WFF

Kaip kūrėsi Pasaulinė WFF federacija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu Lietuvos kultūristai, vadovaujami Edmundo Daubaro, dalyvavo NABBA Europos čempionate, vykusiame Prancūzijos Epinalio mieste. Šiose varžybose Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas iškovojo pirmuosius Europos čempionų titulus nepriklausomybę neseniai atkūrusiai Lietuvai. Tai buvo reikšmingas Lietuvos kultūrizmo istorijos įvykis, pažymėjęs šalies sugrįžimą į tarptautinę sporto areną.

Būtent šiame čempionate Edmundas Daubaras susipažino su Vokietijos komandai vadovavusiu Klausu P. J. Hoffmannu, kuris prieš tai buvo dirbęs WABBA organizacijoje ir neseniai prisijungęs prie NABBA. Ši pažintis netrukus peraugo į glaudų bendradarbiavimą.

Nuo 1995 metų Klausui Hoffmannui pavyko Vokietijos NABBA organizacijai pritraukti solidžią finansinę paramą. Tai sustiprino jo autoritetą tarptautinėje NABBA sistemoje ir leido tapti vienu pagrindinių organizacijos vadovų. Tačiau tuo pačiu metu NABBA vis labiau kentėjo nuo vidinių nesutarimų. Vadovybės konfliktai gilėjo ir 1999 metais susidarė precedento neturinti situacija – organizacijoje vienu metu buvo net trys prezidentai: airis Ivanas Dunbaras, australas Joe Lopezas ir vokietis Klausas Hoffmannas.

Dar po 1995 metų NABBA „Universe“ varžybų Edmundas Daubaras ir Klausas Hoffmannas priėjo bendros išvados, kad profesionalus kultūrizmas vis labiau tolsta nuo pirminių šio sporto idealų. Nuolatinis raumenų masės didinimas siaurino sportininkų ratą ir mažino sporto patrauklumą platesnei visuomenei. Todėl buvo nuspręsta kurti naują organizaciją, kuri pasiūlytų kitokią kultūrizmo vystymo kryptį.

1996 metais Štutgarte į steigiamąjį susirinkimą susirinko Edmundas Daubaras, Klausas Hoffmannas, austras Peteris Papula ir graikas Anargirosas Tsopouridisas. Šiame susitikime buvo įsteigta Pasaulinė WFF (World Fitness Federation) federacija.

Naujoji federacija veikė greta NABBA, tačiau pasiūlė iš esmės naują sporto vystymo modelį. Buvo įvestos naujos sportininkų kategorijos, suteikusios galimybę varžytis įvairaus sudėjimo ir pasirengimo atletams. Tokiu būdu WFF siekė grąžinti kultūrizmui masiškumą, estetiką ir platesnį visuomenės dalyvavimą.

Federacijos veikla buvo padalyta teritoriniu principu. Edmundui Daubarui patikėta vadovauti Rytų Europos ir Azijos šalims (WFF Eastern Hemisphere), o Klausui Hoffmannui – Vakarų Europos valstybėms (WFF Western Hemisphere).

Iškart po steigiamojo susirinkimo Vokietijos Kaizerslauterno kurorte buvo surengtas pirmasis WFF pasaulio čempionatas. Iki tol nuo 1990 metų Vokietijoje organizuoti tarptautiniai „World Grand Prix“ turnyrai palaipsniui taip pat buvo pradėti vadinti pasaulio čempionatais.

Tuo pat metu Edmundas Daubaras sėkmingai tęsė tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro tradiciją, kuri jau buvo tapusi svarbiu įvairių šalių sportininkų susitikimo centru. 1996, 1997 ir 1998 metais Lietuvoje buvo surengti valstybės remiami NABBA Europos čempionatai Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje, o 1998 metais – ir valstybės remiamas WFF pasaulio čempionatas. Šių renginių organizaciniuose komitetuose dirbo aukšti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai, o tai liudijo oficialų valstybės dėmesį tarptautiniam kultūrizmo judėjimui.

Augant WFF veiklai, iškilo būtinybė sutvarkyti federacijos teisinį statusą ir tarptautinius juridinius klausimus. Klausas Hoffmannas šio darbo atsisakė, motyvuodamas, kad teisiniai reikalai jo nedomina. Todėl visa atsakomybė už WFF juridinį įforminimą teko Edmundui Daubarui, kuris vėliau atliko visus būtinus organizacinius ir teisinius darbus, sudarydamas pagrindą tolimesnei federacijos tarptautinei plėtrai.

Išvados

WFF federacijos įkūrimas 1996 metais buvo ne atsitiktinis įvykis, o nuoseklus atsakas į tuo metu vykusią kultūrizmo krizę ir NABBA organizacijos vidaus problemas. Naujoji federacija siekė sugrąžinti sportui estetinę kryptį, išplėsti sportininkų dalyvavimo galimybes ir sukurti demokratiškesnę tarptautinę sistemą.

Vienu svarbiausių WFF kūrėjų ir organizatorių tapo Edmundas Daubaras. Jo veikla neapsiribojo vien sporto varžybų organizavimu – jis koordinavo tarptautinę federacijos plėtrą Rytų Europoje ir Azijoje, inicijavo didelius tarptautinius renginius Lietuvoje bei prisiėmė atsakomybę už WFF teisinį įforminimą.

Lietuva tapo viena svarbiausių naujosios federacijos formavimosi valstybių. Čia surengti Europos ir pasaulio čempionatai, valstybės institucijų parama ir ilgametė „Gintarinio prizo“ tradicija padėjo sukurti tvirtą pagrindą tarptautinei sporto plėtrai. Todėl WFF istorijoje Lietuva užima ne tik aktyvios dalyvės, bet ir vienos iš federacijos kūrėjų bei organizacinių centrų vietą.