World fitness federation | World body building federation/p>
2026-07-13
W.F.F. – International / W.B.B.F. – International
Tarptautinio mėgėjų „UNIVERSE“ čempionato absoliučių nugalėtojų apžvalga
(2000–2026)
Per dvidešimt septynerius metus (2000–2026) W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International rengiamas tarptautinis mėgėjų „UNIVERSE“ čempionatas tapo vienu reikšmingiausių klasikinio kultūrizmo, fitneso ir aerobinio fitneso renginių pasaulyje. Šio laikotarpio rezultatai atspindi ne tik aukščiausio meistriškumo sportininkus, bet ir valstybių indėlį į šių sporto šakų vystymą.
Per nagrinėjamą laikotarpį absoliučių nugalėtojų titulus iškovojo sportininkai iš daugiau kaip dvidešimties pasaulio valstybių. Daugiausia pergalių iškovojo Rusijos sportininkai, tarp lyderių taip pat yra Lietuva, Lenkija, Latvija, Argentina ir Slovakija. Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo Lenkijos ir Lietuvos atletų pozicijos.
Vyrų kategorijoje išskirtinį rezultatą pasiekė Alexander Nevsky (Rusija–JAV), tris metus iš eilės (2010–2012) tapęs absoliučiu „UNIVERSE“ čempionu. Toks pasiekimas iki šiol išlieka unikalus šio čempionato istorijoje.
Moterų kategorijoje po du absoliučius titulus iškovojo Marina Burinskaja (Latvija), Yamila Vanessa Toledo (Argentina) ir Olga Bogacz (Lenkija), kuri tapo čempione dvejus metus iš eilės – 2025 ir 2026 metais.
Aerobinio fitneso kategorijoje po du kartus triumfavo Jolanta Mileriūtė (Lietuva) ir Alina Olefirenko (Ukraina). Šios sportininkės paliko ryškų pėdsaką šios disciplinos istorijoje.
Lietuvos sportininkų pasiekimai ypač išsiskiria ilgaamžiškumu ir stabilumu. Per visą laikotarpį Lietuvos atstovai ne kartą tapo absoliučiais čempionais vyrų, moterų ir aerobinio fitneso kategorijose. Ypač sėkmingi buvo pastarieji metai: 2024 m. aerobinio fitneso absoliučia čempione tapo Gintarė Staliulionytė, 2023 m. – Marija Steponavičiūtė, 2022 m. – Akvilė Šarkaitė, 2021 m. – Karina Radziabova, o 2026 m. vyrų absoliučiu nugalėtoju tapo Piotr Ševčenko. Tai rodo stiprią Lietuvos sporto mokyklą ir nuoseklų aukšto meistriškumo sportininkų rengimą.
2026 metų čempionatas dar kartą patvirtino Baltijos šalių ir Lenkijos dominavimą. Absoliučiais nugalėtojais tapo Piotr Ševčenko (Lietuva), Olga Bogacz (Lenkija) ir Weronika Schreiber (Lenkija). Šie rezultatai atspindi naujausias tarptautinio mėgėjų kultūrizmo ir fitneso tendencijas.
Išvados
2000–2026 m. „UNIVERSE“ čempionatas išlaikė aukštą tarptautinį prestižą, pritraukdamas stipriausius mėgėjų kultūrizmo ir fitneso atletus iš viso pasaulio. Per 27 metus absoliučių nugalėtojų geografija apėmė daugiau kaip dvidešimt valstybių, o tai liudija platų W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International veiklos mastą. Didžiausią pergalių skaičių pasiekė Rusijos sportininkai, tačiau pastarąjį dešimtmetį ryškiai sustiprėjo Lietuvos, Lenkijos ir kitų Baltijos regiono valstybių pozicijos. Alexander Nevsky išlieka vieninteliu sportininku, tris metus iš eilės laimėjusiu vyrų absoliutaus čempiono titulą. Lietuvos sportininkų rezultatai patvirtina šalies reikšmingą vietą tarptautinėje W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International istorijoje. Lietuvos atletai nuolat iškovoja aukščiausius apdovanojimus skirtingose disciplinose ir prisideda prie organizacijos tarptautinio prestižo stiprinimo. 2026 metų rezultatai rodo, kad Baltijos šalys ir Lenkija šiuo metu yra vieni stipriausių tarptautinio mėgėjų kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.
Tarptautinis mėgėjų „UNIVERSE“ čempionatas
Absoliutūs nugalėtojai
(2000–2026)
Metai
Absoliutus vyrų kategorijos nugalėtojas
Absoliuti moterų kategorijos nugalėtoja
Absoliuti aerobinio fitneso nugalėtoja
2026
Piotras Ševčenko (Lietuva)
Olga Bogacz (Lenkija)
Veronika Šreiber (Lenkija)
2025
Toru Fukutomi (Japonija)
Olga Bogacz (Lenkija)
Nina Jachimkovska (Lenkija)
2024
Maris Šveiduks (Latvija)
Jelena Bitineva (Latvija)
Gintarė Staliulionytė (Lietuva)
2023
Aleksejus Lapšinas (Estija)
Anna Sobolewska-Kucharska (Lenkija)
Marija Steponavičiūtė (Lietuva)
2022
Dmitrijus Antonovas (Rusija)
Marija Sivkova (Rusija)
Akvilė Šarkaitė (Lietuva)
2021
Romanas Polšinas (Estija)
Hanna Skytta (Suomija)
Karina Radziabova (Lietuva)
2020
Michailas Malekas (Rusija)
Olesia Kondratova (Vietnamas)
Alisa Klimova (Rusija)
2019
Nikolajus Vorobjovas (Rusija)
Alisa Klimova (Rusija)
Maryangeles Farreyra (Argentina)
2018
Golap Rabha (Indija)
Evelina Stulginskaitė (Lietuva)
Nerina Broggia (Argentina)
2017
Freddy Gaston Van Puenbroeck (Belgija)
Willeke Marles Hoornaert (Belgija)
Julija Gerasimova (Rusija)
2016
Marošas Kanašas (Slovakija)
Jamila Vanessa Toledo (Argentina)
Marieta Zigalova (Slovakija)
2015
Andrejus Rumiancevas (Estija)
Julija Glazyčeva (Rusija)
Nikola Szydlowska (Lenkija)
2014
Andžejus Rak (Lenkija)
Valentina Kozlovskaja (Baltarusija)
Viktorija Kildiashova-Rang (Rusija)
2013
Andrzejus Bržežinskis (Lenkija)
Dalvaniza Aquino (Brazilija)
Miriam Žigalova (Slovakija)
2012
Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)
Jamila Vanessa Toledo (Argentina)
Julija Grišanova (Baltarusija)
2011
Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)
Fernanda Youglar (Argentina)
Klaudija Korpan (Lenkija)
2010
Aleksandras Nevskis (Rusija–JAV)
Tracey Lee Gottschalk (Pietų Afrika)
Alina Olefirenko (Ukraina)
2009
Aleksandras Vladimirovas (Anglija–Lietuva)
Irina Valette Fedoruk (Prancūzija)
Lenka Borutova Červena (Čekija)
2008
Dayo Audi (Anglija)
Alexandra Ximena Aguiar Fernandez (Urugvajus)
Alina Olefirenko (Ukraina)
2007
Romanas Dubovickis (Rusija)
Irina Riabova (Rusija)
Zaneta Balsewicz (Lenkija)
2006
Rosalia Dutra de Campos* (Argentina)
Antonio Osta* (Urugvajus)
Silvia Malachovska (Slovakija)
2005
Aleksandras Baldinas (Rusija)
Rachel Kauppila (Suomija)
Jolanta Mileriūtė (Lietuva)
2004
Konstantinas Zacharovas (Rusija)
Marina Burinskaja (Latvija)
Jana Vodickova (Čekija)
2003
Jurijus Karsetjansas (Latvija)
Marie-Pierre Dominique Ripert (Prancūzija)
Renata Kevork Sirvanian (Bulgarija)
2002
Franco Carlotto (Šveicarija)
Irina Zinčenko (Rusija)
Julija Kukina (Latvija)
2001
Mindaugas Kvasys (Lietuva)
Svetlana Pugačiova (Rusija)
Jolanta Mileriūtė (Lietuva)
2000
Massimo Monaco (Italija)
Marina Burinskaja (Latvija)
Romina Paoli (Italija)
2026-07-11
W.F.F.-INTERNATIONAL / W.B.B.F.-INTERNATIONAL
„WORLD GRAND PRIX“
OVERALL AMATEUR CHAMPIONS
(1991–2025)
Per tris su puse dešimtmečio W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International „World Grand Prix“ turnyrai tapo vienais svarbiausių nepriklausomo kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje. Nuo pirmųjų varžybų 1991 metais iki 2025 metų buvo surengta dešimtys tarptautinių „World Grand Prix“ turnyrų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, kuriuose išaiškinti absoliutūs („Overall“) vyrų ir moterų čempionai.
Istoriniai rezultatai atspindi ne tik aukščiausius sportinius pasiekimus, bet ir federacijos geografinę plėtrą, naujų valstybių įsitraukimą bei ilgalaikes kultūrizmo tradicijas skirtinguose regionuose.
Pagrindiniai istoriniai akcentai
1991 metais Vokietijoje prasidėjo „World Grand Prix“ istorija. Per 1991–2025 m. laikotarpį čempionų vardus iškovojo sportininkai iš beveik dvidešimties valstybių. Pirmaisiais dešimtmečiais ryškiai dominavo Vokietijos sportininkai, ypač moterų kategorijoje. Nuo 2010 metų ryškiausia jėga tapo Rusijos Federacijos atletai, laimėję daugiausia absoliučių titulų vyrų ir moterų grupėse. Lietuva išlieka viena svarbiausių W.F.F.-International organizacinių centrų – Klaipėdoje, Palangoje ir Vilkaviškyje surengta nemažai tarptautinių „World Grand Prix“, kuriuose absoliučiais čempionais tapo Lietuvos bei užsienio sportininkai. Pastaraisiais metais čempionų geografija dar labiau išsiplėtė – nugalėtojais tapo sportininkai iš Serbijos, Slovakijos, Izraelio, Indijos, Alžyro ir kitų valstybių.
Vyrų varžybų apžvalga
Per visą istoriją daugiausia absoliučių titulų iškovojo Rusijos Federacijos sportininkai. Aukštus rezultatus taip pat demonstravo Vokietijos, Lietuvos, Irano ir Latvijos atletai.
Po du ar daugiau absoliučių titulų iškovojo:
Nikolaj Vorobjov (Rusija); Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija); Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė); Frank Carlotto (Šveicarija); Jurgen Koch (Vokietija).
Tai rodo ilgalaikį šių sportininkų meistriškumą bei gebėjimą sėkmingai pasirodyti skirtinguose tarptautiniuose turnyruose.
Moterų varžybų apžvalga
Moterų varžybose istoriškai išsiskiria dvi šalys – Vokietija ir Rusijos Federacija, kurių sportininkės iškovojo daugiausia absoliučių titulų.
Ypač išsiskiria:
Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – keturi absoliutūs titulai; Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – trys titulai; Jolanta Mileriūtė (Lietuva); Edita Daubaraitė (Lietuva); Manuela Franz (Vokietija); Claudia Muhlhaus (Vokietija); Sabine Weeke (Vokietija); Jelena Ivanova (Latvija),
kurios ne kartą tapo „World Grand Prix“ absoliučiomis čempionėmis.
Tarptautinė plėtra
Per 35 metus „World Grand Prix“ varžybos buvo organizuotos Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Austrijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Indijoje ir kitose valstybėse.
Ši geografija patvirtina, kad W.F.F.-International išaugo iš Europos organizacijos į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį skirtingų žemynų sportininkus.
2025 metų čempionai
Vyrai
Rokashkov Vyacheslav (Rusijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija.
Moterys
Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija.
Išvados
1991–2025 metų „World Grand Prix“ istorija atspindi nuoseklią W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International raidą bei tarptautinį autoritetą. Per šį laikotarpį federacija sukūrė vieną ilgiausiai be pertraukų vykstančių nepriklausomo kultūrizmo čempionatų ciklų pasaulyje.
Čempionų sąrašas liudija aukštą sportinį lygį, nuolatinę tarptautinę konkurenciją ir plačią geografiją. Kartu tai yra reikšmingas istorinis dokumentas, atspindintis kelių kartų sportininkų pasiekimus ir W.F.F.-International indėlį į pasaulinio kultūrizmo istoriją.
Chronologinis absoliučių čempionų sąrašas
Metai
Vyrai
Moterys
2025
Rokashkov Vyacheslav (R usijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija
Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija
2024
Dusan Jovanovic (Serbija) – Kranevas, Bulgarija • Gatis Sakne (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Oleksii Fedotov (Estija) – Pernu, Estija • Janis Kravalis (Latvija) – Kandava, Latvija
Inna Gusarova (Latvija) – Kranevas, Bulgarija • Jelena Ivanova (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Jelena Ivanova (Latvija) – Pernu, Estija • Jelena Bitineva (Latvija) – Kandava, Latvija
2022
Rubin Gajnullin (Rusija) – Maskva, Rusijos Federacija
Jelena Volkova (Rusijos Federacija) – Maskva, Rusijos Federacija
2021
Roman Polshin (Estija) – Klaipėda, Lietuva • Maroš Kanasz (Slovakija) – Kranevas, Bulgarija
Karina Sonmez (Turkija) – Kranevas, Bulgarija • Hanna Skytta (Suomija) – Klaipėda, Lietuva
2020
Kushal Changmai (Indija) – Delis, Indija
Alisa Klimova (Rusijos Federacija) – Delis, Indija
2019
Musa Blamm (Alžyras) – Maskva • Dainius Dzikevičius (Lietuva) – Kranevas
Valentina Savciuk (Rusijos Federacija) – Maskva • Marina Yavorovskaja (Ukraina) – Kranevas
2018
Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Sočis
Julia Medvedeva (Rusijos Federacija) – Sočis
2017
Sergej Jaciuk (Ukraina) – Jekaterinburgas • Medjit Nazari (Iranas) – Sočis
Aleksandra Antipova (Rusijos Federacija) – Jekaterinburgas • Natalia Abramova (Rusijos Federacija) – Sočis
2016
Christofer Mewes (Vokietija) – Vupertalis
Joanna Fuchs (Vokietija) – Vupertalis
2015
Maksim Kazaks (Latvija) – Bobruiskas • Peter Molnar (Vengrija) – Mastrichtas
Agnė Šukaitytė (Lietuva) – Bobruiskas • Evelyn Dirocie (Belgija) – Mastrichtas
2014
Nikolaj Vorobjov (Rusijos Federacija) – Tula • Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva
Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Tula • Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva
2013
Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva • Vitalij Liutov (Rusija) – Lvovas • Vahid Shishehgar (Iranas) – Tula • Arash Ahmadi (Iranas) – Vitebskas • Nikolaj Vorobjov (Rusija) – Saratovas
Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Maskva • Natalija Risevskaja (Ukraina) – Lvovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Saratovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Vitebskas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Tula
2012
Abolfazi Aghakhani (Iranas) – Maskva • Jevgenij Klockov (Rusijos Federacija) – Maskva • Sergej Kostel (Baltarusija) – Vitebskas
Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva • Jelena Kursanova (Rusijos Federacija) – Maskva
2011
Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Samara
Liudmila Senciugova (Rusijos Federacija) – Samara
2010
Igor Belodedov (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas
Aleksandra Nikolajeva (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas
2009
Raimund Kienreich (Austrija) – Alanija, Turkija
Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Alanija, Turkija
2008
Dimitrios Mastorakis (Graikija) – Eretrija
Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Eretrija
2006
Aleksandr Ševcov (Estija) – Ryga
Martina Lepcin (Kroatija) – Ryga
2000
Patrik Heisel (Vokietija) – Syros, Graikija
Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Syros
1999
Massimo Monaco (Italija) – Badenas, Austrija
Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Badenas
1998
Jurgen Koch (Vokietija) – Palanga, Lietuva
Claudia Machmor (Vokietija) – Palanga
1997
Frank Carlotto (Šveicarija) – Manheimas • Gediminas Bacevičius (Lietuva) – Klaipėda • Jurgen Koch (Vokietija) – Esenas • Sigitas Griškenas (Lietuva) – Lincas
Edita Daubaraitė (Lietuva) – Manheimas • Edita Daubaraitė (Lietuva) – Klaipėda • Ines Vogel (Vokietija) – Lincas • Susana Palma (Ispanija) – Esenas
1996
Jan Bohlen (Vokietija) – Kaizerslauternas
Sabine Weeke (Vokietija) – Kaizerslauternas • Isabelle Streit (Prancūzija) – Badenas • Daniela Haric (Kroatija) – Hanoveris
1995
Frank Carlotto (Šveicarija) – Esenas
Sabine Weeke (Vokietija) – Esenas • Alexandra Baumann (Vokietija) – Hanoveris
1994
Hani El Jindawi (Vokietija) – Pösneckas
Claudia Machmor (Vokietija) – Pösneckas • Klaudia Rohrs (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1993
Lutz Wilke (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1992
Peter Schmidt (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1991
Burkhard Olf (Vokietija) – Hesenas
Stefanie Wehr (Vokietija) – Hesenas