2004

Pasaulio sporto istorija. VILNIUS – PASAULIO FITNESO CENTRE: 2004-ŲJŲ WFF ČEMPIONATAS, TAPĘS ISTORINIU ĮVYKIU.

2004 metų rugsėjis. Vilnius. Į Lietuvos sostinę suvažiuoja sportininkai iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Keturioms dienoms Vilniaus kongresų rūmai tampa pasaulinio fitneso centru.

Tai nebuvo eilinės tarptautinės varžybos.

Tai buvo WFF – World Fitness Federation – pasaulio mėgėjų čempionatas, kuriame sportas peržengė įprastų varžybų ribas. Renginyje dalyvavo ne tik sportininkai ir treneriai. Jo organizavime dalyvavo aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai, renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o čempionato rezultatus ir eigą lydėjo nacionalinės žiniasklaidos dėmesys.

Šiandien, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, 2004 m. Vilniaus čempionatas gali būti vertinamas kaip vienas ryškiausių ankstyvojo tarptautinio fitneso istorijos epizodų Lietuvoje.

Nuo 1995-ųjų – nauja pasaulinio fitneso organizacija

WFF pasaulinė federacija buvo įkurta 1995 metais.

Tai buvo laikotarpis, kai tarptautinis fitneso sportas dar tik ieškojo savo organizacinės formos. Skirtingose šalyse veikė įvairios sporto struktūros, o sportininkai varžėsi skirtingose fizinės kultūros, fitneso, aerobikos ir kultūrizmo disciplinose.

WFF siekė šias kryptis jungti į vieną tarptautinę sistemą.

Federacijos istorijoje reikšmingas buvo ir Rytų bei Vakarų sporto pasaulio bendradarbiavimas. WFF vadovybėje veikė du prezidentai – Dr. Edmundas Daubaras, atstovavęs Rytų šalims, ir vokietis Klausas Hofmanas, atstovavęs Vakarų kryptį.

Šis modelis atspindėjo to meto Europos realybę – sporto organizacijos bandė jungti šalis, kurios dar visai neseniai priklausė skirtingoms politinėms ir sportinėms sistemoms.

2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijos vadovavimas faktiškai susitelkė Dr. Edmundo Daubaro rankose.

Po 2003 m. Maskvoje vykusio pasaulio čempionato WFF istorijoje sekė Vilnius.

Ir tai buvo labai svarbus etapas.

VILNIUS 2004: KAI PASAULIO ČEMPIONATAS TAPO VALSTYBĖS REIKALU

2004 m. rugsėjo 24–27 d. Vilniuje surengtas pasaulio čempionatas išsiskyrė tuo, kad jo mastas ir organizacinis lygis gerokai peržengė įprastų sporto varžybų formatą.

Renginio organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis krašto apsaugos ministras, vėliau Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jo parašai ant čempionato diplomų tapo nugalėtojų pergalių liudijimu.

Organizaciniame komitete dirbo ir kiti aukšti Lietuvos valstybės institucijų atstovai – Dr. Rišardas Krinickis bei Kęstutis Virketis.

Tačiau svarbiausia buvo ne vien pareigūnų pavardės.

Čempionatą rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Užsienio sportininkams buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas Vilniaus viešbučiuose.

Tai reiškė, kad Lietuva šį renginį vertino kaip tarptautinės reikšmės sporto įvykį.

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI – PASAULIO SPORTININKŲ SCENA

Dvi dienas čempionato renginiai vyko prestižiniuose Vilniaus kongresų rūmuose.

Į Vilnių atvykę sportininkai varžėsi dėl pasaulio čempionų titulų, o žiūrovai galėjo išvysti tuo metu labai skirtingas fitneso sporto kryptis.

Tai buvo ne vien raumenų demonstravimas.

WFF varžybų sistema apėmė Classic Fitness, Performance Fitness, Athletic Fitness, Super Athletic Fitness, Extreme Fitness bei kitas kategorijas. Atskirai buvo organizuojamos moterų ir aerobikos varžybos.

Dar vienas svarbus aspektas – į čempionato programą buvo įtrauktos neįgaliųjų vežimėlių fitneso kategorijos.

Tai atskleidžia vieną esminį WFF siekį: fitnesą suvokti kaip platų sporto reiškinį, kuriame vietos gali būti ir estetikai, ir atletiškumui, ir fiziniam pasirengimui, ir skirtingų fizinių galimybių sportininkams.

PASAULIS VILNIUJE

2004 m. rezultatų protokolas atskleidžia įspūdingą tarptautinę čempionato geografiją.

Vilniuje varžėsi atstovai iš:

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Kipro, Slovėnijos, Čekijos, Kazachstano, Norvegijos, Anglijos, Moldovos, Nyderlandų, Australijos ir Gvadelupos.

Tai buvo tikras tarptautinis sporto forumas.

Ypač stipriai buvo atstovaujama Baltijos ir Rytų Europos šalims, tačiau Vilniuje pasirodė ir Vakarų Europos bei kitų regionų sportininkai.

Todėl čempionato rezultatų protokolas šiandien yra įdomus ne tik kaip sporto statistika.

Jis atspindi to meto pasaulio fitneso geografiją.

LIETUVA – NE STEBĖTOJA, O VIENA PAGRINDINIŲ ČEMPIONATO JĖGŲ

Jeigu pažvelgtume į rezultatus atidžiau, išryškėja vienas labai svarbus faktas:

Lietuvos sportininkų buvo visur.

Jų pavardės kartojasi beveik visose pagrindinėse kategorijose.

Ir dar svarbiau – tai nebuvo vien masinis dalyvavimas.

Lietuviai laimėjo pasaulio čempionato kategorijas ir užėmė daugybę prizinių vietų.

Vyrų „Classic Fitness Category 2“ kategorijoje Ramūnas Sendrius tapo pasaulio čempionu, o antrąją vietą užėmė Olegas Gusarovas.

„Mr. Super Athletic Fitness“ kategorijoje Mindaugas Kvasys iškovojo bronzos medalį.

„Mr. Athletic Fitness“ kategorijoje Marikas Stefanovičius buvo septintas, o Lietuvos sportininkai užėmė ir kitas aukštas vietas.

Neįgaliųjų vežimėlių „Athletic Fitness“ kategorijoje Sergej Beglik tapo pasaulio čempionu.

Tai labai svarbus rezultatas – Lietuvos vardas pasaulio čempionato protokole buvo įrašytas ne vieną kartą.

LIETUVOS MOTERYS – TARP PASAULIO LYDERIŲ

Dar ryškesnį vaizdą matome moterų ir aerobikos kategorijose.

Jolanta Mileriūtė tapo „Miss Aerobic Fitness“ pasaulio čempione.

Ji taip pat iškovojo antrąją vietą „Miss Classic Fitness Category 1“ kategorijoje.

Aleksandra Kukreš tapo „Miss Aerobic Athletic“ pasaulio čempione.

„Miss Classic Fitness Category 2“ kategorijoje antrąją vietą užėmė Edita Diržinikaitė, o trečiąją – Simona Šakinytė.

„Miss Performance Fitness“ kategorijoje sidabro medalį iškovojo Laura Romeraitė.

„Miss Super Body Fitness“ kategorijoje trečia buvo Marta Alešiūnaitė, o „Miss Extreme Fitness“ kategorijoje bronzą laimėjo Eglė Stasiukaitytė.

Taigi Lietuvos sportininkės buvo ne epizodinės čempionato dalyvės.

Jos buvo tarp pagrindinių pasaulio čempionato rezultatų lyderių.

ABSOLIUTŪS ČEMPIONAI

Tačiau kiekvieno pasaulio čempionato viršūnė – absoliutūs nugalėtojai.

2004 m. Vilniuje vyrų absoliučiu nugalėtoju tapo Konstantin Zacharov iš Rusijos.

Jis laimėjo „Mr. Classic Fitness Category 1“ ir buvo pripažintas Over-All Winner.

Moterų absoliučia čempione tapo Marina Burinskaja iš Latvijos, laimėjusi „Miss Extreme Fitness“ kategoriją.

Aerobikos absoliučia nugalėtoja tapo Marija Deksne iš Latvijos.

Tai reiškia, kad Vilniaus čempionate absoliučiose įskaitose itin ryškiai pasirodė Rusija ir Baltijos šalys.

REZULTATAI, KURIE PASAKOJA DAUGIAU NEI MEDALIAI

Šio čempionato rezultatus galima skaityti ne tik kaip vietų sąrašą.

Jie pasakoja apie visą sporto epochą.

Matome, kad tuo metu:

• Lietuva turėjo didelę ir aktyvią fitneso sportininkų bendruomenę;
• Baltijos šalys buvo svarbus tarptautinio WFF sporto regionas;
• Rusijos ir Ukrainos sporto mokyklos buvo itin stiprios;
• Vakarų Europos sportininkai taip pat aktyviai dalyvavo;
• WFF programa buvo daug platesnė nei vien klasikinis kultūrizmas;
• tarptautiniame čempionate buvo vietos ir neįgaliųjų sportui;
• moterų fitnesas ir aerobika buvo neatsiejama pasaulinio čempionato dalis.

Todėl Vilniaus protokolas yra savotiškas 2004 metų pasaulio fitneso žemėlapis.

LIETUVOS VALSTYBĖ IR TARPTAUTINIS SPORTAS

Ypatingą reikšmę šiam įvykiui suteikia Lietuvos valstybės dalyvavimas.

Šiandien įprasta tarptautinius sporto renginius vertinti pagal sportinį rezultatą, žiūrovų skaičių ar televizijos transliacijas.

Tačiau 2004 m. Vilniaus čempionato atveju matome platesnį paveikslą.

Valstybės institucijų atstovai dalyvavo organizaciniame komitete.

Renginį rėmė Vyriausybė.

Užsienio sportininkams buvo suteiktas apgyvendinimas ir maitinimas.

Čempionatas vyko reprezentacinėje sostinės erdvėje.

Nacionalinė televizija parengė reportažą.

Po renginio „ELTA“ buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos sporto ministras Vytas Nėnius.

Tai buvo signalas, kad tarptautinis fitneso sportas Lietuvoje tuo metu buvo vertinamas rimtai.

KODĖL ŠIS ČEMPIONATAS SVARBUS ŠIANDIEN?

Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų, kyla klausimas: kodėl turėtume prisiminti būtent 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionatą?

Atsakymas paprastas.

Todėl, kad tai yra dokumentas apie laikotarpį, kai Lietuva pati organizavo ir priėmė pasaulinio masto fitneso renginį, o Lietuvos sportininkai jame buvo tarp aktyviausių ir konkurencingiausių dalyvių.

Tai istorija ne vien apie vieną savaitgalį.

Tai istorija apie žmones, kurie kūrė tarptautinį fitneso sportą.

Apie federaciją, kuri bandė sujungti skirtingas sporto tradicijas.

Apie laikotarpį po Šaltojo karo, kai Rytų ir Vakarų sporto pasauliai vis aktyviau ieškojo bendrų erdvių.

Ir apie Lietuvą, kuri tuo metu jau galėjo priimti pasaulio sportininkus savo sostinėje.

2004-ŲJŲ VILNIAUS PAMOKA

Šiandien rezultato lentelėje matome tik pavardę, šalį ir užimtą vietą.

Tačiau už kiekvieno skaičiaus slypi istorija.

1 vieta reiškė metų metus trukusį pasirengimą.

2 ar 3 vieta – tarptautinę konkurenciją.

O dešimtys Lietuvos sportininkų protokole reiškia tai, ko vien medalių lentelė neparodo – tuo metu Lietuvoje egzistavo stipri ir gausi fitneso sporto bendruomenė.

Todėl 2004 m. Vilniaus čempionatą verta vertinti ne vien pagal tai, kas tapo pasaulio čempionu.

Reikėtų klausti ir kito klausimo:

ką šis čempionatas reiškė Lietuvos sportui ir tarptautiniam fitnesui?

Atsakymas – daug.

IŠVADOS: VILNIUS BUVO ISTORIJOS DALIS

2004 m. WFF pasaulio čempionatas Vilniuje buvo daugiau nei sporto varžybos.

Tai buvo tarptautinis renginys, kuriame susitiko skirtingų šalių sportininkai, skirtingos fitneso mokyklos ir skirtingos sporto tradicijos.

Tai buvo laikotarpis, kai WFF, įkurta 1995 m., jau buvo sukūrusi tarptautinę varžybų sistemą ir siekė fitnesą pateikti kaip platų, įvairiapusį sportą.

Tai buvo ir Lietuvos sporto istorijos epizodas, kai valstybės institucijos, sporto organizatoriai ir sportininkai kartu priėmė pasaulio čempionatą Vilniuje.

Ir svarbiausia – Lietuva šiame čempionate nebuvo tik šeimininkė.

Lietuva buvo viena iš pagrindinių sportinių jėgų.

Jos sportininkai laimėjo pasaulio čempionų titulus, iškovojo prizines vietas ir sudarė didelę dalį dalyvių.

O absoliučių nugalėtojų tarpe triumfavo Rusijos ir Baltijos šalių sportininkai, dar kartą parodydami, kokią didelę įtaką tuo metu WFF pasaulyje turėjo šis Europos regionas.

2004-ieji paliko aiškią žinutę:

Vilnius buvo pasirengęs priimti pasaulio sportą.

Lietuvos sportininkai buvo pasirengę su juo konkuruoti.

O WFF tuo metu buvo vienas iš tarptautinio fitneso judėjimo centrų, jungusių skirtingas šalis, sporto kryptis ir žmones.

Todėl 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionato rezultatai nėra vien senas protokolas.

Tai – dokumentas, liudijantis Lietuvos vietą pasaulio fitneso istorijoje.