TARPTAUTINIS TEISĖJŲ IR TRENERIŲ SEMINARAS KLAIPĖDOJE. KAI KULTŪRIZME LIKO TIK RAUMENYS: KUR DINGO POZAVIMO MENAS?

Kultūrizmas kadaise buvo ne tik raumenų demonstravimas. Tai buvo scena, muzika, judesys, artistiškumas ir gebėjimas savo kūną paversti tikru scenos pasirodymu. Šiandien iš viso to liko gerokai mažiau. Ar kultūrizmas tapo pernelyg primityvus?

Šis klausimas bus keliamas 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare, kurį organizuoja Pasaulinė WFF-WBBF federacija ir Tarptautinis sporto universitetas (ISU – International Sport University).

Seminare daugiausia dėmesio bus skiriama pozavimo menui, naujoms kategorijoms, jų vertinimui ir ateities varžybų organizavimo principams.

Anksčiau vien raumenų neužteko

Kultūrizmo istorijoje buvo laikotarpis, kai sportininkas turėjo būti ne tik fiziškai puikiai pasirengęs. Jis privalėjo mokėti savo kūną parodyti.

1987 metais, steigiant TSRS kultūrizmo federaciją, vykusiuose seminaruose buvo analizuojami įvairūs kultūrizmo rengimo ir teisėjavimo klausimai. Vieną tokių seminarų vedė tuometinis Vilniaus kultūrizmo mokyklos vadovas Vitalijus Asovskis.

Kartu su Vilniaus kultūrizmo mokyklos steigėju Česlavu Tamulevičiumi jis, remdamasis praktine patirtimi ir darbu su sportininkais, buvo sukūręs įvairių kultūrizmo pozų klasifikaciją.

Tai nebuvo vien techninis darbas. Pozos buvo suvokiamos kaip kalba, kuria sportininkas scenoje pasakoja apie savo kūną.

Scenoje reikėjo ne tik būti stipriam, bet ir mokėti tai parodyti

Ypatingą vietą tuomet užėmė laisvoji programa.

Sportininkas turėjo ne tik atlikti privalomas pozas. Jis kūrė savo pasirodymą: rinkosi muziką, dėliojo pozas, perėjimus, judesius ir visą sceninę kompoziciją.

Buvo vertinamas bendras programos įspūdis, artistiškumas, sceninis meistriškumas, muzikalumas, pozavimo technika ir gebėjimas sklandžiai pereiti iš vienos pozos į kitą.

Tai iš esmės keitė patį sportininką.

Vien tik treniruotės su štanga nepadėjo tapti scenos virtuozu. Reikėjo mokytis valdyti kūną, suprasti muziką, sceną, publiką ir teisėjų žvilgsnį.

Štangą kilnoti gali daugelis. Sužavėti sceną – gerokai sunkiau.

Todėl pasitaikydavo, kad fiziškai nepriekaištingai pasirengęs sportininkas pralaimėdavo varžovui, kuris savo kūną scenoje sugebėdavo parodyti geriau.

Būtent toks teisėjavimo principas vertė kultūristus dirbti daugiau ir plačiau. Ne tik auginti raumenis, bet ir tobulinti pozavimo techniką.

Vilniaus mokykla kūrė ne tik kūnus, bet ir scenos meną

Vilniaus kultūrizmo mokyklos specialistai daug dėmesio skyrė kitų sporto šakų patirčiai. Buvo analizuojamos meninės gimnastikos ir dailiojo čiuožimo programos, jų struktūra, artistiškumas, muzikalumas ir vertinimo principai.

Ši patirtis buvo pritaikyta kultūrizme.

Tuo metu Lietuvoje išaugo visa sportininkų karta, kuriai scena buvo ne mažiau svarbi nei treniruočių salė.

Prisiminkime Praną Murauską, Jevgenijų Goreliką, Jevgenijų Žurcevą, Rišardą Krinickį, Vytautą Pleckevičių, Saulių Misevičių, Vladą Kapcevičių, Viačeslavą Chleborodovą ir kitus to laikotarpio sportininkus.

Jų pasirodymai buvo ne vien pozų demonstravimas. Tai buvo spektaklis.

Kas atsitiko šiandien?

Šiandien laisvosios programos daugelyje kultūrizmo varžybų nebevertinamos.

Ir čia slypi viena esminių problemų.

Jeigu už pozavimo meistriškumą sportininkas negauna jokio papildomo įvertinimo, kodėl jis turėtų tam skirti šimtus valandų?

Pozavimo tobulinimas reikalauja darbo. Reikia trenerio, choreografinio supratimo, sceninės praktikos, muzikos pajautimo ir daugybės repeticijų.

Todėl sportininkui kur kas paprasčiau koncentruotis į tai, kas tiesiogiai lemia rezultatą.

Rezultatas – vis daugiau panašumo.

Tie patys judesiai. Tos pačios pozos. Tie patys sceniniai sprendimai.

Sportininkas užlipa ant scenos, parodo kūną ir nulipa.

Tačiau kur dingo asmenybė? Kur dingo individualus pasirodymas? Kur dingo tas momentas, kai publika laukdavo ne tik to, kokį kūną sportininkas atsivežė, bet ir kaip jis jį parodys?

Kultūrizmas rizikuoja prarasti savo sceninį veidą

Kultūrizmas visada buvo ypatingas tuo, kad jame susitiko sportas ir scena.

Raumenys buvo tik viena šios lygties dalis.

Kita dalis – gebėjimas juos parodyti.

Kai iš varžybų pašalinamas sceninis elementas, sportas tampa vienodesnis. O kuo daugiau vienodumo, tuo mažiau priežasčių žiūrovui laukti kito sportininko pasirodymo.

Galbūt todėl šiandien verta atsigręžti į tai, kas anksčiau buvo savaime suprantama.

2027-ieji gali tapti pokyčių metais

WFF-WBBF federacija skelbia, kad nuo 2027 metų planuojama profesionalių kultūristų varžybose vėl pradėti vertinti laisvąsias programas.

Tai reikštų bandymą sugrąžinti į kultūrizmo sceną elementą, kuris anksčiau skatino sportininkus būti ne tik fiziškai stiprius, bet ir scenos atlikėjus.

Ar tai pakeis kultūrizmą?

Atsakymas priklausys nuo to, kaip bus suformuluoti vertinimo kriterijai ir kaip šią idėją priims sportininkai, treneriai bei teisėjai.

Tačiau vienas dalykas akivaizdus: kultūrizmo scena negali būti vien raumenų paroda.

Sportininkas ant podiumo turi ne tik stovėti.

Jis turi pasirodyti.

Būtent apie tai bus kalbama 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame trenerių ir teisėjų seminare.

Galbūt laikas vėl prisiminti, kad kultūrizmas prasideda ne tada, kai sportininkas užlipa ant scenos.

Jis prasideda tada, kai sportininkas išmoksta scenoje papasakoti savo kūno istoriją.

Daugiau informacijos apie seminarą – www.worldfitness.lt.

Pasaulinė sporto istorija.

Garbės mokslų daktaras – Lenkijos mecenatui Jerzy (Jurek) Gotowski.

2026 metų lapkritį, iškart po 37-ojo WFF-WBBF pasaulio čempionato Nidoje, Lenkijoje vyks iškilminga ceremonija, kurios metu ilgametis Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis, žinomas Lenkijos verslininkas, mecenatas ir visuomenės veikėjas Jerzy (Jurek) Gotowski bus apdovanotas aukščiausiu akademiniu įvertinimu – jam bus suteiktas Garbės mokslų daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvaus ir Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai.

Ilgametė draugystė ir bendradarbiavimas

Jureko Gotowskio bendradarbiavimas su Pasauline WFF-WBBF federacija prasidėjo 2006 metais. Tais metais jis tapo vienu iš tarptautinio WFF-WBBF turnyro Bydgoščiuje organizatorių. Tačiau jo veikla tuo neapsiribojo.

Suprasdamas tarptautinio sportinio bendradarbiavimo svarbą, J. Gotowskis aktyviai įsitraukė į federacijos veiklą ir netrukus tapo vienu svarbiausių jos rėmėjų Lenkijoje.

Didžiausiu jo indėliu į WFF-WBBF veiklą tapo 2008 metais Bydgoščiuje surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Šis renginys iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių federacijos istorijoje.

Tai buvo ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir reikšmingas tarptautinis įvykis, plačiai nuskambėjęs Europoje ir už jos ribų.

Įspūdingas pasaulio čempionatas Bydgoščiuje

Pasaulio čempionatas vyko prestižiniuose „Łuczniczka“ sporto rūmuose. Bydgoščius buvo išpuoštas federacijos simbolika, sportininkams ir svečiams sudarytos išskirtinės sąlygos, o prizininkams įteikti unikalūs krištoliniai medaliai.

Aukštas renginio organizavimo lygis tapo pavyzdžiu daugeliui vėliau vykusių tarptautinių WFF-WBBF čempionatų.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasaulio čempionato viešinimui ir tarptautiniam renginio prestižui. Prieš čempionatą ir po jo surengtos net aštuonios tarptautinės spaudos konferencijos.

Taip pat įvyko oficialūs susitikimai Bydgoščiaus miesto savivaldybėje su tuometiniu miesto meru Konstanty Dombrowicziumi ir vicemeru Kazimierzu Drozdu.

Pasaulio čempionato proga Varšuvoje tuometinis Lenkijos sporto ministras Zbigniewas Paceltas surengė oficialų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovų priėmimą Sporto ministerijoje. Šis įvykis tapo reikšmingu federacijos tarptautinio pripažinimo valstybiniu lygmeniu ženklu.

Indėlis į Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą

2008 metais Jurekas Gotowskis taip pat finansavo gausios Lenkijos nacionalinės delegacijos dalyvavimą 40-ajame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje.

Delegacijai vadovavo Bydgoščiaus miesto vicemeras Kazimierz Drozd. Vizito metu buvo pristatyti Bydgoščiaus ir Klaipėdos miestų bendradarbiavimo projektai. Jie aptarti su tuometiniu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Viačeslavu Karmanovu.

Tokiu būdu sportinis bendradarbiavimas peraugo į platesnius Lietuvos ir Lenkijos miestų tarpusavio ryšius, apimančius sportą, kultūrą ir visuomeninį bendradarbiavimą.

Įvertinti nuopelnai

Už išskirtinius nuopelnus tarptautinei WFF-WBBF veiklai 2009 metais federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras Jureką Gotowskį apdovanojo Tarptautiniu garbės aukso medaliu.

Šis apdovanojimas papildė gausų J. Gotowskio valstybinių ir visuomeninių apdovanojimų rinkinį, pelnytą už nuopelnus Lenkijos valstybei.

Ištikimas federacijos bičiulis

Per beveik du dešimtmečius Jurekas Gotowskis išliko ištikimas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos bičiulis. Jis nuolat remia federacijos renginius Lenkijoje, dalyvauja svarbiausiose federacijos šventėse kaip garbės svečias ir savo veikla prisideda prie tarptautinio sportinio bendradarbiavimo stiprinimo.

Tikra mecenatystė matuojama ne vien finansine parama. Ji atsiskleidžia per ilgalaikį įsipareigojimą žmonėms, idėjoms ir bendroms vertybėms.

Jureko Gotowskio ilgametė veikla – tai būtent toks mecenatystės ir tarptautinės draugystės pavyzdys.

2026 metų lapkritį Lenkijoje jam suteikiamas Garbės mokslų daktaro vardas taps dar vienu reikšmingu jo ilgamečio darbo ir nuopelnų įvertinimu.

ISTORIJOS VAGYSTĖ AR NAIVUMAS?

KAS IŠ TIKRŲJŲ VYKSTA SPORTO PASAULYJE.

Tarptautinis kultūrizmas šiandien susiduria ne tik su sportine konkurencija. Daug pavojingesnė kova vyksta dėl istorijos, vardų ir įtakos.

Ir šioje kovoje vis dažniau minimas australo Gremo Lansfildo (Graeme Lancefield) vardas.

„1968-ieji“: faktas ar patogus mitas?

Viešai deklaruojama, kad sąsajoje su tarptautiniu “Gintarinio prizo” turnyru World Fitness Federation (W.F.F.) istorija prasideda 1968 metais. Skamba įspūdingai – gilios tradicijos, ilgametė patirtis, autoritetas.

Tačiau kritikai kelia labai konkretų klausimą:
ar ši data tikrai priklauso prieš keletą metų įsteigtai Gremo Lansfildo W.F.F. federacijai – ar ji tiesiog „pasiskolinta“ iš kitų istorinių renginių?

Jeigu istorija yra perrašoma, tai jau ne interpretacija. Tai – sąmoningas naratyvo kūrimas.

Senas scenarijus, nauji veikėjai

Tie, kas ilgiau stebi kultūrizmo pasaulį, šioje situacijoje mato déjà vu. National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.) jau buvo išgyvenusi panašų skilimą, kai australas Joe Lopez bandė kurti alternatyvią struktūrą.

Rezultatas buvo trumpalaikis. Tačiau pats modelis – pažįstamas:

atsiskyrimas, savos „tarptautinės“ organizacijos kūrimas, istorijos interpretavimas pagal poreikį.

N.A.B.B.A.: „mes su tuo neturime nieko bendro“

Dabartinis N.A.B.B.A. vadovas Eddy Ellwood šiuo klausimu kalba be užuolankų – organizacija atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su G. Lancefield struktūra.

Tai nėra diplomatinis pareiškimas. Tai – aiškus atsiribojimas.

Ir kartu – signalas, kad problema yra rimtesnė nei paprastas nesusipratimas.

Kas moka kainą?

Kol vadovai ginčijasi dėl istorijos, realią kainą moka sportininkai.

Jie kviečiami į varžybas, kurios:

naudoja svetimus skambius, gerai žinomus pavadinimus, remiasi ne visada aiškia kilme, kuria įspūdį, atitinkantį realybę.

Sportininkas ateina dėl sporto. Bet patenka į struktūrų konfliktą.

Kiek dar galima ignoruoti akivaizdžius klausimus?

Jeigu organizacija remiasi istorija – ji turi būti patikrinama.
Jeigu naudojami vardai – jie turi būti teisėti.
Jeigu deklaruojamas tarptautiškumas – jis turi būti pripažintas, o ne savarankiškai paskelbtas.

Priešingu atveju lieka vienas žodis – imitacija.

Teismai – kitas žingsnis?

Vis dažniau užsimenama apie teisinius veiksmus dėl:

pavadinimų naudojimo, istorinių renginių pasisavinimo, ir galimai klaidinančios informacijos.

Jei tai įvyks, diskusijos baigsis. Liks tik faktai ir sprendimai.

Pabaiga be diplomatijos

Tarptautinis sportas negali būti statomas ant miglotų istorijų ir dviprasmiškų interpretacijų.

Šiandien klausimas nebe „kas teisus“.
Klausimas – kas gali tai įrodyti.

Ir dar svarbiau:
kiek dar sporto bendruomenė toleruos situaciją, kurioje istorija tampa įrankiu, o ne faktu?

WFF-WBBF Pietų Amerikoje

WFF–WBBF prezidentas Pietų Amerikai – Jorge Cedale

Pastaraisiais metais dėl pasaulyje išaugusios politinės ir ekonominės įtampos iš dalies sulėtėjo ir tarptautinio sporto veikla. Vis dėlto WFF–WBBF federacijos istorijoje išliko asmenybės, kurių ilgametis darbas ženkliai prisidėjo prie organizacijos plėtros skirtinguose žemynuose. Vienas tokių buvo ilgametis WFF–WBBF federacijos prezidentas Pietų Amerikai argentinietis Jorge Cedale (1958–2024).

Pietų Amerikos kultūristai į tarptautinius WFF–WBBF renginius aktyviai įsitraukė nuo 1996 metų. Nuo 2005 metų Jorge Cedale vadovaujant, pasaulio čempionatuose ir kituose federacijos renginiuose Europoje bei Azijoje dalyvavo sportininkai iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus. Tarp jų buvo Jamila Vanessa Toledo, Fernanda Yiouglar, Rosalia Dutra de Campos, Merina Broggia, Farreyra Maryangeles, Carolina Elizabeth Magnani, Antuanez Aurora Beatriz Faguendez, Alejandra Mariel Rubio, Liliana Escudeiro de Cangeri, Maria Sol Farinelli, Fernando Ariel Perdomo, Glayson Souto, Crecky Chavez, Dalvaniza Aquino, Cordeiro Ricardo Fernandes, Damascena Hugo Rafael de Almeida, Tourun Ignacio Daniel Torres, Alexandra Ximena Aguiar Fernandez, Antonio Osta, Maria Melgarejo Fernandez ir Claudia Mendoza Ramirez.

2011 metais WFF–WBBF pasaulio prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Argentinoje, kur stebėjo eilinį Pietų Amerikos WFF–WBBF čempionatą. Per savo veiklos metus Jorge Cedale surengė aštuonis Pietų Amerikos čempionatus, kurie tapo svarbia atranka į pasaulio WFF–WBBF varžybas. Šių čempionatų nugalėtojai sėkmingai atstovavo savo šalims tarptautinėse arenose.

Už nuopelnus federacijai 2008 metais Jorge Cedale buvo apdovanotas WFF–WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliu”. Dalyvaudamas tarptautiniuose federacijos renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, buvo kviečiamas į tarptautines spaudos konferencijas naujienų agentūroje ELTA bei aktyviai prisidėjo prie federacijos tarptautinių ryšių stiprinimo.

Išvados

Jorge Cedale buvo vienas ryškiausių WFF–WBBF federacijos organizatorių Pietų Amerikoje. Jo iniciatyva šiame žemyne buvo sukurta stipri tarptautinių varžybų sistema, leidusi daugybei sportininkų patekti į pasaulio čempionatus ir pelnyti tarptautinį pripažinimą.

Daugiau kaip du dešimtmečius trukusi Jorge Cedale veikla reikšmingai prisidėjo prie WFF–WBBF federacijos plėtros, o jo organizacinis darbas sustiprino sportinius ryšius tarp Pietų Amerikos, Europos ir Azijos. Jo indėlis į tarptautinio kultūrizmo istoriją išlieka reikšminga WFF–WBBF federacijos paveldo dalimi, o jo vardas bus prisimenamas kaip vieno iš aktyviausių federacijos vadovų Pietų Amerikoje.

VIZITAS Į LENKIJOS MIESTUS –

TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO IR ISTORINIO ĮVERTINIMO DIENOS.

2018 metų gegužės pradžia. Lenkija. Krokuva, Bydgoščius ir Tarnovskis Gūras.
Šios dienos Pasaulinės WFF-WBBF federacijos istorijoje tapo reikšmingu tarptautinių susitikimų, naujų bendradarbiavimo planų ir išskirtinio įvertinimo laikotarpiu.

Gegužės mėnesio pradžioje Lenkijoje lankėsi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos – World Fitness Federation (WFF) ir World Body Building Federation (WBBF) – prezidentas dr. Edmundas Daubaras. Vizito metu buvo siekiama derinti ateities tarptautinių renginių planus, plėtoti ryšius su Lenkijos miestų visuomeninėmis bei akademinėmis institucijomis ir aptarti naujas tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.

SUSITIKIMAI LENKIJOS MIESTUOSE

Vizito metu dr. Edmundas Daubaras lankėsi Krokuvoje, Bydgoščiuje ir Tarnovskio Gūroje. Čia buvo organizuoti susitikimai su miestų vadovais, savivaldos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarptautinių renginių organizavimo perspektyvoms bei galimybei ateityje dar glaudžiau bendradarbiauti sporto, visuomeninės veiklos ir tarptautinių projektų srityse.

Svarbią vietą vizito programoje užėmė susitikimas su Józefo Ratcingerio universiteto KPSW (Joseph Ratzinger University KPSW) rektore prof. Helena Czakowska, Ph.D. Akademinės bendruomenės atstovų susitikimas tapo dar viena galimybe aptarti tarptautinių ryšių plėtrą ir bendrus ateities projektus.

Tokie susitikimai buvo neatsiejama WFF-WBBF tarptautinės veiklos dalis – federacija daug metų siekia neapsiriboti vien sporto varžybomis, bet ir kurti platesnį tarptautinio bendradarbiavimo tinklą, jungiantį sporto, visuomenės, kultūros ir akademines institucijas.

IŠSKIRTINIS TARPTAUTINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS

Lenkijoje vykusio vizito metu įvyko ir ypatinga ceremonija.

Už aktyvią tarptautinę visuomeninę veiklą dr. Edmundas Daubaras buvo iškilmingai apdovanotas istoriniu Šv. Stanislovo ordinu.

Apdovanojimas įteiktas iškilmingoje ceremonijoje bažnyčioje. Šis momentas tapo viena svarbiausių vizito kulminacijų ir simboliniu tarptautinės veiklos pripažinimu.

Šv. Stanislovo vyskupo ir kankinio ordino istorija siekia XVIII amžių. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1765 metų gegužės 7 dieną ordiną įsteigė paskutinysis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Ordino istorija glaudžiai susijusi su Žečpospolitos epocha, valstybės politine ir visuomenine tradicija bei iškilių asmenų pagerbimu. Todėl jo vardo ir tradicijos siejamas apdovanojimas turi ypatingą istorinį bei simbolinį svorį.

ISTORIJA, KURI TĘSIASI

Dr. Edmundo Daubaro vizitas Lenkijoje buvo ne tik eilinė tarptautinė kelionė. Tai buvo susitikimų, kuriuose buvo kalbama apie ateitį, ir istorinio pripažinimo momentų visuma.

Krokuva, Bydgoščius ir Tarnovskis Gūras tapo vietomis, kuriose buvo stiprinami tarptautiniai ryšiai ir kuriami nauji bendradarbiavimo planai. Susitikimai su miestų vadovais, akademinės bendruomenės atstovais bei kitais visuomenės veikėjais parodė, kad sportas gali būti svarbi tarptautinio dialogo ir žmonių bendrystės platforma.

WFF-WBBF federacijos prezidentui dr. Edmundui Daubarui įteiktas istorinis apdovanojimas simboliškai vainikavo šį vizitą. Tai buvo įvertinimas už tarptautinę visuomeninę veiklą ir ilgalaikes pastangas plėtojant tarptautinius ryšius.

Šiandien, žvelgiant į tuometinius įvykius iš laiko perspektyvos, Lenkijos vizitas išlieka reikšmingu WFF-WBBF tarptautinės veiklos istorijos epizodu.

Sportas jungia valstybes. Tarptautinis bendradarbiavimas jungia žmones. O istorinis pripažinimas tampa ženklu, kad atliktas darbas nelieka nepastebėtas.

2018 metų gegužės dienos Lenkijoje būtent tokios ir buvo – susitikimų, tarptautinės draugystės, ateities planų ir istorinio įvertinimo dienos.

60 METŲ PASAULIO SPORTO ISTORIJOS:

LIETUVA – SVARBI WFF-WBBF KELIO DALIS.

Nuo „Gintarinio prizo“ iki pasaulio čempionatų – dešimtmečiais Lietuvoje kūrėsi tarptautinio sporto istorija.

Šeši dešimtmečiai – tai ne vien laiko tarpas. Tai žmonės, kartos, tradicijos, varžybos, pergalės, susitikimai ir istorijos, kurios išlieka gerokai ilgiau nei vienas sporto renginys.

Artėjant 60 metų WFF-WBBF federacijos tarptautinės veiklos sukakčiai, galima drąsiai teigti, kad reikšmingą vietą šioje istorijoje užima Lietuva.

Per daugiau kaip pusę amžiaus mūsų šalyje surengta daugiau kaip 100 tarptautinių WFF-WBBF renginių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Telšiuose, Šilutėje, Vilkaviškyje ir Nidoje vyko pasaulio bei Europos čempionatai, tarptautiniai „Gintarinio prizo“ ir „Universe“ turnyrai bei kitos aukšto lygio tarptautinės varžybos.

Į Lietuvą įvairiais dešimtmečiais atvykdavo sportininkai ir delegacijos iš Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos. Šiandien WFF-WBBF federacijai atstovauja 141 pasaulio valstybė, apimanti visus pasaulio žemynus.

Lietuva – tarptautinių susitikimų vieta

WFF-WBBF renginiai Lietuvoje tapo daugiau nei vien sporto varžybomis. Jie tapo vieta, kur susitikdavo skirtingų šalių sportininkai, treneriai, teisėjai, organizatoriai ir sporto visuomenės atstovai.

Per ilgus metus Lietuvoje viešėjo delegacijos iš daugelio Europos valstybių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos, Belgijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų šalių.

Tačiau tarptautinė renginių geografija tuo neapsiribojo.

Į Lietuvą atvyko sportininkai iš Pietų Afrikos Respublikos, Alžyro, Nigerijos, Mozambiko, Egipto, Pietų Amerikos valstybių – Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus, Venesuelos, taip pat iš JAV, Kanados, Meksikos ir Australijos.

Ypatingai platus buvo Azijos šalių atstovavimas. Lietuvos varžybose dalyvavo Japonijos, Malaizijos, Tailando, Irano, Izraelio, Sirijos, Indijos, Pakistano, Uzbekistano, Turkmėnistano, Kazachstano ir kitų šalių sportininkai.

Tokie skaičiai ir tokia geografija šiandien leidžia pažvelgti į Lietuvos sporto istoriją kitu kampu. Maža šalis prie Baltijos jūros dešimtmečiais tapo tarptautinių sporto susitikimų vieta, į kurią keliaudavo žmonės iš įvairių pasaulio kampelių.

Sportas, kuris jungė žmones

Didžiųjų tarptautinių renginių istorijoje svarbus buvo ne tik sportinis rezultatas. Ne mažiau svarbūs buvo žmonių susitikimai, tarptautiniai ryšiai ir bendros patirtys.

Daugelio užsienio delegacijų vadovai ne kartą buvo iškilmingai priimti Lietuvos Respublikos Seime. WFF-WBBF renginių dalyviai taip pat dalyvavo tarptautinėse spaudos konferencijose naujienų agentūroje ELTA.

Daug svarbių tarptautinių renginių buvo remiami ir finansuojami Lietuvos Respublikos institucijų. Tai buvo reikšmingas valstybės dėmesio tarptautiniam sportui ženklas ir galimybė Lietuvai dar plačiau pristatyti save pasaulio sporto bendruomenei.

Per dešimtmečius užmegzti tarptautiniai ryšiai nenutrūko. Priešingai – jie tapo pagrindu naujiems renginiams, naujoms sporto kartoms ir naujiems tarptautinio bendradarbiavimo projektams.

„Gintarinio prizo“ istorija

Ypatingą vietą šioje istorijoje užima „Gintarinio prizo“ turnyras.

Tai ne vien sporto varžybų pavadinimas. Per daugelį metų „Gintarinis prizas“ tapo tradicija ir Lietuvos sporto istorijos dalimi, žinoma daugelyje pasaulio šalių.

2027 metų gegužę Klaipėdoje bus iškilmingai minimos 60-osios „Gintarinio prizo“ turnyro metinės.

Tai bus simboliška proga prisiminti žmones, kurie kūrė šio turnyro istoriją, sportininkus, kurie ant scenos ir varžybų aikštelėse siekė pergalių, trenerius, teisėjus ir organizatorius, daugelį metų puoselėjusius šią tradiciją.

Šešiasdešimt metų – tai jau legenda, perduodama iš kartos į kartą.

Naujas istorijos puslapis – Nidoje

Tačiau istorija nėra vien prisiminimai. Ji tęsiasi šiandien.

2026 metų spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks 37-asis profesionalų ir mėgėjų pasaulio čempionatas.

Tai bus dar vienas svarbus tarptautinis renginys Lietuvos sporto istorijoje, į mūsų šalį vėl sukviesiantis sportininkus ir delegacijas iš įvairių pasaulio valstybių.

O 2027 metais Klaipėdoje vyksiantis jubiliejinis „Gintarinio prizo“ minėjimas taps dar viena proga pažvelgti į nueitą kelią ir kartu į ateitį.

Istorija, kuri tęsiasi

Per šešis dešimtmečius keitėsi valstybės, miestai, sportininkų kartos ir pats pasaulis. Tačiau išliko svarbiausia – noras varžytis, siekti aukščiausių rezultatų, susitikti ir bendrauti.

Šiandien, kai WFF-WBBF federacijos veikla apima 141 pasaulio valstybę, Lietuvos vaidmuo šioje istorijoje yra akivaizdus.

Daugiau kaip 100 tarptautinių renginių Lietuvoje – tai daugiau nei statistika.

Tai tūkstančiai sportininkų, šimtai delegacijų, dešimtys valstybių, daugybė varžybų ir šeši dešimtmečiai sukauptos patirties.

Tai istorija, kuri buvo kuriama ne vien rezultatais ir medaliais. Ji buvo kuriama žmonėmis.

Ir ši istorija dar nesibaigia.

2026 metų pasaulio čempionatas Nidoje ir 2027 metų „Gintarinio prizo“ 60-mečio jubiliejus Klaipėdoje taps naujais šios ilgos istorijos puslapiais.

Po šešių dešimtmečių kelias tęsiasi.

Lietuva ir toliau lieka pasaulio sporto istorijos dalimi.

JIE UŽDRAUDĖ KULTŪRIZMĄ.

JIS VIS TIEK SURENGĖ VARŽYBAS.

Nuo nelegalių varžybų sovietinėje Lietuvoje iki popiežiaus medalio Vatikane – istorija, kurios scenarijus skamba neįtikėtinai.

1976-ieji. Sovietų Lietuva.

Kultūrizmas uždraustas.

Valdžia jo nenori. Sistema jį vertina kaip svetimą, įtartiną ir nereikalingą reiškinį.

Tačiau kažkas nusprendžia, kad draudimas nėra paskutinis žodis.

Edmundas Daubaras pradeda organizuoti kultūrizmo varžybas.

Viešas varžybas.

Tuo metu – valdžios požiūriu nelegalias.

Ir čia prasideda istorija, kuri po kelių dešimtmečių iš Lietuvos nuveda iki Maskvos, o galiausiai – iki Vatikano.

NE SPORTO SALĖJE. PRIEŠ SISTEMĄ.

Šiandien kultūrizmo varžybos atrodo visiškai įprastai.

Scena. Prožektoriai. Sportininkai. Teisėjai. Medaliai.

Tačiau sovietinėje Lietuvoje visa tai buvo kitaip.

1976–1977 metais organizuoti viešas kultūrizmo varžybas reiškė mesti iššūkį sistemai.

Sportininkai norėjo treniruotis.

Norėjo varžytis.

Norėjo parodyti, ką pasiekė.

O sistema sakė – negalima.

Atsakymas buvo paprastas:

„Varžybos vis tiek įvyks.“

Ir jos vyko.

Klaipėdoje kultūrizmo varžyboms vėliau buvo gautas valdžios leidimas.

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

Ji tik prasidėjo.

1978-ieji. PETICIJA – Į MASKVĄ

Kai vien sportinių varžybų nebeužteko, buvo žengtas dar drąsesnis žingsnis.

1978 metais Edmundas Daubaras parašė kultūrizmo gynimo peticiją.

Ir ją nuvežė ne į kokią nors vietinę įstaigą.

Ne į sporto klubą.

Ne į laikraščio redakciją.

Į Maskvą. Į TSRS Komunistų partijos Centro komitetą.

Tai buvo bandymas kalbėti su pačia sistema.

Tiesiai.

Be tarpininkų.

Dėl sporto, kuriam sistema buvo uždėjusi draudimo ženklą.

Šiandien galima ginčytis dėl atskirų to laikotarpio aplinkybių, tačiau vieno dalyko paneigti neįmanoma:

žmogus, gyvenęs sovietinėje sistemoje, nusprendė viešai ginti tai, ką ta sistema ribojo.

PRAĖJO DEŠIMTMEČIAI.

Laikas pakeitė pasaulį.

Sovietų Sąjungos nebeliko.

Geležinė uždanga sugriuvo.

Kultūrizmas tapo tarptautiniu sportu.

O istorija, kuri kadaise buvo susijusi su draudimais ir valdžios priežiūra, pasiekė visiškai kitą vietą.

Vatikaną.

2011-IEJI. VATIKANAS.

Oficialaus WFF-WBBF vadovų priėmimo Vatikane metu Bažnyčios atstovai buvo supažindinti su šia istorija.

Buvo pasakojama apie kultūrizmo padėtį komunistinėje sistemoje.

Apie draudimus.

Apie pirmąsias varžybas.

Apie peticiją Maskvai.

Apie Edmundo Daubaro veiklą.

Ir tada įvyko tai, ko šios istorijos pradžioje niekas negalėjo numatyti.

Kardinolas Jozefas Tomko Edmundo Daubaro veiksmus komunistinio režimo atžvilgiu įvardijo kaip disidentinius.

Dar daugiau.

Edmundas Daubaras buvo apdovanotas popiežiaus Benedikto XVI medaliu.

Vėliau WFF-WBBF federaciją pasiekė oficialus Vatikano laiškas, kuriuo federacijos veikla buvo palaiminta.

Nuo nelegalių varžybų sovietinėje Lietuvoje iki Vatikano.

Nuo draudimo – iki palaiminimo.

Ar galima sugalvoti stipresnę istorijos ironiją?

60 METŲ. IR VIENA NEĮTIKĖTINA ISTORIJA.

Šiandien WFF-WBBF mini 60 metų jubiliejų.

Šeši dešimtmečiai sporto istorijos.

Tačiau tarp daugybės datų, čempionatų, sportininkų ir titulų yra istorija, kuri išsiskiria ypatingai.

Nes ji prasidėjo ne patogiomis sąlygomis.

Ne laisvoje valstybėje.

Ne tada, kai viskas buvo leidžiama.

Ji prasidėjo tada, kai reikėjo iškovoti pačią teisę organizuoti kultūrizmo varžybas.

Ir būtent todėl ši istorija verta būti prisiminta.

NES KARTAIS MEDALIS YRA NE UŽ RAUMENIS.

Sporto istorijoje medaliai paprastai skiriami už pergales.

Už rekordus.

Už čempionų titulus.

Tačiau šioje istorijoje medalis Vatikane įgavo visai kitą prasmę.

Jis tapo simboliniu įvertinimu žmogaus, kuris savo veiklą pradėjo tada, kai paprasčiausia teisė organizuoti kultūrizmo varžybas nebuvo savaime suprantama.

1976–1977 – nelegalios varžybos.

1978 – peticija Maskvai.

2011 – Vatikanas.

Popiežiaus Benedikto XVI medalis.

Kardinolo Jozef Tomko įvertinimas.

Oficialus Vatikano palaiminimas WFF-WBBF veiklai.

Štai toks kelias.

Ir todėl šiandien, minint federacijos 60-metį, galima pasakyti labai paprastai:

KAI SISTEMA PASAKĖ „NE“ – SPORTAS PASAKĖ „TAIP“.

Ir istorija tai išsaugojo.

TARPTAUTINIS TRENERIŲ IR TEISĖJŲ SEMINARAS KLAIPĖDOJE: DĖMESIO CENTRE – POZAVIMO MENAS.

Klaipėdoje rugsėjo 27 dieną vyks tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas vienai svarbiausių, tačiau šiandien neretai nuvertinamų kultūrizmo ir fitneso sudedamųjų dalių – pozavimui.

Rengdamasi 37-ajam pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatui Nidoje (WFF-WBBF World Amateur and Professional Championship, October 24-26, 2026), WFF-WBBF World Federation kartu su International Sport University 2026 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdoje organizuoja tarptautinį trenerių ir teisėjų seminarą.

Artėjantis seminaras yra reikšmingas ne tik dėl savo tarptautiškumo, bet ir dėl ilgametės tradicijos. Trenerių seminarai Klaipėdoje pradėti organizuoti dar 1987 metais, todėl šiemet tęsiama beveik keturis dešimtmečius gyvuojanti kvalifikacijos tobulinimo tradicija.

Pozavimas – daugiau nei privaloma varžybų dalis

Pagrindinė šių metų seminaro tema – pozavimo varžybose klausimai: pozavimo technika, sceninis sportininko pristatymas, estetika ir pozavimo reikšmė vertinant atletą.

Pasak organizatorių, ši tema šiandien ypač aktuali. Sportininkų pozavimo kultūra, jų vertinimu, pastaraisiais metais gerokai suprastėjo, o sceninis pasirodymas vis dažniau praranda estetinę ir meninę vertę.

Kultūrizme ir fitnese sportininko kūnas scenoje turi būti ne tik demonstruojamas – jis turi būti profesionaliai pristatomas. Pozavimas leidžia atskleisti kūno proporcijas, simetriją, raumenų išvystymą, laikyseną ir bendrą sportininko estetinį pasirengimą. Todėl pozavimo menas yra neatsiejama aukšto lygio kultūrizmo dalis.

Būtent todėl seminaro organizatoriai į Klaipėdą kviečia profesionalius specialistus, kurie pristatys savo žinias ir patirtį bei ieškos atsakymų, kaip kelti sportininkų pozavimo kultūrą ir grąžinti sceniniam pasirodymui profesionalumo bei estetikos standartus.

Naujos fitneso kategorijos ir teisėjavimo aktualijos

Seminare bus nagrinėjami ne tik pozavimo klausimai. Dalyviams taip pat bus pristatytos naujos fitneso kategorijos, aptariami sportininkų vertinimo kriterijai ir aktualiausi teisėjavimo klausimai.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad treneriai ir teisėjai vienodai suprastų vertinimo principus bei gebėtų objektyviai įvertinti sportininko fizinį pasirengimą, proporcijas, simetriją, estetiką ir sceninį pristatymą.

Seminaro dalyviams bus suteikiamos atitinkamos tarptautinės trenerių ir teisėjų kategorijos, todėl renginys taps svarbia kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio pasirengimo platforma.

Sugrįžimas prie klasikinės kultūrizmo sampratos

Šio seminaro idėja platesnė nei vien teisėjų kvalifikacijos tobulinimas. Organizatoriai siekia nuosekliai stiprinti požiūrį į kultūrizmą kaip į sporto šaką, kurioje svarbūs ne tik fiziniai rezultatai, bet ir estetika, proporcijos, simetrija, elegancija, sceninė kultūra bei profesionalus sportininko pristatymas.

Tai – siekis grįžti prie klasikinio kultūrizmo suvokimo, kuriame sportininko pasirodymas scenoje turi būti įdomus ir patrauklus ne tik teisėjui, bet ir žiūrovui.

Rugsėjo 27-osios seminaras Klaipėdoje taps svarbiu žingsniu keliant trenerių ir teisėjų kvalifikaciją, tobulinant sportininkų vertinimo standartus bei stiprinant pozavimo kultūrą tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso sporte.

Jau netrukus bus paskelbta išsamesnė informacija apie seminaro programą, lektorius ir dalyvavimo sąlygas.

Daugiau informacijos – www.wff.lt ir www.worldfitness.lt.

PASAULIO SPORTO ISTORIJA.

ŠEŠI DEŠIMTMEČIAI TARPTAUTINIO SPORTO LIETUVOJE.

WFF-WBBF RENGINIŲ GEOGRAFIJA, TRADICIJA IR ISTORINĖ REIKŠMĖ.

AR DAR KURI SPORTO ORGANIZACIJA LIETUVOJE GALI PRILYGTI TOKIAM MASTUI?

Yra sporto renginių, kurie praeina.

Yra čempionatų, kurie įrašomi į protokolus.

Yra pergalių, kurios lieka statistikoje.

Tačiau yra ir tradicijos, kurios išgyvena kartas.

Būtent tokia tradicija šiandien galima vadinti WFF-WBBF istoriją Lietuvoje.

Tai istorija, kuri matuojama ne vien metais. Ji matuojama dešimtmečiais, tarptautiniais čempionatais, šimtais renginių, dešimtimis Lietuvos miestų, tūkstančiais sportininkų ir pasauliniu geografiniu mastu.

2027 metų gegužę Klaipėdoje iškilmingai minėsime ypatingą datą – vienų iš trijų seniausių tradicinių tarptautinių varžybų pasaulyje „Gintarinio prizo“ 60-metį.

Šešiasdešimt metų.

Šis skaičius savaime yra istorinis.

Per tokį laikotarpį pasikeičia ištisos sportininkų kartos, keičiasi valstybės, politinės sistemos, sporto infrastruktūra, informacijos priemonės ir pats pasaulis.

Tačiau kai kurios sporto tradicijos išlieka.

„Gintarinio prizo“ tradicija išliko.

Ir ji šiandien gyva.

NIDA – DAR VIENAS PUSLAPIS PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE

2026 metų spalio 24–26 dienomis Nidoje vyks jau 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas.

Tai nėra tik dar vienas sporto kalendoriaus įrašas.

Tai – dar vienas ilgos tarptautinės tradicijos etapas, kai pasaulio sporto bendruomenė susitinka Lietuvoje.

Nida taps vieta, kurioje susijungs sportas, tarptautiškumas ir Lietuvos pajūrio aplinka.

Tačiau šio renginio reikšmę reikia vertinti platesniame istoriniame kontekste.

Už 37-ojo pasaulio čempionato slypi dešimtmečiai organizacinės patirties.

Už kiekvieno čempionato slypi žmonės.

Už kiekvieno tarptautinio renginio – sportininkai, treneriai, teisėjai, organizatoriai, partneriai ir miestai.

O už viso to – tradicija.

60 METŲ – KAI SPORTAS TAMPA ISTORIJA

Per šešis veiklos dešimtmečius įvairiais juridiniais statusais veikusi ir veikianti Pasaulinė WFF-WBBF federacija organizavo ir organizuoja šimtus tarptautinių bei nacionalinių sporto renginių įvairiose pasaulio šalyse.

Šiandien federacija vienija narius iš 141 šalies, atstovaujančios visiems pasaulio žemynams.

Tai – tarptautinės organizacijos mastas.

Tačiau ypatingą vietą šioje istorijoje užima Lietuva.

Per minėtą laikotarpį Lietuvoje WFF-WBBF organizavo daugiau kaip 100 įvairaus lygio renginių.

Pasaulio čempionatus.

Europos čempionatus.

„Gintarinio prizo“ turnyrus.

„Universe“ varžybas.

Tarptautines ir nacionalines varžybas.

Šimtai renginių per šešis dešimtmečius – tai ne vien kiekybinis rodiklis.

Tai nuoseklaus darbo įrodymas.

LIETUVA, TAPUSI TARPTAUTINIO SPORTO ŽEMĖLAPIU

Dar įspūdingiau ši istorija atsiskleidžia pažvelgus į renginių geografiją.

WFF-WBBF varžybos ne kartą vyko:

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Telšiuose, Palangoje, Kretingoje, Mažeikiuose, Ukmergėje, Kėdainiuose, Kaišiadoryse, Nidoje, Šilutėje, Trakuose, Vilkaviškyje, Zarasuose, Ignalinoje, Raudondvaryje, Kazlų Rūdoje ir kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose.

Sostinė.

Didieji miestai.

Kurortai.

Regionų centrai.

Mažesni Lietuvos miestai.

Tai ne atsitiktinis taškų rinkinys žemėlapyje.

Tai – šešių dešimtmečių sporto geografija.

Ji rodo, kad tarptautinis sportas Lietuvoje buvo ir yra kuriamas ne vien vienoje sostinės ar didmiesčio erdvėje.

Jis keliavo per visą šalį.

Iš miesto į miestą.

Iš regiono į regioną.

Iš vienos kartos į kitą.

Ir kartu su sportininkais į Lietuvos miestus keliavo pasaulis.

TARPTAUTINIS SPORTAS UŽ DIDŽIŲJŲ ARENŲ RIBŲ

Šioje istorijoje ypač svarbus vienas aspektas.

Tarptautinio sporto renginys nėra vien varžybų salė.

Tai – miesto, regiono ir valstybės reprezentacija.

Kai į Lietuvos miestą atvyksta sportininkai iš užsienio, čia susitinka skirtingos kultūros, sporto tradicijos ir žmonės.

Todėl kiekvienas tarptautinis čempionatas tampa ne tik sporto, bet ir Lietuvos pristatymo pasauliui įvykiu.

WFF-WBBF renginių geografija rodo, kad šis procesas Lietuvoje vyko dešimtmečius.

Bendradarbiauta su aukščiausiomis Lietuvos valstybės institucijomis, savivaldybių vadovais, merais ir vietos organizacijomis.

Tai reiškia, kad tarptautinis sportas buvo ne uždaras reiškinys.

Jis buvo integruotas į Lietuvos miestų ir regionų gyvenimą.

NUO KLAIPĖDOS IKI NIDOS – NUO LIETUVOS IKI PASAULIO

Šiandien ypač simboliška kalbėti apie Klaipėdą ir Nidą.

Klaipėdoje 2027 metais bus minimas „Gintarinio prizo“ 60-metis.

Nidoje 2026 metais vyks 37-asis pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatas.

Du Lietuvos pajūrio taškai.

Du svarbūs tarptautinės sporto istorijos akcentai.

Ir tarp jų – šeši dešimtmečiai.

Tai primena, kad sporto tradicija nėra muziejinis eksponatas.

Ji nėra praeitis, uždaryta archyvuose.

Tikra tradicija gyvena tol, kol ji tęsiama.

KĄ SAKO SKAIČIAI?

Kartais istorijai užtenka kelių skaičių.

60 metų – „Gintarinio prizo“ tradicijos.

37 pasaulio čempionatai – ilgametės pasaulinės varžybų tradicijos liudijimas.

Daugiau kaip 100 renginių Lietuvoje – tarptautinio ir nacionalinio sporto veiklos mastas.

141 šalis – dabartinis federacijos tarptautinis geografijos mastas.

Visi pasaulio žemynai – organizacijos tarptautiškumo dimensija.

Dešimtys Lietuvos miestų ir rajonų – renginių geografija mūsų šalyje.

Tačiau skaičiai yra tik pradžia.

Už kiekvieno skaičiaus slypi žmonės.

Už kiekvieno renginio – istorija.

Už kiekvieno medalio – sportininko darbas.

Už kiekvieno čempionato – organizatorių atsakomybė.

O už šešių dešimtmečių – kartų tęstinumas.

AR LIETUVOJE YRA KAM PRILYGTI?

Todėl šiandien verta užduoti klausimą, kuris nėra nei retorinis triukas, nei vien reklaminė frazė.

Ar dar kuri sporto organizacija Lietuvoje gali parodyti šešių dešimtmečių tarptautinių tradicijų tęstinumą, daugiau kaip šimtą įvairaus lygio renginių mūsų šalyje, pasaulio ir Europos čempionatų istoriją, tokią plačią Lietuvos miestų geografiją ir tarptautinį atstovavimą 141 pasaulio šalyje?

Atsakymo į šį klausimą nereikia ieškoti vien žodžiuose.

Atsakymą galima rasti istorijoje.

Archyvuose.

Varžybų protokoluose.

Nuotraukose.

Sportininkų prisiminimuose.

Miestuose, kuriuose vyko varžybos.

Ir žmonėse, kurie šią tradiciją kūrė bei tęsė.

ISTORIJA, KURI TĘSIASI

Sporto pasaulyje yra daugybė organizacijų.

Yra daug čempionatų.

Yra daugybė turnyrų.

Tačiau ne kiekvienai sporto organizacijai suteikiama galimybė pažvelgti atgal ir pasakyti:

„Mes buvome čia prieš šešis dešimtmečius. Mes esame čia šiandien. Ir mes planuojame būti čia rytoj.“

Tai ir yra tikrosios sporto tradicijos esmė.

Ne vien praeitis.

Tęstinumas.

Ne vien istorija.

Ateitis.

2027 metų gegužę Klaipėda taps vieta, kurioje bus pagerbta „Gintarinio prizo“ 60 metų istorija.

2026 metų spalį Nida taps dar vienu pasaulio sporto susitikimo tašku.

O visa Lietuvos WFF-WBBF renginių geografija primena vieną paprastą, bet labai svarbią tiesą:

tarptautinio sporto istorija Lietuvoje buvo kuriama ne vien sostinėje ir ne vien didžiosiose arenose. Ji buvo kuriama visoje Lietuvoje.

Nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

Nuo Kauno iki Panevėžio.

Nuo Palangos iki Nidos.

Nuo didžiųjų miestų iki mažesnių Lietuvos regionų.

Per dešimtmečius.

Per kartas.

Per šimtus renginių.

TAI – NE VIEN SPORTO ISTORIJA

Tai Lietuvos sporto istorijos dalis.

Tai tarptautinio bendradarbiavimo istorija.

Tai žmonių, kurie dešimtmečius dirbo dėl sporto, istorija.

Tai Lietuvos miestų, kurie priėmė pasaulio sportininkus, istorija.

Tai tradicija, kuri iš Lietuvos keliavo į pasaulį ir iš pasaulio sugrįždavo į Lietuvą.

Todėl 60 metų „Gintarinio prizo“ istorija nėra vien jubiliejus.

Tai – šešių dešimtmečių liudijimas, kad sporto tradicija gali tapti istorija.

O istorija tampa tikra tada, kai ji ne tik prisimenama, bet ir tęsiama.

60 METŲ.

37-asis PASAULIO ČEMPIONATAS.

DAUGIAU KAIP 100 RENGINIŲ LIETUVOJE.

141 ŠALIS.

VISI PASAULIO ŽEMYNAI.

DEŠIMTYS LIETUVOS MIESTŲ.

ŠEŠI DEŠIMTMEČIAI TARPTAUTINIO SPORTO.

WFF-WBBF ISTORIJA TĘSIASI.

2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“

Klaipėda, 2008 m.

2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.

Edmundas Daubaras įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą

2008 metais “Gintarinio prizo” keturiasdešimtmečio proga Vilniuje vykusio Pasaulinės WFF–WBBF federacijos „Universe“ turnyro metu Danijos atstovai oficialiu raštu informavo, kad  Edmundas Daubaras buvo įrašytas į Danijos Karalystės Garbės knygą (Hall of Fame of the Kingdom of Denmark). Šis tarptautinis apdovanojimas kasmet skiriamas asmenybei, nusipelniusiai tarptautinio sportinio bendradarbiavimo plėtrai.

Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbignievu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jeržis Gotovskis inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.

Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.

Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.

“Gintarinis prizas”

 „Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.

Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.

Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.

2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.

Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.

Rezultatai

(tik pirmos trys vietos)

VAIKŲ „FIT-KIDS“ POGRUPIS

Merginos iki 8 metų

Marcelina Porožinska (Lenkija) Maja Dembovska (Lenkija) Karolina Mlot (Lenkija)

Merginos iki 10 metų

Nikola Šidlovska (Lenkija) Natalija Janta (Lenkija) Ugnė Klumbytė (Klaipėda)

Merginos iki 12 metų

Klaudija Korpan (Lenkija) Paulina Roclavska (Lenkija) Aleksandra Dudakova (Slovakija)

Merginos iki 14 metų

Miriama Žigalova (Slovakija) Stanislava Dolinska (Slovakija) Katerina Bezrodna (Ukraina)

Merginos iki 16 metų

Joana Kviatkovska (Lenkija) Oksana Diduch (Ukraina) Silvija Kačmarek (Lenkija)

Berniukai iki 10 metų

Antonas Florija (Vilnius)

Berniukai iki 14 metų

Dmytro Girya (Ukraina)

AEROBINIS FITNESAS

Iki 18 metų

Anita Bekus (Lenkija) Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Marta Noska (Lenkija)

Iki 21 metų

Alina Olefirenko (Ukraina) Agata Čerkavska (Lenkija) Darija Šumarova (Ukraina)

Suaugusiosios. I kategorija

Natalija Bočian (Lenkija) Ivana Sokolova (Slovakija) Jelena Tarasova (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. II kategorija

Marija Deksne (Latvija) Irina Nikitina (Klaipėda) Vilma Asijavičienė (Marijampolė)

Vyrai

Andrius Smaguris (Vilnius) Michailas Glazunovas (Rusijos Federacija) Piotras Grinevičius (Baltarusija)

Veteranės

Erszebet Herczog (Vengrija) Jelena Odencova (Ukraina) Svetlana Galkina (Rusijos Federacija)

NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ POGRUPIS

Vežimėlių kategorija

Petaras Milenkovičius (Serbija) Artūras Krutulis (Marijampolė) Genadijus Zametaškinas (Kaunas)

Bendro neįgalumo kategorija

Nikolajus Mironovas (Vilnius)

FITNESO MODELIAI

I kategorija

Lenka Makova (Slovakija) Aušra Tasiukevičiūtė (Kaunas) Veronika Krajevska (Lenkija)

II kategorija

Roberta Burokaitė (Kaunas) Ksenija Dunderski (Serbija) Justė Matulytė (Kaunas)

III kategorija

Eva Martinkova (Slovakija) Jadvyga Križanovska (Latvija) Silvija Kočmarek (Lenkija)

IV kategorija

Rita Elksninia (Latvija) Aleksandra Sizonova (Klaipėda) Veronika Juhaševa (Slovakija)

MOTERŲ SPORTINIS FITNESAS

Jaunės iki 16 metų

Brigita Večerskaitė (Palanga) Vaida Grėbliauskaitė (Kaunas) Aleksandra Ivanova (Bulgarija)

Jaunės iki 18 metų

Radvilė Jokubauskytė (Klaipėda) Justė Matulytė (Kaunas) Anita Bekus (Lenkija)

Jaunimas iki 21 metų

Zita Satkauskaitė (Telšiai) Alina Olefirenko (Ukraina) Lenka Makova (Slovakija)

Suaugusiosios. I kategorija

Oksana Rumianceva (Rusijos Federacija) Nataša Maksimovič (Serbija) Nora Loranen (Suomija)

Suaugusiosios. II kategorija

Oksana Usačiova (Rusijos Federacija) Kristina Šerkšnaitė (Kaunas) Tatjana Dudneva (Rusijos Federacija)

Suaugusiosios. III kategorija

Jamila Vanesa Toledo (Argentina) Irina Pateškina (Rusijos Federacija) Kirsi Marika Tuominen (Suomija)

Suaugusiosios. IV kategorija

Monika De Jesus Bolanos (Meksika) Odeta Vaišnorienė (Vilnius) Natalija Lysenko (Ukraina)

Suaugusiosios. V kategorija

Ilona Kokoš (Vilnius) Irina Fedoruk (Baltarusija) Andrea Koflach (Austrija)

VYRŲ SPORTINIS FITNESAS

Jauniai iki 16 metų

Rokas Kasperavičius (Kaunas) Deividas Savickas (Vilnius) Valdas Mišeikis (Klaipėda)

Jauniai iki 18 metų

Edgaras Linortas (Kaunas) Tadas Tumbortas (Kaunas) Lukas Palaga (Slovakija)

Jaunimas iki 21 metų

Erikas Tothas (Slovakija) Deividas Ignatavičius (Vilnius) Mantas Stankevičius (Kaunas)

Suaugusieji. I kategorija

Antonas Ježovas (Rusijos Federacija) Aleksejus Čigarovas (Rusijos Federacija) Artūras Sinickis (Vilnius)

Suaugusieji. II kategorija

Vadimas Guščinas (Rusijos Federacija) Juka-Peka Nousianenas (Suomija) Denisas Gladkijus (Latvija)

Suaugusieji. III kategorija

Leonidas Filatovas (Rusijos Federacija) Romanas Polšinas (Estija) Dmytro Strelnikovas (Ukraina)

Suaugusieji. IV kategorija

Darius Bukšnaitis (Šakiai) Davydas Tuchtajevas (Rusijos Federacija) Nikolaos Janakis (Graikija)

Suaugusieji. V kategorija

Arvydas Mišeikis (Klaipėda) Sergejus Kiriuchinas (Vilnius) Predragas Miloševičius (Serbija)

Suaugusieji. VI kategorija

Vladimiras Poliakovas (Rusijos Federacija) Normundsas Juransas (Latvija) Eduardas Larinas (Rusijos Federacija)

Suaugusieji. VII kategorija

Vitalijus Kuzmyčius (Vilnius) Aleksandras Ševcovas (Estija) Aleksejus Tarasovas (Rusijos Federacija)

ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI

Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)

Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)