BRUSNO 2012 – PASAULIO SPORTO ELITAS SLOVAKIJOS KALNUOSE.

2012 metų spalio 11–13 dienomis nedidelis Slovakijos kalnų kurortas Brusno Kupele tapo tikra pasaulio fitneso ir kultūrizmo sostine. Čia susitiko skirtingų kartų, skirtingų sporto mokyklų ir skirtingų valstybių atletai, o trijų dienų renginys virto įspūdinga tarptautine sporto švente.

Scenoje – jaunieji „Fit-Kid“ talentai, aerobikos meistrai, model fitness atstovai, jauniai, suaugusieji, veteranai ir neįgalieji sportininkai. Nuo vaikų scenos debiutų iki pasaulio čempionų kovų – Brusno 2012 apėmė beveik visą sportinio gyvenimo spektrą.

Tai buvo ne vien varžybos dėl medalių. Tai buvo susitikimas, kuriame sportas tapo bendra kalba, sujungusia dešimtis atletų ir daugybę valstybių.

Brusno – vieta, kur sportas tapo tradicija

Brusno Kupele tarptautinių WFF–WBBF renginių žemėlapyje atsirado neatsitiktinai.

Nuo 2009 metų Slovakijos mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva šiame kalnų kurorte kasmet buvo rengiami įvairūs Pasaulinės WFF–WBBF federacijos renginiai. Prie jų organizavimo ir globos prisidėjo iškilūs Slovakijos visuomenės bei politikos veikėjai.

Tarp renginių globėjų buvo Slovakijos Respublikos ministrai pirmininkai Vladimiras Mečiaras ir Robertas Fico, parlamento pirmininkas Janas Figelis bei Slovakijos nacionalinės tarybos pirmininkas Andrejus Hrnčaras.

Todėl 2012-ųjų čempionatas buvo ne pavienis įvykis, o jau susiformavusios tarptautinės sporto tradicijos dalis.

NUO MAŽIAUSIŲ ČEMPIONŲ IKI PASAULIO ELITO

Vienas įspūdingiausių Brusno renginio bruožų – neįprastai plati amžiaus skalė.

Čempionato scenoje pasirodė vos keliolikos metų sportininkai, o greta jų varžėsi keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai atletai. Tai sukūrė ypatingą atmosferą: vienoje scenoje buvo galima pamatyti ir pirmuosius jaunųjų sportininkų žingsnius, ir ilgametės sportinės patirties rezultatą.

FIT-KID – mažieji atletai, didelės ambicijos

Pirmieji į pasaulio čempionato sceną žengė „Fit-Kid“ dalyviai.

Mergaičių kategorijose iki 8, 10, 12 ir 14 metų varžėsi jaunieji talentai iš Baltarusijos, Serbijos, Lenkijos, Slovakijos ir kitų šalių.

Berniukų kategorijose iki 10 ir 14 metų taip pat netrūko tarptautinės konkurencijos. Čia susitiko Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos atstovai.

Tai buvo mažieji pasaulio čempionato dalyviai, tačiau jų ryžtas ir noras pasirodyti scenoje – tikrai ne vaikiški.

„Fit-Kid“ varžybos priminė, kad didelės sportinės istorijos dažnai prasideda nuo labai mažų žingsnių.

AEROBIKA – ENERGIJA, TEMPERAMENTAS IR PRECIZIKA

Po jaunųjų atletų sceną užvaldė aerobikos sportininkai.

Moterų varžybose dalyvės rungėsi 16, 18, 21 metų ir vyresnių nei 21 metų kategorijose. Skirtingos amžiaus grupės parodė, kaip per sportą keičiasi ne tik fizinės galimybės, bet ir sceninė patirtis, technika bei artistiškumas.

16-mečių kategorijoje aukso medalį iškovojo Klaudia Korpan, 18-mečių grupėje nugalėjo Viktoriya Lebedynska, o 21 metų kategorijoje pirmoji vieta atiteko Miriamiai Žigalovai.

Vyresnių nei 21 metų kategorijoje triumfavo Renata Kaladzinskaya.

Tačiau čempionato kulminacija tapo absoliučių nugalėtojų išaiškinimas.

Bendrosios moterų aerobikos nugalėtojos titulą pelnė Klaudia Korpan, o vyrų absoliučiu čempionu tapo Vitaliy Lebedynskyi.

Tai buvo sportas, kuriame jėga susitiko su muzika, o fizinis pasirengimas – su sceniniu meistriškumu.

MODEL FITNESS – SPORTAS, ESTETIKA IR SCENA

Brusno scenoje vietos buvo ir model fitness sportininkams.

Jaunimo kategorijose iki 16, 18 ir 21 metų varžėsi būsimos šios sporto krypties žvaigždės. Čia svarbus ne vien kūno sudėjimas. Sportininkas turi gebėti save išreikšti scenoje, demonstruoti proporcijas, laikyseną, eleganciją ir pasitikėjimą savimi.

Suaugusiųjų moterų varžybose buvo keturios kategorijos.

Absoliučia „Model Fitness“ čempione tapo Eva Martinkova.

Vyrų kategorijoje aukščiausią rezultatą pasiekė Dzianis Kazlou.

Šios rungtys dar kartą parodė WFF–WBBF čempionato išskirtinumą – sportas čia suprantamas ne tik kaip raumenų masė ar fizinė jėga, bet ir kaip estetika, disciplina bei gebėjimas pasirodyti scenoje.

PAGRINDINĖ ČEMPIONATO KOVA – KULTŪRIZMAS

Spalio 13-oji Brusno Kupele tapo svarbiausia čempionato diena.

Į sceną žengė WBBF pasaulio mėgėjų kultūrizmo čempionato dalyviai.

Moterų varžybose sportininkės kovojo Classic, Performance, Athletic ir Super Athletic Bodybuilding kategorijose.

Klasikinio kultūrizmo kategorijoje pasaulio čempionės titulą iškovojo Yamila Vanessa Toledo iš Argentinos.

Performance kategorijoje triumfavo Valiantsina Kazlouskaya iš Baltarusijos, Athletic kategorijoje stipriausia buvo Svetlana Pugacheva iš Rusijos.

Tačiau ypatingo dėmesio sulaukė Super Athletic kategorija.

Čia nugalėjo Brazilijos atstovė Dalvaniza Aquino. Ji tapo ir absoliučia visų moterų kultūrizmo kategorijų nugalėtoja.

Pietų Amerikos sportininkės triumfas Europos čempionato scenoje tapo puikiu tarptautinio WFF–WBBF sporto geografijos pavyzdžiu.

VYRŲ SCENOJE – JĖGA IR KONKURENCIJA

Vyrų kultūrizmo varžybose konkurencija buvo ne mažiau įspūdinga.

Keturių klasikinių kategorijų nugalėtojais tapo skirtingų šalių sportininkai, tačiau absoliučiu klasikinio kultūrizmo čempionu tapo Sergey Grigoryev iš Rusijos.

Performance kategorijose taip pat netrūko stiprių atletų. Pirmojoje grupėje nugalėjo Viacheslav Rokashkov, antrojoje – Aleksandr Sobolev.

Athletic Bodybuilding kategorijoje pirmąsias dvi vietas užėmė Lenkijos sportininkai Andrzej Rak ir Andrzej Brzezinski.

O tuomet atėjo eilė pačiai ekstremaliausiai kategorijai.

EXTREME BODYBUILDING

Extreme Bodybuilding kategorijoje aukso medalį iškovojo Nikolay Vorobyev.

Jis taip pat tapo absoliučiu visų vyrų kultūrizmo kategorijų nugalėtoju.

Tai buvo vienas ryškiausių 2012 metų Brusno čempionato akcentų.

JAUNYSTĖ IR PATIRTIS – VIENOJE SCENOJE

Čempionato organizatoriai daug dėmesio skyrė jaunimui ir veteranams.

Junior Championship varžybose iki 21 metų amžiaus sportininkai galėjo išbandyti savo jėgas jau tikro pasaulio čempionato atmosferoje.

Moterų kategorijoje nugalėjo Erika Kandracova, vyrų – Ilya Lukavets.

Tačiau sportinė karjera Brusno scenoje nesibaigė sulaukus 21 metų.

Vyresni nei 40 metų atletai turėjo savo kategoriją, o vyresni nei 50 metų sportininkai taip pat stojo į kovą dėl pasaulio čempionų titulų.

Absoliučiu senior kategorijų nugalėtoju tapo Andrzej Rak.

Šis rezultatas buvo dar vienas priminimas, kad aukštas sportinis meistriškumas neturi konkretaus amžiaus.

SPORTAS, KURIAME NUGALI ŽMOGUS

Ypatingą vietą čempionate užėmė neįgaliųjų sportininkų varžybos.

Vežimėlių kategorijoje nugalėjo Oleksandr Golub iš Ukrainos.

Kitoje neįgaliųjų kategorijoje pirmąją vietą iškovojo Niias Izmailov, antrąją – Brazilijos atstovas Gustavo Rodrigues, trečiąją – Oleksandr Rossomakin.

Šie pasirodymai turėjo kitokią emocinę reikšmę nei įprastos sportinės kovos.

Čia pergalė reiškė ne tik medalį. Ji simbolizavo valią, atkaklumą ir žmogaus gebėjimą nepasiduoti aplinkybėms.

PASAULIS SUSITIKO BRUSNO

Pažvelgus į 2012 metų čempionato rezultatus, labiausiai į akis krinta jo tarptautiškumas.

Ant Brusno scenos susitiko sportininkai iš Europos, Pietų Amerikos ir kitų pasaulio regionų. Tarp nugalėtojų ir prizininkų buvo Argentinos, Brazilijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos, Šveicarijos ir kitų valstybių atstovų.

Tai buvo tikras sporto tautų žemėlapis.

Vienoje scenoje – skirtingos kalbos, skirtingos sporto mokyklos ir skirtingos istorijos. Tačiau visus jungė vienas dalykas – noras būti geriausiais.

BRUSNO 2012 – DAUGIAU NEI ČEMPIONATAS

2012 metų WFF–WBBF pasaulio čempionatas Brusno Kupele buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos.

Tai buvo trijų dienų sporto istorija, kurioje vietos atsirado vaikystės svajonėms, jaunatviškam maksimalizmui, suaugusiųjų meistriškumui ir veteranų patirčiai.

Čia buvo ir muzika, ir scena, ir estetika. Buvo jėga, disciplina, prakaitas ir įtampa. Buvo pergalės, pralaimėjimai, emocijos ir medaliai.

Tačiau svarbiausia – buvo žmonės, kurie į sceną atsinešė savo darbo rezultatus ir norą įrodyti, kiek daug galima pasiekti atkakliai dirbant.

Brusno kalnų kurortas trims spalio dienoms tapo vieta, kur susitiko pasaulio sportas.

2012-ųjų čempionato rezultatai šiandien primena ne tik apie iškovotus titulus. Jie primena laikmetį, kai WFF–WBBF tarptautinė scena telkė vis daugiau skirtingų šalių, skirtingų kartų ir skirtingų sporto disciplinų.

Ir būtent todėl Brusno 2012 išlieka ryškiu WFF–WBBF istorijos puslapiu.

„Gintarinio prizo“ istorijos.

EDMUNDAS REPŠYS.

Buvęs sunkiaatletis, Lietuvos nacionalinis kultūrizmo čempionas ir Klaipėdos „Gintaro klubo“ kultūristas Edmundas Repšys 1986–1995 metais dalyvavo vienuolikoje įvairaus lygio N.A.B.B.A. ir I.F.B.B. kultūrizmo varžybų.

Vienais reikšmingiausių jo sportinės karjeros pasiekimų tapo pergalės savo kategorijoje 1990 ir 1991 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) turnyre, vykusiame Klaipėdoje.

Edmundo Repšio sportinė veikla yra susijusi su reikšmingu Klaipėdos kultūrizmo istorijos laikotarpiu, kai „Gintarinio prizo“ turnyras buvo vienas svarbiausių tarptautinių kultūrizmo renginių socialistiniame pasaulyje.

WFF-WBBF – nauji laikai, nauji žmonės, naujos galimybės.

Pasaulinė WFF-WBBF federacija nestovi vietoje. Sportas keičiasi, kartu keičiasi ir žmonės, kurie kuria jo ateitį.

Apie WFF-WBBF federacijos naujoves ir nuolatinį siekį tobulėti rašome ne pirmą kartą. Jau tris dešimtmečius federacija ieško naujų sprendimų, eksperimentuoja, diegia naujoves ir stengiasi, kad tarptautinės varžybos būtų patrauklios tiek sportininkams, tiek žiūrovams.

Šiandien rezultatai akivaizdūs – pastaraisiais metais WFF-WBBF tarptautiniuose renginiuose dalyvauja 200–300 atletų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu į federacijos veiklą ateina nauja talentingų organizatorių, trenerių ir teisėjų karta.

Viena iš jų – Alina Pelepko.

Sportininkės patirtis tapo pagrindu naujai veiklai

Prie pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklos prieš keletą metų prisijungusi Gargždų sporto klubo trenerė Alina Pelepko į tarptautinį sportą atėjo ne kaip atsitiktinis žmogus.

Jos pačios sportinė karjera prasidėjo vadovaujant treneriui Aleksui Stankui. Alina dalyvavo įvairiose varžybose ir netruko pasiekti aukštų rezultatų. 2003 metais ji tapo Lietuvos Respublikos čempione bei WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato bikini kategorijos nugalėtoja.

Sportininkės patirtis, sukauptos žinios ir meilė sportui vėliau natūraliai peraugo į trenerės bei organizatorės veiklą.

Didelę reikšmę naujam Alinos veiklos etapui turėjo federacijos generalinės sekretorės Ugnės Raudytės-Daubarienės paskatinimas.

Nuo 2024 metų Alina Pelepko vadovauja pasaulinės WFF-WBBF federacijos fitneso modelių ir bikini pogrupių skyriui.

Šiandien ji ne tik eina atsakingas pareigas federacijoje, bet ir aktyviai dirba su sportininkėmis. Alina rengia Lietuvos ir Latvijos atletus tarptautinėms varžyboms, skaito paskaitas seminaruose, veda praktinius užsiėmimus, dalijasi savo sportine ir trenerės patirtimi.

Jos darbo rezultatai jau matomi tarptautinėje arenoje – Alinos auklėtinės pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo aukštas vietas.

Federacijos laukia svarbūs renginiai

WFF-WBBF gyvenimas nestovi vietoje ir artimiausiu metu laukia svarbūs įvykiai.

Jau artėja 37-asis WFF-WBBF pasaulio čempionatas Nidoje, kuris vyks kartu su 3-ąja Neringos mero taure. Prestižinės varžybos bus surengtos Nidos „Agila“ kultūros rūmuose.

Renginių išvakarėse, rugsėjo 27 dieną Klaipėdoje, vyks tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras.

O 2027 metų gegužę Klaipėdoje iškilmingai bus paminėtas ypatingas jubiliejus – vieno seniausių pasaulyje mūsų sporto šakos turnyrų „Gintarinio prizo“ 60-metis.

Tai dar vienas įrodymas, kad WFF-WBBF istorija yra tęsiama ne tik prisimenant praeitį, bet ir kuriant ateitį.

Nauja karta – federacijos ateitis

Alinos Pelepko pavyzdys gerai parodo, kaip sporte viena karta perduoda patirtį kitai. Sportininkė tampa trenere, trenerė – tarptautinės veiklos dalyve, o sukauptos žinios perduodamos naujiems atletams.

Būtent tokie žmonės šiandien ir kuria WFF-WBBF federacijos ateitį.

Nauji laikai. Naujos idėjos. Nauji talentai. Ir vis dar tas pats noras žengti pirmyn.

Linkime Alinai Pelepko sėkmės, stiprybės ir naujų pergalių – tiek asmeniniame kelyje, tiek ugdant naują Lietuvos ir tarptautinio sporto čempionų kartą.

Žengti pirmyn – vadinasi, nebijoti keistis. WFF-WBBF tai daro jau tris dešimtmečius.

Pažvelkime į 2025 metus.

W.F.F. – W.B.B.F. tęsia veržimąsi į priekį

2025-ieji W.F.F. – W.B.B.F. buvo ne pažadų, o konkretaus darbo metai.

Kol dalis tarptautinio kultūrizmo praranda masiškumą, įtaką ir perspektyvą, mes ir toliau vystomės.

Mes neslepiame krizės.

Mes ją matome. Ir mes jai priešinamės.

Kultūrizmą ištiko krizė

Šiandien per daug organizacijų bando krizę pateikti kaip sėkmę.

Tačiau realybę lemia ne pareiškimai, o rezultatai.

Jeigu mažėja sportininkų skaičius, dingsta jaunimas, o varžybos tampa uždarais renginiais siauram profesionalų ratui – tai nėra vystymasis.

Tai krizė.

W.F.F. – W.B.B.F. pasirinko kitą kelią.

Mes plečiame sporto programą.
Kuriame naujas disciplinas.
Vystome vaikų ir masinį sportą.
Atveriame varžybas veteranams ir sportininkams su negalia.
Stipriname tarptautinį bendradarbiavimą.

Mes nesikabiname į senas schemas.

Mes kuriame naujas.

2025-ieji: faktai

2025 metais W.F.F. – W.B.B.F. surengė svarbiausias tarptautines varžybas:

58-ąjį „Amber Prix International“; 36-ąjį pasaulio čempionatą; 30-ąjį Europos čempionatą; 26-ąjį „Universe“.

Tai ne praeities muziejus.

Tai veikianti tarptautinė sporto sistema.

2025 metais taip pat įvyko tarptautinis teisėjų seminaras Klaipėdoje bei daugybė nacionalinių ir tarptautinių varžybų.

Dalyvių ir specialistų geografija toliau plečiasi.

Mes nesame praeities organizacija

W.F.F. – W.B.B.F. jau seniai peržengė tradicinio kultūrizmo ribas.

Dar 1995 metais pradėjome nuosekliai atskirti kultūrizmą ir fitnesą.

Šiandien šis sprendimas tapo dar akivaizdesnis.

Fitnesas turi egzistuoti kaip savarankiška oficiali sporto šaka.

Ji turi savo disciplinas.
Savo sportininkus.
Savo teisėjus.
Savo varžybas.
Savo tarptautinę perspektyvą.

2025 metais Lietuvoje buvo įregistruota „Lithuania Sport Fitness Federation“, paskelbusi apie prisijungimą prie Pasaulinio antidopingo kodekso WADA.

Mes remiame kryptį, kurioje nacionaliniai fitneso čempionatai vykdomi atskirai, užtikrinant visavertę sportinę ir antidopingo kontrolę.

Lietuvos kultūrizmo 60-metis

2025-ieji Lietuvai buvo ypatingi dar ir todėl, kad sukako 60 metų Lietuvos kultūrizmui.

Gegužės 17 dieną Gargžduose surengtas iškilmingas Lietuvos kultūrizmo jubiliejus, skirtas 1965–2025 metų laikotarpiui. Renginį organizavo Viktoras Kura. Jame dalyvavo Seimo atstovai, politikai, sporto veteranai, įvairių organizacijų vadovai ir dabartiniai sportininkai.

Tai buvo svarbus susitikimas tarp skirtingų Lietuvos kultūrizmo kartų.

Sporto istorija nėra vien datos. Tai žmonės, jų darbai, pasiekimai, pergalės ir kartais labai sudėtingos sąlygos, kuriomis visa tai buvo pasiekta.

Tarptautiniu mastu nusipelniusiems sporto veteranams apdovanojimus įteikė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. Edmundas Daubaras.

Tokie jubiliejai leidžia ne tik prisiminti praeitį, bet ir perduoti ją jaunajai kartai.

50 metų „Lithuania Cup Open“

2025 metais sukako 50 metų turnyrui „Lithuania Cup Open“.

Taip pat sukako 50 metų istoriniam Čekoslovakijos sportininkų, vadovaujamų Vojtech Fiala, dalyvavimui IFBB Europos čempionate socialistinio draudimo laikotarpiu.

Tuomet Petr Stach tapo absoliučiu Europos čempionato nugalėtoju.

Tai ne tik sportinis rezultatas.

Tai Europos kultūrizmo istorijos dalis.

2027 metais sukaks 60 metų „Amber Prix International“.

Šiai datai jau ruošiamės.

Sporto istorija neturi būti pamiršta

2025 metais pasaulinė kultūrizmo bendruomenė atsisveikino su vienu iš Europos kultūrizmo pradininkų Valerijumi Koreškovu (1940–2025).

Vilnietis buvo ne tik sporto žmogus, bet ir žurnalistas, poetas, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo veikla ir apdovanojimai, tarp kurių buvo ir UNESCO diplomas, priklauso platesnei Europos kultūrizmo istorijai.

Atsisveikinimas su senosios kartos žmonėmis dar kartą primena, kad sporto istoriją būtina dokumentuoti.

Todėl archyvai, seni leidiniai, fotografijos, varžybų protokolai ir buvusių sportininkų prisiminimai tampa ne mažiau svarbūs nei dabartinės varžybos.

Informacinė įtaka

WFF.lt kelis mėnesius sulaukė apie 400 000 apsilankymų per mėnesį.

Mūsų medžiaga skelbiama įvairiomis kalbomis.

Mūsų straipsniai skaitomi.

Mūsų idėjos aptariamos.

Mūsų formatus naudoja kiti.

Tai rodo viena:

W.F.F. – W.B.B.F. ignoruoti neįmanoma.

Tarptautinė sistema vystosi

2025 metais Klaipėdoje įvyko tarptautinis teisėjų seminaras, kuriame dalyvavo specialistai iš Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Profesionalų teisėjų rengimą laikome vienu iš tarptautinio sporto pamatų.

Be objektyvaus teisėjavimo nėra pasitikėjimo.

Be pasitikėjimo nėra ateities.

Mes einame toliau

W.F.F. – W.B.B.F. toliau siekia tarptautinio pripažinimo.

Mes siekiame asocijuotos narystės Jungtinėse Tautose ir Tarptautiniame olimpiniame komitete.

Mes ir toliau siekiame tarptautinio fitneso, kaip savarankiškos oficialios sporto šakos, pripažinimo ir jo vystymo olimpine kryptimi.

Mes suprantame šio tikslo mastą.

Tačiau mūsų nedomina lengvos užduotys.

2025-ieji – tik dar vienas etapas

Mes neketiname teisintis prieš tuos, kurie netiki mūsų vystymusi.

Rezultatai kalba patys už save.

Kol vieni diskutuoja apie praeitį, mes kuriame ateitį.

Kol vieni mažina savo veiklą, mes ją plečiame.

Kol vieni bijo pokyčių, mes eksperimentuojame.

Kol vieni pamiršta istoriją, mes ją saugome.

W.F.F. – W.B.B.F. tęsia judėjimą pirmyn.

Ir sustoti neketina.

Istorija tęsiasi.

Dr. Edmundas Daubaras
W.F.F. – W.B.B.F. prezidentas

Pasaulio sporto istorija. PALANGA, 1998-IEJI: KAI PASAULIO FITNESAS SUSIRINKO PRIE BALTIJOS JŪROS.

186 sportininkų, 15 valstybių ir pirmasis oficialus WFF pasaulio fitneso čempionatas Lietuvos Respublikoje. Federacija tuo metu dar eksperimentavo su kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir ieškojo savojo kelio. Taip prieš beveik tris dešimtmečius Palangoje buvo rašomas puslapis, kuris šiandien tapo fitneso istorijos dalimi.

Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys, vienu pagrindinių rėmėjų buvo dienraštis „Respublika“. Čempionatą Palangoje filmavo „Eurosport“ televizija, kuri parengė ir Europos šalims skirtą maždaug valandos trukmės reportažą. Lietuvos nacionalinei televizijai reportažą parengė žurnalistė Laima Janušonytė.

1998 METŲ BIRŽELIO 6-OJI. PALANGA

Pajūrio kurortas, vasaros sezono išvakarės ir į Lietuvą plūstantys sportininkai iš įvairių Europos valstybių.

Tačiau tą dieną Palangoje svarbiausia buvo ne paplūdimys ir ne vasaros pramogos. Čia vyko pasaulio fitneso čempionatas.

Į vieną vietą susirinko 186 sportininkai iš 15 šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Slovėnijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus ir Italijos.

Tai buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos. WFF istoriniuose šaltiniuose Palangos renginys įvardijamas kaip pirmasis oficialus pasaulio fitneso čempionatas, vykęs Lietuvoje.

Šiandien, atsivertus to čempionato protokolus, galima pamatyti ne tik pavardes ir užimtas vietas. Juose atsispindi visas to meto Europos fitneso pasaulis.

FITNESAS, KURIS IEŠKOJO SAVO VEIDO

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje fitnesas dar nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.

Sporto klubų kultūra sparčiai augo, keitėsi požiūris į kūną, fizinį pasirengimą ir sportinę estetiką. Greta tradicinio kultūrizmo vis ryškiau skleidėsi nauja kryptis – fitnesas.

Čempionato programoje atsirado Classic Fitness ir Aerobic Fitness kategorijos.

Tai buvo svarbus pokytis.

Scenoje reikėjo demonstruoti ne vien raumenų masę. Vis didesnę reikšmę įgavo kūno proporcijos, fizinis pasirengimas, estetika, atletiškumas ir bendras sportinis vaizdas.

1998-ųjų Palanga tapo vieta, kurioje šios naujos sporto idėjos buvo išbandytos tarptautiniu mastu.

15 ŠALIŲ – VIENA SCENA

Čempionato dalyvių geografija buvo įspūdinga.

Vienoje scenoje susitiko Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos sportininkai.

Vokietija į Palangą atsivežė itin stiprią komandą. Šveicarija taip pat buvo tarp lyderių. Konkurenciją joms sudarė Baltarusijos, Rusijos, Austrijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos ir Baltijos šalių atletai.

Tai buvo laikmetis, kai Europos sporto žemėlapis sparčiai keitėsi, o nauji tarptautiniai ryšiai leido sportininkams vis dažniau susitikti vienoje scenoje.

Palangos čempionatas tapo vienu iš tokių susitikimo taškų.

VYRŲ SCENOJE – DVI SKIRTINGOS ISTORIJOS

Vyrų Classic Fitness programoje buvo dvi kategorijos, tačiau abi pateikė skirtingus čempionato scenarijus.

Pirmojoje kategorijoje nugalėjo Valdas Slimanavičius, aplenkęs Baltarusijos atstovą Sergej Kalmykov ir vokietį Andreas Müller.

Už jų išsirikiavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kitų valstybių.

Antrojoje kategorijoje jau triumfavo Vokietija.

Jürgen Koch tapo kategorijos nugalėtoju, o vėliau jo pavardė buvo įrašyta ir į svarbiausią čempionato rezultatų eilutę.

JÜRGEN KOCH – ABSOLIUTUS ČEMPIONAS

Koch laimėjo ne tik savo kategoriją.

Jis buvo paskelbtas absoliučiu 1998 metų vyrų fitneso čempionu.

Tai buvo aukščiausias įmanomas įvertinimas.

Vienos kategorijos pergalė pavertė jį kategorijos čempionu, o absoliuti pergalė – viso čempionato vyrų nugalėtoju.

Todėl Jürgen Koch vardas 1998-ųjų Palangos istorijoje išlieka vienas svarbiausių.

MOTERŲ FITNESAS: VOKIETIJOS „DUBLIS“

Jeigu vyrų varžybose nugalėtojus pasidalijo skirtingos šalys, moterų programoje situacija buvo kitokia.

Vokietijos sportininkės laimėjo abi moterų Classic Fitness kategorijas.

Pirmojoje kategorijoje aukščiausią vietą užėmė Mandy Kietzke, antroji buvo jos tautietė Janine Raschka.

Antrojoje kategorijoje nugalėjo Claudia Machmor.

Taigi Vokietija iškovojo abi moterų „Classic Fitness“ aukso vietas.

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

CLAUDIA MACHMOR – ABSOLIUTI ČEMPIONĖ

Claudia Machmor tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja.

Ji buvo paskelbta absoliučia moterų fitneso čempione.

Tokiu būdu 1998 metų Palangos čempionate absoliučius vyrų ir moterų fitneso titulus iškovojo Vokietijos sportininkai.

Tai vienas ryškiausių čempionato statistinių faktų.

AEROBINIS FITNESAS – KITOKIA SPORTO PUSĖ

Palangos čempionatas neapsiribojo „Classic Fitness“.

Atskiroje Aerobic Fitness kategorijoje sportininkės demonstravo kitokį pasirengimą – daugiau judesio, dinamikos ir aerobinio sporto elementų.

Čia nugalėjo Tanja Baumann iš Šveicarijos.

Antroji ir trečioji vietos atiteko Vokietijos sportininkėms – Pia Luttenberger ir Diana Partheymüller.

Šis rezultatas dar kartą parodė Vokietijos sportininkių stiprumą, tačiau šįkart aukščiausią laiptelį užėmė Šveicarija.

Įdomu ir tai, kad Tanja Baumann vėliau tapo viena ryškesnių aerobinio fitneso figūrų – WFF istoriniuose rezultatuose ji minima kaip čempionė ir vėlesniais metais.

KĄ PASAKO SKAIČIAI?

Pažvelgus į visą čempionato protokolą, galima pastebėti kelias aiškias tendencijas:

186 dalyviai.

15 valstybių.

Dvi vyrų „Classic Fitness“ kategorijos.

Dvi moterų „Classic Fitness“ kategorijos.

Atskira „Aerobic Fitness“ programa.

Absoliutūs vyrų ir moterų fitneso čempionai.

Tai buvo pakankamai plati programa, kad vienos dienos renginys taptų tikru tarptautiniu fitneso forumu.

VOKIETIJA – RYŠKIAUSIA ČEMPIONATO JĖGA

Vertinant būtent aukščiausias vietas, viena šalis išsiskiria ypač aiškiai.

Vokietija.

Vokietijos sportininkas laimėjo vyrų „Classic Fitness“ II kategoriją.

Vokietės laimėjo abi moterų „Classic Fitness“ kategorijas.

Vokietijai atiteko abu absoliutūs fitneso titulai.

Be to, Vokietijos sportininkės užėmė antrąją ir trečiąją vietas „Aerobic Fitness“ kategorijoje.

Todėl, net ir nesudarant oficialios komandų įskaitos, rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą:

1998 metų Palangos čempionate Vokietija buvo viena ryškiausių ir sėkmingiausių fitneso sporto valstybių.

EUROPOS FITNESO „ŽEMĖLAPIS“

Tačiau čempionato istorija nėra vien Vokietijos istorija.

Šveicarija iškovojo „Aerobic Fitness“ auksą.

Baltarusija turėjo aukšto lygio atletų vyrų programoje.

Slovėnijos sportininkas tapo vyrų kategorijos vicečempionu.

Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai taip pat sudarė tarptautinę konkurenciją.

Tai buvo ne vienos šalies sporto šventė.

Tai buvo to laikotarpio Europos fitneso panorama.

PALANGA, KURI TAPO ISTORIJOS DALIMI

Šiandien 1998 metų rezultatai gali atrodyti kaip paprasta archyvinė lentelė.

Pavardė. Šalis. Vieta.

Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau.

Tuo metu fitnesas dar tik kūrė savo tarptautinę tapatybę. Sportininkai iš skirtingų šalių mokėsi varžytis pagal bendrus kriterijus. Organizacijos kūrė čempionatų tradicijas. Formavosi nauji čempionų vardai.

Ir visa tai vienai dienai persikėlė į Palangą.

186 sportininkai iš 15 šalių tapo pirmojo oficialaus WFF pasaulio fitneso čempionato dalyviais.

Po daugelio metų būtent šis faktas leidžia į renginį pažvelgti kitaip.

Ne kaip į vieną iš daugelio 1998 metų sporto renginių.

O kaip į svarbų ankstyvosios tarptautinės fitneso istorijos momentą, kai Lietuvoje susitiko skirtingų Europos šalių sportininkai ir buvo formuojamos naujos šios sporto šakos tradicijos.

1998-ŲJŲ PALANGOS ČEMPIONATO PAGRINDINIAI VARDAI

Jürgen Koch – Vokietija
Absoliutus vyrų fitneso čempionas.

Claudia Machmor – Vokietija
Absoliuti moterų fitneso čempionė.

Mandy Kietzke – Vokietija
Moterų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtoja.

Valdas Slimanavičius – Lietuva
Vyrų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtojas.

Tanja Baumann – Šveicarija
„Aerobic Fitness“ nugalėtoja.

EPILOGAS

1998 metų Palangos čempionatas buvo surengtas dar tada, kai dabartinė fitneso industrija tik pradėjo įgauti šiandieninį pavidalą.

Nebuvo dabartinių socialinių tinklų, sportininkų asmeninių prekės ženklų, tiesioginių transliacijų ir milijoninių interneto auditorijų.

Tačiau buvo tai, kas svarbiausia sportui – žmonės, scena, konkurencija ir noras būti geriausiam.

Birželio 6-ąją Palangoje susitiko 186 sportininkai iš 15 valstybių.

Kai kurie jų vardai liko istorijoje.

Kai kurie nugrimzdo į archyvų puslapius.

Tačiau pats renginys išliko.

1998-ųjų Palanga buvo vieta, kurioje pasaulio fitnesas susitiko prie Baltijos jūros.

Pasaulio sporto istorija. Klaipėdoje susitiko Europos fitneso ir kultūrizmo elitą auginanti karta.

2007 metų gegužės 18–20 dienomis Klaipėdoje vykęs WFF ir WBBF Europos mėgėjų čempionatas tapo plačia tarptautine fitneso ir kultūrizmo sporto švente. Įvairiose kategorijose varžėsi sportininkai iš daugybės Europos šalių, o čempionato programoje vietos užteko ir vaikams bei jaunimui, ir patyrusiems atletams.

Klaipėdoje surengtas 2007 metų Europos mėgėjų čempionatas šiandien įdomus ne tik kaip istorinis sporto rezultatų dokumentas. Oficialūs varžybų protokolai atskleidžia tuo metu sparčiai besiplėtusią fitneso ir kultūrizmo sceną, kurioje vienoje vietoje susitiko skirtingų šalių, skirtingų sporto krypčių ir skirtingo amžiaus atletai.

Čempionatą organizavo World Fitness Federation (WFF) ir World Bodybuilding Federation (WBBF). Varžybos vyko gegužės 18–20 dienomis Klaipėdoje, o galutiniuose protokoluose išskirtos atskiros moterų ir vyrų čempionatų kategorijos.

Nuo klasikinio fitneso iki kultūrizmo

Varžybų programa buvo gerokai platesnė nei vien tradicinis kultūrizmas. Sportininkai rungėsi Classic Fitness, Performance, Athletic ir Super Athletic kategorijose, taip pat vyko atskiras kultūrizmo čempionatas.

Toks skirstymas leido į sceną pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: vienose kategorijose svarbus buvo sportinis kūno sudėjimas ir fizinis pasirengimas, kitose – raumenų masė, proporcijos ir sceninis pateikimas. Todėl čempionato rezultatai atspindi ne vieną konkrečią sporto kryptį, o platesnį to meto fizinės kultūros spektrą.

Moterų Classic Fitness kategorijoje finale išsirikiavo net 24 dalyvės. Čia varžėsi atstovės iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Bulgarijos ir Vengrijos. Pirmąsias tris vietas pasidalijo Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos sportininkės.

Vien jau šios kategorijos dalyvių geografija rodo, kad čempionatas buvo ne regioninis susitikimas, o tarptautinė scena, į kurią susirinko sportininkės iš skirtingų Europos valstybių. Finale taip pat buvo atstovaujama ir kitoms šalims – tarp jų Lenkijai, Baltarusijai, Latvijai, Bulgarijai ir Vengrijai.

Konkurencija – nuo Baltijos regiono iki Izraelio

Dar platesnė dalyvių geografija atsiskleidė Performance kategorijoje. Tarp jos finalininkių buvo Izraelio, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Anglijos, Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir kitų šalių atstovių.

Šioje kategorijoje pirmąją vietą užėmė Izraelio atstovė Jelena Frenkel, antrąją – Lietuvos sportininkė Inga Naslėnaitė, trečiąją – Lenkijos atstovė Karolina Strzyżewska.

Rezultatų lentelėje matyti ir didelis dalyvių skaičius – vien šioje kategorijoje galutiniame sąraše buvo daugiau kaip dvidešimt sportininkių. Tai rodo, kad fitneso varžybos tuo metu jau buvo tapusios konkurencinga tarptautine sporto disciplina, kurioje vietos finale reikėjo nusipelnyti.

Athletic kategorijose – Rusijos, Baltijos ir kitų šalių dvikovos

Atskira vieta čempionate teko Athletic kategorijoms. Pirmojoje jų grupėje tarp dalyvių buvo Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių sportininkės.

Antrojoje Athletic kategorijoje ryškiai dominavo Rusijos atstovės – pirmąsias dvi vietas užėmė Irina Stavickaja ir Irina Simonova. Trečioji vieta atiteko Lietuvos sportininkei Kristinai Serksnaitei, ketvirta liko Latvijos atstovė Marija Deksne, penkta – Lenkijos sportininkė Joanna Kwiatkowska, o šeštąją vietą užėmė Vokietijos atstovė Anke Babel.

Šioje kategorijoje taip pat varžėsi Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių atstovės. Tai dar kartą parodo, kad čempionato dalyvių geografija neapsiribojo vien Baltijos regionu ar artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis.

Aukščiausios kategorijos – stipriausios scenos figūros

Moterų programos kulminacija tapo Super Athletic kategorija. Joje varžėsi devynios sportininkės iš Rusijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Nugalėtoja tapo Rusijos atstovė Tatjana Bojciuk, antrąją vietą užėmė jos šalies sportininkė Olesia Siomina, o trečiąją – Lenkijos atstovė Agata Czerkawska. Į pirmąjį šešetą taip pat pateko Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos atstovės.

Ši kategorija išsiskyrė ne tik aukštu sportininkių lygiu, bet ir tuo, kad joje susitiko kelios tuo metu aktyviausios regiono fitneso ir kultūrizmo mokyklos.

Kultūrizmo scenoje – Ukraina, Rusija ir Baltarusija

Tradicinėje moterų Bodybuilding kategorijoje nugalėtoja tapo Ukrainos atstovė Maria Akizanova. Antrąją vietą užėmė Rusijos sportininkė Darja Morozova, trečiąją – kita Ukrainos atstovė Halina Macykur. Ketvirtoji vieta atiteko Baltarusijos sportininkei Irinai Lebedevai.

Šios kategorijos rezultatai atspindi ir platesnį tuometinės kultūrizmo scenos pasiskirstymą: tarp aukščiausių vietų matome Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sportininkes. Tai buvo vienas iš tų čempionato segmentų, kuriame ryškiausiai išsiskyrė klasikinės Rytų Europos kultūrizmo mokyklos.

Vyrų varžybose – dar platesnė geografija

Vyrų čempionato programa buvo ne mažiau įvairi. Joje taip pat buvo Wheel-Chair, Junior, Classic Fitness, Performance, Athletic, Super Athletic ir kultūrizmo kategorijos.

Atskira vieta buvo skirta sportininkams su negalia. Wheel-Chair kategorijoje pirmąją vietą užėmė Lietuvos atstovas Artūras Krutulis.

Jaunimo iki 21 metų kultūrizmo kategorijoje pirmąją vietą iškovojo Lietuvos atstovas Mantas Lukošius. Už jo išsirikiavo Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Rusijos ir Slovakijos sportininkai.

Tuo tarpu vyrų Classic Fitness kategorijoje nugalėjo Latvijos atstovas Viktoras Sarko. Antrąją vietą užėmė Lietuvos sportininkas Vytautas Brazaitis, trečiąją – Rusijos atstovas Dmitrijus Krivčikovas. Į finalinį sąrašą pateko ir sportininkai iš Turkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Moldovos bei kitų šalių.

Tai viena iš kategorijų, kurioje ypač gerai matyti tarptautinis čempionato pobūdis: scenoje greta Baltijos šalių atletų pasirodė Rusijos, Turkijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Moldovos atstovai.

Jaunimas ir vaikai – atskira čempionato istorija

Vienas įdomiausių renginio aspektų – tai, kad Europos čempionatas neapsiribojo suaugusiųjų sportu.

Programoje buvo surengtas atskiras „Fit-Kid“ Europos čempionatas, kuriame sportininkai buvo skirstomi pagal amžių. Jauniausioje, iki 8 metų, kategorijoje dalyvavo Lietuvos atstovė Evelina Dambrauskaitė. Iki 10 metų grupėje varžėsi Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos atstovai.

Iki 12 metų kategorijoje jau buvo galima matyti dar didesnę konkurenciją. Čia pirmąsias dvi vietas užėmė Lenkijos atstovės, trečiąją – Lietuvos sportininkė, o finaliniame sąraše taip pat buvo kitų Lietuvos ir Rusijos atstovių.

Vaikų kategorijų įtraukimas į Europos čempionato programą atskleidžia ir kitą tuometinės sporto sistemos aspektą – dėmesys buvo skiriamas ne tik jau susiformavusiems atletams, bet ir jaunajai kartai.

Čempionatas kaip sporto geografijos žemėlapis

Peržvelgus rezultatus, Klaipėdoje vykęs čempionatas tampa savotišku 2007 metų Europos fitneso ir kultūrizmo geografijos žemėlapiu.

Rezultatuose nuolat kartojasi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sportininkų pavardės, tačiau dalyvių sąrašuose matyti ir Estija, Vokietija, Slovakija, Turkija, Bulgarija, Vengrija, Moldova, Izraelis, Anglija, Kipras, Kazachstanas, Australija ir kitos šalys.

Toks dalyvių spektras leidžia suprasti, kad čempionatas buvo ne vien vienos sporto mokyklos varžybos. Skirtingose kategorijose nugalėtojai keitėsi, o pirmosiose vietose pasirodė įvairių šalių atstovai.

Tai ypač akivaizdu pažvelgus į skirtingas kategorijas: vienur triumfavo Izraelio sportininkė, kitur – Rusijos, Ukrainos, Latvijos ar Lenkijos atstovai. Todėl bendrame čempionato paveiksle nėra vienos šalies absoliutaus dominavimo – rezultatai pasiskirstę priklausomai nuo kategorijos ir dalyvių sudėties.

Klaipėdos čempionato reikšmė

2007 metų Europos mėgėjų čempionato protokolai šiandien leidžia pažvelgti į laikotarpį, kai fitnesas ir kultūrizmas buvo sparčiai besiformuojanti ir įvairėjanti sporto scena.

Klaipėdoje viename renginyje susijungė skirtingos sporto kryptys – nuo klasikinio ir atletinio fitneso iki kultūrizmo, nuo suaugusiųjų kategorijų iki vaikų varžybų. Varžybose dalyvavo sportininkai iš daugybės šalių, o finaliniuose protokoluose užfiksuota šimtai individualių pasirodymų ir dešimtys prizinių vietų.

Todėl šis čempionatas svarbus ne tik dėl pavardžių, įrašytų į nugalėtojų sąrašus. Jis atspindi platesnį to meto Europos sporto procesą – augantį susidomėjimą kūno rengyba, sceniniu fitnesu ir kultūrizmu bei vis didesnį tarptautinį šių disciplinų pobūdį.

Po daugelio metų išlikę oficialūs rezultatai leidžia atkurti ne tik tai, kas tapo čempionais, bet ir visą to meto sporto pasaulio panoramą – nuo jauniausių „Fit-Kid“ dalyvių iki aukščiausio lygio suaugusiųjų kategorijų. O Klaipėda šiame istoriniame dokumente išlieka vieta, kurioje 2007-aisiais susitiko skirtingos Europos fitneso ir kultūrizmo mokyklos.

NIDOJE – PASAULIO SPORTO ELITAS: 37-asis PASAULIO ČEMPIONATAS.

Spalio 24–26 dienomis Neringoje – išskirtinis tarptautinis sporto renginys.

Nida taps tarptautinio sporto traukos centru. Spalio 24–26 dienomis prestižiniuose Nidos „Agilos“ kultūros rūmuose vyks 37-asis pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas, 51-asis tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir trečiosios Neringos miesto mero taurės pirmenybės.

Tris dienas Nidoje varžysis mėgėjai ir profesionalai, į renginį atvyksiantys iš įvairių pasaulio šalių.

BEVEIK 40 METŲ PASAULIO ČEMPIONATŲ TRADICIJOS

WFF-WBBF pasaulio čempionatai rengiami jau beveik keturis dešimtmečius. Per visą šį laikotarpį pasaulio čempionatų istorijoje būta įvairiausių išbandymų, tačiau tradicija nebuvo nutraukta – varžybos vyko net sudėtingiausiais laikotarpiais ir COVID-19 pandemijos metu.

Čempionatuose yra dalyvavę visų pasaulio žemynų atstovai.

2026 metų renginys Neringoje pratęs šią ilgametę tarptautinio sporto tradiciją.

742 SPORTININKAI IŠ 32 VALSTYBIŲ

Vienas įspūdingiausių čempionatų istorijos puslapių – 2005 metai, kai varžybose dalyvavo rekordinis skaičius – 742 sportininkai iš 32 valstybių.

Tais metais absoliutūs nugalėtojai buvo apdovanoti išskirtiniais prizais – originaliais vertingais briliantais.

Čempionatas buvo tiesiogiai transliuojamas internetu visam pasauliui. Prie šios transliacijos prisidėjo AB „Lietuvos telekomas“, skyrusi tuomet daugiau kaip 144 tūkst. litų, arba daugiau kaip 40 tūkst. eurų.

Tai buvo vienas iš ženklų, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai jau anuomet peržengė įprastų sporto varžybų ribas.

RENGINIUS REMĖ LIETUVOS VALSTYBĖ

WFF-WBBF pasaulio čempionatų istorijoje yra ir išskirtinis Lietuvos valstybės dėmesys.

1998, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metų pasaulio čempionatus rėmė Lietuvos valstybės biudžetas.

Organizacinių komitetų pirmininkais yra buvę aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai – ministrai ir net du ministrai pirmininkai.

Čempionatų atidarymo ceremonijose dalyvavo Lietuvos sporto ministrai Vytas Nėnius ir Algirdas Raslanas.

Po kai kurių čempionatų buvo rengiamos tarptautinės spaudos konferencijos naujienų agentūroje ELTA, o užsienio delegacijų vadovai buvo priimami Lietuvos Respublikos Seime.

NIDA – SVARBI 2026 METŲ SPORTO ŽEMĖLAPIO VIETA

2026 metų pasaulio čempionatas Neringoje – ne tik sporto varžybos. Tai ilgametės tarptautinės tradicijos tęsinys ir galimybė Neringai dar kartą tapti tarptautinio sporto susitikimo vieta.

Organizatoriai tikisi, kad šių metų čempionatas paliks ryškų pėdsaką tiek sporto istorijoje, tiek Neringos miesto tarptautiniame gyvenime.

Dalyvių registracija jau vyksta.

Išsami renginio programa, varžybų tvarkaraštis ir registracija – www.worldfitness.lt

ŽINGSNIS Į 60-ĄJĮ „GINTARINĮ PRIZĄ“

Nidos čempionatas taps ir savotiška repeticija prieš išskirtinį 2027 metų įvykį – 60-ąjį tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje.

Jubiliejiniam renginiui pradėta ruoštis dar 2025 metais. Ta proga planuojama keliomis kalbomis išleisti unikalią istorinę knygą, skirtą ilgametei „Gintarinio prizo“ istorijai.

2026-ieji WFF-WBBF sporto kalendoriuje žada būti ypatingi – pasaulio čempionatas Nidoje, tarptautinis „World Grand Prix“ turnyras ir 2027 metais artėjantis 60-asis „Gintarinis prizas“ Klaipėdoje sudarys išskirtinę tarptautinių renginių grandinę.

2008 M. WFF-WBBF „UNIVERSE“ VILNIUJE.

Turnyro ir tarptautinio fitneso epochos istorija.

2008 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko tarptautinis WFF-WBBF „Miss & Mister Universe“ turnyras. Šiandien šį renginį reikėtų vertinti ne tik kaip dar vienas federacijos sporto kalendoriaus varžybas, bet ir kaip savo epochos istorinį dokumentą – liudijimą, kaip tarptautinis fitnesas ir kultūrizmas atrodė pirmojo XXI amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Norint suprasti 2008 m. turnyro reikšmę, nepakanka išvardyti jo nugalėtojus ir prizininkus. Už rezultatų slypi ištisa epocha: tarptautinio sporto plėtra, naujų varžybų kategorijų atsiradimas, veteranų ir jaunimo varžybų augimas, fitneso raida už tradicinio kultūrizmo ribų bei tarptautinių ryšių tarp skirtingų šalių sporto organizacijų kūrimasis.

Būtent šiame platesniame kontekste Vilniaus „Universe“ įgyja savo istorinę reikšmę.

2008-ieji – sportas ant naujos eros slenksčio

2008-ieji tam tikra prasme buvo dviejų epochų riba.

Viena vertus, tarptautinis kultūrizmas jau turėjo ilgą istoriją, gilias tradicijas, pripažintus vardus ir gerai išvystytas sporto mokyklas.

Kita vertus, fitnesas sparčiai keitėsi.

Tarptautinėje arenoje vis didesnę reikšmę įgijo estetiškas kūno sudėjimas, fizinis pasirengimas, atletiškumas, sceninė laikysena ir įvairios fitneso formos.

Todėl XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos varžybų struktūra istoriniu požiūriu yra ypač įdomi.

Ji atskleidžia perėjimą nuo kultūrizmo, kaip santykinai siauros sporto šakos, sampratos prie platesnio požiūrio į fitnesą ir fizinę kultūrą kaip į ištisą įvairių sporto disciplinų sistemą.

WFF-WBBF modelis atspindėjo šią raidą.

2008 m. „Universe“ buvo būdingas šios epochos pavyzdys.

Vilnius tarptautinėje WFF-WBBF sistemoje

Sprendimas „Universe“ rengti Vilniuje nebuvo atsitiktinis.

Tuo metu Lietuva jau buvo tapusi vienu svarbių WFF-WBBF tarptautinės veiklos centrų. Tarptautiniai čempionatai ir turnyrai buvo rengiami Klaipėdoje, Trakuose, Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose.

Ypač svarbus renginys buvo tradicinis tarptautinis „Amber Prix International“ („Gintarinis prizas“) turnyras Klaipėdoje.

40-mečio jubiliejinis renginys sulaukė valstybės paramos. Tai gerokai išplėtė renginio organizavimo galimybes: buvo galima kviesti užsienio komandas ir delegacijas, užtikrinti televizijos bei žiniasklaidos dėmesį, rengti daugiakalbę reklaminę ir vaizdo medžiagą.

Taip kūrėsi platesnė tarptautinė sporto aplinka – Lietuva tapo nuolatine susitikimų vieta sportininkams, treneriams, teisėjams, organizatoriams ir sporto atstovams iš įvairių šalių.

Todėl Vilniaus „Universe“ reikėtų vertinti kaip platesnės šios sistemos dalį.

Turnyro išsaugotas tarptautinis žemėlapis

Ypatingą istorinę vertę turi pats rezultatų protokolas.

Jame buvo atstovaujama Rusijai, Ukrainai, Latvijai, Slovakijai, Danijai, Venesuelai, Urugvajui, Argentinai, Meksikai, Baltarusijai, Lenkijai, Bulgarijai, Graikijai, Suomijai, Estijai, Vokietijai, Anglijai, Čekijai, Brazilijai, Serbijai, Prancūzijai ir kitoms šalims.

Tai jau nebuvo vietinės sporto varžybos.

Tai buvo tarptautinis XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigos fitneso žemėlapis.

Jo pagrindą sudarė Rytų ir Vidurio Europos šalys, tačiau kartu dalyvavo Vakarų Europos ir Pietų Amerikos sportininkai.

Pati geografinė įvairovė yra svarbi.

Rusija ir Ukraina.

Latvija ir Baltarusija.

Lenkija ir Čekija.

Vokietija ir Anglija.

Urugvajus, Argentina, Venesuela, Meksika ir Brazilija.

Skirtingos sporto tradicijos, treniruočių mokyklos ir idealaus kūno sampratos susitiko vienoje scenoje.

Būtent ši geografija suteikia protokolui istorinę reikšmę.

Rytų Europa – vienas iš sporto raidos centrų

Atidžiau pažvelgus į rezultatus, matyti stiprus Rytų Europos atstovavimas.

Rusijos ir Ukrainos sportininkai dalyvavo daugybėje kategorijų ir nuolat patekdavo tarp prizininkų.

Tai nebuvo atsitiktinumas.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo stiprios fizinės kultūros, jėgos sporto ir atletinio rengimo tradicijos toliau vystėsi regiono šalyse. Tačiau dabar šios tradicijos evoliucionavo naujomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis sąlygomis.

Tarptautinės federacijos tapo platformomis, kuriose buvusių Sovietų Sąjungos respublikų sportininkai galėjo susitikti su Vakarų Europos ir kitų regionų atletais.

Šia prasme XX a. paskutiniųjų dešimtmečių ir XXI a. pirmojo dešimtmečio tarptautinės varžybos tapo savotišku tiltu tarp skirtingų posovietinio ir Vakarų pasaulio sporto tradicijų.

Vilniaus „Universe“ yra vienas istorinių epizodų, iliustruojančių šį procesą.

Tačiau „Universe“ jau nebebuvo vien Europos renginys

Tuo pat metu rezultatai rodo, kad tarptautinė WFF-WBBF sistema neapsiribojo Europa.

Sportininkų iš Urugvajaus, Argentinos, Venesuelos, Meksikos ir Brazilijos dalyvavimas rodo, kad federacijos tarptautinė įtaka jau buvo gerokai išsiplėtusi Pietų Amerikoje.

Šie sportininkai nebuvo vien simboliniai dalyviai.

Jie varžėsi dėl medalių.

O aukščiausias moterų turnyro titulas atiteko Urugvajui.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez tapo absoliučia moterų nugalėtoja.

Absoliutus vyrų titulas atiteko Anglijai atstovavusiam Dayo Audi.

Oficialūs WFF-WBBF istoriniai įrašai šiuos du sportininkus įvardija kaip 2008 m. „Universe“ absoliučius nugalėtojus.

Taigi simbolinė turnyro viršūnė buvo padalyta tarp dviejų šalių – Urugvajaus ir Anglijos.

Tai labai iškalbingas rezultatas.

Dayo Audi – pergalė didelės sportinės karjeros pabaigoje

Absoliutaus vyrų nugalėtojo istorija suteikia renginiui dar vieną istorinį matmenį.

Dayo Audi vėliau nurodė, kad paskutinės jo kultūrizmo varžybos įvyko 2008 m. lapkritį Vilniuje, kur jis iškovojo „Mr. Universe“ titulą.

Iki to laiko jis jau buvo iškovojęs Didžiosios Britanijos, Europos ir pasaulio NABBA titulus, taip pat IFBB profesionalo titulą. „Universe“ titulas buvo likęs vienas iš pagrindinių jo sportinių tikslų, kurį jis norėjo pasiekti prieš baigdamas varžybinę karjerą.

Todėl šiam sportininkui Vilniaus turnyras turėjo ypatingą asmeninę reikšmę.

2008 m. „Universe“ buvo ne tik jo sportinės karjeros kulminacija, bet ir paskutinis jos skyrius.

Istoriniu požiūriu tai paprastą rezultatų protokolo eilutę – „1 vieta“ – paverčia kur kas prasmingesniu faktu.

Urugvajaus moterų pergalė – dar vienas epochos simbolis

Ne mažiau iškalbinga yra absoliučios moterų nugalėtojos istorija.

Alexandra Ximena Aguiar Fernandez pergalė reiškė, kad moterų tarptautinio fitneso viršūnė atiteko Pietų Amerikos sportininkei.

Tai svarbu todėl, kad tarptautinio fitneso geografija jau nebebuvo vienmatė.

Iki 2008 m. jau nebegalima buvo kalbėti apie vieną centrą, kuris lemtų viso sporto raidą.

Formavosi ir tarpusavyje varžėsi skirtingos regioninės sporto mokyklos.

Europos.

Rytų Europos.

Pietų Amerikos.

Tarptautinės varžybos leido šioms mokykloms tiesiogiai palyginti savo pasiekimus vienoje scenoje.

Varžybų kategorijų revoliucija

Pati turnyro struktūra yra dar vienas svarbus istorinis dokumentas.

Programą sudarė:

Model Fitness, Fitness, Performance, Athletic, Super Athletic, Classic ir Extreme.

Taip pat atskirai buvo rengiamos jaunimo, veteranų ir sportininkų su negalia varžybos.

Šiuolaikiniam stebėtojui tokia diferenciacija gali atrodyti įprasta. Tačiau istoriniu požiūriu ji atspindi esminį fizinės kultūros sampratos pokytį.

Sportininkas jau nebeturėjo atitikti vieno universalaus modelio.

Egzistavo skirtingos fizinio vystymosi formos.

Vieni sportininkai atstovavo „Model Fitness“ estetikai.

Kiti – „Performance“.

Dar kiti – „Athletic“.

Kiti – „Super Athletic“ ar „Extreme“.

Taigi pati varžybų sistema pripažino sportinio kūno įvairovę.

Tai buvo vienas iš būdingiausių šios epochos bruožų.

Nuo jaunių iki vyresnių nei 60 metų sportininkų

Ne mažiau įspūdingas buvo turnyre atstovautas amžiaus diapazonas.

Vienose tarptautinėse varžybose kartu varžėsi jaunesni nei 21 metų sportininkai ir vyresni nei 60 metų atletai.

Tarp jų buvo „Over 40“ ir „Over 50“ kategorijos.

Tai buvo daugiau nei vien klasifikavimo sistema.

Tai buvo sporto, kaip visą gyvenimą trunkančios veiklos, modelis.

Jaunas sportininkas galėjo pradėti varžybinį kelią dar ankstyvame amžiuje.

Suaugęs atletas galėjo tęsti varžybas.

Sulaukus 40 metų buvo galima dalyvauti specialiose veteranų kategorijose.

Po 50 metų atsirasdavo naujos galimybės.

Net ir sulaukęs 60 metų sportininkas galėjo žengti į tarptautinę sceną.

Istoriškai tai perteikė svarbią žinią:

fizinė kultūra nebebuvo suvokiama tik kaip jaunų žmonių veikla.

Sportininkai su negalia – svarbi bendro vaizdo dalis

Programoje taip pat buvo atskira „Disabled Sportsmen“ kategorija.

Jos nugalėtoju tapo Prancūzijos atstovas Michael Louvel.

Pats šios kategorijos egzistavimas yra istoriškai reikšmingas.

Tarptautinis turnyras parodė, kad sporto scena gali priklausyti ne tik sportininkams, atstovaujantiems idealizuotam fiziniam modeliui.

Joje taip pat gali atsirasti vietos žmonėms, turintiems kitokias fizines galimybes.

Fitneso istorijoje tai atspindi laipsnišką pačios dalyvavimo sporte sampratos plėtrą.

„Universe“ kaip socialinis sporto modelis

Todėl 2008 m. rezultatų protokolą reikėtų skaityti kaip daugiau nei vietų sąrašą.

Tai iš esmės yra socialinis sporto žemėlapis.

Jame matome:

jaunimą ir brandų amžių; vyrus ir moteris; profesionalų ir mėgėjų varžybas; estetinį fitnesą ir atletinį vystymąsi; klasikines ir ekstremalias kategorijas; sportininkus be negalios ir sportininkus su negalia; Europą ir Pietų Ameriką.

Visi šie elementai buvo sujungti vienose tarptautinėse varžybose.

Tai yra vienas iš pagrindinių istorinių „Universe“ bruožų.

2008-ieji – tam tikro laikotarpio kulminacija

2008-ieji tampa dar įdomesni pažvelgus į platesnę istorinę seką.

Oficiali WFF-WBBF statistika rodo, kad skirtingų metų absoliučiais „Universe“ nugalėtojais tapo įvairių šalių atstovai, tarp jų – Rusijos, Latvijos, Suomijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Anglijos ir kitų šalių sportininkai.

2008 m. absoliutus moterų titulas atiteko Urugvajui, o vyrų – Anglijai.

Tai leidžia daryti platesnę išvadą.

„Universe“ nebuvo vienos nacionalinės mokyklos dominuojamas turnyras.

Tai buvo tarptautinė sistema, kurioje čempionų geografija nuolat keitėsi.

Todėl istorinė turnyro vertė slypi ne tik atskiruose rezultatuose, bet ir platesniame procese, kurį jis reprezentuoja.

Vilnius – sporto tradicijų susitikimo vieta

2008 m. Vilnius buvo kelių svarbių procesų sankirtoje.

Vienoje pusėje buvo stipri Rytų Europos jėgos ir fizinės kultūros tradicija.

Kitoje – auganti tarptautinė fitneso reikšmė.

Taip pat didėjo Vakarų Europos sportininkų dalyvavimas.

Tuo pat metu Pietų Amerikos atstovai vis labiau matėsi tarptautinėje arenoje.

Galiausiai pati dalyvavimo sporte samprata tapo platesnė, apimdama jaunius, veteranus ir sportininkus su negalia.

Todėl Vilniaus reikšmės negalima sumažinti vien iki fakto, kad turnyras vyko šiame mieste.

Tam tikru istoriniu momentu miestas tapo skirtingų tarptautinio sporto judėjimo krypčių susitikimo vieta.

Istorijos negalima perskaityti vien per medalius

Jeigu iš 2008 m. protokolo pašalintume visus vardus ir paliktume tik jo struktūrą, vis tiek matytume nepaprastai svarbų istorinį vaizdą.

Matytume dešimtis šalių.

Matytume kelis žemynus.

Matytume daugybę kategorijų.

Matytume skirtingas kartas.

Matytume, kaip fitnesas vystėsi už tradicinio kultūrizmo ribų.

Matytume bandymą sukurti tarptautinę sistemą, kurioje greta galėtų egzistuoti skirtingos fizinės kultūros formos.

Tai ir yra svarbiausias istorinis turnyro palikimas.

Medalis yra vienos dienos rezultatas.
Protokolas – epochos dokumentas.

Istorinė išvada

2008 m. WFF-WBBF „Universe“ Vilniuje buvo ne tik tarptautinis turnyras. Tai buvo pereinamojo laikotarpio tarptautinio fitneso ir kultūrizmo istorijoje atspindys.

Tai buvo metas, kai nusistovėjusios sporto tradicijos išliko labai įtakingos, tačiau kartu formavosi naujas tarptautinio fitneso modelis – įvairesnis, labiau specializuotas ir geografiškai atviresnis.

Rytų Europa išlaikė stiprias pozicijas.

Vakarų Europa aktyviai dalyvavo tarptautinėse varžybose.

Pietų Amerika tapo vis labiau matoma.

Plėtėsi sportinės karjeros ribos.

Atsirado naujos kategorijos.

Vystėsi moterų fitnesas.

Sportininkai su negalia buvo įtraukiami į varžybų programas.

O absoliutūs titulai galėjo iš Vilniaus iškeliauti į Urugvajų ir Angliją.

Tai ir yra istorinė 2008 m. „Universe“ reikšmė.

Šis turnyras pasakoja ne tik apie tai, kas laimėjo.

Jis parodo, kaip atrodė pats sportas.

Koks buvo jo geografinis žemėlapis.

Kokios buvo fizinio meistriškumo sampratos.

Kokia tapo jo tarptautinė bendruomenė.

Ir galiausiai – kaip atrodė konkretus istorinis momentas: laikotarpis, kai fitnesas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

2008-ieji istoriniame kontekste

Šiandien šį turnyrą galima vertinti kaip vieną iš savo epochos archyvinių „momentinių kadrų“.

Jo įrašai išsaugo ne tik statistiką.

Jie išsaugo sporto geografiją.

Jie išsaugo sporto vertybes.

Jie išsaugo tarptautinio bendradarbiavimo modelį.

Jie išsaugo supratimą apie tai, koks turėtų būti sportininkas – ir kokia įvairi gali būti kelionė fizinio meistriškumo link.

Todėl 2008 m. Vilniaus „Universe“ nusipelno vietos ne tik WFF-WBBF sporto kalendoriuje.

Jis nusipelno vietos tarptautinio fitneso istorijoje XXI amžiaus pradžioje – kaip liudijimas epochos, kai sportas tapo vis labiau globalus, įvairus ir atviras naujoms šalims, naujoms kategorijoms ir naujoms sportininkų kartoms.

PASAULINIO SPORTO ISTORIJA. Grįžtant į praeitį: WFF-WBBF ieškojo naujų tarptautinio sporto vystymo kelių.

2003 metai WFF-WBBF istorijoje buvo svarbus lūžio laikotarpis. Vokiečiui Klausui P. J. Hoffmannui pasitraukus iš aktyvios tarptautinės sporto veiklos jo vadovaujamoje WFF-WBBF federacijos dalyje, Dr. Edmundas Daubaras liko vienintelis organizacijos lyderis, toliau besirūpinantis tarptautine federacijos veikla ir jos sporto vystymo kryptimis. Tuo metu prieš federaciją iškilo ne vien organizaciniai, bet ir kur kas platesni strateginiai klausimai: kaip toliau vystyti tarptautinį sportą, kokia kryptimi turi judėti fitnesas ir kaip sukurti tokį sporto modelį, kuris nebūtų vien tradicinių kultūrizmo principų pakartojimas.

Situacija buvo sudėtinga. Dešimtmečiais kultūrizmo pasaulyje įsitvirtinę modeliai buvo tapę tradicija, tačiau tradicija savaime dar nereiškia progreso. WFF-WBBF vadovybė suprato, kad norint judėti į priekį neužtenka organizuoti dar vienas tokio paties formato varžybas ar mechaniškai kartoti jau žinomus sprendimus. Reikėjo ieškoti naujovių, eksperimentuoti, stebėti rezultatus ir nebijoti keisti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku.

Toks požiūris WFF-WBBF veikloje buvo matomas dar iki 2003 metų. Jau 1999 metais federacija į savo veiklą įtraukė vaikų „Fit-Kid“ bei neįgalių sportininkų kategorijas. Tai buvo svarbus žingsnis, nes sportas buvo pradėtas suvokti plačiau – ne vien kaip aukščiausio lygio atletų varžymasis, bet ir kaip veikla, kurioje turi atsirasti vietos vaikams bei žmonėms su negalia. Nuo 2004 metų federacija pradėjo organizuoti ir fitneso modelių varžybas. Šie sprendimai nebuvo atsitiktiniai. Jie atspindėjo bendrą siekį ieškoti naujų sporto formų ir plėsti pačią fitneso sporto sampratą.

Todėl 2004 metai tapo ypatingu laikotarpiu. Lietuvoje buvo surengta daugybė vietinių ir tarptautinių varžybų, Rygoje organizuotas didelis tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, o Maskvoje įvyko reikšmingas Europos čempionatas. Tačiau šių renginių reikšmė buvo ne vien sportinių rezultatų suvestinėse. Tuo metu WFF-WBBF aktyviai eksperimentavo su įvairiomis kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir varžybų organizavimo principais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti šiuolaikinio tarptautinio fitneso sporto kryptis.

Tai buvo tam tikra prasme eksperimentinis laikotarpis. Federacija bandė ne prisitaikyti prie jau egzistuojančio modelio, o pati ieškojo galimybių jį keisti. Buvo svarbu ne tik tai, kaip sportininkas atrodo scenoje, bet ir kaip sporto varžybos gali būti organizuojamos, kaip jos vertinamos ir kaip jas suvokia žiūrovas. Tuo metu buvo bandoma rasti optimalų santykį tarp sportinio pasirengimo, estetikos, varžybų patrauklumo ir tarptautinio sporto organizavimo.

Svarbiausiu 2004 metų įvykiu tapo Vilniaus kongresų rūmuose surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Renginiui buvo suteiktas ir valstybės dėmesys – čempionatą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o išsamų reportažą iš varžybų parodė Lietuvos nacionalinė televizija. Čempionate dalyvavo 378 atletai iš 28 pasaulio šalių. Šie skaičiai gerai atskleidžia renginio mastą ir tarptautinį pobūdį.

Beveik visiems sportininkams Vilniaus viešbučiuose buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas. Už šių skaičių ir faktų slypėjo didžiulis organizacinis darbas. Reikėjo priimti šimtus užsienio atletų, pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu, varžybų programa, teisėjavimu ir daugybe kitų tarptautinio renginio detalių. Todėl 2004 metų pasaulio čempionatas tapo ne tik sportiniu, bet ir organizaciniu WFF-WBBF išbandymu.

Tais pačiais metais federacija žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – įsteigė profesionalų lygą ir profesionalų varžybas įtraukė į varžybų programą. Tai buvo svarbu todėl, kad buvo siekiama sukurti ne vien atskirų čempionatų sistemą, bet platesnę sporto struktūrą, kurioje galėtų atsirasti vietos ir aukščiausio lygio profesionaliems atletams. Tokiu būdu buvo ieškoma galimybės sujungti skirtingus sportinio kelio etapus – nuo vaikų ir mėgėjų iki profesionalaus sporto.

2004 metų pasaulio čempionato organizacinio komiteto pirmininku buvo Gediminas Kirkilas - tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo narys, krašto apsaugos ministras, vėliau – nuo 2006 metų – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Jis asmeniškai pasirašė varžybų nugalėtojams įteiktus diplomus bei dalyvavo tarptautinėje WFF-WBBF spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Šie faktai taip pat yra svarbi to laikotarpio istorijos dalis. Jie parodo, kad tarptautiniai WFF-WBBF renginiai Lietuvoje buvo pastebimi ne tik sporto bendruomenėje, bet ir platesniame visuomeniniame bei valstybiniame gyvenime.

2004 metų pasaulio čempionatas tapo savotišku pasirinktos krypties patikrinimu. Iki tol išbandytos naujos kategorijos, nauji vertinimo principai, naujos varžybų formos ir profesionalų sporto idėja buvo perkelti į didelio masto tarptautinį renginį. Ir būtent čia galima įžvelgti svarbiausią to laikotarpio bruožą: WFF-WBBF neapsiribojo vien deklaracijomis apie sporto vystymą. Buvo bandoma praktiškai įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta.

2005 metais ši veikla buvo tęsiama. Vilniaus kongresų rūmuose dvi dienas vyko dar vienas didelio masto WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Jo organizacinio komiteto pirmininku buvo to meto Lietuvos Respublikos Seimo narys ir šalies finansų ministras Algirdas Butkevičius. Tai, kad po 2004 metų pasaulio čempionato buvo surengtas dar vienas didelis tarptautinis renginys, rodo pasirinktos krypties tęstinumą.

Šiandien, žvelgiant į tuos įvykius iš didesnės istorinės perspektyvos, 2003–2005 metų laikotarpį galima vertinti ne kaip paprastą tarptautinių varžybų organizavimo etapą. Tai buvo laikotarpis, kai buvo ieškoma atsakymo į kur kas sudėtingesnį klausimą – kokiu keliu turi vystytis pats sportas.

WFF-WBBF tuo metu bandė peržengti tradicinio kultūrizmo ribas. Vaikų „Fit-Kid“, neįgaliųjų sportas, fitneso modelių varžybos, naujos kategorijos, teisėjavimo kriterijų eksperimentai ir profesionalų lygos sukūrimas buvo skirtingos vienos bendros krypties išraiškos. Buvo siekiama, kad sporto sistema būtų platesnė, įvairesnė ir atviresnė skirtingoms sportininkų grupėms.

Todėl šio laikotarpio istorijos nereikėtų matuoti vien medalių skaičiumi ar surengtų varžybų statistika. Daug svarbiau yra tai, kad tuo metu buvo bandoma keisti požiūrį į patį sporto vystymą. Buvo suvokta paprasta, tačiau ne visada sporto organizacijose įgyvendinama tiesa: jeigu sportas nori išlikti gyvas ir patrauklus, jis negali amžinai stovėti vietoje.

2003–2005 metais WFF-WBBF pasirinko paieškos kelią. Buvo eksperimentuojama, buvo ieškoma, buvo priimami sprendimai ir tikrinama, ar jie veikia praktikoje. Kai kurie sprendimai galėjo būti ginčytini, kai kurie vėliau keitėsi, tačiau pats principas buvo aiškus – sportas turi vystytis.

Būtent todėl šį laikotarpį galima laikyti vienu iš svarbesnių WFF-WBBF istorijos etapų. Tai buvo metas, kai federacija stengėsi ne tik organizuoti tarptautines varžybas, bet ir formuoti savo supratimą apie tai, koks galėtų būti ateities fitneso sportas.

Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, galima kitaip pažvelgti ir į tuomet priimtus sprendimus. Tai, kas tuo metu galėjo atrodyti kaip eksperimentas ar drąsus bandymas, šiandien leidžia geriau suprasti sporto evoliucijos logiką. Naujos kategorijos, vaikų sportas, neįgaliųjų įtraukimas, profesionalių atletų sistema ir didelio masto tarptautiniai renginiai buvo bandymas sukurti platesnį sporto pasaulį.

Istorijoje svarbu ne tik tai, kas tuo metu buvo pasiekta. Ne mažiau svarbu tai, ko buvo išdrįsta ieškoti.

2003–2005 metų WFF-WBBF veikla būtent apie tai ir kalba. Apie laikotarpį, kai tradicijos nebebuvo laikomos pakankamu atsakymu, kai buvo ieškoma naujų sprendimų ir kai buvo bandoma įrodyti, kad tarptautinis sportas gali būti ne tik paveldėtas, bet ir kuriamas.

Todėl pagrindinė šio laikotarpio išvada paprasta: WFF-WBBF tuomet ieškojo ne dar vieno būdo surengti varžybas – buvo ieškoma naujo kelio pačiam sportui.

Slovakija kaip tarptautinis W.F.F.–W.B.B.F. kultūrizmo ir fitneso centras:

mecenato Stefano Hrčkos vaidmuo (2009–2013).

Įvadas

XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir antrojo pradžioje Slovakijos Respublika tapo vienu svarbiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo judėjimo centrų Europoje. Šis procesas buvo glaudžiai susijęs su Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. (World Fitness Federation / World Body Building Federation) veikla ir išskirtine slovakų visuomenės veikėjo bei mecenato Stefano Hrčkos parama. Jo iniciatyva ir organizaciniai gebėjimai sudarė prielaidas Slovakijoje surengti aukščiausio lygio tarptautinius sporto renginius, kurie sulaukė ne tik sporto bendruomenės, bet ir aukščiausių valstybės institucijų dėmesio.

2009 metų „Universe“ turnyras Brusno Kupele kurorte

Svarbiu lūžio tašku tapo 2009 m. lapkričio 6–8 d. Slovakijos Tatrų regione esančiame Brusno Kupele kurorte surengtas tarptautinis „Universe“ turnyras. Renginyje dalyvavo sportininkai iš trylikos valstybių: Slovakijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Venesuelos.

Turnyro tarptautinį statusą patvirtino aukšto rango Slovakijos valstybės pareigūnų dalyvavimas. Varžybas aplankė Slovakijos Respublikos Parlamento narys ir Vyriausybės jaunimo bei sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas, kuris Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą. Šis faktas liudijo oficialų valstybės institucijų dėmesį federacijos veiklai ir jos organizuojamiems tarptautiniams projektams.

Tarptautinis pripažinimas ir „Garbės Aukso medalis“

2009 metų renginio metu buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras buvo apdovanotas tarptautiniu „Garbės Aukso medaliu“ (International Honour Gold Medal). Apdovanojimas jam skirtas už asmeninį indėlį į sporto ir sveikatingumo idėjų plėtrą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Tuo metu šis apdovanojimas buvo vienas aukščiausių Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos teikiamų tarptautinių įvertinimų. Iki tol jis buvo suteiktas tik buvusiam Austrijos Parlamento pirmininkui profesoriui Alfredui Gerstlui. Tokia praktika rodė federacijos siekį stiprinti sporto ir valstybės institucijų bendradarbiavimą bei pabrėžti visuomenės veikėjų indėlį į sveikos gyvensenos propagavimą.

Bendradarbiavimas su Slovakijos valstybės institucijomis

Po 2009 metų „Universe“ turnyro dr. Edmundas Daubaras buvo pakviestas oficialiam susitikimui Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje. Susitikime su Ministru Pirmininku Robertu Fico ir valstybės kancleriu Františeku Hataru buvo aptartos tarptautinio sporto vystymo perspektyvos bei būsimų W.F.F.–W.B.B.F. renginių organizavimo galimybės Slovakijoje.

Vizito metu Robertui Fico buvo įteiktas tarptautinis „Garbės Aukso medalis“, simbolizavęs federacijos dėkingumą už paramą sporto ir sveikatingumo iniciatyvoms.

Tolimesnis bendradarbiavimas buvo tęsiamas ir 2012 metais. Rengiant pasaulio čempionatą Brusno Kupele kurorte, įvyko antrasis oficialus dr. Edmundo Daubaro susitikimas su Robertu Fico. Jame dalyvavo ir Stefanas Hrčka bei oficialus federacijos atstovas Slovakijoje Lubomiras Martinka. Susitikimo metu Slovakijos Ministras Pirmininkas sutiko tapti pasaulio čempionato globėju, taip dar kartą patvirtindamas valstybės paramą renginiui.

Slovakija – pasaulinių kultūrizmo renginių centras

2009–2013 metais Brusno Kupele kurortas tapo nuolatine svarbiausių W.F.F.–W.B.B.F. renginių vieta. Čia buvo organizuojami pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatai bei tarptautiniai „Universe“ turnyrai. Šių renginių organizacinį pagrindą sudarė glaudus Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos ir Stefano Hrčkos bendradarbiavimas.

Ypatingą reikšmę turėjo 2013 metų renginiai, kuriuose dalyvavo Slovakijos Respublikos Parlamento pirmininkas Janas Figeľis. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialiose iškilmėse, bet ir apdovanojo dr. Edmundą Daubarą Slovakijos Parlamento Garbės raštu bei specialiu Parlamento medaliu už ilgametę veiklą plėtojant fitnesą ir kultūrizmą tarptautiniu mastu.

Vėliau Parlamento pirmininko kvietimu įvyko oficialus dr. Edmundo Daubaro vizitas Slovakijos Respublikos Parlamente Bratislavoje. Susitikimų metu buvo nagrinėjami sporto politikos, visuomenės sveikatingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai.

Tarptautinis įvertinimas ir tęstinumas

Slovakijos valstybinių institucijų dėmesys federacijos veiklai nesibaigė ir po 2013 metų. 2016 m. Lietuvoje vykusio W.F.F.–W.B.B.F. pasaulio čempionato metu Slovakijos delegacijos vadovas Lubomiras Martinka įteikė dr. Edmundui Daubarui Slovakijos Respublikos Parlamento Garbės raštą. Dokumentą pasirašė Slovakijos Nacionalinės Tarybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Hrnčiaras.

Šis apdovanojimas tapo simboliniu ilgalaikio Slovakijos ir Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos bendradarbiavimo įvertinimu bei pripažinimu už nuopelnus plėtojant tarptautinį fitneso ir kultūrizmo judėjimą.

Tarptautinių ryšių plėtra

Svarbią vietą federacijos veikloje užėmė ir tarptautinių ryšių plėtra. 2011 metais Bratislavoje buvo surengtas oficialus vizitas į Kubos Respublikos ambasadą. Susitikime su Kubos ambasadoriumi dalyvavo dr. Edmundas Daubaras ir Stefanas Hrčka. Derybų metu aptartos Kubos sportininkų dalyvavimo W.F.F.–W.B.B.F. renginiuose galimybės bei tolimesnio sportinio bendradarbiavimo perspektyvos.

Išvados

2009–2013 metų laikotarpis užima išskirtinę vietą W.F.F.–W.B.B.F. federacijos istorijoje. Tuo metu Slovakija tapo vienu reikšmingiausių tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centrų Europoje. Šį statusą lėmė ne tik reguliariai organizuojami pasaulio lygio renginiai, bet ir aktyvus Slovakijos valstybės institucijų įsitraukimas.

Analizuojant šį laikotarpį akivaizdu, kad esminį vaidmenį atliko mecenatas Stefanas Hrčka, kurio iniciatyvos, organizacinė veikla ir finansinė parama sudarė sąlygas ilgalaikiam tarptautinių projektų įgyvendinimui. Jo veikla tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip privataus mecenavimo ir visuomeninės iniciatyvos dėka nedidelė Europos valstybė gali tapti pasaulinio sportinio judėjimo centru.