2025 m. „Gintarinis prizas“: nauja kryptis davė rezultatų

Pastaraisiais metais kultūrizmo sportas susiduria su rimtais iššūkiais. Daugelyje šalių mažėja visuomenės ir valstybinių institucijų dėmesys šiai sporto šakai, o tarptautinių federacijų organizuojamos varžybos dažnai nebesulaukia nei gausių dalyvių, nei žiūrovų. Kai kurių organizacijų pasaulio čempionatai vyksta kukliomis sąlygomis ir pritraukia vos keletą sportininkų iš kelių valstybių.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Pasaulinė WFF-WBBF federacija po 2024 metais surengtų dviejų tarptautinių kongresų priėmė sprendimą iš esmės atnaujinti savo sportinės veiklos kryptį. Kaip parodė 2025 metų rezultatai, šie sprendimai pasiteisino.

2025 metų tarptautiniame turnyre „Gintarinis prizas“, vykusiame Klaipėdoje, dalyvavo 180 atletų iš devynių šalių: Ukrainos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Izraelio ir Baltarusijos. Didelio susidomėjimo sulaukė ir Nidoje surengtos „Universe“ varžybos, kuriose taip pat varžėsi beveik du šimtai sportininkų.

Pirmųjų vietų laimėtojai

„Fit-Kids“

Iki 8 metų – Alicija Grabovska (Lenkija) Iki 10 metų – Laura Vachal (Lenkija) Iki 12 metų – Joanna Pannus (Lenkija) Iki 14 metų – Kristina Ksendzova (Lietuva) Iki 16 metų – Elžbieta Matoga (Lenkija) Suaugusieji – Julija Novak (Lenkija)

„Pole Dance Fitness“

Iki 12 metų – Sofi Anette Elissaar (Estija) Iki 16 metų – Sirija Lilleleht (Estija) Iki 18 metų – Keltin Sainas (Estija) Suaugusieji – Jana Solovjova (Lietuva)

Oro akrobatikos fitnesas („Hoop“)

Iki 8 metų – Akvilė Korčiaginaitė (Lietuva) Iki 10 metų – Smiltė Liaucevičiūtė (Lietuva) Iki 12 metų – Nora Tomson (Estija) Iki 14 metų – Ugnė-Kotryna Kaminskaitė (Lietuva) Suaugusios moterys – Gabrielė Korčiaginienė (Lietuva) Suaugę vyrai – Edvardas Korčiaginas (Lietuva)

Oro akrobatikos fitnesas („Hammock“)

Duetai – Brit Noom ir Marien Reimann (Estija)

Oro akrobatikos fitnesas („Silks“)

Iki 12 metų – Meja Žiupsnytė (Lietuva) Iki 14 metų – Ema Sačkutė (Lietuva) Iki 16 metų – Emilė Prunskutė (Lietuva) Duetai – Lise Lund Kjaer ir Emily Lund Kjaer (Danija)

Mini tramplinai

Individuali rungtis – Marija Karabovska (Latvija) Trio – Diana Baranova, Mairita Matuseviča ir Sanita Pudnika (Latvija) Kvintetas – Danguolės Jociuvienės grupė (Lietuva) Sekstetas – Alenos Jasinskajos grupė (Ukraina)

Neįgaliųjų sportininkų kategorijos

I kategorija – Kamilas Kovalčikas (Lenkija) II kategorija – Gržegožas Piotras Dabrovskis (Lenkija)

Fitneso modeliai

I ūgio kategorija – Olga Bogač (Lenkija) II ūgio kategorija – Svetlana Lavrenova (Latvija)

„Bikini“

Valerija Nilova (Estija)

„Baywatch“

I ūgio kategorija – Maie Kiik (Estija) II ūgio kategorija – Rita Letukienė (Lietuva)

Figūra

I ūgio kategorija – Baiba Libiete (Latvija) II ūgio kategorija – Martina Frič (Slovakija)

Kovos menų fitnesas

Vasilijus Bespalenko (Ukraina)

Men’s Physique

I ūgio kategorija – Elvis Šikšna (Latvija) II ūgio kategorija – Vladimiras Fiodorovas (Estija)

Muscle Model

I ūgio kategorija – Damianas Jakovičius (Lietuva) II ūgio kategorija – Olegas Kameckovas (Estija)

Body Athletic

Davidas Melikovas (Lietuva)

Kultūrizmas

I kategorija – Simonas Lubeckis (Lenkija) II kategorija – Dainius Dzikevičius (Lietuva) III kategorija – Laurynas Šiaulys (Lietuva) IV kategorija – Marošas Kanašas (Slovakija)

Absoliutūs turnyro nugalėtojai

Moterų grupėje absoliučia nugalėtoja tapo Olga Bogač (Lenkija), o vyrų grupėje – Simonas Lubeckis (Lenkija).

2025 metų „Gintarinis prizas“ tapo vienu didžiausių tarptautinių renginių pastaraisiais metais ir parodė, kad sporto šakos atsinaujinimas bei naujų disciplinų įtraukimas gali sėkmingai pritraukti gausų sportininkų būrį iš įvairių Europos valstybių.

Dėl gausaus varžybose dalyvavusių sportininkų skaičiaus varžybos truko net šešiolika valandų. Dėl užsitęsusios programos paskutiniųjų kategorijų dalyviai nebespėjo į iškilmingą banketą, kurį organizatoriai surengė restorane ant jūros kranto.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, organizatoriai priėmė sprendimą 2026 metais „Gintarinio prizo“ turnyrą rengti dvi dienas. Tikimasi, kad toks formatas leis užtikrinti sklandesnę varžybų eigą ir suteiks visiems dalyviams galimybę dalyvauti baigiamuosiuose renginiuose.

50 kultūrizmo federacijų – 1000 pasaulio čempionų kasmet. 2026 metai – kultūrizmo degradacijos pikas.

Šiuolaikinis kultūrizmas pasiekė tašką, kuriame „pasaulio čempiono“ titulas prarado bet kokią realią vertę.

Šiandien tai nebe sportas vienoje sistemoje. Tai fragmentuotas, išsiskaidęs federacijų tinklas, kuriame kiekviena organizacija pati sau sukuria taisykles, pati išsidalina titulus ir pati paskelbia nugalėtojus.

Rezultatas – absurdiška realybė: dešimtys federacijų ir šimtai „pasaulio čempionų“ kasmet.

Tai jau ne sportinė hierarchija. Tai titulų gamykla.

Kultūrizmo pasaulyje veikia dešimtys organizacijų, tačiau realiai jos ne kuria sportą – jos gamina renginius ir statusus. Kiekviena federacija turi savo „elitą“, savo „pro lygą“, savo „pasaulio čempionatą“. Ir kiekviena iš jų pretenduoja į reikšmingumą, kurio objektyviai nebėra.

Tarp jų – IFBB, NABBA, NPC ir WFF-WBBF – organizacijos, kurios veikia paraleliai, bet nebe kuria vieno sporto, o dalina jį į atskirus, tarpusavyje beveik nepalyginamus pasaulius.

Kultūrizmas buvo vienas sportas. Dabar tai – paralelinių realybių sistema.

Dar blogiau – pati „čempiono“ sąvoka tapo devalvuota. Kai kiekviena scena turi savo nugalėtoją, nustoja egzistuoti bet koks realus aukščiausio lygio įvertinimas. Lieka tik rinkodara, diplomai ir savęs pasiskelbimas „geriausiu pasaulyje“.

Kalbėti apie „pasaulio čempioną“ šiandien dažnai reiškia tik vieną dalyką – kad žmogus laimėjo vieną iš daugelio lokalių ar tarptautinių renginių, kuriuos pati organizacija įvardijo kaip „pasaulio“.

Tai nebe sportinis faktas. Tai marketingo terminas.

Visa sistema vis labiau primena ne sportą, o festivalinę industriją, kurioje scenos užpildomos dalyviais, o titulų kiekis tiesiogiai priklauso nuo federacijos dydžio ir ambicijų. Kuo daugiau renginių – tuo daugiau „čempionų“. Kuo daugiau „čempionų“ – tuo mažesnė kiekvieno jų vertė.

Net ir istorinis kontekstas nebestabdo šios degradacijos. Nuo senų laikų kultūrizmas balansavo tarp sporto ir estetikos, tačiau šiandien balansas jau seniai išnykęs – liko tik estetinis reginys, padaugintas iš komercijos.

Klausimas paprastas: ar dar įmanoma šitą sistemą laikyti sportu, jei ji nebeturi vieningo vertinimo, vieningos hierarchijos ir vieno aiškaus čempiono?

Ar tai dar konkurencija, ar tiesiog organizuotas pasirodymų chaosas?

Kultūrizmas šiandien nebėra sportas, kuriame išsiaiškinama, kas geriausias.

Tai sistema, kurioje visi gali būti geriausi – jei tik pasirenka tinkamą sceną.

Ir būtent tai yra didžiausias šio sporto nuosmukio įrodymas.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2026 metų „Gintarinis prizas“

2026 metais tarptautinė politinė ir ekonominė padėtis išliko įtempta. Pasaulyje vyko kariniai konfliktai, svyravo kainos, o visuomenėje netrūko nerimo ir neapibrėžtumo. Dėl įvairių priežasčių ne visi sportininkai, norėję dalyvauti tradiciniame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje, turėjo galimybę atvykti.

Nepaisant sudėtingų aplinkybių, metų pradžioje buvo pradėti aktyvūs pasirengimo darbai būsimam jubiliejiniam, 60-ajam, „Gintarinio prizo“ turnyrui. Perspektyvinių planų aptarimui ir organizaciniams klausimams spręsti turnyro istorijai neabejingi organizatoriai du kartus rinkosi Gargžduose.

2026 metų pradžioje Klaipėdoje surengti du tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo svarstomi naujų sporto kategorijų įvedimo bei teisėjavimo sistemos tobulinimo klausimai. Vėliau uostamiestyje vyko tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kurio metu buvo toliau plėtojamos ir praktiškai nagrinėjamos kongresuose aptartos naujovės.

Per metus įvyko keli svarbūs susitikimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Du kartus buvo susitikta su administracijos vadovais, o anksčiau – ir su miesto meru Arvydu Vaitkumi. Jų metu aptarta pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla Klaipėdoje bei numatytos strateginės kryptys rengiant jubiliejinį 60-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą 2027 metais.

Suderinus susitikimą su profesoriumi dr. Vytautu Landsbergiu, Vilniuje įvyko jo susitikimas su pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovais. Susitikimo metu aptarta sporto padėtis Lietuvoje, prisimintas 1991 metais vykęs IFBB prezidento Beno Veiderio vizitas į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, nors nepriklausomybės jis nepripažino. Taip pat dr. Edmundas Daubaras profesoriui perdavė Vokietijos kultūristų telegramų originalus, susijusius su jų parama Lietuvai sovietinės ekonominės blokados laikotarpiu.

Tarptautinis „Gintarinis prizas“ 2026

2026 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 289 atletai iš 10 valstybių – Egipto, Airijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio.

Varžybos dvi dienas vyko Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus abiejų dienų programa truko po 13–14 valandų. Atsižvelgdami į augantį turnyro mastą, organizatoriai nusprendė nuo 2027 metų renginį vykdyti tris dienas.

Rezultatai

(Pirmos vietos)

Vaikų „Fit-Kids“ pogrupis

Kategorija iki 8 metų – Kornelija Šraiber (Lenkija)

Kategorija iki 10 metų – Aleksandra Riszavy (Lenkija)

Kategorija iki 12 metų – Pola Adančikovska (Lenkija)

Kategorija iki 14 metų – Lena Pankau (Lenkija)

Kategorija iki 16 metų – Julija Ševs (Lenkija)

Kategorija iki 18 metų – Julija Novak (Lenkija)

Berniukų kategorija iki 12 metų – Simonas Papierovskis (Lenkija)

Aerobinio fitneso pogrupis

Kategorija iki 18 metų – Akvilė Stankūnaitė (Lietuva)

Suaugusieji – Veronika Šraiber (Lenkija)

Duetų kategorija – Joanna Snieg, Lena Snieg (Lenkija)

Trejetų kategorija – Marija Marozaitė, Smiltė Malinauskaitė, Ieva Dovdauskaitė (Lietuva)

Oro akrobatikos fitnesas (Hoop)

Pradedančiųjų pogrupis

Kategorija iki 8 metų – Luknė Medingytė (Lietuva)

Kategorija iki 10 metų – Mirell Lilleleht (Estija)

Kategorija iki 12 metų – Ursula Melnits (Estija)

Kategorija iki 14 metų – Egita Petrošiūtė (Lietuva)

Kategorija iki 16 metų – Ieva Jonušaitė (Lietuva)

Debiutantų pogrupis

Kategorija iki 6 metų – Marija Sadauskaitė (Lietuva)

Kategorija iki 8 metų – Sofija Šeštokaitė (Lietuva)

Kategorija iki 10 metų – Rusnė Jočytė (Lietuva)

Kategorija iki 12 metų – Edilija Razmaitė (Lietuva)

Pažengusiųjų pogrupis

Kategorija iki 10 metų – Keira Tomson (Estija)

Kategorija iki 12 metų – Sofi Anette Elisaar (Estija)

Kategorija iki 14 metų – Nora Tomson (Estija)

Kategorija iki 18 metų – Sirie Lilleleht (Estija)

Jaunimas iki 21 metų – Lisette Saaremets (Estija)

Suaugusieji, moterys – Gabrielė Korčiaginienė (Lietuva)

Suaugusieji, vyrai – Edvardas Korčiaginas (Lietuva)

Profesionalų kategorija – Lisandra kaarma (Estija)

Duetų pogrupis

Kategorija „pradedantieji“ – Catharina de Vera Meihoff, Emily Lund Krajer (Danija)

Kategorija „pažengusieji“ – Nora Tomson, Sarah Loreen Kivikas (Estija)

Kategorija „profesionalai“ – Alina Jurkovianec, Anna Karnakova (Latvija)

Oro akrobatikos fitnesas (Hammock)

Pradedančiųjų pogrupis

Kategorija iki 10 metų – Ariana Novikovaitė (Lietuva)

Kategorija iki 12 metų – Gaja Jokubaitytė (Lietuva)

Kategorija iki 14 metų – Kitrel-Mei Kuus (Estija)

Kategorija iki 16 metų – Upė Dubinskaitė (Lietuva)

Debiutų pogrupis

Kategorija iki 6 metų – tasi Tomson (Estija)

Kategorija iki 8 metų – Ema Vasiljeva (Lietuva)

Kategorija iki 10 metų – Urtė Drąsutytė (Lietuva)

Kategorija iki 12 metų – Skaistė Žąsitytė (Lietuva)

Pažengusiųjų pogrupis

Kategorija iki 8 metų – Olivija zalagaitytė (Lietuva)

Kategorija iki 10 metų – Mirell Lilleleht (Estija)

Kategorija iki 12 metų – Sifi Anette Elissaar (Estija)

Kategorija iki 14 metų – Nora Tomson (Estija)

Kategorija iki 18 metų – Sirle Lilleleht (Estija)

Kategorija iki 21 metų – Meda Žemgulytė (Lietuva)

Profesionalų kategorija – Lisandra Kaarma (Estija)

Duetų kategorija – Erleen Parn, Merel Platais (Estija)

Oro akrobatikos fitnesas (Silks)

Debiutų pogrupis

Kategorija iki 6 metų – Maja Rokicki (Danija)

Kategorija iki 8 metų – Polina Ševelkova (Lietuva)

Kategorija iki 12 metų – Sofija Kaluharianu (Ukraina)

Kategorija iki 14 metų – Ditė Plepytė (Lietuva)

Pradedančiųjų pogrupis

Kategorija iki 8 metų – Emilija Gaidelytė (Lietuva)

Kategorija iki 10 metų – Elena Stimburytė (Lietuva)

Kategorija iki 12 metų – Veronika Skindewr (Lietuva)

Pažengusiųjų pogrupis

Kategorija iki 12 metų – Kotryna Dudonytė (Lietuva)

Kategorija iki 16 metų – Tėja Jonaitytė (Lietuva)

Kategorija iki 18 metų – Jasmin Norgard (Danija)

Profesionalų kategorija – Kamilė Mastauskaitė (Lietuva)

Duetų kategorija – Kotryna Dudonytė, Nerija Rimkutė (Lietuva)

„Pole Dance“ fitneso pogrupis

Kategorija iki 10 metų – Mirtel Uslov (Estija)

Kategorija iki 12 metų – Sofi Anette Elisaar (Estija)

Kategorija iki 14 metų – Jana Matvejeva (Latvija)

Kategorija iki 18 metų – Sirle Lilleleht (Estija)

Suaugusieji – Laura Bartusevičiūtė (Lietuva)

Duetų kategorija iki 14 metų – Erleen Parn, Kirtel-Mei Kuus (Estija)

Duetų kategorija suaugusieji – Giedrė Padervinskaitė, Jelena von Kingmann (Lietuva)

Mini tramplinų pogrupis

Kategorija iki 8 metų – Marija Šelechvost (Latvija)

Kategorija iki 8 metų – Mirabella Karabovska (Latvija)

Kategorija iki 16 metų – Anna Vačilija (Latvija)

Suaugusiųjų kategorija – Anna Šidlovska (Latvija)

Veteranų iki 60 metų kategorija – Danguolė Jociuvienė (Lietuva)

Veteranų iki 70 metų kategorija – Antonina Jakimoviča (Latvija)

Mini tramplinų grupės

Kategorija „Fit-kids“ – Mirabela Marija Karabovska, Sabine Ungailo, Julija Frolova, Jeva Freidenfelde, Leticija Jakovleva, Nikola Barbale (Latvija)

Kategorija „penketai“ – Ieva Pažereckienė, Šarūnė Stonė, Ligita Mačiulskytė, Inga Naujokė, Sigita Stankuvienė (Lietuva)

Kategorija „septynetai“ – Anna Vačija, Irena Stolere, Marija Okuneva, Alla Radkeviča, Anna Šidlovska, Anna Murnikova, Julija Lavrecka (Latvija)

Fitneso modelių pogrupis

Jaunimo kategorija iki 16 metų – Alise Laure (Latvija)

Kategorija „debiutai“ – Irina Klukina (Latvija)

Kategorija veteranų iki 50 metų – Karina Kulakova (Latvija)

Kategorija veteranų iki 60 metų – Svajonė Niaurienė (Lietuva)

Pirma ūgio kategorija – Rimantė Klovaitė (Lietuva)

Antra ūgio kategorija – Raisa Pavkštel (Lietuva)

Trečia ūgio kategorija – Rima Vaškienė (Lietuva)

Ketvirta ūgio kategorija – Evelina Pranauskė (Lietuva)

Kategorija „profesionalai“ – Valerija Nilova (Estija)

Bikini pogrupis

Veteranų iki 40 metų kategorija – Olga Spyče (Latvija)

Veteranų iki 50 metų kategorija – Inga Verbilaitė (Lietuva)

Pirma ūgio kategorija „debiutai“ – Toma Žiurkutė (Lietuva)

Antra ūgio kategorija „debiutai“ – Aneta Bubelevičienė (Lietuva)

Pirma ūgio kategorija „pažengusieji“ – Olga Bogač (Lenkija)

Antra ūgio kategorija „pažengusieji“ – Arina Kačinskienė (Lietuva)

Kategorija „profesionalai“ – Olga Bogač (Lenkija)

Wellness pogrupis

Kategorija „debiutai“ – Diana Ignatjeva (Latvija)

Pirma ūgio kategorija – Rūta Karpaitė (Lietuva)

Kategorija „profesionalai“ – Evelina Pranauskė (Lietuva)

Figūros pogrupis

Bendra kategorija – Veronika Šraiber (Lenkija)

Veteranų kategorija iki 50 metų – Ilva Luzere (Latvija)

Kultūrizmas

Vyrai

Neįgalių sportininkų kategorija – Gržegoržas Dabrovskis (Lenkija)

Veteranų iki 50 metų kategorija – Mantas Lunskys (Lietuva)

Veteranų iki 60 metų kategorija – Vidmantas Markūnas (Lietuva)

Veteranų iki 80 metų kategorija – Algimantas Dambrauskas (Lietuva)

Kategorija „Men's Physique“ – Edvardas Klimas (Lietuva)

Kategorija iki 70 kg – Domicjanas Jakovičius (Lietuva)

Kategorija iki 80 kg – Nojus Judickas (Lietuva)

Kategorija iki 90 kg – Tadas Jefišovas (Lietuva)

Kategorija iki 100 kg – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)

Kategorija virš 100 kg – Piotras Ševčenko (Lietuva)

Mišrių porų kategorija – Rūta Karpaitė, Piotras Ševčenko (Lietuva)

Bendra profesionalų kategorija – Marošas Kanašas (Slovakija)

Veteranų profesionalų kategorija – Vidmantas Malakauskas (Lietuva)

Absoliutūs nugalėtojai

Moterys – Jasmin Norgard (Danija)

Vyrai – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)

2026 metų „Gintarinis prizas“ dar kartą patvirtino savo svarbą tarptautiniame fitneso ir kultūrizmo judėjime. Turnyras subūrė šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, o Klaipėda išliko vienu svarbiausių šios sporto šakos centrų Europoje. Pasiektas dalyvių skaičius ir augantis tarptautinis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad 2027 metais jubiliejinis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras bus dar didesnis ir reikšmingesnis.

Esminės revoliucijos sporte išvakarėse.

2024 m. „Gintarinis prizas“

2024 metais pasaulio politinė ir ekonominė padėtis iš esmės nesikeitė. Tęsėsi Rusijos karas prieš Ukrainą, darantis įtaką įvairioms visuomeninio gyvenimo sritims, taip pat ir sportui.

Sporto pasaulyje toliau ryškėjo kultūrizmo krizė. Lietuvos situacija tapo vienu iš akivaizdžiausių šio proceso pavyzdžių. Daugelį metų šalies kultūrizmą koordinavusi nacionalinė IFBB federacija palaipsniui atsiribojo nuo tradicinio kultūrizmo. Nuolatinių dopingo kontrolės problemų ir su jomis susijusių skandalų fone federacijai kilo grėsmė netekti valstybinio finansavimo. Dalis sportininkų pasirinko kitas organizacijas, o likę dalyviai vis mažiau atitiko natūralaus sporto principus. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir kitose Europos valstybėse.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija šių problemų sprendimų ieško jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2005 metais tuometinis Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vadovas Rune Anderssonas oficialiu raštu patvirtino, kad Pasaulinė fitneso federacija yra prisijungusi prie antidopingo kodekso. Tačiau dėl didelių finansinių įsipareigojimų procesas nebuvo užbaigtas iki galo. Šis klausimas išlieka aktualus ir šiandien, laukiant galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą.

Nuo pat oficialaus Pasaulinės fitneso federacijos įkūrimo 1995 metais buvo siekiama plėtoti sporto kryptis, orientuotas į sveiką gyvenseną, estetiką ir fizinį aktyvumą. Nors federacija nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo kraštutinių kultūrizmo formų, praktikoje tai nebuvo lengva – sportininkų raumenų masė nuolat augo. Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų „Fit-Kids“ programoms bei neįgaliųjų sportui, o nuo 2004 metų tarptautinėse varžybose pradėtos organizuoti fitneso modelių kategorijos.

2024 metais WFF-WBBF federacijos vadovybė priėmė strateginį sprendimą iš esmės keisti veiklos kryptį. Naujų sportinių disciplinų projektai buvo pristatyti ir išbandyti „World Grand Prix“ turnyruose Kandavoje (Latvija) ir Vilkaviškyje, XVI-ajame “Georgo Tenno memorial” Estijoje, „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje bei „Universe“ turnyre Nidoje.

Federacija nusprendė, kol bus galutinai išspręsti bendradarbiavimo su WADA klausimai, išlaikyti kultūrizmo disciplinas, tačiau pagrindinį dėmesį ateityje skirti nedopinginėms sporto kryptims. Šiam tikslui buvo sukurtos ir pristatytos naujos fizinio aktyvumo disciplinos, kurias planuojama nuosekliai plėtoti ateityje. Šie pokyčiai tapo pagrindu sporto reformai, kuri visu mastu atsiskleidė jau 2025 metų „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje.

Siekiant aptarti tolesnę sporto raidą, 2024 metais Klaipėdoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai. Jų metu pristatytos aštuonios naujos sporto kryptys, aptarti jų vertinimo ir teisėjavimo principai bei tolesnės plėtros perspektyvos. Tais pačiais metais WFF-WBBF vadovai lankėsi Taline, kur su Estijos sporto organizacijų atstovais derino bendrus ateities projektus.

Po 2024 metų „Gintarinio prizo“ turnyro užsienio delegacijų vadovai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime. Iškilmingo renginio metu įvairių valstybių sporto organizatoriams ir sportininkams už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį bendradarbiavimą buvo įteikti Pasaulinės WFF-WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliai”.

2024 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“

Varžybose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių: Bulgarijos, Estijos, Indijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir Vokietijos.

Absoliutųs nugalėtojai: moterys: Jelena Ivanova (Latvija); vyrai: Rahulis Jošis (Indija).

Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2019 m. „Gintarinis prizas“

2019 metais Klaipėdoje vyko tarptautinis WFF-WBBF federacijos turnyras „Gintarinis prizas“.

Tais metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai daug dėmesio skyrė pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato organizavimui Kaune. Buvo svarstomi įvairūs renginio organizavimo variantai, tarp jų – galimas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas čempionato atidarymo ceremonijoje.

Federacija taip pat organizavo tarptautinį „Universe“ turnyrą Tailando kurorte Patajoje. Plėsdami tarptautinį bendradarbiavimą, federacijos vadovai lankėsi Madride ir Paryžiuje. Buvo gautas oficialus Eifelio bokšto administracijos sutikimas surengti WFF-WBBF renginį antrajame Eifelio bokšto aukšte.

WFF-WBBF organizatoriai dalyvavo tarptautinėje sporto konferencijoje Lvove, po kurios buvo priimti miesto mero Andrejaus Sadovyjaus rezidencijoje. Klaipėdoje surengtas trenerių seminaras, kurį organizavo Tarptautinis sporto universitetas – asocijuotas UNESCO organizacijos narys. Raudondvario pilyje iškilmingai pagerbti ir apdovanoti įvairių šalių sporto veteranai.

Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“

Varžybose dalyvavo 242 sportininkai iš 17 valstybių.

Absoliutūs nugalėtojai

Moterų absoliuti nugalėtoja – Moumita Mazumder (Indija).

Vyrų absoliutus nugalėtojas – Golap Rabha (Indija).

Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Klaipėdos miesto savivaldybė

Per pastaruosius šešis dešimtmečius, tiek gerais, tiek sudėtingais laikotarpiais, „Gintarinio prizo“ turnyras buvo ir išliko neatsiejamas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos ir palaikymo. Tokio nuoseklaus supratimo, bendradarbiavimo ir dėmesio sportui, ko gero, nėra nė viename kitame mieste ar šalyje. Visų laikų Klaipėdos merai ir Sporto skyriaus vadovai tiesiogiai prisidėjo prie „Gintarinio prizo“ varžybų sėkmės, kurios tapo ne tik sporto renginiu, bet ir svarbiu miesto prestižo bei Klaipėdos ir Lietuvos garsinimo visame pasaulyje veiksniu.

Šiandien „Gintarinio prizo“ simbolika yra plačiai atpažįstama, vertinama ir naudojama varžybose Indijoje, Tailande, Pakistane, Brazilijoje, Argentinoje bei daugelyje Europos šalių.

Kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu TSRS bei kitose socialistinėse šalyse (1973–1987 m.), tarpininkaujant Klaipėdos miesto savivaldybei, 1977 metais mieste buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija. Iki 1987 metų ji buvo vienintelė legaliai veikianti kultūrizmo federacija TSRS. Būtent su šia federacija bendradarbiavo pasaulio kultūrizmo federacijų vadovai bei žinomi sportininkai.

Per pastaruosius šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo neatsiejama Klaipėdos sporto ir kultūros istorijos dalimi, glaudžiai susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybė. Nuoseklus savivaldybės palaikymas, bendradarbiavimas ir dėmesys sporto iniciatyvoms sudarė sąlygas šiam turnyrui augti, stiprėti ir tapti reikšmingu Klaipėdos bei Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiu renginiu.

Net ir sudėtingais laikotarpiais, įskaitant kultūrizmo ribojimų metus TSRS (1973–1987), savivaldybės tarpininkavimas ir palaikymas buvo itin svarbūs. 1977 metais Klaipėdoje buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija, kuri tapo vienintele legalia tokio pobūdžio organizacija TSRS. Per ją buvo palaikomi ryšiai su pasaulio kultūrizmo federacijomis ir žinomais sportininkais.

Savivaldybės dėka „Gintarinio prizo“ varžyboms buvo suteikiamos geriausios miesto erdvės – Žvejų kultūros rūmai, tuometiniai miesto kultūros rūmai (dabar Klaipėdos muzikinis teatras), Klaipėdos dramos teatras bei koncertų salė. Tai leido turnyrui augti ne tik kaip sporto, bet ir kaip kultūrinio renginio reiškiniui.

Šiandien „Gintarinio prizo“ 60-metį minime kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir visa miesto bendruomene, vertindami ilgametę partnerystę, indėlį ir bendrą siekį garsinti Klaipėdą pasaulyje.

Išsamesnę infirmaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Atletai iš visų pasaulio žemynų – tarptautinio „Gintarinio prizo“ fenomenas.

Nuo 1967 iki 2027 metų tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Gintarinis prizas“ dalyvavo sportininkai iš 53 pasaulio valstybių, atstovavusių visiems apgyvendintiems žemynams.

Turnyro istorijoje dalyvavo atletai iš šių valstybių (abėcėlės tvarka):

Afganistano, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Egipto, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Juodkalnijos, Kanados, Kazachstano, Kipro, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Malaizijos, Meksikos, Moldovos, Mozambiko, Nigerijos, Norvegijos, Nyderlandų, Pakistano, Paragvajaus, Peru, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, Rusijos Federacijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Uzbekistano, Vengrijos, Venesuelos, Vokietijos ir Lenkijos.

Daugiausia dalyvių atvyko iš Europos valstybių, tačiau per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik Baltijos regiono, bet ir pasaulinio masto kultūrizmo ir fitneso renginiu. Turnyre varžėsi atletai iš Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos ir Okeanijos.

Iš viso turnyre dalyvavo sportininkai iš:
• Europos – 30 valstybių;
• Azijos – 10 valstybių;
• Afrikos – 4 valstyų;
• Šiaurės Amerikos – 2 valstybių;
• Pietų Amerikos – 6 valstybių;
• Australijos ir Okeanijos – 1 valstybės.

IŠVADOS

Tarptautinis „Gintarinis prizas“ per 60 metų istoriją subūrė sportininkus iš visų apgyvendintų pasaulio žemynų. Turnyre dalyvavo atletai iš 52 valstybių, todėl jis yra vienas tarptautiškiausių tarptautinių renginių Lietuvoje. Plačiausiai buvo atstovaujama Europai, tačiau reikšmingą dalį dalyvių sudarė Azijos, Amerikos ir Afrikos šalių sportininkai. Turnyras prisidėjo prie Lietuvos ir Klaipėdos vardo garsinimo tarptautinėje sporto bendruomenėje. „Gintarinis prizas“ tapo svarbia tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir atletų meistriškumo sklaidos platforma.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

2017 m. „Gintarinio prizo“ turnyrui sukako 50 metelių...

2017 m. Klaipėdoje surengtas tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ buvo išskirtinis ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir reikšminga istorine sukaktimi – minėtas turnyro 50 metų jubiliejus. Per pusę amžiaus „Gintarinis prizas“ tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, neatsiejamu Lietuvos sporto istorijos reiškiniu.

Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.

Jubiliejinis Klaipėdos turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinė televizijos kompanija CNN parengė ir milijardinei auditorijai pristatė reportažą apie Klaipėdoje vykusį renginį. Po varžybų Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus užsienio valstybių delegacijų vadovų priėmimas.

2017 m. turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis dar kartą patvirtino aukštą turnyro autoritetą pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje.

Varžybose buvo rungiamasi vaikų fitneso („Fit-Kids“), aerobinio fitneso, fitneso modelių, bikini, figūros, sportinio fitneso, „Muscle Model“, „Body Athletic“ ir kultūrizmo kategorijose. Dalyviai varžėsi įvairiose amžiaus, ūgio, svorio bei meistriškumo grupėse.

Absoliučiais 2017 m. „Gintarinio prizo“ nugalėtojais tapo Kipro atstovė Halina Halavei ir Slovakijos sportininkas Marošas Kanašas. Jų pergalės vainikavo vieną įspūdingiausių jubiliejinio turnyro renginių, dar kartą patvirtinusį Klaipėdos, kaip tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centro, vardą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI

(1967–2026)

VYRAI

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR

MOTERYS

Metai – vardas, pavardė, šalis

2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika

1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania

1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.

PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.

1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.

1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.

Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.

1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.

Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).

Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.

Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”

REZULTATAI

(tik pirmos trys vietos)

Jaunimas

Pirma ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1

2. Burba Edvardas Klaipėda 2

3. Apulskis Rimas Klaipėda 3

Antra ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Dolgovas Borisas Vilnius 1

2. Uckus Benas Kaunas 2

3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3

Trečia ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Nevera Stepanas Vilnius 1

2. Šorius Evaldas Klaipėda 2

3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3

Suaugusieji

Pirma ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Keršulis Algimantas Vilnius 1

2. Daubaras Vytautas Vilnius 2

3. Žurauskas Jonas Kaunas 3

Antra ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1

2. Krinickis Rišardas Vilnius 2

3. Maksimovas Stasys Kaunas 3

Trečia ūgio kategorija

Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta

1. Cukanovas Stasys Vilnius 1

2. Besakirskas Albertas Kaunas 2

3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3

Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas

Suaugusieji – Stasys Cukanovas

1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS

1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS

1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.

Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.

Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.

Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.

1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS

1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.

Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.

Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.

Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt