Aukštas tarptautinis visuomeninės veiklos įvertinimas.

Dr. Edmundas Daubaras įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą.

2008 metais Vilniuje vykusio Pasaulinės WFF–WBBF federacijos „Universe“ turnyro metu dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas vienas reikšmingiausių jo tarptautinės visuomeninės veiklos įvertinimų – jis buvo įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą (Hall of Fame of the Kingdom of Denmark).

Šią Garbės knygą 2005 metais įsteigė žinomi Danijos visuomenės veikėjai. Jos tikslas – kasmet pagerbti vieną pasaulio asmenybę, kurios veikla padarė išskirtinę įtaką sveikatingumo, fitneso, kultūrizmo ir tarptautinio bendradarbiavimo sporto srityje plėtrai. Kandidatai atrenkami iš įvairių pasaulio šalių, o galutinį sprendimą priima organizacijos komisija bendru balsavimu.

Šio apdovanojimo prestižą rodo ankstesni laureatai. 2006 metais į Garbės knygą buvo įrašytas tuometinis Kalifornijos valstijos (JAV) gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris – viena žinomiausių pasaulio kultūrizmo ir visuomeninio gyvenimo asmenybių. 2007 metais šio įvertinimo sulaukė amerikietis Bruce Bell – Nebraskos valstijos pedagogas, sporto fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas ir sporto leidinių leidėjas, savo darbais reikšmingai prisidėjęs prie sporto istorijos išsaugojimo ir sporto populiarinimo.

2008 metais komisija rinkosi iš trylikos tarptautiniu mastu nominuotų kandidatų. Po balsavimo buvo nuspręsta Garbės knygos laureatu paskelbti dr. Edmundą Daubarą. Sprendimą patvirtinantį dokumentą Vilniuje vykusio tarptautinio renginio metu iškilmingai įteikė Danijos organizacijos pirmininkas Andersas Buusas (Anders Buus).

Dokumente pabrėžiama, kad dr. Edmundas Daubaras yra išskirtinė asmenybė pasauliniame fitneso ir kultūrizmo judėjime, savo ilgamete veikla nuosekliai siekianti aukštesnio šios sporto šakos tarptautinio pripažinimo. Jame taip pat akcentuojama jo nuolatinė parama sportininkams, lyderystė ginant jų interesus ir reikšmingas indėlis į pasaulinės sporto bendruomenės vienijimą.

Originaliame dokumente rašoma:

„Mr. Edmundas Daubaras is a constant source of wisdom to the muscle sport all over the World, and his work in promoting Fitness and Bodybuilding is without comparison... Furthermore Mr. Edmundas Daubaras is a true gentleman and always the Athletes' spokesperson No. 1... Thirteen other prominent international persons were nominated this year, but the Jury voted for Mr. Edmundas Daubaras...“

Šis įvertinimas buvo reikšmingas ne tik asmeniškai dr. Edmundui Daubarui. Jis tapo ir tarptautiniu Lietuvos vardo pripažinimu pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje. Dr. E. Daubaro išrinkimas tarp trylikos kandidatų iš įvairių pasaulio šalių patvirtino, kad jo ilgametė organizacinė, visuomeninė ir tarptautinė veikla buvo vertinama kaip turinti ilgalaikę reikšmę viso pasaulio sporto raidai.

Danijos Karalystės Garbės knygos komisijos sprendimas liudijo, kad dr. Edmundas Daubaras buvo vertinamas ne tik kaip sėkmingas sporto organizatorius, bet ir kaip vienas ryškiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo judėjimo lyderių, kurio veikla prisidėjo prie sporto prestižo stiprinimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros ir sportininkų interesų atstovavimo pasauliniu mastu.

60 metų Lietuvos kultūrizmui Kas ženklaus ir pastebimo įvyko?

2025 metais sukako 60 metų nuo organizuoto kultūrizmo pradžios Lietuvoje. Per šešis dešimtmečius ši sporto šaka išgyveno pakilimus ir nuosmukius, draudimus, politinius suvaržymus, nepriklausomybės laikotarpio permainas ir tarptautinį pripažinimą.

Šį kartą nesustosime prie sudėtingų istorinių etapų. Nekalbėsime apie kultūrizmo draudimo metus (1973–1987), kai sportas buvo persekiojamas, o entuziastai buvo priversti ieškoti įvairių būdų tęsti veiklą. Neliesime ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kovų dėl tarptautinio pripažinimo – tai jau išsamiai aprašyta ankstesniuose mūsų istoriniuose straipsniuose.

Pabandykime pažvelgti kitu kampu. Jei po šešiasdešimties metų reikėtų įvardyti įvykius, kurie tapo Lietuvos kultūrizmo istorijos gairėmis, kokie jie būtų? Kokie renginiai ne tik įvyko, bet ir paliko ryškų pėdsaką sporto istorijoje, buvo pastebėti Lietuvoje ir pasaulyje, prisidėjo prie šalies vardo garsinimo?

Mūsų nuomone, tokių įvykių nėra daug.

Pirmiausia, tai 1967 metais Klaipėdoje pradėtas rengti tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Per dešimtmečius jis tapo ne tik seniausiu Lietuvoje, bet ir vienu seniausių iki šiol be pertraukų organizuojamų tradicinių kultūrizmo turnyrų pasaulyje. Keitėsi santvarkos, federacijos, sporto taisyklės, tačiau „Gintarinio prizo“ turnyras išliko. Per jo sceną praėjo tūkstančiai atletų iš dešimčių pasaulio valstybių, o pats turnyras tapo Lietuvos kultūrizmo simboliu.

Kitas dažnai minimas renginys – nuo 1979 metų Kaune organizuotos „Komjaunimo taurės“ varžybos. Be abejo, jos turėjo reikšmę savo laikmečiu ir buvo vienas svarbiausių Sovietų Sąjungos laikotarpio kultūrizmo renginių Lietuvoje. Tačiau šiandien kyla natūralus klausimas – kiek žmonių dar prisimena šių varžybų nugalėtojus, jų istoriją ar poveikį tarptautiniam sportui? Laikas pats atsijoja tai, kas išlieka istorijoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė galimybės organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius.

1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje vyko valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo neeiliniai sporto įvykiai. Apie juos rašė didžiausi šalies dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“, reportažus transliavo „Eurosport“, Lietuvos nacionalinė televizija ir LNK. Renginiams buvo leidžiami specialūs žurnalai, kurie buvo platinami Lietuvoje ir užsienyje.

Dar didesnį mastą Lietuvos kultūrizmas pasiekė 2004–2008 metais, kai Vilniuje buvo surengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiami WFF-WBBF mėgėjų ir profesionalų pasaulio čempionatai.

Šie renginiai įėjo į sporto istoriją dėl kelių priežasčių. 2004 metais pasaulio čempionatas pirmą kartą kultūrizmo istorijoje buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Tuo metu tai buvo technologinė naujovė, kuri gerokai aplenkė savo laiką.

2005 metų pasaulio čempionate dalyvavo net 742 atletai – iki šiol tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pagal dalyvių skaičių. Absoliutūs čempionai buvo apdovanoti originaliais deimantais – išskirtiniu apdovanojimu kultūrizmo istorijoje.

Kiekvienam šių čempionatų buvo leidžiami 10 000 egzempliorių tiražu spalvoti žurnalai ir 3 000 egzempliorių turažu DVD filmai, kurie nemokamai buvo platinami tarptautinių varžybų metu įvairiose pasaulio šalyse. Tai buvo nuoseklus darbas, formuojant Lietuvos, kaip tarptautinių kultūrizmo renginių organizatorės, įvaizdį.

Atskirai verta paminėti jubiliejinius „Gintarinio prizo“ turnyrus.

40-asis turnyras tapo valstybės masto projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rėmė renginį, o Lietuvos Respublikos Seimas skyrė jam tikslinį finansavimą valstybės biudžete. Lietuvos nacionalinė televizija parengė specialų reportažą. Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas atsiuntė į Klaipėdą originalių savo auklėtinio Arnoldo Švarcenegerio nuotraukų kolekciją iį konofilmą apie Arnoldo kelią į šlovę. Nuotraukos buvo eksponuojamos varžybų metu, o filmas rodomas klaipėdiečiams prieš prasidedant varžyboms.Taip pat buvo trimis kalbomis išleistas žurnalas ir DVD filmas buvo pristatomi tarptautiniuose renginiuose daugelyje pasaulio šalių. Apie turnyrą publikacijas spausdino Anglijos, Austrijos, Argentinos ir Rusijos sporto leidiniai.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir 50-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Reportažą apie šį renginį transliavo pasaulinis CNN televizijos tinklas. Tai buvo retas atvejis, kai Lietuvos kultūrizmo renginys buvo pristatytas milijoninei tarptautinei auditorijai.

Kartu verta prisiminti ir kitą faktą.

Neseniai sužinojome, kad prieš dvejus metus Kėdainiuose buvo surengtas IFBB pasaulio čempionatas. Tačiau apie jį beveik nebuvo informacijos nacionalinėje spaudoje ar televizijoje. Plačioji visuomenė, net sporto specialistai, apie šį renginį praktiškai nesužinojo. O gal tas renginys buvo toks geras, kad apie jį buvo gėda ką nors viešinti? Todėl kyla klausimas – ar vien pasaulio čempionato statuso pakanka, kad renginys taptų reikšmingu istorijos faktu?

Istorijoje išlieka ne vien oficialūs pavadinimai. Istorijoje išlieka tai, kas tampa matoma visuomenei, sulaukia tarptautinio dėmesio, palieka dokumentinį pėdsaką, yra aprašoma spaudoje, rodoma televizijoje, leidžiama knygose ir prisimenama po daugelio metų.

Žvilgsnis į ateitį

2027 metais Klaipėdoje bus surengtas jau 60-asis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai bus ne tik dar vienos varžybos. Tai bus šešiasdešimties metų istorijos sukaktis.

2026 metų turnyre dalyvavo beveik 300 atletų iš dešimties valstybių. Tai rodo, kad renginys ir šiandien išlieka gyvas, reikalingas bei patrauklus tarptautinei sporto bendruomenei.

Šiuo metu baigiama rengti beveik 400 puslapių apimties „Gintarinio prizo“ istorijos knyga lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Joje bus sukaupta per šešis dešimtmečius surinkta dokumentinė medžiaga, archyvinės nuotraukos, prisiminimai ir istoriniai faktai.

Tikimasi, kad jubiliejiniame turnyre dalyvaus įvairių šalių sporto veteranai, buvę čempionai, federacijų vadovai, visuomenės veikėjai ir aukščiausi Lietuvos Respublikos valdžios atstovai. Tai būtų tinkama proga pagerbti visus žmones, kurie savo darbu prisidėjo prie Lietuvos kultūrizmo istorijos kūrimo.

Išvados

Šešiasdešimties metų laikotarpis leidžia į Lietuvos kultūrizmo istoriją pažvelgti be emocijų ir laiko distancijos suteiktu objektyvumu.

Istorinę vertę lemia ne vien surengtų varžybų skaičius ar oficialus jų pavadinimas. Tikrąją renginio reikšmę parodo jo tęstinumas, tarptautinis pripažinimas, visuomenės dėmesys, dokumentinis palikimas ir gebėjimas išlikti žmonių atmintyje.

Per šešis dešimtmečius Lietuvoje buvo surengta šimtai įvairaus lygio varžybų. Tačiau tik nedaugelis jų tapo reiškiniais, apie kuriuos kalbama ir šiandien. Būtent tokie renginiai formuoja sporto istoriją, kuria valstybės įvaizdį ir tampa ateities kartoms išliekančiu paveldu.

Todėl artėjantis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras yra ne tik dar vienas sporto renginys. Tai viso Lietuvos kultūrizmo istorijos kelio simbolis, primenantis, kad didžiausią vertę sukuria ne vienkartinės pergalės, o dešimtmečius trunkantis nuoseklus darbas, tradicijų tęstinumas ir pagarba savo istorijai.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt

Pasaulio kultūrizmo istorija. Aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai – tarptautinio lygio kultūrizmo čempionai.

Artėjant tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro – vienų seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo varžybų – šešiasdešimtmečiui, atsiveria proga dar kartą pažvelgti į asmenybes, kurių veikla ir pasiekimai ženklino ne tik šio turnyro, bet ir viso Lietuvos kultūrizmo istoriją. Jubiliejaus proga baigiama rengti išsami istorinė knyga keliomis kalbomis, apžvelgianti turnyro raidą ir jo reikšmę tarptautiniam fizinės kultūros sąjūdžiui.

Lietuvos kultūrizmo istorija neatsiejama nuo daugelio valstybės ir visuomenės veikėjų dėmesio bei paramos. Skirtingais laikotarpiais prie šios sporto šakos plėtros prisidėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, įvairioms politinėms jėgoms atstovavę Seimo nariai, miestų ir rajonų savivaldybių vadovai. Jų sprendimai ir parama sudarė prielaidas tarptautinių varžybų organizavimui, sporto plėtrai ir kultūrizmo pripažinimui Lietuvos sporto gyvenime. Šis indėlis plačiau aptartas ankstesnėse mūsų publikacijose.

Vis dėlto Lietuvos kultūrizmo metraščiuose išskirtinę vietą užima du vardai.

Per visą atkurtos Lietuvos Respublikos istoriją tik du aukšti valstybės pareigūnai yra tapę aukščiausio tarptautinio lygio kultūrizmo čempionais. Šis faktas neturi analogų Lietuvos sporto istorijoje ir yra retas reiškinys tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje.

Pirmasis – ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės komiteto vadovas Rišardas Krinickis (1949–2015), daugkartinis absoliutus tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas. Jis priklausė pirmajai Lietuvos kultūrizmo lyderių kartai, kurios sportiniai laimėjimai padėjo pagrindus šalies tarptautiniam autoritetui šioje sporto šakoje.

Antrasis – 2019 metų WFF–WBBF pasaulio čempionas Linas Pernavas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius. Pasaulio čempiono titulas ir vadovavimas vienai svarbiausių valstybės teisėsaugos institucijų jo biografijoje susilieja į nuoseklią profesinės atsakomybės, disciplinos ir tarnystės visuomenei visumą.

Rišardą Krinickį ir Liną Pernavą sieja ne tik aukšti sportiniai pasiekimai ar atsakingos valstybės pareigos. Abu jie priklauso išskirtinei Lietuvos asmenybių grupei, savo veikla sujungusiai tarptautinio lygio sportinį meistriškumą ir tarnystę valstybei. Šiuo požiūriu jų biografijos peržengia vien sporto istorijos ribas ir tampa reikšminga šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorijos dalimi.

Tai daugiau nei dvi sėkmės istorijos. Tai liudijimas, kad profesionalumas, disciplina, atsakomybė ir ištikimybė pareigai yra universalios vertybės, vienodai svarbios tiek siekiant aukščiausių rezultatų tarptautinėje sporto arenoje, tiek atliekant atsakingą tarnybą Lietuvos valstybei. Todėl Rišardo Krinickio ir Lino Pernavo vardai pelnytai įrašyti ne tik į Lietuvos kultūrizmo metraščius, bet ir į valstybės tarnystės istoriją.

“Gintariniam prizui’ – 60 metų KNYGA. Įvadas

Kultūrizmo istorija tradiciškai buvo pateikiama per iškiliausių sportininkų pasiekimus, kūno sudėjimo konkursų raidą ir, svarbiausia, Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) iškilimą po XX a. 8-ojo dešimtmečio. Dėl tokios istoriografinės krypties ankstesni kultūrizmo institucionalizacijos procesai sulaukė gerokai mažesnio mokslinio dėmesio. Ypač mažai nagrinėtas tarptautinių valdymo struktūrų susiformavimas po Antrojo pasaulinio karo, kultūrizmo santykis su tarptautiniu sunkiosios atletikos judėjimu bei šios sporto šakos raida socialistinėse šalyse.

Šioje monografijoje teigiama, kad kultūrizmas tarptautiniu mastu organizuota sporto šaka tapo gerokai anksčiau, nei dažniausiai pateikiama tradiciniuose istoriniuose pasakojimuose. Jo instituciniai pagrindai buvo suformuoti 1947–1969 m. laikotarpiu, kai buvo sukurtos tarptautinės valdymo institucijos, įvesti oficialūs čempionatai, palaipsniui standartizuotos varžybų taisyklės ir pradėjo formuotis nacionalinės administracinės struktūros. Šie procesai pavertė kultūrizmą iš fizinės kultūros judėjimo, paremto entuziastų veikla, į sporto šaką, organizuojamą tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Ypatingas dėmesys šiame tyrime skiriamas laikotarpiui, kai kultūrizmas buvo administruojamas Tarptautinės sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacijos (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste – FIHC) sistemoje. Po 1971 metų vėlesnėje istoriografijoje šios organizacijos vaidmenį iš esmės užgožė IFBB iškilimas ir jos tapimas dominuojančia tarptautine kultūrizmo institucija. Tačiau būtent FIHC veiklos laikotarpiu buvo suformuotas pirmasis tarptautiniu mastu pripažintas administracinis pagrindas, leidęs kultūrizmui vystytis kaip organizuotai sporto šakai. Todėl šio ankstyvojo etapo rekonstrukcija yra būtina siekiant suprasti šiuolaikinio kultūrizmo institucines ištakas.

Antrasis svarbus šio tyrimo tikslas – išanalizuoti kultūrizmo įsitvirtinimą socialistinėse šalyse. Esamuose istoriniuose pasakojimuose kultūrizmas dažnai pateikiamas kaip iš esmės Vakarų pasaulio reiškinys, kuris Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje pradėjo vystytis tik XX a. pabaigoje. Tačiau nagrinėjami dokumentiniai šaltiniai rodo, kad organizuotas kultūrizmas Sovietų Sąjungoje pradėjo formuotis jau XX a. 7-ajame dešimtmetyje – buvo rengiamos oficialios varžybos, kūrėsi administracinės struktūros ir plėtėsi tarptautiniai ryšiai.

Šiame procese ypatingą vietą užėmė Lietuva. Lietuvos organizatoriai buvo vieni pirmųjų, prisidėjusių prie organizuoto kultūrizmo plėtros Sovietų Sąjungoje, rengė ankstyvąsias tarptautines kultūrizmo varžybas socialistiniame pasaulyje ir sukūrė “Gintarinio prizo” („Amber Prix International“) turnyrą, kuris savo laku tapo vienu svarbiausių mėgėjų kultūrizmo konkursų Rytų Europoje, o dabar ir visame pasaulyje. Šie procesai rodo, kad Lietuvos vaidmuo neapsiribojo vien regionine sportine veikla – jis buvo platesnio tarptautinio kultūrizmo institucionalizacijos proceso dalis.

Todėl ši monografija nesiekia perrašyti visos bendrosios kultūrizmo istorijos. Jos tikslas – rekonstruoti vieną konkrečią šios istorijos dimensiją: tarptautinio kultūrizmo institucionalizacijos raidą 1947–1969 metais. Analizuojant tarptautinių organizacijų kūrimąsi, oficialių varžybų sistemą, administracinių struktūrų formavimąsi ir skirtingų šalių sporto institucijų bendradarbiavimą, siekiama parodyti, kaip kultūrizmas įgijo tarptautinį sportinį legitimumą tiek Vakarų, tiek socialistiniame sporto pasaulyje.

Tyrimas grindžiamas oficialiais varžybų protokolais, federacijų dokumentais, kongresų nutarimais, to laikotarpio sportine spauda ir archyvine medžiaga, susijusia su kultūrizmo bei sunkiosios atletikos administravimu. Šie šaltiniai leidžia rekonstruoti ankstyvąjį kultūrizmo raidos etapą, kuris iki šiol tarptautinėje istoriografijoje buvo nagrinėjamas fragmentiškai.

2017 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“

2017 m. Klaipėdoje vykęs tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ pažymėjo savo 50 metų jubiliejų. Per penkis dešimtmečius šis turnyras tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, pelniusiu tarptautinį pripažinimą ir pagarbą sporto bendruomenėje.

Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.

Jubiliejinis „Gintarinio prizo“ turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinis televizijos tinklas CNN parengė ir transliavo reportažą apie renginį, kurį išvydo milijardai žiūrovų visame pasaulyje. Pasibaigus varžyboms, užsienio delegacijų vadovai buvo oficialiai priimti Lietuvos Respublikos Seime.

Turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos.

Varžybų rezultatai

(Pirmosios trys vietos kiekvienoje kategorijoje)

Vaikų „Fit-Kids“ pogrupis Kategorija iki 10 metų Aleksandra Stukanova (Rusija) Varvara Ponomarenko (Rusija) Eglė Mickutė (Lietuva) Kategorija iki 12 metų Jekaterina Kozelkina (Rusija) Jelena Truselko (Ukraina) Nadežda Marčenko (Ukraina) Aerobinis fitnesas Bendra kategorija Julija Gerasimova (Rusija) Asta Butkutė (Lietuva) Jekaterina Sudarenko (Ukraina) Fitneso modelių pogrupis Jaunių iki 18 metų kategorija Karolina Beinaroviča (Latvija) Kristina Tutkutė (Lietuva) Jelizaveta Trošina (Lietuva) Jaunimo iki 21 metų kategorija Rugilė Blaškevičiūtė (Lietuva) Jelizaveta Redkina (Lietuva) Anna Morozova (Rusija) Pirma kategorija Ugnė Kukytė (Lietuva) Jana Zenovič-Leškevič (Latvija) Jelizaveta Mironenko (Rusija) Antra kategorija Sandra Mockutė (Lietuva) Židrūnė Mikelėnaitė (Lietuva) Jelena Bitineva (Latvija) Trečia kategorija Ugnė Gotautaitė (Lietuva) Jelena Lisickaja (Uzbekistanas) Kerstin Kristine Kremer (Vokietija) Bikini pogrupis Jaunimo iki 21 metų kategorija Angelina Gvozdeva (Rusija) Sonia Lorzić (Serbija) Evdelina Stumbrytė (Lietuva) Pirma kategorija Vaida Narkienė (Lietuva) Giedrė Černeckė (Lietuva) Karolina Engelin (Vokietija) Antra kategorija Marlies Vileke Hoornaert (Belgija) Olga Listopadova (Baltarusija) Laila Trapp (Vokietija) Veteranų per 40 metų kategorija Marina Legenzova (Lietuva) Ineta Rijniece (Latvija) Irina Wagner (Vokietija) Figūros pogrupis Pirma kategorija Halina Halavei (Kipras) Rasa Senkutė (Lietuva) Larisa Rusakevič (Uzbekistanas) Antra kategorija Asta Butkutė (Lietuva) Jekaterina Grebenkova (Rusija) Giedrė Savickaitė (Lietuva) Trečia kategorija Natalija Abramova (Rusija) Filiz Ivenic (Turkija) Monika Schreiber (Vokietija) Vyrų kategorijos Sportininkų su negalia kategorija Artūras Bolyčevas (Lietuva) Sportinio fitneso pogrupis Jaunimo iki 21 metų kategorija Markas Dolgunovas (Lietuva) Laurynas Griškevičius (Lietuva) Vladimiras Kondratjevas (Rusija) Veteranų per 60 metų kategorija Vladimiras Muranas (Rusija) Pirma kategorija Mindaugas Stonkus (Lietuva) Oguntade Ajadi Lookman (Belgija) Haluk Kucuk (Belgija) Antra kategorija Artiomas Sokolovas (Rusija) Gytis Neverauskas (Lietuva) Brahimas Benhaddou (Belgija) „Muscle Model“ pogrupis Pirma kategorija Rahulis Jošis (Indija) Viktoras Špakovskis (Baltarusija) Sandro Piccirillo (Italija) Antra kategorija Antonas Spilniukas (Kipras) Ajay Kumar Godara (Indija) Denisas Antonovas (Rusija) „Body Athletic“ pogrupis Pirma kategorija Sergejus Strelnikovas (Kipras) Aleksejus Kuzmičiovas (Rusija) James Anthony Hellewell (Jungtinė Karalystė) Antra kategorija Sergejus Taratynovas (Rusija) Sien Cuvelier (Belgija) Antonas Trechnovas (Rusija) Kultūrizmas Kategorija iki 100 kg Jevgenijus Baiševas (Rusija) Aleksejus Kočedykovas (Rusija) Mantas Leksius (Lietuva) Kategorija per 100 kg Marošas Kanašas (Slovakija) Andrius Blažys (Lietuva) Viktoras Morozovas (Rusija) Kultūrizmo veteranai Kategorija iki 50 metų Normunds Jurans (Latvija) Aleksandras Budaraginas (Rusija) Ravilis Romanas Denikajevas (Rusija) Kategorija per 60 metų Freddy Gaston Van Puyenbroeck (Belgija) Vidmantas Malakauskas (Lietuva) Vasilijus Adnenko (Ukraina) Absoliutūs nugalėtojai

Moterys: Halina Halavei (Kipras)

Vyrai: Marošas Kanašas (Slovakija)

ILGAMETĖS VEIKLOS TARPTAUTINIS ĮVERTINIMAS

U.N.E.S.C.O. TAIKOS AMBASADORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

Daugelį dešimtmečių vykdoma aktyvi tarptautinė Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. (World Fitness Federation – World Body Building Federation) veikla sulaukia įvairių tarptautinių organizacijų dėmesio ir įvertinimo. Federacijos iniciatyvos, skirtos sporto, sveikos gyvensenos, kultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, ne kartą buvo įvertintos už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

2023 m. rugsėjo mėn., profesoriaus dr. Jaroslavo Kmito (Professor DSc. Yaroslav Kmit), seniausio Ukrainos Respublikos Lvovo Stavropigiono universiteto rektoriaus, teikimu, Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui buvo suteiktas „U.N.E.S.C.O. Taikos ambasadoriaus“ (U.N.E.S.C.O. Ambassador of Peace 2023) vardas.

Kartu dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas proginis medalis su žvaigžde, žymintis šį tarptautinį įvertinimą ir pripažinimą.

Šis įvertinimas buvo skirtas už ilgametę veiklą, plėtojant tarptautinius ryšius, vienijant įvairių valstybių sporto organizacijas, skatinant tautų bendradarbiavimą bei puoselėjant taikos, tarpusavio pagarbos ir humanistinių vertybių idėjas per sportą.

Per savo veiklos dešimtmečius Pasaulinė W.F.F.–W.B.B.F. federacija tapo viena iš aktyviausių tarptautinių sporto organizacijų, kurios veikla apima dešimtis pasaulio valstybių. Federacijos organizuojami renginiai, kongresai ir tarptautiniai projektai prisideda prie sporto diplomatijos stiprinimo, kultūrinių ryšių plėtros ir skirtingų tautų bendradarbiavimo.

IŠVADA

„U.N.E.S.C.O. Taikos ambasadoriaus“ vardo suteikimas dr. Edmundui Daubarui tapo reikšmingu jo ilgametės veiklos tarptautiniu įvertinimu. Šis pripažinimas kartu įprasmina ir visos Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos nuoseklų darbą, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą, sporto vertybes ir tautų dialogą. Tai dar vienas svarbus federacijos istorijos etapas, liudijantis jos autoritetą tarptautinėje sporto bendruomenėje.

BEPRECEDENTĖS GRANDIOZINĖS VARŽYBOS VILNIUJE

Kultūristų dovana pasaulinės federacijos prezidentui

2005 metais ruošdamasi paminėti savo keturiasdešimties metų veiklos sukaktį, Pasaulinė W.F.F.–W.B.B.F. federacija (World Fitness Federation – World Body Building Federation) Vilniuje surengė vieną didžiausių ir reikšmingiausių renginių per visą savo istoriją – pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatą. Varžybos vyko Vilniaus Kongresų rūmuose ir tapo išskirtiniu įvykiu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinio kultūrizmo istorijoje.

Čempionate dalyvavo net 742 sportininkai iš beveik keturiasdešimties valstybių. Toks dalyvių skaičius iki šiol išlieka pasaulio rekordu W.F.F.–W.B.B.F. federacijos organizuotose varžybose. Šis pasiekimas liudijo ne tik sparčią federacijos plėtrą, bet ir augantį jos autoritetą tarptautinėje sporto bendruomenėje.

Dar vienas reikšmingas šio čempionato bruožas buvo tiesioginė internetinės televizijos transliacija į daugelį pasaulio šalių. Tuo metu tai buvo itin sudėtingas ir brangus techninis projektas, kurio įgyvendinimą, skyrusi 144 000 litų (apie 41 000 eurų), parėmė AB „Lietuvos telekomas“. Tiesioginė transliacija ženkliai prisidėjo prie federacijos žinomumo didinimo ir Lietuvos, kaip pajėgios organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius sporto renginius, įvaizdžio stiprinimo.

Svarbu pažymėti, kad čempionatas sulaukė ir aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų dėmesio. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iškilmingame atidaryme dalyvavo Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Varžybas stebėjo Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės nariai, tarp jų Julius Dautartas, Antanas Bosas ir Kęstutis Virketis. Tai rodė, kad kultūrizmas tuo metu buvo vertinamas kaip reikšminga tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir Lietuvos reprezentavimo pasaulyje priemonė.

Pasaulio čempionato garbės diplomus pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos finansų ministras, vėliau Ministru Pirmininku tapęs Algirdas Butkevičius. Šis faktas dar kartą patvirtino aukštą oficialų renginio statusą.

Absoliučiais pasaulio čempionato nugalėtojais tapo Aleksandras Baldinas (Rusija), Rachel Kauppila (Suomija) ir lietuvė Jolanta Mileriūtė. Tarptautinė korporacija „Fabrikantas“, tęsdama gražią tradiciją remti sportą, jiems įteikė originalius briliantus. Tokie apdovanojimai buvo ne tik materialinis prizas, bet ir išskirtinis tarptautinio pripažinimo simbolis.

Pasibaigus čempionatui, Lietuvos naujienų agentūroje ELTA buvo surengta tarptautinė spaudos konferencija, kurioje renginio rezultatus aptarė federacijos vadovai, sportininkai ir užsienio delegacijų atstovai. Vėliau Lietuvos Respublikos Seime užsienio delegacijų vadovams buvo surengtas oficialus priėmimas ir iškilmingi pietūs. Tokie susitikimai stiprino tarptautinius ryšius ir prisidėjo prie tolesnės federacijos veiklos plėtros įvairiose pasaulio šalyse.

Kultūristų dovana pasaulinės federacijos prezidentui

Emocingiausia čempionato akimirka tapo pasaulio čempionų apdovanojimo ceremonija. Pasibaigus oficialiai apdovanojimų daliai, įvairių šalių delegacijų vadovai ir sportininkai tarptautinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteikė ypatingą dovaną – iš bronzos nulietą jo biustą.

Ši staigmena buvo kruopščiai ruošta iš anksto ir iki paskutinės akimirkos laikyta paslaptyje. Dovanos iniciatorė buvo viena žymiausių visų laikų Lietuvos kultūrisčių Natalija Murnikovienė, kurią daugelį metų treniravo dr. Edmundas Daubaras. Jų bendras darbas pažymėtas reikšmingomis pergalėmis Europos ir pasaulio čempionatuose, o ilgametis bendradarbiavimas tapo vienu ryškiausių Lietuvos kultūrizmo istorijoje.

Bronzinis biustas simbolizavo ne tik pagarbą treneriui, bet ir tarptautinės sporto bendruomenės padėką žmogui, kurio veikla daugelį dešimtmečių buvo neatsiejama nuo W.F.F.–W.B.B.F. federacijos plėtros. Tai buvo pripažinimas už organizacinį darbą, naujų tarptautinių ryšių kūrimą, pasaulio čempionatų organizavimą ir nuoseklias pastangas stiprinti nepriklausomą tarptautinį kultūrizmo judėjimą.

Išvados

Vilniuje surengtas pasaulio W.F.F.–W.B.B.F. mėgėjų ir profesionalų čempionatas tapo vienu svarbiausių federacijos istorijos renginių. Rekordinis dalyvių skaičius, tiesioginė internetinė pasaulinė televizijos transliacija, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų dėmesys ir gausus užsienio delegacijų dalyvavimas liudijo, kad federacija tuo laikotarpiu buvo pasiekusi aukščiausią savo tarptautinio pripažinimo lygį.

Ne mažiau reikšminga buvo ir simbolinė sportininkų dovana federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui. Bronzinis biustas tapo išskirtiniu tarptautinės pagarbos ženklu, retai sutinkamu sporto istorijoje. Tokie pagerbimai paprastai skiriami asmenims, kurių indėlis daro ilgalaikę įtaką visos sporto šakos raidai.

Šis pasaulio čempionatas ne tik įtvirtino Vilniaus vardą svarbiausių tarptautinių kultūrizmo renginių žemėlapyje, bet ir tapo reikšmingu Lietuvos sporto istorijos puslapiu. Jo organizacinė sėkmė, tarptautinis mastas ir išliekamoji istorinė vertė iki šiol išlieka vienu ryškiausių W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos pasiekimų.

„Gintarinio prizo“ istorija.

 „Misteris Absoliutus SSSR“

Sporto organizatoriai ir vadovai rengia varžybas, kuriose sportininkai siekia pergalių ir aukščiausių rezultatų. Būtent varžybose iškovotos pergalės ir pasiekti laimėjimai tampa žinomi visuomenei per žiniasklaidą. Be sportinių pasiekimų daugelis sportininkų liktų nežinomi platesnei auditorijai.

Pergalės suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo ne tik patiems sportininkams, bet ir jų šeimoms, treneriams, bendražygiams bei visai sporto bendruomenei. Kiekviena pergalė yra įvertinimas už ilgametį darbą, atkaklumą ir pasiaukojimą.

Nors varžybose dalyvauja daugybė sportininkų, tik nedaugelis savo išskirtiniais pasiekimais įrašo savo vardą į sporto istoriją. Tokie sportininkai tampa pavyzdžiu jaunajai kartai ir įkvepia kitus siekti aukščiausių tikslų.

Šiandienos sportininkai apie praėjusių dešimtmečių galiūnus dažniausiai sužino tik iš pasakojimų. Tačiau buvo laikai, kai vieno sportininko vardas kultūrizmo pasaulyje skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, ir ne tik. Tas žmogus buvo klaipėdietis Viktoras Jucys. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo neginčijamu TSRS kultūrizmo lyderiu. Rusijos IFBB prezidentas Vladimiras Dubininas V. Jucį yra pavadinęs „Misteriu Absoliučiu SSSR“ – titulu, geriausiai atspindinčiu jo dominavimą to meto varžybose.

Kelias į sporto viršūnę prasidėjo Klaipėdoje. Pirmą kartą pamatęs garsiojo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvius, Viktoras buvo sukrėstas jų fizinio pasirengimo ir estetikos. Grįždamas iš varžybų jis sau tarė: „Būsiu toks.“ Tą akimirką gimė tikslas, kuriam buvo lemta pakeisti jo gyvenimą.

Į sporto klubą jis nuėjo ne iš karto. Pirmiausia pradėjo treniruotis viename pajūrio garažų. Sąlygos buvo primityvios – žiemą tekdavo sportuoti vilkint striukę ir mūvint pirštines, o vakarinėms treniruotėms kartais šviesdavo tik žvakė. Tačiau būsimo čempiono tai nestabdė. Kaip ir daugelis to meto entuziastų, jis mokėsi kantrybės, disciplinos ir gebėjimo siekti tikslo nepaisant aplinkybių.

Pradėjęs lankyti kultūrizmo klubą, Viktoras buvo paskatintas išmėginti jėgas varžybose. Pirmasis bandymas sėkmės neatnešė. Nusivylęs jis pasuko į kitą aistrą – karate. Tuo metu tiek kultūrizmas, tiek karate Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamos, o tam tikrais laikotarpiais ir draudžiamos veiklos. Tačiau draudimai tik stiprino susidomėjimą. Įvaldęs kovos meno pagrindus, V. Jucys sėkmingai dalyvavo varžybose, kol valdžios sprendimu buvo uždarytas vienintelis miesto karate klubas. Tuomet jis vėl grįžo ten, kur viskas buvo prasidėję – į kultūrizmo salę.

Nuo tada jo gyvenimą užvaldė treniruotės. Darbas davė vaisių. 1984 ir 1985 metais V. Jucys tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ jaunimo grupės nugalėtoju. 1985-aisiais jis laimėjo Kaune vykusį „Komjaunimo taurės“ turnyrą, o netrukus prasidėjo įspūdingiausias jo karjeros etapas.

Nuo 1986 metų Viktoras laimėdavo visas varžybas, kuriose dalyvaudavo. Du kartus jis triumfavo Leningrado „Baltųjų naktų“ turnyre, tris kartus tapo „Gintarinio prizo“ nugalėtoju, iškovojo pirmosios oficialios TSRS kultūrizmo taurės absoliutaus čempiono vardą. Jo kolekciją papildė ir devyniolika pergalių tarptautinėse varžybose. Tuo metu Sovietų Sąjungoje jis neturėjo lygių.

Ne mažiau įspūdingi buvo ir jo fiziniai duomenys. Būdamas 174 centimetrų ūgio, tarp varžybų jis svėrė apie 109 kilogramus. Tiek bicepso, tiek blauzdos apimtis siekė pusmetrį. V. Jucys mėgo treniruotis didžiuliais svoriais, o jo treniruotės buvo trumpos, tačiau itin intensyvios. Sporto salėje net atsirado savotiški terminai – „Viktoro štanga“ ir „Viktoro hanteliai“. Taip buvo vadinami įrankiai, kurių svoriai daugeliui kitų sportininkų atrodė tiesiog neįveikiami.

Viktoro Jucio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš nešildomo garažo Klaipėdoje pakilo iki aukščiausių TSRS kultūrizmo viršūnių. Jo pasiekimai tapo ne tik asmeninės valios ir talento įrodymu, bet ir svarbia socialistinio kultūrizmo istorijos dalimi.

2026 METŲ KULTŪRIZMO JUBILIEJAI

61 METAI LIETUVOS KULTŪRIZMUI

2025 m. gegužės 17 d. Gargžduose iškilmingai buvo paminėtas 60 metų Lietuvos kultūrizmo jubiliejus (1965–2025). Tai buvo vienintelis oficialus jubiliejinis renginys Lietuvoje, skirtas šiai reikšmingai šalies sporto istorijos sukakčiai.

Jubiliejiniai metai nesibaigia. 2027 m. gegužės mėnesį Klaipėdoje bus pažymėtas dar vienas išskirtinis įvykis – 60-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vienos seniausių pasaulyje nepertraukiamai rengiamų tarptautinių kultūrizmo varžybų.

Tačiau ir 2026-ieji yra ypatingi. Šiais metais sukanka reikšmingi jubiliejai įvykiams, kurie formavo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūrizmo istoriją.

Jubiliejinės datos

1946 m. – prieš 80 metų
Kanadoje buvo įkurta IFBB komercinė firma, po 1971 metų tapusi viena svarbiausių pasaulio kultūrizmo organizacijų.

1966 m. – prieš 60 metų
Vilniuje įvyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos socialistinėse šalyse. Tai buvo istorinis įvykis, atvėręs naują etapą Rytų Europos kultūrizmo raidai.

1976 m. – prieš 50 metų
Nepaisydamas oficialaus kultūrizmo draudimo socialistinėse valstybėse, Edmundas Daubaras Telšiuose surengė viešas kultūrizmo varžybas. Tuo metu jis buvo vienintelis TSRS kultūrizmo organizatorius, ryžęsis tokiam žingsniui.

1986 m. – prieš 40 metų
Edmundo Daubaro iniciatyva buvo pradėtas oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimo procesas. Jo namuose susitiko Vladimiras Dubininas, Vladimiras Šubovas ir Arkadijus Kašanskis, o jau 1987 m. Kubinkoje federacija buvo oficialiai įsteigta.

1996 m. – prieš 30 metų
Klaipėdoje įvyko pirmasis Lietuvos sporto istorijoje Europos kultūrizmo čempionatas. Jį organizavo Edmundas Daubaras, o varžybas rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2006 m. – prieš 20 metų
Vilniuje surengtas antrasis Lietuvos sporto istorijoje pasaulio profesionalų kultūrizmo čempionatas. Varžybas rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2016 m. – prieš 10 metų
Kaune įvyko pasaulio profesionalų kultūrizmo čempionatas, kurį drauge su kitais organizavo dr. Edmundas Daubaras.

2026 m.
Klaipėdoje vykusiuose tarptautiniuose WFF–WBBF renginiuose dalyvavo 289 atletai iš įvairių pasaulio šalių, dar kartą patvirtindami Lietuvos, kaip tarptautinio kultūrizmo centro, vardą.

Lietuvos kultūrizmo reikšmė

Per daugiau kaip šešis dešimtmečius Lietuva ne kartą tapo valstybe, kurioje buvo priimami sprendimai, turėję įtakos tarptautinei kultūrizmo raidai. Čia vyko pirmosios tarptautinės varžybos socialistiniame pasaulyje, buvo organizuojami Europos ir pasaulio čempionatai, o Klaipėda tapo nuolatiniu tarptautinių WFF–WBBF renginių centru.

Ne mažiau svarbu tai, kad net ir sudėtingiausiais laikotarpiais Lietuvos entuziastai išsaugojo kultūrizmo tradicijas. Kai ši sporto šaka buvo draudžiama, varžybos vis tiek buvo organizuojamos, o vėliau Lietuva tapo viena aktyviausių tarptautinio kultūrizmo organizatorių.

Išvados

2026 metų jubiliejai primena, kad Lietuvos kultūrizmo istorija – tai ne vien sportiniai rezultatai. Tai žmonių ryžto, organizacinio darbo ir tarptautinio pripažinimo istorija.

Šios sukaktys yra proga pagerbti kultūrizmo pradininkus ir organizatorius, prisiminti sportininkų pasiekimus bei perduoti šią istorinę patirtį jaunajai kartai.

Žvelgiant į artėjantį 60-ąjį tarptautinį turnyrą „Gintarinis prizas“ 2027 metais, galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos kultūrizmo istorija ir toliau rašoma, o jos svarbiausi puslapiai jau seniai tapo ne tik nacionalinio, bet ir pasaulinio sporto paveldo dalimi.

GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA

Aukščiausias tarptautinis ilgametės veiklos įvertinimas

2013 metų birželį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation – World Body Building Federation) prezidentas Edmundas Daubaras su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos kultūros sostine vadinamame Lvovo mieste.

Lvovas – vienas seniausių Rytų Europos miestų, garsėjantis turtinga istorija, architektūros paveldu ir stipriomis akademinėmis tradicijomis. Būtent čia įvyko iškilmingas tarptautinis renginys, tapęs svarbiu Edmundo Daubaro ilgametės veiklos pripažinimu.

Atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. prezidentą pasitiko oficiali miesto delegacija, lydėjusi garbingą svečią į vieno prestižiškiausių Lvovo viešbučių – „Leopol“ – apartamentus.

Svarbiausiu vizito įvykiu tapo iškilminga ceremonija Lvovo Stavropigiono universitete, vienoje seniausių Ukrainos aukštųjų mokyklų, kurios ištakos siekia 1788 metus. Įvertinusi daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančią Edmundo Daubaro tarptautinę organizacinę, sportinę ir visuomeninę veiklą, universiteto Mokslo taryba suteikė jam garbingą akademinį Garbės mokslų daktaro – Doctor Honoris Causa (Doctor of Sciences, DSc) vardą.

Šis apdovanojimas yra vienas aukščiausių akademinių įvertinimų, skiriamų už išskirtinius nuopelnus visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui, mokslo, sporto ir kultūros plėtrai.

Ceremonijoje dalyvavo žymūs Ukrainos ir kitų šalių akademinės bendruomenės atstovai. Tarp jų – Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, Tarptautinio UNESCO programų įgyvendinimo centro viceprezidentas profesorius dr. Jaroslavas Kmitas (Ярослав Кміт), taip pat Maskvos universiteto rektorius, Tarptautinės Eurazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas profesorius Viktoras Idzio (Віктор Ідзьо) bei kiti žinomi mokslininkai.

Edmundo Daubaro apdovanojimas buvo ne tik asmeninis įvertinimas. Jis tapo tarptautiniu pripažinimu visam pasauliniam W.F.F. – W.B.B.F. judėjimui, kurio plėtrai ir tarptautiniam pripažinimui jis skyrė didelę savo gyvenimo dalį. Per daugelį metų sukurta pasaulinė organizacija vienijo dešimtis valstybių, organizavo tarptautinius čempionatus ir plėtojo glaudžius ryšius su akademinėmis, visuomeninėmis bei valstybinėmis institucijomis įvairiose pasaulio šalyse.

Išvada

Doctor Honoris Causa vardo suteikimas Edmundui Daubarui tapo reikšmingu tarptautiniu jo veiklos įvertinimu. Šis garbingas akademinis apdovanojimas patvirtino, kad ilgametis darbas, skirtas pasaulinio fitneso ir kultūrizmo plėtrai, tarptautiniam bendradarbiavimui bei sporto organizacijų stiprinimui, sulaukė pripažinimo ne tik sporto pasaulyje, bet ir akademinėje bendruomenėje. Tai vienas ryškiausių Edmundo Daubaro tarptautinės veiklos įvertinimų, įprasminantis jo indėlį į pasaulinio sporto istoriją.