„Gintariniam prizui“ – 60 metų: legenda, įaugusi į Klaipėdos ir pasaulio sporto istoriją

2027 metų gegužės mėnesį Klaipėda taps išskirtinio sporto ir kultūros įvykio centru – čia bus pažymėtas vienų seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje jubiliejus. „Gintariniam prizui“ – 60 metų. Tai ne tik sukaktis, bet ir gyva istorija, per šešis dešimtmečius užauginusi sportininkų kartas, subūrusi tūkstančius dalyvių ir palikusi ryškų pėdsaką tarptautinėje sporto bendruomenėje.

Jubiliejinis renginys truks tris dienas ir žada tapti išskirtine švente, kurioje susijungs sportas, kultūra, istorija ir gyvos legendos. Į Klaipėdą planuojama pakviesti iškilius sporto, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovus iš įvairių šalių.

Tarp garbingų svečių numatyta sulaukti pasaulinio garso asmenybių – Arnoldo Schwarzeneggerio, Ralfo Möllerio ir WFF–WBBF federacijos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose Aleksandro Nevskio. Šių sportininkų vardai jau seniai įrašyti į pasaulinę kultūrizmo istoriją.

Visi trys yra pelnę „Mr. Universe“ titulą, o šiandien sėkmingai tęsia karjerą kino industrijoje – dirba aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais. Jų dalyvavimas jubiliejiniame renginyje suteiktų šventei išskirtinį tarptautinį prestižą ir taptų reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos sporto bendruomenei, tiek miesto svečiams.

„Gintarinio prizo“ kelias prasidėjo laikais, kai kultūrizmas dar tik formavo savo tarptautinį veidą, o informacijos sklaida reikalavo ypatingų pastangų ir tikėjimo idėja. Šio judėjimo istorijoje ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras, 1989 metais išleidęs įspūdingo, net 2 milijonų egzempliorių tiražo žurnalą „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“. Šis leidinys tapo ne tik sporto metodine medžiaga, bet ir simboliniu tiltu tarp skirtingų šalių sportininkų, įkvėpusiu naują kartą siekti aukščiausių rezultatų.

Per dešimtmečius „Gintarinis prizas“ išaugo į tarptautinį reiškinį, kuriame sportas susipynė su kultūra, diplomatija ir asmeninėmis istorijomis. WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvavo įvairių šalių visuomenės ir politikos veikėjai. Tarp jų – Austrijos buvęs parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas, kuris ne tik kuravo renginių iniciatyvas, bet ir pats lankėsi varžybose svečio teisėmis, taip prisidėdamas prie jų tarptautinio pripažinimo.

Ypatingą simbolinę reikšmę „Gintarinio prizo“ istorijoje įgavo ir ankstesni jubiliejai. Minint 40-metį, į Klaipėdą buvo atgabenta profesoriaus A. Gerstlo perduota originalių Arnoldo Švarcenegerio fotografijų kolekcija bei dokumentinis filmas apie jo gyvenimo kelią. Šios medžiagos buvo pristatytos varžybų metu ir tapo išskirtine šventės dalimi, pritraukusia didžiulį visuomenės dėmesį.

50-ojo jubiliejaus proga renginys sulaukė dar platesnio tarptautinio atgarsio – tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, reportažas iš Klaipėdos buvo parodytas pasaulinei auditorijai per CNN televiziją. Tai tapo reikšmingu įvertinimu ne tik pačiam renginiui, bet ir Lietuvos sporto bendruomenės indėliui į globalų kultūrizmo judėjimą.

Šiandien „Gintarinis prizas“ žvelgia į ateitį su dar didesniu užmoju ir pagarba savo istorijai. Nauja išsami Arnoldo Švarcenegerio knyga “Arnold” primena apie šio žmogaus įtaką visai sporto epochai, o Klaipėdoje rengiamas jubiliejus tampa gyvu šios istorijos tęsiniu.

Artėjant 60-ajam jubiliejui, Klaipėdos savivaldybės administracijos ir entuziastų iniciatyva rengiamas dar vienas svarbus darbas – bus išleista didelės apimties istorinė „Gintarinio prizo“ knyga. Joje lietuvių kalba jau baigiamas rengti tekstas, šiuo metu vykdomi vertimai į kitas kalbas, siekiant, kad šios varžybos ir jų istorija būtų dar plačiau žinomos pasaulyje.

„Gintarinis prizas“ šiandien – tai daugiau nei varžybos. Tai tradicija, kuri sujungia kartas. Tai scena, kurioje gimsta legendos. Tai Klaipėdos vardas, skambantis pasaulio sporto žemėlapyje. Ir tai istorija, kuri dar toli gražu nesibaigia.

Išsamesnė informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

PASAULIO SPORTO ISTORIJA

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR.

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1990–2026)

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania

Absoliučių „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojų (1967–2026 m.) apibendrinimas ir išvados

Apibendrinimas

Per šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo vienu ilgaamžiškiausių tarptautinių sporto renginių pasaulyje. Vyrų absoliutūs nugalėtojai fiksuojami nuo 1967 m., moterų – nuo 1990 m.

Ankstyvuoju laikotarpiu vyrų varžybose dominavo Lietuvos sportininkai, atstovavę Lietuvos TSR. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo turnyras tapo vis atviresnis užsienio dalyviams. XXI amžiuje tarp nugalėtojų atsiranda sportininkų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Kazachstano, Irano ir Indijos. Naujausias čempionas – Gražvydas Naruševičius (2026), sugrąžinęs vyrų titulą Lietuvai.

Moterų varžybose nuo pat jų atsiradimo ryški tarptautinė konkurencija. Absoliučiomis nugalėtojomis yra tapusios sportininkės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Argentinos, Baltarusijos, Rusijos, Izraelio, Kipro ir Indijos. Tai rodo nuoseklų turnyro tarptautinį prestižą.

Tarp vyrų daugiausia kartų absoliučiu nugalėtoju tapo Viktoras Jucys (3 titulai), o po du kartus laimėjo Antanas Mineikis, Rišardas Krinickis, Olevas Anusas, Algirdas Kilčiauskas, Radikas Manafovas, Aleksandras Maslovskis, Darius Bukšnaitis, Olegas Žuras ir Marošas Kanašas.

Moterų varžybose ryškiausia lyderė – Yamila Vanessa Toledo (Argentina), absoliučią nugalėtoją tapusi keturis kartus. Po tris kartus laimėjo Simona Misevičienė, o po du kartus – Natalija Murnikovienė, Idalija Kaminskaitė ir Hanna Skytta.

Išvados

„Gintarinio prizo“ turnyras pasižymi ilga ir nenutrūkstama istorija, apimančia beveik 60 metų vyrų ir daugiau kaip 35 metus moterų varžybų. Per visą turnyro istoriją ryškus jo vystymasis iš nacionalinio į tarptautinį renginį. Pastaraisiais dešimtmečiais nugalėtojais tampa sportininkai iš įvairių Europos ir Azijos valstybių bei Pietų Amerikos. Lietuvos sportininkai išlieka vieni sėkmingiausių turnyro istorijoje. Jie iškovojo daugiausia titulų ankstyvuoju laikotarpiu ir išlaiko aukštą konkurencingumą iki šių dienų. Moterų varžybose tarptautiškumas buvo ryškus nuo pat jų atsiradimo, o tai liudija aukštą turnyro sportinį lygį ir tarptautinį pripažinimą. Daugkartinių čempionų gausa rodo, kad turnyre varžėsi aukšto meistriškumo sportininkai, gebėję išlaikyti lyderių pozicijas ne vienerius metus. 2026 metų rezultatai – Gražvydo Naruševičiaus ir Jasmin Norgard pergalės – patvirtina, kad „Gintarinio prizo“ turnyras ir šiandien išlieka konkurencingas bei patrauklus skirtingų šalių sportininkams, tęsiantis ilgametes tarptautinio sporto tradicijas.

60 metų Lietuvos kultūrizmui Kas ženklaus ir pastebimo įvyko?

2026 metais sukako 60 metų nuo organizuoto kultūrizmo pradžios Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius ši sporto šaka išgyveno pakilimus ir nuosmukius, draudimus, politinius suvaržymus, nepriklausomybės laikotarpio permainas ir tarptautinį pripažinimą.

Šį kartą nesustosime prie sudėtingų istorinių etapų. Nekalbėsime apie kultūrizmo draudimo metus (1973–1987), kai sportas buvo persekiojamas, o entuziastai buvo priversti ieškoti įvairių būdų tęsti veiklą. Neliesime ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kovų dėl tarptautinio pripažinimo – tai jau išsamiai aprašyta ankstesniuose mūsų istoriniuose straipsniuose.

Pabandykime pažvelgti kitu kampu. Jei po šešiasdešimties metų reikėtų įvardyti įvykius, kurie tapo Lietuvos kultūrizmo istorijos gairėmis, kokie jie būtų? Kokie renginiai ne tik įvyko, bet ir paliko ryškų pėdsaką sporto istorijoje, buvo pastebėti Lietuvoje ir pasaulyje, prisidėjo prie šalies vardo garsinimo?

Mūsų nuomone, tokių įvykių nėra daug.

Pirmiausia, tai 1967 metais Klaipėdoje pradėtas rengti tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Per dešimtmečius jis tapo ne tik seniausiu Lietuvoje, bet ir vienu seniausių iki šiol be pertraukų organizuojamų tradicinių kultūrizmo turnyrų pasaulyje. Keitėsi santvarkos, federacijos, sporto taisyklės, tačiau „Gintarinio prizo“ turnyras išliko. Per jo sceną praėjo tūkstančiai atletų iš dešimčių pasaulio valstybių, o pats turnyras tapo Lietuvos kultūrizmo simboliu.

Kitas dažnai minimas renginys – nuo 1979 metų Kaune organizuotos „Komjaunimo taurės“ varžybos. Be abejo, jos turėjo reikšmę savo laikmečiu ir buvo vienas svarbiausių Sovietų Sąjungos laikotarpio kultūrizmo renginių Lietuvoje. Tačiau šiandien kyla natūralus klausimas – kiek žmonių dar prisimena šių varžybų nugalėtojus, jų istoriją ar poveikį tarptautiniam sportui? Laikas pats atsijoja tai, kas išlieka istorijoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė galimybės organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje vyko valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo neeiliniai sporto įvykiai. Apie juos rašė didžiausi šalies dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“, reportažus transliavo „Eurosport“, Lietuvos nacionalinė televizija ir LNK. Renginiams buvo leidžiami specialūs žurnalai, kurie buvo platinami Lietuvoje ir užsienyje.

Dar didesnį mastą Lietuvos kultūrizmas pasiekė 2004–2008 metais, kai Vilniuje buvo surengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiami WFF-WBBF mėgėjų ir profesionalų pasaulio čempionatai.

Šie renginiai įėjo į sporto istoriją dėl kelių priežasčių. 2004 metais pasaulio čempionatas pirmą kartą kultūrizmo istorijoje buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Tuo metu tai buvo technologinė naujovė, kuri gerokai aplenkė savo laiką.

2005 metų pasaulio čempionate dalyvavo net 742 atletai – iki šiol tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pagal dalyvių skaičių. Absoliutūs čempionai buvo apdovanoti originaliais deimantais – išskirtiniu apdovanojimu kultūrizmo istorijoje.

Kiekvienam šių čempionatų buvo leidžiami spalvoti žurnalai ir DVD filmai, kurie nemokamai buvo platinami tarptautinių varžybų metu įvairiose pasaulio šalyse. Tai buvo nuoseklus darbas, formuojant Lietuvos, kaip tarptautinių kultūrizmo renginių organizatorės, įvaizdį.

Atskirai verta paminėti jubiliejinius „Gintarinio prizo“ turnyrus.

40-asis turnyras tapo valstybės masto projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rėmė renginį, o Lietuvos Respublikos Seimas skyrė jam tikslinį finansavimą valstybės biudžete. Lietuvos nacionalinė televizija parengė specialų reportažą. Trimis kalbomis išleistas žurnalas ir DVD filmas buvo pristatomi tarptautiniuose renginiuose daugelyje pasaulio šalių. Apie turnyrą publikacijas spausdino Anglijos, Austrijos, Argentinos ir Rusijos sporto leidiniai.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir 50-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Reportažą apie šį renginį transliavo pasaulinis CNN televizijos tinklas. Tai buvo retas atvejis, kai Lietuvos kultūrizmo renginys buvo pristatytas milijoninei tarptautinei auditorijai.

Kartu verta prisiminti ir kitą faktą.

Neseniai sužinojome, kad prieš dvejus metus Kėdainiuose buvo surengtas IFBB pasaulio čempionatas. Tačiau apie jį beveik nebuvo informacijos nacionalinėje spaudoje ar televizijoje. Plačioji visuomenė apie šį renginį praktiškai nesužinojo. Todėl kyla klausimas – ar vien pasaulio čempionato statuso pakanka, kad renginys taptų reikšmingu istorijos faktu?

Istorijoje išlieka ne vien oficialūs pavadinimai. Istorijoje išlieka tai, kas tampa matoma visuomenei, sulaukia tarptautinio dėmesio, palieka dokumentinį pėdsaką, yra aprašoma spaudoje, rodoma televizijoje, leidžiama knygose ir prisimenama po daugelio metų.

Žvilgsnis į ateitį

2027 metais Klaipėdoje bus surengtas jau 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai bus ne tik dar vienos varžybos. Tai bus šešiasdešimties metų istorijos sukaktis.

2026 metų turnyre dalyvavo beveik 300 atletų iš dešimties valstybių. Tai rodo, kad renginys ir šiandien išlieka gyvas, reikalingas bei patrauklus tarptautinei sporto bendruomenei.

Šiuo metu baigiama rengti beveik 400 puslapių apimties „Gintarinio prizo“ istorijos knyga lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Joje bus sukaupta per šešis dešimtmečius surinkta dokumentinė medžiaga, archyvinės nuotraukos, prisiminimai ir istoriniai faktai.

Tikimasi, kad jubiliejiniame turnyre dalyvaus įvairių šalių sporto veteranai, buvę čempionai, federacijų vadovai, visuomenės veikėjai ir aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai. Tai būtų tinkama proga pagerbti visus žmones, kurie savo darbu prisidėjo prie Lietuvos kultūrizmo istorijos kūrimo.

Išvados

Šešiasdešimties metų laikotarpis leidžia į Lietuvos kultūrizmo istoriją pažvelgti be emocijų ir laiko distancijos suteiktu objektyvumu.

Istorinę vertę lemia ne vien surengtų varžybų skaičius ar oficialus jų pavadinimas. Tikrąją renginio reikšmę parodo jo tęstinumas, tarptautinis pripažinimas, visuomenės dėmesys, dokumentinis palikimas ir gebėjimas išlikti žmonių atmintyje.

Per šešis dešimtmečius Lietuvoje buvo surengta šimtai įvairaus lygio varžybų. Tačiau tik nedaugelis jų tapo reiškiniais, apie kuriuos kalbama ir šiandien. Būtent tokie renginiai formuoja sporto istoriją, kuria valstybės įvaizdį ir tampa ateities kartoms išliekančiu paveldu.

Todėl artėjantis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik dar vienas sporto renginys. Tai viso Lietuvos kultūrizmo istorijos kelio simbolis, primenantis, kad didžiausią vertę sukuria ne vienkartinės pergalės, o dešimtmečius trunkantis nuoseklus darbas, tradicijų tęstinumas ir pagarba savo istorijai.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2022 metų „Gintarinis prizas“

Netikėtai pasibaigusi COVID-19 pandemija buvo pakeista nauju iššūkiu – prasidėjusiu Rusijos ir Ukrainos karu. Pasaulis iš vieno streso perėjo į kitą, tačiau tarptautinis sporto gyvenimas pamažu grįžo į įprastas vėžes.

2022 metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos organizatoriai metus pradėjo tarptautiniu „Universe“ turnyru Indijos Ludhianos mieste. Taip pat buvo surengta tarptautinė spaudos konferencija žurnalistams. Sporto organizavimo klausimais federacijos vadovai lankėsi Lenkijoje, kur dėl ateities planų konsultavosi su Lenkijos Seimo nariu Janu Zopinskiu.

Tais pačiais metais „Gintarinio prizo“ varžybos vyko Klaipėdoje. Renginyje dalyvavo sportininkai iš aštuonių šalių: Indijos, Suomijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Rezultatai

Dėl gausaus dalyvių skaičiaus skelbiamos tik pirmųjų vietų laimėtojos ir laimėtojai pagal kategorijas:

Hanna Skytta (Suomija) Melita Zaiceva (Lietuva) Iveta Trakačenoka (Latvija) Dorateja Kiziauskaitė (Lietuva) Martina Frič (Slovakija) Viltė Adomaitytė (Lietuva) Natalija Miškovska, Przemyslavas Elsneris (Lenkija) Urtė Rimtavičiūtė, Jokūbas Užubalis (Lietuva) Violeta Tarasova, Veronika Tarasova, Patricija Kamitaitė (Ukraina–Lietuva) Akvilė Šarkaitė (Lietuva) Vasilijus Bespalenko (Ukraina) Anna Sobolevska Kucharska (Lenkija) Rasa Grecienė (Lietuva) Vilma Povilonienė (Lietuva) Sabina Petrova (Latvija) Romanas Polšinas (Estija) Maris Šveiduks (Latvija) Vidmantas Malakauskas (Lietuva) Danielis Čaja (Lenkija) Vilius Pranckevičius (Lietuva) Aleksejs Petkevičs (Latvija) Marošas Kanašas (Slovakija) Vidmantas Markūnas (Lietuva) Vipnešas Čoudris (Indija) Rahul(is) Jošis (Indija) Raimondas Urbanavičius (Lietuva) Tomasas Koltanas (Lenkija) Przemyslavas Elsneris (Lenkija) Hastis Singhas (Indija) Gržegoržas Dabrovskis (Lenkija)

Absoliutūs nugalėtojai

Moterys: Anna Sobolevska Kucharska (Lenkija) Vyrai: Vasilijus Bespalenko (Ukraina)

PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA UNIKALUS ĮVYKIS PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE – OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ

Rengiant „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“, būtina paminėti išskirtinį įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidento dr. Edmundo Daubaro vizitą į Vatikaną.

Vizito į Vatikaną pradžia

Plėtodamas tarptautinius sporto ryšius, 2011 metų balandžio pradžioje W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Monake, Italijoje ir Slovakijoje. Viešėdamas Monake jis sulaukė skambučio iš Italijos, kuriuo buvo pranešta, kad suderintas oficialus vizitas į Vatikaną. Netrukus buvo išvykta į Italiją.

Prieš oficialų vizitą buvo surengtas susitikimas su Vatikano atstovu Italijoje, kurio metu aptarta būsima programa ir numatyti susitikimai.

Vatikanas įvertino kovą už kultūrizmo pripažinimą

Vatikanas yra ne tik pasaulinis Katalikų Bažnyčios centras, bet ir nepriklausoma Vatikano Miesto Valstybė. Siekiant pristatyti W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklą pasaulyje, 2011 metais Vatikane buvo surengtas oficialus susitikimas su federacijos prezidentu dr. Edmundu Daubaru.

Susitikimo metu Jo Eminencija kardinolas Jozefas Tomko su dideliu susidomėjimu išklausė pasakojimą apie kultūrizmo vystymą ir kovą už šios sporto šakos pripažinimą tuo metu, kai kultūrizmas buvo draudžiamas daugelyje socialistinio bloko valstybių. Teigiamai įvertinęs ilgametes pastangas ir veiklą, kardinolas Jozefas Tomko W.F.F.–W.B.B.F. vadovus pavadino „komunistinio režimo disidentais“.

Ypatingą įspūdį paliko Vatikano valstybės teigiamas federacijos veiklos įvertinimas už pastangas plėtoti fizinį aktyvumą, sveikatingumą, fitnesą ir kultūrizmą visame pasaulyje.

Už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį judėjimą Jo Eminencija kardinolas Jozefas Tomko įteikė originalius Vatikano pontifikinius medalius „Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santità Benedetto XVI“:

• dr. Edmundui Daubarui – W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidentui;

• Stefanui Hrčkai (Slovakija) – W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos garbės pareigūnui.

Apdovanojimai buvo įteikti 2011 m. kovo 29 d. Vatikano Miesto Valstybės būstinėje.

Pažintis su Vatikano istoriniais lobiais

Oficialaus vizito metu Vatikano administracijos atstovas tėvas Paolo supažindino W.F.F.–W.B.B.F. delegaciją su Vatikano administracijos būstine, istoriniais archyvais bei saugyklomis, kuriose saugomi ypatingą istorinę vertę turintys įvairių pontifikų asmeniniai daiktai.

Kitą rytą Šv. Petro bazilikoje dr. Edmundas Daubaras buvo pakviestas dalyvauti išskirtinėse asmeninėse Šventosiose Mišiose. Šis įvykis tapo reikšmingu ir istoriniu momentu tarptautinio kultūrizmo judėjimo istorijoje bei svarbiu W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos tarptautinio pripažinimo ženklu.

Istorinė reikšmė

Oficialus W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidento dr. Edmundo Daubaro vizitas į Vatikaną 2011 metais tapo išskirtiniu įvykiu ne tik federacijos, bet ir viso tarptautinio kultūrizmo istorijoje. Šio vizito metu Vatikano valstybės atstovai oficialiai susipažino su W.F.F.–W.B.B.F. veikla, jos istorija bei pastangomis plėtoti fizinį aktyvumą, fitnesą ir kultūrizmą įvairiose pasaulio šalyse.

Ypatingą reikšmę turėjo aukštas Vatikano pareigūnų įvertinimas federacijos veiklai ir jos vadovų indėliui ginant kultūrizmo teisę egzistuoti bei vystytis politinių suvaržymų laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europoje. Kardinolo Jozefo Tomko išsakyta nuomonė, kad federacijos aktyvistai buvo „komunistinio režimo disidentai“, tapo reikšmingu moraliniu šios veiklos įvertinimu.

Vatikano pontifikinių medalių įteikimas dr. Edmundui Daubarui ir Stefanui Hrčkai liudijo tarptautinį W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos pripažinimą bei jos indėlį į sveikos gyvensenos ir fizinės kultūros sklaidą pasaulyje.

Šis vizitas išlieka vienu svarbiausių W.F.F.–W.B.B.F. federacijos istorijos įvykių ir yra vertinamas kaip reikšmingas tarptautinio kultūrizmo judėjimo pripažinimo faktas XXI amžiaus pradžioje.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

OFICIALIOJI IR NEOFICIALIOJI ČEKOSLOVAKIJA: SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE IR TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ REIKŠMĖ SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZME

Įvadas

XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose kultūrizmo plėtra socialistinėse valstybėse buvo glaudžiai susijusi ne tik su sportininkų pasiekimais, bet ir su organizacine veikla, kurią vykdė nacionalinių federacijų vadovai, treneriai bei sporto administratoriai. Jų iniciatyvos sudarė prielaidas tarptautiniams ryšiams palaikyti ir sporto šakos tęstinumui užtikrinti politinių apribojimų sąlygomis.

1973 m. daugelyje socialistinių valstybių kultūrizmas susidūrė su įvairiomis administracinėmis ir politinėmis kliūtimis. Dėl to sporto organizacijų veikla buvo apribota, o tarptautiniai kontaktai tapo sudėtingesni. Šiame kontekste ypatingą vietą užėmė Čekoslovakija, kurios kultūrizmo organizacijos išlaikė santykinai aktyvią veiklą ir ryšius su tarptautinėmis sporto struktūromis.

Straipsnyje nagrinėjami 1975 ir 1977 m. įvykę Lietuvos atstovo Edmundo Daubaro vizitai į Čekoslovakiją, jų metu vykę susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos ir sporto administracijos vadovais bei šių kontaktų reikšmė tolesnei kultūrizmo raidai socialistiniame regione.

Kultūrizmo padėtis socialistinėse šalyse po 1973 metų

Po 1973 m. kultūrizmo organizacinė veikla daugelyje socialistinių šalių buvo smarkiai apribota. Dėl skirtingų politinių ir administracinių aplinkybių kiekviena valstybė formavo savitą šios sporto šakos vystymo modelį. Tarptautinis bendradarbiavimas tapo fragmentiškas, o ryšiai tarp nacionalinių organizacijų buvo palaikomi daugiausia asmeninių kontaktų pagrindu.

Tuo laikotarpiu aktyviausi kultūrizmo centrai Sovietų Sąjungoje išliko Baltijos respublikose. Estijoje reikšmingą vaidmenį atliko Inaras Mardo (1945–2002), o Lietuvoje – Vilniaus kultūrizmo mokyklos kūrėjai ir treneriai Česlavas Tamulevičius bei Vitalijus Asovskis. Svarbiausiomis regiono varžybomis tapo Taline rengti turnyrai bei Lietuvoje organizuotas tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vykęs nuo 1968 m.

1975 metų vizitas į Čekoslovakiją

1975 m. Vilniaus valstybinio universiteto studentas Edmundas Daubaras pagal studentų mainų programą dviem mėnesiams išvyko į Prahą. Vizito metu jis užmezgė ryšius su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala, kuris tuo metu buvo viena svarbiausių šalies kultūrizmo organizacinės veiklos figūrų.

Tais pačiais metais Čekoslovakijos sportininkai dalyvavo IFBB Europos čempionate. Reikšmingiausią rezultatą pasiekė Petras Stachas, tapęs ne tik savo kategorijos, bet ir absoliučiu Europos čempionu. Šis laimėjimas sustiprino Čekoslovakijos pozicijas tarptautiniame kultūrizmo judėjime.

Vizito metu E. Daubaras lankėsi pas Petrą Stachą jo treniruočių bazėje Prahos apylinkėse, kur buvo supažindintas su sportininko rengimosi sistema ir pasirengimo tarptautinėms varžyboms principais.

Vojtecho Fialos iniciatyva taip pat buvo organizuotas susitikimas Čekoslovakijos sporto organizacijoje Č.S.T.V. (Československý svaz tělesné výchovy). Susitikime aptarta kultūrizmo padėtis Sovietų Sąjungoje, Čekoslovakijoje ir kitose Europos valstybėse, nagrinėtos galimos bendradarbiavimo kryptys.

Siekdama gauti objektyvios informacijos apie padėtį Sovietų Sąjungoje, Čekoslovakijos kultūrizmo federacija palaikė ryšius su vienu iš sovietinio kultūrizmo pradininkų Genadijumi Baldinu. Jo pateikta informacija rodė, kad po 1973 m. apribojimų organizuota kultūrizmo veikla TSRS buvo gerokai sumažėjusi, o aktyvesnė veikla išliko daugiausia Baltijos respublikose.

1977 metų vizitas ir susitikimai

1977 m. Edmundas Daubaras antrą kartą lankėsi Prahoje pagal studentų mainų programą. Vizito metu buvo tęsiami 1975 m. pradėti kontaktai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos vadovybe ir sporto administracijos atstovais.

Tuo metu federacija jau veikė Č.S.T.V. struktūroje ir turėjo nuolatines darbo patalpas. Federacijos sekretoriaus pareigas ėjo žinomas kultūristas Peteris Tlapakas, aktyviai dalyvavęs organizuojant šalies kultūrizmo veiklą.

Vizito metu E. Daubaras taip pat lankėsi Čekoslovakijos olimpinės rinktinės pasirengimo centre, kuriame treniravosi nacionalinės kultūrizmo rinktinės nariai. Susitikimų metu buvo aptariami sportininkų rengimo metodai, treniruočių organizavimo principai ir pasirengimas tarptautinėms varžyboms.

Svarbi vizito dalis buvo kelionė į Brno miestą, kur profesoriaus Františeko Bulvos iniciatyva vyko Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiai. E. Daubaras buvo pakviestas dalyvauti juose svečio teisėmis ir pristatė pranešimą apie kultūrizmo situaciją Sovietų Sąjungoje. Šis pranešimas suteikė Čekoslovakijos sporto vadovams galimybę tiesiogiai susipažinti su kultūrizmo organizavimo sąlygomis TSRS po 1973 m. apribojimų.

Išvados

1975 ir 1977 m. vykę Edmundo Daubaro vizitai į Čekoslovakiją buvo reikšmingi palaikant tarptautinius ryšius tarp Baltijos šalių ir Čekoslovakijos kultūrizmo organizacijų. Šie kontaktai sudarė galimybes keistis informacija apie sporto šakos raidą, organizacinius modelius ir tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos veikla septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose išsiskyrė platesnėmis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis nei daugelyje kitų socialistinių valstybių. Dėl šios priežasties Čekoslovakija tapo vienu svarbiausių kultūrizmo centrų socialistiniame pasaulyje ir atliko svarbų vaidmenį palaikant šios sporto šakos tęstinumą politinių apribojimų laikotarpiu.

NABBA Lietuvoje: istorija, kurios iki šiol nepavyko pakartoti

Šiandien seniausia pasaulio kultūrizmo organizacija NABBA vienija apie dvidešimt aktyviai veikiančių nacionalinių organizacijų įvairiose pasaulio šalyse. Lietuvos vardas šios organizacijos istorijoje užima gerokai svarbesnę vietą, nei dažnai prisimenama. Pastarieji keturi dešimtmečiai rodo, kad Lietuvos ir NABBA bendradarbiavimas neapsiribojo vien sportinėmis varžybomis – jis buvo susijęs ir su valstybės tarptautiniu pripažinimu, ir su nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijų kūrimusi.

Net jeigu šiandien netikėtai pasikeistų tarptautinės NABBA vadovybė ir organizacijos prezidentu taptų Lietuvos atstovas, toks faktas savo istorine reikšme vargu ar prilygtų tiems įvykiams, kurie vyko 1991–2005 metais. Būtent tuo laikotarpiu Lietuva tapo viena ryškiausių NABBA šalių Europoje.

Žmonės, kūrę Lietuvos NABBA istoriją

Kalbant apie reikšmingiausius Lietuvos NABBA istorijos puslapius, pirmiausia minėtini trys vardai – dr. Edmundas Daubaras, Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas.

Dr. Edmundas Daubaras buvo pagrindinis nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacijos kūrėjas ir tarptautinių ryšių iniciatorius. Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais, iškovojusiais NABBA Europos čempionų titulus ir įrašiusiais Lietuvos vardą į šios organizacijos istoriją.

Žinoma, Lietuvos kultūrizmo raidoje dirbo daug trenerių, sportininkų ir organizatorių, tačiau būtent šių žmonių veikla buvo tiesiogiai susijusi su įvykiais, turėjusiais ne tik sportinę, bet ir politinę bei tarptautinę reikšmę.

Kelias į tarptautinį pripažinimą

1989–1990 metais Lietuvos kultūrizmo organizatoriai siekė, kad atkuriama nepriklausoma valstybė būtų savarankiškai pripažinta tarptautinėse sporto organizacijose. Tuo metu situacija nebuvo palanki.

Po daugelį metų trukusių pastangų pasiekti savarankišką Lietuvos narystę IFBB federacijoje, 1990 metais Niujorke vykusio pokalbio metu IFBB prezidentas Benas Veideris dr. Edmundui Daubarui pareiškė, jog federacija rems Maskvos poziciją ir nepripažins savarankiškos Lietuvos narystės. Toks sprendimas privertė ieškoti kitų kelių.

Tuomet dr. Edmundas Daubaras užmezgė ryšius su NABBA prezidentu Oskaru Heidenstamu. Šis ne tik pakvietė Lietuvos sportininkus dalyvauti Europos čempionate Prancūzijos Epinalio mieste, bet ir palaikė Lietuvos siekį tapti savarankiška tarptautinės organizacijos nare.

Šiame procese svarbi buvo ir Lietuvos valstybės parama. Nepriklausomos Lietuvos sporto ministras Algirdas Raslanas, vėliau ministrai Vitas Nėnius ir Kęstutis Skrebys, viceministras Rimas Girskis bei dienraščio „Respublika“ redaktorius Vytas Tomkus prisidėjo prie to, kad Lietuvos kultūrizmo organizacija galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Pirmoji nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacija

1991 metų gegužės mėnesį, padedant pirmajam nepriklausomos Lietuvos sporto ministrui Algirdui Raslanui, Teisingumo ministerijoje buvo įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (LNKA), tapusi pirmąja oficialiai įregistruota nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizacija.

Tuo pat metu Lietuvoje dar veikė Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, išlaikiusi ankstesnius ryšius su Sovietų Sąjungos sporto struktūromis. Todėl LNKA įsteigimas reiškė ne tik naujos sporto organizacijos atsiradimą, bet ir nepriklausomos Lietuvos sporto sistemos kūrimą.

NABBA pripažino Lietuvos Respubliką

Vienas svarbiausių istorinių faktų – Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija tapo NABBA nare dar iki 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje.

Tuo metu daugelis tarptautinių sporto organizacijų delsė priimti sprendimus dėl Lietuvos narystės. NABBA buvo viena pirmųjų tarptautinių organizacijų, oficialiai pripažinusių Lietuvos Respubliką ir pateikusių tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.

Šis faktas turėjo ne vien sportinę, bet ir politinę reikšmę, nes demonstravo tarptautinės sporto bendruomenės paramą atkurtai Lietuvos valstybei.

Pirmieji Europos čempionai

Netrukus sekė ir sportiniai laimėjimai.

Natalija Murnikovienė bei Rolandas Bučinskas tapo NABBA Europos čempionais. Tai buvo pirmi tarptautiniai nepriklausomos Lietuvos sportininkų laimėjimai kultūrizmo srityje.

Šios pergalės įrodė, kad Lietuvos sportininkai gali konkuruoti su stipriausiais Europos atletais net ir visiškai naujomis valstybės kūrimosi sąlygomis.

Lietuva – NABBA Europos centras

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuva surengė net tris NABBA Europos čempionatus – Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje.

Tai buvo išskirtinis pasiekimas ne tik Lietuvos, bet ir visos NABBA istorijoje. Nedaug valstybių buvo gavusios teisę per tokį trumpą laiką organizuoti tris Europos čempionatus.

Dar svarbiau, kad 1997 ir 1998 metų čempionatus transliavo tarptautinis televizijos kanalas „Eurosport“. Tai reiškė, kad Lietuvos vardas pasiekė milijonus sporto žiūrovų visoje Europoje, o šalies organizaciniai gebėjimai buvo pripažinti tarptautiniu mastu.

Ar buvo kas nors panašaus?

Per daugiau kaip tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos kultūrizmas pasiekė daug įspūdingų sportinių pergalių įvairiose tarptautinėse organizacijose. Lietuvos atletai tapo pasaulio ir Europos čempionais, profesionalais, sėkmingai atstovavo šaliai prestižinėse varžybose.

Tačiau vertinant ne vien sportinius rezultatus, o visumą – pirmosios nepriklausomos kultūrizmo organizacijos įsteigimą, tarptautinį Lietuvos pripažinimą, oficialios narystės gavimą, pirmuosius Europos čempionų titulus ir trijų Europos čempionatų surengimą Lietuvoje – 1991–1998 metų NABBA istorija išlieka išskirtiniu reiškiniu Lietuvos sporte.

Tai buvo laikotarpis, kai kultūrizmas tapo ne tik sporto šaka, bet ir viena iš priemonių pasauliui parodyti, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė egzistuoja, veikia ir yra pripažįstama tarptautinėje bendruomenėje.

Išvados

Praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams galima objektyviai konstatuoti, kad Lietuvos NABBA istorija yra neatsiejama atkurtos valstybės sporto istorijos dalis.

1991–1998 metų įvykiai buvo reikšmingi ne tik dėl iškovotų medalių. Jie liudijo Lietuvos siekį būti savarankiška tarptautinės sporto bendruomenės nare, kūrė šalies autoritetą ir demonstravo, kad net nedidelė valstybė gali tapti svarbiu tarptautinės organizacijos partneriu.

Istorija vertinama ne pagal šiandien užimamas pareigas ar skambius titulus, bet pagal darbus, pakeitusius įvykių eigą. Lietuvos NABBA istorijoje būtent šio laikotarpio darbai nulėmė, kad Lietuvos vardas tapo žinomas tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje. Tai išlieka vienu svarbiausių nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo istorijos puslapių.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Istorinis „Gintarinio prizo“ turnyras

Knyga, skirta „Gintarinio prizo“ šešiasdešimtmečiui

2027 metais Klaipėdoje bus minimas vieno seniausių pasaulyje tradicinių tarptautinių kultūrizmo, o dabar ir fitneso, turnyrų – „Gintarinio prizo“ – šešiasdešimtmetis. Šiai iškiliai sukakčiai pradėjome ruoštis dar 2025 metais. Iš pradžių buvo sumanyta sporto veteranams ir žmonėms, savo darbu kūrusiems turnyro istoriją, pagaminti išskirtinius proginius medalius. Tačiau sporto bendruomenės, istorikų ir įvairių institucijų atstovų siūlymu gimė kur kas prasmingesnė idėja – išleisti istorinę knygą.

Toks sprendimas pasirodė visiškai pagrįstas. Per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik sporto renginiu. Jo istorijoje persipynė sportiniai pasiekimai, politiniai įvykiai, ekonominiai pokyčiai ir kultūriniai ryšiai. Nedaugelis pasaulio tradicinių varžybų gali pasigirti tokia įvairiapuse ir turininga raida.

Darbas netrukus įgavo pagreitį. Knygos tekstai jau parengti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Šiuo metu tikslinami faktai, atrenkamos istorinės nuotraukos ir baigiami redaguoti tekstai.

Rašydami supratome, kad vien papasakoti „Gintarinio prizo“ istoriją nepakanka. Turnyro reikšmės neįmanoma suvokti neatskleidus platesnio istorinio konteksto. Todėl knygoje glaustai apžvelgiama ir tarptautinė kultūrizmo bei fitneso raida, pristatomos šių sporto šakų ištakos, svarbiausi jų vystymosi etapai bei vieta pasaulio sporto istorijoje.

Iki šiol pasaulyje nėra išleistos išsamios kultūrizmo istorijos. Daugelis garsių atletų – Arnoldas Švarcenegeris, Seržas Nubretas, Vladimiras Dubininas ir kiti – savo knygose daugiausia pasakojo apie asmeninį sportinį kelią, o bendrą šios sporto šakos raidą palietė tik fragmentiškai. Lietuvoje publikuota kultūrizmo istorija taip pat nepretenduoja į visapusišką tyrimą – joje daugiausia atsispindi vienos tarptautinės federacijos veikla ir vieno miesto sportinis gyvenimas.

Todėl ši knyga siekia užpildyti bent dalį šios istorinės spragos. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas „Gintarinio prizo“ turnyrui, kartu įamžinami ir reikšmingiausi Lietuvos bei pasaulio kultūrizmo istorijos faktai, žmonės ir įvykiai. Tai nėra galutinė šios sporto šakos istorija, tačiau tikimės, kad ji taps patikimu pagrindu būsimiems tyrinėtojams ir autoriams.

Išvados

Istorija gyvuoja tol, kol ją prisimename ir perduodame ateities kartoms. Jei šiandien neužfiksuosime svarbiausių faktų, rytoj jie gali būti prarasti visiems laikams. „Gintarinio prizo“ istorija – tai ne tik vieno turnyro metraštis. Tai Lietuvos kultūrizmo raidos, tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir kelių sportininkų kartų pasiaukojimo liudijimas.

Ši knyga yra mūsų pagarba žmonėms, kūrusiems šį turnyrą ir garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje. Tikimės, kad ji ne tik išsaugos praeitį, bet ir įkvėps ateities kartas tęsti pradėtus darbus, vertinti savo sporto istoriją ir didžiuotis jos pasiekimais.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“.

Ar šiandien pasaulyje yra kas nors, kas galėtų su juo lygintis?

Klaipėda, 2008 m.

2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.

Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbigniewu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jerzy Gotowski inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.

Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.

Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.

“Gintarinis prizas”

Jubiliejinis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje sulaukė išskirtinio valstybės dėmesio – jį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą turnyro finansavimą įtraukti į valstybės biudžetą kaip atskirą eilutę.

Varžybos vyko didžiulėje LCC tarptautinio universiteto sporto salėje. Žiūrovų susidomėjimas buvo toks didelis, kad pritrūkus sėdimų vietų keliems šimtams žmonių varžybas teko stebėti stovint. Tai dar kartą patvirtino išskirtinį turnyro populiarumą ir reikšmę Lietuvos sporto gyvenime.

 „Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.

Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.

Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.

2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.

Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.

ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI

Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)

Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)

Profesorius Vasilijus Bespalenko – sportinio kultūrizmo pradininkas Ukrainoje

Asmenybė, sujungusi mokslą, sportą ir visuomeninę veiklą

Profesorius Vasilijus Bespalenko yra viena ryškiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo asmenybių, kurios veikla apima sportą, mokslą, pedagogiką, visuomeninį darbą ir kultūrą. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkančią profesinę karjerą jis sugebėjo suderinti mokslininko, dėstytojo, trenerio, sportininko ir visuomenės veikėjo veiklą, tapdamas autoritetu kelioms sportininkų ir trenerių kartoms.

1983 metais baigęs meno dizaino studijas Ivano Franko nacionaliniame universitete Lvove, Vasilijus Bespalenko pasirinko dar vieną profesinės veiklos kryptį – fizinės kultūros mokslus, kuriuos studijavo Lvovo valstybiniame universitete. Vėliau įgijo praktinės psichologijos magistro kvalifikaciją, o sukauptas žinias sėkmingai pritaikė sportininkų rengimo metodikoje bei pedagoginėje veikloje.

Daugelį metų profesorius dirbo įvairiose Ukrainos aukštosiose mokyklose, dėstė fizinės kultūros disciplinas, vadovavo studentų moksliniams darbams ir rengė specialistus. Eidamas Lvovo Stavropigiono universiteto fizinės kultūros katedros vedėjo pareigas, jis daug dėmesio skyrė šiuolaikinių mokymo programų kūrimui bei sporto mokslo plėtrai. Pastaraisiais metais profesorius aktyviai dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų programas Tarptautiniame sporto universitete.

Plačioji visuomenė Vasilijų Bespalenko pažįsta ne tik kaip pedagogą ir sporto specialistą. Dėl išskirtinės charizmos, kultūros ir ilgametės patirties jis dažnai kviečiamas dalyvauti televizijos bei radijo laidose, duoti interviu spaudai, filmuotis dokumentiniuose ir meniniuose Ukrainos bei Lenkijos kino projektuose, dalyvauti meninės fotografijos projektuose.

Sportininkas, sukūręs ištisą kultūrizmo epochą

Vasilijaus Bespalenko sportinė biografija neatsiejama nuo sportinio kultūrizmo istorijos Ukrainoje. Jis laikomas vienu šios sporto šakos pradininkų ir svarbiausių jos organizatorių.

Ypač reikšminga jo veikla buvo XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kai kultūrizmas daugelyje socialistinių valstybių buvo oficialiai draudžiamas arba griežtai ribojamas. Nepaisydamas tuometinių ideologinių kliūčių, Vasilijus Bespalenko tapo pirmuoju Ukrainos TSR sportininku, reguliariai atstovavusiu savo šaliai kultūrizmo varžybose Baltijos valstybėse. Tokia veikla prisidėjo prie tarptautinių sportinių ryšių plėtros ir kultūrizmo pripažinimo regione.

Per savo sportinę karjerą Vasilijus Bespalenko tapo daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionu, iškovojo daugybę tarptautinių titulų bei apdovanojimų. Tačiau vienu svarbiausių savo pasiekimų jis laiko pergales tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre – vienose prestižiškiausių kultūrizmo varžybų pasaulyje. Šio turnyro istorijoje iškovoti titulai tapo jo sportinio meistriškumo simboliu, o 2022 metais pelnytas absoliutaus nugalėtojo vardas dar kartą patvirtino išskirtinį profesionalumą ir ilgaamžiškumą sporte.

Ne mažiau svarbi yra ir jo trenerio veikla. Per daugelį metų profesorius išugdė nemažai aukšto meistriškumo sportininkų, kurie sėkmingai atstovavo Ukrainai tarptautinėse varžybose. Jo sukurta sportininkų rengimo sistema grindžiama ne tik fiziniu pasirengimu, bet ir psichologiniu stabilumu, disciplinos ugdymu bei pagarba sporto etikai.

Organizacinė ir visuomeninė veikla

Didelę gyvenimo dalį Vasilijus Bespalenko skyrė sporto organizavimui ir visuomeninei veiklai.

Jis buvo pirmasis Ukrainos TSR IFBB federacijos prezidentas, aktyviai prisidėjęs prie organizuoto kultūrizmo kūrimo šalyje. Šiuo metu jis vadovauja Ukrainos WFF–WBBF federacijai, kurios veikla orientuota į tarptautinį bendradarbiavimą ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą.

Jo iniciatyva Ukrainoje surengta daugybė nacionalinių ir tarptautinių čempionatų. Vienu svarbiausių organizacinių pasiekimų laikomos 2013 metais surengtos WFF–WBBF „World Grand Prix“ varžybos, kurios subūrė sportininkus iš daugelio pasaulio valstybių.

Tarptautinėje erdvėje profesorius ne kartą atstovavo Ukrainai oficialių delegacijų vadovo teisėmis. Dalyvaudamas tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą buvo oficialiai priimtas Lietuvos Respublikos Seime, prisidėdamas prie sportinių ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinimo.

Profesorius aktyviai dalyvauja ir kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Istorinė Ukrainos kazokų lyga, įvertindama jo nuopelnus valstybei ir visuomenei, suteikė jam generolo leitenanto laipsnį.

Tarptautinis pripažinimas

Ilgametė profesoriaus veikla įvertinta daugybe tarptautinių apdovanojimų.

2017 metais jam buvo įteiktas istorinio Kristaus ordino medalis, siejamas su Jungtinių Tautų asociatyviomis visuomeninėmis iniciatyvomis.

2020 metais profesorius buvo apdovanotas UNESCO garbės raštu už indėlį į sporto, švietimo ir visuomenės kultūros puoselėjimą.

Tais pačiais metais Pasaulinė WFF–WBBF federacija Vasilijų Bespalenko apdovanojo aukščiausiu organizacijos įvertinimu – “Tarptautiniu Garbės aukso medaliu”.

Reikšmė sporto istorijai

Profesoriaus Vasilijaus Bespalenko gyvenimas yra pavyzdys, kaip asmeninis atkaklumas, profesinis pasirengimas ir visuomeninis aktyvumas gali tapti ilgalaikės įtakos šaltiniu visos šalies sporto raidai. Jis priklauso tai sporto lyderių kartai, kuri kultūrizmą puoselėjo sudėtingomis politinėmis sąlygomis ir prisidėjo prie jo tarptautinio pripažinimo.

Jo veikla neapsiribojo sportiniais rezultatais. Kaip pedagogas jis rengė naujas specialistų kartas, kaip treneris ugdė čempionus, kaip sporto organizatorius kūrė nacionalinę kultūrizmo sistemą, o kaip visuomenės veikėjas prisidėjo prie tarptautinio Ukrainos sporto prestižo stiprinimo.

Šiandien profesorius Vasilijus Bespalenko pelnytai laikomas viena svarbiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo istorijos asmenybių. Jo darbai, išugdyti sportininkai ir organizacinis palikimas išlieka reikšminga Ukrainos bei tarptautinio sportinio kultūrizmo istorijos dalimi.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt