WORLD GRAND PRIX

W.F.F.-INTERNATIONAL / W.B.B.F.-INTERNATIONAL

„WORLD GRAND PRIX“

OVERALL AMATEUR CHAMPIONS

(1991–2025)

Per tris su puse dešimtmečio W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International „World Grand Prix“ turnyrai tapo vienais svarbiausių nepriklausomo kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje. Nuo pirmųjų varžybų 1991 metais iki 2025 metų buvo surengta dešimtys tarptautinių „World Grand Prix“ turnyrų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, kuriuose išaiškinti absoliutūs („Overall“) vyrų ir moterų čempionai.

Istoriniai rezultatai atspindi ne tik aukščiausius sportinius pasiekimus, bet ir federacijos geografinę plėtrą, naujų valstybių įsitraukimą bei ilgalaikes kultūrizmo tradicijas skirtinguose regionuose.

Pagrindiniai istoriniai akcentai

1991 metais Vokietijoje prasidėjo „World Grand Prix“ istorija.
Per 1991–2025 m. laikotarpį čempionų vardus iškovojo sportininkai iš beveik dvidešimties valstybių.
Pirmaisiais dešimtmečiais ryškiai dominavo Vokietijos sportininkai, ypač moterų kategorijoje.
Nuo 2010 metų ryškiausia jėga tapo Rusijos Federacijos atletai, laimėję daugiausia absoliučių titulų vyrų ir moterų grupėse.
Lietuva išlieka viena svarbiausių W.F.F.-International organizacinių centrų – Klaipėdoje, Palangoje ir Vilkaviškyje surengta nemažai tarptautinių „World Grand Prix“, kuriuose absoliučiais čempionais tapo Lietuvos bei užsienio sportininkai.
Pastaraisiais metais čempionų geografija dar labiau išsiplėtė – nugalėtojais tapo sportininkai iš Serbijos, Slovakijos, Izraelio, Indijos, Alžyro ir kitų valstybių.

Vyrų varžybų apžvalga

Per visą istoriją daugiausia absoliučių titulų iškovojo Rusijos Federacijos sportininkai. Aukštus rezultatus taip pat demonstravo Vokietijos, Lietuvos, Irano ir Latvijos atletai.

Po du ar daugiau absoliučių titulų iškovojo:

Nikolaj Vorobjov (Rusija);
Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija);
Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė);
Frank Carlotto (Šveicarija);
Jurgen Koch (Vokietija).

Tai rodo ilgalaikį šių sportininkų meistriškumą bei gebėjimą sėkmingai pasirodyti skirtinguose tarptautiniuose turnyruose.

Moterų varžybų apžvalga

Moterų varžybose istoriškai išsiskiria dvi šalys – Vokietija ir Rusijos Federacija, kurių sportininkės iškovojo daugiausia absoliučių titulų.

Ypač išsiskiria:

Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – keturi absoliutūs titulai;
Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – trys titulai;
Jolanta Mileriūtė (Lietuva);
Edita Daubaraitė (Lietuva);
Manuela Franz (Vokietija);
Claudia Muhlhaus (Vokietija);
Sabine Weeke (Vokietija);
Jelena Ivanova (Latvija),

kurios ne kartą tapo „World Grand Prix“ absoliučiomis čempionėmis.

Tarptautinė plėtra

Per 35 metus „World Grand Prix“ varžybos buvo organizuotos Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Austrijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Indijoje ir kitose valstybėse.

Ši geografija patvirtina, kad W.F.F.-International išaugo iš Europos organizacijos į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį skirtingų žemynų sportininkus.

2025 metų čempionai

Vyrai

Rokashkov Vyacheslav (Rusijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija.

Moterys

Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija.

Išvados

1991–2025 metų „World Grand Prix“ istorija atspindi nuoseklią W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International raidą bei tarptautinį autoritetą. Per šį laikotarpį federacija sukūrė vieną ilgiausiai be pertraukų vykstančių nepriklausomo kultūrizmo čempionatų ciklų pasaulyje.

Čempionų sąrašas liudija aukštą sportinį lygį, nuolatinę tarptautinę konkurenciją ir plačią geografiją. Kartu tai yra reikšmingas istorinis dokumentas, atspindintis kelių kartų sportininkų pasiekimus ir W.F.F.-International indėlį į pasaulinio kultūrizmo istoriją.

Chronologinis absoliučių čempionų sąrašas

Metai	Vyrai	Moterys
2025	Rokashkov Vyacheslav (R usijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija	Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija
2024	Dusan Jovanovic (Serbija) – Kranevas, Bulgarija • Gatis Sakne (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Oleksii Fedotov (Estija) – Pernu, Estija • Janis Kravalis (Latvija) – Kandava, Latvija	Inna Gusarova (Latvija) – Kranevas, Bulgarija • Jelena Ivanova (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Jelena Ivanova (Latvija) – Pernu, Estija • Jelena Bitineva (Latvija) – Kandava, Latvija
2022	Rubin Gajnullin (Rusija) – Maskva, Rusijos Federacija	Jelena Volkova (Rusijos Federacija) – Maskva, Rusijos Federacija
2021	Roman Polshin (Estija) – Klaipėda, Lietuva • Maroš Kanasz (Slovakija) – Kranevas, Bulgarija	Karina Sonmez (Turkija) – Kranevas, Bulgarija • Hanna Skytta (Suomija) – Klaipėda, Lietuva
2020	Kushal Changmai (Indija) – Delis, Indija	Alisa Klimova (Rusijos Federacija) – Delis, Indija
2019	Musa Blamm (Alžyras) – Maskva • Dainius Dzikevičius (Lietuva) – Kranevas	Valentina Savciuk (Rusijos Federacija) – Maskva • Marina Yavorovskaja (Ukraina) – Kranevas
2018	Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Sočis	Julia Medvedeva (Rusijos Federacija) – Sočis
2017	Sergej Jaciuk (Ukraina) – Jekaterinburgas • Medjit Nazari (Iranas) – Sočis	Aleksandra Antipova (Rusijos Federacija) – Jekaterinburgas • Natalia Abramova (Rusijos Federacija) – Sočis
2016	Christofer Mewes (Vokietija) – Vupertalis	Joanna Fuchs (Vokietija) – Vupertalis
2015	Maksim Kazaks (Latvija) – Bobruiskas • Peter Molnar (Vengrija) – Mastrichtas	Agnė Šukaitytė (Lietuva) – Bobruiskas • Evelyn Dirocie (Belgija) – Mastrichtas
2014	Nikolaj Vorobjov (Rusijos Federacija) – Tula • Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva	Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Tula • Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva
2013	Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva • Vitalij Liutov (Rusija) – Lvovas • Vahid Shishehgar (Iranas) – Tula • Arash Ahmadi (Iranas) – Vitebskas • Nikolaj Vorobjov (Rusija) – Saratovas	Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Maskva • Natalija Risevskaja (Ukraina) – Lvovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Saratovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Vitebskas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Tula
2012	Abolfazi Aghakhani (Iranas) – Maskva • Jevgenij Klockov (Rusijos Federacija) – Maskva • Sergej Kostel (Baltarusija) – Vitebskas	Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva • Jelena Kursanova (Rusijos Federacija) – Maskva
2011	Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Samara	Liudmila Senciugova (Rusijos Federacija) – Samara
2010	Igor Belodedov (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas	Aleksandra Nikolajeva (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas
2009	Raimund Kienreich (Austrija) – Alanija, Turkija	Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Alanija, Turkija
2008	Dimitrios Mastorakis (Graikija) – Eretrija	Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Eretrija
2006	Aleksandr Ševcov (Estija) – Ryga	Martina Lepcin (Kroatija) – Ryga
2000	Patrik Heisel (Vokietija) – Syros, Graikija	Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Syros
1999	Massimo Monaco (Italija) – Badenas, Austrija	Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Badenas
1998	Jurgen Koch (Vokietija) – Palanga, Lietuva	Claudia Machmor (Vokietija) – Palanga
1997	Frank Carlotto (Šveicarija) – Manheimas • Gediminas Bacevičius (Lietuva) – Klaipėda • Jurgen Koch (Vokietija) – Esenas • Sigitas Griškenas (Lietuva) – Lincas	Edita Daubaraitė (Lietuva) – Manheimas • Edita Daubaraitė (Lietuva) – Klaipėda • Ines Vogel (Vokietija) – Lincas • Susana Palma (Ispanija) – Esenas
1996	Jan Bohlen (Vokietija) – Kaizerslauternas	Sabine Weeke (Vokietija) – Kaizerslauternas • Isabelle Streit (Prancūzija) – Badenas • Daniela Haric (Kroatija) – Hanoveris
1995	Frank Carlotto (Šveicarija) – Esenas	Sabine Weeke (Vokietija) – Esenas • Alexandra Baumann (Vokietija) – Hanoveris
1994	Hani El Jindawi (Vokietija) – Pösneckas	Claudia Machmor (Vokietija) – Pösneckas • Klaudia Rohrs (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1993	Lutz Wilke (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino	Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1992	Peter Schmidt (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino	Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1991	Burkhard Olf (Vokietija) – Hesenas	Stefanie Wehr (Vokietija) – Hesenas