Nauji vardai pasaulinėje sporto istorijoje. 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas – įspūdingas sporto renginys Nidoje!

Spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas, subursiantis kelis šimtus įvairių šalių sportininkų.

Šiomis dienomis žiūrovų laukia neįtikėtinas reginys – įspūdinga sportininkų įvairovė, atkaklios varžybos ir skirtingų kartų atletų pasirodymai.

Prieš metus olimpinis komitetas panaikino populiarią sporto visiems iniciatyvą, tačiau pasaulinė WFF–WBBF federacija šią tradiciją sėkmingai tęsia. Nidoje varžysis vaikai, paaugliai, jaunimas ir veteranai, tarp kurių bus ir septyniasdešimtmečių sportininkų.

Tuo pat metu profesionalūs atletai kovos dėl aukščiausių rezultatų, siekdami įrodyti savo meistriškumą ir visiems laikams įrašyti savo vardus į pasaulio sporto istoriją.

Tai renginys, kuriame susitinka sportinis meistriškumas, ryžtas, patirtis ir skirtingų kartų bendrystė!

Išsamesnė informacija – tarptautinėse interneto svetainėse:

www.wff.lt
www.worldfitness.lt

„GINTARINIS PRIZAS“: 60 METŲ ISTORIJA, KURIOS NEĮMANOMA IŠTRINTI IŠ LIETUVOS SPORTO ŽEMĖLAPIO.

2027 metais Klaipėdoje vyksiantis “Gintarinis prizas” („Amber Prix International“) turės ypatingą svorį. Tai bus 60-asis šio istorinio konkurso gyvavimo metai. Šeši dešimtmečiai – laikotarpis, per kurį pasikeitė valstybės, sienos, politinės sistemos, sporto kultūra ir pačios varžybų samprata. Tačiau „Amber Prix“ išliko. Ir jo nugalėtojų istorija šiandien leidžia pamatyti ne tik kultūrizmo raidą, bet ir Lietuvos vietą pasaulio sporto istorijoje.

Tai nėra tik nugalėtojų sąrašas

Pirmą kartą „Amber Prix International“ istorijos puslapiuose nugalėtojo pavardė įrašyta 1967 metais. Pirmuoju čempionu tapo Lietuvos atstovas Klemensas Alšauskas.

Po šešių dešimtmečių, 2026-aisiais, titulą vėl iškovojo Lietuvos sportininkas – Gražvydas Naruševičius.

Šie du vardai, skiriami beveik šešių dešimtmečių, simboliškai uždaro vieną didelį istorijos ratą.

Tarp jų – ištisa Lietuvos kultūrizmo epocha.

Tai istorija apie sportininkus, kurie treniravosi visiškai kitokiomis sąlygomis nei šiandien, apie laikotarpį, kai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma valstybė, apie sporto tradicijų išsaugojimą po 1990-ųjų ir galiausiai apie konkursą, kuris iš Baltijos regiono scenos išaugo į tarptautinę areną.

Todėl „Amber Prix International“ negalima vertinti vien kaip dar vienų kultūrizmo varžybų.

Tai – sporto istorijos archyvas gyva forma.

Lietuva čia buvo nuo pirmos dienos

Vienas ryškiausių visos istorijos bruožų – Lietuvos sportininkų dominavimas.

Pirmieji konkurso metai buvo praktiškai Lietuvos sporto istorijos kronika. 1967 metais nugalėjo Klemensas Alšauskas, 1968-aisiais – Leonas Pivoriūnas, 1969 ir 1970 metais – Antanas Mineikis.

Vėliau Lietuvos čempionų sąrašas tik ilgėjo.

Aštuntajame dešimtmetyje titulą iškovojo tokie sportininkai kaip Risardas Krinickis, Stasys Cukanovas ir Vytautas Zenkevičius.

Devintajame dešimtmetyje į sceną išėjo nauja karta – Vladas Kapcevičius, Saulius Misevičius, Jevgenijus Gorelikas, Vincas Dubickas, Algirdas Ivanauskas, Rolandas Bučinskas.

O tada atėjo Viktoro Jucio era.

1987, 1988 ir 1989 metais jis tris kartus iš eilės tapo „Amber Prix International“ nugalėtoju.

Trijų iš eilės pergalių serija nėra vien statistinis faktas. Ji parodo, kad konkurso scena tuo metu buvo vieta, kurioje sportininkas galėjo sukurti savo reputaciją ir tapti istorijos dalimi.

Sovietmetis: konkursas, kuris išliko

„Amber Prix“ istorijos negalima atsieti nuo laikotarpio, kuriame ji prasidėjo.

1967 metais Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tai reiškia, kad pirmieji konkurso dešimtmečiai buvo formuojami visiškai kitokioje politinėje ir sporto sistemoje.

Tačiau sportas turi savybę išsaugoti tai, ko kartais nepajėgia išsaugoti oficialūs dokumentai.

Pavardės lieka.

Rezultatai lieka.

Pergalės lieka.

Ir šiandien, žvelgiant į „Amber Prix International“ istoriją, galima atsekti ištisą Lietuvos kultūrizmo mokyklos raidą dar nuo laikotarpio, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės sporto sistema neegzistavo.

Tai suteikia konkursui papildomą istorinę vertę.

1990-ieji: Lietuva iš naujo atranda save

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė ne tik valstybės statusas.

Pasikeitė ir sporto pasaulis.

Lietuvos sportininkai pradėjo laisviau dalyvauti tarptautinėse varžybose, atsivėrė naujos galimybės, atsirado nauji ryšiai ir nauja konkurencinė aplinka.

Tačiau „Amber Prix International“ tradicija nenutrūko.

1990 ir 1991 metais nugalėjo Olegas Žūras.

1994 ir 1996 metais čempionu tapo Algirdas Kilčiauskas.

1997 metais titulą iškovojo Rolandas Pocius, 1998-aisiais – Ričardas Gurskas, o 1999 metais – Darius Bukšnaitis.

Tai buvo labai svarbus laikotarpis.

Lietuva jau buvo nepriklausoma, tačiau konkursas, pradėtas dar sovietmečiu, išliko gyvas.

Tai reiškia, kad „Amber Prix“ sugebėjo peržengti politines epochas.

Klaipėda tampa tarptautine scena

XXI amžiuje konkurso istorijoje įvyko dar vienas fundamentalus pokytis.

„Amber Prix International“ vis labiau prarado vien regioninio konkurso bruožus.

Į Klaipėdą pradėjo atvykti sportininkai iš vis daugiau šalių.

2003 metais nugalėjo Latvijos atstovas Aivars Visockis. 2005-aisiais titulą iškovojo Rusijos sportininkas Ivanas Sergejevas, 2006 metais – Latvijos atstovas Aleksandras Liubomirovas, 2007-aisiais – Estijos sportininkas Aleksandras Ševcovas.

Šie vardai svarbūs ne tik kaip čempionai.

Jie rodo, kad konkursas tapo Baltijos regiono sporto susitikimo vieta.

Klaipėda, geografiškai esanti prie Baltijos jūros, šiuo požiūriu tapo labai tinkama vieta tarptautinei sporto tradicijai.

Tikrasis lūžis – XXI amžiaus antrasis dešimtmetis

Jeigu ankstesniais dešimtmečiais „Amber Prix“ geografija daugiausia sukosi aplink Lietuvą ir kitas Europos šalis, tai 2010-ieji pakeitė situaciją.

2010 metais nugalėjo Dharmenderis Singhas iš Indijos.

2011 metais – taip pat Indijos atstovas Naftejus Singhas.

2012 metais triumfavo Pir Sarandibas Mehdis iš Irano.

2013 metais – Andrzejus Brzezinskis iš Lenkijos.

2015 metais – Ahmadi Arashas iš Irano.

2016 metais – Jörgas Fuchsas iš Vokietijos.

2018 metais – Aleksandras Sacharovas iš Uzbekistano.

2019 metais – Golapas Rabha iš Indijos.

Tai jau nebe vien Baltijos regiono geografija.

Tai – tarptautinė scena.

Indija, Iranas, Uzbekistanas, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Ukraina, Estija, Latvija, Rusija ir Lietuva – skirtingos sporto mokyklos, skirtingos kultūros, skirtingos treniruočių tradicijos.

Ir visos jos tam tikru istorijos momentu susitiko Klaipėdoje.

„Amber Prix“ – ir sportininkų sugrįžimų istorija

Dar vienas įdomus konkurso bruožas – čempionų sugrįžimai.

Radikas Manafovas titulą laimėjo 2000 ir 2002 metais.

Aleksandras Maslovskis – 2001 ir 2004 metais.

Darius Bukšnaitis – 1999 ir 2008 metais.

Marošas Kanašas – 2017 ir 2020 metais.

Tai reiškia, kad „Amber Prix“ nebuvo vienkartinė stotelė sportininko karjeroje.

Kai kuriems čempionams ši scena tapo vieta, į kurią buvo verta sugrįžti.

O tai, sporto požiūriu, yra vienas geriausių konkurso prestižo indikatorių.

Naujausia epocha: konkurso tarptautiškumas nebegrįžtamas

2021 metais čempionu tapo Lenkijos atstovas Arturas Kamieniakas.

2022 metais – Ukrainos sportininkas Vasilijus Bespalienko.

2023 metais – Estijos atstovas Aleksiejus Lapšinas.

2024 metais – Indijos sportininkas Rahulas Joshi.

2025 metais – Lenkijos atstovas Szymonas Lubeckis.

Ir tada – 2026-ieji.

Gražvydas Naruševičius. Lietuva.

Ši pergalė atsirado ypatingu momentu.

Lygiai prieš 60 metų Klemensas Alšauskas tapo pirmuoju „Amber Prix International“ čempionu.

Dabar, prieš pat 60-ąjį jubiliejų, Lietuvos sportininkas vėl stovi pirmoje vietoje.

Tai labai stiprus simbolis.

2027-ieji – daugiau nei jubiliejus

Šešiasdešimt metų yra riba, kai renginys jau nebevertinamas vien pagal tai, kas vyksta šiandien.

Vertinama jo istorija.

Kiek sportininkų praėjo per sceną?

Kiek kartų pasikeitė čempionai?

Kiek šalių buvo atstovaujama?

Kiek sportininkų po „Amber Prix“ tapo žinomi tarptautinėje arenoje?

Ir svarbiausia – kodėl šis konkursas išliko tada, kai daugelis kitų panašaus laikotarpio renginių išnyko?

Atsakymas slypi tradicijoje.

„Amber Prix International“ išgyveno politinius pokyčius, sporto sistemos transformaciją, nepriklausomybės atkūrimą, naujų tarptautinių federacijų ir varžybų atsiradimą.

Jis išliko todėl, kad buvo ne tik vienų metų renginys.

Jis tapo institucija Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Nuo Lietuvos čempionų iki pasaulio

Per pirmuosius konkurso dešimtmečius Lietuvos sportininkai buvo neabejotini lyderiai.

Vėliau į Klaipėdą atvyko Latvijos ir Estijos atletai.

Dar vėliau – Rusijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vokietijos sportininkai.

Galiausiai konkursas atsivėrė Azijai – Indijai, Iranui, Uzbekistanui.

Ši raida yra labai svarbi.

Ji rodo ne Lietuvos pozicijos praradimą, o „Amber Prix“ augimą.

Kai konkursas tampa toks patrauklus, kad dėl jo titulo varžosi sportininkai iš skirtingų žemynų, jo reikšmė automatiškai keičiasi.

Tai jau nebe vien Lietuvos ar Baltijos regiono čempionatas.

Tai tarptautinė scena, kurios šaknys – Klaipėdoje.

Istorija, kurią būtina išsaugoti

Šiandien, kai sporto renginiai dažnai vertinami pagal vienos dienos rezultatus, „Amber Prix International“ primena kitą sporto vertę – tęstinumą.

Vienas čempionas ateina.

Kitas išeina.

Rekordai yra pagerinami.

Sportininkų kartos pasikeičia.

Tačiau renginys gali išlikti.

Ir būtent tai yra didžiausia „Amber Prix International“ vertybė.

Nuo Klemenso Alšausko iki Gražvydo Naruševičiaus – beveik šešiasdešimt metų istorijos.

Nuo Lietuvos sportininkų dominavimo iki Indijos, Irano, Uzbekistano, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos čempionų.

Nuo sovietmečio iki nepriklausomos Lietuvos.

Nuo regioninės scenos iki tarptautinio konkurso.

„Amber Prix International“ ne tik skaičiuoja metus – jis skaičiuoja sporto istorijos kartas.

60 metų – ir istorija tęsiasi

2027 metais Klaipėdoje įvyksiantis jubiliejinis „Amber Prix International“ bus daugiau nei dar vienas konkursas.

Tai bus momentas, kai dabarties sportininkai susitiks su šešių dešimtmečių istorija.

1967 metais buvo padėtas pirmasis akmuo.

2026 metais Lietuvos sportininkas vėl sugrąžino titulą į Lietuvą.

O 2027 metais ateis laikas 60-ajai sukakčiai.

Galbūt būtent todėl šio konkurso istoriją verta vertinti ne tik kaip kultūrizmo rezultatų rinkinį.

Tai Lietuvos sporto atminties dalis.

Ir kol Klaipėdoje ant scenos kyla nauji čempionai, ši istorija dar nėra užbaigta.

Ji tęsiasi.

16 METŲ PASAULIO ČEMPIONŲ ISTORIJA.

WFF-WBBF WORLD CUP – nuo 2010 iki 2025 metų.

Nuo 1968 metų – daugiau nei penki dešimtmečiai tarptautinės kultūrizmo ir fitneso istorijos. Nuo 2010 metų – pasaulio taurės scena, kurioje kasmet gimsta nauji čempionų vardai.

WFF-WBBF International – World Fitness Federation ir World Body Building Federation – savo veiklą tarptautinėje sporto arenoje pradėjo dar 1968 metais. Per ilgus dešimtmečius federacija išaugo į tarptautinį sporto tinklą, vienijantį nacionalines federacijas ir sportininkus iš įvairių pasaulio šalių bei žemynų.

Tai istorija apie sportą, kuriame nėra trumpų kelių.

Apie treniruotes, discipliną, valią ir metų metus trunkantį pasirengimą. Apie sportininkus, kurie įžengia į sceną ne tik parodyti savo fizinę formą, bet ir atstovauti savo šaliai bei įrašyti savo vardą į tarptautinę sporto istoriją.

2010-ieji – prasideda naujas WFF-WBBF etapas

2010 metais WFF-WBBF International pradėjo rengti pasaulio taurės varžybas.

Nuo tada kiekvienų metų absoliutus nugalėtojas tampa šios istorijos dalimi – World Cup Overall Champion.

Pirmasis vyrų absoliutus pasaulio taurės čempionas 2010 metais buvo Aleksandr Sevcov iš Estijos.

Tai buvo pirmasis vardas naujame čempionų sąraše.

2011 metais titulą iškovojo Igor Belodedov iš Rusijos, o 2012 metais – Abolfazi Aghakhani iš Irano.

2013 ir 2014 metais pasaulio taurės absoliučiu čempionu tapo Reinaldo Jose Roberto Da Cruz, atstovavęs JK–Portugalijai. Du iš eilės titulai – ryškus įrašas į WFF-WBBF World Cup istoriją.

2015 metais čempionu tapo James Sylvester Ono, atstovavęs JK–Nigerijai.

2016 metais pasaulio taurės viršūnę pasiekė Normunds Jurans iš Latvijos, o 2017 metais – Rasoul Vahid Faraziaghchehkand iš Irano.

2018 metų čempionu tapo Aleksandr Kuznecov iš Rusijos, 2019 metų – Maros Kanasz iš Slovakijos.

2020 metais absoliutų titulą iškovojo Roman Polshin iš Estijos.

Tačiau būtent nuo 2021 metų WFF-WBBF World Cup čempionų istorijoje prasideda naujas ryškus etapas.

Lenkija ir Lietuva – nauja čempionų era

2021 metais absoliučiu pasaulio taurės čempionu tapo Artur Kamieniak iš Lenkijos.

2022 metais į pirmąją vietą pakilo Vilius Pranckevicius iš Lietuvos.

2023 metais titulą perėmė Lukasz Kulinski iš Lenkijos.

2024 metais pasaulio taurės absoliučiu čempionu tapo Andrius Pauliukevicius iš Lietuvos.

O 2025 metais naujausiu WFF-WBBF World Cup vyrų absoliučiu čempionu tapo Kamil Kowalczyk iš Lenkijos.

Taigi paskutinių penkerių metų istorijoje vyrų absoliučių čempionų sąraše išsiskiria Lietuvos ir Lenkijos sportininkai.

Tai naujas puslapis WFF-WBBF World Cup istorijoje.

MOTERYS – MOTERŲ ČEMPIONIŲ ISTORIJA

Jeigu vyrų pasaulio taurės istorija pasakoja apie skirtingų šalių atletų kovą dėl absoliutaus titulo, moterų čempionių istorija taip pat atskleidžia nepaprastą tarptautinę sporto geografiją.

2010 metais pirmąja WFF-WBBF pasaulio taurės absoliučia čempione tapo Liudmila Kolesnikova iš Rusijos.

2011 metais titulą iškovojo Natalia Bykova, o 2012 metais – Jelena Kursanova.

Abi atstovavo Rusijai.

2013 metais čempione tapo Aleksandra Dolzenkova iš Baltarusijos, o 2014 metais – Svetlana Pugacheva iš Rusijos.

2015 metais titulą iškovojo Liudmila Senciugova, o 2016 metais – Liudmila Kakaulina.

2017 metais į pasaulio taurės istoriją įsirašė Leonor Hilario Greffel, atstovavusi Danijai–Mozambikui.

2018 metais absoliučia čempione tapo Hollie Jade Feeney iš Jungtinės Karalystės.

2019 ir 2020 metai priklausė Hanna Skytta iš Suomijos – ji du kartus iš eilės tapo absoliučia pasaulio taurės čempione.

2021 metais titulą iškovojo Laura Siugale iš Latvijos.

2022 ir 2023 metais pasaulio taurės viršūnėje buvo Anna Sobolewska Kucharska iš Lenkijos, tapusi čempione dvejus metus iš eilės.

2024 metais čempione tapo Vaida Budriene iš Lietuvos.

O 2025 metų WFF-WBBF World Cup moterų absoliučia čempione tapo Milena Mlynarczyk iš Lenkijos.

NUO ESTIJOS IKI LIETUVOS IR LENKIJOS

Pažvelgus į visą 2010–2025 metų laikotarpį, prieš akis atsiveria daugiau nei paprastas čempionų sąrašas.

Tai – 16 metų tarptautinės sporto istorijos.

Per šį laikotarpį WFF-WBBF World Cup absoliučių čempionų vardus iškovojo sportininkai iš daugybės valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Slovakijos, Irano, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Danijos, Nigerijos ir Mozambiko.

Kiekviena šalis į šią istoriją atnešė savo sportininkus, savo tradicijas ir savo čempionus.

Tačiau pastarųjų metų rezultatai aiškiai įrašo Baltijos regioną ir Lenkiją į naujausią WFF-WBBF pasaulio taurės istorijos etapą.

2022 metais – Lietuva.

2023 metais – Lenkija.

2024 metais – Lietuva.

2025 metais – Lenkija.

Ketveri metai, keturi čempionų vardai ir dvi šalys, kurių sportininkai tapo vyrų absoliučios pasaulio taurės nugalėtojais.

ČEMPIONO VARDAS – TAI ISTORIJA

WFF-WBBF World Cup absoliutaus čempiono titulas nėra tik viena pergalė konkrečią varžybų dieną.

Už jo – ilgas kelias.

Treniruotės.

Disciplina.

Mityba.

Pasirengimas.

Scenos patirtis.

Gebėjimas konkuruoti su sportininkais iš skirtingų pasaulio šalių.

Ir svarbiausia – noras kiekvieną kartą būti geresniam nei vakar.

Todėl kiekvienas vardas, patekęs į WFF-WBBF World Cup Overall Champions istoriją, tampa šios federacijos tarptautinio palikimo dalimi.

Nuo Aleksandr Sevcov 2010 metais iki Kamil Kowalczyk 2025 metais vyrų istorijoje.

Nuo Liudmila Kolesnikova 2010 metais iki Milena Mlynarczyk 2025 metais moterų istorijoje.

16 metų. 32 absoliučių čempionų vardai. Daugybė šalių. Viena pasaulio taurės istorija.

WFF-WBBF – ISTORIJA, KURI TĘSIASI

Nuo 1968 metų WFF-WBBF International siekia plėtoti kultūrizmo ir fitneso sportą tarptautiniu mastu, vienyti nacionalines federacijas ir sudaryti sportininkams galimybes varžytis tarptautinėje scenoje.

Nuo 1990 metų organizuojami pasaulio AM-Pro čempionatai tapo svarbia šios veiklos dalimi.

O nuo 2010 metų WFF-WBBF World Cup papildė tarptautinių varžybų istoriją nauja tradicija – kasmetiniu absoliučių pasaulio taurės čempionų titulu.

Šiandien 2010–2025 metų čempionų vardai jau sudaro atskirą WFF-WBBF istorijos skyrių.

Tačiau istorija nesibaigia.

Nes kiekvienas naujas sezonas atneša naujus sportininkus.

Naujus iššūkius.

Naujus čempionus.

Ir naujus vardus, kurie vieną dieną taps šios istorijos dalimi.

WFF-WBBF WORLD CUP.

Nuo 2010 metų – čempionų kelias.

Nuo 1968 metų – tarptautinė sporto istorija.

Ir istorija tęsiasi.

WFF-WBBF, TSU ir pasaulio universitetai – dešimtmečius trunkantis tarptautinis bendradarbiavimas

Greta plačios ir aktyvios tarptautinės sportinės veiklos, pradedame straipsnių ciklą apie Pasaulinės WFF-WBBF federacijos ir Tarptautinio sporto universiteto (TSU, International Sport University) bendradarbiavimą su įvairių pasaulio šalių universitetais.

Šio bendradarbiavimo ištakos siekia 1986 metus, kai Klaipėdoje pradėta organizuoti sportininkų kvalifikacijos kėlimo kursus, metodinius seminarus treneriams ir sporto specialistams. Laikui bėgant ši veikla išaugo į tarptautinę švietimo ir mokslo partnerystę, apimančią ne tik sporto praktiką, bet ir akademinius ryšius.

Per beveik keturis dešimtmečius Pasaulinė WFF-WBBF federacija nuosekliai plėtė bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis, siekdama kelti sportininkų, trenerių, teisėjų ir sporto organizatorių profesinę kvalifikaciją, skatinti mokslinius tyrimus bei tarptautinius akademinius mainus. Nuo 2015 metų šią veiklą tęsia ir Tarptautinis sporto universitetas (TSU), tapęs svarbia platforma tarptautiniams švietimo projektams ir mokslinei partnerystei.

Tarp reikšmingiausių partnerių – vienas didžiausių Indijos Pandžabo valstijos universitetų, vienijantis apie 200 000 studentų, Lenkijos Jozefo Racingerio universitetas, Bydgoščiaus kūno kultūros universitetas, Lenkijos valstybinė aukštoji mokykla Wyższa Szkoła Gospodarki, Ukrainos Lvovo Ivano Franko fizinės kultūros universitetas, Stavropigiono universitetas ir daugelis kitų aukštųjų mokyklų Europoje bei Azijoje.

Šie ryšiai neapsiribojo oficialiais vizitais ar bendradarbiavimo sutartimis. Per daugelį metų buvo organizuojamos tarptautinės konferencijos, seminarai, paskaitos, kvalifikacijos tobulinimo programos, vykdyti bendri projektai, keistasi akademine ir metodine patirtimi. Tokia veikla prisidėjo prie sporto mokslo sklaidos, trenerių rengimo kokybės gerinimo ir tarptautinių profesinių ryšių stiprinimo.

Svarbiausia šio bendradarbiavimo vertė – tai ilgalaikis ir nuoseklus dialogas tarp sporto praktikos ir akademinės bendruomenės. Būtent šis ryšys leido WFF-WBBF federacijai ir Tarptautiniam sporto universitetui tapti ne tik tarptautinių sporto renginių organizatoriais, bet ir aktyviais sporto mokslo, švietimo bei profesinio tobulėjimo skleidėjais.

Šiame straipsnių cikle nuosekliai pristatysime svarbiausius bendradarbiavimo etapus, partnerystes su universitetais įvairiose pasaulio šalyse, bendrus projektus, reikšmingiausius susitikimus ir jų rezultatus. Tai – svarbi WFF-WBBF ir TSU istorijos dalis, atspindinti organizacijos siekį vienyti sportą, mokslą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

PRANEŠIMAS SPAUDAI. 2026 m. spalio 24–26 d. Nidoje vyks 37-asis pasaulio fitneso ir kultūrizmo čempionatas

NIDA, LIETUVA. 2026 m. spalio 24–26 d. Nidoje vyks 37-asis pasaulio fitneso ir kultūrizmo profesionalų bei mėgėjų čempionatas. Tikimasi, kad tris dienas truksiantis tarptautinis sporto renginys suburs kelis šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių ir žemynų.

Čempionatas vyks Nidos kultūros centre „Agila“, Neringos savivaldybėje, Lietuvos pajūryje. Sportininkai varžysis dėl prestižinių pasaulio čempionų titulų ir vertingų prizų, demonstruodami savo treniruočių rezultatus, atsidavimą sportui ir pasirengimą fitneso bei kultūrizmo varžyboms.

Šešis dešimtmečius puoselėjama tarptautinio sporto tradicija

37-asis čempionatas tęsia ilgametę Pasaulinės fitneso federacijos WFF-WBBF tarptautinių sporto renginių tradiciją, kurios istorija siekia šešis dešimtmečius.

Renginyje susitiks profesionalūs atletai ir sporto mėgėjai iš įvairių šalių. Čempionatas suteiks tarptautinę platformą sportiniams pasiekimams pristatyti ir fitnesui bei kultūrizmui populiarinti.

Varžybos dalyviams bus galimybė pademonstruoti fizinį pasirengimą, sceninį pasirodymą ir sportinę discipliną, kartu atstovaujant savo šalims tarptautinėje sporto arenoje.

Tarptautinės varžybos – atviros žiūrovams

Organizatoriai tikisi, kad čempionatas sudomins sportininkus ir sporto entuziastus iš įvairių pasaulio šalių. Tris dienas Nidoje vyksiančios varžybos žiūrovams suteiks galimybę iš arti stebėti tarptautinio lygio fitneso ir kultūrizmo atletų pasirodymus.

Žiūrovams įėjimas į renginį bus nemokamas. Čempionatas kviečia visus, besidominčius fitnesu, kultūrizmu ir tarptautiniu sportu.

Čempionato organizavimas taip pat prisidės prie Nidos ir viso Neringos regiono žinomumo didinimo, pristatant šią Lietuvos pajūrio vietovę kaip tarptautinių sporto ir kultūros renginių erdvę.

Pagrindinė informacija apie renginį

Renginys: 37-asis pasaulio fitneso ir kultūrizmo čempionatas
Data: 2026 m. spalio 24–26 d.
Vieta: Nidos kultūros centras „Agila“, Nida, Neringa, Lietuva
Dalyviai: profesionalūs sportininkai ir mėgėjai iš įvairių pasaulio šalių
Įėjimas žiūrovams: nemokamas

Išsamesnė informacija ir dalyvių registracija

Daugiau informacijos apie čempionatą galima rasti tarptautinės federacijos interneto svetainėje:

www.wff.lt

Sportininkų registracija vykdoma svetainėje:

www.worldfitness.lt

37-asis pasaulio fitneso ir kultūrizmo čempionatas pratęs dešimtmečius gyvuojančią tarptautinio sporto tradiciją ir 2026 m. spalį suburs įvairių šalių atletus Nidoje, kur jie varžysis dėl pasaulio čempionų titulų.

PASAULIO KULTŪRIZMAS AKLAVIETĖJE.

TIK VIENA WFF-WBBF BANDO RASTI IŠEITĮ.

1995 metais pradėjusi tarptautines sporto inovacijas, Pasaulinė WFF-WBBF federacija į pasaulinį sportą įdiegė daugybę naujovių – naujas kryptis, naujas kategorijas, nominacijas ir optimistinę viltį į ateitį.

Šiandien pasaulio kultūrizmas atsidūrė aiškioje aklavietėje. Pradžia buvo padaryta 1998 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas atsisakė pripažinti IFBB federaciją, o kartu – ir kultūrizmo sportą. Nuo to laiko padėtis tik blogėjo.

WFF-WBBF ieškojo ir iki šiol ieško išeičių bei naujų perspektyvų sportui vystyti. Federacijai padeda iškilūs įvairių šalių asmenys, politikai ir verslininkai.

Atrodė, kad viskas klostėsi gražiai. Tačiau iš pradžių pandemija, o dabar ir karai ženkliai sustabdė mūsų iniciatyvas bei didžiulius projektus Indijoje, Tailande, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Daug ką teko pradėti iš naujo.

Tačiau dirbame toliau!

Nuo 2018 metų vykstantis dialogas su įtakingais Jungtinių Arabų Emyratų asmenimis 2026 metų vasarą ženkliai pasistūmėjo į priekį. Bendromis pastangomis šiandien kuriame visiškai naują pasaulinio sporto vystymo koncepciją.

Projektai fantastiški, tačiau laukia dar daug darbo. Dirbsime ir tiesime naujus kelius!

Svarbiausia – yra noras, ryžtas ir tikėjimas pasisekimu.

Pasaulio kultūrizmas atsidūrė aklavietėje. Tik WFF-WBBF bando rasti išeitį ir atverti naujas pasaulinio sporto perspektyvas!

Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje:

WWW.WFF.LT

60 METŲ LIETUVOS KULTŪRIZMUI:

SPORTININKAI, PALIKĘ RYŠKIAUSIĄ PĖDSAKĄ ISTORIJOJE.

1965–2025 m. Lietuvos kultūrizmo istorija – tai šeši dešimtmečiai atkaklaus darbo, išskirtinių asmenybių, įsimintinų pergalių ir sporto tradicijų, peržengusių Lietuvos ribas.

2025 metais Gargžduose iškilmingai paminėtas Lietuvos kultūrizmo 60-metis. Šis jubiliejus tapo puikia proga atsigręžti į nueitą kelią, prisiminti sporto šakos pradininkus ir pagerbti atletus, kurių pasiekimai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos bei tarptautinio kultūrizmo istorijoje.

Per šešis dešimtmečius keitėsi valstybės, politinės santvarkos, sporto organizacijos ir varžybų sistemos. Tačiau išliko svarbiausia – sportininkų ryžtas, trenerių atsidavimas ir siekis įrodyti, kad Lietuvos kultūrizmas gali būti matomas ne tik savo šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje.

Šioje istorijoje yra daugybė vardų ir pergalių. Vis dėlto kai kurie sportininkai išsiskyrė ne vien laimėtais titulais – jų pasiekimai tapo svarbiais Lietuvos kultūrizmo raidos etapais.

Česlavas Tamulevičius ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos pradžia

Kalbant apie Lietuvos kultūrizmo istoriją, pirmiausia būtina paminėti Česlavą Tamulevičių ir jo indėlį kuriant vadinamąją Vilniaus kultūrizmo mokyklą.

Ši mokykla tapo reikšmingu Lietuvos kultūrizmo raidos centru. Jos aplinkoje formavosi sportininkai, kurių rezultatai vėliau buvo pripažinti visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Vilniaus kultūrizmo mokyklos veikla darė įtaką ne tik atskirų atletų pasirengimui, bet ir požiūriui į kultūrizmą, treniruočių metodiką bei sportinį meistriškumą.

Tai buvo laikotarpis, kai kultūrizmui teko įveikti nemažai kliūčių, o jo entuziastams reikėjo ne tik treniruotis ir siekti rezultatų, bet ir įtvirtinti pačios sporto šakos pripažinimą.

Būtent todėl pirmųjų kultūrizmo puoselėtojų darbas vertintinas kaip svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.

Valdas Alibavičius ir Leonas Pivoriūnas – pirmųjų pergalių simboliai

Tarp ryškiausių Vilniaus kultūrizmo mokyklos atstovų išsiskyrė Valdas Alibavičius ir Leonas Pivoriūnas.

Abu sportininkai pasižymėjo išskirtiniu meistriškumu ir pasiekė reikšmingų pergalių. Ypač svarbi jų vieta pirmųjų tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) varžybų istorijoje – abu atletai tapo absoliučiaisiais šio turnyro nugalėtojais.

V. Alibavičiaus sportinėje biografijoje išsiskiria ir pergalė oficialiame SSRS kultūrizmo čempionate. Šis rezultatas liudijo, kad Lietuvos sportininkai sugebėjo konkuruoti su stipriausiais to meto atletais ir pasiekti aukščiausių rezultatų.

V. Alibavičiaus ir L. Pivoriūno pasiekimai tapo svarbia Lietuvos kultūrizmo istorijos dalimi, o jų vardai išliko susiję su ankstyvuoju šios sporto šakos pergalių laikotarpiu.

Pranas Murauskas – triumfas Georgo Tenno memoriale

Dar vienas išskirtinis Vilniaus kultūrizmo mokyklos atstovas – Pranas Murauskas, kurio sportiniai rezultatai pelnė jam svarbią vietą Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Tarp reikšmingiausių jo pasiekimų – 1974 metais iškovota absoliutaus nugalėtojo pergalė Georgo Tenno memorialo varžybose.

Šis laimėjimas buvo ypač reikšmingas dėl varžybų lygio. P. Murauskui teko konkuruoti su pajėgiais to meto Sovietų Sąjungos kultūristais, o galutinis rezultatas patvirtino jo aukštą sportinį meistriškumą.

Tokios pergalės stiprino Lietuvos kultūrizmo pozicijas ir įrodė, kad nedidelėje šalyje užaugę atletai gali tapti lyderiais didelėje ir konkurencingoje sporto sistemoje.

Viktoras Jucys – istorinis pasiekimas SSRS čempionate

Lietuvos kultūrizmo istorijoje ypatingą vietą užima klaipėdietis Viktoras Jucys – daugkartinis absoliutusis „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas.

Jo sportinė karjera išsiskyrė nuosekliais rezultatais ir gebėjimu įrodyti savo pranašumą aukšto lygio varžybose. Tačiau vienas pasiekimas tapo itin svarbiu jo biografijos akcentu.

1988 metais V. Jucys tapo absoliučiuoju SSRS kultūrizmo čempionu. Šis laimėjimas išskirtinis tuo, kad Lietuvos sportininkui pavyko iškovoti aukščiausią įvertinimą oficialiose tuometinės Sovietų Sąjungos kultūrizmo pirmenybėse.

V. Jucio pergalė liudijo Lietuvos atletų konkurencingumą ir dar kartą patvirtino, kad šalies kultūrizmo mokyklos buvo pajėgios parengti aukščiausio lygio sportininkus.

Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas – Lietuvos vardas Europos čempionate

Lietuvos kultūrizmo istorijoje svarbią vietą užima ne tik vyrų, bet ir moterų pasiekimai.

Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas buvo žinomi kaip daugkartiniai „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojai. Jų sportinės karjeros kulminacija tapo 1991 metų NABBA Europos čempionatas Prancūzijoje.

Abu sportininkai šiose varžybose iškovojo čempionų titulus.

Šis rezultatas įgijo ypatingą simbolinę reikšmę istorinių pokyčių laikotarpiu. Lietuva žengė nepriklausomybės atkūrimo keliu, o jos sportininkų pergalės tarptautinėje arenoje tapo svarbiu šalies sportinio tapatumo ženklu.

N. Murnikovienės ir R. Bučinsko pasiekimai liudijo, kad Lietuvos kultūrizmas ne tik išlaikė ankstesniais dešimtmečiais sukauptą patirtį, bet ir sėkmingai varžėsi tarptautiniu mastu.

Jų laimėjimai tapo reikšmingu Lietuvos kultūrizmo istorijos etapu, siejamu su šalies nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.

Olegas Žuras – pasaulio čempiono titulas

Perėjus į XXI amžių, Lietuvos kultūrizmo istorijoje išryškėjo dar viena reikšminga asmenybė – vilnietis Olegas Žuras.

Daugkartinis „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas savo sportine karjera pratęsė Lietuvos kultūrizmo tradicijas ir pasiekė aukščiausią tarptautinio pripažinimo lygį.

2004 metais O. Žuras tapo absoliučiuoju IFBB pasaulio čempionu. Šis pasiekimas išskiriamas kaip vienas svarbiausių Lietuvos kultūrizmo laimėjimų pasaulio čempionatų istorijoje.

Pasaulio čempiono titulas – tai ne vien individualaus sportininko sėkmė. Už jo slypi ilgametis pasirengimas, disciplina, trenerių darbas ir patirtis, sukaupta dalyvaujant įvairaus lygio varžybose.

O. Žuro pergalė tapo ryškiu Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo simboliu ir parodė, kad Lietuvos atletai gali siekti aukščiausių rezultatų pasaulyje.

„Gintarinis prizas“ – svarbi Lietuvos kultūrizmo istorijos dalis

Kalbant apie iškiliausius Lietuvos kultūristus, neįmanoma nepaminėti „Gintarinio prizo“ turnyro.

Šios varžybos užima reikšmingą vietą Lietuvos kultūrizmo istorijoje. Jos suteikė galimybę sportininkams išmėginti jėgas, siekti aukščiausių rezultatų ir įrodyti savo meistriškumą.

Daugelio šiame straipsnyje minimų atletų karjeros buvo glaudžiai susijusios su „Gintarinio prizo“ turnyru. Jų pergalės atskleidžia šių varžybų svarbą ugdant sportininkus ir formuojant Lietuvos kultūrizmo tradicijas.

Turnyro istorija taip pat leidžia pažvelgti į platesnius sporto raidos procesus – nuo pirmųjų kultūrizmo entuziastų veiklos iki Lietuvos atletų pasirodymų tarptautinėje arenoje.

Šeši dešimtmečiai, pakeitę Lietuvos kultūrizmą

Per šešiasdešimt metų Lietuvos kultūrizmas nuėjo ilgą kelią. Jį kūrė skirtingos sportininkų, trenerių, organizatorių ir teisėjų kartos. Kiekviena jų prisidėjo prie šios sporto šakos plėtros, o iškovotos pergalės tapo bendro istorinio palikimo dalimi.

Česlavo Tamulevičiaus ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos veikla, Valdo Alibavičiaus ir Leono Pivoriūno pergalės, Prano Murausko triumfas Georgo Tenno memoriale, Viktoro Jucio pasiekimas SSRS čempionate, Natalijos Murnikovienės ir Rolando Bučinsko Europos čempionų titulai bei Olego Žuro pasaulio čempiono laimėjimas – tai skirtingi Lietuvos kultūrizmo istorijos etapai.

Šių sportininkų pasiekimai atskleidžia, kaip per kelis dešimtmečius keitėsi Lietuvos kultūrizmo galimybės ir tarptautinis matomumas.

Žinoma, Lietuvos kultūrizmo istorija neapsiriboja vien šiomis pavardėmis. Joje gausu kitų sportininkų, trenerių ir organizatorių, kurių darbas taip pat nusipelno dėmesio. Vis dėlto čia aptarti laimėjimai išsiskiria savo istorine reikšme ir vieta Lietuvos kultūrizmo raidoje.

2025 metais paminėtas Lietuvos kultūrizmo 60-metis – tai proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvertinti žmones, kurių pastangos kūrė šios sporto šakos istoriją.

Šešiasdešimt metų – tai ne vien sukaktis. Tai sporto tradicija, išsaugota atmintis ir Lietuvos atletų pasiekimai, tapę mūsų šalies sporto istorijos dalimi.

Daugiau informacijos apie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūrizmo istoriją skelbiama tarptautinėje svetainėje www.wff.lt.

Pasaulio sporto istorija. PALANGA, 1998-IEJI: KAI PASAULIO FITNESAS SUSIRINKO PRIE BALTIJOS JŪROS.

186 sportininkų, 15 valstybių ir pirmasis oficialus WFF pasaulio fitneso čempionatas Lietuvos Respublikoje. Federacija tuo metu dar eksperimentavo su kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir ieškojo savojo kelio. Taip prieš beveik tris dešimtmečius Palangoje buvo rašomas puslapis, kuris šiandien tapo fitneso istorijos dalimi.

Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys, vienu pagrindinių rėmėjų buvo dienraštis „Respublika“. Čempionatą Palangoje filmavo „Eurosport“ televizija, kuri parengė ir Europos šalims skirtą maždaug valandos trukmės reportažą. Lietuvos nacionalinei televizijai reportažą parengė žurnalistė Laima Janušonytė.

1998 METŲ BIRŽELIO 6-OJI. PALANGA

Pajūrio kurortas, vasaros sezono išvakarės ir į Lietuvą plūstantys sportininkai iš įvairių Europos valstybių.

Tačiau tą dieną Palangoje svarbiausia buvo ne paplūdimys ir ne vasaros pramogos. Čia vyko pasaulio fitneso čempionatas.

Į vieną vietą susirinko 186 sportininkai iš 15 šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Slovėnijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus ir Italijos.

Tai buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos. WFF istoriniuose šaltiniuose Palangos renginys įvardijamas kaip pirmasis oficialus pasaulio fitneso čempionatas, vykęs Lietuvoje.

Šiandien, atsivertus to čempionato protokolus, galima pamatyti ne tik pavardes ir užimtas vietas. Juose atsispindi visas to meto Europos fitneso pasaulis.

FITNESAS, KURIS IEŠKOJO SAVO VEIDO

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje fitnesas dar nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.

Sporto klubų kultūra sparčiai augo, keitėsi požiūris į kūną, fizinį pasirengimą ir sportinę estetiką. Greta tradicinio kultūrizmo vis ryškiau skleidėsi nauja kryptis – fitnesas.

Čempionato programoje atsirado Classic Fitness ir Aerobic Fitness kategorijos.

Tai buvo svarbus pokytis.

Scenoje reikėjo demonstruoti ne vien raumenų masę. Vis didesnę reikšmę įgavo kūno proporcijos, fizinis pasirengimas, estetika, atletiškumas ir bendras sportinis vaizdas.

1998-ųjų Palanga tapo vieta, kurioje šios naujos sporto idėjos buvo išbandytos tarptautiniu mastu.

15 ŠALIŲ – VIENA SCENA

Čempionato dalyvių geografija buvo įspūdinga.

Vienoje scenoje susitiko Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos sportininkai.

Vokietija į Palangą atsivežė itin stiprią komandą. Šveicarija taip pat buvo tarp lyderių. Konkurenciją joms sudarė Baltarusijos, Rusijos, Austrijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos ir Baltijos šalių atletai.

Tai buvo laikmetis, kai Europos sporto žemėlapis sparčiai keitėsi, o nauji tarptautiniai ryšiai leido sportininkams vis dažniau susitikti vienoje scenoje.

Palangos čempionatas tapo vienu iš tokių susitikimo taškų.

VYRŲ SCENOJE – DVI SKIRTINGOS ISTORIJOS

Vyrų Classic Fitness programoje buvo dvi kategorijos, tačiau abi pateikė skirtingus čempionato scenarijus.

Pirmojoje kategorijoje nugalėjo Valdas Slimanavičius, aplenkęs Baltarusijos atstovą Sergej Kalmykov ir vokietį Andreas Müller.

Už jų išsirikiavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kitų valstybių.

Antrojoje kategorijoje jau triumfavo Vokietija.

Jürgen Koch tapo kategorijos nugalėtoju, o vėliau jo pavardė buvo įrašyta ir į svarbiausią čempionato rezultatų eilutę.

JÜRGEN KOCH – ABSOLIUTUS ČEMPIONAS

Koch laimėjo ne tik savo kategoriją.

Jis buvo paskelbtas absoliučiu 1998 metų vyrų fitneso čempionu.

Tai buvo aukščiausias įmanomas įvertinimas.

Vienos kategorijos pergalė pavertė jį kategorijos čempionu, o absoliuti pergalė – viso čempionato vyrų nugalėtoju.

Todėl Jürgen Koch vardas 1998-ųjų Palangos istorijoje išlieka vienas svarbiausių.

MOTERŲ FITNESAS: VOKIETIJOS „DUBLIS“

Jeigu vyrų varžybose nugalėtojus pasidalijo skirtingos šalys, moterų programoje situacija buvo kitokia.

Vokietijos sportininkės laimėjo abi moterų Classic Fitness kategorijas.

Pirmojoje kategorijoje aukščiausią vietą užėmė Mandy Kietzke, antroji buvo jos tautietė Janine Raschka.

Antrojoje kategorijoje nugalėjo Claudia Machmor.

Taigi Vokietija iškovojo abi moterų „Classic Fitness“ aukso vietas.

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

CLAUDIA MACHMOR – ABSOLIUTI ČEMPIONĖ

Claudia Machmor tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja.

Ji buvo paskelbta absoliučia moterų fitneso čempione.

Tokiu būdu 1998 metų Palangos čempionate absoliučius vyrų ir moterų fitneso titulus iškovojo Vokietijos sportininkai.

Tai vienas ryškiausių čempionato statistinių faktų.

AEROBINIS FITNESAS – KITOKIA SPORTO PUSĖ

Palangos čempionatas neapsiribojo „Classic Fitness“.

Atskiroje Aerobic Fitness kategorijoje sportininkės demonstravo kitokį pasirengimą – daugiau judesio, dinamikos ir aerobinio sporto elementų.

Čia nugalėjo Tanja Baumann iš Šveicarijos.

Antroji ir trečioji vietos atiteko Vokietijos sportininkėms – Pia Luttenberger ir Diana Partheymüller.

Šis rezultatas dar kartą parodė Vokietijos sportininkių stiprumą, tačiau šįkart aukščiausią laiptelį užėmė Šveicarija.

Įdomu ir tai, kad Tanja Baumann vėliau tapo viena ryškesnių aerobinio fitneso figūrų – WFF istoriniuose rezultatuose ji minima kaip čempionė ir vėlesniais metais.

KĄ PASAKO SKAIČIAI?

Pažvelgus į visą čempionato protokolą, galima pastebėti kelias aiškias tendencijas:

186 dalyviai.

15 valstybių.

Dvi vyrų „Classic Fitness“ kategorijos.

Dvi moterų „Classic Fitness“ kategorijos.

Atskira „Aerobic Fitness“ programa.

Absoliutūs vyrų ir moterų fitneso čempionai.

Tai buvo pakankamai plati programa, kad vienos dienos renginys taptų tikru tarptautiniu fitneso forumu.

VOKIETIJA – RYŠKIAUSIA ČEMPIONATO JĖGA

Vertinant būtent aukščiausias vietas, viena šalis išsiskiria ypač aiškiai.

Vokietija.

Vokietijos sportininkas laimėjo vyrų „Classic Fitness“ II kategoriją.

Vokietės laimėjo abi moterų „Classic Fitness“ kategorijas.

Vokietijai atiteko abu absoliutūs fitneso titulai.

Be to, Vokietijos sportininkės užėmė antrąją ir trečiąją vietas „Aerobic Fitness“ kategorijoje.

Todėl, net ir nesudarant oficialios komandų įskaitos, rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą:

1998 metų Palangos čempionate Vokietija buvo viena ryškiausių ir sėkmingiausių fitneso sporto valstybių.

EUROPOS FITNESO „ŽEMĖLAPIS“

Tačiau čempionato istorija nėra vien Vokietijos istorija.

Šveicarija iškovojo „Aerobic Fitness“ auksą.

Baltarusija turėjo aukšto lygio atletų vyrų programoje.

Slovėnijos sportininkas tapo vyrų kategorijos vicečempionu.

Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai taip pat sudarė tarptautinę konkurenciją.

Tai buvo ne vienos šalies sporto šventė.

Tai buvo to laikotarpio Europos fitneso panorama.

PALANGA, KURI TAPO ISTORIJOS DALIMI

Šiandien 1998 metų rezultatai gali atrodyti kaip paprasta archyvinė lentelė.

Pavardė. Šalis. Vieta.

Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau.

Tuo metu fitnesas dar tik kūrė savo tarptautinę tapatybę. Sportininkai iš skirtingų šalių mokėsi varžytis pagal bendrus kriterijus. Organizacijos kūrė čempionatų tradicijas. Formavosi nauji čempionų vardai.

Ir visa tai vienai dienai persikėlė į Palangą.

186 sportininkai iš 15 šalių tapo pirmojo oficialaus WFF pasaulio fitneso čempionato dalyviais.

Po daugelio metų būtent šis faktas leidžia į renginį pažvelgti kitaip.

Ne kaip į vieną iš daugelio 1998 metų sporto renginių.

O kaip į svarbų ankstyvosios tarptautinės fitneso istorijos momentą, kai Lietuvoje susitiko skirtingų Europos šalių sportininkai ir buvo formuojamos naujos šios sporto šakos tradicijos.

1998-ŲJŲ PALANGOS ČEMPIONATO PAGRINDINIAI VARDAI

Jürgen Koch – Vokietija
Absoliutus vyrų fitneso čempionas.

Claudia Machmor – Vokietija
Absoliuti moterų fitneso čempionė.

Mandy Kietzke – Vokietija
Moterų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtoja.

Valdas Slimanavičius – Lietuva
Vyrų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtojas.

Tanja Baumann – Šveicarija
„Aerobic Fitness“ nugalėtoja.

EPILOGAS

1998 metų Palangos čempionatas buvo surengtas dar tada, kai dabartinė fitneso industrija tik pradėjo įgauti šiandieninį pavidalą.

Nebuvo dabartinių socialinių tinklų, sportininkų asmeninių prekės ženklų, tiesioginių transliacijų ir milijoninių interneto auditorijų.

Tačiau buvo tai, kas svarbiausia sportui – žmonės, scena, konkurencija ir noras būti geriausiam.

Birželio 6-ąją Palangoje susitiko 186 sportininkai iš 15 valstybių.

Kai kurie jų vardai liko istorijoje.

Kai kurie nugrimzdo į archyvų puslapius.

Tačiau pats renginys išliko.

1998-ųjų Palanga buvo vieta, kurioje pasaulio fitnesas susitiko prie Baltijos jūros.

GDANSKE – OFICIALUS WFF-WBBF PREZIDENTO SUSITIKIMAS SU MIESTO MERU.

Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Lenkijoje.

2015 metų birželio pabaigoje Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation – World Body Building Federation) federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijoje. Vizitas buvo susijęs su pasirengimu vienam svarbiausių tų metų tarptautinių federacijos renginių – WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui, kurį buvo numatyta surengti Gdanske.

Vizito metu buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Lenkijos sporto ir valdžios atstovais. Ypatingas dėmesys buvo skirtas būsimo pasaulio čempionato organizaciniams klausimams, tarptautiniam bendradarbiavimui ir pasirengimui priimti į Gdanską atvykstančias įvairių šalių sporto delegacijas.

Istorinėje Prūsijos kronprinco rezidencijoje

Viešnagės Lenkijoje metu WFF-WBBF prezidentas apsistojo istoriniame pastate – buvusioje Prūsijos kronprinco Vilhelmo II (Prussian Crown Prince Wilhelm II, Frederick William) vasaros rezidencijoje.

Tai buvo istorinis objektas, siejamas su XIX–XX amžių sandūros Europos politiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Savo laiku šioje rezidencijoje, Vilhelmo II kvietimu, rinkdavosi įvairūs Europos visuomenės elito atstovai.

Istorinė aplinka suteikė oficialiam vizitui ypatingą reprezentacinį kontekstą, o viešnagė Lenkijoje tapo svarbia WFF-WBBF tarptautinės veiklos ir pasirengimo čempionatui dalimi.

Pasirengimas pasaulio čempionatui Gdanske

Vienas pagrindinių vizito tikslų buvo pasirengimas 2015 metų WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui Gdanske.

Dr. Edmundas Daubaras susitiko su Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos prezidente Aleksandra Kobielak. Susitikimų metu buvo aptariami būsimo čempionato organizaciniai klausimai, sportininkų ir delegacijų priėmimas bei kiti tarptautinio renginio organizavimo aspektai.

Lenkijos nacionalinei federacijai teko svarbus vaidmuo rengiantis Gdanske vykusiam pasaulio čempionatui ir koordinuojant čempionato organizacinius darbus.

Oficialus priėmimas Gdansko miesto savivaldybėje

Ypatingu vizito akcentu tapo 2015 metų birželio 22 dieną įvykęs oficialus susitikimas Gdansko miesto savivaldybėje.

WFF-WBBF pasaulinės federacijos prezidentą dr. Edmundą Daubarą priėmė Gdansko miesto meras Pawel Adamowicz (Prezydent Miasta Gdańska Paweł Adamowicz).

Oficialiame priėmime taip pat dalyvavo Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos prezidentė Aleksandra Kobielak.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta artėjančiam WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui. Aptarti čempionato organizavimo, pasirengimo ir bendradarbiavimo su Gdansko miesto institucijomis klausimai.

Gdansko miesto savivaldybėje vykęs susitikimas buvo svarbus ne tik praktiniu, bet ir reprezentaciniu požiūriu. Tarptautinės sporto federacijos vadovo susitikimas su vieno didžiausių Lenkijos miestų meru pabrėžė rengiamo pasaulio čempionato tarptautinį mastą.

Tarptautinio bendradarbiavimo dalis

2015 metų vizitas į Lenkiją buvo viena iš WFF-WBBF tarptautinės veiklos krypčių. Federacijos vadovybės susitikimai su nacionalinės federacijos atstovais ir miesto valdžia sudarė sąlygas koordinuoti pasirengimą pasaulio čempionatui bei spręsti su tarptautinio sporto renginio organizavimu susijusius klausimus.

Gdanskas tuo metu tapo svarbiu WFF-WBBF tarptautinio sporto gyvenimo centru. Į miestą buvo planuojama sutelkti sportininkus, trenerius, teisėjus ir federacijų atstovus iš įvairių pasaulio šalių.

Oficialus dr. Edmundo Daubaro susitikimas su Gdansko miesto meru Pawelu Adamowicziumi bei susitikimai su Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos vadovybe tapo reikšminga pasirengimo 2015 metų pasaulio mėgėjų čempionatui dalimi.

Šis vizitas taip pat atspindėjo WFF-WBBF federacijos siekį plėtoti tarptautinius ryšius ir bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto organizacijomis bei miestų institucijomis organizuojant tarptautinio lygio sporto renginius.

KULTŪRIZMO SPORTO NEBELIKO?

Trys kultūrizmo legendos – Dorianas Yatesas, Milosas Sarčevas ir Shawnas Ray'us – labai emocingai reagavo į Nicko Walkerio pergalę 2026 m. „Mr. Olympia“ varžybose.

Daug informacijos, straipsnių rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt