KULTŪRIZMO LIETUVOJE KETURIASDEŠIMTMEČIUI

Kultūrizmo keturiasdešimtmečiui Lietuvoje

 Gyvenimas turi nuostabią savybę – keistis. Keičiasi laikas, žmonės, požiūriai ir supratimas. Laidojant Joną Paulių 2-jį buvo cituojama viena jo išsakytų minčių. Nors ilgą laiką buvo stengiamasi įrodyti, kad viena religija yra svarbesnė, teisingesnė, geresnė už kitas - laikas yra pradėti galvoti, kad visos religijos turi vieną bendrą užduotį ir tikslą – palaikyti žmonių dvasingumą, ugdyti žmonių dorovę ir meilę visam pasauliui. Religijos turi ne kovoti viena su kita, o dirbti išvien bendrą darbą.

 Jei sekti Jono Pauliaus 2-jo išmintimi, visi turėtume susitelkti bendram darbui mūsų visų mylimo sporto labui. Mes vystome gražią sporto šaką ir vis daugiau ir daugiau žmonių pasaulyje įsitraukia į pasaulinį sveikatingumo judėjimą.

 Gyvenimas nestovi vietoje, nuolatos keičiasi. Žiūrint per laiko prizmę, kas dešimtmetį matome skirtingus čempionus, šloviname skirtingus idealus. Kultūrizmas vystosi ir tobulėja, jo judėjime ir greta jo atsiranda naujų srovių, kurios virsta kultūrizmo padaliniais arba, kaip fitnesas, savarankiška sporto šaka. Visos kultūrizmo pakraipos dirba viena kryptimi – jos vysto žmogaus kūną, ištvermę, harmoningą asmenybę, masinį sveikatingumą, kūno harmoniją ir grožį.

 Taigi, prisimenant Joną Paulių 2-jį reikia kultūristams ne kovoti tarpusavyje, o suremti pečius dirbant tą patį darbą. Tai nereiškia, kad turi likti viena bendra pakraipa – sunkūs  raumeningi atletai, išskirtinis kelių dešimčių kultūristų sportas. Visi turi teisę vystyti savo kultūrizmo sampratą ir nereikia tuščiai ginčytis tarpusavyje  ir stabdyti laiko – jis parodys kuri kryptis teisinga.

 Šiandien reikėtų prisiminti, kad įvairiuose klausimuose Lietuva visada buvo išskirtine TSRS dalis. Lietuvoje prieš 40 metų vystėsi, stiprėjo ši sporto šaka. Šiandien galime pasidžiaugti, kad kuriant ir stiprinant kultūrizmo sporto šaką dalyvavome visi kartu. Dabar, kad ir atstovaujame skirtingas federacijas, vis tiek esame vieno cecho meistrai, esame šios religijos fanatikai ir iki mirties išpažįstame tobulo kūno grožį, nors ir kiekvienas tą grožį savaip suprantame.

 Edmundas Daubaras