PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. ATMINKITE JĄ

PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEŽINOMI PUSLAPIAI. KAIP BUVO IŠ TIKRŲJŲ.

Pristatysime “Pasaulio kultūrizmo istorijos” („World Bodybuilding History“)  straipsnius sekančia tvarka:

-          1 dalis. Benas Veideris (Ben Weider)

-          2 dalis. Uždraustas sportas (Prohibited Sport)

-          3 dalis. Komunistų partija paskyrė čempioną (Communist Party Proclames the Champion)

-          4 dalis. Kultūrizmo literatūra (Bodybuilding Lithrature)

-          5 dalis. Piemieji per „geležinę užtrarą“ (First Through Iron Wall)

-          6 dalis. Jūsų asmeninė nuomonė (Your Own Oppinion)

-          7 dalis. Kultūrizmo ateitis nuspręsta balkone (Bodybuilding Future Decided in the Balcony)

-          8 dalis. Vatikanas pastebi mūsų darbus (Vatican Notices Our Efforts)

Vėliau supažindinsime su istoriniais straipsniais apie sporto raidą tose šalyse, kurios buvo reikšmingos tarptautiniame sporto judėjime.  Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.

2 dalis.

KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS.

Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.

Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR buvo draudžiamas ir persekiojamas.  Aukštų Maskvos valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus kriminaliniams nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atitinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui  suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR  Sporto ministro (Goskomsport)  įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas Rusijos sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o vėliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų ilgą laiką vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS.  Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai ilgam nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką nors konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje, išskyrus retus pavienius atvejus, visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį sporto vystymą.

Iniciatyvos ginti kultūrizmą išdrįso imtis  tik vienas klaipėdietis Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Pogrindyje buvę visi kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies pasyviai stebėjo įvykius ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI ne kartą sakė, kad „jei kas,  tu vienas būsi kaltas, o mes savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuosime“.  Gerai valdęs eilę užsienio kalbų, tame tarpe ir rusų  kalbą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru  (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiais pagrindiniais SSSR laikraščiais „Pravda“, „Izvesija“ ir „Sovietskij sport“ (po garsios negatyvių straipsnių serijos, tokių, kaip „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje  www.wff.lt bei  tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Įvertinęs opozicionierių argumentus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jiems rodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingų įpročių ignoravimas, jaunimo auklėjimas ir pan.. Būdamas įsitikinęs darąs garus darbus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“  (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje  www.wff.lt bei  tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai buvo pasyvūs stebėtojai ir laukė, kuo visa tai Dr. EDMUNDUI DAUBARUI baigsis. Sugrįžęs iš Maskvos į Klaipėdą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš Maskvos instancijų, tame tarpe ir iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę. Jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, Dr. EDMUNDUI DAUBARUI  namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Skyriaus valdininkai paprašė Dr. EDMUNDO DAUBARO „Maskvos daugiau netrukdyti“ ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ (1968-2017, „Amber Prix International“, „Янтарный приз») turnyrą. Tai buvo pergalė. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis kultūrizmo varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu (tai vėliau pripažino ir SSSR sporto ministerija «Goskomsport“). “Gintarinio prizo“ turnyre geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija), vėl ne be Dr. EDMUNDO DAUBARO  tiosioginio dalyvavimo, įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du oficialius SSSR jaunimo kultūrizmo čempionatus.

„Perestrojkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas, atsižvelgdamas į tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą, mąstą ir tarptautinį vaidmenį, ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas šį tradicinį turnyrą oficialiems SSSR čempionatams.

Dabar, žvelgiant atgal į praeitį, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo reguliariai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu, senu geru Dr. EDMUNDO DAUBARO  draugu, BENU VEIDERIU  priešakyje? Bus daugiau laiko, paviešinsime gausius Dr. EDMUNDO DAUBARO  ir BENO VEIDERIO  susirašinėjimo dokumentus  (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje  www.wff.lt) .

(straipsnis bus tęsiamas)

INFORMACIJA.

Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, WFF-WBBF Pro Division,  International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt).