionatai rengiami jau beveik keturis dešimtmečius. Per visą šį laikotarpį pasaulio čempionatų istorijoje būta įvairiausių išbandymų, tačiau tradicija nebuvo nutraukta – varžybos vyko net sudėtingiausiais laikotarpiais ir COVID-19 pandemijos metu.

Čempionatuose yra dalyvavę visų pasaulio žemynų atstovai.

2026 metų renginys Neringoje pratęs šią ilgametę tarptautinio sporto tradiciją.

742 SPORTININKAI IŠ 32 VALSTYBIŲ

Vienas įspūdingiausių čempionatų istorijos puslapių – 2005 metai, kai varžybose dalyvavo rekordinis skaičius – 742 sportininkai iš 32 valstybių.

Tais metais absoliutūs nugalėtojai buvo apdovanoti išskirtiniais prizais – originaliais vertingais briliantais.

Čempionatas buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Prie šios transliacijos prisidėjo AB „Lietuvos telekomas“, skyrusi tuomet daugiau kaip 144 tūkst. litų, arba daugiau kaip 40 tūkst. eurų.

Tai buvo vienas iš ženklų, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai jau anuomet peržengė įprastų sporto varžybų ribas.

RENGINIUS REMĖ LIETUVOS VALSTYBĖ

WFF-WBBF pasaulio čempionatų istorijoje yra ir išskirtinis Lietuvos valstybės dėmesys.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metų pasaulio čempionatus rėmė Lietuvos valstybės biudžetas.

Organizacinių komitetų pirmininkais yra buvę aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai – ministrai ir net du ministrai pirmininkai.

Čempionatų atidarymo ceremonijose dalyvavo Lietuvos sporto ministrai Vytas Nėnius ir Algirdas Raslanas.

Po kai kurių čempionatų buvo rengiamos tarptautinės spaudos konferencijos naujienų agentūroje ELTA, o užsienio delegacijų vadovai buvo priimami Lietuvos Respublikos Seime.

NIDA – SVARBI 2026 METŲ SPORTO ŽEMĖLAPIO VIETA

2026 metų pasaulio čempionatas Neringoje – ne tik sporto varžybos. Tai ilgametės tarptautinės tradicijos tęsinys ir galimybė Neringai dar kartą tapti tarptautinio sporto susitikimo vieta.

Organizatoriai tikisi, kad šių metų čempionatas paliks ryškų pėdsaką tiek sporto istorijoje, tiek Neringos miesto tarptautiniame gyvenime.

Dalyvių registracija jau vyksta.

Išsami renginio programa, varžybų tvarkaraštis ir registracija – www.worldfitness.lt

ŽINGSNIS Į 60-ĄJĮ „GINTARINĮ PRIZĄ“

Nidos čempionatas taps ir savotiška repeticija prieš išskirtinį 2027 metų įvykį – 60-ąjį tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje.

Jubiliejiniam renginiui pradėta ruoštis dar 2025 metais. Ta proga planuojama keliomis kalbomis išleisti unikalią istorinę knygą, skirtą ilgametei „Gintarinio prizo“ istorijai.

2026-ieji WFF-WBBF sporto kalendoriuje žada būti ypatingi – pasaulio čempionatas Nidoje, tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir 2027 metais artėjantis 60-asis „Gintarinis prizas“ Klaipėdoje sudarys išskirtinę tarptautinių renginių grandinę.

2008 M. WFF-WBBF „UNIVERSE“ VILNIUJE.

Turnyro ir tarptautinio fitneso epochos istorija.

2008 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko tarptautinis WFF-WBBF „Miss & Mister Universe“ turnyras. Šiandien šį renginį reikėtų vertinti ne tik kaip dar vienas federacijos sporto kalendoriaus varžybas, bet ir kaip savo epochos istorinį dokumentą – liudijimą, kaip tarptautinis fitnesas ir kultūrizmas atrodė pirmojo XXI amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Norint suprasti 2008 m. turnyro reikšmę, nepakanka išvardyti jo nugalėtojus ir prizininkus. Už rezultatų slypi ištisa epocha: tarptautinio sporto plėtra, naujų varžybų kategorijų atsiradimas, veteranų ir jaunimo varžybų augimas, fitneso raida už tradicinio kultūrizmo ribų bei tarptautinių ryšių tarp skirtingų šalių sporto organizacijų kūrimasis.

Būtent šiame platesniame kontekste Vilniaus „Universe“ įgyja savo istorinę reikšmę.

2008-ieji – sportas ant naujos eros slenksčio

2008-ieji tam tikra prasme buvo dviejų epochų riba.

Viena vertus, tarptautinis kultūrizmas jau turėjo ilgą istoriją, gilias tradicijas, pripažintus vardus ir gerai išvystytas sporto mokyklas.

Kita vertus, fitnesas sparčiai keitėsi.

Tarptautinėje arenoje vis didesnę reikšmę įgijo estetiškas kūno sudėjimas, fizinis pasirengimas, atletiškumas, sceninė laikysena ir įvairios fitneso formos.

Todėl XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos varžybų struktūra istoriniu požiūriu yra ypač įdomi.

Ji atskleidžia perėjimą nuo kultūrizmo, kaip santykinai siauros sporto šakos, sampratos prie platesnio požiūrio į fitnesą ir fizinę kultūrą kaip į ištisą įvairių sporto disciplinų sistemą.

WFF-WBBF modelis atspindėjo šią raidą.

2008 m. „Universe“ buvo būdingas šios epochos pavyzdys.

Vilnius tarptautinėje WFF-WBBF sistemoje

Sprendimas „Universe“ rengti Vilniuje nebuvo atsitiktinis.

Tuo metu Lietuva jau buvo tapusi vienu svarbių WFF-WBBF tarptautinės veiklos centrų. Tarptautiniai čempionatai ir turnyrai buvo rengiami Klaipėdoje, Trakuose, Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose.

Ypač svarbus renginys buvo tradicinis tarptautinis „Amber Prix International“ („Gintarinis prizas“) turnyras Klaipėdoje.

40-mečio jubiliejinis renginys sulaukė valstybės paramos. Tai gerokai išplėtė renginio organizavimo galimybes: buvo galima kviesti užsienio komandas ir delegacijas, užtikrinti televizijos bei žiniasklaidos dėmesį, rengti daugiakalbę reklaminę ir vaizdo medžiagą.

Taip kūrėsi platesnė tarptautinė sporto aplinka – Lietuva tapo nuolatine susitikimų vieta sportininkams, treneriams, teisėjams, organizatoriams ir sporto atstovams iš įvairių šalių.

Todėl Vilniaus „Universe“ reikėtų vertinti kaip platesnės šios sistemos dalį.

Turnyro išsaugotas tarptautinis žemėlapis

Ypatingą istorinę vertę turi pats rezultatų protokolas.

Jame buvo atstovaujama Rusijai, Ukrainai, Latvijai, Slovakijai, Danijai, Venesuelai, Urugvajui, Argentinai, Meksikai, Baltarusijai, Lenkijai, Bulgarijai, Graikijai, Suomijai, Estijai, Vokietijai, Anglijai, Čekijai, Brazilijai, Serbijai, Prancūzijai ir kitoms šalims.

Tai jau nebuvo vietinės sporto varžybos.

Tai buvo tarptautinis XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos fitneso žemėlapis.

Jo pagrindą sudarė Rytų ir Vidurio Europos šalys, tačiau kartu dalyvavo Vakarų Europos ir Pietų Amerikos sportininkai.

Pati geografinė įvairovė yra svarbi.

Rusija ir Ukraina.

Latvija ir Baltarusija.

Lenkija ir Čekija.

Vokietija ir Anglija.

Urugvajus, Argentina, Venesuela, Meksika ir Brazilija.

Skirtingos sporto tradicijos, treniruočių mokyklos ir idealaus kūno sampratos susitiko vienoje scenoje.

Būtent ši geografija suteikia protokolui istorinę reikšmę.

Rytų Europa – vienas iš sporto raidos centrų

Atidžiau pažvelgus į rezultatus, matyti stiprus Rytų Europos atstovavimas.

Rusijos ir Ukrainos sportininkai dalyvavo daugybėje kategorijų ir nuolat patekdavo tarp prizininkų.

Tai nebuvo atsitiktinumas.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo stiprios fizinės kultūros, jėgos sporto ir atletinio rengimo tradicijos toliau vystėsi regiono šalyse. Tačiau dabar šios tradicijos evoliucionavo naujomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis sąlygomis.

Tarptautinės federacijos tapo platformomis, kuriose buvusių Sovietų Sąjungos respublikų sportininkai galėjo susitikti su Vakarų Europos ir kitų regionų atletais.

Šia prasme XX a. paskutiniųjų dešimtmečių ir XXI a. pirmojo dešimtmečio tarptautinės varžybos tapo savotišku tiltu tarp skirtingų posovietinio ir Vakarų pasaulio sporto tradicijų.

Vilniaus „Universe“ yra vienas istorinių epizodų, iliustruojančių šį procesą.

Tačiau „Universe“ jau nebebuvo vien Europos renginys

Tuo pat metu rezultatai rodo, kad tarptautinė WFF-WBBF sistema neapsiribojo Europa.

Sportininkų iš Urugvajaus, Argentinos, Venesuelos, Meksikos ir Brazilijos dalyvavimas rodo, kad federacijos tarptautinė įtaka jau buvo gerokai išsiplėtusi Pietų Amerikoje.

Šie sportininkai nebuvo vien simboliniai dalyviai.

Jie varžėsi dėl medalių.

O aukščiausias moterų turnyro titulas atiteko Urugvajui.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez tapo absoliučia moterų nugalėtoja.

Absoliutus vyrų titulas atiteko Anglijai atstovavusiam Dayo Audi.

Oficialūs WFF-WBBF istoriniai įrašai šiuos du sportininkus įvardija kaip 2008 m. „Universe“ absoliučius nugalėtojus.

Taigi simbolinė turnyro viršūnė buvo padalyta tarp dviejų šalių – Urugvajaus ir Anglijos.

Tai labai iškalbingas rezultatas.

Dayo Audi – pergalė didelės sportinės karjeros pabaigoje

Absoliutaus vyrų nugalėtojo istorija suteikia renginiui dar vieną istorinį matmenį.

Dayo Audi vėliau nurodė, kad paskutinės jo kultūrizmo varžybos įvyko 2008 m. lapkritį Vilniuje, kur jis iškovojo „Mr. Universe“ titulą.

Iki to laiko jis jau buvo iškovojęs Didžiosios Britanijos, Europos ir pasaulio NABBA titulus, taip pat IFBB profesionalo titulą. „Universe“ titulas buvo likęs vienas iš pagrindinių jo sportinių tikslų, kurį jis norėjo pasiekti prieš baigdamas varžybinę karjerą.

Todėl šiam sportininkui Vilniaus turnyras turėjo ypatingą asmeninę reikšmę.

2008 m. „Universe“ buvo ne tik jo sportinės karjeros kulminacija, bet ir paskutinis jos skyrius.

Istoriniu požiūriu tai paprastą rezultatų protokolo eilutę – „1 vieta“ – paverčia kur kas prasmingesniu faktu.

Urugvajaus moterų pergalė – dar vienas epochos simbolis

Ne mažiau iškalbinga yra absoliučios moterų nugalėtojos istorija.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez pergalė reiškė, kad moterų tarptautinio fitneso viršūnė atiteko Pietų Amerikos sportininkei.

Tai svarbu todėl, kad tarptautinio fitneso geografija jau nebebuvo vienmatė.

Iki 2008 m. jau nebegalima buvo kalbėti apie vieną centrą, kuris lemtų viso sporto raidą.

Formavosi ir tarpusavyje varžėsi skirtingos regioninės sporto mokyklos.

Europos.

Rytų Europos.

Pietų Amerikos.

Tarptautinės varžybos leido šioms mokykloms tiesiogiai palyginti savo pasiekimus vienoje scenoje.

Varžybų kategorijų revoliucija

Pati turnyro struktūra yra dar vienas svarbus istorinis dokumentas.

Programą sudarė:

Model Fitness, Fitness, Performance, Athletic, Super Athletic, Classic ir Extreme.

Taip pat atskirai buvo rengiamos jaunimo, veteranų ir sportininkų su negalia varžybos.

Šiuolaikiniam stebėtojui tokia diferenciacija gali atrodyti įprasta. Tačiau istoriniu požiūriu ji atspindi esminį fizinės kultūros sampratos pokytį.

Sportininkas jau nebeturėjo atitikti vieno universalaus modelio.

Egzistavo skirtingos fizinio vystymosi formos.

Vieni sportininkai atstovavo „Model Fitness“ estetikai.

Kiti – „Performance“.

Dar kiti – „Athletic“.

Kiti – „Super Athletic“ ar „Extreme“.

Taigi pati varžybų sistema pripažino sportinio kūno įvairovę.

Tai buvo vienas iš būdingiausių šios epochos bruožų.

Nuo jaunių iki vyresnių nei 60 metų sportininkų

Ne mažiau įspūdingas buvo turnyre atstovautas amžiaus diapazonas.

Vienose tarptautinėse varžybose kartu varžėsi jaunesni nei 21 metų sportininkai ir vyresni nei 60 metų atletai.

Tarp jų buvo „Over 40“ ir „Over 50“ kategorijos.

Tai buvo daugiau nei vien klasifikavimo sistema.

Tai buvo sporto, kaip visą gyvenimą trunkančios veiklos, modelis.

Jaunas sportininkas galėjo pradėti varžybinį kelią dar ankstyvame amžiuje.

Suaugęs atletas galėjo tęsti varžybas.

Sulaukus 40 metų buvo galima dalyvauti specialiose veteranų kategorijose.

Po 50 metų atsirasdavo naujos galimybės.

Net ir sulaukęs 60 metų sportininkas galėjo žengti į tarptautinę sceną.

Istoriškai tai perteikė svarbią žinią:

fizinė kultūra nebebuvo suvokiama tik kaip jaunų žmonių veikla.

Sportininkai su negalia – svarbi bendro vaizdo dalis

Programoje taip pat buvo atskira „Disabled Sportsmen“ kategorija.

Jos nugalėtoju tapo Prancūzijos atstovas Michael Louvel.

Pats šios kategorijos egzistavimas yra istoriškai reikšmingas.

Tarptautinis turnyras parodė, kad sporto scena gali priklausyti ne tik sportininkams, atstovaujantiems idealizuotam fiziniam modeliui.

Joje taip pat gali atsirasti vietos žmonėms, turintiems kitokias fizines galimybes.

Fitneso istorijoje tai atspindi laipsnišką pačios dalyvavimo sporte sampratos plėtrą.

„Universe“ kaip socialinis sporto modelis

Todėl 2008 m. rezultatų protokolą reikėtų skaityti kaip daugiau nei vietų sąrašą.

Tai iš esmės yra socialinis sporto žemėlapis.

Jame matome:

jaunimą ir brandų amžių; vyrus ir moteris; profesionalų ir mėgėjų varžybas; estetinį fitnesą ir atletinį vystymąsi; klasikines ir ekstremalias kategorijas; sportininkus be negalios ir sportininkus su negalia; Europą ir Pietų Ameriką.

Visi šie elementai buvo sujungti vienose tarptautinėse varžybose.

Tai yra vienas iš pagrindinių istorinių „Universe“ bruožų.

2008-ieji – tam tikro laikotarpio kulminacija

2008-ieji tampa dar įdomesni pažvelgus į platesnę istorinę seką.

Oficiali WFF-WBBF statistika rodo, kad skirtingų metų absoliučiais „Universe“ nugalėtojais tapo įvairių šalių atstovai, tarp jų – Rusijos, Latvijos, Suomijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Anglijos ir kitų šalių sportininkai.

2008 m. absoliutus moterų titulas atiteko Urugvajui, o vyrų – Anglijai.

Tai leidžia daryti platesnę išvadą.

„Universe“ nebuvo vienos nacionalinės mokyklos dominuojamas turnyras.

Tai buvo tarptautinė sistema, kurioje čempionų geografija nuolat keitėsi.

Todėl istorinė turnyro vertė slypi ne tik atskiruose rezultatuose, bet ir platesniame procese, kurį jis reprezentuoja.

Vilnius – sporto tradicijų susitikimo vieta

2008 m. Vilnius buvo kelių svarbių procesų sankirtoje.

Vienoje pusėje buvo stipri Rytų Europos jėgos ir fizinės kultūros tradicija.

Kitoje – auganti tarptautinė fitneso reikšmė.

Taip pat didėjo Vakarų Europos sportininkų dalyvavimas.

Tuo pat metu Pietų Amerikos atstovai vis labiau matėsi tarptautinėje arenoje.

Galiausiai pati dalyvavimo sporte samprata tapo platesnė, apimdama jaunius, veteranus ir sportininkus su negalia.

Todėl Vilniaus reikšmės negalima sumažinti vien iki fakto, kad turnyras vyko šiame mieste.

Tam tikru istoriniu momentu miestas tapo skirtingų tarptautinio sporto judėjimo krypčių susitikimo vieta.

Istorijos negalima perskaityti vien per medalius

Jeigu iš 2008 m. protokolo pašalintume visus vardus ir paliktume tik jo struktūrą, vis tiek matytume nepaprastai svarbų istorinį vaizdą.

Matytume dešimtis šalių.

Matytume kelis žemynus.

Matytume daugybę kategorijų.

Matytume skirtingas kartas.

Matytume, kaip fitnesas vystėsi už tradicinio kultūrizmo ribų.

Matytume bandymą sukurti tarptautinę sistemą, kurioje greta galėtų egzistuoti skirtingos fizinės kultūros formos.

Tai ir yra svarbiausias istorinis turnyro palikimas.

Medalis yra vienos dienos rezultatas.
Protokolas – epochos dokumentas.

Istorinė išvada

2008 m. WFF-WBBF „Universe“ Vilniuje buvo ne tik tarptautinis turnyras. Tai buvo pereinamojo laikotarpio tarptautinio fitneso ir kultūrizmo istorijoje atspindys.

Tai buvo metas, kai nusistovėjusios sporto tradicijos išliko labai įtakingos, tačiau kartu formavosi naujas tarptautinio fitneso modelis – įvairesnis, labiau specializuotas ir geografiškai atviresnis.

Rytų Europa išlaikė stiprias pozicijas.

Vakarų Europa aktyviai dalyvavo tarptautinėse varžybose.

Pietų Amerika tapo vis labiau matoma.

Plėtėsi sportinės karjeros ribos.

Atsirado naujos kategorijos.

Vystėsi moterų fitnesas.

Sportininkai su negalia buvo įtraukiami į varžybų programas.

O absoliutūs titulai galėjo iš Vilniaus iškeliauti į Urugvajų ir Angliją.

Tai ir yra istorinė 2008 m. „Universe“ reikšmė.

Šis turnyras pasakoja ne tik apie tai, kas laimėjo.

Jis parodo, kaip atrodė pats sportas.

Koks buvo jo geografinis žemėlapis.

Kokios buvo fizinio meistriškumo sampratos.

Kokia tapo jo tarptautinė bendruomenė.

Ir galiausiai – kaip atrodė konkretus istorinis momentas: laikotarpis, kai fitnesas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

2008-ieji istoriniame kontekste

Šiandien šį turnyrą galima vertinti kaip vieną iš savo epochos archyvinių „momentinių kadrų“.

Jo įrašai išsaugo ne tik statistiką.

Jie išsaugo sporto geografiją.

Jie išsaugo sporto vertybes.

Jie išsaugo tarptautinio bendradarbiavimo modelį.

Jie išsaugo supratimą apie tai, koks turėtų būti sportininkas – ir kokia įvairi gali būti kelionė fizinio meistriškumo link.

Todėl 2008 m. Vilniaus „Universe“ nusipelno vietos ne tik WFF-WBBF sporto kalendoriuje.

Jis nusipelno vietos tarptautinio fitneso istorijoje XXI amžiaus pradžioje – kaip liudijimas epochos, kai sportas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

PASAULINIO SPORTO ISTORIJA. Grįžtant į praeitį: WFF-WBBF ieškojo naujų tarptautinio sporto vystymo kelių.

2003 metai WFF-WBBF istorijoje buvo svarbus lūžio laikotarpis. Vokiečiui Klausui P. J. Hoffmannui pasitraukus iš aktyvios tarptautinės sporto veiklos jo vadovaujamoje WFF-WBBF federacijos dalyje, Dr. Edmundas Daubaras liko vienintelis organizacijos lyderis, toliau besirūpinantis tarptautine federacijos veikla ir jos sporto vystymo kryptimis. Tuo metu prieš federaciją iškilo ne vien organizaciniai, bet ir kur kas platesni strateginiai klausimai: kaip toliau vystyti tarptautinį sportą, kokia kryptimi turi judėti fitnesas ir kaip sukurti tokį sporto modelį, kuris nebūtų vien tradicinių kultūrizmo principų pakartojimas.

Situacija buvo sudėtinga. Dešimtmečiais kultūrizmo pasaulyje įsitvirtinę modeliai buvo tapę tradicija, tačiau tradicija savaime dar nereiškia progreso. WFF-WBBF vadovybė suprato, kad norint judėti į priekį neužtenka organizuoti dar vienas tokio paties formato varžybas ar mechaniškai kartoti jau žinomus sprendimus. Reikėjo ieškoti naujovių, eksperimentuoti, stebėti rezultatus ir nebijoti keisti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.

Toks požiūris WFF-WBBF veikloje buvo matomas dar iki 2003 metų. Jau 1999 metais federacija į savo veiklą įtraukė vaikų „Fit-Kid“ bei neįgalių sportininkų kategorijas. Tai buvo svarbus žingsnis, nes sportas buvo pradėtas suvokti plačiau – ne vien kaip aukščiausio lygio atletų varžymasis, bet ir kaip veikla, kurioje turi atsirasti vietos vaikams bei žmonėms su negalia. Nuo 2004 metų federacija pradėjo organizuoti ir fitneso modelių varžybas. Šie sprendimai nebuvo atsitiktiniai. Jie atspindėjo bendrą siekį ieškoti naujų sporto formų ir plėsti pačią fitneso sporto sampratą.

Todėl 2004 metai tapo ypatingu laikotarpiu. Lietuvoje buvo surengta daugybė vietinių ir tarptautinių varžybų, Rygoje organizuotas didelis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, o Maskvoje įvyko reikšmingas Europos čempionatas. Tačiau šių renginių reikšmė buvo ne vien sportinių rezultatų suvestinėse. Tuo metu WFF-WBBF aktyviai eksperimentavo su įvairiomis kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir varžybų organizavimo principais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinio tarptautinio fitneso sporto kryptis.

Tai buvo tam tikra prasme eksperimentinis laikotarpis. Federacija bandė ne prisitaikyti prie jau egzistuojančio modelio, o pati ieškojo galimybių jį keisti. Buvo svarbu ne tik tai, kaip sportininkas atrodo scenoje, bet ir kaip sporto varžybos gali būti organizuojamos, kaip jos vertinamos ir kaip jas suvokia žiūrovas. Tuo metu buvo bandoma rasti optimalų santykį tarp sportinio pasirengimo, estetikos, varžybų patrauklumo ir tarptautinio sporto organizavimo.

Svarbiausiu 2004 metų įvykiu tapo Vilniaus kongresų rūmuose surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Renginiui buvo suteiktas ir valstybės dėmesys – čempionatą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išsamų reportažą iš varžybų parodė Lietuvos nacionalinė televizija. Čempionate dalyvavo 378 atletai iš 28 pasaulio šalių. Šie skaičiai gerai atskleidžia renginio mastą ir tarptautinį pobūdį.

Beveik visiems sportininkams Vilniaus viešbučiuose buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas. Už šių skaičių ir faktų slypėjo didžiulis organizacinis darbas. Reikėjo priimti šimtus užsienio atletų, pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu, varžybų programa, teisėjavimu ir daugybe kitų tarptautinio renginio detalių. Todėl 2004 metų pasaulio čempionatas tapo ne tik sportiniu, bet ir organizaciniu WFF-WBBF išbandymu.

Tais pačiais metais federacija žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – įsteigė profesionalų lygą ir profesionalų varžybas įtraukė į varžybų programą. Tai buvo svarbu todėl, kad buvo siekiama sukurti ne vien atskirų čempionatų sistemą, bet platesnę sporto struktūrą, kurioje galėtų atsirasti vietos ir aukščiausio lygio profesionaliems atletams. Tokiu būdu buvo ieškoma galimybės sujungti skirtingus sportinio kelio etapus – nuo vaikų ir mėgėjų iki profesionalaus sporto.

2004 metų pasaulio čempionato organizacinio komiteto pirmininku buvo Gediminas Kirkilas - tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo narys, krašto apsaugos ministras, vėliau – nuo 2006 metų – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Jis asmeniškai pasirašė varžybų nugalėtojams įteiktus diplomus bei dalyvavo tarptautinėje WFF-WBBF spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Šie faktai taip pat yra svarbi to laikotarpio istorijos dalis. Jie parodo, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai Lietuvoje buvo pastebimi ne tik sporto bendruomenėje, bet ir platesniame visuomeniniame bei valstybiniame gyvenime.

2004 metų pasaulio čempionatas tapo savotišku pasirinktos krypties patikrinimu. Iki tol išbandytos naujos kategorijos, nauji vertinimo principai, naujos varžybų formos ir profesionalų sporto idėja buvo perkelti į didelio masto tarptautinį renginį. Ir būtent čia galima įžvelgti svarbiausią to laikotarpio bruožą: WFF-WBBF neapsiribojo vien deklaracijomis apie sporto vystymą. Buvo bandoma praktiškai įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta.

2005 metais ši veikla buvo tęsiama. Vilniaus kongresų rūmuose dvi dienas vyko dar vienas didelio masto WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Jo organizacinio komiteto pirmininku buvo to meto Lietuvos Respublikos Seimo narys ir šalies finansų ministras Algirdas Butkevičius. Tai, kad po 2004 metų pasaulio čempionato buvo surengtas dar vienas didelis tarptautinis renginys, rodo pasirinktos krypties tęstinumą.

Šiandien, žvelgiant į tuos įvykius iš didesnės istorinės perspektyvos, 2003–2005 metų laikotarpį galima vertinti ne kaip paprastą tarptautinių varžybų organizavimo etapą. Tai buvo laikotarpis, kai buvo ieškoma atsakymo į kur kas sudėtingesnį klausimą – kokiu keliu turi vystytis pats sportas.

WFF-WBBF tuo metu bandė peržengti tradicinio kultūrizmo ribas. Vaikų „Fit-Kid“, neįgaliųjų sportas, fitneso modelių varžybos, naujos kategorijos, teisėjavimo kriterijų eksperimentai ir profesionalų lygos sukūrimas buvo skirtingos vienos bendros krypties išraiškos. Buvo siekiama, kad sporto sistema būtų platesnė, įvairesnė ir atviresnė skirtingoms sportininkų grupėms.

Todėl šio laikotarpio istorijos nereikėtų matuoti vien medalių skaičiumi ar surengtų varžybų statistika. Daug svarbiau yra tai, kad tuo metu buvo bandoma keisti požiūrį į patį sporto vystymą. Buvo suvokta paprasta, tačiau ne visada sporto organizacijose įgyvendinama tiesa: jeigu sportas nori išlikti gyvas ir patrauklus, jis negali amžinai stovėti vietoje.

2003–2005 metais WFF-WBBF pasirinko paieškos kelią. Buvo eksperimentuojama, buvo ieškoma, buvo priimami sprendimai ir tikrinama, ar jie veikia praktikoje. Kai kurie sprendimai galėjo būti ginčytini, kai kurie vėliau keitėsi, tačiau pats principas buvo aiškus – sportas turi vystytis.

Būtent todėl šį laikotarpį galima laikyti vienu iš svarbesnių WFF-WBBF istorijos etapų. Tai buvo metas, kai federacija stengėsi ne tik organizuoti tarptautines varžybas, bet ir formuoti savo supratimą apie tai, koks galėtų būti ateities fitneso sportas.

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, galima kitaip pažvelgti ir į tuomet priimtus sprendimus. Tai, kas tuo metu galėjo atrodyti kaip eksperimentas ar drąsus bandymas, šiandien leidžia geriau suprasti sporto evoliucijos logiką. Naujos kategorijos, vaikų sportas, neįgaliųjų įtraukimas, profesionalių atletų sistema ir didelio masto tarptautiniai renginiai buvo bandymas sukurti platesnį sporto pasaulį.

Istorijoje svarbu ne tik tai, kas tuo metu buvo pasiekta. Ne mažiau svarbu tai, ko buvo išdrįsta ieškoti.

2003–2005 metų WFF-WBBF veikla būtent apie tai ir kalba. Apie laikotarpį, kai tradicijos nebebuvo laikomos pakankamu atsakymu, kai buvo ieškoma naujų sprendimų ir kai buvo bandoma įrodyti, kad tarptautinis sportas gali būti ne tik paveldėtas, bet ir kuriamas.

Todėl pagrindinė šio laikotarpio išvada paprasta: WFF-WBBF tuomet ieškojo ne dar vieno būdo surengti varžybas – buvo ieškoma naujo kelio pačiam sportui.

Slovakija kaip tarptautinis W.F.F.–W.B.B.F. kultūrizmo ir fitneso centras:

mecenato Stefano Hrčkos vaidmuo (2009–2013).

Įvadas

XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir antrojo pradžioje Slovakijos Respublika tapo vienu svarbiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo judėjimo centrų Europoje. Šis procesas buvo glaudžiai susijęs su Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. (World Fitness Federation / World Body Building Federation) veikla ir išskirtine slovakų visuomenės veikėjo bei mecenato Stefano Hrčkos parama. Jo iniciatyva ir organizaciniai gebėjimai sudarė prielaidas Slovakijoje surengti aukščiausio lygio tarptautinius sporto renginius, kurie sulaukė ne tik sporto bendruomenės, bet ir aukščiausių valstybės institucijų dėmesio.

2009 metų „Universe“ turnyras Brusno Kupele kurorte

Svarbiu lūžio tašku tapo 2009 m. lapkričio 6–8 d. Slovakijos Tatrų regione esančiame Brusno Kupele kurorte surengtas tarptautinis „Universe“ turnyras. Renginyje dalyvavo sportininkai iš trylikos valstybių: Slovakijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Venesuelos.

Turnyro tarptautinį statusą patvirtino aukšto rango Slovakijos valstybės pareigūnų dalyvavimas. Varžybas aplankė Slovakijos Respublikos Parlamento narys ir Vyriausybės jaunimo bei sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas, kuris Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą. Šis faktas liudijo oficialų valstybės institucijų dėmesį federacijos veiklai ir jos organizuojamiems tarptautiniams projektams.

Tarptautinis pripažinimas ir „Garbės Aukso medalis“

2009 metų renginio metu buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras buvo apdovanotas tarptautiniu „Garbės Aukso medaliu“ (International Honour Gold Medal). Apdovanojimas jam skirtas už asmeninį indėlį į sporto ir sveikatingumo idėjų plėtrą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Tuo metu šis apdovanojimas buvo vienas aukščiausių Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos teikiamų tarptautinių įvertinimų. Iki tol jis buvo suteiktas tik buvusiam Austrijos Parlamento pirmininkui profesoriui Alfredui Gerstlui. Tokia praktika rodė federacijos siekį stiprinti sporto ir valstybės institucijų bendradarbiavimą bei pabrėžti visuomenės veikėjų indėlį į sveikos gyvensenos propagavimą.

Bendradarbiavimas su Slovakijos valstybės institucijomis

Po 2009 metų „Universe“ turnyro dr. Edmundas Daubaras buvo pakviestas oficialiam susitikimui Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje. Susitikime su Ministru Pirmininku Robertu Fico ir valstybės kancleriu Františeku Hataru buvo aptartos tarptautinio sporto vystymo perspektyvos bei būsimų W.F.F.–W.B.B.F. renginių organizavimo galimybės Slovakijoje.

Vizito metu Robertui Fico buvo įteiktas tarptautinis „Garbės Aukso medalis“, simbolizavęs federacijos dėkingumą už paramą sporto ir sveikatingumo iniciatyvoms.

Tolimesnis bendradarbiavimas buvo tęsiamas ir 2012 metais. Rengiant pasaulio čempionatą Brusno Kupele kurorte, įvyko antrasis oficialus dr. Edmundo Daubaro susitikimas su Robertu Fico. Jame dalyvavo ir Stefanas Hrčka bei oficialus federacijos atstovas Slovakijoje Lubomiras Martinka. Susitikimo metu Slovakijos Ministras Pirmininkas sutiko tapti pasaulio čempionato globėju, taip dar kartą patvirtindamas valstybės paramą renginiui.

Slovakija – pasaulinių kultūrizmo renginių centras

2009–2013 metais Brusno Kupele kurortas tapo nuolatine svarbiausių W.F.F.–W.B.B.F. renginių vieta. Čia buvo organizuojami pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatai bei tarptautiniai „Universe“ turnyrai. Šių renginių organizacinį pagrindą sudarė glaudus Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos ir Stefano Hrčkos bendradarbiavimas.

Ypatingą reikšmę turėjo 2013 metų renginiai, kuriuose dalyvavo Slovakijos Respublikos Parlamento pirmininkas Janas Figeľis. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialiose iškilmėse, bet ir apdovanojo dr. Edmundą Daubarą Slovakijos Parlamento Garbės raštu bei specialiu Parlamento medaliu už ilgametę veiklą plėtojant fitnesą ir kultūrizmą tarptautiniu mastu.

Vėliau Parlamento pirmininko kvietimu įvyko oficialus dr. Edmundo Daubaro vizitas Slovakijos Respublikos Parlamente Bratislavoje. Susitikimų metu buvo nagrinėjami sporto politikos, visuomenės sveikatingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai.

Tarptautinis įvertinimas ir tęstinumas

Slovakijos valstybinių institucijų dėmesys federacijos veiklai nesibaigė ir po 2013 metų. 2016 m. Lietuvoje vykusio W.F.F.–W.B.B.F. pasaulio čempionato metu Slovakijos delegacijos vadovas Lubomiras Martinka įteikė dr. Edmundui Daubarui Slovakijos Respublikos Parlamento Garbės raštą. Dokumentą pasirašė Slovakijos Nacionalinės Tarybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Hrnčiaras.

Šis apdovanojimas tapo simboliniu ilgalaikio Slovakijos ir Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimo įvertinimu bei pripažinimu už nuopelnus plėtojant tarptautinį fitneso ir kultūrizmo judėjimą.

Tarptautinių ryšių plėtra

Svarbią vietą federacijos veikloje užėmė ir tarptautinių ryšių plėtra. 2011 metais Bratislavoje buvo surengtas oficialus vizitas į Kubos Respublikos ambasadą. Susitikime su Kubos ambasadoriumi dalyvavo dr. Edmundas Daubaras ir Stefanas Hrčka. Derybų metu aptartos Kubos sportininkų dalyvavimo W.F.F.–W.B.B.F. renginiuose galimybės bei tolimesnio sportinio bendradarbiavimo perspektyvos.

Išvados

2009–2013 metų laikotarpis užima išskirtinę vietą W.F.F.–W.B.B.F. federacijos istorijoje. Tuo metu Slovakija tapo vienu reikšmingiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centrų Europoje. Šį statusą lėmė ne tik reguliariai organizuojami pasaulio lygio renginiai, bet ir aktyvus Slovakijos valstybės institucijų įsitraukimas.

Analizuojant šį laikotarpį akivaizdu, kad esminį vaidmenį atliko mecenatas Stefanas Hrčka, kurio iniciatyvos, organizacinė veikla ir finansinė parama sudarė sąlygas ilgalaikiam tarptautinių projektų įgyvendinimui. Jo veikla tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip privataus mecenavimo ir visuomeninės iniciatyvos dėka nedidelė Europos valstybė gali tapti pasaulinio sportinio judėjimo centru.

2008 m. Tarptautinis WFF-WBBF kongresas Prahoje: kelias į tarptautinį pripažinimą ir sporto reformas

2008 m. spalio 26 d. Prahoje (Čekija), istoriniuose Žofín Barocco Palace rūmuose, įvyko Tarptautinis WFF-WBBF kongresas, tapęs vienu reikšmingiausių organizacijos strateginių susitikimų XXI amžiaus pradžioje. Kongrese buvo nagrinėjamos svarbiausios pasaulinio kultūrizmo ir fitneso problemos, aptariami tarptautinio sporto valdymo principai bei numatomos tolesnės WFF-WBBF International veiklos kryptys.

Per daugiau kaip keturis dešimtmečius WFF-WBBF International nuosekliai siekė stiprinti tarptautinį kultūrizmo judėjimą, skatinti skaidrų sporto valdymą ir kurti teisiškai pagrįstą tarptautinės federacijos veiklos modelį. Prahos kongresas tapo svarbia šios ilgalaikės strategijos dalimi.

Kongresas nebuvo planuotas iš anksto. Tuo metu Prahoje vykęs WFF Professional World Championship subūrė organizacijos vadovus, nacionalinių federacijų prezidentus, tarptautinės kategorijos teisėjus bei oficialius atstovus iš įvairių šalių. Atsižvelgiant į susidariusią unikalią galimybę, buvo nuspręsta surengti tarptautinį kongresą ir aptarti aktualiausius pasaulinio kultūrizmo klausimus.

Kongreso dalyviai

Kongrese dalyvavo WFF-WBBF International vadovybė, nacionalinių federacijų prezidentai, tarptautinės kategorijos teisėjai ir oficialūs atstovai iš Europos bei Azijos.

Dalyviai:

Edmundas Daubaras – WFF-WBBF International prezidentas; Peteris Papula – WFF-WBBF Austria prezidentas; Martinas Kuta – WFF-WBBF Czech Republic prezidentas; Alena Slovakova – WFF-WBBF Czech Republic sekretorė; Ali Reza Rasa – WFF-WBBF Asia prezidentas; Markusas Kitneris – WFF-WBBF Germany prezidentas; Andžejus Maciejevskis – WFF-WBBF Poland prezidentas; Marieta Žigalova – oficiali Slovakijos atstovė; Eva Martinkova – oficiali Slovakijos atstovė; prof. Karelas Tuchačekas – WFF-WBBF International tarptautinės kategorijos teisėjas (Čekija); Peteris Stachas – 2008 m. WFF Professional World Championship vyriausiasis teisėjas (Čekija); Liubomiras Krapekas – WFF-WBBF International tarptautinės kategorijos teisėjas (Čekija); Silvija Lang – oficiali Vengrijos atstovė; Jurijus Bogdanovas – oficialus Vokietijos atstovas; Fediras Chašalovas – oficialus Ukrainos atstovas.

Ši tarptautinė delegacija atstovavo pagrindinėms WFF-WBBF International organizacijos struktūroms ir svarstė federacijos strateginės plėtros, tarptautinio pripažinimo, antidopingo politikos bei organizacinės reformos klausimus.

Svarbiausios kongreso temos Pasaulinio kultūrizmo padėtis

Kongreso dalyviai pažymėjo, kad pasaulinis kultūrizmas susiduria su organizaciniais ir teisiniais iššūkiais. Daugelyje tarptautinių organizacijų trūko aiškios teisinės bazės, nuoseklios valdymo sistemos ir vieningų tarptautinių standartų. Tokia padėtis apsunkino sporto šakos plėtrą bei mažino tarptautinių organizacijų autoritetą.

Tarptautinių sporto organizacijų teisinis statusas

Diskusijose pabrėžta, kad dalis sporto organizacijų veikė neturėdamos aiškiai apibrėžto tarptautinio teisinio statuso. Taip pat atkreiptas dėmesys į nepakankamą sporto administravimo profesionalumą, kuris kai kuriais atvejais neigiamai veikė federacijų veiklos skaidrumą ir tarptautinį patikimumą.

Kongresas pabrėžė, jog tarptautinės federacijos ir jų organizuojami čempionatai privalo remtis aiškiu teisiniu pagrindu. Tik tokia sistema gali užtikrinti sportininkų teisių apsaugą, organizacijų stabilumą ir ilgalaikį tarptautinį pripažinimą.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Daug dėmesio skirta glaudesniam skirtingų federacijų bendradarbiavimui. Kongreso dalyviai pabrėžė, kad pasaulinio kultūrizmo pažanga įmanoma tik koordinuojant skirtingų organizacijų veiklą, vienodinant sporto valdymo principus ir kuriant bendrą tarptautinę sistemą.

Antidopingo politika

Viena svarbiausių kongreso temų buvo kova su dopingu. Dalyviai pabrėžė, kad sąžininga konkurencija, sportininkų sveikatos apsauga ir vienodi antidopingo reikalavimai turi būti neatsiejama šiuolaikinio sporto dalis.

Priminta, kad 2007 metais WFF-International pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) ir formaliai prisijungė prie World Anti-Doping Code, taip oficialiai įsipareigodama laikytis tarptautinių antidopingo principų.

Kongreso sprendimai

Apibendrinus diskusijas buvo konstatuota, kad:

pasauliniam kultūrizmui būtinos nuoseklios organizacinės ir teisinės reformos; tarptautinės federacijos privalo veikti vadovaudamosi pripažintais teisės ir administravimo principais; antidopingo politika turi būti viena svarbiausių sporto valdymo krypčių; tarptautinis bendradarbiavimas yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikės kultūrizmo plėtros ir tarptautinio pripažinimo. Istorinė reikšmė

2008 m. Prahos kongresas tapo svarbiu WFF-WBBF International veiklos etapu. Jame buvo suformuluoti pagrindiniai organizacijos strateginiai principai – teisėtumas, skaidrus valdymas, tarptautinis bendradarbiavimas, vieningi sporto standartai ir atsakinga antidopingo politika.

Kongrese aptarti klausimai išliko aktualūs ir vėlesniais metais, todėl šis susitikimas laikomas vienu svarbiausių WFF-WBBF International strateginių forumų. Jo sprendimai prisidėjo prie tolesnės federacijos tarptautinės plėtros ir sustiprino jos poziciją siekiant modernios, skaidrios ir tarptautiniais principais grindžiamos kultūrizmo sistemos.

2026 m. tarptautinės naujienos.

Lietuva stiprina tarptautinį sporto bendradarbiavimą: dėmesys Taivanui ir būsimiems WFF-WBBF renginiams.

2026 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje įvyko oficialus Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimas su Taivano ambasados atstovais. Susitikime aptartos Taivano delegacijos dalyvavimo galimybės Lietuvoje vyksiančiuose svarbiuose tarptautiniuose sporto renginiuose bei tolesnio Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo sporto srityje perspektyvos.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija šiuo metu intensyviai rengiasi dviem reikšmingiems tarptautiniams įvykiams Lietuvoje – 37-ajam pasaulio čempionatui Neringoje, kuris vyks 2026 m. spalio 24–26 d., ir 60-ajam istoriniam tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui Klaipėdoje, numatomam 2027 m. gegužę.

Šių renginių tarptautinę reikšmę papildė rugpjūčio 27 dieną Vilniuje vykęs susitikimas su Taivano ambasados atstovais. Susitikime dalyvavo Taivano ambasadoriaus pavaduotojas Elvie Wu ir ambasados pirmoji sekretorė Lee Chun-Chih.

Susitikimas vyko oficialiai palaikant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, o tai suteikia platesnį kontekstą federacijos plėtojamam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Taivano delegacijos dalyvavimas – vienas svarbiausių susitikimo klausimų

Vienas pagrindinių pokalbio klausimų buvo galimybė oficialiai Taivano delegacijai dalyvauti artėjančiuose WFF-WBBF tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje.

Taivano sportininkų ir delegacijos dalyvavimas pasaulio čempionate Neringoje bei „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje galėtų tapti reikšmingu tolesnio tarptautinio sporto ryšių stiprinimo žingsniu.

Sportas šiuo atveju tampa ne tik varžybų, bet ir tarptautinio dialogo, žmonių ryšių bei institucinio bendradarbiavimo platforma. Būtent tarptautiniai čempionatai ir ilgametes tradicijas turintys turnyrai sudaro galimybę skirtingų šalių atstovams susitikti vienoje erdvėje ir plėtoti ilgalaikius ryšius.

Žvilgsnis – ir į 2027 metus

Susitikime aptartos ne tik artimiausios varžybos Lietuvoje. Kalbėta ir apie galimybę 2027 metais Taivane organizuoti stambų tarptautinį WFF-WBBF renginį – 52-ąjį tarptautinį „World Grand Prix“ turnyrą.

Tai rodo, kad bendradarbiavimo perspektyva nėra siejama vien su vienkartiniu Taivano delegacijos dalyvavimu Lietuvos renginiuose. Aptariama platesnė tarptautinio sporto renginių partnerystė, galinti apimti tiek Lietuvos, tiek Taivano sporto organizacijas ir sportininkus.

Lietuva – tarptautinių sporto renginių susitikimo vieta

Artėjant 37-ajam pasaulio čempionatui Neringoje, Lietuva dar kartą išryškėja kaip šalis, kurioje susitinka skirtingų valstybių sporto bendruomenės.

Neringoje 2026 metų spalį vyksiantis pasaulio čempionatas ir 2027 metų gegužę Klaipėdoje planuojamas 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik sporto kalendoriaus įvykiai. Jie tampa tarptautinio bendradarbiavimo erdve, kurioje mezgasi nauji ryšiai tarp valstybių, federacijų, sportininkų ir sporto organizacijų.

Ypatingą reikšmę šiam procesui suteikia tai, kad kartu svarstomos ir naujos renginių geografijos kryptys – nuo Lietuvos iki Taivano.

Naujas etapas tarptautiniame bendradarbiavime

Rugpjūčio 27 dienos susitikimas Vilniuje leidžia kalbėti apie naują Lietuvos ir Taivano sportinio bendradarbiavimo etapą. Artimiausias praktinis žingsnis – Taivano delegacijos dalyvavimo galimybių derinimas WFF-WBBF renginiuose Lietuvoje, o tolesnė perspektyva – galimas 52-ojo „World Grand Prix“ turnyro organizavimas Taivane 2027 metais.

Tokiu būdu sportas tampa konkrečia ir praktiška tarptautinių ryšių stiprinimo priemone.

Svarbiausia šio susitikimo išvada – bendradarbiavimas neapsiriboja vienu renginiu. Formuojasi platesnė tarptautinių sporto kontaktų kryptis, kurios centre – Lietuva, Taivanas ir WFF-WBBF tarptautinių renginių tinklas.

Artimiausi mėnesiai parodys, kaip šie susitarimai ir aptartos galimybės bus įgyvendinti praktiškai. Tuo metu WFF-WBBF federacija tęsia pasirengimą vienam svarbiausių 2026 metų renginių – 37-ajam pasaulio čempionatui Neringoje.

Lvovo meras, spaudos konferencija, televizijos reportažas

Aukščiausias tarptautinis ilgametės veiklos įvertinimas

2013 metų birželį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation – World Body Building Federation) prezidentas Edmundas Daubaras su oficialiu vizitu lankėsi Lvove – istoriniame ir kultūriniame Vakarų Ukrainos centre, nuo seno garsėjančiame akademinėmis tradicijomis, architektūros paveldu ir aktyviu visuomeniniu gyvenimu.

Šis vizitas tapo vienu reikšmingiausių tarptautinių Edmundo Daubaro veiklos įvertinimų. Daugiau kaip tris dešimtmečius kurtas pasaulinis W.F.F. – W.B.B.F. judėjimas buvo įvertintas ne tik sporto bendruomenės, bet ir akademinių institucijų bei miesto valdžios.

Į Lvovą atvykusį federacijos prezidentą oficialiai pasitiko miesto delegacija, o garbingam svečiui buvo suteiktas išskirtinis priėmimas viename prestižiškiausių miesto viešbučių – „Leopol“.

Svarbiausiu vizito įvykiu tapo iškilminga ceremonija Lvovo Stavropigiono universitete – vienoje seniausių Ukrainos aukštųjų mokyklų, kurios istorija prasideda 1788 metais. Universiteto Mokslo taryba, įvertinusi Edmundo Daubaro ilgametę tarptautinę organizacinę veiklą, nuopelnus sportui, visuomeninei veiklai ir tarptautiniam bendradarbiavimui, jam suteikė garbingą Doctor Honoris Causa (Doctor of Sciences, DSc) vardą.

Šis akademinis apdovanojimas yra vienas aukščiausių tarptautinių įvertinimų, skiriamų asmenims, kurių veikla daro ilgalaikį poveikį visuomenei, mokslui, kultūrai ir tarptautiniams ryšiams.

Ceremonijoje dalyvavo žymūs Ukrainos ir kitų valstybių mokslininkai, universitetų vadovai ir akademikai. Tarp jų – Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, Tarptautinio UNESCO programų įgyvendinimo centro viceprezidentas profesorius dr. Jaroslavas Kmitas (Ярослав Кміт), Maskvos universiteto rektorius, Tarptautinės Eurazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas profesorius Viktoras Idzio (Віктор Ідзьо) bei kiti garbūs svečiai.

Tačiau šis apdovanojimas turėjo platesnę prasmę nei vien asmeninis pripažinimas. Jis tapo visos W.F.F. – W.B.B.F. tarptautinės veiklos įvertinimu. Per ilgus metus sukurta organizacija vienijo dešimtis pasaulio valstybių, organizavo tarptautinius čempionatus, plėtojo ryšius su universitetais, visuomeninėmis organizacijomis ir valstybinėmis institucijomis, o jos veikla peržengė tradicinio sporto ribas, tapdama tarptautinio bendradarbiavimo platforma.

Oficialus priėmimas Lvovo rotušėje

Po Garbės mokslų daktaro vardo suteikimo ceremonijos Edmundą Daubarą oficialiai priėmė Lvovo miesto meras Andrejus Sadovojus. Susitikime dalyvavo universiteto vadovybė, Ukrainos kultūrizmo organizacijų atstovai, miesto savivaldybės pareigūnai ir žurnalistai.

Pokalbio metu buvo pristatyta pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veikla, aptartos tarptautinio sportinio bendradarbiavimo galimybės, jaunimo užimtumo, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo plėtros klausimai. Miesto vadovybė išreiškė pagarbą organizacijos pasiekimams bei jos indėliui į tarptautinius sporto ryšius.

Po oficialaus priėmimo surengta spaudos konferencija, kurioje Ukrainos žurnalistams buvo pristatyta federacijos istorija, pasaulio čempionatų organizavimas ir W.F.F. – W.B.B.F. veikla įvairiuose žemynuose.

Vizitą vainikavo tiesioginis interviu Lvovo televizijoje. Jo metu Edmundas Daubaras pristatė federacijos tikslus, jos veiklos principus ir pasaulinę plėtrą. Televizijos reportažas tapo svarbia oficialaus vizito dalimi, supažindinusia plačiąją Ukrainos visuomenę su tarptautine federacijos veikla.

Garbingam svečiui pagerbti vakare buvo surengtas oficialus banketas, kuriame dalyvavo universiteto vadovybė, miesto valdžios atstovai, sporto organizacijų vadovai, akademinės bendruomenės nariai ir visuomenės veikėjai.

Reikšmė tarptautinei federacijai

Lvovo vizitas tapo vienu ryškiausių W.F.F. – W.B.B.F. istorijos tarptautinio pripažinimo pavyzdžių. Garbės mokslų daktaro vardas, oficialus priėmimas miesto rotušėje, spaudos konferencija ir nacionalinės televizijos dėmesys liudijo, kad federacijos veikla buvo vertinama ne vien kaip sporto organizacijos darbas. Ji buvo suvokiama kaip tarptautinis visuomeninis judėjimas, skatinantis bendradarbiavimą tarp valstybių, universitetų ir visuomeninių organizacijų.

Šie įvykiai tapo simboliniu daugiau kaip trisdešimties metų darbo įvertinimu. Jie patvirtino, kad nuoseklus tarptautinės organizacijos kūrimas, ilgalaikė veikla ir išplėtoti ryšiai su įvairių šalių institucijomis pelnė pripažinimą aukščiausiu akademiniu ir visuomeniniu lygmeniu. Lvovo vizitas tapo ne tik svarbiu Edmundo Daubaro biografijos faktu, bet ir reikšmingu W.F.F. – W.B.B.F. tarptautinės istorijos puslapiu.

Pasaulio profesionalaus sporto naujienos.

22 metai pasaulio profesionalų kultūrizmo elite: Lietuvos vardas – tarp čempionų.

2004–2025 metų W.B.B.F. International pasaulio profesionalų čempionatų rezultatai atskleidžia ne tik pasaulio kultūrizmo geografiją, bet ir ryškią Lietuvos sportininkų vietą šiame elite. Per daugiau kaip du dešimtmečius čempionų sąrašuose nuolat kartojasi Rusijos, Brazilijos, Suomijos ir kitų šalių vardai, tačiau pastaraisiais metais vis ryškiau girdimas ir Lietuvos vardas.

Lietuvos proveržis – ypač ryškus moterų varžybose

Pagal pateiktą 2004–2025 metų suvestinę, moterų pasaulio profesionalų čempionatų nugalėtojų sąraše Lietuva minima penkis kartus.

Lietuvai pasaulio profesionalių čempionių titulą atnešė:

Jolanta Mileriūtė – 2006, 2007 ir 2008 m. lengvojoje kategorijoje; Vilma Povilionienė – 2024 m. lengvojoje kategorijoje; Svetlana Pugačiova – 2025 m. sunkiojoje kategorijoje.

Tai ypatingai reikšmingas faktas: Lietuvos atstovės čempionių sąraše buvo ne tik ankstesniais laikotarpiais, bet ir pačiame naujausiame čempionato istorijos etape.

Dar daugiau – 2025-ieji Lietuvai tapo išskirtiniais metais, kai pasaulio profesionalų čempionės titulą iškovojo Svetlana Pugačiova, atstovaujanti Lietuvai.

Svetlana Pugačiova – nuo tarptautinės scenos iki pasaulio profesionalų viršūnės

2025 metų rezultatas turi ir platesnį kontekstą. W.F.F.–W.B.B.F. istoriniuose rezultatuose Svetlanos Pugačiovos pavardė tarptautinėje kultūrizmo scenoje minima ne vieną kartą. Tai sportininkė, kurios vardas jau daugelį metų siejamas su aukščiausio lygio tarptautinėmis varžybomis. Oficialiuose federacijos šaltiniuose ji taip pat minima tarp tarptautinių teisėjų ir federacijos veiklos dalyvių.

Todėl 2025 metų pergalė gali būti vertinama ne kaip atsitiktinis vieno sezono rezultatas, o kaip ilgametės tarptautinės patirties ir sportinio meistriškumo kulminacija.

Hanna Kristina Skytta – penkerių metų dominavimas

Vienas ryškiausių visos pateiktos statistikos akcentų – Suomijos sportininkės Hanna Kristina Skytta penkerių metų dominavimas.

Ji sunkiojoje kategorijoje pasaulio profesionalų čempione tapo:

2018, 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais.

Penki iš eilės pasaulio profesionalų titulai – vienas įspūdingiausių rezultatų visoje 2004–2025 metų moterų suvestinėje.

Skyttos penkerių metų serija išsiskiria net ir tarp kitų ilgamečių čempionių. Brazilijos atstovė Dalvaniza Aquino čempione tapo tris kartus iš eilės – 2012, 2013 ir 2014 metais.

Rusija – daugiausia čempioniškų pergalių

Pagal pateiktą moterų rezultatų suvestinę, daugiausia čempioniškų titulų 2004–2025 metais teko Rusijai – 10.

Toliau rikiuojasi:

Lietuva – 5
Suomija – 5
Brazilija – 4
Lenkija – 1
Argentina – 1

Taigi Lietuva pagal šiame laikotarpyje užfiksuotų moterų čempioniškų rezultatų skaičių patenka į pasaulio lyderių grupę.

Ypač svarbu tai, kad Lietuvos penki rezultatai nėra susitelkę viename trumpame laikotarpyje – jie apima skirtingas čempionato eras.

Vyrų varžybose – kitokia geografija

Vyrų čempionų sąraše situacija kitokia.

2004–2025 metų laikotarpiu daugiausia titulų, pagal pateiktą suvestinę, iškovojo Rusijos sportininkai – 11.

Toliau:

Iranas – 3
Slovakija – 2
Estija – 2
Brazilija – 2

Po vieną čempionišką rezultatą užfiksavo Lietuva, Lenkija, Turkija, Pietų Afrika, Urugvajus, Italija ir Indija.

Lietuvai vyrų kategorijoje šiame laikotarpyje atstovavo Dainius Džikevičius, 2020 metais tapęs pasaulio profesionalų čempionu sunkiojoje kategorijoje.

Tai buvo labai reikšmingas Lietuvos vyrų kultūrizmo pasiekimas.

Naujoji čempionų geografija

Bendra 2004–2025 metų statistika rodo įdomią tendenciją: pasaulio profesionalų scena nėra uždara vien kelioms tradicinėms kultūrizmo valstybėms.

Čempionų sąrašuose matome:

Europą – Lietuvą, Rusiją, Suomiją, Lenkiją, Slovakiją, Estiją, Italiją, Turkiją;

Pietų Ameriką – Braziliją, Argentiną, Urugvajų;

Aziją ir Artimuosius Rytus – Indiją ir Iraną;

Afriką – Pietų Afriką.

Tai rodo, kad profesionalus kultūrizmas per pastaruosius du dešimtmečius tapo dar labiau tarptautinis, o pasaulio čempionų titulai keliauja į vis įvairesnes šalis.

Lietuva – ne tik dalyvė, bet ir čempionų valstybė

Bene svarbiausia išvada Lietuvai – mūsų šalies vardas šiame sąraše nėra epizodinis.

Penki moterų ir vienas vyrų pasaulio profesionalų čempionų rezultatas 2004–2025 metų laikotarpiu reiškia šešis Lietuvos sportininkų čempioniškus įrašus pateiktoje suvestinėje.

Dar svarbiau – Lietuvos sportininkų pasiekimai tęsiasi ir kituose W.F.F.–W.B.B.F. tarptautiniuose turnyruose. Federacijos oficialiuose rezultatuose Lietuvai atstovaujantys sportininkai nuolat figūruoja tarp aukščiausių vietų, o profesionalų pasaulio čempionatų rezultatuose Lietuva minima ir naujausiais metais.

2025 metų Svetlanos Pugačiovos pergalė šį faktą tik dar kartą patvirtina.

Išvada

2004–2025 metų W.B.B.F. International pasaulio profesionalų čempionatų istorija rodo, kad Lietuva pasaulio kultūrizmo elite turi savo vietą.

Tai nėra vien pavienės sportininkės ar vieno sezono istorija. Lietuvos vardas čempionų sąrašuose pasirodo skirtingais laikotarpiais – nuo Jolantos Mileriūtės dominavimo 2006–2008 metais iki Vilmos Povilionienės 2024-ųjų ir Svetlanos Pugačiovos 2025-ųjų pergalių.

Tuo pat metu pasaulio scenoje ryškiausiai įsirašė tokios ilgamečio dominavimo istorijos kaip Hanna Kristina Skytta penki iš eilės titulai ir Dalvanizos Aquino trijų iš eilės pergalių serija.

Todėl šią statistiką galima vertinti ne tik kaip sausą čempionų sąrašą. Tai – 22 metų pasaulio profesionalaus kultūrizmo istorijos pjūvis, kuriame Lietuva yra ne stebėtoja, o viena iš šalių, kurios sportininkės ir sportininkai pasiekė pačią aukščiausią tarptautinę viršūnę.

Lietuvos kultūrizmo istorijoje yra kuo didžiuotis – o 2025 metų pasaulio profesionalų čempionės titulas dar kartą tai priminė visam tarptautiniam sporto pasauliui.

Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje. Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).

Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.

1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.

Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.

1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.

Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.

1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.

TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.

Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.

1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.

Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.

Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.

1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.

Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.

1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.

Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.

Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.

„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.

Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.