NPC

NPC festivaliai ir oficialus sportas: kur yra riba?

Pastaraisiais metais dėl IFBB kultūristų persekiojimo per doping kontrolę vis daugiau atletų renkasi dalyvauti NPC organizuojamuose renginiuose. Tačiau retas susimąsto, kuo jie skiriasi nuo oficialių sporto federacijų organizuojamų varžybų ir kokia yra šių organizacijų vieta pasaulinėje kultūrizmo istorijoje.

Daugelis sportininkų skiria milžiniškas lėšas, laiką ir energiją siekdami pergalių, tačiau dažnai nesidomi nei sporto istorija, nei organizacijų, kurioms atstovauja, kilme ir statusu.

1888 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta AAU (Amateur Athletic Union). Daugelį dešimtmečių ši organizacija atliko svarbų vaidmenį JAV sporto sistemoje ir organizavo prestižines „Mr. America“ kultūrizmo varžybas.

Po Antrojo pasaulinio karo tarptautinėje arenoje kultūrizmas buvo glaudžiai susijęs su tarptautine sunkiosios atletikos federacija (FIHC). 1947–1969 metais jos globoje buvo rengiami „Mr. Universe“ turnyrai. Tuo metu nei IFBB, nei NABBA, nei WBBG neturėjo tokio tarptautinio pripažinimo, kokį turėjo oficiali sporto sistema.

1969 metais FIHC kultūrizmo atsisakė. Vėliau pagrindine tarptautine kultūrizmo organizacija tapo IFBB, kuri buvo priimta į tarptautinių sporto federacijų bendruomenę ir siekė olimpinio pripažinimo. Siekdama atitikti tarptautinio sporto reikalavimus, IFBB pradėjo taikyti dopingo kontrolę, plėtė nacionalinių federacijų tinklą ir ilgus metus buvo pagrindinė pasaulinio kultūrizmo sporto organizacija.

JAV situacija buvo kitokia. AAU nenorėjo atsisakyti savo įtakos, todėl susiformavo atskira sistema. 1983 metais Džimas Manjonas įsteigė NPC (National Physique Committee), kuri perėmė mėgėjų kultūrizmo organizavimą Jungtinėse Valstijose. Šios organizacijos varžybos buvo vystomos pagal kitokį modelį nei oficialių tarptautinių sporto federacijų.

1998 metais Tarptautinis olimpinis komitetas atsisakė pripažinti IFBB federaciją ir kultūrizmą olimpine sporto šaka. Tai tapo lūžio tašku visam kultūrizmo pasauliui. Vėliau pasikeitė IFBB valdymas, o profesionalų varžybų organizavimas Jungtinėse Valstijose galutinai atsidūrė Džimo Manjono vadovaujamos sistemos rankose.

Šiandien NPC renginiai sparčiai plečiasi ir už JAV ribų. Daugelyje valstybių jie konkuruoja su nacionalinėmis federacijomis, priklausančiomis tarptautinei sporto sistemai. Kartu plečiasi ir varžybų formatas – vietoje kelių prestižinių titulų atsirado dešimtys skirtingų kategorijų, todėl čempiono vardas praranda ankstesnį išskirtinumą.

Tai nereiškia, kad NPC renginiai nėra gerai organizuoti ar juose nestinga stiprių atletų. Tačiau būtina suprasti, jog komercinis renginys ir oficialios sporto sistemos varžybos nėra tas pats. Tai skirtingi veiklos modeliai, turintys skirtingus tikslus ir veikimo principus.

Išvados

Kultūrizmo istorija rodo, kad sporto organizacijos visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos bei verslo dalis. Todėl kiekvienam atletui verta žinoti, kokiai sistemai jis atstovauja ir kokių tikslų siekia pasirinkta organizacija.

Prieš priimant sprendimą dalyvauti vienose ar kitose varžybose, reikėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar svarbiausias tik medalis ir scena, ar ir priklausymas oficialiai sporto sistemai, kurioje galioja tarptautiniai sporto principai, federacijų pripažinimas bei antidopingo reikalavimai?

Sportininkui žinios apie savo sporto istoriją yra ne mažiau svarbios nei treniruotės. Tik suprasdamas organizacijų kilmę, jų tikslus ir statusą, atletas gali sąmoningai pasirinkti kelią, kuriuo nori eiti.