PASAULIO FITNESO ISTORIJA.

PIRMA ABSOLIUTI PASAULIO FITNESO ČEMPIONĖ.

Buvusi baleto ir meninės gimnastikos atstovė klaipėdietė EDITA DAUBARAITĖ (dabar Sendrienė), 1995 metais lankėsi Maltoje vykusiame N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos pasaulio čempionate. Tarp daugelio varžybose dalyvavusių didžiulių ir raumeningų „mergaičių“ ryškiai išsiskyrė Kroatijos sportininkė DANIELA HARIČ (Daniela Haric). Ji scenoje judėjo kaip plunksna vėjo nešama, jos programa buvo sudėtinga, pilna gimnastikos elementų. „Ir aš taip noriu...“ pasakė sau EDITA DAUBARAITĖ.

Grįžusi į Lietuvą, EDITA DAUBARAITĖ pradėjo fitneso treniruotes.  Ji ryžosi sekti garsios amerikietės savo prosenelės BRONĖS DUBAR (Daubaraitės) takais - treniruotis ir dalyvauti varžybose. Sekėsi neblogai. Sėkmingi startai prasidėjo nacionalinio lygio varžybose.

1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J.Hoffmann), graikas ANARGIRASAS COPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis) ir austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijos Štutgarto „Šaraton“ viešbutyje ir įsteigė Pasaulinę W.F.F. (World Fitness Federation) organizaciją. Organizacijos tikslai buvo sukurti naują fitneso sporto koncepciją ir atsiriboti nuo vis labiau nesąmoningai „dramblėjančio“ kultūrizmo.

1996 metais EDITA DAUBARAITĖ debiutavo Vokietijos Kaizerslauteno kurorte vykusiame W.F.F. pasaulio fitneso čempionate. Iki tol ir vėliau, paraleliai su W.F.F. pasaulio čempionatais, įvairiose šalyse kasmet buvo organizuojami „World Grand Prix“ turnyrai.

1997 metais Manhaime (Manheim, Vokietija) vykusiame W.F.F. Pasaulio fitneso čempionate EDITA DAUBARAITĖ tapo pirma mūsų sporto istorijoje absoliučia pasaulio fitneso čempione. Varžybas kelis kartus transliavo „Eurosport“ televizija. Tokio pasiekimo Nepriklausomoje Lietuvoje, atrodo, dar niekas neturėjo. Be „Eurosport“ televizijos informacija apie EDITOS DAUBARAITĖS pergalę buvo plačiai viešinama įvairiuose Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvos Respublikos sporto ministerijos vice ministras RIMAS GIRSKIS (Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) ėmėsi tarpininkauti šalies Vyriausybėje, kad EDITAI DAUBARAITEI butų suteiktas valstybės apdovanojimas. Tai, švelniai tariant, patiko ne visiems, o kai kuriems tiesiog sužadino „pasiutimą“, kuris nepagijo iki šiol. Pavydo apimtų „draugiškų“ sporto pasaulio atstovų intrigų dėka apdovanojimas neįvyko.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.

2026 AFRIKOS KULTŪRIZMO APŽVALGA.

Afrika didžiulis žemynas. Atrodo, kad labai toli, todėl nelabai ką apie jį ir jo žmones ką žinome. Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija su Afrikos kultūristais pradėjo bendrauti 1984 metais, kai marokiečiai laivais atplaukdavo į Klaipėdos uostą, kur turėjo nemažai laiko bendrauti su kultūrizmo autoritetu Dr. EDMUNDU DAUBARU (DSc. Edmundas Daubaras). Su Afrikos šalių nacionalinių federacijų vadovais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo bendrauti 1989 metais Paryžiuje (Prancūzija), kai jį visų pasaulio šalių nacionalinių federacijų vadovams pristatė I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider).

Per pastaruosius tris dešimtmečius Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos narėmis tapo šių Afrikos kontinento šalių nacionalinės kultūrizmo federacijos:

Zambija (prezidentas Danis Mkandaviras, Danny Mkandawire),

Kamerūnas (prezidentas Seržas Tuintas, Serge Thuinte),

Zimbabvė (prezidentas Munijasas Marairas, Munya Maraire),

Angola (prezidentas Aristofanas Kauto Kabalas, Aristofanes Cauto Cabal),

Ekvatorinė Gvinėja (prezidentas Ichiniasas Avomas, Ichinio Ondo Nkogo Avomo), Uganda (prezidentas Ivanas baekvasas, Ivan Byekwaso),

Nigerija (prezidentas Dr. Rolingsas Makaulajus, Dr. Rawlings Makaulay),

Alžyras (prezidentas Tizis Ouzouas, Tizi Ouzou),

Mozambikas (prezidentė Leonora Hilario Grefel, Leonor Hilario Greffel),

Botsvana (prezidentas Semas Čimbombis, Sam Chimbombi),

Maroko Karalystė (prezidentas El Hadis Zakaras, El Hadi Zakara),

Centrinė Afrikos Respublika (prezidentas Migelis Kaliangas, Miguel Kalyango),

Pietų Afrikos Respublika (prezidentas Janis Krugeris, Jannie Kruger).

Šiuo metu vedamos derybos dėl Namibijos ir Egipto federacijų dalyvavimo pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos veikloje.  

AFRIKIEČIAI W.F.F. – W.B.B.F. VARŽYBOSE.

Pirmi Afrikos sportininkai atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. varžybas Lenkijoje ir Vilniuje 2008 metais. Tai buvo Alžyro ir Mozambiko atletai. Pradėjusi skinti pergales pasaulio čempionatuose, Mozambiko atstovė, dabar gyvenanti Danijoje, LEONOR GREFEL (Leonor Hilario Greffel), šiandien jau garsi profesionalų lygos atletė.

2009 metais buvome nustebinti, kai W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionate Taline (Estijos Respublika) po ilgų derinimų sulaukėme 92 atletų iš Pietų Afrikos Respublikos (P.A.R.). Jiems vadovavo nacionalinis P.A.R. kultūrizmo federacijos  prezidentas TOMIS DU RANDAS (Tommy Du Rand). Moterų varžybose dominavo W.F.F. – W.B.B.F. profesionalė FILIPA LAMONT (Philippa Lamont Wilkie).

2010 metais W.F.F. – W.B.B.F. sporto arenose šalia sportininkų mėgėjų jau išvydome profesionalius P.A.R. kultūristus HAINRICHĄ VOSĄ (HEINRICH VOSS) ir TREISI GOTČAK (TRACEY GOTTCHALK), kurie kovojo dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 metais vėl gausi P.A.R. komanda atvyko į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio čempionatą Vienoje (Austrija) ir Brusno Kupele (Slovakijos Respublika). Vėl matėme naujus P.A.R. profesionalių sportininkų veidus  - ŠEIMENĄ ADAMSĄ (SHAEMEN ADAMS), SUZANĄ LEMER (SUZANNA LEMMER), ELŽBIETĄ VAN DER MERVĘ (ELIZABETH VAN DEN MERVE), kurie vėl kovojo arenoje dėl 30 000 JAV dolerių prizų.

2011 ir 2012 metų W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio „World Grand Prix“ turnyruose žibėjo Nigerijos sportininkai DŽEIMSAS SILVESTRAS ONO (James Sylvester Ono) ir jo kolega KINGAS IZOGIS (King Izogie). Dabar abu jau gyvena Europoje.

2013 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Klaipėdoje atvyko P.A.R. gigantas DŽONAS LESLIS (John Leslie), kuris ir nugalėjo. Tokių atletų Lietuvoje „gyvai“ dar niekas nebuvo regėjęs.

2016 metais į W.F.F. – W.B.B.F. pasaulio profesionalų čempionatą Kaune atvyko profesionalus P.A.R. sunkiasvoris kultūristas DŽANIS KODZIS (JANNIE COETZEE), kuris vėl nusinešė nugalėtojo titulą.

SUDĖTINGA SITUACIJA

2019 m. pandemija ir 2022 metų karas Ukrainoje sustabdė daug didelių Pasaulinės  W.F.F. – W.B.B.F. federacijos projektų. Pastaraisiais metais į Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos renginius Europoje nori atvykti sporto delegacijos iš Egipto (vaikų gimnastika) ir Nigerijos. Europos Sąjungos migracijos politika daro dideles kliūtis sportininkams, atvykstantiems į varžybas Europoje. Kaip alternatyvą – laikinai kviečiame Afrikos sportininkus dalyvauti be pertraukos vykstančiuose mūsų federacijos tradiciniuose tarptautiniuose renginiuose Indijoje, Tailande, Pakistane, Rusijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje.

Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt  

KAS SUGRIOVĖ KULTŪRIZMĄ ESTIJOJE?

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais T.S.R.S. toliau galiojo oficialus kultūrizmo sporto draudimas. Po 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) parašytos ir asmeniškai į aukščiausius T.S.R.S. politinius organus Maskvoje pristatytos kultūrizmo gynimo peticijos bei minėtos peticijos pagrindu iškovotos pergalės, T.S.R.S. pradėtos organizuoti viešos kultūrizmo varžybos. Pirmomis tokiomis varžybomis buvo 1978 metų „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyras, nuo 1978 metų  įgijęs „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») statusą. Šį turnyrą Klaipėdoje organizavo tas pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS.

NUVERSTI INARĄ MARDO.

1980 metais tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) Estijos TSR nebuvo organizuotas. Dar 1979 metais OLEVAS ANUSAS (Olev Annus), vienas geriausių to meto Estijos TSR bei T.S.R.S. kultūristų, kartu su estų kultūristų vadovu INARU MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) sugrįžęs su pergale iš Čekoslovakijoje vykusio „Trener“ turnyro, tarpusavyje susipyko. Paskatintas Lietuvos TRS „perversmininkų“, vadovaujamų pavydėjusio INARUI MARDO sportinės garbės ROMANO KALINAUSKO, OLEVAS ANUSAS ėmėsi veiksmų. Kaip savo laiškuose Dr. EDMUNDUI DAUBARUI teigė INARAS MARDO, jo auklėtinis kultūristas OLEVAS ANUSAS ėmė skųsti INARĄ MARDO vietinei valdžiai. Konflikto bei skundų pagrindu INARAS MARDO buvo nušalintas nuo vadovavimo Estijos TSR nacionalinei kultūrizmo federacijai, iš jo atėmė sporto klubą. Estijos TSR valdžia uždraudė organizuoti 1980 metų „Georgo Tenno memorialą“. Kadangi bilietai jau buvo parduoti, vietoje „Memorialo“ vyko koncertas.

Vadovavimą Estijos TSR kultūrizmo federacijoje perėmė OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tačiau INARAS MARDO sportinės veiklos nenutraukė ir, kaip ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, konfliktų ir nesutarimų fone veikė savarankiškai. 1980 metais atskirai nuo Estijos TSR kultūrizmo federacijos INARAS MARDO su estų kultūristu INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus) išvyko  į Čekoslovakijos TSR vykusį tarptautinį „Trener“ turnyrą. INDREKAS OTSUSAS vėl savo kategorijoje nugalėjo 1975 metų I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempioną PETERĮ STACHĄ (Peter Stach) ir iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą.

INFORMACIJA.

Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.

OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.

SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.

Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.

Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.

Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje  socialistiniame pasaulyje. T.S.R.S. „globa“ buvo silpnesnė, negu kitose socialistinėse šalyse, tad čekoslovakai tuo puikiai naudojosi. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).

Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai   ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.

LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

Po 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir visame socialistiniame pasaulyje, kiekvienos šalies kultūristai ėjo savo originaliu keliu. Tarpusavyje nieko bendro nebuvo. Beveik nebuvo.

Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) asmeninių ryšių dėka 1975 metais čekoslovakams pavyko gauti politinį leidimą išvykti į „Vakarus“. Po 1968 metų revoliucijos čekoslovakams buvo daug kas leidžiama, ko negalėjo tikėtis kitos socialistinio pasaulio šalys. Taip Čekoslovakijos kultūristai 1975 metais dalyvavo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) Europos čempionate, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) ne tik nugalėjo savo ūgio kategorijoje, bet dar tapo ir absoliučiu čempionu. Dar ilgai čekoslovakai buvo vieninteliai socialistinių šalių kultūristai, kurie galėjo išvykti į „Vakaruose“ vykusias varžybas.

Būtent 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.

VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos. Politiniais sumetimais Čekoslovakijos kultūrizmo federacijai savo šalies valdžiai reikėjo parodyti gerus santykius su T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo išvis vienintelis, kuris nuo 1973 metų kultūrizmo draudimo apsilankė Čekoslovakijoje. Norėdami sužinoti apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., čekoslovakai laišku kreipėsi į Maskvoje jiems iš senų laikų pažįstamą T.S.R.S. kultūrizmo pradininką GENADIJŲ BALDINĄ (Геннадий Балдин). GENADIJUS BALDINAS jiems laišku atsakė, kad dėl kultūrizmo draudimo T.S.R.S. veikla nėra tęsiama - tik atskiri Baltijos šalių kultūrizmo centrai toliau neoficialiai dirba.

1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.

1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.

VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.

Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt

FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt

„Gintariniam prizui“ – 60 metų Kodėl knyga apie „Gintarinį prizą“ yra originali?

2027 metų gegužę, minint tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ 60 metų jubiliejų, bus išleista akademinė monografija, skirta vieno seniausių pasaulyje iki šiol be pertraukų rengiamų tarptautinių kultūrizmo turnyrų istorijai. Knyga pasirodys keliomis kalbomis ir taps svarbia jubiliejinių renginių Klaipėdoje dalimi.

Kuo šis leidinys išsiskiria iš kitų?

Perskaičius beveik baigtą rankraštį, akivaizdu, kad didžiausia jo vertė – pasirinkta tyrimo kryptis. Iki šiol beveik visos kultūrizmo istorijai skirtos knygos daugiausia pasakoja apie iškiliausias asmenybes – Eugeną Sandow, Steve'ą Reevesą, Johną Grimeką, Arnoldą Schwarzeneggerį, Joe Weiderį ir kitus sportininkus bei kultūrizmo lyderius.

Ši monografija pasirenka kitą kelią. Jos centre – ne pavienių atletų biografijos, o kultūrizmo organizacijų raida, tarptautinių ryšių formavimasis, varžybų sistemos kūrimas ir kultūrizmo kelias į oficialiai pripažintą sporto šaką.

Būtent ši tema iki šiol pasaulinėje kultūrizmo istoriografijoje beveik nebuvo nuosekliai nagrinėjama. Todėl knyga yra ne tik pasakojimas apie legendinį „Gintarinio prizo“ turnyrą, bet ir originalus mokslinis darbas, papildantis tarptautinę sporto istorijos literatūrą nauju požiūriu.

„Gintarinio prizo“ istorija čia tampa kur kas platesnio pasakojimo dalimi – pasakojimo apie tai, kaip kūrėsi tarptautinis kultūrizmo judėjimas, kaip formavosi jo organizacijos ir kaip buvo siekiama oficialaus šios sporto šakos pripažinimo pasaulyje.

Tai ir yra pagrindinis šios monografijos išskirtinumas bei didžiausia jos mokslinė vertė.