SUSIJUNGIMAS

SUSIJUNGIMAS

 
Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (Lietuvos NABBA – National Amateur Body Building Association) – pirma Lietuvoje oficialiai registruota kultūrizmo organizacija (įkurta 1991 m. gegužės mėnesį). NABBA buvo viena pirmų tarptautinių sporto organizacijų, pripažinusi Lietuvos Nepriklausomybę (1991 m.). Pirmi po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai iškovoti šiauliečio ROLANDO BUČINSKO ir klaipėdietės NATALIJOS MURNIKOVIENĖS Europos čempionato medaliai buvo taip pat NABBA organizacijoje (1991 m.). Po Nepriklausomybės atkūrimo vyko vienas pirmų Lietuvoje Europos čempionatų, vėl gi tai buvo NABBA (1996 m.). Pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje NABBA Europos čempionatą Vilniuje filmavo ir tris kartus rodė “Eurosport” televizija (generalinis rėmėjas buvo dienraštis „Respublika“).  Per paskutinius metus kultūrizmo sportas labai pasikeitė.  Šiandien tiek NABBA, tiek ir kitas pagrindines tarptautines kultūrizmo organizacijas atstovauja toks sportininkų lygis, apie kurį dauguma save kultūristais laikančių lietuvaičių nė neįsivaizduoja. O lygis yra aiškus – šiandien kultūristas turi būti ne menkesnis už IFBB (International Federation of Body Builders) mėgėjų pasaulio čempioną vilnietį OLEGĄ ŽURĄ. Tiesa, yra mažesnių tarptautinių kultūrizmo organizacijų, tačiau, kaip matyti, pergalėmis jų čempionatuose nelabai kas džiaugiasi. 

Jau treti metai Lietuvoje kalbama apie kultūrizmo organizacijų apsijungimą (Lietuvoje registruotos keturios  kultūrizmo organizacijos ir viena fitneso federacija). Bendraminčių sąjunga – sveikintinas dalykas. Tačiau ar tai bendraminčiai? Jei visą savo egzistavimo laikotarpį tarpusavyje nesutariančios ir kariaujančios tarptautinės federacijos sužinotų apie tokį “susijungimą”, vargu ar Lietuvos padalinių vadovai būtų palaiminti.  Lietuvos NABBA mielai jungtųsi su kitomis Lietuvoje registruotomis organizacijomis, jei jos visos gautų savo tarptautinių organizacijų sutikimą. Tačiau yra ir kita priežastis – Lietuvos kultūrizmo organizacijos jungiasi todėl, kad atskirai pravedamos kultūrizmo varžybos tapo blankiomis – išskyrus OLEGĄ ŽURĄ bei ROLANDĄ POCIŲ,  nėra šiuolaikinių kultūristų.

Po 2004 m. pasaulio fitneso čempionato Vilniuje ir pasaulio kultūrizmo čempionato Maskvoje Rusijos NTV televizija surengė debatus tarp absoliutaus fitneso profesionalų pasaulio čempiono ruso DMITRIJAUS ČIŽOVO ir absoliutaus daugkartinio kultūrizmo profesionalų „Olympia“ turnyro nugalėtojo amerikiečio RONALDO KOLEMANO. Debatuose kultūristas neturėjo ką priešpastatyti nė vienam fitneso čempiono argumentui.

Vokiečių žurnalas „Stern“ prieš dešimt metų rašė, kad kultūristui per mėnesį „mitybai“ reikia trijų tūkstančių dolerių, o šiandien profesionalūs kultūristai jau kalba apie penkis šimtus eurų į dieną. Kas gali sau leisti tokią prabangą? Todėl net užsienio šalyse (išskyrus JAV) šiuolaikinius kultūristus galima ant pirštų suskaičiuoti, o lengvų bei vidutinių svorio kategorijų kultūrizmo mėgėjų pasaulio čempionai, tapę profesionalais, vaidina tik statisto vaidmenį. Šviesi ateitis laukia tik galingų sunkaus svorio profesionalių kultūristų.

Šalyje aktyviai dirbanti Lietuvos fitneso federacija į minėtą Lietuvos kultūrizmo organizacijų pasiūlymą susijungti žiūri skeptiškai. Akivaizdu, kad kultūrizmas ir fitnesas - dvi skirtingos sporto šakos. Yra bendrų sąsajų, tačiau tikslai ir priemonės tikslų realizavimui skirtingi. Skirtingi sportininkų klasifikavimo pagrindai bei vertinimo kriterijai varžybose. Jei kultūrizmas tikrąją žodžio prasme skirtas daugiau uždaram žmonių ratui, tai fitnesas, priešingai, masinė sporto šaka.  Fitnese plačiai atstovaujama aerobika (aerobinis fitnesas - aštuoni amžiaus pogrupiai, penkios kvalifikacinės kategorijos), neįgaliųjų varžybos, yra platus pasiskirstymas jaunių, jaunimo,  veteranų bei porų kategorijose. Veteranai varžosi net septyniasdešimties, šešiasdešimties metų pogrupiuose. Fitnese yra ir kultūrizmo kategorija, vadinama „ekstremalus fitnesas“, tačiau tai tik viena, nedaranti įtakos bendram judėjimui, kategorija. „Ekstremalaus fitneso“ kategorija įsteigta todėl, kad vis daugiau įvairių tarptautinių organizacijų kultūristų dalyvauja fitneso čempionatuose. Sparčiai populiarėjant fitnesui pasaulyje, kultūrizmo organizacijose taip pat atsirado viena - dvi fitneso kategorijos. Tačiau, jei profesionali kultūristė daugkartinė „Miss Olympia“ čempionė KIM ČIŽEVSKI po kultūrizmo dar ir  fitneso čempionate užima aukštą šeštą vietą, komentarų nebereikia.

Paskutiniu metu eilė Lietuvos fitneso sportininkų pergalėmis užsitikrino tvirtas pozicijas pasaulyje. Vilniečiai MARIKAS STEFANOVIČIUS, DAINIUS DZIKEVIČIUS, VIDMANTAS MALAKAUSKAS, ALEKSANDRAS VLADIMIROVAS, klaipėdiečiai MINDAUGAS KVASYS, RAMŪNAS SENDRIUS, JOLANTA MILERIŪTĖ bei ALEKSANDRA KUKREŠ savo laimėjimais gerai žinomi Lietuvoje ir užsienyje. Pasauliniuose fitneso reitinguose tarp daugelio tūkstančių atletų lietuvaičiai užima aukštas vietas (klaipėdietė JOLANTA MILERIŪTĖ – trečia. www.wff-international.com ).

Tarkim, kas būtų, jei Lietuvos kultūrizmas ir fitnesas turėtų bendras varžybas? Kokiose kategorijose ir kaip būtų vertinami tie fitneso sportininkai, kurie neturi ir nenori turėti didelių raumenų? Kokiais kriterijais juos vertintų kultūrizmui atstovaujantys teisėjai?

Mūsų supratimu, fitnesas ir kultūrizmas – skirtingos sporto šakos. Argi galima meninę gimnastiką sujungti su sportine? O jeigu prie jų dar aerobiką su akrobatika pridėtume?  Kokia tai būtų sporto šaka?